Dardania.de

Dardania.de (http://www.dardania.de/vb/upload/index.php)
-   Letėrsia (http://www.dardania.de/vb/upload/forumdisplay.php?f=128)
-   -   Skėnder luarasi (http://www.dardania.de/vb/upload/showthread.php?t=32729)

petrol 12-12-11 20:18

Skėnder luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
SKĖNDER LUARASI
PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA LETRARE
PĖRSHKRIM BIBLIOGRAFIK I VEPRĖS

Nga Petro Luarasi

HYRJE

Punimi, qė po paraqesim, synon tė ofrojė njė informacion sa mė tė plotė mbi krijimtarinė e Skėnder Luarasit duke u pėrqėndruar nė hartimin e njė bibliografie tė veprės sė tij nė pėrputhje me kėrkesat e studimit tė fushėn sė bibliotekonomisė.
Njė ndėrmarje e tillė ėshtė sa e vėshtirė, aq edhe delikate po tė kemi parasysh shtrirjen nė kohė dhe shpėrndarjen e materialeve. Pėr mė tepėr, prezantimi i veprės sė Skėnder Luarasit nuk do mund tė kuptohej si duhet pa e ndėrthurur me personalitetin e veprimtarinė e tij, tė bazuar nė sintezėn e njė informacioni tė gjerė, tė vjelė pėr njė kohe tė gjatė nė forma tė ndryshme.
Zgjidhja e detyrės do tė orientohet edhe nga disa ēėshtje qė i kemi trajtuar nė artikuj e studime tė publikuara mė parė, tė cilat do t’i pėrdorim sipas kritereve shkencore nė shėrbim tė temės.
Kur analizohet njė personalitet i shquar me veprimtari nė shumė fusha, ėshtė e rėndėsishme tė pėrcaktohen motivimi i tij, veēoritė e personalitetit, faktorėt qė kanė ndikuar, drejtimet, rezultatet e veprimtarisė dhe vepra konkrete.
Ndaj punimin e kemi ndarė nė dy pjesė tė ndėrlidhura me njėra-tjetrėn ku personaliteti dhe veprimtaria e Skėnder Luarasit i paraprijnė pėrshkrimit bibliografik tė veprės sė tij. Nė pėrcaktimin dhe shtjellimin e temės jemi mbėshtetur tek fakti i rėndėsishėm qė Skėnder Luarasi kurrė nuk e ndau fjalėn nga vepra. Nė prozėn poetike “Fjala Shqipe”, ai shkruan simbolikisht mbi Fjalėn Shqipe dhe Veprėn. Ai thekson se nė fillim qe Fjala, mė pas Fjala u shkrua nė Abetare dhe Abetarja pėrhapi Dritėn. Nė kėtė rrugėtim tė vėshtirė qenė Shenjtorėt e saj, martirėt dhe mjeshtrit qė i dhanė Fjalės Shqipe fytyrė, frymė, fuqi dhe krahė Shqiponje pėr tė flatruar anembanė vatrės stėrgjyshore ku ngriti ēerdhe nė zemrėn e tė gjithė popullit duke e nxjerrė nga Errėsira nė Dritė: tė rilindur, tė bashkuar, tė ndritur.
Ai shpreh besimin qė mendja shqiptare do tė dijė ta shkruajė Fjalėn Shqipe nė Librin e Qytetėrimit: “Dashtė fati i mirė i Shqipėrisė qė Fjala Shqipe tė fitojė nė bukuri dhe mbarėsi...Kuptimi i vjetėr ia lėshoftė vendin mendimit tė ri! Dhe Fjala Shqipe u bėftė Vepėr!”
Skėnder Luarasi vlerėsohet nga bashkėkohėsit si njė nga personalitetet mė pėrfaqėsues tė inteligjencies shqiptare nė shekullin XX, me veprimtari tė gjerė atdhetare-demokratike-antifashiste, mėsues edukator e pedagog, biograf, publicist, pėrkthyes, dramaturg, etj.
Ai e ka nisur krijimtarinė letrare qė nė moshėn 17-vjeēare duke krijuar pėr 65 vjet njė vepėr madhore nė shumėllojshmėri, sasi e cilėsi. Shkrimet e tij dallohen pėr nga forma e stili, gjuha e pasur e brendia, ritmi e muzikaliteti, shumėllojshmėria e portreteve dhe shtrirja e tematikės, ndėrthurja e kulturave, e zhanreve letrare e publicistike. Ai shfaqet diku si idealisti rilindas i “Shqipėrisė zonjė”, diku si njė realist qė pėrballet me gjendjen e rėndė sociale, ekonomike, arsimore e kulturore tė vendit, i ndjeshėm si pėr nevojat e popullit shqiptar dhe tė mbarė popujve tė botės. Ideali i tij u shpreh si nė pėrballje me armiqtė e lirisė e demokracisė nė Shqipėri dhe kundėr fashizmit pėr mbrojtjen e republikės spanjolle (1936-1939).
Tematikat e shkrimeve me karakter atdhetar, demokratik e antifashist, ndėrthurja e subjektit romantik me realizmin kritik, dėshmohen veēanėrisht nė revistat “Studenti”, “Dialėria” e “Vullnetari i Lirisė”, tė cilat i drejtoi vetė, por edhe nė ato dhjetra organe tė censuruara para e pas ēlirimit tė Shqipėrisė.
Pėr shkak tė bindjeve demokratike antifashiste u burgos tre herė nga rregjimi i Zogut, vuajti kampet e pėrqėndrimit tė kolaboracionizmit francez e tė nazizmit gjerman dhe u pėrndoq nga regjimi i Hoxhės. Ndėrkohė qė nė mjaft raste iu pengua dhe ndalua botimi.
Kėto rrethana kanė ndikuar qė personaliteti, veprimtaria dhe vepra e Skėnder Luarasit nuk janė njohur, studjuar, evidentuar e vlerėsuar si duhet mbi baza shkencore.
Duke analizuar rrethanat historike e politike, ngjarjet dhe faktet, nuk ėshtė e tepėrt tė thuhet se harresa apo vlerėsimi sipėrfaqėsor i veprės letrare tė Skėnder Luarasit rrjedh nga:
-Krijimtaria letrare e shtrirė nė vende tė ndryshme, nė shumė organe, nė njė periudhė tė gjatė kohore.
-Aktiviteti politik e shoqėror qė shpesh e ka detyruar tė botojė si anonim, me iniciale apo pseudonime.
-Pėrndjekja e rregjimeve jodemokratike gjatė etapave pėrkatėse nė Shqipėri si pasojė e aktivitetit dhe karakteri jokonformist tė Skėnder Luarasit qė ka lėnė gjurmė edhe tek mendimi kritik. Ajo shfaqet diku haptas, diku e zbukuruar me hipoteza apo opinione tė pėrpunuara sipas interesave tė caktuara.
-Klane e individė qė nisen nga interesa subjektive jashtėletrare.
Edhe disa studjues dashamirės e seriozė, tė paorientuar si duhet, nuk ia kanė arritur qė tė njohin dhe interpretojnė tė vėrtetėn e dokumentuar tė jetės, veprimtarisė dhe veprės sė tij letrare, madje, nė disa raste, ia kanė tjetėrsuar.
Nuk mund tė mohoet qė nė dy dekadat e fundit, nė periudhėn e demokracisė, nė kuadėr tė mendimit tė hapur e tė lirė, janė shkruar artikuj tė shumtė, poezi e libra, janė zhvilluar aktivitete letrare e kulturore qė kanė vlerėsuar personalitetin, veprimtarinė dhe disa anė tė veprės sė Skėnder Luarasit. Pėrgjithėsisht ai pėrmendet nė fushėn e pėrkthimeve, mė pak nė punimet biografike dhe pothuajse aspak si duhet nė publicistikė, pedagogji, studimet historike dhe dramaturgji. Pėrkundėr ndonjė kapitulli pėrshkrues, ende nuk i ėshtė botuar ndonjė biografi apo bibliografi. Vepra e tij ende nuk pėrfshihet nė tekstet shkollore, universitare dhe botimet akademike ndėrkohė qė vėrehen referime ndaj krijimtarisė sė tij nė libra, periodikė dhe nė burimet elektronike.
Me ndryshimet demokratike, qeveritė e ndryshme nė Shqipėri e Kosovė e kanė vlerėsuar Skėnder Luarasin pėr personalitetin, veprimtarinė dhe veprėn e tij me dekorata tė larta, emėrtime institucionesh arsimore e kulturore dhe aktivitete letrare artistike si p.sh.me filmin dokumentar “Njeriu i fjalės sė lirė”.

* * *

Pjesa e dytė e punimit bazohet nė drejtimin profesional tė shkencės sė bibliotekonomisė dhe i kushtohet paraqitjes e pėrshkrimit bibliografik tė veprės (origjinale e tė pėrkthyer) tė Skėnder Luarasit.
Ajo synon tė pasqyrojė pėr herė tė parė, pothuajse tė plotė, krijimtarinė e tij 65-vjeēare (1917-1982) si biograf, publicist, dramaturg, pėrkthyes, pedagog etj., qė nga botimi i tij i parė nė moshėn 17-vjeēare.
Ky punim i shton vargut tė bibliografive tė pėrfaqėsuesve tė kulturės e letrave shqipe si Naim Frashėri, Migjeni, Lasgush Poradeci, Eqerem Ēabej, Dritėro Agolli, Petro Marko, Jup Kastrati, Shaban Demiraj e tė tjerėve, atė mbi njė tjetėr personalitet i cili, pavarėsisht nga pėrndjekjet politike e pengesat klanore, krijoi e botoi njė vepėr tė begatė.
Nė kėtė bibliografi Skėnder Luarasit i paraqiten shkrime tė botuara nė 56 organe brenda e jashtė vendit ku figuron me identitet tė mirėfilltė apo tė ndryshėm (Skėnder Nini, Skėnder P. Nini, Skėnder P. Nini-Luarasi), me iniciale (S.L, L.,) me pseudonime (S.Raullasi, Lek Petroni) dhe anonim.
Bibliografia ėshtė e ndarė nė katėr rubrika dhe pėrmban vepra tė botuara (bibliografi, pėrmbledhje publicistike, drama, tekste mėsimore), shkrime origjinale tė botuara nė periodikė, botime vepravesh tė pėrkthyera dhe pėrkthime tė tjera tė botuara nė periodikė .
Ajo ka renditje kronologjike d.m.th. botimet janė renditur sipas vitit dhe pėrbrenda rubrikės janė renditur alfabetikisht.
Nė bibliografi shkrimet publicistike janė tė komentuara me qėllim qė tė rritet shkalla e njohjes dhe e vlerėsimit tė tyre.
Bibliografia ofron njė aparat tė pasur informativ nėpėrmjet gjashtė lloj treguesish. Atje jepet treguesi alfabetik i veprave dhe i shkrimeve tė botuara, treguesi alfabetik i autorėve tė krijimeve tė pėrkthyera, treguesi alfabetik i titujve tė krijimeve tė pėrkthyera, treguesi kronologjik i veprave dhe artikujve tė botuara, treguesi kronologjik i pėrkthimeve tė botuara dhe treguesi alfabetik i organeve tė periodikut, nė tė cilat janė botuar pjesė tė veprės letrare dhe pėrkthime nga Skėnder Luarasi.
Pėr hartimin e bibliografisė janė shfrytėzuar burime tė ndryshme informative, klasike dhe elektronike, bibliografitė kombėtare retrospektive e korrente, tė periodikut e librit shqip, fondi i shtypit dhe i librit tė Bibliotekės Kombėtare tė Shqipėrisė, tė Bibliotekės sė Institutit tė Gjuhėsisė dhe tė Letėrsisė, tė Bibliotekės sė Akademisė sė Shkencave e Fakultetit tė Histori-Filologjisė, fondet e bibliotekave publike nė Elbasan, Shkodėr, Durrės, Korēė, Vlorė. Janė shfrytėzuar katalogu elektronik i Bibliotekės Kombėtare Universitare tė Kosovės, i Bibliotekės elektronike “Besa” tė Kozencės, etj. Gjithashtu janė konsultuar e pėrdorur shkrime nga fondi i familjeve tė Skėnder Luarasit, Lasgush Poradecit, Aleks Budės e Petro Markos, janė kryer konsultime me pjesėtarė tė familjeve tė tyre, me farefis, bashkėpunėtorė, miq, nxėnės e studentė.
Mbi bazėn e informacionit janė zbuluar libra, artikuj e pėrkthime tė panjohur, tė botuar nga Skėnder Luarasi nė shtypin shqiptar e tė huaj. Gjithashtu pėrmenden libra e artikuj tė pabotuar apo “tė humbur” por pa i pėrfshirė nė bibliografinė e veprės sė botuar.
Treguesi i veprave dhe shkrimeve tė Skėnder Luarasit ėshtė paraqitur me titull pėr tė mos pėrsėritur emrin e tij ndėrsa pėr autorėt e tjerė ėshtė pėrdorur emėrtimi si nė gjuhėn e tyre tė origjinalit.
Pėr inicialet, anagramat dhe pseudonimet e identifikuara, janė pėrdorur shėnime referuese, qė sqarojnė identitetin e vėrtetė tė tij.
Me kėtė bibliografi tė veprės sė Skėnder Luarasit, tė shoqėruar me shpjegime plotėsuese mbi jetėn, veprėn, personalitetin e veprimtarinė, tentojmė tė kontribuojmė sado pak, nė njohjen mė nė detaje tė figurės dhe vlerave tė tij duke shpresuar qė tė tjerė tė interesuar nė lėmin e studimeve nė fushė tė gjuhėsisė, letėrsisė, publicistikės, pedagogjisė, historisė, dramaturgjisė, do tė dinė tė nxjerrin nė pah mė shumė aspekte dhe do ta thellojnė mė tej analizėn.
Objekti. Tenton tė japė njė informacion sa mė tė plotė mbi krijimtarinė e Skėnder Luarasit me njė pėrshkrim bibliografik tė veprės sė tij (punime origjinale dhe pėrkthime). Kėtij objekti i paraprin njohja e personalitetit dhe veprimtarisė sė tij mbi bazėn e parimit tė unitetit tė Fjalės me Veprėn, tė cilat ai nuk i ndau kurrė.
Metoda. Qasja ndaj objektit bazohet tek kėrkimet nė arkiva shtetėrore e private, nė botime periodike, nė vepra tė gjinive tė ndryshme, tek kritikat letrare, intervistat, korespondencat, shkrime e kujtime bashkėkohėsish dhe botimet e ndryshme bibliografike.
Risia. Shton njohjen e veēorive tė personalitetit dhe anė tė veprimtarisė sė Skėnder Luarasit.
-Plotėson, nė mėnyrė gati shterruese, njohjen e veprės sė botuar tė tij me krijimtari origjinale, dramaturgji, publicistikė, tekste mėsimore, pėrkthime veprash e pjesėsh letrare.
-Ofron tė dhėna tė reja nė shėrbim tė historisė sė publicistikės, dramaturgjisė shqiptare dhe mendimit pedagogjik.
-Pėr herė tė parė botohet njė bibliografi e mirėfilltė pėr veprėn e tij.
Nė vijim tė pėrshkrimit tė kapitujve tė lėndės theksojmė qė i kemi kushtuar rėndėsi analizės sė fakteve qė i shėrbejnė njohjes sė veprės sė Skėnder Luarasit nė pėrgjithėsi, sipas kėndvėshtrimit tė fushės sė bibliotekonomisė dhe jo analizės teorike nė fusha tė tjera, tė cilat shpresojmė t’i kryejnė specialistėt pėrkatės.
Struktura:
Punimi paraqitet nė dy pjesė qė ngjizin me njėra-tjetrėn personalitetin, aktivitetin dhe veprėn e Skėnder Luarasit me bibliografinė e krijimtarisė letrare tė botuar.
Pjesa e parė:
1. Nė kapitullin e parė kemi dhėnė njė pamje tė pėrgjithshme tė ambjentit nė tė cilin u lind e u rrit Skėnder Luarasi: krahina e Kolonjės, fshati Luaras dhe familja Kostallari-Luarasi me veēoritė pėrkatėse.
Besojmė se kjo do tė ndihmojė pėr tė krijuar njė pėrfytyrim tė qartė tė gjenezės sė Skėnder Luarasit qė ndikoi nė personalitetin dhe botėkuptimin e tij.
2. Nė kapitullin e dytė kemi dhėnė nė mėnyrė tė pėrmbledhur jetėn dhe veprėn e Skėnder Luarasit, ngjarjet e datat kryesore, tė cilat japin njė ide tė pėrgjithėrishme mbi jetėn, veprimtarinė politike, arsimore e social-kulturore dhe veprėn e tij letrare, tė botuar dhe tė pabotuar, duke pėrmendur edhe shkrimet “e humbura”.
3. Nė kapitullin e tretė kemi trajtuar personalitetin e Skėnder Luarasit: veēoritė e faktorėt ndikues, tiparet kryesore tė tij si njeri e intelektual dhe disa mendime tė bashkėkohėsve pėr traditėn “Skėnder Luarasi”.
4. Nė kapitullin e katėrt tregohet aktiviteti i pėrgjithshėm i Skėnder Luarasit: si pedagog,
tė veprimtarisė politike, shoqėrore, arsimore e kulturore, tė ndarė nga krijimtaria letrare.
5. Nė kapitullin e e pestė kemi trajtuar veprėn letrare tė Skėnder Luarasit. Do tė pėrqėndrohemi nė evidentimin e gjinive letrare: punimet biografike, publicistikė dhe pėrkthimi i veprave. Do tė pėrmendim vetėm krijimet tė cilat i gjykojmė si mė pėrfaqėsuese.
6. Nė kapitullin e gjashtė kemi shprehur pėrfundimet pėrkatėse tė punimit.
Nė pėrfundim, por mbi tė gjitha, falenderohen pėrzemėrsisht Prof. Bashkim Gjergji pėr kurajon e ofruar dhe drejtimin profesional, Prof. Hamit Boriēi e Maksim Gjinaj pėr konsulencėn dashamirėse dhe familjet Poradeci, Buda e Marko pėr materialet e pėrzemėrsinė e shprehur.
Pjesa e dytė:
1.Nė ndarjen e parė tė bibliografisė jepet vepra e botuar e cila pėrmban monografi, drama, pėrmbledhje letrare dhe publicistike me kriteret pėrkatėse.
2.Nė ndarjen e dytė paraqiten shkrime tė botuar nė periodikė tė ndryshėm, vendas e tė huaj. Ajo a jep njė ide tė qartė tė llojit tė zhanrit dhe tematikės sė publicistikės sė autorit
3.Nė ndarjen e tretė jepen veprat e pėrkthyera.
4.Nė ndarjen e katėrt jepen pėrkthime tė botuar nė organe tė ndryshme tė periodikut shqiptar
5.Nė ndarjen e pestė paraqiten disa tregues bibliografik: treguesi alfabetik i veprave dhe i shkrimeve tė botuara, treguesi alfabetik i autorėve tė krijimeve tė pėrkthyera, treguesi alfabetik i titujve tė krijimeve tė pėrkthyera, treguesi kronologjik i veprave dhe artikujve tė botuara, tregues kronologjik i pėrkthimeve tė botuara dhe treguesi alfabetik i organeve tė periodikut, nė tė cilat janė botuar pjesė tė veprės letrare dhe pėrkthime nga Skėnder Luarasi.

Falenderim
Nė pėrfundim, por mbi tė gjitha, u shprehet mirėnjohja e thellė Prof. Bashkim Gjergji pėr kurajon dhe ndihmėn profesionale, Prof.Hamit Boriēit e Maksim Gjinaj pėr ndihmesėn dhe dashamirėsinė, familjeve Poradeci e Buda e Marko pėr materialet e ofruara dhe konsulencėn.

petrol 12-12-11 20:21

Skėnder luarasi: Personaliteti, veprimtaria dhe vepra
 
Petro Luarasi

PJESA E PARĖ
SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA


I AMBIENTI KU U LIND E U RRIT SKĖNDER LUARASI

1. Krahina e Kolonjės.
Ndodhet nė skajin jug-lindor tė kufirit administrativ tė Shqipėrisė dhe dallohet pėr kontrastet natyrore e klimaterike.2
2 Rrugėtimi pėrgjatė Krahinės Malore Qendrore, pasi kalon rrafshinėn korēare, pėrballet nė jug-perėndim me masivin shkėmbor tė Qafės sė Qarrit. Pėrtej shfaqet pllaja madhėshtore e Kolonjės: nė njė anė mali i Gramozit ku tė rrok syri kullota, nė anėn tjetėr mali i Zi me pyje pishe dhe tej majtas feks maja e Ēukapecit. Rrėzė malit Gramoz shtrihen njėri pas tjetrit fshatrat; Butka, Bezhani, Starja, Rehova, mė poshtė Erseka, mė lart Prodani, mė tej Borova dhe Qafa e Badrės prapa sė cilės gjenden Poda, Gėrmenji, Leskoviku dhe mė poshtė Melesini e Postenani. Mė tė djathtė, rrėzė malit tė Zi, dallohet Vithkuqi, Selenica, Qyteza, majat e Qelqėzės, prapa sė cilės fshihet Frashėri dhe mbyll horizontin mali i Dhėmbelit. Nė qendrėn e kėsaj treve madhėrisht tė bukur, anės sė majtė tė rrjedhės sė Osumit, dergjen fshatrat Qafėzez, Vodicė, Gostivisht dhe nė tė djathtė, mbi kodrat, ngrihen mėhallat e fshatit Luaras. Kolonja dallohet pėr ashpėrsinė e dimrit dhe verėn e freskėt por klima ėshtė zbutur nė krahasim me tė shkuarėn kur thuhet se dėbora shkonte nė lartėsinė e avllive.
Vrojtimet nė terren dhe gėrmimet arkeologjike, kanė provuar se ajo pėrfaqėson njė nga rajonet mė tė pasura tė qytetėrimit prehistorik, brenda vendit tonė e mė gjerė nė rrafshin ballkanik. “Krahina e Kolonjės ėshtė banuar nė lashtėsi nga fisi ilir i Desaretėve. Vendbanimi neolitik i Kamnikut, fortifikata e Gradecit e Kalaja e Hollmit, tumat ilire nė Prodan e Rehovė... provojnė lashtėsinė e vendbanimeve nė kėtė trevė” 3
3 S.Aliu.Tumat e Luarasit, Tiranė, Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, 2004, f.9.

Kolonjarėt historikisht kanė qenė tė prirur pėr tė njohur popuj e vende tė huaja. Nė lashtėsi banorėt e Kolonjės kanė qenė tė orientuar drejt qytetėrimit egjean, nė udhėtimet e tyre shfrytėzonin kryqėzimin e rrugėve adriatiko-egjeniane dhe luginat e lumenjve Osum e Langaricė. Punėtorė prej fshatrave tė Kolonjės, nga Bezhani, Shtika, Rehova, Vodica, Gėrmenji, i gjejmė qė nė shekullin e 19-tė nė Bullgari, nė Turqi, nė Rumani, nė Rusi. Punėtorėt e Perasit, tė Gostivishtit e tė Lėngėzės, tė dalluar si mjeshtėr e sharrėxhinj, shkonin pėr tė ushtruar zanatin e tyre nė Mal tė Shenjtė, nėpėr qytetet e bregdetit grek; nga Kallabaka dhe Janina arrinin gjer nė Athinė e nė Patėr tė Moresė.
Kur ktheheshin nga kurbeti, u sillnin familjeve kursimet por edhe pėrvojė apo ndonjė lajm mbi jetesėn e popujve, luftėn e tyre pėr liri e njė jetese mė njerėzore.
Kultura e traditat e pasura kolonjarė, ku ndihet ndikimi i faktorėve tė brendshėm e tė jashtėm, shfaqen tek muzika karakteristike, vallet e veshjet tradicionale, tė cilat i kanė ruajtur e zhvilluar ndėr shekuj, nė fushėn e folklorit gojor, instrumental, koreografik e vokal si dhe tek zejet tradicionale qė i kanė ruajtur brez pas brezi.
Nė shekullin I tė erės sonė Kolonja ishte pjesė e zotėrimeve tė Muzakajve me kryeqendėr nė Berat. Nė shekullin V-IX u pushtua nga sllavėt dhe mė pas nga turqit, tė cilėt kanė lėnė toponimet e tyre. Qyteti i Ersekės ėshtė qendra kryesore e Kolonjės, i themeluar nė fillim tė shekullit XVIII. 4
4 Nga ana gjeografike dhe etnokulturore Kolonja pėrfshin malin e Gramozit me fshatrat nė tė dy faqet e tij lindore e perėndimore, qafėn e Kazanit nė veri deri nė urėn e Shalėsit nė jug. Nė tė bėjnė pjesė edhe fshatrat e Osumit tė sipėrm e tė pėrrenjve qė derdhen deri nė Orgockė me zonat e Vithkuqit dhe tė Vakėfeve. Nga krahina e Leskovikut e ndan lumi i Podės.
Kolonjarėt janė krenarė pėr traditat atdhetare, liridashėse e arsimdashėse dhe vlerėsohen si njerėz punėtorė dhe me kulturė. Nga kjo trevė e kane origjinen e kanė dalė mjaft ideologė tė shquar, publicistė tė talentuar, mesues tė perkushtuar ndaj shkollės e arsimit shqip, si dhe kapedanė trima qė kanė zėnė vend nderi nė panteonin e kujtėses sonė kombėtare. Treva e Kolonjės dhe fshatrat e saj janė tė ngarkuara me ngjarje e emra tė shėnuar ndaj dhe shpesh pėrmenden nė histori me emrat e pėrfaqėsueve tė tyre si Poda e Zylyftarit, Postenani i Jani Vretos, Vithkuqi i Naum Veqilharxhit, Gėrmenji i Themistėkliut, Luarasi i Petro Ninit, Butka e Saliut, Prodani i Zalos, Qyteza e paraardhesve tė Fan Nolit apo Perasi i Qiriazėve.
Nė Periudhėn e Rilindjes Kombėtare, pas disfatės sė Lidhjes sė Prizrenit, patriotėt kolonjarė, tė pėrkushtuar pėr tė ēelur shkolla nė gjuhėn amtare u ndeshėn me Portės e Lartė tė Stambollit dhe Patrikanėn greke tė cilat kishin qėndruar gjithmonė krah pėr krah pėr pushtimin dhe asimilimin e kombit shqiptar. Ndėrkohė mjaft shqiptarė, duke mos e njohur njėri-tjetrin si bashkėkombas, vriteshin pėr tė huajt e pėrkatėsinė fetare.
Pėrgjithėsisht nė Kolonjė djenjat atdhetare kanė qenė tė forta edhe nė kohėt mė tė vėshtira pėr shqipėtarėt. Sulltani nuk i bėri dot turq myslimanėt kolonjarė dhe Patrikana nuk i bėri dot grekėr ortodoksėt e kėsaj krahine.
Qė nė fillim tė rilindjes sonė kombėtare kolonjarėt e provuan patriotizmin e tyre pėr shkollat kombėtare shqipe dhe luftuan deri nė fund kundėr tiranisė sė sulltanit dhe politikės shoviniste tė kishės greke. Zylyftar Poda dhe Naun Bredhi, Zyko Kamberi dhe Petro Nini Luarasi qenė disa nga kėta atdhetarė tė pėrkushtuar kolonjarė.

2. Fshati Luaras
Njihet si njė nga fshatrat mė tė shquar tė trevės sė Kolonjės, me gjenezė e rrėnjė tė shtrira thellė nė lashtėsi. Gjurmėt mė tė hershme i perkasin epokės sė Neolitit tė pėrfaqėsuara nga kultura materiale e zbuluar nė vendbanimin e Gurit tė Ninės. Me dhjetra gjurmė ilire ndodhen mbi shpatet veriore tė tij nė lagjen Zizkollarė. “Mbėshtetur mbi materialet e gjetura mendojmė se shek. XIV para Krishtit shėnon njė kufi tė pranueshėm pėr fillimin e ndėrtimit tė kėsaj tume nė Luaras. 5
5 S. Aliu. Tuma e Luarasit, Libėr i cituar, f.136.
Prova tė tjera janė platforma me varre nė sheshin e Pradellės, varri monumental nė vendin e quajtur ‘’Lisi i Madh’’, dy kalatė: njėra te Shkėmbi i Madh e tjetra te Guri i Ninės, dhe qindra objekte muzeale me vlera tė rralla.
Ndėr shekuj Luarasi u shkatėrrua disa herė dhe disa lagje tė tij mbetėn tė shkreta. 6
6 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar : Kujtime nė dorėshkrim, V.1, f. 96. (Fondi familjar S.Luarasi)
“Historia e Luarasit ėshtė e mbushur me ngjarje tragjike shkatėrrimesh e plaēkitjesh nga pushtimet e huaja qė lanė kudo gėrmadha fshatrash si Valanji, Kisha e Keqe, Arat e Zeza, Qyteza e Vjetėr, Lisi i Madh, Perasi, Pėrrenjasi, Petranji, Haskaj. Nė pjesė e kaptuan malet e Pindit e arrinė nė Maqedoni ku ngrehėn shtėpi tė ra nėpėr fshatra ku banonin tė tjerė shqiptarė, si nė Negovan, Bellkamen, Lehovė, Ellovenė e Sipėrme, Sllovė, Pleshovicė e tjera katunde rreth Follorinės e Manastirit.”
Nė shekullin XIX Luarasi pėrmendet si fshati mė i rėndėsishėm i krahinės sė Kolonjės, si “sofra e parė kolonjare”, pėr rangun e ofiqarėve tė Perandorisė Otomane, me dy oxhaqet e lidhura ngushtė me Portėn e Lartė tė Stambollit, tė pėrfaqėsuara nga Xhafer Beu i Shkėmbit dhe Mehmet Be Alltėni.
“Nė fund tė shekullit XIX Luarasi kishte mbi 200 shtėpi tė shpėrndara nė 10 mėhalla, ortodokse e myslimane tė emėrtuara: Mal, Kostallarė, Penkollarė, Pepillarė, Priftanj,
Frėngjas, Mujollarė, Gurakė, Ziskollarė e Matorukė”. 7
7 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Libėr i cituar, f.14

Banorėt e tij dalloheshin pėr tolerancėn fetare, traditat dhe nivelin kulturor qė pasqyrohej nė aktivitetet e ndryshme qė zhvilloheshin me rastin e festave fetare e familjare ku shpaloseshin kostumet popullore, kėngėt, vallet dhe zakonet e moēme. Pėrfaqėsuesit e tyre tė shquar Petro Nini Kostallari-Luarasi, Kristo Papa Stefan - Luarasi e dhjetra tė tjerė u dalluan nė veprimtaritė atdhetare brenda e jashtė vendit.

3. Familja Kostallari-Luarasi.
Nė fillim tė shekullit XX familja e Skėnder Luarasit banonte nė njė shtėpi dykatėshe prej guri nė ballė tė sheshit tė mėhallės Kostallarė, e themeluar nga Kosta, paraardhėsi i 12-tė i kreut tė shtėpisė, Petro Nini Luarasi, i cili nė fshat njihej edhe me mbiemrin Kostallari. Nė familjen Kostallari emrat mė tė pėrsėritur brez pas brezi kanė qenė Kostandin (Nini) dhe Petro. Nga gojėdhėnat, vetėm njėri nga djemtė e Kostės, Sotiri, qėndroi nė shtėpinė e tij, ndėrrsa tė tjerėt u larguan nė Stamboll, Volo e Athinė.
Petro N.Luarasi kishte tre motra dhe ishte martuar me Lina Sevon nga Luarasi. Petro qe bėrė i njohur pėr kontributin e tij tė gjithanshėm nė organizimin e lėvizjes kombėtare e ēeljen e shkollave shqipe. Atdhetarėt dhe populli atė e vlerėsonin pėr menēuri dhe trimėri. Trimėrinė thuhej se e trashėgonte nga geni i gjyshes, Vasile Naun Pando nga Gostivishti, nėntė vėllezėrit e sė cilės i qenė vrarė me armė nė dorė. Nga kjo familje rridhte edhe heroina atdhetare Paro Kita, e cila gjithashtu u vra nga forcat pushtuese greke.
Petro N. Luarasit i jetuan mė gjatė dy djem (Dhimitri e Skėnderi) dhe dy vajza (Thomaidha e Shega). Sipas ritit ortodoks emrin e fėmijės duhej ta zgjidhnin dhe ta pagėzonin vetėm nuni e ndrikulla. Kur lindėn dy fėmijėt e parė, Petro Nini Luarasi gjendej nė Bukuresht e Stamboll, ndėrsa pėr tė tjerėt u gjend nė atdhe dhe kėmbėnguli qė tu vihen emra shqiptarė Skėnder e Shega. 8
8 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Libėr i cituar, f.21.
“Aq fort pati rėnė nė sevda me emrin e heroit tonė kombėtar sa, me siguri, e pati vendosur tė ma vinte emrin Skėnder, po tė lindja djalė, jo Gjergj, jo Aleksandėr, por Skėnder. Dhe vėrtet kėshtu mė quajtėn, pėr tė keqen e vetė nunit, pėr tė keqen e tim eti dhe timen, pėr tė keqen e tė gjithė atyre qė mė vonė, duke patur mbiemrin Luarasi, u pagėzuan me emrin Skėnder.”

Skėnder Luarasi kujton rrethanat e pagėzimit dhe si i ati lajmėroi autorin e poemės “Histori e Skėnderbeut”, mikun e tij Naim Frashėri, se i kishte lindur njė djalė tė cilit ia vuri emrin Skėnder. Naim Frashėri i gėzuar, iu pėrgjigj: “Skėnderi u bėftė 100 vjet dhe i ngjaftė t’et”. Skėnder Luarasi krenar pėr emrin dhe “kumbarin” e tij thoshte: “Kam bekimin e Naim Frashėrit unė!” 9
9 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Libėr i cituar, f.5

petrol 12-12-11 20:24

Skėnder luarasi: Personaliteti, veprimtaria dhe vepra
 
Petro Luarasi

SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA

II JETA DHE VEPRA

1. Biografi
Skėnder Petro Luarasi u lind nė Luaras tė rrethit tė Kolonjės, mė 19 janar 1900. Kreu arsimin fillor nė mėsonjėtoret shqipe tė drejtuara nga i ati, Petro Nini Luarasi, nė Korēė (1909) e Negovan (1910-1911). Nė vitin 1912, me rekomandim tė shoqėrisė atdhetare “Pėrparimi”, nisi studimet nė Robert Kolegj, Stamboll-Turqi me bursė nga Fondacioni amerikan Charles Crane. Pas njė viti u kthye nė atdhe pėr tė ndihmuar familjen qė po pėrndiqej nga forcat pushtuese greke dhe i ndėrpreu studimet pasi autoritetet greke ia mohuan lejen e kalimit. Mė 1916 emigroi nė Sh.B.A ku studjoi nė “Easton Academy” dhe “American International College”-Springfield Mass, nė Sh.B.A, deri nė vitin 1920. Nė kėtė periudhė u dallua si veprimtar atdhetar, qe inisiator e njė nga themeluesit e shoqėrisė Lidhja e Studenteve Shqiptarė (1918) dhe editor i organit tė saj, Studenti (1920) ku botoi disa artikuj. Sė bashku me tė vėllanė, Dhimitrin, iu pėrgjigj thirrjes sė Kongresit tė Lushnjės pėr tė kontribuar nė Shqipėri. Pėr dy vjet punoi si sekretar e mėsues nė shkollat e Kryqit tė Kuq tė Rinisė Amerikane nė Elbasan. Me bursė tė shtetit shqiptar studjoi nė Austri nė Gjimnazin Klasik, Fraishtadt (1922-1926) dhe u diplomuar nė Fakultetin e Filozofisė tė Vjenės (1930) nė degėn Letėrsi Moderne.
Skėnder Luarasi qe pėrkrahės i bindjeve politike tė Fan Nolit. Sė bashku me tė vėllanė iu gjendėn me armė nė dorė nė ditėt e fundit tė qeverisjes dhe e pėrcollėn kur u largua pėrgjithnjė nga vendi.
Nė vitet 1926-1927 ai u zgjodh kryetar i shoqėrinė “Albania” tė studentėve shqiptarė nė Austri dhe editor i organit tė saj, “Djalėria”. Pėr shkak tė qėndrimit politik, njė artikulli qė botoi mė 28 nėntor 1927 nė revistėn “Djalėria” dhe protestės ndaj shpalljes sė Shqipėrisė monarki, iu pre bursa nga shteti shqiptar dhe mė pas u arrestua.
Pasi pėrfundoi studimet, ministri i arsimit Hilė Mosi e ndihmoi tė punėsohej si arsimtar nė Shkollėn Teknike Amerikane (1930-1931). Pėr shkak tė pikėpamjeve e veprimtarisė sė tij “tė padėshiruar” e transferuan nė disa shkolla tė mesme: nė Institutin Tregėtar tė Vlorės (1931-1933), nė gjimnazin e Tiranės (1933-1934), nė gjimnazin e Shkodrės (1934-1935), ku drejtoi edhe konviktin e saj “Malet tona” si dhe sėrish nė gjimnazin e Tiranės (1936). Nė kėtė periudhė kreu njė veprimtarisė tė gjerė social-kulturore e emancipuese me nisma, eskursione dhe grupe teatrale rinore, kontribuoi pėr zhvillimin e arsimit nė frymė kombėtare, laike, demokratike e antifashiste dhe ndihmoi nė organizimin e disa shoqatave dhe revistave progresive. Skėnder Luarasi konsiderohej njė nga pėrfaqėsuesit mė elitarė tė inteligjencies sė re shqiptare, i cili u vu nėn shėnjestrėn e agjenturės fashiste dhe u persekutua nga regjimi qė e burgosi tri herė: nė janar 1928, nė janar 1931 dhe nė gusht 1935. Ndonėse gjendej nė kushte tė vėshtira, i ndaluar dhe i censuruar, u dallua nė krijimtarinė letrare: nė publicistikė, dramaturgji dhe pėrkthime.
Nė 14 dhjetor 1936, Skėnder Luarasi u nis vullnetarisht pėr tė mbrojtur Republikėn Spanjolle nė luftė kundėr intervencionit nazi-fashist. Nga dokumentat arkivore provohet qė ai ėshtė i pari antifashist qė u nis drejtpėrdrejt nga Shqipėria pėr nė Spanjė duke u bėrė shembull pėr disa nga nxėnėsit, shokėt e njė shoqe, Justina Shkupin, tė cilėt e pasuan. Duke vlerėsuar personalitetin e tij, shtabi i Brigadave Ndėrkombėtare i besoi detyra tė rėndėsishme si pėrgjegjės i vullnetarėve shqiptarė nė Shtabin Ballkanik, shef i propagandės dhe i censurės, redaktimin dhe botimin e revistės “Vullnetari i Lirisė” nė gjuhėn shqipe (pėr daktilografimin e materialeve dhe si gazetar kontribuoi Petro Marko). Ndėrkohė ai pėrgatiti dhe transmetoi disa emisionet radiofonike nė gjuhėn shqipe nga radiot Valencia, Madrid e Barcelona. Ato janė tė parat programe shqip nė historinė e radiodifuzionit shqiptar dhe me platformė antifashiste.
Nė kėtė periudhė, shkroi disa artikuj nė revistėn “Vullnetari i Lirisė” dhe nė organe tė tjera.
Mbas marrėveshjes pėr largimin e forcave tė Brigadave Ndėrkombėtare, nė 13shkurt 1939, Skėnder Luarasi u largua nga Spanja pėr nė Francė, ku vuajti persekutimin nė kampet e pėrqėndrimit nė St.Cuprien, Gurs, Vernet dhe Bordo. Dashuria dhe malli pėr atdheun e familjen, dėshira pėr tė kontribuar sa mė shumė pėr Shqipėrinė e lirė, bėri qė pėrkundėr kėrkesės sė vėllait dhe Fan Nolit, nė vend tė SHBA tė zgjidhte riatdhesimin.Pas nėntė vitesh lufte e vuajtjesh nė Spanjė e Francė, mė 13 qershor 1945, Skėnder Luarasi u kthye nė Shqipėri. Nė fillim u mirėprit nga personalitetet mė tė larta tė qeverisė, u zgjodh pėrfaqėsues i Kolonjės nė Kongresin e Parė tė Frontit Demokratik dhe deputet i Kolonjės pėr njė legjislaturė. Gradualisht u pėrball me realitetin antidemokratik, me presionet dhe interesat joparimore tė disa klaneve tė pėrkrahura nga kreu i diktaturės me tė cilin qė nė takimin e parė pati mospėrputhje mendimesh.. Pėr pasojė, edhe ndaj Skėnder Luarasit u zbatua principi “ Ose me ne, ose kundėr nesh. Rrugė tė mesme s’ka!”
Skėnder Luarasi punoi kryesisht si arsimtar nė shkollat e mesme tė Tiranės: nė liceun e Tiranės dhe Teknikumin Financiar (1946-1948), nė Institutin e Shkencave (1949-1954), nė Ndėrmarrjen e Botimeve Shtetėrore (1954), nė shkollėn pedagogjike, nė Institutin e Gjuhėsisė dhe tė Historisė dhe nė Universitetin e Tiranės. Mė 1960 kontribuoi nė ēeljen e degės sė gjuhės angleze, tė cilėn e drejtoi pėr disa vjet. Nė vitin 1967 e nxorėn nė pension. Luarasi qe nė grupin nismėtar tė themelimit tė Lidhjes sė Shkrimtarėve.
Nė mbledhjen themeluese mbajti fjalimin programatik qė u diskutua nė dy ditė dhe drejtoi njė seancė tė mbledhjes.Gjithashtu u zgjodh pėr disa muaj anėtar i bordit tė botimit tė organit tė lidhjes sė shkrimtarėve, ku botoi disa artikuj e pėrkthime. Pėr shkak se kundėrshtoi metodat antidemokratike tė udhėheqjes dhe pėrkrahu Sejfulla Malėshovėn e pėrjashtuan si anėtar nga lidhja e shkrimtarėve. Mė pas pėrballoi pėrndjekje tė gjerė, ia hoqėn tė drejtėn e botimit dhe ia fshinė emrin nga tekstet shkollore dhe botimet e ndryshme. Edhe pas ripranimit nė Lidhjen e Shkrimtarėve, nė vitin 1954, ndonėse pėr fasadė respektohej, iu kufizuan pėrgjithnjė tė drejtat e botimit pasi etiketohej shkrimtar borgjez, i cili nuk pajtohej me normat e realizmit socialist. Nė kėtė periudhė botoi kryesisht pėrkthime, biografi historike, njė dramė dhe artikuj studimorė e me tematikė historike Shpesh veprat e shkrimet nuk i botoheshin, i pėrgjysmoheshin, madje nė disa raste edhe i shtrembėroheshin qėllimisht duke i shtuar paragrafe te papėrshtatshme. Nėn kėto kushte tė vėshtira, Skėnder Luarasi arriti tė botojė njė pjesė tė krijimtarisė sė tij deri sa u nda nga jeta mė 27 prill 1982.
Deri nė vitin 1990 krijimtaria e tij nė monografi, publicistikė, drama, studime letrare e historike, nuk analizohej shkencėrisht dhe nuk pėrmendej nė botimet shkollore e akademike
Mbas rrėzimit tė sistemit totalitar, personaliteti i Skėnder Luarasit ėshtė nderuar e rivlerėsuar nė Shqipėri dhe nė Kosovė.
Krahas vlerėsimit si “Qytetar nderi i Ersekės” dhe dekorimit me “Urdhėrin e Flamurit” e “Nderi i Kombit”, mban emrin e tij biblioteka e qytetit tė Ersekės, shkolla e mesme teknike nė Therandė-Kosovė, njė shkollė 8-vjeēare nė Tiranė, disa rrugė nė qytete tė Kosovės e nė Tiranė. Tashmė ai zė vend nė fjalorin enciklopedik shqiptar dhe nė botimet akademike.
Por, sikurse pėrmendė, ndihen mungesa e njė biografie serioze, bibliografia e veprės sė tij apo studime tė mirėfillta shkencore mbi krijimtarinė e tij qė vazhdon tė zbulohet e botohet.

2. Bibliografi
Kontributin e Skėnder Luarasit nė lėmin letrar do ta paraqesim nė periudhat : 1917-1944 dhe 1945-1982 – (2011) .. pasi vazhdon botimi i veprės sė tij.
Nė periudhėn 1917-1944 kontribuoi nė:
- Publicistikė. Shkroi me dhjetra artikuj: studime letrare e historike, reportazhe, portrete, esse, kritikė e satirė, nė organe tė rėndėsishme brenda e jashtė Shqipėrisė.
Ndėr artikujt mė tė rėndėsishmit pėrmendim: “Letėrsia moderne nė Shqipėri”, “25 vjet indipendencė”, “Naim Frashėri”, “Lasgush Poradeci-Vija themeltare”, “Popullsia e Kosovės”
- Dramaturgji: Shkroi dramat “Agimi i Lirisė” dhe “Liria”.
Pėrkthime: Botoi disa vepra tė njohura tė letėrsisė botėrore si : “Vilhelm Teli” nga Schiler, “Sakuntala” nga Kalidasa, “Enoh Arden” nga Tennyson, “Pėrralla” nga Oscar Wilde ndėrsa “ Lirika” nga Li Taj Pe dhe “Prometeu” i lidhur “nga Percy Shelley kanė “humbur”.
- Biografi: Botoi biografinė e shkurtėr “Kolonel Tomson”
Ai gjithashtu qe editor i revistave “Studenti” (1920), “Dialėria” (1926-1928) dhe pėrgjegjės pėr redaktimin dhe botimin e revistės “Vullnetari i Lirisė” (1937).
Nė periudhėn 1945-1990 kontribuoi nė :
- Publicistikė. Shkroi me dhjetra artikuj: studime letrare e historike, reportazhe, portrete, esse, kritikė e satirė. Ndėr mė tė rėndėsishmit pėrmendim: “Kongresi i Dytė i Manastirit”, “Skėnderbeu nė letėrsinė angleze”, “Bajroni nė Shqipėri”, “Shileri nė Shqipėri”, “Fletė nga historia e shkollave tė para shqipe”, “ Publicistika e motrave Qiriazi”.
- Pėrmbledhja me artikuj “Fjala shqipe”
- Dramaturgji: Botoi dramėn “Stuhi nė Prill”
- Pėrkthime: Shkroi mbi tridhjetė kryevepra tė letėrsisė botėrore si “Fausti” nga Goethe, “Gėci i Berlihingenit” nga Goethe, “Fije bari” nga Whitman, “Mbreti Lir” nga Shakespeare
- Biografi: Shkroi biografitė e rilindasve Ismail Qemali, Isa Boletini, Petro Luarasi, Gjerasim Qiriazi, Sevasti Qiriazit ndėrsa ajo pėr Fan Nolin “humbi”
Mbas ndarjes sė tij nga jeta, nė periudhėn e viteve 1990 - 2010 janė botuar nė:
- Publicistikė. Janė botuar pėr herė tė parė disa shkrime tė Skėnder Luarasit
me kujtime, studime letrare e historike, korespondenca , ndėr mė tė rėndėsishmit pėrmendim: “Ditari i Skėnder Luarasit: Si u likuiduam. Debatet qė fshehu diktatura”, “Ambasadori amerikan, miku ynė i besės : Herman Bernstein“, “Komplotonjėsit e heshtjes" “Mbylle gojėn Skėnder Luarasi!-kujtime”, “Ata qė nuk mė deshėn nė Lidhjen e Shkrimtarėve”: kujtime.
U botuan pėr herė tė parė, i plotė, sipas variantit nė dorėshkrim “Fausti” nga Goethe, “Vajza e Orleansit” nga Schiller, “Si ta doni” nga Shakespeare, “Zgjimi kombėtar shqiptar” nga Stavro Skėndi si dhe libri “Nė brigadat Internacionale nė Spanjė : Kujtime”
Janė ende tė pabotuara librat: Skėnder Luarasi: ‘’Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar : Kujtime”, F.Reshpja: “Albanian Rhapsody” (pėrkthim nė anglisht), Schiller: “Don Karlos”, Aleksandr S. Gribojedov: “Mjerė kush ka mend”, Rodrigues. “Kėtu fjeti njė perėndi”, Morton F.Eden: “Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre” etj. Konsiderohen “tė humbura” (nuk gjenden njėsi fizike) librat “Fan Noli: Jeta dhe vepra” dhe “Sevasti Qiriazi-Dako”; pėrkthimet: Percy Shelley: “Prometheu i lidhur”, Li Tai Pe: “Lirika” dhe dispencat: “A people history of England” (1963) dhe “English Literature” (1963) etj.

petrol 12-12-11 20:30

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
2. Faktorėt ndikues
Personaliteti i tij u formua e u forcua nga tre faktorė tė rėndėsishėm: trashėgimia e pasur familjare e krahinore, talenti dhe ndikimi i rrethit shoqėror.
Skėnder Luarasi trashėgoi genin e tė atit, atdhetarit Petro Nini Luarasi. Ai u lind e u rrit nė mjedisin atdhetar e kulturor tė Luarasit e Kolonjės, nė njė periudhė tė rėndėsishme historike kur vendosej fati i vendit. Pati mundėsi tė njihej me rilindasit e veprėn e tyre dhe tė qe dėshmitar i mjaft ngjarjeve heroike e tragjike. Njė shtysė e rėndėsishme qe emri i tij emblematik, Skėnder qė gjithnjė i kujtonte heroin kombėtar shqiptar dhe “kumbarin shpirtėror”, Naim Frashėrin. Jeta, vepra e vrasja e tė atit, therroritė e mjaft atdhetarėve tė tjerė miq e farefis tė tij, iu rrėnjosėn nė ndėrgjegje dhe pėrcaktuan idealin e jetės sė tij. Ambjenti atdhetar i begatė me takime e biseda nė mes tė miqve tė shquar tė tė atit, nė shtėpi apo nė ambjente tė tjera, gjatė periudhės kur Petro Nini Luarasi drejtonte shkollat shqipe nė Korēė e Negovan, apo gjatė zhvillimit tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit, i rrėnjosi mbresa tė pashlyeshme. Portretet e Vani Cico Kosturit e Thimi Markos, Ēerēizit e Bajo Topullit, Telemakut e Spiro Ballkamenit, Sali Butkės e Gani Butkės, Sevastisė e Parashqevi Qiriazit, Dervish Himės, Hysni Currit e Mihal Gramenos, qenė ikonat ku falej shpirti i tij .
Nė vitet e mėvonshme takohet me Ismail Qemalin nė Stamboll, me Fan Nolin e Kristo Dakon nė SHBA, me Bajram Currin, Aqif pashė Elbasanin e Hasan Prishtinėn nė Vjenė, e me sa e sa tė tjerė personalitete shqiptarė e tė huaj.
Mėsoi nė fėmijėri gjuhėn e ndaluar shqipe dhe mori dijet e para letrare pėrmes veprave tė rilindasve. Motra e tij e madhe, Thomaidha, e cila qe nxėnėse nė shkollėn shqipe tė vashave nė Korēė, i rrėnjosi dėshirėn tė mėsojė sa mė shumė, tė donte librat, tė ndiente gėzim kur i mėsonte edhe tė tjerėt. “O sa mė e dashur m'u bė motra qė mė dha librat nė dorė dhe sa i nderuar emri i atij qė shkroi ‘’Istorinė e Skėnderbeut’’ qė mė mėsoi ta dua mėmėdhenė dhe tė mburresha qė kisha lindur shqiptar. Sa e bukur mė dukej fjala Shqipėri dhe sa e dashur m'u bė ajo zonja e madhėrishme, tė cilėn e sulmonin sulltanėt e pashallarėt e Turqisė, por qė e mbronin Skėnderbeu dhe trimat e tij: Urani, Moisiu...Muzakė kordhėtari, Golemi mjekėrziu dhe djaloshi Linjarosa himarjoti.” 33
33S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Vepėr e cituar, f. 96
U edukua me letėrsinė e rilindasve, lexoi prozė e poezi si : ''Shqipėria si qe, si ėshtė, si duhet tė jetė'' e Sami Frashėrit; ''Mori Shqypni, e mjera Shqypni'' e Pasko Vasė Shkodranit; ''Kristomathia'' e Gjerasim Qiriazit; ''Bleta'' e Thimi Mitkos; ''Valėt e detit'' e Spiro Dines; ''Rreshku arbėror'' i Ilo Mitkė Qafėzezit; ''Baba Tomorri'' i Ēajupit; elegjinė ''Papa Kriston na e vranė'' prej Loni Llogorit, e sa e sa tė tjera, tė cilat qė prej kohės sė fėmijėrisėrisė, iu bėnė shokė qė i pasuruan mendjen. I kujtonte me nderim tė thellė gjithe ata atdhetarė qė hodhėn themelet e gjuhės e letėrsisė shqipe. Pėr ata hulumtonte, shkruante dhe ua kujtonte popullit shqiptar, veēanėrisht rinisė, e cila duhej tė edukohej e ndėrgjegjėsohej me sakrificat pėr atdhe.
“Mjerė ai popull qė nuk ka libra dhe mjerė ata fėmijė qė prindėt i lėnė pa shkollė...na ndihmojnė tė krijojmė qytetėrimin e tė pasurohemi me kulturė, tė dimė pėr bardhoshe Teutėn ilire dhe ‘’Istorin e Skėnderbeut’’, na tregojnė ''punėtė qė ka punuar kordhėtari i vėrtetė/ kombin duke nderuar dhe Shqipėrinė pėrjetė''! 34 34 Po aty
Skėnder Luarasi u mėkua me gojėdhėnat, traditat e zakonet e pasura tė vendlindjes, tė trevės kolonjare e mė gjerė: me aktivitetet kulturore e fetare, me dasmat plot pasqyli e kostumet popullore.
Ai kujton sa tė bukura i dukeshin tė kremtet nė dimėr kur vinin pėr vizitė hallat e tezet. Ē'kėngė e shakara buēisnin ... ē'prralla e gjėagjėza tregoheshin mbrėmanet pėr tė shkurtuar netėt e gjata tė dimrit... “Ajo qė quhet sot folklor - sa fort ka ndihmuar nė gojėn e gruas shqiptare pėr tė na shpėtuar gjuhėn shqipe e zemrėn shqiptare nė ato kohė tė zeza tė tiranisė politike dhe tė fanatizmit fetar. Edhe zjarrin e ndiznin me poezi” 35 35Po aty
Qė nė moshė tė vogėl ai shfaqi interes tė madh ndaj ēėshtjeve madhore kombėtare dhe zhvillimit tė shoqėrisė shqiptare e mė gjerė. Me kalimin e kohės interesat e tij u bėnė tė shumanshme dhe tė qėndrueshme, e nxitėn pėr t’i njohur thellė shkaqet dhe pasojat e dukurive politike, historike e shoqėrore dhe pėr tu marrė vetė me zgjidhjen e tyre. Jeta i ofroi mundėsi tė shumta pėr tė zhvilluar prirjet e aftėsitė dhe me vullnet tė madh, kultivoi e shfaqi talentin nė disa fusha. Skėnder Luarasi mėsoi me zell nė rini disa gjuhė tė huaja dhe lėndėt e letėrsisė, historisė dhe filozofisė, u ushtrua nė psikologji e oratori, nė sport e dramaturgji, nė publicistikė e pėrkthime. Binte veēanėrisht nė sy pėr zėrin kumbues, reflekse tė larta nė replika, pėr temperamentin dhe karakterin e fortė.
Nė formimin e personalitetit tė Skėnder Luarasit ndikuan kulturat e lindjes e perėndimit dhe arsimimi mbi 15- vjeēar jashtė vendit, nė Turqi, SHBA e Austri. Ai kujtonte me nderim mėsuesin e historisė dhe tė sociologjisė Bowden qė e edukoi me dashuri jo vetėm pėr historinė e kulturėn amerikane e atė botėrore por i rrėnjosi edhe parimet demokratike tė Thomas Painit, Thomas Jefersonit e tė Abraham Linkolnit dhe botėkuptimin pėrparimtar.
Sikurse thotė Jup Kastrati, ai “njihte me themel gjermanishten. Po ai ka qenė njohės shumė i mirė edhe i anglishtes e i spanjishtes. Njohuri ka pasur edhe pėr greqishten e re, turqishten, italishten, frėngjishten e rusishten. Me krijimtarinė letrare u muar qė herėt, kur ishte 17 vjeē. Ėshtė njė nga intelektualėt tanė mė tė pėrmendur pėr 65 vjet, nė periudhėn 1917 - 1982.” 36
36 J. Kastrati. Skėnder Luarasi pėrkrah F.S.Nolit e F.Konicės, Drita, 16 janar, 2000, f. 2.

Nė SHBA ai takoi mjaft miq e simpatizantė tė tė atit si Fan Noli, Kristo Dako, Bahri Omari, Kol Tromara dhe iu bashkua grupimeve shoqėrore pėrparimtare, me antarė qė i bashkonte ambicja madhore pėr tė ndėrtuar Shqipėrinė e Re tė lirė, tė pavarur e demokratike si: motrat Parashqevi e Sevasti Qiriazi, Petraq Kolonja, Qamil Panariti, Koēo Tashko. Nė Austri krijoi njė miqėsi tė pėrjetshme me Lasgush Poradecin, Mihal e Aleks Budėn, Qemal Butkėn, Eqerem Ēabejin, Hasan Cekėn, Ilia Mitrushin, Hamdi Sulēebegun e Jorgji Jorgonin, por dhe me austriakė si Karl Wagner, Hans V.Pisk dhe Leo Freundlich. Nė Shqipėri krijoi lidhje me personalitete si Tajar Zavalani, Branko Merxhani, Milto Sotir Gura, Ibrahim Shyti, Migjeni, Gjergj Kokoshi, etj. Nė vitet 1930-1936 kur punoi si arsimtar nė Shkollėn Teknike, nė Institutin Tregtar tė Vlorės, nė gjimnazin e Tiranės e atė tė Shkodrės, edukoi e bashkėpunoi me njė brez tė rinjsh me pikėpamje pėrparimtare, shumė prej tė cilėve dhanė jetėn pėr tė mbrojtur lirinė e atdheut si: Qemal Stafa, Emin Duraku, Nazmi Rushiti, Xheladin Hana, Elez Braha, Vojo Kushi, Sadik Stavaleci, Ali Demi, Asim Zeneli, Nexhat Agolli, Teufik Ēanga, Kristo Isak, Murat Paci, Skėnder Ēaēi, Hajdar Dushi, Reshit Ēollaku, etj.
Nė kolektivin e tyre ai gjeti kushte mė tė favorshme pėr formimin e bindjeve e ideve, pėr zhvillimin e aftėsive, forcimin e karakterit dhe shpalosjen e veēorive tė personalitetit tė tij.
Nė formimin e Skėnder Luarasit si njeri, intelektual e shkrimtar, pati rėndėsi tė madhe lidhja shpirtėrore me paraardhėsit autoktonė pellazgo-ilirė-arbėrorė, ndryshe nga disa shkrimtarė toskė e gegė tė cilėt u edukuan me ndjenjėn e inferioritetit, me mbivlerėsimin e kulturės sė huaj, ndikimin e madh fetar dhe politik tė shteteve fqinje apo tė fuqishme. Skėnder Luarasi, ashtu si i ati, qe mėkuar me frymėn e unitetit kombėtar dhe tolerancės fetare duke u orientuar kryekėput nga politika e vendeve qė i shėrbenin realisht kombit shqiptar. Pėrkundėr pėrkatėsisė ortodokse, ai mbajti lidhje tė ngushta me bektashinjtė e protestantėt duke vlerėsuar kontributin e tyre tė ēmuar nė ēėshtjen kombėtare . Me asnjanėsi ndaj besimeve fetare ai vlerėsonte kombin mbi fenė, gjenezėn pellazgo-ilire-arbėrore mbi atė greke e latine dhe politikėn e re amerikane tė Presidentit Wilson mbi atė europiane, por deri nė cakun ku ajo i shėrbente Shqipėrisė. Mė pas u kalit nė luftėn kundėr fashizmit nė Spanjė, nė kampet e pėrqėndrimit nė Francė dhe nė pėrballjet me sistemin totalitar.

3.Tradita “Skėnder Luarasi”
Dėshmitarė ngjarjesh e studjues tė ndryshėm kanė zbuluar thėnie, kontribute dhe veprimtari “sporadike” e “tė pabesueshme” tė cilat edhe tė vetme do ti bėnin nder kujtdo. Nė tėrėsi ato formojnė njė traditė qė e paraqet Skėnder Luarasin si njė “legjendė, mit dhe realitet”. “Vetėm kur njerėzit kthehen nė fenomene tė tilla, thėniet dhe sentencat e tyre pėrhapen si thėniet e Bernard Shout dhe tė Ajnshtainit…Tradita e Skėnder Luarasit nuk harrohet...Nė kulturė zė radhėn e parė tė traditės pėrparimtare demokratike, ndėrsa nė traditėn e dinjitetit tė njeriut tė kulturės ėshtė i pakrahasueshėm me asnjėri.” 37
37D. Agolli. Skėnder Luarasi – legjendė, mit dhe realitet, Zėri i popullit, 20.1.2000, f.10.
Tradita Skėnder Luarasi ka zėnė rrėnjė nė shtresa tė gjera tė kombit shqiptar, tek ata qė e kanė njohur, kanė lexuar, analizuar e zbatuar pikėpamjet e tij.
Njė ndėr ata shpreh mbresat nga takimi i parė me Skėnder Luarasin: ''Sot kam takuar Skėnder Luarasin, mė tė madhin njeri qė kam takuar ndonjėherė. Shumė e kujtojnė tė vdekur ndoshta pse ai ėshtė i fundit njeri i gjallė i Rilindjes sonė Kombėtare a ndoshta pėr shkak tė bėmave tė tij. Bėmat e njerėzve tė mėdhenj tregohen mbas vdekjes, por ato tė profesor Skėnderit tregoheshin qė nė gjallje. .. Ai kishte diēka hem prej Moisiut, hem prej Isa Boletinit, hem prej Uitmanit, hem prej Bajronit dhe ca mė shumė prej Faustit… e prej Petros.” 38
38 K.Laka. Sa shumė erėra e kishin rrahur. Takimi im i parė me Skėnder Luarasin, Kolonja, nr.4, prill 2000, f.5.
Kristaq Laka kishte dėgjuar shumė bėma tė Skėnder Luarasit, kishte lexuar vepra e pėrkthime, kishte lexuar publicistikėn dhe gjithnjė ishte befasuar nga madhėshtia e veprės sė tij. Mė pas kishte patur fatin ta njohė e tė bisedojė shumė herė me tė, por kurrė nuk mundi ta pėrcaktojė “ku fillonte Skėnderi e ku mbaronte profesori, ku fillonte shkrimtari e ku mbaronte shkencėtari, ku fillonte historiani e ku mbaronte gjuhėtari, ku fillonte kolonjari e ku mbaronte kosovari…ku fillonte njeriu e ku mbaronte legjenda. Ai ishte njė njeri legjendė“ 39
39 Po aty.
Lasgushi Poradeci ka thėnė: “Skėnder Luarasi ėshtė shumė patriot, shumė demokrat, shumė liridashės, shumė i sinqertė, shumė guximtar, dhe (si pasojė) shumė sherrxhi” 40
40 P. Kolevica, Lasgushi mė ka thėnė, Tiranė, Naim Frashėri, 1992, f.142.

Shpesh ata me tė cilėt pėrballej, kur nuk kishin argumenta tė tjera pėr ta kundėrshtuar, e cilėsonin “sherrxhi”, por pa e shpjeguar pėrse bėhej ai i tillė. “Karakteri i tij, i njė njeriu shumė tė ndershėm dhe tė vendosur e bėri tė krijonte edhe armiq. Nganjėherė qėllonte qė tė zemėrohej edhe me miqtė e tij, por ata qė ia njohėn kėto cilėsi tė rralla tė shpirtit, jo vetėm nuk ia morrėn kurrė pėr tė keq, por e vlerėsuan lart.” 41
41T. Haxhimihali. Aleks Buda: Kujtime, Tiranė, Akademia e Shkencave, 2005, f.202.

petrol 12-12-11 20:32

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
Petro Luarasi. SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA

IV VEPRIMTARIA

1. Mėsues, edukator e pedagog
Skėnder Luarasi zė vend tė nderuar nė plejadėn e shquar tė mėsuesve e pedagogėve shqiptarė pėr kontributin e tij tė gjithanshėm nė fushėn e arsimit dhe tė mendimit pedagogjik shqiptar. Ai filloi tė punojė si arsimtar qė nė vitin 1920 nė kurset dhe shkollėn e mbrėmjes qė organizonte “Kryqi i Kuq i Rinisė Amerikane” nė Elbasan. Nė periudhėn 1930-1936 la gjurmėt e tij tė pashlyeshme nė njė sėrė shkollash tė mesme dhe nė fakultete tė Universitetit tė Tiranės. Tė shumtė janė ata qė shprehin konsideratat pėr mėsuesin e edukatorin e tyre, shumė syresh u bėnė dhe vetė mėsues e pedagogė tė nderuar ndaj dhe shpesh e quanin Skėnder Luarasin “Mėsues tė mėsuesve”.
“Kėshtu mund ta quajnė shumė vetė Skėnderin, kėshtu mund ta quaj unė me plot gojėn sot”- deklaron Aleks Buda- “ qė jam tetėdhjetė e sa vjeē, kėshtu e quajta para disa vjetėsh kur e pashė pėr herė tė fundit pak minuta pasi kishte dhėnė shpirt... Dhe kam tė drejtė t'i vė vetes kėtė titull nderi krahas njė Qemal Stafe e ndonjė tjetri, qė duke e njohur atė nga bangat e shkollės kanė pohuar tė njėjtėn gjė” 42
42 T. Haxhimihali. Aleks Buda: Kujtime, Libėr i cituar, f.202.
Skėnder Luarasi kishte aftėsinė qė t’i bėnte nxėnėsit dhe studentėt qė ta dėgjonin me kėrshėri pasi ai “ishte mėsues i lindur dhe unė nuk mund tė flas pėr tė pa ndjenjėn e dashurisė e tė mirėnjohjes qė ruan gjithnjė nxėnėsi pėr mėsuesin e tij...” 43
43 Po aty.
Talentin si mėsues dhe edukator ai e ndėrlidhte me tematikėn e gjerė e tė pasur, me pėrshkrime romantike e realiste mbi historinė, kulturėn, letėrsinė shqiptare e tė huaj, me tė shkuarėn, tė tashmen e tė ardhmen. Aleks Buda i larguar nė moshė tė vogėl nga Shqipėria, kujton qė nuk dinte asgjė nga jeta e popullit shqiptar dhe kėtė filloi ta njohė “nėpėrmjet fjalės magjepsėse tė Skėnderit. Pėr sa kohė ndodheshe nė fushėn e gravitetit tė ligjėratės sė tij e ndjeje veten tė elektrizuar…. Para meje, njė djali tė ri, po zbulohej vazhdimisht e mė tepėr , me njė qartėsi tė habitshme, njė botė e tėrė, e madhe, e panjohur, falė detajeve realiste qė tregonte ai pėr Shqipėrinė e viteve '20 -'30.” 44
44 Po aty.
Krahas kėrkesės sė pėrthithjes sė lėndės nga nxėnėsit e studentėt, ai nxiste tek ata debatin dhe shprehjen e talentit individual letrar, oratorik e plastik. Nė tė njėjtėn kohė ai kryente edukimin atdhetar e kulturor pėrmes lėndės e aktiviteteve qė zhvillonte. Kjo metodė e punės sė tij kultivoi admirimin e nxėnėsve pėr mėsuesin, edukatorin dhe lėndėn qė zhvillonte .
Nxėnės tė tij Mehmet Gjevori e Kristofor S. Xhani kujtojnė mbresat e tyre nga mėsuesi i tyre i shqipes, si e zhvillonte mėsimin. 45
45 M. Gjevori. Shkolla Teknike e Tiranės: Monografi shkollore, Prishtinė, 2003, f.134.
Mehmet Gjevori nxėnės nė Shkollėn Teknitė tėTiranės (1930) kujton: “Skėnder Luarasi ishte njė personalitet i shquar i arsimit. Ai ishte intelektual me autoritet dhe me zgjuarėsi tė jashtėzakonshme, figura mė simbolike e kulturės shqiptare, edukator i pėrsosur dhe pedagog i talentuar e me njohuri tė gjera, posaēėrisht nė fushėn e letėrsisė shqiptare, por dashamir i madh edhe i letėrsisė botėrore. Kur recitonte nė klasė ndonjė vjershė pėrkthyer bukur nga F.S.Noli, nė klasė mbretėronte qetėsi e plotė, duke dėgjuar zėrin e lartė e tė thekshėm tė prof. Skėnder Luarasit…46
46Shkolla Tregtare e Vlorės ēerdhe e lėvizjes patriotike e revolucionare: Maket, Vlorė, 1974, f.31.
Nxėnėsi Kristofor S. Xhani kujton qė nė vitin 1931, nė tė njėjtėn kohė me Naum Strallėn, erdhi nė shkollėn Tregtare tė Vlorės si mėsues letėrsie Skėnder Luarasi “pedagog me ndjenja patriotike dhe pikėpamje demokratike. Nė kėtė kohė u gjallėrua mė shumė edukimi patriotik dhe demokratik i nxėnėsve nėpėrmjet procesit mėsimor dhe lėvizjes kulturale artistike. Nė mėsimin e letėrsisė njė vend tė rėndėsishėm filluan tė zenė veprat qė revokonin tė kaluarėn historike tė popullit tonė, luftėn pėr liri e pavarėsi, ose vepra tė letėrsisė pėrparimtare botėrore, me frymė demokratike e pėrparimtare”

Skėnder Luarasi prej librave qė lexonin nė klasė, si :‘’Tė mjerėt’’, ‘’Jul Qezari’’ e tė tjera drama tė Shekspirit, zgjidhte pjesė tė bukura dhe sė bashku me nxėnėsit i analizonin dhe i mėsonin pėrmendėsh. “Pashė se leximi kolektiv i dramave nė klasė jepte rezultate tė dobishme pėr tė folur sa mė mirė e mė kthjellėt. Kėtė metodė pune e vazhdova, sipas nevojės e mundėsive, nė gjithė klasat e ulta tė gjimnazeve ku u transferova.” 47
47 S. Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, vol.3, f. 45. (Fondi i familjes S.Luarasi)
Ai shquhej pėr metodėn pedagogjike qė e tregonte nė zhvillimin krijues tė programit mėsimor, pėr frymėn e diskutimit tė hapur e polemizues brenda e jashtė klasės, nė shoqatat studentore apo nė eskursionet qė organizonte nė vende historike. Nė kėtė mėnyrė ndihmonte studentin tė krijonte bindje tė shėndosha dhe mendim tė pavarur. Ai i afronte nxėnėsit e tij qė tė ishin tė lirshėm nė biseda, nuk u mbante distancė, i nxiste qė tė ishin atdhetarė aktivė, tė sinqertė, tė ndershėm, punėtorė, tė emancipuar dhe kėrkues pėr demokraci e progres shoqėror.
Nė kohėn kur sundonte frika e varfėria, shtypja e lirive demokratike e injoranca, kanuni, dasitė krahinore e fetare, Skėnder Luarasi me fjalėt e shembullin e tij, i mėsoi nxėnėsit ta donin atdheun ndryshe nga sa i mėsonin shumė tė tjerė. Ai u hapi nxėnėsve dyert e thesareve tė letėrsisė botėrore me Shilerin, Shekspirin, Gėten, Bajronin, Uitmanin dhe kolosėt e mėdhenj tė pendės tė cilėt i recitonte me njė stil e frymėzim tė veēantė.
Nxėnėsi Iliaz Gogaj e vlerėson kėtė metodė nga aspekti i edukimit patriotik, ndėrsa Zef Ashta nga aspekti kulturor.48
48 I. Gogaj. Skėnder Luarasi - shėmbėlltyrė e pėrkryer e mėsuesit atdhetar e demokrat, Mėsuesi, 2 maj 1992, f.4.
Nxėnėsi I. Gogaj mendon se “duke paraqitur fakte nga jeta e bėmat e njerėzve tė shquar, ai realizonte synime tė caktuara nė edukimin moral, sidomos atdhetar tė nxėnėsve” 49
49 Z. Ashta. Nė kujtim tė mėsuesit tim tė letėrsisė, Skėnder Luarasi, Demokracia,16.1.2000, f. 4.
Nxėnėsi Zef Ashta kujton: “Kjo formė mėsimdhėnie e letėrsisė e bėnte orėn e mėsimit mjaft tė gjallė, tėrheqėse dhe interesante. Shpjegimet e tij pėr kėta kollosė tė letėrsisė ishin tė tilla qė tė nxisnin dashurinė pėr letėrsinė. “
Pjesė e metodės sė tij edukative qenė pėrzgjedhja e temave tė hartimeve tė cilat mė pas i diskutonte nė klasė, u tregonte rregullat e drejtshkrimit, mėnyrėn si duhej tė trajtohej tema nė formė e brendi, etj. Nxėnėsi i gjimnazit tė Shkodrės Vasil Llazari, nė njė pėrvjetor, ia pėrmend disa nga meritat si mėsues edukator dhe militant i idealeve tė mėdha patriotike: ”Ju e nxitėt, udhėzuet, ndihmuet dhe ma vonė i dhatė mundėsi ta lexonte nė klasė hartimin e njoftun: ’’E vjetra shėmbet…’’ tė paharrueshmin, nxėnėsin tuaj Qemalit dhe shokėve tė tij...Ju kur i bėtė kėto nuk muart parasysh as persekutimet, pozitėn, vuajtjet dhe konseguencat e tjera qė mund tė vijshin..” 50
50 D.Kaloēi. V.Llazari : Si e dėgjuam Skėnder Luarasin kur fliste nga Radio-Madridi : Letra e panjohur e Vasil Llazarit nga qytet i Shkodrės i cili ia dėrgon atė Profesor Luarasit , Gazeta shqiptare, 11 prill, 2003, f. 12 - 13.
Skėnder Luarasi, mėsues e edukator, i bindur nė idealet dhe drejtėsinė e ēėshtjeve qė mbronte, nuk u ndal vetėm tek leksionet me fjalė dhe nxitje, por dha shembullin personal si “propagandist i flaktė i ideve njerėzore, patriotike, antifashiste... adhurues i sė mirės, sė bukurės dhe sė resė pėrparimtare... i pari flamurtar dhe luftėtar aktiv i kėtyre idealeve tė mėdha tė njerėzimit, tue shkue me luftue nė Spanjėn heroike, aty ku mbroheshin vlerat e mėdha tė njerzimit, ku mbrohej nderi e pėrparimi, ku mbrohej edhe jeta e pamvarėsia e Atdheut” 51
51 Po aty.
Rolin si mėsues edukator ai e vazhdoi edhe nė periudhėn e pasēlirimit duke kultivuar tek nxėnėsit marrėdhėniet njerėzore, nxitjen e talenteve dhe dashurinė pėr letėrsinė.
“Kishte cilėsitė e njė njeriu tė mirė, qė e shkurtonte largėsinė pedagog-student, me shikimin , sjelljen dhe fjalėn e ėmbėl e nxitėse, nė auditor dhe jashtė tij.Ndjenim se me tė na lidhte diēka e brendėshme, e pakuptueshme” 52
52M. Gecaj. Filologė qė nuk harrohen, Tiranė, Erik, 2002, f.69.
Perlat Xhiku nxėnės nė Institutin Ekonomik ( 1947) kujton qė pėrkundėr ambjentit tė zymtė, tė akullt qė i frenonte dėshirat e tij pėr letėrsi, dallonte mėsuesin e letėrsisė Skėnder Luarasi, tek i cili qė nė fillim i '‘ngjiti’’ frymėzimi letrar qė nuk i gjente mbėshtetje nė atė shkollė. I bėri pėrshtypje metodika e mėsimdhėnies sė tij, kultura e gjerė, oratoria dhe sinqeriteti nė trajtimin e temave. “Ai i diskutonte ‘’pa dorashka’’ ēėshtjet e figurat letrare, opinionet e ngjarjet, nxiste debatin, krahasonte hartimet e mira dhe tė kėqijat...Me zellin dhe mjeshtrinė e shprehjes, ai i bėri nxėnėsit e tij, jo vetėm ta dashuronin letėrsinė por edhe tė merreshin me tė, kush mė shum e kush mė pak. 53
53 Po aty.
Shkrimtarė, poetė, kritikė letrarė si: Petro Marko, Arshi Pipa, Andrea Varfi, Fatos Arapi, Adriatik Kallulli, Meri Lalaj, Adelina Mamaqi e shumė tė tjerė, kanė shprehur nderimin e tyre pėr mėsuesin e letėrsisė Skėnder Luarasi qė i nxiti e u nxorri nė pah talentin letrar.
Nga natyra Skėnder Luarasi zotėronte njė zė mbresėlėnės . Aleks Buda nė takimin e parė me Skėnder Luarasin njėzetvjeēar, vuri re temperamentin e tij tepėr energjik, vėshtrimin e mprehtė e tė rreptė, gojėtarinė e zjarrtė, zėrin e tij melodik plot kumbim, qė tė kujtonte zėrin e Aleksandėr Moisiut. Edhe miku i tyre i pėrbashkėt austriak, Hans Pisk, pati thėnė: ''Pasi kam dėgjuar zėrin e Skėnder Luarasit e kuptoj pėrse ju thoni se Aleksandėr Moisiu ėshtė shqiptar. Nė zėrin e secilit ka njė diēka tipike unikale qė i bashkon.'' 54
54 A.Buda. Libėr i cituar, f.176.
Me kėtė dhunti tė natyrshme ai magjepste nxėnėsit duke recituar vargje e pjesė dramatike
“Ai ishte njė folės shumė i mirė, me prirje tė fortė aktori dhe me dashuri tė veēantė pėr dramaturgjinė gjė qė duket qartas nga pėrkthimet e tij…Gjatė vjetit akademik 1935-36 ai u pėrqėndrua tek komentimi i ''Vilhelm Telit'', pėrkthyer nga ai vetė. Ishte karizmatik prej natyre dhe tėrhiqte nxėnėsit me tė cilėt kishte bisedime tė shpeshta.”
55 A.Pipa. Letėr dėrguar Skėnder Luarasit, Drita, 16 janar 2002, f.12.55
Skėnder Luarasi “nė orėn e mėsimit organizonte ''njė teatėr nė miniaturė'', ku nxėnėsit, luanin pjesė nga tragjeditė e Shekspirit apo komeditė Molierit.”. 56
56Z.Ashta. Nė kujtim tė mėsuesit tim tė letėrsisė, Artikull i cituar.

petrol 12-12-11 20:35

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
2. Grupet teatrale amatore
Skėnder Luarasi kishte studjuar me zell tė madh artin dramatik nė ShBA dhe Austri, kishte dėshirė tė mėsonte pėrmendėsh pjesė nga vepra tė njohura dhe i recitonte nė klasė e auditore, nė klubet studentore, nė konferenca kulturore e mes miqve e shokėve. Dashurinė pėr artin dramatik, ia dedikonte mėsuesve tė tij amerikanė e austriakė dhe nė njė masė tė madhe Aleksandėr Moisiut tė cilin disa herė kishte patur fatin ta takojė e ta shohė nė skenė, tė mahnitej dhe tė mėsonte shumė prej artit tė tij sublim si aktor. Tė parėn herė e ka parė nė dramėn ''Fiesko'' nė vitin 1927. “Moisiu- Fiesko mė qėndron i gjallė para syve. Mund tė them se qe kjo shfaqje e aktorit gjenial qė mė bėri ta dua Shilerin mė shumė, e ta lexoj mė shumė.” 57
57 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Libėr i cituar.
Mjeshtėrinė e tij, Aleksandėr Moisiu e arriti me anėn e pėrpjekjeve tė mėdha ndaj, kur i takoi studentėt shqiptarė nė njė festė nė Vjenė, u tha: ''Simboli juaj qoftė puna''. 58
58 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Libėr i cituar.
I talentuar nga natyra, i frymėzuar nga arti magjik i Aleksandėr Moisiut dhe me punė kėmbėngulėse, Skėnder Luarasi kreu organizimin dhe drejtimin e grupeve teatrale tė nxėnėsve nė Institutin Tregėtar tė Vlorės, nė gjimnazin e Shkodrės e Konviktin “Malet tona” dhe nė gjimnazin e Tiranės. Nė kėto aktivitete ai synonte tė shfaqeshin pjesė me karakter edukativ, patriotik dhe tematikė qė ti shėrbente shoqėrisė
Me ardhjen nė shkollėn Tregtare tė Vlorės e mėsuesit tė letėrsie Skėnder Luarasi “u gjallėrua mė shumė edukimi patriotik dhe demokratik i nxėnėsve nėpėrmjet procesit mėsimor dhe lėvizjes kulturale artistike. Nxėnėsit shfaqėn dramėn ‘’Vilhelm Teli’’ dhe ‘’Agimi i Lirisė‘’(i Skėnder Luarasit) me rastin e festės sė 28 nėntorit tė 1932. “Dramat ‘’Vilhelm Teli’’ apo ‘’Klubi i Selanikut’’ kanė patur jehonė mjaft tė madhe nė atė kohė…” 59
59 K. S. Xhani. Kujtime. Libėr i cituar.
Ndėrsa nė gjimnazin e Shkodrės ‘’jo pa qėllim nxėnėsit deshėn tė vinin nė skenė, nė fillim tė vitit 1934, nė kohėn e tensionit tė marrėdhėnieve shqiptaro-italiane, dorėshkrimin e S.Luarasit, dramėn ‘’Liria’’ 60
60 Gjimnazi i Shtetit Shkodėr (1922-1972), Shkodėr, 1971, f.54.
Vėshtirėsitė pėr shfaqjen e dramave me subjekt pėrparimtar dhe synime artistike e ideore qenė tė mėdha sepse ballafaqoheshin me opinionin konservator e paragjykimet fetare dhe krijohej artificialisht njė tension i madh qė shoqėrohej me akuza e informacion tė rremė.
Njė ngjarje e njohur nė historinė e teatrit amator, ku “harrohet” Skėnder Luarasi, ėshtė pėrgatitja e dramės "Kalorėsi dorėshtrėnguar", ku Qemal Stafa u dallua nė rolin e fajdexhiut Xhemal Broja, kujton atė ngjarje tė vitit 1935 kur nė krye tė shoqėrisė‘’Besa Shqiptare’’tė Gjimnazit tė Shkodrės u zgjodhėn disa studentė tė cilėt mendonin tė botonin njė gazetė dhe tė jipnin ndonjė shfaqje. “Edhe nė kėtė rast si nė rastin e revistės iu drejtuem profesorit tė Shqipes tė na rekomandonte ndonjė dramė” . 61
61 Xh. Broja. Si u pengua shfaqja e ‘’Kalorėsit dorėshtrėnguar’’ tė Pushkinit, Literatura Jonė, prill-maj1949,f.41.
Skėnder Luarasi propozoi tė luhej drama ‘’Kalorėsi dorėshtrėnguar’’. Kur Skėnder Luarasi pa se Qemal Stafa “sikur nuk ia pat andja tė luante fajdexhiun” i tha: “Kėtu do tė provosh sa i zoti qė je tanė urrejtjen t’ande pėr fajdexhinjtė t’a shprehish nė kėtė rol, nė mėnyrė qė fajdexhinė t’a urrejė i gjithė populli” . 62
62 Po aty.
Ndėrsa grupi theatral i gjimnazistėve bėnte provat dhe pėr ditėn e shfaqjes, mė 28 Nėntor 1935, profesorin e letėrsisė Skėnder Luarasin e transferuan. “Para se t’ikte ai thirri Qemalin e disa nxanės tjerė e u pėrshėndet. Mos u mėrzitni nga pengesat.Me vullnet e bashkim tė gjitha kalohen.’’Kur ka nevojė,lundrar, ēdo udhe i delet’’. Mėsoni.Ju jeni tė rinj e bota ėshtė e tė rinjvet.Veprėn e Pushkinit dhe tė tjera si ajo , mundohuni t’i ēfaqni me grupin t’uaj....Ky qe mėsimi i fundit qė u dha nxanėsve tė tij n’intimitet profesori i Shqipes.” 63
63 Po aty.
Dhe porosinė e tij ata e mbajtėn. Dramėn e Pushkinit ’’Kalorėsi dorėshtrėnguar’’, me gjithė pengesat, e shfaqėn pėr publikun e nxėnėsit e shkollave me rastin e Vitit tė Ri.” 64
64 Po aty.
Ndėrkohė Skėnder Luarasi ka kontribuar nė dramaturgjinė shqiptare edhe me krijimet e tij: ‘’Agimi i Lirisė’’ ‘’Liria’’, dhe ‘’Stuhi nė prill’’, ku me stil tė veēantė trajtohen tematika tė rėndėsishme pėr kohėn, me frymėzim atdhetar, demokratik, antifashiste. Qė tė treja krijimet patėn tė njėjtin pėrfundimin: u ndaluan pėr motive politike e klanore nė kohėn e sundimit tė regjimeve pėrkatėse antidemokratike.
‘’Agimi i Lirisė’’ u shkrua nė nderim tė heroit Spiro Ballkameni dhe dėshmorėve nė Orhan Ēiflig. Tema qe pėrpjekja e ēetės sė Spiro Ballkamenit me asqerėt e Rexhep Pallės mė 17 korrik 1911, nė Orhan Ēiflig, ku ranė dėshmorė bujku Bajazit Rehova dhe disa studentė tė shkollės shqipe tė Korēės. Maturantėt e shkollės Tregtare, nėn drejtimin e Skėnder Luarasit si regjisor e pėrgatitėn shfaqjen e dramės ‘’Agimi i Lirisė’’ me rastin e festės sė 20-vjetorit tė pavarėsisė pa ndihmė financiare. Pėr kostumet i ndihmuan fshatarėt e Hormovės. “Kur u treguam qėllimin dhe u pėrmendėm emrin e Spiro Ballkamenit, njė plaku iu mbushėn sytė me lot. Ai e pati njohur Spiro Ballkamenin mė 1910 kur i pat ardhur nė shtėpi tok me Muharrem Hurshitin dhe qenė bėrė shok lufte.” Ata pleqtė e nderuar tė Mavrovės na siguruan pėr kostumet.” Shfaqja u dhamė mbrėmjen e 27 nėntorit 1932.
Korespondenti i gazetės ''Shqipėria e Re'' shkruan pėr kėtė ngjarje artistike:
‘’Me rastin e ditės sė Indipendencės Shqiptare, 28 Nėntor, u shfaq nė qytetin tonė prej nxėnėsve tė shkollės Tregėtare drama ‘’Agimi i Lirisė‘’ e shkruar prej profesorit tė atij instituti, z.Skėnder Luarasi. Salla ku u shfaq drama ishte mbushur plot tue i tėrhequr mė shumė titulli dhe subjekti i bukur i asaj drame qė i pėrshtatej tamam asaj dite.”
Gjithashtu ata e kėshillojnė “autorin e dramės z.Skėnder Luarasi qė kėtė dramė tė pėrkujdeset ta verė nė shtyp sa mė shpejt qė kėshtu tė kenė rast edhe shoqėritė e tjera kulturale shqiptare dhe ca mė shumė pėr propagandėn kombėtare kjo pjesė tė shfaqet gjithashtu edhe nėpėr qytetet e tjera tė Shqipėrisė sikundėr edhe nėpėr kollonitė e tjera shqiptare” 65
65 Korespondenti. Shfaqje teatrale nė Vlorė. Agimi i lirisė, Shqipėria e Re, 9 nėntor, 1932, f.3.
Hil Mosi, ministri i Arsimit, qė asistoi nė shfaqjen e dramės, i ftoi qė ta shfaqnin edhe nė Tiranė. Edhe ''nė Tiranė u shfaq me sukses drama patriotike ‘’Agimi i Lirisė‘’ e z.Skėnder Luarasi...Tė Kremten e Krishtlindjes, pata rastin tė ndodhesha si asistent nė shfaqjen theatrore tė dramės origjinale: ‘’Agimi i Lirisė‘’ pėrpiluar prej z.Skėnder Luarasi. Drama pėrgjithėrisht u luajt bukur dhe kėtė e vėrtetonin edhe duartrokitjet e nxehta, herė mbas here.“ 66
66 Po aty.
Nė koment lavdėrohet drama, vepėr origjinale shqiptare e cila shprehu “me tė vėrtetė karakteristikat, ndjenjat dhe valėzimet e shpirtit arbėresh tė cilat tė bashkuara me artin dramatik,” kanė pėr tė na pėrfaqėsuar denjėsisht nė theatret e antipodeve tė qytetėruara, gjėra kėto qė, pas mendimit tim, s’i mungojnė veprės nė fjalė…” 67
67 A.V. Rreth shfaqjes theatrore tė dramės origjinale: Agimi i Lirisė, Shqipėria e Re, 10 janar,1933, f.2.
Drama u shfaq me sukses, nė 26 e 27 dhjetor 1933, por vetėm dy herė, tė tretėn u ndalua. Pėr kėtė ndėrhyri Abdurahman Dibra duke pėrdorur edhe gazetėn e tij “Besa” ...
“Nė tetor 1912, Abdurahman Dibra pati qenė kajmekam (mydir) i Neveskės. Ky e kurdisi planin pėr ta shtėnė Spiron nė pusi. Pas luftės Ballkanike shkoi nė Stamboll. Mė vonė Zogu e thirri nė Shqipėri dhe e bėri ministėr tė Arsimit. Ky anadollak qė e vrau trimin shqiptar nė Neveskė, e vrau pėr tė dytėn herė Spiro Ballkamenin nė Tiranė! 68
68 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Libėr i cituar, f. 20.
Drama “Liria”, ėshtė shkruar nga Skėnder Luarasi nė periudhėn e provokacioneve tė flotės italiane nė Vlorė. Kemi tė dhėna tė pakta pėr subjektin dhe historikun e shfaqjeve tė saj. Sipas kujtimeve tė Luarasit ajo u shfaq nga grupi teatror i nxėnėsve nė ambjentet e Institutit Tregėtar nė Vlorė, ndėrsa me nxėnėsit e gjimnazit tė Shkodrės nuk u lejua tė shfaqej.
Drama ''Stuhi ne prill'' e bazuar nė ngjarje historike e personazhe reale, vlerėsohet si krijimi dramatik mė i mirė i Skėnder Luarasit, pėr nga forma, mesazhet , gjuha e stili. Atje ai trajton ngjarje tė rėndėsishme: krijimin e grupeve tė para tė rinisė antifashiste, pjesėmarrjen e shqiptarėve nė Luftėn e Spanjės, manovrat e elementėve profashistė dhe tė agjenturave tė huaja nė prag tė pushtimit fashist, etj. Drama u shkrua nė vargje me rimė dhe portretizonte personazhe historike gjatė periudhės pėrpara e pas pushtimit tė Shqipėrisė nga Italia fashiste. Me gjithė shpjegimet e Luarasit mbi rėndėsinė e mesazheve tė kėsaj vepre, censura , ‘‘me urdhėr nga lart” sajoi argumenta dhe e ndaluan botimin Nė njė recensė, theksohej: “Ēėshtja e vullnetarėve tė Luftės sė Spanjės, qė pėrshkojnė dramėn, dhe “Zėri i Madridit”, e kanė errėsuar tė vėrtetėn historike, qė ēdo aksion patriotik- revolucionar, mbėshtetjen kryesore e ka pasur te lėvizja revolucionare e vendit, e cila nė ato momente ishte mjaft e gjallė...” 69
69S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar, Libėr i cituar, f. 47.
Ndėrkohė, pėr tė njėjtėn vepėr, shkrimtari Mark Dodani, privatisht shkruan: “Pėr Spanjėn (luftėn e asaj kohe), pėr sa ėshtė trajtuar nė vepėr, nuk shoh asnjė shqetėsim”. 70
70 M. Dodani. Letėr dėrguar Skėnder Luarasit. (Fondi i familjes S. Luarasi)
Mbas shumė pėrpjekjesh drama u botua nė revistėn “Teatri” me shkurtime por i shkaktoi telashe tė mėdha redaktorit pėrgjegjės Mexhit Premēi i cili u kritikua dhe u dėnua. Akuzat kundėr tij kishin tė bėnin me botimin e disa dramave ndėr tė cilat pėrmendej edhe dramėa ''Stuhi nė Prill'' e Skėnder Luarasit. Ai, akuzohej se aty kishte ''importim revolucioni''. “Kjo akuzė mbėshtetej nė faktin se vetėm nė njė faqe tė dramės, autori nėpėrmjet njė radioje tė Spanjės, paralajmėroi shqiptarėt se fashizmin e kishin nė prag. Edhe kjo akuzė ishte njė absurditet mė vete...''.Ai dėnohej “pėr gabime ideologjike nė fushėn e botimeve tė dramės”. 71
71 M. Premēi, Intervistė, Gazeta shqiptare, 5 korrik, 2002, f.13.
Kur teatri “A.Z.Ēajupi” i Korēės nisi tė shfaqė dramėn mė 26 e 27 nėntor 1972, nėn regjinė e Dhimitėr Orgockės dhe nė role kryesore: Pandi Raidhi, Dhimitėr Grabocka, Dhorkė Orgocka, Minella Borova, Jani Riza etj., ditėn e tretė shfaqja u ndalua me urdhėr nga lart.
Skėnder Luarasi mori shumė urime nga intelektualėt korēarė pėr suksesin e shfaqjes. Gaqo S.Peci, i dėnuar politik, i shkruan: “nuk munda t’ju pėrshėndes e t’ju shtrėngoj dorėn pėr vlerat e saj tė mėdha, pavarėsisht se qėllimisht u mbajt njė heshtje fajtore, pėr tė mos pėrdorur fjalėn kriminale...Ju nė jetė sigurisht kini ngrėnė grushte tė pabesė po kaq tė rėndė e, megjithatė, s’kini dashur t’ia dini. Ju jini kockė e fortė.... Kėtė e presim, kėtė e kini detyrė” 72
72 Komplotonjėsit e heshtjes. Letėrkėmbimi i Skėnder Luarasit me Gaqo Pecin, Ndryshe, 8 prill, 2007, f. 13.

petrol 12-12-11 20:36

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
3. Drejtues nė media

Skėnder Luarasi ka drejtuar tre organe shtypi tė rėndėsishme pėr kohėn dhe qėllimin qė kanė realizuar. Roli i tij si editor- kryeredaktor i organeve “Studenti”, “Dialėria” e “Vullnetari i Lirisė“ dhe rėndėsia e tyre reale pėrmendet nga studjues seriozė si Hamit Boriēi, Bashkim Gjergji, Mark Marku, ndėrkohė qė bėjnė pjesė ndėr ato organe qė nuk njihen si duhet.”Tė gjitha kėto organe do tė mbeten objekt me shumė interes pėr studjuesit e historisė sė gazetarisė shqiptare, pasi, siē vėrehet, deri tani kemi vetėm disa tė dhėna bibliografike pėr to, pa e njohur pėrmbajtjen , qėndrimin qė mbajnė ndaj ēėshtjes kombėtare, rolin qė luajnė nė zgjerimin e vetėdijes kombėtare dhe vendin qė kanė nė historinė e shtypit nė Shqipėri “ 73
73 H. Boriēi, M.Marku, Histori e shtypit shqiptar, Libėr i cituar, f.320.
''Studenti''. Organi ''Studenti'' i shoqėrisė ‘’Lidhja e studentėve shqiptarė’’ nisi tė botohet nė janar 1920 dhe kishte si moto: ''Jeta pa libra ėshtė vdekje''.Ajo ishte e para revistė studentore shqiptare nė SHBA. “Nė diasporė u krijua kėshtu njė sistem i gjerė i shtypit shqiptar e mbi Shqipėrinė, sidomos nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ku spikatėn: e pėrjavshmja “Studenti”, organ i shoqėrisė Lidhja e studentėve shqiptarė, me qendėr nė kolegjin ndėrkombėtar amerikan nė Springfield (Masaēusets, SHBA) me kryeredaktor Skėnder Luarasin, fletorja “Drejtėsia” (The Justice) e Josif Panit nė Uotėrton po nė shtetin Masaēusets nė ShBA etj.” 74
74 H. Boriēi - M.Marku. Histori e shtypit shqiptar, Libėr i cituar, f. 18.1
Blendi Fevziun shkruan qė “nga viti 1920, u shfaqėn jashtė kufijve edhe botimet qė i takonin organizatave tė studentėve shqiptarė tė regjistruara nė universitetet e huaja. Mė pėrfaqėsueset ndėr to qenė “Studenti” dhe “Djalėria”. “Studenti” u botua nga nxėnėsit shqiptarė, ose me origjinė shqiptare , nė American International College mė 1920. Ai synoi kryesisht njohjen e Shqipėrisė dhe kultivoi krenarinė kombėtare tė nxėnėsve, njė pjesė e tė cilėve kishin lindur nė SHBA.” 75
75 B. Fevziu. Historia e shtypit shqiptar: 1848-2005, Tiranė: Onufri, 2005, f. 48.

Krahas njohjes sė atdheut dhe kultivmit tė krenarisė kombėtare revista njoftoi dhe kreu shpėrndarjen e librave shqip, pėrkthime tė Nolit, Konicės si dhe “Jul Cesari” i Shekspirit dhe “Skėnderbeun” e Uinkopit tė pėrkthyer nga Skėnder Luarasi. Njė pjesė e tė ardhurave pėrdoreshin pėr shoqatėn dhe pėr tė ndihmuar djem shqiptarė pėr t'u arsimuar. U bė njė punė e mirė pėr ndėrgjegjėsimin e studentėve shqiptarė e familjeve tė tyre pėr bashkėpunim, pėr mbledhjen e ndihmave, botimin e disa librave shqip dhe propagandimin e ideve kombėtare.
Nė revistėn ‘’Studenti’’, me editor Skėnder Luarasin, krahas shkrimeve tė tij u botuan mjaft materiale tė rėndėsishme: kanunorja, disa raporte pėrmbledhjesh, artikuj, aktivitete, lajmėrime mbi disa pėrkthime dhe telegrame. Qerim Panariti dhe Skėnder Luarasi nė emėr tė studentėve shqiptarė tė Amerikės, iu drejtuan Kryetarit tė Konferencės sė Paqes nė Paris, Presidentit tė SH.B.A. Woodrow Wilson dhe Delegacionit Amerikan nė Konferencėn e Parisit, pėr tė rivendosur pavarėsinė dhe integritetin e Shqipėrisė, duke pėrfshirė nė kufijtė e saj krahinat e Kosovės dhe tė Ēamėrisė, nė bazė tė sė drejtės sė kombėsisė dhe tė vetvendosjes, pėr hir tė sė drejtės dhe paqes sė ardhshme nė Ballkan.
Revista “Studenti”, u shpėrnda nė Shqipėri, SHBA, Kanada dhe nė vende tė tjera ku kishte shoqata shqiptarėsh dhe dashamirės qė mund tė ndihmonin. Numri i parė i saj gjendet edhe nė fondin e Bibliotekės Kombėtare tė Shqipėrisė.
Disa pliko iu dėrguan edhe botuesit Kristo Luarasi, pronar i shtypshkronjės ”Mbrothėsia” nė Sofje dhe albanologut danez Holger Pedersen tė cilėt i pėrgėzuan pėr botimin
Nė motin shkollor 1920-1921 ‘’Lidhja e studentėve shqiptarė’’ u shpėrngul nė Boston, Mass dhe revista ''Studenti'' mori titullin “The student'' , me drejtues tė ri Jorgji N.Priftin.
“Dialėria”. Botimi i revistės ''Djalėria'' cilėsohet njė nga arritjet mė tė rėndėsishme tė shoqėrisė sė studentėve shqiptarė‘’Albania’’ qė u realizua nė mėnyrė jo tė rregullt nė vitet 1920-1929. Pėr nivelin shkencor e pėrmbajtjen patriotike si dhe pėr paraqitjen dinjitoze grafike, revista ''Djalėria'' renditet ndėr revistat mė cilėsore shqiptare tė botuar nė gjysmėn e parė tė shek.XX. Atje botuan shkrime personalitete si : Jani Basho, Fuad Asllani, Gjovalin Gjadri, Kolė Mirdita-Helenau, Xhevat Korēa, Lasgush Poradeci, Krist Maloki, Hasan Ceka, Safet Butka, Skėnder Luarasi etj.
Blendi Fevziu e cilėson organin “Djalėria” njė nga mė tė suksesshmet e kohės e cila “pati nė drejtimin e saj njerėz tė cilėt mė vonė u bėnė mjaft tė njohur nė Shqipėri , si Skėnder Luarasi, Hasan Ceka, etj.” 76
76 Po aty. f.48
Kur u shpall Shqipėria monarki, Skėnder Luarasi i drejtoi njė protestė me shkrim mbretit, nė ceremoninė e kremtimit tė pavarėsisė, mė 28 Nėntor 1928, si kryetar i shoqėrisė Albania mbajti njė fjalim tė ashpėr ku as e pėrmendi me emėr monarkun ndėrsa numrin special tė kushtuar festės sė 28 Nėntorit botoi dy portete: tė Ismail Qemalit me diēiturė ''Pater Patria'' dhe tė Bajram Currit me fjalėt ''Kosovė!'' dhe ''Per aspera ad astra'' tė pikturuara nga sekretari i shoqėrisė, Qemal Butka.
Nė kėtė botim ai shkruan edhe pėr hallin e madh qė po kalojnė bashkatdhetarėt nė trojet e pushtuara:”Le tė qėndrojmė njė grimė nė mendim vaji pėr vėllezrit tanė nė veri e nė jugė q'akoma rrojnė robėr. Koha do tė vinjė - dhėntė Zoti - qė Kosova, atdheu i mbytur nė gjakun e fatosave tė liris arbnore dhe i larė me lotėt e nėnave fatkeqe, atdheu i puthur prej buzėvet tė njoma foshnjash tė pafajshme, qė n'agoni shpirti bijen nėn forcėn e gjakpirėsit: qė Kosova jonė trime do tė bashkohet me mėmėn Shqipėri.” 76
76 S. Luarasi. Popullsia e Kosovės, Dialėria, nėntor 1928, f.15.
Konsulli shqiptar nė Vjenė, lajmėroi urgjentisht Tiranėn, u morrėn masa tė ashpra, prerje bursash dhe u ndalua bordi botues ta shpėrndanin revistėn pasi botimi u quajt privat...
‘‘Vullnetari i Lirisė’’. Vullnetarėt antifashistė shqiptarė, megjithėse tė pakėt nė numėr,fituan respektin e qeverisė spanjolle dhe tė komandės sė lartė tė brigadave ndėrkombėtare. Vlerėsimi mė i madh ndaj trimėrisė dhe pėrkushtimit tė tyre qe dhėnia e lejes pėr botimin e revistės ‘‘Vullnetari i Lirisė’’ nė gjuhėn shqip, me tirazh 5000 kopje, krahas pesė gjuhėve mė tė rėndėsishme ndėrkombėtare.
Botues dhe kryeredaktori i revistės ‘‘Vullnetari i Lirisė’’ u caktua Skėnder Luarasi i cili zgjodhi si ndihmės gazetarin Petro Marko.
Petro Marko kujton qė “Skėnder Luarasi ishte nė krye tė punės duke u shkruar shokėve shqiptarė nė fronte tė ndryshme qė tė dėrgonin sa mė parė shkrime...Pasi lėnda u pa dhe u stėrpa mirė, Skėnder Luarasi u nis pėr nė Madrid, pasi aty ishte shtypshkronja e Brigadave Internacionale ku botohej “Vullnetari i Lirisė“ nė shumė gjuhė.’’ 77
77 P. Marko. Vullnetari i Lirisė, Tribuna e gazetarit, nr.6, 1972, f.33.
Numuri i dytė u pėrgatit tė ishte mė i pasur nė tematikė. Kishte shkrime nga shumė vullnetarė shqiptarė, mė shumė fotografi dhe ishte menduar tė botohej me tirazh mė tė madh “Skėnder Luarasi shkoi nė Madrid , por shtypshkronja Diana Llara nė Madrid ishte bėrė gėrmadhė nga bombardimet fashiste...Kėshtu qė numri i dytė nuk doli dot.” 78
78Po aty.
Numri i parė pėrmban njė sėrė artikujsh tė rėndėsishėm ku trajtohen gjendja nė Shqipėri, e vėrteta mbi luftėn antifashiste tė Spanjės dhe qėllimet e vullnetarėve shqiptarė, rrezikun e pushtimit fashist tė Shqipėrisė, ideja pėr krijimin e frontit popullor antifashist edhe nė Shqipėri dhe programi i mundshėm.
Sipas Petro Markos “Vullnetari i Lirisė‘: ‘’mund tė themi me plot gojėn se ėshtė e para revistė revolucionare e rrugės sė gjatė dhe tė vėshtirė tė shtypit tonė para ēlirimit”79
79 Po aty
Skėnder Luarasi qe ndėr tė parėt qė i sqaronin shqiptarėt kudo nė botė pėr rrezikun fashist qė po i kėrcėnohej Shqipėrisė:
‘‘Asnjė popull tjetėr nuk e ka kokėn e tij mė afėr hanxharit tė fashizmit se sa e ka populli shqiptar’Duke luftuar nė frontin e Madridit, luftohet edhe nė tė gjithė frontin e Shqipėrisė sonė. Aty po i pėrgatitet varri fashizmit italian, i cili ėshtė edhe kuēedra e popullit tė Shqipėrisė’’ 80
80 Po aty.
Kėto pikėpamje i shprehu mė qartė, si pėrgjegjėsi i vullnetarėve shqiptarė, nė artikullin programatik ‘‘25-vjet indipendencė’’.‘‘Pėrsėri po shkojmė drejt humbjes sė plotė tė pavarėsisė sė Kombit tonė; pėrsėri po ngrysemi nė natėn e robėrisė e nė ankthin e kohėve tė errėta qė ia ka pėrgaitur botės fashizmi barbar. Mbi kurrizin e popullit shqiptar Musolini po sheshon udhėn e penetracionit romak nė Ballkan. Shqipėria ėshtė nė kthetrat e kuēedrės fashiste.’’ 81
Kėtė fakt e analizojnė Petro Marko 82 dhe Kristo Frashėri 83
81 S.Luarasi. 25 vjet indipendencė, Vullnetari i Lirisė, 1937, f. 18.

82 P.Marko. Intervistė me vetvete. (Retė dhe gurėt), Tiranė, Omsca, 2000.
“Qė ata patėn bėrė propagandė kundėr nesh tė Spanjės doli nė shesh jo vetėm nga letra qė i patėn dėrguar Komitetit Ballkanik kundėr botimit tė ‘’Vullnetarit tė Lirisė‘’ por edhe nė njė raportim qė kishin bėrė kundėr Skėnder Luarasit.” 83
83 K. Frashėri. Historia e lėvizjes sė majtė nė Shqipėri dhe e themelimit tė PKSH-sė :1878-1941 : vėshtrim historik me njė shtojcė dokumentare, Tiranė, Ilar, 2006, f.382-383.
Nė njė raport tė Ali Kelmendit, mė 15 janar 1938, ai njofton “ ka dy javė e ma qi rivista V. i L. (Vullnetari i Lirisė) na erdhi nga Spanja e cila ka gabime politike. Fryma e saj asht e ashpėr pėrsa u pėrket punėve tona tė ditėve tė sodit. Redaktor i kėsaj reviste asht Skėnder Luarasi, njė ish profesor i literaturės pėr shkolla nė Shqipėri. Asht i ndershėm deri nė palcė por mjaft konfuz. Horizonti i tij politik asht i ngushtė.”
Sipas historianit Kristo Frashėri (po aty , f.112) : “Raporti qė i dėrgoi Ali Kelmendi Kominternit, mė 15 janar 1938, pėrshkohej nga njė mllef ndaj shokėve, mllef i cili duket se e ka burimin te mospėrfillja e shokėve ndaj tij. Ali Kelmendi nuk u shqua as nė trajtimin politik dhe ideologjik tė situatės dhe tė problemeve qė shtroheshin para vendit...Ai e ndjente edhe vetė dobėsinė e penės sė tij si kapter qė kishte qenė. Pas kėtij raporti Ali Kelmendi nuk jetoi gjatė ”
Emisionet radiofonike nė gjuhėn shqipe. Njė tjetėr kontribut i Skėnder Luarasit nė median shqiptare janė emisionet radiofonike nė gjuhėn shqipe nga radiot spanjolle, njė ngjarje e rėndėsishme pėr historinė e radiofonisė shqiptare. Qė nė janar 1937 pati nisur tė pėrhapej nga Spanja zėri i lirisė dhe i sė vėrtetės nė gjuhėn tonė amtare nga emisionet qė u pėrgatitėn me tekst dhe zė nga Skėnder Luarasi. Revista ‘‘Vullnetari i Lirisė’’ informonte se disa emisione shqip u dhanė nga Valencia e Barcelona, disa edhe nga radioja e Madridit. Petro Marko kujton qė ‘’ profesor Skėnder Luarasi fliste nga radio Barcelona dhe emisionet nė gjuhėn tonė mund tė themi se ishin emisionet e para revolucionare nė gjuhėn shqipe. Nėpėrmjet tyre bėhej njė punė e madhe’’ . 84
84 P.Marko. Vullnetari i Lirisė. Organ i vullnetarėve shqiptarė nė Spanjė, Tribuna e gazetarit, Nr.6, 1972, f.33.
Ai thekson se “Ėshtė njė ngjarje historike nė radiofoninė shqiptare, qė pėr herė tė parė nė histori ėshtė transmetuar emisioni radiofonik nė gjuhėn shqipe pėrmes zėrit tė Skėnder Luarasit. Hera e parė qė nė eterin e universit, gjuha shqipe u dėgjua nė tėrė botėn, nga radio Barcelona e ku Profesori foli pėr luftėn e Spanjės dhe vullnetarėt shqiptarė qė merrnin pjesė atje.” 85
85 S.Luarasi. Nė brigadat internacionale.Tiranė, Toena, f.88.
Edhe ky fakt i ka shpėtuar atyre qė kanė shkruajtur historinė e radiofonisė shqiptare.

petrol 12-12-11 20:37

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
4. Aktivist

Skėnder Luarasi ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm si aktivist e organizator i shoqėrive studentore nė SHBA, Austri e Shqipėri dhe veprimtar shoqėror.
“Lidhja e Studentėve shqiptarė” nė SHBA, nė historinė e themelimit tė saj, ka tė shkruar nė krye emrin e Skėnder Luarasit, njė ndėr themeluesit kryesorė tė saj, i cili qė nė moshė tė re u aktivizua nė lėvizjen kombėtare shqiptare nė SHBA duke mbajtur lidhje me personalitete tė shquara si: Fan Noli, Kristo Dako, Sevasti Qiriazi-Dako, Parashqevi Qiriazi, Bari Omarin, etj.
Nė njė takim me Parashqevi e Sevasti Qiriazin ata biseduan pėr nevojėn e krijimit tė njė bashkimi studentor me degė nė tė gjithė Amerikėn. Nė vjeshtė 1917, me tė filluar shkolla, sė bashku me disa studentė shqiptarė si Qerim Panariti, Zenel Drizari, Jovan Morcka, George Frashėri, Mina Lluka, Rafael Burgaleci, tė influencuar nga Parashqevi Qiriazi, u bėnė inisiatorė tė krijimit tė shoqėrisė: ''Lidhja e Studentėve Shqiptarė'' . Ajo paraqitej si njė nevojė e madhe dhe e ngutshme pėr organizimin e pėrgjithshėm ndėrmjet studentėve dhe tė gjithė rinisė shqiptare. “ Qė tė bėjmė gjeē me vleftė duhet sė pari tė shikojmė tė jemi tė organizuar, se ndryshe veprimi jonė sado i gjerė, e i lartė tė jetė, do tė vejė fare kot. Ndė dėshėrojmė tė bėjmė detyrėn tonė duke ndihmuar nė veprimin e shenjtė qė kanė nisur bashkatdhetarėt pėr lulėzimin e Atdheut Shqipėri, duhet tė organizohemi tėrėsisht'' 86
86[S. Luarasi]. Studenti, nr.1, janar 1920, f.8.
Qe Skėnder Luarasi, ai qė nė emėr tė komisionit nismėtar, njoftoi pėr mbledhjen pėrfundimtare tė Lidhje sė studentėve shqiptarė, tė cilėt mėsonin nė shkollat e Shteteve tė Bashkuara dhe nė Kanada, e cila u mbajt mė 22 shkurt 1918, nė American International College, Springfield, Mass.
Nė mbledhje Luarasi u shpreh: ''Jam i sigurtė se e kini kuptuar, qė kur jeni duke luftuar nė jetėn tuaj shkollore, njė detyrė tjetėr ju thėrret: tė tjerė djem shqiptarė qė nga fatkeqėsia ende s'kanė njohur vleftėn e arsimit, t'i udhėhiqni nė atė rrugėn e drejtė qė keni marrė ju...'' 87
87 Po aty.
Lidhja e Studentėve shqiptarė u krijua me qėllim qė:
Tė ndihmojė studentėt shqiptarė nė mėsimet e tyre, tė nxisė tė rinjtė shqiptarė tė mėsojnė dhe “tė pėrpiqet tė mbjellė e tė forcojė nė zemrat e studentėve ndjenjėn e detyrės pėr tė punuar nė fushėn e arsimit pėr tė ndrituarit e popullit pasi tė mbarojnė mėsimet.” 88
88 Po aty.
Letra me urime dhe pėrkrahje pėr shoqėrinė qenė tė shumta, nga qytete tė ndryshme nė SHBA e Kanada. Skėnder Luarasi shkroi disa artikuj mbi aktivitetet e shoqėrisė ‘’Lidhja e studentėve shqiptarė’’ qė u pėrkrah veēanėrisht nga motrat Qiriazi dhe Bahri Omari tė cilėt i publikuan nė organet e tyre ''Ylli i Mėngjezit'' e ''Dielli''.
Shoqėria ''Albania'' e studentėve shqiptarė nė Austri, u themeluar nė Vjenė mė 10 mars 1918. Motoja e saj ‘’sa kam shpirt kam shpresė’’ shfaqej nė stemėn qė e mbanin me krenari nė xhaketėn e tyre studentėt shqiptarė: njė shqiponjė dykrenore nė fushė tė kuqe dhe nė pesė cepat e saj gėrmat S.K.S.K.S. Studentėt nismėtarė pėr themelimin e saj qenė Fuat Asllani, Xhevat Korēa, Irakli Buda, Jani Basho, Sokrat Dodbiba, Gjovalin Gjadri, Kolė Mirdita etj. Ata tė ndėrgjegjėsuar me ndjenjėn kombėtare, donin tė aktivizoheshin nė veprimtari patriotike, kulturore, arsimore e publicistike qė t'i vinin nė ndihmė atdheut e shtetit tė ri shqiptar.
Anėtarėt e shoqėrisė studentore ''Albania'' ēdody vjet mbanin mbledhjen e pėrgjithshme ku votonin njė kėshill nga i cili zgjidhej kryetari, sekretari dhe arkėtari. Mė 28 nėntor 1926 u bė mbledhja qė zgjodhi Skėnder Luarasin kryetar dhe njėkohėsisht redaktor pėrgjegjės tė organit “Djalėria”.
Nė artikullin redaktorial tė organit “Dialėria”, tė botuar nė 10-vjetorin e shoqėrisė ‘’Albania’’ pėrshkruhet historiku i lėvizjes studentore shqiptare nė botė qė nis nga shoqėria ‘’Lidhja e Sudentėve Shqiptarė e themeluar nė SHBA nga fundi i shkurtit (22 shkurt) tė vitit 1918 dhe vazhdon me shoqėrinė “Albania” nė Austri, e cila u themelua nė 10 mars 1918. Nė kėtė artikull Skėnder Luarasi thekson se “i pėrmenda kėto dy organizata qė tė provojmė... se themelimi i tyre s’u shkaktua nga ndonjė mendim i kotė pėr tė endur disa nyja tė zbrazėtam mbi kartė, por nga nevoja e natyrshme q’u ndje kudo pėr tė mbledhur dialėrin shkollare tė Shqipėris rreth njė organizimi tė pėrgjithshėm.“ 89
89 [S. Luarasi]. Albania: 1918-10 mars-1928, Dialėria, nr.5, mars 1928, f.2-4.
Aleks Buda kujton qė Skėnder Luarasi “qe njė organizator, aktivisti palodhur… Me energjinė dhe vendosmėrinė e tij u bė shpirti drejtues i shoqėrisė sonė tė studentėve tė Vjenės” 90
90 T.Haxhimihali. Aleks Buda: Kujtime, Vepėr e cituar.
Agim Fortuzi, Kryetari i ‘’Shoqatės sė Graduatėve” nė Shkollėn Teknike pėrmend edhe Skėnder Luarasin si njė gazetar tė shquar nė revistėn letrare shkencore ‘’Shekulli XX’’ e cila “me shkrimet e Tajar Zavalanit, Mit’hat Frashėrit, Harri Fulcit, Skėnder Luarasit dhe Filip Fishtės, pretendonte qė nė fillim tė bėhej njė laborator i rėndėsishėm me orvatjet pėr diagnostikimin dhe shėrimin e sėmundjeve tė shoqėrisė shqiptare”. 91
91 A. Fortuzi, Shkolla Teknike. Kujtimet e njė studenti tė Shkollės Teknike, Tiranė, Mokra, 2003, f.2.
Sipas Joan Fultz-Kontos toni i saj si dhe shumica e pėrmbajtjes sė botimeve tregonin prirje anglosaksone qė nuk i pėrgjigjes mendėsisė e strukturės burokratike tė Shqipėrisė ''Ajo qė ishte ndoshta mė acaruese pėr autoritetet shqiptare ishin bashkėpunėtorėt shqiptarė si Skėnder Luarasi dhe Mit'hat Frashėri qė njiheshin gjerėsisht pėr qėndrimin e tyre kritik” 92
92 J. Fultz-Kontos. Kryqi i Kuq, shqiponja e zezė, Shtėpia Botuese Enciklopedike, 1994, f.166.
Kur qe mėsues nė gjimnazin e Shkodrės Skėnder Luarasi ndihmoi nė organizimin e shoqėrisė “Besa Shqiptare” dhe influencoi drejtuesit e saj tė rinj me nė krye nxėnėsit e tij Q.Stafa, N.Rushiti, Ramiz Xhabia, Emin Duraku, Hajdar Dushi, Sadik Bekteshi, Xhemal Broja etj qė tė aktivizoheshin me shkrime dhe aktivitete social-kulturore, tė nxirrnin njė gazetė, tė kryenin shfaqje teatrale e aktivitete tė tjera dhe tė luftonin dasinė fetare.
Disa studjues kanė vėnė nė pah kontributin e tij pėr tė botuar revistėn “Vepra” me frymė atdhetare, demokratike antifashiste ku tė shpalosej fjala e lirė shqipe nė bashkėpunim me intelektualėt Selim Shpuza, Gani Dizdari, Salo Halili, Millosh Nikolla, Teufik Gjyli,Rragip Gjylbegu, Malo Beci , Rrefik Shpuza, Ahmet Ēaku.
‘’Skėnder Luarasi ishte organizator shoqėror i veprimtarisė sė kėtyre mėsuesve, me tė cilėt u lidh njė shoqėri e miqėsi e vėrtetė, duke i vėnė edhe kėto ndjenja tė fuqishme nė funksion tė ēėshtjes kombėtare’’. 93
93 I. Gogaj. Skėnder Luarasi – shėmbėlltyrė e pėrkryer e mėsuesit atdhetar e demokrat, Artikull i cituar, f.4
Mbas ēlirimit tė vendit, Skėnder Luarasi qe nismėtar nė themelimin e Lidhjes sė Shkrimtarėve, mbajti fjalimin programatik dhe u zgjodh anėtar i Kryesisė sė saj deri nė tetor 1949. Ai qė nė fillim u shpreh qė Lidhja e Shkrimtarėve duhej tė bazohej nė parimet demokratike e vendimmarje kolegjiale. Ai mendonte se letėrsia shqipe nuk mund tė zhvillohej duke krijuar vlera tė mirėfillta, pa zhvillimin e natyrshėm tė saj. Skemat dogmatike tė imponuara me urdhėra nga lart ngurtėsonin botėn e brendshme, tė pasur e tė lirė tė krijuesit. Liria shpirtėrore dhe idealet (demokratike, socialdemokrate e socialiste) binin ndesh me konceptin dhe praktikėn e kultit tė individit dhe diktatin e partisė nė pushtet. “Skėnder Luarasi, Kasem Trebeshina, Mehmet Myftiu e ndonjė tjetėr, mbetėm tė vetėm nė pėrpjekjen e tyre ballore ndaj diktaturės. Mungesa e karaktereve tė fuqishme ishte fatkeqėsia mė e madhe e letėrsisė dhe e shoqėrisė shqiptare nė ato vite” 94
94 F.Arapi Kujtohem qė jam, Tiranė, Marin Barleti, 1997, f.60.
Ndryshe nga shumė shkrimtarė tė brezit tė tij, qė e pranonin kėtė gjendje tė heshtur, Skėnder Luarasi e quante detyrė madhore kombėtare pėr ta demaskuar . Si pasojė klanet keqdashėse e etiketuan “grindavec” ndėrkohė qė dashamirėt e quanin “Shqipėria rilindase nė socializėm” 95
95 Po aty.
Sipas Ali Dhrimos “Skėnder Luarasin ishte njė figurė nga mė tė pastrat” qė nuk grindej pėr qejfmbetje tė vogla personale, por pėr ēėshtje madhore kombėtare.''96
96 A.Dhrimo Si e kam njohur Skėnder Luarasin, Shekulli, 27 prill, 2007, f. 21.
Njė shembull kuptimplotė ėshtė debati nė konferencėn e Tretė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve ku Sefulla Malėshova, Skėnder Luarasi e Ymer Dishnica u pėrjashtuan si anėtarė tė lidhjes pėr qėndrimin e tyre antikonformist ndaj metodave e qėndrimeve jodemokratike qė ndiqte Kryesisė e Lidhjes nė fushėn e letėrsisė e tė arteve e nėnshtruar ndaj diktatit tė partisė.
Kol Jakova atėhere “treshen” e quante “tė ēmendur qė i binin murit me kokė”.
“Ata qėndronin tė patundur nė mendimet e tyre...deklaronin se letėrsia dhe Organizata e Lidhjes sė Shkrimtarėve kishte rėnė nė dorė tė njerėzve tė paaftė e servilė... Nė kėtė mbledhje u pėrjashtuan tė tre kėta shkrimtarė” . 97
97 K.Jakova. Treshja e ēmendur qė i binte murit tė diktaturės me kokė: Kujtime, Shekulli, 21 mars, 2005, f.5
Nė kėtė situatė kuptimplotė ėshtė akuza e Enver Hoxhės ndaj Skėnder Luarasit:” se ka njė kuptim borgjez pėr lirinė e fjalės”. 98
98 E.Hoxha.Tė shtojmė vigjilencėn revolucionare pėr tė ruajtur fitoret e arritura...", Vepra 6, Tiranė, 1971, f.353.
"Nė konferencėn e shkrimtarėve pati edhe ndonjė element si S. L. qė bėrtiste tė lejohej tė fliste Sejfulla Malėshova "se te ne ka liri fjale". Tipa si ky kanė njė kuptim borgjez pėr lirinė e fjalės dhe janė gati nė emėr tė saj tė mbrojnė e tė kėnaqin interesat e tyre tė ngushta prej intelektuali tė sėmurė e arrivisti pa princip"
Skėnder Luarasit e shfaqte me tė gjitha format kundėrshtimin e tij ndaj diktaturės e kultit tė individit. Bindjet e tij atdhetare e demokrate nuk mund tė pajtoheshin me sistemin diktatorial qė abuzonte me terminologjinė socialiste duke i shtrembėruar idealet nė praktikė. 99
99 S.LuarasiNė brigadat internacionale, Libėr i cituar, f.9.
“Sė pari, e kam ndjerė veten tė lidhur me atdhenė gjithė jetėn time. Them kėshtu, qė tė mos pėrdor fjalėn patriotizėm, me tė cilėn janė bėrė aq shumė spekulime. Sė dyti, kam dashur qė nė kėtė atdhe, populli tė bėnte njė jetė tė njerėzishme, me drejtėsi dhe barazi shoqėrore, qė secili tė gėzonte frutet e punės sė vet, tė nderohej si qytetar i plotė e tė mos rronte njeri nė kurriz tė tjetrit. Them kėshtu, qė tė mos pėrdor fjalėn socializėm, me tė cilėn nuk janė bėrė mė pak spekulime”
“Tė dhėnat e grumbulluara nga “vitet 1990 e nė vijim, kanė hequr tashmė ēdo dyshim pėr ekzistencėn e disidencės edhe nė Shqipėri. Kjo rrymė letrare, paraprihet nga pikėpamja ideoestetike qė nė vitet 1945-1946 me kundėrshtimet e S. Malėshovės, S. Luarasit, I. Dishnicės ndaj ideve zhdanoviste qė nisėn tė depėrtonin kėtu qė me vendosjen e pushtetit komunist.” 100
100 Gj. Kola. Mehmet Myftiu, autori i romanit pėr disidencėn shqiptare, Kritika,18 tetor, 2007.
Kundėrshtimin e tij ndaj diktaturės, madje sfidėn e tij, e dėshmojnė shumė njerėz e ngjarje
dhe dosjet me deponimet e informatorėve.
Shkrimtari Zija Shkodra, i dėnuar politik, ka pėrshkruar nė ditarin e tij dhimbjen qė ndjente Skėnder Luarasi kur ai i pėrshkruante se si u sajuan akuzat qė e dėnuan sė bashku me disa pedagogė e studjues.“Skėnder Luarasit i vinte shumė keq dhe i shtrembėrohej fytyra, herė zverdhej nga inati dhe urrejtja qė kishte.” 101
101 Z. Shkodra. Intelektualėt-sfidues tė regjimeve. Rilindja, 15 shkurt, 1998, f.12.
Kėtė mekanizėm terrori mbi inteligjencin mund t’a kundėrshtonin vetėm njerėz idealistė me karakter tė fortė. “Skėnder Luarasi, Kasėm Trebeshina, Mehmet Myftiu e ndonjė tjetėr, mbetėn tė vetėm nė pėrpjekjen e tyre ballore ndaj diktaturės. Mungesa e karaktereve tė fuqishme, ishte fatkeqėsia mė e madhe e letėrsisė dhe e shoqėrisė shqiptare nė ato vite 60'.” 102
102 Fatos Arapi. Kujtohem qė jam, Libėr i cituar, f.150.
Nė rrethe tė ndryshme janė hedhur hipoteza tė shumta mbi ata qė e pėrndiqnin Skėnder Luarasin, shkaqet dhe arėsyet pėrse nuk e arrestuan.
Njė fakt tė rėndėsishėm ka shpallur Nafiz Bezhani, i cili nė vitin 1997 kryente detyrėn e Kryetarit tė Komisionit Shtetėror tė Kontrollit tė Figurės sė Zyrtarėve.
I bazuar nė dosjet sekrete ai dėshmon qė vetė udhėheqėsi i Partisė, kishte caktuar njė informator potencial pėr ta survejuar e pėr tė pėrgatitur dosjen por i cili nuk e kreu detyrėn. : ”Pėr profesor Luarasin, Roberti dhe kushdo tjetėr e kishin shumė tė lehtė tė mbushnin dosje apo edhe thasė plot me raporte pėr tė, pėr shkak se ai ishte kundėr diktaturės dhe kishte kurajė t'i thoshte hapur pikėpamjet e tij; kishte njė personalitet tė tillė qė nuk mund tė ndryshonte ngjyrat e realitetit, nuk mund tė fshihte realitetin, nuk mund tė gėnjente, nuk mund tė mos thoshte atė qė ndiente pėr gjithēka tė mbrapshtė qė ndodhte nė vend. Por, a ishte e drejtė tė prangosej njė personalitet kaq i madh pėr mendimet e shprehura me logjikė tė pavarur?!” 103
103 N. Bezhani. Mėkatarėt. Nėpėr dosjet sekrete tė sigurimit tė shtetit. Libėr i cituar, f.172
Fatos Arapi, njė ndėr shkrimtarėt, pjesė e asaj barikade tė heshtur por rezistente ndaj diktaturės shpjegon se tė gjithė e kuptonin mesazhin dhe rrugėn qė pėrshkonte Skėnder Luarasi, tė cilėn ua tregonte edhe tė tjerėve, atė nga kultura e gjerė e popujve dhe njerėzve tė mėdhenj tė kombit. “Tė gjithė e pėrvetėsonim simbolin e pėrhershėm, metaforėn e luftrave tė Luarasit, ''majuckėn'' partiake sė cilės i sulej e ēkurorėzonte.” 104
104 F.Arapi, Nderim Skėnder Luarasit artikull i cituar, f.1
Dritėro Agolli ka thėnė pėr Skėnder Luarasin: “fjala e tij kapėrcente ēdo gardh, pėrhapej dhe vepronte ndėr njerėzit. Ai, me kulturėn e gjerė evropiane, me ndėrgjegjen e lartė patriotike dhe me konceptet e palėkundshme tė njė socialisti demokrat, ishte hallka lidhėse e epokės sė ndritur tė rilindasve me epokėn e re tė atdhetarėve demokratė, mendimtarėve dhe luftėtarėve pėr njė shoqėri tė pėrparuar demokratike dhe pėr njė Shqipėri tė qytetėruar.” 105
105 D. Agolli, Skėnder Luarasi – legjendė, mit dhe realitet.artikull i cituar
Naum Prifti shkruan se vdekja e tij la njė boshllėk tė ndjeshėm nė rrethet intelektuale. “Skėnder Luarasi qėndroi i paepur ndaj diktaturės duke rrezatuar me shembullin e tij guxim e vetėbesim te shpirti njerėzor.” 106
106 N. Prifti. Midis dy kohėsh: Shėnime udhėtimi. Prishtinė, Buzuku, 2005, f.418
Ndėrsa poeti Xhevahir Spahiu shkroi qė Skėnder Luarasit : “Njeriut tė Fjalės sė Lirė”, “gojėn ia mbylli vetėm vdekja!” 107
107Xh. Spahiu: Skėnder Luarasi njeriu i fjalės sė lirė : nė kujtim tė prof. Skėnder Luarasit: [poezi], Ndryshe, 27 prill, 2007, f. 12.

petrol 12-12-11 20:39

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
Petro Luarasi

SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA

V KRIJIMTARIA LETRARE

1. Monografi
Skėnder Luarasi, kur bėhej e mundur, fjalėn shqipe e rrėnjoste nė botime veprash mbi personalitete tė shquara tė kombit shqiptar. Ndėr vite ai botoi veprat ''Kolonel Thomson'' (1934), ''Migjeni''(1957),''Petro Luarasi” (1958), 'Ismail Qemali'' (1962), '' Isa Boletini'' (1971) ''Gjerasim Qiriazi''(1962), ''Motrat Qiriazi'' (1962) (anglisht e frengjisht). Vepra ''Sevasti Qiriazi'' dhe ''Motrat Qiriazi'' (1962) iu bllokuan nga censura ndėrsa “ Fan Noli-jeta dhe vepra” “humbi”.
“Do tė mjaftonin kėta emra pėr tė kuptuar kostelacionin e yjeve qė ndizte Skėnder Luarasi nė qiellin tonė sterrė pėr tė kuptuar se ēfarė rruge i tregonte ai kėtij populli, dhe mė nė fund, pėr tė kuptuar se prej ēfarė materie, prej ēfarė drite dhe me ēfarė orbitash jete dhe lirie jetonte ky burrė.”
“ Kolonel Tomson” ėshtė biografia e parė e Skėnder Luarasit, tė cilėn e botoi nė revistėn ‘’Dialėria’’ nė Vjenė, mė 15 qershor 1929, pėr tė nderuar kujtimin e heroit Tomson nė 15-vjetorin e rėnies “si njė homazh qė djalėria atdhetare shqiptare nuk i harron mirėbėrėsit” .
Skėnder Luarasi si tė gjithė atdhetarėt shqiptarė e kishin peng nė zemėr qė nuk mundėn ta ruajnė heroin Tomson i cili erdhi tė “mpronjė pavarėsinė, tė luftonjė nėn flamurin e Kastriotėvet, t’i falė gjakun lirisė s’onė.. Dhe ne…e vramė!” Vepra e tij ėshtė e mbushur me heroizma e sakrifica nėn betimin ushtarak ‘’Pėr Shqipėrinė jap jetėn, jo nderin!’’ Dhe e mbajti fjalėn. Lirinė e Shqipėrisė e mbrojti me gjakun e vet.... Vlefta e njerėzve si Thomsoni ndjehet, ēmohet e kėrkohet sa herė qė dėgjohet rėnkim i popujve tė robėruar” 110
110 S. Po aty.
Kur qe student, studjuesi Fluturak Gėrmenji dėshironte tė shkruante njė studim mbi Kolonel Thomsonin, i frymėzuar nga vjersha “ Tomsoni dhe kuēedra” e Fan Nolit dhe biografia e Skėnder Luarasit.
“Kur e gjeta nė njė gazetė artikullin e prof.Skėnder Luarasit u befasova pėr jetėn e vrullshme tė heroit tim. Ishte njė ēast kur kėrkimi vazhdoi intensivisht. Por gjithēka bėhej nė fshehtėsi. Nuk e lejonin programet e Universitetit tė Tiranės. 111
111 F. Gėrmenji. Mesazhe paqeje : Misioni ushtarak hollandez ne Shqiperi, Tiranė, Koha, 1999, f.3.
Nė atė kohė ndaj kolonelit Tomson u mbajt njė qėndrim fyes e armiqėsor , ishte e rrezikshme tė studjohej pasi ai qe cilėsuar nga Enver Hoxha si agjent i huaj qė luftoi kundėr lėvizjes fshatare tė kryesuar nga Haxhi Qamilit .
” Nė takimet me prof. Skėnder Luarasin ia thashė brengėn time. ‘’Puno - mė tha, - puno se do tė vijė dita’’.Dhe dita erdhi. Po e nis kėtė libėr tek ju, bashkė me nderimin pėr prof. Skėnder Luarasin, qė ėshtė frymėzuesi i tij” 112
112 Po aty
Nė vitet e demokracisė ėshtė rivlerėsuar personaliteti i kolonel Tomsonit dhe kontributi i tij nė ndihmė tė konsolidimit tė shtetit shqiptar duke zėnė vendin e merituar ndėr miqtė e Shqipėrisė.
“Migjeni”. Nė shkrimet e tij Skėnder Luarasi thekson se kur u kthye nė Shqipėrinė e ēliruar nga fashizmi, kujtonte me mallėngjim Migjenin, mikun e dashur dhe kishte njė peng nė zemėr qė, ndonėse kishte ndihmuar me sa mundej, nuk mundi t’ia botojė “Vargjet e Lira”, para se tė nisej pėr nė Spanjė. Prandaj qėllimi i tij mė i rėndėsishėm nė lėmin letrar u bė njohja me trashėgiminė letrare tė Migjenit dhe botimi i plotė i saj. Deri nė vitin 1948 arriti tė mbledhė gjithė krijimtarinė e Migjenit nė prozė e poezi. “Pjesa mė interesante e pėrmbledhjes do tė ishin novelat e panjohura qė mė pati dorėzuar ime shoqe, motra e Migjenit, Olga. Pata pėrgatitur edhe njė biografi tė tij, rreth 100 faqesh, tė pasuruara me plot fotografi dhe faksimile.” 113
113 S.Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar. Libėr i cituar
Pėr t’a bėrė sa mė tė pasur kėrkoi tė takonte nė Jugosllavi tė afėrm tė Migjenit: Nė Ulqin banonte kushėrira e parė e tij, nė Tivar motra mė e madhe, nė Beograd njė kushėrira e parė nga e ėma. “ Por, pasi nuk m'u mundėsua, u kėnaqa me burimet nė Shqipėri.” 114
114 Po aty.
Skėnder Luarasi bisedoi nė Kryesinė e Lidhjes sė Shkrimtarėve mundėsinė e botimit tė pėrmbledhjes sė tij me rastin e shėnuar tė10-vjetorit tė vdekjes sė Migjenit dhe mė pas e dorėzoi materialin tek sekretari i kryesisė. “ Lajmi pėr novelat e panjohura tė Migjenit bėri bujė, dashamirėt u gėzuan dhe prisnin tė botoheshin sa mė parė, por krijuan zili nė disa shkrimtarė qė do tė donin tė mos i pėrmendej emri kurrė Migjenit”. 115
115 Po aty.
Historiku i botimit tė punimit tė Skėnder Luarasit mbi Migjenin ėshtė i dhimbshėm dhe me peripeci tė shumta. Pasi Skėnder Luarasin e pėrjashtuan si anėtar tė Lidhjes sė Shkrimtarėve, mbas debatit nė Konferencėn e Tretė, pėrmbledhja letrare mbi Migjenin u botua e copėtuar nga disa tė tjerė. Naum Prifti mendon se “Skandali pėr librin “Migjeni” u mbyll pa zhurmė, sikurse gjykoj tani, pėr shkak tė marrėveshjes nė rang zyrtar, qė vepra tė mos botohej me emrin e tij. Ky pėrvetėsim skandaloz nuk ia theu aspak vullnetin Skėnderit. Me energjinė e tij tė pashtershme, iu vu punės dhe hartoi njė pėrmbledhje mė tė plotė tė veprave tė Migjenit, tė cilėn e botoi disa vite mė vonė.” 116
116 N.Prifti. Midis dy kohėsh: Shėnime udhėtimi, Libėr i cituar, f.511.
Mbas debatesh tė shumta Skėnder Luarasit iu botua vepra “Migjeni” nė vitin 1957. Nė hyrjen e saj pėrshkruhen edhe peripecitė e botimit: “Mė 1954, Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve botoi librin “Migjeni-Vepra”...Nė fakt, ky vėllim pushton pjesėn mė tė madhe tė lėndės qė Skėnder Luarasi ja pati dorėzuar pėr botim komitetit drejtonjės tė Lidhjes sė shkrimtarėve nė gusht 1948 pėr ta botuar me rastin e dhjetėvjetorit tė vdekjes sė Migjenit:”.
Ky botim paraqet rėndėsi tė madhe sepse mbi bazėn e dokumentave dhe fakteve historike u dha pėrgjigje mjaft spekulimeve qė bėheshin mbi jetėn dhe veprėn e Migjenit, kinse ai qe me prejardhje e mendėsi jo shqiptare, nuk e dinte mirė shqipen, talenti iu shfaq pėr shkak tė sėmundjes, nuk kishte vlera tė spikatura letrare por qe produkt i mendėsisė sė diktaturės dhe pėrfaqėsues i realizmit socialist, etj. Gjithashtu shėrbeu si orientim pėr studime tė tjera. Arshi Pipa shkruan se studimi i tij “i shkruar frėngjisht mbi Migjenin ''Mythi i prendimit nė poezinė e Migjenit'' (Sudost-Foschungen,1971) ėshtė bazuar nė vėllimin “Migjeni,Vepra” tė pėrgatitur nga Skėnder Luarasi.” 117
117 A.Pipa. Letėr. Letėr dėrguar Skėnder Luarasit, 7 janar 1992. (Fondi i familjes S.Luarasi)
Familja Qiriazi. Ndonėse Gjerasim Qiriazi njihej nga rilindasit si njė atdhetar i flaktė, aktivisti i palodhur pėr ēėshtjen kombėtare, qė tė gjitha energjitė e tija fizike dhe mendore ia kushtoi ēėshtjes sė ēlirimit dhe pėrhapjes sė gjuhės shqipe nė popull, ai ka qenė pėrgojuar “si protestant” e “agjent” dhe mbuluar nga haresa. Skėnder Luarasi nėpėrmjet artikujve, debateve dhe veprave qė botoi i bėri tė njohur nė masat e popullit. Autori evidentoi karakteristikėn thelbėsore tė veprės sė tyre, e cila qe shpallja e parimeve tė larta qė duhet tė drejtojnė njeriun nė jetė, virtytet qė duhet tė zbukurojnė karakterin e tij, atdhetarizmi, dashurisė pėr njeriun, respekti pėr punėn, punėn e jashtėzakonshme nė arsim etj.
‘’Tė gjithė anėtarėt e kėsaj familje, burra e gra, nė vendlindje e nė mėrgim, kudo ku i patėn
pėrplasur dallgėt e jetės, kush mė shumė e kush mė pak, ia kushtuan jetėn dhe veprėn e tyre
Shqipėrisė duke lėnė gjurmėt e tyre tė pashlyeshme nė historinė e rilindjes kombėtare’’. 118
118 S.Luarasi. Gjerasim Qiriazi, Jeta dhe vepra, Tiranė, “Naim Frashėri”, 1962, f.12.
Nė periudhėn pas ēlirimit tė vendit, nė rrethana tė caktuara ndaj Gjerasimit, Sevastisė dhe Parashqevisė u mbajt njė qendrim armiqėsor. Nė kėto rrethana Skėnder Luarasi shkroi dhe arriti tė botojė jetėn dhe veprėn e tyre, mbas shumė peripetish, nė vitin 1962, nė kuadėr tė 50-vjetorin tė Pavarėsisė: “U vu re njė ndryshim nė qėndrimn ndaj familjes Qiriazi. Shkak pėr kėtė ndryshim u bė intelektuali i dėgjuar shqiptar, Skėnder Luarasi ... ai botoi njė biografi tė shkurtėr me titull ‘’Gjerasim Qiriazi, Jeta dhe Vepra’’…Libri pati sukses tė madh…Qė nga kjo kohė Gjerasim Qiriazi dhe familja e tij filluan tė zėnė vendin qė u takonte nė historinė shqiptare. Botimi i Luarasit pėrbėn bazėn e studimeve tė mėvonshme rreth Qiriazit.’’ 119
119 Xh. Kuanrud, Besė, shpresė dhe dashuri. Jeta e Gjerasim Qiriazit,Tiranė, Kartė e pendė, 1998, f.19-20.
Nė kėtė periudhė u botuan pėrveē monografisė ‘’Gjerasim Qiriazi-jeta dhe vepra’’, edhe broshura ‘’Motrat Qiriazi’’, anglisht e frengjisht ndėrsa veprat “Motrat Qiriazi”, shqip dhe “Sevasti Qiriazi” mbetėn lastra nė shtypshkronjė sepse u dha urdhėr tė mos qarkullojnė.
‘’Kėto botime …i bėnė tė njohur disa nga pėrfaqėsuesit mė tė shquar tė familjes Qiriazie
veēanėrisht kontributin e madh qė ata kanė dhėnė pėr zhvillimin e arsimit e tė kulturės
kombėtare nė fund tė shekullit XIX dhe nė fillim tė shekullit XX” 120
120 Po aty
“Ismail Qemali.” Skėnder Luarasi vėrente qė nė diskutime, artikuj e botime historianėsh e
politikanėsh, pėr arrėsye subjektive mbahej njė qėndrim jo i drejtė ndaj personalitetit dhe
veprės sė Ismail Qemalit. Nga disa thuhej se kinse nuk njihej, nga tė tjerė se kishte bėrė
gabime. Skėnder Luarasi theksonte se pėr veprėn e tij madhore, Ismail Qemali u bė njeriu mė
i luftuar dhe mė i lėvduari nė historinė e Rilindjes shqiptare, ndaj tė cilit u sajuan shumė
shpifje e intriga nga armiqtė e Shqipėrisė, por qė populli shqiptar duhet ti marrė si lėvdata pėr
tė, e t’i jetė mirėnjohės pėr jetė. 121
121 S.Luarasi. Ismail Qemali, Tiranė, SHBLP,1972, f.10-11
Ai shfrytėzoi rastin e kujtimit tė 50-vjetorit tė Pavarėsisė
pėr tė botuar monografinė e flamurtarit tė saj. Botimi, edhe pse iu censurua me mbi 30 fletė,
ngjalli entuziazėm nė Shqipėri dhe gėzim tė madh nė Kosovė e diasporė. Nė Kosovė u botua
menjėherė. U shkruajtėn mjaft komente mbi kėtė vepėr dhe autorin e saj.
”Nė monografitė pėr figura tė ndritura tė kombit si Ismail Qemali e Isa Boletini lexuesi ndodhet pėrpara njė njeriu me fuqira titanike, pėrpara njė pune tė madhe e tė parreshtur, pėrpara njė mjeshtri artist me zemėr tė madhe qė farkėtoi e qėmtoi fjalėn shqipe, qė skaliti gjer nė ēastin e fundit fjalėn dhe gjuhėn tonė tė lashtė e tė madhėrishme, me dashurinė pėr tė parėt tanė, pėr kombin e tė ardhmen e tij”. 122
122P. Jorgoni. Me forcė e guxim Prometeu, Drita, 16 janar 2000, f.6.
“Isa Boletini.” Skėnder Luarasi e vlerėsonte shumė veprimtarinė atdhetare tė Isa Boletinit dhe sakrificat madhore tė familjes sė Boletinėve. Nė njė situatė tė pėrshtatshme, me rastin e 50-vjetorit tė pavarėsisė, kur ndaj Isait mbahej njė qėndrim mospėrfillės ai shkroi njė artikull pėr kryetrimin e betejės sė Cernalevės dhe i shkroi biografinė e cila iu botua pas njė dekade, nė vitin 1971. Nė vitin 1972 u botua edhe nė Kosovė . Skėnder Luarasi me biografinė e tij e pėrjetėsoi me vėrtetėsi kėtė personalitet me cilėsitė e njė strategu ushtarak nė lėvizjen tonė kombėtare. Ai e vlerėsoi Isa Boletinin edhe pėr personalitetin e shquar burrėror, qė qėndroi krahpėrkrah Ismail Qemalit nė shpalljen e pavarėsisė sonė kombėtare. Botimi paraqiste interes tė veēantė si burim studimi, edukimi atdhetar dhe sidomos si njė kushtrim nė pėrkrahje tė Kosovės nė situatat e vėshtira qė po kalonte . Libri u prit me njė entuziazėm nė diasporė. Organet e saj lajmėronin qė nė pragun e 60-vjetorit tė Indipendencės shqiptare doli libri mbi Isa Boletinin, me jetėn dhe veprat e tija tė shkėlqyera pėr Atdheun dhe popullin shqiptar.
“Autori i kėtij libri me rėndėsi ėshtė Profesor Skėnder P.N.Luarasi, i cili ka treguar njė kujdes tė posaēėm duke mbledhur nė libra dhe nėpėr broshura jetėn dhe veprat patriotike tė Nacionalistėve Shqiptarė qė lėftuan me pushkė dhe me penė pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga kthetrat e robėrisė sė huaj” 123
123 Lajmėrim. Liria, Boston, Mass. 12.5.1972, f.2.
Duke shkruar biografinė e Ismail Qemalit dhe Isa Boletinit, kėtyre dy prijėsve tė njohur politike e luftarake, autori farkėtonte unitetin mbarėkombėtar. Jo pa qėllim autori jep njė pėrshkrim historik tė popullsisė sė Kosovės, qė u bėri ballė sulmeve tė huaja pėr tė mbrojtur truallin e tyre; si vazhdues tė dardanėve, tė parėve tė tyre ilirė. Skėnder Luarasi ndjehej i lumtur qė mundi tė paguajė kėtė tribut tė vogėl tė detyrės ndaj Varrit tė Dėshmorėve. ''Ē'ėshtė e vėrtetė pėr Ismail Qemalin, mund tė thuhet edhe pėr shokun e tij tė armėve Isa Boletinin, i cili bėri pėr atdhenė nė fushėn e betejave, atė qė bėri Ismail Qemali nė fushėn e politikės e tė diplomacisė''. 124
124 S.Luarasi. Isa Boletini: Jetėshkrim i shkurtėr, Tiranė, “Naim Frashėri”, 1971, f.5.
Autori kėtė biografi ia dedikoi “Nanės Kosovė qė e lindi , e rriti dhe e mban nė gji Birin e Saj Besnik, me zemėr qė rrahu gjer nė fund pėr Shqipėrinė” tė cilave mė pas u shtonte thėnien e Isa Boletinit si njė amanet pėr brezat e ardhshėm ''Tokėn tonė q'e thau Osmanllia /Lotėt tanė nuk mundėn me e njomė/ E tash na kena me e vaditė / me gjak tė Shqiptarit! 125
125 Po aty.
Kritikė tė ndryshėm e vlerėsuan kėtė biografi pėr rigorozitetin shkencor nė ngjarjet e faktet historike, pėr gjuhėn e gjallė dhe rrjedhshmėrinė emocionale tė subjektit, ku janė pėrgjedhur me mjeshtėri ngjarjet mė tipike, mė tė rėndėsishme nė jetėn e heroit. Ndėrkohė qė klane dashakeqe e pengonin dhe tentonin ta shtrembėronin personalitetin e Isa Boletinit dhe veprimtarinė e tij. Me botimin e veprės ''Isa Boletini'' (1971) Skėnder Luarasi “theu tabunė e atyre fallsifikatorėve apo ''kambanat'' e vrasėsve tė popullit kosovar”. 126
126M.Islami. Lidhja shqiptare e Prizrenit, Libėr i cituar.

petrol 12-12-11 20:41

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
2. Publicistika
Skėnder Luarasi bėn pjesė nė grupin e atyre publicistėve qė krijuan e botuan nė periudhat e rėndėsishme tė viteve 20-tė, 30-tė dhe tė “realizmit socialist”. Pėrgjatė kėsaj kohe ai ka trajtuar tema me ndjeshmėri tė lartė sociale, historike, kulturore, letrar e politike. Publicistika e tij nė vite trajton temat mė tė rėndėsishme pėr kombin shqiptar: ēlirimin kombėtar e shpirtėror, unitetin kombėtar, dinjitetin e gruas shqiptare, pėrpjekjet pėr arsimimin kombėtar laik e gjuhėn e unifikuar shqipe, evidentimin e personaliteteve kombėtare dhe miqve tė Shqipėrisė.
Studjues tė ndryshėm kanė vėrejtur se pėr nga mėnyra e tė shkruarit Luarasi ndėrthur frymėn romantike tė rilindasve e klasikėve botėrorė me realitetin dhe vizionin pėr tė ardhmen e Shqipėrisė sė Re.
Luarasi paraqet njė konceptim realist tė jetes, tė tipave e tė problemėve, por nė tė njėjten kohė ndihet prirja nė pėrgjithėsi pėr njė frymė romantizuese tė periudhės sė Rilindjes qė ndjehet sidomos nė trajtimin e temave nga e kaluara , trajtimi i temės kombėtare - fati i trojeve etnike paraqitja e jetės sė fshatit, pėrshkrimi i natyrės shqiptare, trajtimi i temės sė kurbetit, i temės sė gjakmarrjes etj.
Por problemet shoqėrore qė ngriti, fryma antifeudale,antifashiste, pakėnaqėsia e intelektualėve, fshatarėve dhe e punėtorėve, demaskimi i pushtetit abuzues dhe shtresave tė privilegjuara, krijimi i karaktereve tė fuqishme dhe i mjediseve tė natyrshme, e bėjnė publicistikėn e tij realiste.
Tė tillė e bėjnė edhe ligjėrimi, gjuha dhe mėnyra se si ėshtė trajtuar tema dhe dukuria.
Asnjė kritik nuk e ka analizuar e shpjeguar se cilit drejtim i takon Skėnder Luarasi duke theksuar vetėm faktin se nuk i pėrket drejtimit tė realizmit socialist. Mua mė duket mė bindės mendimi qė tė trajtohet Skėnder Luarasi si vazhdues i traditės sė Rilindjes me njė vizion realist drejt njė epokė tė re demokratike.
Nė qarqet e publicistikės shqiptare Luarasi pėrmendet pėr shkrimet e tij tė fuqishme, me tematikė e stil tė veēantė. “Duhet thėnė me zė tė lartė se nė gjithė shtypin e asaj kohe janė botuar shumė artikuj tė fuqishėm prej tė rinjve me talent dhe me karakter...Janė shkruar artikuj tė shėndoshė, problematikė, tė Skėnder Luarasit, Selim Shpuzės , Sterjo Spasses dhe tė shumė tė tjerėve, si tė Zihni Sakos e Jorgji Meksit.” 127
127 L.Zelka. Mendimi shqiptar pėr gazetarinė: nga fillimet e Rilindjes sonė Kombėtare deri nė fund tė viteve 1930, Tiranė, Globus R., 2006, f.136.
Kristo Frashėri e dallon Skėnder Luarasin , krahas Ismet Totos, si njė prurje e re e viteve 30-tė, i cili dallohej ndėr intelektualėt e publicistėt e rinj me shkrimet e tij mbresėlėnėse e “therėse.” 128
128 K. Frashėri: Tregoj Shqiperine e Ahmet Zogut dhe Enver Hoxhes, Koha jonė, 20 tetor, 2007.
Ndėrsa Myslim Islami thekson qė “veēoria si publicist e S.Luarasit ishte se dinte tė pėrzgjidhte temat e rėndėsishme dhe i shkruante nė njė mėnyrė qė lexuesin e mbėrthente, e bėnte pėr vete... Nervi nė tė shkruar, stili i tij ishte edhe pasqyrė e temperamentit dhe e karakterit tė tij.” 129
129 M.Islami. Lidhja shqiptare e Prizrenit, Libėr i cituar.
Petro Marko e kujton si koleg nė organin ‘ Pėrpjekja shqiptare” ku “bashkėpunuan intelektualėt mė tė shquar tė kohės si Aleksandėr Xhuvani, Lumo Skėndon, Skėnder Luarasin, Lasgush Poradecin, Eqerem Ēabejn, Ernest Koliqin, Vangjel Kocan, Selaudin Toton, Ramiz Harxhin , Veli Stafėn, e shumė tė tjerė.
Edhe nė vitet e para pas ēlirimit tė vendit ai bėnte pjesė nė ajkėn e publicistėve si dhe nė stafit botues tė revistėn “Bota e Re”, organ i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Shqipėrisė ku “pėrfshiheshin Dhimitėr S.Shuteriqi, Aleks Buda, Nexhat Hakiu, Mitrush Kuteli, Skėnder Luarasi, Shefqet Musaraj, Arshi Pipa, Zihni Sako, Selahudin Toto e Andrea Varfi” . 130
130 H. Boriēi. Njė shekull e gjysėm publicistikė shqiptare (1848-1997), Tiranė, Gjergj Fishta, 1997, f.169.
Gjatė kėsaj periudhe tė shkurtėr ai shkroi artikuj tė rėndėsishėm. Mė pas, nė rrethana qė i kemi pėrmendur, ai u mėnjanua.
Shkrimin e para publicistik Skėnder Luarasi e botoi nė moshėn 17-vjeēare kur qe nxėnės nė ShBA. Ai titullohet “Vdekja heroike e Paros” dhe pėrshkruan masakrimin barbar qė i bėnė andartėt grekė babait tė moshuar Vasil Kita dhe tė bijės Paro, nė oborrin e kishės sė Gostivishtit, sepse ata nuk e mohonin pėrkatėsinė e tyre ortodokse shqiptare. Me njė stil mbresėlėnės autori jep mesazhin heroik tė qėndresės, trimėrisė dhe therorisė sė gruas shqiptare qė vdes krenare e me nder si shqiptare.
Nė tė njėjtėn kohė shkruan artikullin “Ikja e profesorit Bowden...” ku pėrshkruhet respekti i nxėnėsve shqiptarė pėr mėsuesin e tyr tė nderuar dhe mėnyra shembullore se si e organizuan mbrėmjen e lamtumirės. Organizimi la mbresa tek drejtuesit dhe stafi pedagogjik i kolegjit dhe tek studentėt e kombėsive tė tjera. Autori uron qė po nė kėtė mėnyrė tė forcojnė mė tej lidhjen studentore dhe tė pėrpiqen pėr botimin e organit tė saj nė gjuhėt anglisht e shqip.
Gjatė periudhės sė qėndrimit nė SHBA Skėnder Luarasi botoi disa artikuj nė organe tė shtypit amerikan e shqiptar me tematikė tė gjerė: mbi ēėshtjen kombėtare e mbrojtjen e integritetit teritorial tė Shqipėrisė, organizimin e studentėve shqiptarė nė SHBA kudo tė ku gjendeshin, mbrojtjen e dinjitetit, kulturės, gjuhės e zakoneve tė tyre, forcimin e marrėdhėnieve midis popujve mbi bazėn e respektit reciprok. Ai replikon me njė jurist grek nė mbrojtje tė tė vėrtetės historike mbi Epirin dhe epirotėt. Rėndėsi paraqesin shkrimet e tij nė organin “Studenti” ku me njė talent tė spikatur e frymėzim atdhetar: himnizon simbolin kombėtar, pėrcakton objektivat kombėtare pėr vitin e ri, argumenton rėndėsisnė e zbulimit, ruajtjes e shpalosjes sė traditave tė vyera popullore etj. Rėndėsi paraqet edhe korespondenca qė sė bashku me Qerim Panaritin, nė emėr tė lidhjes studentore shqiptarė, i dėrgojnė presidentit Wilson dhe Kryetarit tė Konferencės sė Paqes nė Paris.
Ali Dhrimo dallon tek Skėnder Luarasi, krahas talentit, njė sedėr jashtėzakonisht tė fortė atdhetare pėr moshėn e tij tė re qė jo vetėm ka hedhur ide tė mėdha e mobilizuese pėr mbarė kombin, por kėto ide i ka hedhur nė njė moshė ēuditėrisht tė njomė...Dhe ai pėrmend pėr kėtė shkrimet e njohura tė Luarasit “Vdekja heroike e Paros” si dhe “Dita e flamurit” 131
131 A. Dhrimo Si e kam njohur Skėnder Luarasin. Artikull i cituar, f. 21.
Ndjeshmėria atdhetare vėrehet edhe tek artikujt : ” Kundėr shpifjeve greke”, “Kryedita e ēdo viti shqiptar”, “Mbi popullsinė e Kosovės” dhe sidomos tek artikulli kritik ndaj librit tė Fridrih Walish - “Shqipėria shtet i ri”.
Nė artikullin “Kundėr shpifjeve greke” ai nxjerr nė shesh falsitetin e argumenteve tė avokatit Janitis qė i rrėzon duke pėrdorur katėr dėshmi personalitetesh tė huaja.Tetė vjet mė vonė, kur ishte student nė Austri, hedh poshtė njė shpifje diskredituese ndaj gruas shqiptare tė botuar nė “Mayers Konversation Lexikon”, duke evidentuar vlerat e mirėfillta.
Pėr shkak tė shkrimeve tė tij realiste e therrėse u kėrcėnua e u pėrndoq. Kur shkroi artikullin ’’Pėr komb e flamur’’ nė nderim tė Themistokli Gėrmenjin, shkruan se “ tė nesėrmen, mė thirrėn nė Ministri tė Arsimit ku mė qortuan rėndė se pata shkruar diēka qė mund tė na armiqėsojė me Francėn... Nė fund mė porositėn qė si mėsues tė merrem vetėm me punėn e shkollės” 132
132 S. Luarasi. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar: Kujtime, Libėr i cituar.
Ndėrkohė Milto Sotir Gura i shkruan pėr artikullin:
“Vėrtet, i dashur Skėnder, e ke shkruar me ndjenjė tė vėrtetė shqiptari i cili edhe i ka kujtimet e vojtjes sė skllavėrisė tė tė huajve fare tė gjalla, nė zemrėn e tij dhe i cili edhe e ka zemrėn plot me gjak se me tė e ka ngjyer dhe penėn qė ka shkruar ato sėre. E dinja Skėnder qė do ta bėsh kėndonjėsin t'i dridhet zemra...Prapė tė shtrėngonj dorėn se me ato sėrat e bukura bėn dy shėrbime:a) U pėrkėdhel thinjat dhe rrudhat tė motuarve dhe b) U jep disa mėsime tė rinjve, shumica e tė cilėve janė vandalė tė ēdo punė tė gjyshėrve, stėrgjyshėrve dhe etėrve tė tyre.” 133
133 M. S. Gurra, Letėr dėrguar Skėnder Luarasit. Korēė, 3 dhjetor, 1930. ( A.Q.Sh.F.152, V.1931, D.26, f.1 )
Me ironi e sarkazmėn ndaj paaftėsisė dhe paditurisė, ai kritikon librin “Neuland Albanien” (“Shqipėria vend i ri”) tė njė austriaku tė vetėquajtur albanofil i madh, i cili ndonėse qe paguar nga regjimi i Zogut, shkroi njė libėr tė dobėt qė shtrembėronte historinė e Shqipėrisė e tallej me popullin shqiptar.
Luarasi krahason vlerat e botimeve tė mėparshme tė albanologėve tė shquar austriakė me botimin e ri dhe kritikon mungesėn e profesionalizmit dhe e qėndrimin servil tė disa gazetarėve qė reklamonin antivlerat.
“ E drejtė ėshtė edhe kritika qė u bėn autori intelektualėve shqiptarė pėr qėndrimin apatik qė mbanin ndaj studimit tė problemeve tė shoqėrisė sonė “
134 S.Luarasi. Fjala Shqipe. Libėr i cituar.134
Luarasi hedh poshtė tezėn antihistorike se Shqipėria u krijua si shtet vetėm pėr hir tė lodrave diplomatike gjė qė mohonte luftėn e patriotėve dhe popullit shqiptar.
Ky shkrim i Luarasit qė dilte kundėr rrymės sė kritikės zyrtare i shkaktoi persekutim politik e burgimin disa mujor.
Qėndrimin jokonformist e shpreh hapur nė disa shkrime kritike. Nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ai godet jo vetėm personat e privilegjuar tė regjimit, klanet, veprimet dhe mendėsinė e sferave tė larta, por edhe monarkun. Nė artikullin “Njė gjyq me rėndėsi” duke marrė shkas nga njė krim qė kreu njė bej korēar i privilegjuar nga regjimi, sulmon klasėn qė e ka lindur dhe e mbron. Nė shkrimin “Ismet Toto” analizon jetėn e veprėn e Ismetit, fundin tragjik tė urdhėruar nga mbreti dhe u drejtohet tė rinjve e intelektualėve qė tė hapnin sytė dhe tė kuptonin mė nė fund se cili qe i biri i Xhemal Pashės.
Nga cikli i shkrimeve tė botuar nė organin “Vullnetari i Lirisė” nė Spanjėn republikane, Andrea Varfi vlerėson atė me titull “25-vjet indipendencė”: “Teksa nė artikujt e mėparshėm vėmė re ndjenjat e patriotizmit, frymėn e revoltės, nė kėtė artikull ne shikojmė edhe pėrpjekjet e autorit pėr ta vėzhguar zgjidhjen e ēėshtjes sė ēlirimit tonė nga diktatura zogiste mbi baza mė tė shėndosha....Ai thoshte se ishte detyra qė tė ngjallnim idenė e frontit popullor edhe nė Shqipėri” 135
135S.Luarasi. Fjala shqipe. Libėr i cituar, f.9.
Nė publicistikėn e tij vend tė rėndėsishėm zenė portretet letrare ku shquhen ato pėr Themistokli Gėrmenjin, Spiro Bellkamenin, Naim Frashėrin, Ismail Qemalin, Isa Boletini, Aleksandėr Moisiun, Gjerasimit, Sevastisė e Parashqevi Qiriazit e tė tjera tė shquarave.
Ai i kushtoi rėndėsi dėshmimit tė sė vėrtetės historike kur trajton historinė e arsimit, shkollės kombėtare laike dhe dėshmorėve tė saj por edhe shfaq frynėzim pėr tė ardhmen e ndėrtimit tė Shqipėrisė sė Re e bashkimin kombėtar si tek artikulli “Ta begatojme gjuhėn ...”
Njė pjesė e publicistikės sė Skėnder Luarasit gjendet tek pėrmbledhja “Fjala Shqipe” (1961) i cili mė pas u hoq nga qarkullimi. Nė tė pėrfshihen artikuj tė shkruar nė vitet 1917-1960, tė ndarė nė shkrime tė rinisė, shkrime politiko-letrare, potrete letrare, shėnime kritike, cikli i shkrimeve mbi luftėn antifashiste tė Spanjės dhe shkrime mbi historikun e shkollave shqipe dhe librin shqip.
Tek “Fjala Shqipe” dalin qartė idetė qendrore tė autorit, ideali dhe veprimtaria e tij, e vėrteta e madhe qė shpall ēdo njeri i ndershėm, patriot i ushqyer qė nė rini me dashurinė pėr Atdheun, popullin, traditat. Shkrimet nė pėrgjithėsi janė botuar me tituj tė ndryshuar, tė shkurtuar, tė censuruar, parafjala pėrban kritika ndaj autorit pėr mangėsi letrare, historike e politike nė pėrshtatje me kėrkesat e asaj kohe
Pėrkundėr kritikės zyrtare, shumė intelektualė janė shprehur pėr vlerat e saj historike, politike, njerėzore, letrare. Jolanda Kodra ēmon ndjenjėn qė e gjallėron veprėn dhe qėllimin e lartė qė synon , si nga origjinaliteti i paraqitjes, ashtu edhe nga forca e stilit.
“Panorama e gjerė e jetės shqiptare e paraqitur nė kėtė pėrmbledhje dhe galerija e madhe e
karaktereve, tė realizuara me njė psikologji tė hollė, pėrbėjnė njė vepėr organike qė plotėson nė mėnyrė tė shkėlqyeshme njė boshllėk nė prodhimin e letėrsisė shqipe tė kėtij tipi.” 136
136 J. Kodra. Letėr dėrguar Skėnder Luarasit, Tiranė, 12 tetor, 1961. (Fondi i familjes S.Luarasi)
“Fjala Shqipe” vlerėsohet nga Mihal Hanxhari si “libėr qė vjen si njė grusht ujė nė buzėt e
pėrvėluara tė Kombit, ėshtė njė libėr qė duhet tė vejė jo vetėm nė ēdo kėnd tė Shqipėrisė, por
nė ēdo kėnd tė dheut ku ka njė shqiptar; ėshtė njė libėr qė po ta shihnim nė pėllėmbėt e
njoma tė tė rinjve do tė kishim njė shkak tė vėrtetė pėr t’u gėzuar. Ėshtė Fjala e Vėrtetė” 137
137M. Hanxhari. Letėr dėrguar Skėnder Luarasit, Tiranė, 19 tė nėntor, 1961 (Fondi i familjes S.Luarasi)

petrol 12-12-11 20:51

Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare
 
Petro Luarasi

SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA

PJESA E DYTĖ

BIBLIOGRAFI E VEPRĖS SĖ SKĖNDER LUARASIT
I VEPRA TĖ BOTUARA
II SHKRIME TĖ BOTUARA NĖ PERIODIKĖ
III VEPRA TĖ PĖRKTHYERA
IV PĖRKTHIME TĖ BOTUARA NĖ PERIODIKĖ
V TREGUES TĖ VEPRĖS
1. Treguesi alfabetik i veprave dhe i shkrimeve tė botura tė Skėnder P. Luarasit
2. Treguesi alfabetik i autorėve tė krijimeve tė pėrkthyera nga Skėnder Luarasi
3. Treguesi alfabetik i titujve tė krijimeve tė pėrkthyera nga Skėnder Luarasi
4. Tregues kronologjik i veprave dhe artikujve tė botuara nga Skėnder Luarasi
5. Tregues kronologjik i pėrkthimeve tė botuara nga Skėnder Luarasi
6. Treguesi alfabetik i organeve tė periodikut ku ka botuar Skėnder Luarasi (*)

(*) Bibliografia e veprės sė Skėnder Luarasit do tė botohet e shtypur sė shpejti.


PERFUNDIME

Skėnder Luarasi vlerėsohet nga bashkėkohėsit si njė nga personalitetet mė pėrfaqėsues tė inteligjencies shqiptare nė shekullin XX, me veprimtari tė gjerė atdhetare-demokratike-antifashiste, mėsues edukator e pedagog, biograf, publicist, pėrkthyes, dramaturg, etj.
Nė punim ofruam njė informacion mbi krijimtarinė e Skėnder Luarasit me njė bibliografi tė veprės sė tij nė pėrputhje me kėrkesat e studimit tė fushėn sė bibliotekonomisė.
Ai pasqyron pėr herė tė parė, pothuajse tė plotė, krijimtarinė e Luarasit si biograf, publicist, dramaturg, pėrkthyes, pedagog etj. me njė aparat tė bollshėm informues me tre rubrika dhe gjashtė tregues
Njė ndėrmarje e tillė qe e vėshtirė dhe delikate po tė kemi parasysh shtrirjen nė njė periudhė kohe 65-vjeēare dhe shpėrndarjen e botimeve nė shumė vepra e organe vendase e tė huaja. Besojmė se prezantimi i veprės sė Skėnder Luarasit u bė mė i lehtė dhe mė i kuptueshėm me paraqitjen edhe tė personalitetin e veprimtarisė sė tij duke i shtuar karakterit tė ngurtė tė njė bibliografie gjallėrinė jetėsore tė tij: ndjesitė, motivimin i tij, veēoritė e personalitetit, drejtimet, rezultatet e veprimtarisė dhe vepra konkrete.
Konceptimi i punimit, i ndarė nė dy pjesė tė ndėrlidhura me njėra-tjetrėn, jo aq i zakonshėm nė formatet e punimeve tė tilla, shpresojmė tė ndihmojė nė kuptimin dhe pėrdorimin mė mirė tė bibliografisė dhe objektit tė studimit nė tėrėsi. Nė pėrshkrimin e kapitujve tė lėndės theksojmė qė i kemi kushtuar rėndėsi analizės sė fakteve qė i shėrbejnė njohjes sė veprės sė Skėnder Luarasit nė pėrgjithėsi, sipas kėndvėshtrimit tė fushės sė bibliotekonomisė dhe jo analizės teorike nė fusha tė tjera, tė cilat shpresojmė t’i kryejnė specialistėt pėrkatės.
Komentet e shumta tė bashkėkohėsve dhe analizat e studjuesve, ndihmojnė tė dallohen nuancat e veprės e shkrimet pėr nga forma e stili, gjuha e pasur e brendia, ritmi e muzikaliteti, shumėllojshmėria e portreteve dhe shtrirja e tematikės, ndėrthurja e kulturave, e zhanreve letrare e publicistike, na tregojnė ku Luarasi shfaqet si idealisti rilindas, ku si realist nė pėrballje me situatėn.
Duke analizuar rrethanat historike e politike, ngjarjet dhe faktet, shpresojmė se u argumentua si vlerėsimi i pėrgjithshėm, edhe harresa apo komentimi sipėrfaqėsor i veprės letrare tė Skėnder Luarasit, e cila mendojmė se shkaktohet nga faktorė objektivė e subjektivė si: Krijimtaria letrare e shtrirė nė vende tė ndryshme, nė shumė organe, nė njė periudhė tė gjatė kohore; Aktiviteti politik e shoqėror qė shpesh e ka detyruar tė botojė si anonim, me iniciale apo pseudonime; Pėrndjekja e rregjimeve jodemokratike gjatė etapave pėrkatėse nė Shqipėri; Nga klane e individė tė cilėt e luftuan dhe e penguan pėr motive politike, ekonomike e profesionale.
Me kėtė punim tė shoqėruar me shpjegime plotėsuese mbi jetėn, veprėn, personalitetin e veprimtarinė, tentuam tė kontribuojmė sado pak, nė njohjen mė nė detaje tė figurės dhe vlerave tė Skėnder Luarasit duke shpresuar qė tė tjerė tė interesuar nė lėmin e studimeve nė fushė tė gjuhėsisė, letėrsisė, publicistikės, pedagogjisė, historisė, dramaturgjisė, do tė dinė tė nxjerrin nė pah mė shumė aspekte dhe do ta thellojnė mė tej analizėn.
Sidoqoftė, nė dy dekadat e fundit tė periudhės sė demokracisė, nė kuadėr tė mendimit tė hapur e tė lirė, ndjehet interesim dhe po bėhen pėrpjekje pėr tė rivlerėsuar personalitetin, veprimtarinė dhe veprėn e tij e cila mendojmė se dallohet pėr vlera letrare dhe kombėtare, si rrjedhim nuk ka pėrse tė mos pėrfshihet nė tekstet shkollore, universitare dhe botimet akademike.


LITERATURA E PERDORUR

Aliu, Skėnder. Tumat e Luarasit Skėnder Aliu, Tiranė, Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, 2004, 228 f.
Arapi, Fatos. Kujtohem qė jam, Tiranė:1997, 241 f.
Bezhani, N. Mėkatarėt.Nėpėr dosjet sekrete tė sigurimit tė shtetit. Vol.1,Tiranė,Toena, 2001
Boriēi, H.; Marku,M. Histori e shtypit shqiptar: nga fillimet deri nė ditėt tona. Tiranė, SHBLU, 2010
Dishnica, Dhimitėr. Qiriazi : Monografi .Tiranė, Shtėpia Botuese Enciklopedike, 1997, 195 f
Fevziu, Blendi. Historia e shtypit shqiptar: 1848-2005/Blendi Fevziu. Tiranė: Onufri, 2005
Frashėri, Kristo. Kristo Frashėri. Historia e lėvizjes sė majtė nė Shqipėri dhe e themelimit tė PKSH-sė: (vėshtrim historik me njė shtojcė dokumentash). Tiranė, Akademia e Shkencave, 2006 f.113
Frashėri, Kristo. Bajroni nė Shqipėri dhe takimet me Ali Pashė Tepelenėn (vjeshtė 1809) : me rastin e 200 vjetorit tė vizitės.Tiranė, Dudaj, 2009,
Fortuzi, Agim. Kujtimet e njė studenti tė shkollės Teknike : 1923-1945 : kujtime.Tiranė, Mokra, 2003
Gecaj, Murat. Filologė qė nuk harrohen. Njeri me temperament tė gjallė dhe pedagog i veēantė.Tiranė, Erik, 2002
Gėrmenji, Fluturak. Mesazhe paqeje : Misioni ushtarak hollandez ne Shqiperi ne vitet 1913-1914 . Tirane, Koha, 1999, f.3.
Goethe, J.W. Fausti. Tiranė, Argeta LMG,1999
Gjevori, Mehmet. Shkolla teknike e Tiranės - e Fullcit : 1921-1933 : monografi shkollore . Prishtinė, 2003
Haxhimihali, Tatjana. Aleks Buda.Kujtime. Tiranė, Akademia e Shkencave, 2005
Islami, Myslim. Lidhja Shqiptare e Prizrenit dhe ēėshtja e bashkimit kombėtar. Tiranė, Afėrdita, 1998
Kadare, Ismail. Poshtėrimi nė Ballkan : sprovė . Tiranė, Onufri, 2004
Fultz-Kontos, Johana. Kryqi i Kuq, shqiponja e zezė: Biografi e Shkollės Teknike shqiptaro-amerikane tė Tiranės. Tiranė , Shtėpia Botuese Enciklopedike, 1994
Kolevica, Petraq. Lasgushi mė ka thėnė, Tiranė, Naim Frashėri, 1992
Kuanrud, Xhon. Besė, shpresė dhe dashuri. Jeta e Gjerasim Qiriazit, Tiranė, Kartė e pendė, 1998
Luarasi, Skėnder. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar : Kujtime nė dorėshkrim, V.1
Luarasi, Skėnder. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar : Kujtime nė dorėshkrim, V.2
Luarasi, Skėnder. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar : Kujtime nė dorėshkrim, V.3
Luarasi, Skėnder. Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar : Kujtime nė dorėshkrim, V.4
Luarasi, Skėnder. Fjala Shqipe, Tiranė, “Naim Frashėri”, 1961
Luarasi, Skėnder .Gjerasim Qiriazi, Jeta dhe vepra . Tiranė, “Naim Frashėri”, 1962
Luarasi, Skėnder. : Isa Boletini.Jetėshkrim i shkurtėr. Tiranė, “Naim Frashėri”, 1971
S.Luarasi.Ismail Qemali. (Jeta dhe vepra), Tiranė, SHBLP,1972
Luarasi, Skėnder. Nė Brigadat Internacionale nė Spanjė. Tiranė, Toena, 1996
Prifti, Naum. Midis dy kohėsh: Shėnime udhėtimi. Kujtime. Prishtinė, Buzuku, 2005
Stėrmilli, Haki. Burgu. Tiranė,1935
Tennyson, Alfred.Tiranė, Gutenberg, 1933
Uçi,Alfred. Filozofia e "DonKishotizmit". Tiranė, Akademia e Shkencave, 2010.
Uçi,Alfred. Shekspiri nė botėn shqiptare. Koncepti shekspirian i tragjikes. Tiranė, Marin Barleti, 1996
Whitman, Walt. Fije bari, Tiranė, Argeta LMG, 1997
Zelka, Luan. Mendimi shqiptar pėr gazetarinė:nga fillimet e Rilindjes sonė Kombėtare deri nė fund tė viteve 1930. Tiranė, Globus R., 2006

Agolli, Dritėro. Skėnder Luarasi – legjendė, mit dhe realitet. Zėri i popullit, 20.1.2000
Aliu, Ali. Kosovėn e kishte shqetėsim tė parė. Drita, 16 janar 2000
Andrew, J. Psikologjia. Karakteristikat psikologjike tė personalitetit, Athinė, Deftera,13 shtator 2010.
Arapi, Fatos. Nderim Skėnder Luarasit . ( Nė 10 -vjetorin e vdekjes). Drita, 26.4.1992
Ashta, Zef. Nė kujtim tė mėsuesit tim tė letėrsisė Skėnder Luarasi. Demokracia,16.1.2000
Broja, Xhemal. Si u pengua shfaqja e ‘’Kalorėsit dorėshtrėnguar’’ tė Pushkinit. Literatura Jonė, prill-maj1949
Idrizi, Rinush. Republika, Rreze nga dielli i demokracisė, 7.3.1991
Buēpapa, Skėnde. Intervistė, Nacional, 27 maj, 2011
Frashėri, Kristo. Tregoj Shqiperine e Ahmet Zogut dhe Enver Hoxhes, Koha jonė, 20.10.2007
Jakova, Kolė pėr Sefulla Malėshovėn: Treshja e ēmendur qė i binte murit tė diktaturės me kokė. Shekulli, 21mars, 2005
Jorgoni, Perikli. Me forcė e guxim Prometeu, Drita, 16 janar, 2000
Gogaj, Iljaz. Skėnder Luarasi - shėmbėlltyrė e pėrkryer e mėsuesit atdhetar e demokrat. Mėsuesi, 2 maj, 1992
Haxhiademi, Et’hem. Vilhelm Teli i Shilerit, Demokratia, 23 shtator, 1934
Kadia, Refik. William Shakespeare nė Shqipėri. William Shakespeare nė pėrkthimet shqip pėrpara dhe pas epokės komuniste. LCPJ, Volume 2 / 1, nr.37, 2009
Kaloēi, Dashnor. Si e dėgjuam Skėnder Luarasin kur fliste nga Radio - Madridi : Letra e panjohur e Vasil Llazarit nga qytet i Shkodrės i cili ia dėrgon atė Profesor Luarasit, Gazeta shqiptare, 11 prill, 2003
Kallulli, Adriatik. Shqipėrimet e Skėnder Luarasit janė Fanoliane. Drita, 16 janar, 2000
Kastrati, Jup. Skėnder Luarasi pėrkrah F.S.Nolit e F.Konicės, Drita, 16 janar, 2000
Kėlliēi, Skifter. Me Kadarenė nė vite: Kujtime, Metropol, 21 tetor, 2010
Kola.Gj. Mehmet M., autori i romanit pėr disidencėn shqiptare, Kritika,18 tetor, 2007
Laka, Kristaq. Sa shumė erėra e kishin rrahur. Takimi im i parė me Skėnder Luarasin: Kolonja, nr.4, prill 2000
Luarasi, Petro. Lasgush Poradeci dhe qorrollepsja e njė kronikani tė dėshtuar.
Ndryshe,18 maj, 2007
Luarasi, Skėnder. 25 vjet indipendencė, Vullnetari i Lirisė, 1937
Luaras, Skėnder. Kolonel L.W.J.K.Thomson, ‘’Dialėria’’ 7 korrik, 14 korrik, 21 korrik, 1929
Luarasi, Skėnder. Letėrsia moderne nė Shqipėri, Tirana observer, 24 mars, 2007
Luarasi, Skėnder. Komplotonjėsit e heshtjes" : botohet pėr herė tė parė letėrkėmbimi i Skėnder Luarasit me Gaqo Pecin, Ndryshe. 8 prill, 2007
Luarasi, Skėnder. Popullsia e Kosovės, Dialėria, nėntor 1928
[Luarasi, Skėnder]. Studenti, nr.1, janar 1920.
[Luarasi, Skėnder] Albania: 1918-10 mars-1928, Dialėria, Nr.5, mars 1928
Marko, Marko. Vullnetari i Lirisė. Tribuna e gazetarit, nr.6, 1972
Poradeci, Lasgush. Letrat e rralla tė Lasgushit. Republika, 4 prill, 2004
Premēi, M. Intervistė, Gazeta shqiptare, 5 korrik, 2002
Spahiu, Xhevahir. Skėnder Luarasi njeriu i fjalės sė lirė : nė kujtim tė prof. Skėnder Luarasit Poezi. Ndryshe, 27 prill, 2007
Shaqiri, Shaqir. Skėnder Luarasi dhe vepra dramaturgjike e Shekspirit. Rilindja,1.11, 1980
Shkodra, Zija. Intelektualėt-sfidues tė regjimeve. Rilindja, 15 shkurt1998
Velo, Maksi. Kur derdhej maska e diktaturės. Tunelet dhe komunizmi. Albania, 23 .12.1999
Vrioni, Agi. Ju tregoj jetėn e vėrtetė tė Jusufit : me bashkėshorten e Jusuf Vrionit nė 90- vjetorin e lindjes sė tij, Tirana observer, 15 mars, 2006
Xholi, Zija. Skėnder Luarasi, njė shqiptar i vėrtetė: Nė-95 vjetorit tė lindjes, AKS, 15.1.1995
Zeqo, Moikom. Migjeni, mė konceptuali i letrave shqipe. Koha jonė, 24 gusht, 2003
Zeqo, Moikom. Themeluesit e Bajronizmit nė Shqipėri, Koha jonė, 4 janar, 2003

Fjalori enciklopedik shqiptar. Akademia e Shkencave e RPSSH. Tiranė, 1985
Fjalori i shqipes sė sotme. Tiranė, Toena, 2002
Shkolla Tregtare e Vlorės ēerdhe e lėvizjes patriotike e revolucionare: Maket, Vlorė, 1974
Gjimnazi i Shtetit Shkodėr (1922-1972), Shkodėr, 1971

Gazeta “Besa”. Ēquajtja e njė letrari shqiptar, 27 mars, 1935
Gazeta “Illyria”. Vilhelm Teli, 15 korrik, 1934
Gazeta ”Liria”. Lajmėrim. 12 maj, 1972
Gazeta “Salzburge FolksBlat”. Njoftohemi nga Tirana, 12 prill,1935
Gazeta “Shqipėria e Re”. Shfaqje teatrale nė Vlorė (‘’Agimi i lirisė’’), 9 nėntor, 1932
Gazeta “Shqipėria e Re”, Lajmėrim, 3 shkurt, 1929.
Gazeta “Shqipėria e Re”. Rreth shfaqjes theatrore tė dramės origjinale: ‘’Agimi i Lirisė‘’,
10 janar, 1933

petrol 12-12-11 22:48

Skėnder luarasi
 
Skėnder Luarasi

Dita e Flamurit

Dita e Flamurit ėshtė dita mė e shėnuar nė historinė e kombit tonė. Duke kremtuar kėtė ditė, i pari kujtim qė na bie nė mend ėshtė se njė popull ka shpėtuar prej kurthit tė robėrisė dhe nisi tė shijojė jetėn e lirė duke u pėrfaqėsuar prej shenjės kombėtare, Flamurit.
Shenja e kombit tonė: Flamuri kuq e zi me shqiponjėn dy krenore!
Me sa mburrje, madhėshti, nderim dhe gaz e shikon ēdo sy atdhetari! Vetėm njė tradhėtar, njė shpirtlig e vėshtron me cmirė, me urrejtje, me frikė.
Te flamuri nuk shohim vetėm bukurinė e cohės dhe tė ngjyrės, po edhe bukurinė e njė atdheu, tė njė kombi, me tėrė cilėsitė, parimet, ndjenjat dhe historinė e njė populli, qė ka jetuar pėr njė jetė madhėshtore, pėr qėllime tė larta, tė shtrenjta, tė dlira.Flamuri ynė tregon qėndrimin e njėherėshėm, tė patundur dhe burrėror tė atyre ushtarėve fisnikė qė i ka udhėhequr nė ngadhėnjime, mes luftrave tė rrepta, jo pėr sulme, po pėr mbrojtje. Flamuri ynė tregon jetėn e atyre trimave tė kombit qė luftuan pėr tė mbrojtur atdheun. Nėn kėtė flamur Skėnderbeu mundi tė dalė fitimtar nė luftėra tė panumėrta kundėr mizorive tė Anadollit. Nėn kėtė flamur trimat e Gegėrisė dhe tė Toskėrisė mundėn tė mbajnė tė pa njolluar prej armiqve nderin e tyre. Nėnė kėtė flamur kemi dhėnė besėn tė rrojmė ne, bijt e shqiponjės.
Te ky flamur i hapur, qė fėrfėrin nė erė, shikojmė me shkronja tė arta Shqipėrinė e Re dhe tė Lirė; shikojmė jetėn e sė ardhmes sė kėtij kombi, qė ėshtė dergjur pėr kaqė kohė nė kurth i mbuluar me plafin e robėrisė, po qė kurrė nuk ka qėnė i mundur pėr vdekje!
Flamuri ynė ėshtė shenja e trimėrisė dhe e lirisė. Pėr trimėri ka kaptuar male, ka kapėrxyer lumenj, ka shėtitur pyje, ka vetėtitur mbi dete dhe ka valuar mbi fusha. Pėr liri ka bėrė therorira tė mėdha, beteja tė gjakėshme.
Pėr liri, si tani dhe kėshtu e tutje ky dhe vetėm ky flamur do tė fėrfėrijė mbi kulmet e shtėpive, do tė shėndrijė mbi majat e ēukave, do tė valojė mbi sheshet e lėndinat. Vetėm nėnė kėtė flamur do tė prehen nė qetėsi eshtrat e atyre dėshmorėve qė bėnė therorinė mė tė madhe duke luftuar dhe vdekur me nder e lavdi.
Vetėm nėn kėtė flamur mund tė rrojmė ne bijtė, niprit dhe stėrniprit, nė liri, nė fatbardhėsi mė vete dhe nė paqė e miqėsi me fqinjėt.
[B]Po sado i mirė, sado i bukur dhe i kėndshėm tė jetė ky flamur, bukuria e tij prishet, fishket, venitet, po tė mos jemi dhe ne si flamuri. Le ta dimė qė ne e bėjmė flamurin dhe jo flamuri neve. Po tė jemi ne trima, besnikė, tė drejtė, tė lirė, tė ndershėm, ashtu do tė jetė edhe flamuri ynė, shėnja e njė populli trim, besnik, tė drejtė, tė lirė, tė ndershėm.Po tė jemi ne robėr dhe trathtarė, ashtu do tė jetė edhe flamuri, shenja e robėrve dhe e tradhtarėve.[/B]

Shkrim i vitit 1919

petrol 12-12-11 22:52

Skėnder Luarasi. Abetarja shqipe ėshtė shkruar me gjak.
 
Skėnder Luarasi

Abetarja shqipe ėshtė shkruar me gjak.
[B]
Gjuha shqipe, ky mjet i mrekullueshėm qė ka populli pėr tė shprehur mendjen e zemrėn e tij fisnike, ėshtė thesari mė i shtrenjtė qė trashėguam nga stėrgjyshėt tanė tė nderuar. [/B]
Kėtė mjet qė na ndihmon tė kuptohemi e tė pasurohemi me idealet mė tė lartė tė njerėzimit, armiqtė e kombit tonė kanė bėrė ēmos tė na e prishin me qėllim qė tė na varfėronin e tė na rrobėronin mė lehtė. Por populli shqiptar u bėri ballė burrėrisht orvatjeve tė parreshtura tė armiqve dinakė dhe nė kėtė pėrpjekje gjigande mėsonjėsit e shqipes kanė qėndruar nė krye tė luftės. Promethenjtė tanė shkruan Abetaren shqipe me gjak dhe ndėrtuan shkollėn shqipe me kockat e tyre tė shenjta
nė luftė pėr jetė a vdekje me forcat mė barbare qė polli Mesjeta:..
[B]Karakteristika qė ka dalluar shkollėn shqipe nga gjithė shkollat e vendeve fqinj ėshtė se mėsonjėtorja shqipe ka qenė laike qė nė fillimin e jetės sė saj dhe e lirė nga ēdo paragjykim fetar e shoqėror. Ajo nuk ka asgjė tė pėrbashkėt, as morale, as intelektuale, me shkollat klerike. Dhe ėshtė kjo karakteristikė themelore qė do t'i japė shkollės shqipe aftėsinė pėr ta shpėnė popullin shqiptar mė shpejt drejt qėllimeve tė larta tė njerėzimit.[/B]
Pėr kėtė shkollė, laike, tė pavarur dhe me frymė pėrparimtare, kanė dhėnė jetėn me dhjetra e qindra arsimtarė patriotė tė popullit shqiptar. Nė krye tė kėsaj rruge fisnike shquan fytyra e ndritur e rilindasit tonė tė parė, Naum Bredhasit nga Vithkuqi, i cili na fali ''Avetarin'' dhe qė kėtė mėkatė ndaj ''Megali idhesė'' dhe Fanarit e lau me kokė mė 1866 brenda mureve tė errėta tė Patrikanės. Me kokė e pagoi veprimtarinė e tij patriotike edhe mėsonjėsi i shkollės shqipe tė themelua nė Korēė mė 7 mars 1887 dhe pėr ta nderuar kėtė datė historike ajo u caktua Dita e Mėsonjėsit. Pandeli Sotiri u vra prej sė shoqes e tė vjerrit grek me ndėrsimin e Patrikanės. Njerėz tė errėt nė shėrbim tė armiqve tė Abetares shqipe vranė Balil Tahirin, bariun e fshatit Selenicė e Pishės, i cili duke ndjekur me mall tė flaktė mėsimet e Rilindasve tanė, u bė mėsonjės i fėmijėve tė fshatit tė vet. E vranė kur po kthehej nga Selaniku, pasi kishte kryer njė mision patriotik mė 1893.
Sepse ēeli shkollėn shqipe nė Negovan dhe predikonte pėr ēėshtjen shqiptare, andartėt grekė, tė shtyrė prej dhespotit tė Kosturit, Karavangjelit, vranė mė 12 shkurt 1906 Papa Kristo Harallambin bashkė me tė vėllanė Papa Theodhosin dhe pesė patriotė negovanas, pėrkrahės tė shkollės shqipe, qė kėshtu ta tmerronin njerėzinė sa tė mos pranonin mėsonjės shqiptar e shkollė shqipe.
Si yll i madh i bukur ndrinte nė qiellin shqiptar tė errėt tė asaj kohe patrioti Koto Hoxhi nga Qesorati, shok besnik i vėllezėrve Frashėri dhe i idealit tė shoqėrisė ''Drita'' tė Stambollit, nė themelin e sė cilės ai vuri njė nga gurėt themeltarė. Trimat e bejlerėve e rrahėn dhe shėrbėtorėt e kishės greke e vranė sepse edukoi, i pari nė Shqipėri, falangėn e mėsonjėsve tė rilindjes qė pėrhapi dritėn nė vendin tonė.
Mitropolia e Manastirit pasi nuk mundi ta vrasi Gjerasim Qiriazin me plumb a helm, e shtiri me dinakėri nė duart e kusarėve, tė cilėt, dimrin e motit 1889, e mbajtėn rob nė malet e Lenies, ku u plevitos dhe e lėshuan vetėm kur u pagoi paratė me tė cilat do tė blinte nė Korēė ndėrtesėn e sė parės shkollė shqipe pėr vajzat. Gjerasim Qiriazi vdiq mė 5 janar 1894, por shkolla shqipe e tij, nėn udhėheqjen e sė motrės Sevasti Qiriazi, lulėzoi pėr nder e dobi tė gruas shqiptare.
Kleri grek nė bashkėpunim me hyqymetin turk helmuan nė Ersekė mė 17 gusht 1911 Petro Nini Luarasin. ''Vramėni'', u tha feudalėve shqiptarė ky mėsonjės i vjetėr i shqipes, '' po mblidhmani gjakun, se do t'u duhet nipėrve tuaj tė shkruajnė gjuhėn shqipe''.
Nė kolonitė shqiptare tė Greqisė, Panajot Kupitori, drejtori i gjimnazit tė Varvaqit, dijetar e shkrimtar veprash historike e filologjike pėr gjuhėn shqipe e kombin shqiptar, vdiq i sėmurė nė burg tė Athinės, ku e shpunė shovinistėt grekė, sepse hapi shkollė nate mė 1876 pėr t'u mėsuar arbėreshėrve tė Athinės gjuhėn amtare.
I helmuar, po nė burg tė Athinės, vdiq mė 1884 bashkatdhetari i Panajotit, Anastas Kullurioti, redaktor i gazetės shqip-greqisht ''I foni tis Albanias''( Zėri i Shqipėrisė), autor abetaresh e librash shqip qė i pėrdori nė shkollat e tij arbėreshe.
Nė mesin e kėsaj trumbe dėshmorėsh ngrihet si njė titan patriarku i gjithė mėsonjėsve tė shqipes, Jeronim de Rada, edukatori i nderuar i rinisė arbėreshe nė Shėn Dhimitėr tė Koronės, i cili, i rrahur prej urisė e prej halleve tė jetės, punoi parreshtur pėr lirinė e shpėtimin e Atdheut tė zbjerrė. Po tė kish rrojtur 100 vjet, plaku i nderuar 90 vjeēar i Makijės, i cili duke dhėnė frymėn e fundit thirri me dėshpėrim ''Po mė ikėn gjaku i Arbėrit'', do tė kishte parė se djersa dhe mundi i titanit arbėresh nuk vajti kot.
Terrori i tėrbuar i qeverisė turke, krahas e pėr ndihmė tė inkuizicionit fanariot, pati arrirė kulmin nė majin e vitit 1903 kur qeveria turke dhe kleri fanariot i mbyllėn gjithė shkollat shqipe dhe i dėrguan syngjyn mėsonjėsit patriotė ndėr tė cilėt Nuēi Naēin, drejtorin e fundit tė mėsonjėtores sė Korēės. Nuēi vdiq nė mjerim gjatė regjimit feudal tė Zogut por ditėn e 7 marsit emri i tij do tė pėrmendet me nderim nga tė gjithė mėsonjėsit e Shqipėrisė.
Edhe pas shpalljes sė konstitucionit nė Turqi, xhonturqit u pėrpoqėn nė mėnyrat mė barbare e mė dinake t'ia presin hovin Abetares shqipe qė nisi tė pėrhapej nė gjithė Shqipėrinė dhe vranė sa mundėn me shpatė e me tortura. Ata vranė nė burgun e Manastirit Sadik Zajmin dhe Idriz Novokazin se patėn hapur shkolla shqipe nė Shkup, Pejė, Gjakovė, Prizren , Zymė, dhe Janjevė, me aq sa premtonin rrethanat asaj kohe. Nė vėshtirēsi rrojtėn e punuan Ismail Haxhi Tahiri, shkronjės i Haxhi Zekės, eksponentit tė Lidhjes sė Prizrenit, Haxhi Bejta nga Janjeva e shokėt e tyre pionierė tė parė pėr gjuhėn shqipe pas Lidhjes sė Prizrenit. Ata u rrahėn e u vranė, po prej tokės shqiptare lindėn forca tė reja . Nxėnėsit e mėsueve tė rėnė nė luftėn e shenjtė pėr liri dhe kulturė, pėr ta nxjerrė popullin shqiptar nė dritė, e muarėn pishtarin nė dorė nė udhėn drejt ditės sė bukur tė 28 Nėntorit 1912.
Pas kėsaj dite tė shenjtė pėr Shqipėrinė, Atdheu ynė vėrtet u spastrua prej sulltanėve e patrikėve, por shėrbėtorėt e tyre, feudalėt e klerikėt fanatikė mbetėn. Kėta shėrbėtorė tė reaksionit na vranė mė 1920 Sali Nivicėn, mė 1924 Avni Rustemin dhe mė 1925 Luigj Gurakuqin dhe Sali Ēekėn. Pothuaj se ēdo mot e ēdo muaj nėna jonė Shqipėri vajtonte nga njė bir mėsues, tė vrarė prej bejlerėve e fashistėve.
Edhe reaksioni i jashtėm kėrkoi viktimat e tij nė radhėt e mėsonjėsve shqiptarė. Nė Kosovė serbomėdhenjtė e nisėn plojėn e tyre pas ēlirimit tė Shqipėrisė me Pater Paliqin e me Pater Shtjefėn Gjeēovin qė u mėsonin gjuhėn amtare kosovarėve tė robėruar. Shovinistėt serbė mbytėn mė 1947 nė burgun e Prizrenit Bedri Pejanin, ish mėsonjėsin e gjuhės shqipe nė gjimnazin e Shkupit mė 1909 dhe e vranė priftin patriot At Dhimitėr Bellkamenin, tek po dilte nga shkolla shqipe e Tushemishtit.
Me njė krim tė shėmtuar e nisi Zogu regjimin e tij tradhėtar kur mė 1928, pėr oportunitet politik vari mėsonjėsin demokrat, Ibrahim Arapin, kryetar i shoqėrisė ''Bashkimi'' nė Durrės. Me njė krim po kaq tė shėmtuar e vazhdoi fashizmi italian sundimin e tij mbi Shqipėrinė kur vari nė Shkodėr mėsuesin e dashur nga gjithė populli shqiptar, Jordan Misjen. Dhe nazistėt varėn nė Prizren Xhevdet Dodėn. Me njė krim tė kėtillė mbaruan ekzistencėn e tyre tė turpshme reaksionarėt nė Shqipėri kur vranė pas murit, duarlidhur e nė sy tė nxėnėsve, mėsuesin e lavdishėm Ndrec Ndue Gjoka. Tė gjithė kėta bij tė denjė tė Shqipėrisė vanė me kėngė drejt ēastit tė fundit tė jetės sė tyre duke dėshėruar tė ishte sa mė i gjerė sheshi i ekzekutimit dhe sa mė i lartė trikėmbėshi qė tė shihte mirė populli shqiptar se ē'kurban tė madh bėnin bijt e tij pėr tė fituar lirinė.
Shkolla shqipe pati edhe nga ata mėsonjės patriotė qė vėrtet nuk u vranė nga reaksioni, porse qė tė mos i pėruleshin tiranisė shkuan tė bėjnė njė rrojtje plot brengė duke ngrėnė bukėn e hidhur tė mėrgimit pėr tė qėndruaribesnikė ndaj idealeve qė kishin predikuar nė shkollė. I kėtillė mėsonjės ėshtė patrioti i madh me karakter tė fortė Sotir Peci, tė kėtillė janė Nane Panajot Meksi, Vasil Konomi-Labova, Halim Xhelo, Niman Ferizi, Ferit Imami, Pal Lumėzi: njė nga mėsuesit e parė tė shqipes nė Prizren qē vdiq nė mjerim mė 1943 dhe Ibrahim Femiu, i cili gjatė pushtimit tė Kosovės prej malazezėve e ktheu shtėpinė e tij nė shkollė tė fshehtė pėr djemurinė patriote tė Gjakovės. Nė mėrgim dhe tė dėshpėruar qė eshtrat nuk do t'u preheshin nė mėmėdhenė e dashur, vdiqėn mėsuesit e shquar Grigor Cilka, Vasil Duro, Llukan Simo, Gjergji Sevo, Hamit Lumi, dhe mėsonjėsja veterane e shkollės sė vajzave nė Korēė Fanka Efthimiu qė vdiq nė Manastir, dhe nxėnėsja e saj Vasilo Ballkameni e Urani Rumbo.
Njė njollė e zezė do t'i mbetet nė ballė qeverisės plot turp tė Ahmet Zogut qė la tė vdesė tė dėshpėruar e nė mėrgim, pa dhėnė as ndihmėn mė tė vogėl pėr ta shėruar nė sanatoriumin e Tore Peliēes nė Itali, mėsonjėsin e talentuar, Migjenin, poetin e rinisė shqiptare, nė moshėn 26 vjeē.
Mėsues tė gjuhės shqipe kanė qenė edhe ata patriotė tė cilėt vėrtet nuk ēelėn shkollė vetė po predikuan mėsimin e gjuhės amtare dhe ndihmuan tė tjerėt tė pėrhapnin arsimin kombėtar nė Shqipėri. Nga mė tė shquarit e kėtyre patriotėve janė: poeti ynė i madh Kombėtar Naim Frashėri e dijetari Sami Frashėri qė hartonin aq libra pėr mėsonjės, Jani Vreto, i cili shėtiti pa u lodhur nėpėr kolonitė shqiptare pėr tė shtuar shokėt, pėr tė botuar libra shqip dhe pėr tė themeluar shoqėri kombėtare, Hoxhė Tahsini, e tė tjerė, e tė tjerė.
Shkolla e gjuhės shqipe mori rrugėn e vet, larg turēes e greqishtes, atė ditė kur shqiptarėt mėsuan se ''perėndia nuk e dinte shqipen''. Njė mėsonjės shqiptar ka shkruar:
Edhe Krishti ndė na thėntė:
''Unė jam grek, eni pas meje'' -
do t'i themi: ''Pa mblidh mendtė,
se shqiptari s'vjen pas teje''.
Tregojnė pėr Islam Spahinė nga Luma se njė ditė e pyeti hoxhėn e fshatit pse nuk e bėnte duvanė shqip.
''Allahu nuk e njeh shqipen'', iu pėrgjegj hoxha qė ndoshta vetė nuk e dinte turēen.
''Po mirė'', ia ktheu Islami. ''Njė zot qė s'e njeh shqipen nuk mė duhet''. Qė atė ēast e pėrzuri hoxhėn dhe nisi tė hapė shkolla shqipe.
Mėsonjės tė kėtillė tė shqipes, mė fort shėtitės, me pushkėn nė njėrėn dorė pėr tė luftuar armikun dhe me abetaren nė tjetrėn pėr t'i ndriēuar bashkėluftėtarėt, kanė qenė nė radhė tė parė Sali Butka dhe Mihal Grameno.
Pėrpara varreve ku prehen dėshmorėt e pionierėt e pėrhapjes sė arsimit kombėtar, tė cilėve populli ėshtė zotuar t'ua shkruajė emrat me gėrma tė arta nė faqet e historisė sė Rilindjes shqiptare, pėrulemi me nderim e mirėnjohje.
Me mirėnjohje duhet tė kthejmė vėshtrimin edhe drejt atyreve tė cilėt akoma nuk e kanė mbėshtjellė lėmshin e jetės sė tyre gjer nė fund. Pėrmendim me nderim e mirėdije sot nė ditėn e 7 Marsit zonjėn 80 vjeēare Parashqevi Qiriazi, e cila rron qė tė shohė se djersa qė derdhi 55 vjet me radhė nė fushėn e arsimit tė vajzės shqiptare nuk i vajti kot. Pėrmendim mėsonjėsit veterane Nikolla Lako, Aleksandėr Xhuvanin, Musiaf Luēin nga Kuēi i Kurveleshit, baba dy dėshmorėsh qė edhe nė moshė tė kaluar drejton shkollėn e fshatit tė tij, Ilo Mitkė Qafėzezin, Ahmet Gashin, Hysni Bababameton, profesor Sotir Papakriston, tė gjithė ata arsimtarė qė kanė zgjuar entuziazmin nė nxėnėsit e shkollės shqipe nė kushte shumė tė vėshtira dhe rritėn brezat qė po ndėrtojnė Shqipėrinė e re.

Shkrim i vitit 1957

petrol 12-12-11 22:58

Skėnder Luarasi. Kongresi i Dytė i Manastirit
 
Skėnder Luarasi

Kongresi i Dytė i Manastirit

Kongresi i Dytė i Manastirit u ēel nė rrethana shumė dramatike nė Shqipėri; u ēel mė 20 mars 1910 ( 2 prill 1910 me kalendarin e ri P.L)) duke zhvilluar punimet e tij pėr dhjetė ditė me radhė nėn kėrcėnimint e qeverisė turke dhe tė armiqve tė Shqipėrisė.
Tė shikuar nga njė cilėsi e pėrbashkėt, kongreset e mitingjet shqiptare qė nga Lidhja e Prizrenit e gjer nė kuvendin e lavdishėm tė Vlorės janė stacione tė udhės sė vėshtirė qė pėrshkoi populli ynė drejt rilindjes sė tij. Nė kėto mbledhje populli shqiptar shprehte dėshirat e qėllimet qė ndjente nevojė t’ia kumtonte gjithė botės dhe shtonte fuqinė pėr luftėn e tij kombėtare.
Nė mbledhjen e Ferizajt qė u mbajt dy javėt e para tė korrikut 1908, masat fshatare tė Kosovės shfaqėn ndjenjėn e revoltės sė rrėsėllitur lėmsh nė grykė qysh nga disfata e Prizrenit dhe kėrkuan shpalljen e regjimit konstitucional nė Turqi. Shumė kush e quan Hyrjetin vepėr tė xhonturqve, por nė tė vėrtetė nė pėrmbysjen e regjimit absolute tė Abdyl Hamidit njė rol shumė tė rėndėsishėm luajtėn tė 30.000 shqiptarėt e mbledhur atje nėn udhėheqjen e Isa Boletinit, tė Bajram Currit e tjerė personaliteteve shqiptare; qe ultimatumi i tyre i fundit i cili, simbas fjalėve tė Ismail Qemalit, ‘’la nė mendjen e sulltanit njė mbresė mė tė madhe sesa kėrcėnimet e xhonturqve ose protestat e fuqive tė mėdha’’. Tė nesėrmen fjalėt e ndaluara gjer atėherė, liri, drejtėsi, barazi, u brohoritėn rrugėve, u botuan nė gazeta shumėgjuhėshe, u shkruan nė flamurėt e kombėsive tė Perandorisė Otomane. Parrullės sė revolucionit borgjez tė Francės, turqit e rinj, mbasi ia zėvendėsuan fjalėn ‘’vėllazėri’’ me ‘’drejtėsi’’, i shtuan emrin epartisė sė tyre ‘’Xhemijet’’, qė shqip do tė thotė ‘’Bashkim’’, dhe qė sipas kuptimit politik tė xhemijetxhinjve kishte pėr qėllim turqizimin e gjithė kombėsive nėn skeptrin e Osmanit.
Shqiptarėt patriotė qė ishin munduar e burgosur 30 vjet me radhė se punonin pėr gjuhėn e tyre tė dashur, pas rėnies sė sulltan Hamidit, organizuan shoqėri kombėtare pėr tė mbjellė arsim e kulturė nė turmat e paditura; ēelėn klube ku bisedonin rreth ēėshtjeve politike e shoqėrore dhe ndriēonin rrėmetin mbi ngjarjet e ditės; ata themeluan shtypshkronja pėr tė botuar gazeta e libra dhe ēelėn shkolla tė natės e tė ditės qė tė edukoheshin atje bijtė e bijat e popullit me gjuhėn amėtare. Patriotėt e Korēės nuk pritėn stinėn kur hapen shkollat por e riēelėn ‘’Mėsonjėtoren shqip’’ qė nė mes tė verės, fill pas shpalljes sė regjimit konstitucional.
Brenda tre muajve mbas proklamimit tė Hyrietit, patriotėt shqiptarė mbajtėn nė Manastir kongresin e parė pėr unifikimin eAbece-sė shqipe nė rrethana paqėsore dhe, pėr sy e faqe, me mirėdashjen e qeverisė turke. Mirėpo, kur mbas njė moti e gjysmė u mbajt Kongresi i Dytė i Manastirit, xhonturqit s’ua kishin mė nevojėn shqiptarėve dhe e patėn shpėrdorur e kthyer regjimin e ri nė njė tirani politike.
Veziri i madh Haki pasha, protagonisti i maskaradės xhonturke, qysh nė bisedėn e parė nė kėshillin ministror e shprehu urrejtjen e qeverisė xhonturke ndaj udhės sė shqiptarėve me kėto fjalė: ‘’Rreziku mė i madh pėr Turqinė nga gjithė kombet qė jetojnė nė perandorinė tonė janė shqiptarėt. Ėshtė frikė e madhe nga ky komb mos zgjohet e mėkėmbet e merr dituri nė gjuhėn e vet; dhe atėhere e mori lumi Turqinė e Evropės. Shqiptarėt kanė nisur t’i venė themelet e kombėsisė me anėn e shkrimit e kėndimit dhe njė ditė mund tė shtien nė dorė gjithė Turqinė. Kanė njė gjė tė lehtė e tė plotė qė mund t’i pėrparojė shpejt.. . Historia e tyre po doli nė shesh ėshtė prishja e Turqisė. Me tė shpallurit e Hyrjetit shqiptarėt deshėn mėsim, hapėn shkolla tė mėdha e tė vogla, ēelėn klube, ngritėn shtypshkronja, mbajtėn kongrese dhe bėnė aq shumė punė sa nuk na e priste mendja. Prandaj ky hov duhet t’u pritet, duhet t’i ndajmė e t’i pėrēajmė, t’i shtypim e t’i dėrrmojmė sa tė mos kenė mė fuqi tė ngrihen’’.
Haki pasha njė nga shtyllat e Xhemijetit, ish-profesor universiteti nė fakultetin e drejtėsisė, ish-ministėr i Arsimit dhe i punėve tė brendėshmedhe gjer pak ditė mė pėrpara ish-ambasador i Stambollit nė Romė, me kėtė urdhėr qė dha kundėr mendjes shqiptare, provoi qė kishte mbetur reaksionar e shovinist. Me sa sy tė mprehtė i pati njohur Mustafa Qemali kėta hijerarkė xhonturq kur i quajti ‘’njė bandė ushtarakėsh tė liq’’!
Qė t’ia ndalnin dorėn kriminale kėsaj bande ushtarakėsh tė liq, qė tė shpėtonin gjuhėn e dashur shqipe, kėtė thesar tė ēmuar qė na kishte mbetur trashėgim pej stėrgjyshėrve edhe nė ditėt e varfėra tė robėrisė katėr shekullore, dhe tok me gjuhėn gjithė idealet e lirisė, tė pavarėsisė e tė pėrparimit, pa tė cilat nuk mund tė rrojė asnjė popull, burrat trima shqipėtarė u mblodhėn nė kongrese. Kongresi i Parė i Manastirit u pėrpoq tė bashkonte Shqipėrinė me anė tė njė shkrimi unik; Kongresi i Elbasanit u pėrpoq ta bashkonte me anėn e themelimit tė dy institucioneve kulturale pėr gjithė Shqipėrinė; Kongresi i Dytė i Manastirit, sikundėr na e thotė organi i Klubit Qėndror tė atij qyteti: ‘’Bashkimi i kombit’ u thėrrit prej kėtij klubi se u ndje nevoja e madhe qė ‘’tė bisedojmė pėr mbi rreziqet qė mvaren mbi Shqipėrinė e gjorė‘’.
Mėsuesi dėshmor Sali Nivica na e ka dhėnė me njė fjali tabllonė e kohės sė kėtij kongresi tė dytė: ‘’Tani janė mbėrthyer gėnjeshtra me tė vėrtetėn, e shtrembėra me tė drejtėn, padija me diturinė, fanatizmi me mendimin e lirė.‘’ Nė kėtė pėrleshje pėr jetė a vdekje midis patriotėve shqiptarė e turqve tė rinj, nė frontin e Kongresit tė Dytė tė Manastirit muarėn pjesė delegatė qė pėrfaqėsonin rreth dyzet klube dhe shoqėrira patriotike. Nga kėta mund tė pėrmendim kryetarin e klubit qendror’’Bashkimi’’, Fehim Zavalanin, pėrfaqėsuesin e klubit tė Stambolllit, Ibrahin Naxhi Spahiun, i njohur me pseudonimin Dervish Hima, Petro Nini Luarasin, Bedri Pejanin, Qamil Shkupin, Bejtulla Gjilanin, Hajdar Bloshmin, Tefik Panaritin, Hysni Currin, Ferit Ypi Starjen, i cili tok me Rifat Manastirin, pati mbrojtur alfabetin latin aq burrėrisht nė Kongresin e Dibrės, Themistikli Gėrmenjin dhe Qazim Ilias Dibrėn qė u zgjodh kryetar i parė i kongresit tė dytė. Dy patriotė tė tjerė qė pėr arėsye politike mbetėn anonimė, por qė qenė nga shtyllat mė tė forta nė platformėn e kėtij kongresi, janė ish-delegatė edhe nė Kongresin e Parė tė Manastirit edhe nė Kongresin e Elbasanit: Gjergj Qiriazi dhe Telemak Gėrmenji.
Organi i Klubit Qėndror ‘’Bashkimi i kombit’’ i pati lajmėruar degėt t’i nisnin delegatėt e tyre nė mėnyrė qė mė 15 tė muajit mars tė ndodheshin nė Manastir. Ata tė jugės arritėn me kohė; porse tė Kosovės u vonuan pėr nja pesė ditė. Tė pranishmit herakė i kaluan tė pesė ditėt me biseda mbi ngjarjet e ditės , mbi mėnyrėn se si t’i mbronin tė drejtat konstitucionale tė fituara nė Ferizaj , e tė tjera ēėshtje gjuhėsore, shoqėrore e politike. Pra me tė ardhur edhe delegatėt e Kosovės, mė 20 tė marsit nė mėngjes filluan seancat. Ibrahim Naxhiu, i pari, mbajti fjalimin e tij zyrtar: ‘’Nė kėtė mbledhje’’, tha oratori, ‘’ne nuk pėrfaqėsojmė vetėm klubet qė na kanė dėrguar delegatė, ne pėrfaqėsojmė gjithė Shqipėrinė. Jemi mbledhur tė bisedojmė mbi nevojat tona kombėtare pėr diturinė, pėr lulėzimin e gjuhės sonė dhe pėr mbrothėsinė e kombit shqiptar.’’ Folėsi vuri nė dukje se turqit e rinj u dhanė fjalėn shqiptarėve se do t’i ndihmonin nė pėrparimin epopullit shqiptar. ‘’Po sot ku janė ndihmat e premtuara?’’ pyeti oratori. ’’Turqit e rinj na i harruan tė mirat tona. Kur ish Hamiti nė fron nuk na lenin tė tregoheshim si komb, nuk na lenin tė mėsonim gjuhėn tonė. Ata qė pėrdornin gjuhėn shqipe burgoseshin atje ku piqet buka nė diell’’.
Ibrahim Naxhiu i pati menduar tė kėqijat qė do t’a kėrcėnonin Shqipėrinė dy vjet mė vonė: ‘’Ne sot jemi rrethuar prej rreziqeve: Bullgaria, Serbia, Greqia kėrkojnė ngatėrresa qė tė na gllabėrojnė. Ne mund tė shpėtojmė vetėm po tė edukohemi nė gjuhėn tonė. Duhet tė punojmė si kanė pėunuar vėllezėrit tanė: Jani Vreto, Vaso pashė Shkodrani, Kristoforidhi dhe mė i madhi diplomat i Turqisė, bashkatdhetari ynė Ismail Qemali, tė cilėt gjithė bashkė punuan pėr atdhenė e ty re tė vėrtetė. Ne shqiptarėt kemi nevojė tė madhe pėr mėsonjėtore, meqenėse qeveria nuk na ndihmon, prandaj themeluam shoqėrinė ‘’Pėrparimi’’ qė tė ndihmojė disa mėsonjėtore. Ta mbrojmė gjuhėn tonė tė dashur se pa gjuhėn tonė shqipe humbėm!’’ thirri oratori.
Duke prekur marrėdhėniet e shqiptarėve me regjimin konstitucional nė Turqi , Ibrahim Naxhiu shtoi: ‘’Armiqtė na kanė ēelur luftė nė fushėn e shkronjave …ne do t’i mbajmė e do t’i mbrojmė shkronjat tona kombėtare me mish e me shpirt!’’
‘’Atdhetarė tė flaktė! Ne qė sot e tutje nuk do t’i pėrmendim fjalėt gegė e toskė, ēam e lab po vetėm fjalėn shqipėtarė, se tė gjithė jemi tė njė gjuhe dhe tė njė gjaku. Kemi tė gjithė njė atdhe dhe njė qėllim: pėrparimin e kombit shqiptar. Sot erdhi dita kur mblidhemi dhe pėrfaqėsojmė gjithė Shqipėrinė‘’.
Kėshtu, pra, ndėrsa Kongresi i Parė i Manastirit kėrkoi njėsimin e shkronjave shqipe, kongresi i dytė manifestoi vendosmėrinė e shqiptarėve pėr tė mbrojtur tė drejtat kombėtare, vetėdijen kombėtare tė shqiptarit.
Qeveria e Stambollit dhe Meshihati nė politikėn e tyre shovene kundėr shqiptarėve patėn fituar njė shok tė pėrshtatshėm e besnik nė patrikanėn greke tė Fanarit. Kėta tė dy institucione mesjetarė ia nisėn punės tė persekutonin, tė bojkotonin, tė ekskomunikonin, tė burgosnin, tė internonin, e tė vrisnin sheshit a prapa krahėve patriotėt shqiptarė qė ecnin nė udhėn e mbarė tė kongreseve.
Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit kundėr patrikanės sė Fanarit ngriti zėrin e tij drejtori i shkollave shqipe tė Negovanit e tė Ballkamenit, Petro Luarasi, I cili qe ngarkuar edhe me mandatin e pėrfaqėsuesit tė “ Lidhjes orthodokse” tė shqiptarėve. Ai foli pėr nevojat ngutėse qė shtrėngonin shqiptarėt tė mbanin kongrese njėrin pas tjetrit, pėr qėllimet e kėtyre mbledhjeve dhe pėr dėshirat e patriotėve qė ta plotėsonin me mėsim e dituri jetėn e popullit shqiptar.
Pas ankimeve tė tij kundėr qeverisė turke dhe pengesave qė u sillte kjo mėsonjėsve shqiptarė nė punėn e tyre kulturale, ai pėrshkroi vuajtjet qė pėsonte popullsia ortodokse pėrgjithėsisht dhe e kėtyre fshatrave posaēėrisht nga dhespotėt grekė. Qė nga vrasja e Papa Kristos mė 12 shkurt 1905 dhe gjer nė vrasjen e tė nipit, Papa Vasilit nė pragun e Kongresit tė Dytė tė Manastirit, 45 shqiptarė patriotė kishin rėnė viktima tė thikės sė shovinistėve grekė nė Negovan: d.m.th. 9 patriotė shqiptarė vriteshin pėr mot nga armiqtė nė kėtė fshat.

(Vijon)

petrol 12-12-11 22:58

Re: Skėnder luarasi
 
(Vijon)

Nė kėtė kohė vuante me gjithė trupin e Shqipėrisė edhe ajo gjymtyrė e saj qė quhet Kosovė. Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit morėn pjesė mė shumė delegatė nga Kosova; delegatėt e saj pėrshkruan fushatėn e tėrbuar qė kishin hapur fanatiKėt turq e serbomėdhenj kundėr gjuhės shqipe me anė tė hoxhallarėve e tė priftėrinjve nė tė gjithė viset e kėsaj treve tė larė me lot e gjak. Atė patėn shumė ankesa kundėr regjimit xhonturk dhe tė ligėsive tė pushtuesve. Pėrveē arsimit nė gjuhėn shqipe qė ndalohej dhe shkollave e klubeve qė po mbylleshin me dhunė, nė gjithė vendin mungonin rrugėt dhe masat punonjėse vuanin nėn peshėn e rėndė tė taksave.
Porse nuk ishin vetėm mungesat e mjeteve tė shpejtė tė komunikacionit qė i pengonin delegatėt e Kosovės tė vinin me kohė nė Kongresin e Dytė tė Manastirit qė ata vetė e kishin propozuar, por qenė pėrrenjtė e lumenjtė qė po rridhnin gjak! Hordhitė e Xhavit pashės, tė ShefqetTurgut pashės e tė Mahmut Shefqet pashės, njėra pas tjetrės, kishin filluar qė nė vjeshtėn e motit 1908 tė turreshin drejt kufirit verior tė Shqipėrisė. Qė nė muajin e ēeljes sė Kongresit tė Parė tė Manastirit, d. m.th. kur Sulltan Hamiti qėndronte akoma nė fron tė Turqisė, kėta turq tė vjetėr qė brenda 24 orėsh qenė bėrė turq tė rinj e rifilluan dhunėn e tyre kundėr Shqipėrisė duke i vėnė zjarrin qytezės sė Boletinit sė cilės ia ndryshuan emrin nė “Hyrjet Xhebrie Tepesi”, domethėnė Kodra Liri, me pėrdhunė. Qė tė mos pėrdhunohej toka e shenjtė e Skėndėrebut, pra, dhe qė tė kėshilloheshin e tė merrnin masa mbrojtėse burrat trima tė Kosovės u mblodhėn nė kuvend. Kėshtu nė emėr tė Kosovės delegatėt e veriut i suallėn Klubit Qendror dhe shokėve tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit njė mesazh tė rėndėsishėm ku u bėnin thirrje gjithė shqiptarėve tė bashkoheshin nė luftėn pėr liri.
Delegatėt e kongresit tė dytė i zhvilluan punimet e tyre nė njė atmosferė tė nderė dhe prandaj edhe disa nga vendimet e tyre duken disi tė shpejtuara dhe tė rrėmbyera. Ata vendosėn qė qendra e klubeve nga Manastiri tė shpėrngulej nė Stamboll sepse, sipas mendimit tė kongresistėve, nė kryeqytet tė Turqisė rronin asi kohe shqiptarė mė tė menēur e mė tė fortė; atje nė Stamboll do tė krijohej njė kėshill i pėrbėrė nga deputetėt patriotė dhe njė inspektoriat pėr tė kontrolluar gjithė punėn e klubeve, tė shoqėrive e tė shkollave. Do tė themelohej edhe njė Akademi, anėtarėt e sė cilės do tė kujdeseshin pėr botimin e librave, fjalorėve e gazetave. Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit u vendos gjithashtu qė mė 20 qershor tė atij viti tė mbahej njė kongres nė Janinė ku do tė vinin delegatėt shqiptarė tė armatosur me njohuri shkencore, tregėtare, ekonomike e profesionale. Nga mesi i kėtyre delegatėve do tė zgjidhej njė komision i lartė, i cili do tė drejtonte veprimtarinė kombėtare nė gjithė Shqipėrinė. Mandej, nė Shkup do tė themelohej njė Institut Pedagogjik dhe do tė botohej njė Fletore pėr gjithė Kosovėn. Vetė Kongresi i Dytė i Manastirit do t’i jepte njė njoftim governės turke dhe njė ankesė Meshihatit. Punimet mė tė rėndėsishme delegatėt i zhvilluan nė seanca tė fshehta nė shtėpinė e Qiriazėve.
Gjithė puna e mirė e Kongresit tė Dytė tė Manastirit u errėsua nga retė e zeza sterrė qė po rrėsėlliteshin shpejt nė qiellin e Shqipėrisė. Vėrtet delegatėt e Kongresit tė Dytė i mbyllėn punimet e tyre me brohoritje optimiste “Fitorja ėshtė jona!”, porse vendimet e bukura tė kongresit, tok me fjalimet e plota tė kongresistėve qė do tė botoheshin nė njė broshurė mbetėn tė panjohura, se u pėrmbytėn nga rrjedhja e shpejtė e ngjarjeve tė Kosovės. Ato nuk u botuan kurrė. E ē’institut pedagogjik mund tė themelohej nė Shkup, e ē’fletore shqipe mund tė botohej atje, kur edhe vetė Normalja e Elbasanit shpejt do tė mbyllej me shkollat e klubet tejpėrtej Shqipėrisė, kur vetėm tre muaj pas Kongresit tė Dytė tė Manastirit do tė mbyllej edhe Klubi Qendror, edhe organi i tij “Bashkimi i Kombit” dhe kryetari e redaktorėt e tyre tė lidhur nė hekura do tė dėrgoheshin nė gjyqin ushtarak tė Dibrės pėr tu gjykuar prej Mahmut Shefqet pashės. Muaji mars i motit 1910 qe mbarsur me ngjarje tė rėndėsishme pėr vendin tonė; pėr kėtė shkak gjatė kėtij muaji shqiptarėt mbajtėn disa kuvende patriotike nė qytete tė ndryshme tė Kosovės, nė Gjilan, nė Pejė, nė Mitrovicė e gjetkė pėr tė biseduar mbi disa ēėshtje ekonomike e politike dhe pėr tė marrė masa paraprake kundėr kėrcėnimeve tė qeverisė turke. Nė Prishtinė, ku malėsorėt e rretheve patėn ardhur tė protestonin vendosjen arbitrare tė taksave mbi mallrat qė hynin nė qytet, ushtria turke hapi zjarr dhe u vranė nga tė dy anėt. Sulltan Mehmet Reshati dekretoi shtetrrethimin.
Mė 20 tė marsit, pikėrisht ditėn qė u ēel Kongresi i Dytė i Manastirit u mblodhėn parėsia e Kosovės te Verat e Llukės. Kėtu luftėtri i shquar Isa Boletini, nė njė fjalim tė shkurtėr, ku pėrshkruan situaten tragjike tė mėmėdheut, jep kushtrimin pėr gjithė Shqipėrinė. Fjalimin e tij, plot mendime tė larta patriotike, Isa Boletini e mbaron me frazėn qė ndezi me ndjenja revolucionare tė gjithė sa e dėgjuan: ‘’Tokėn tonė qė e thau Osmanllia, lotėt tanė nuk mundėn me e njomė, e tash na kena me e vadit me gjakun e shqyptarit. Ngrehuni, o vllazėn! tė gjithė sė bashku ta derdhim ene ma tė mramen pikėn e gjakut qė na ka met pėr tė drejtat e nderėn e Shqypnisė! Rrnoft Vllaznia! Rrnoft Bashkimi!’’
Kushtrimi u dha. Kosova u ēua nė luftė. Jehona e tij arrriu deri nė fshatrat mė tė thella tė Shqipėrisė. Delegatėve tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit nuk iu mbeti gjė tjetėr veē se tė rrėmbenin armėt. Ibrahim Naxhiu, qė luajti njė rol tė rėndėsishėm nė Kongresin e Dytė tė Manastirit, nė krye tė gjithė studentėve qė patėn lėnė Universitetin e Stambollit e shkollat turke nė shenjė proteste kundėr Xhemijetit, u nis me pushkė nė dorė tė ndizte flakėn e shenjtė tė atdheut nė zemrėn e shqiptarėve tė jugut. Muharem Rushiti nga Filati, Spiro Ballkameni nga Follorina, Themistokli Gėrmenji nga Korēa, Gani Butka nga Kolonja, Qani Panariti nga Vakėfet, Mendu Zavalani nga Dangėlli, Vangjel Gjika nga Pėrmeti, Maliq Velusha nga Skrapari… dhe kėshtu me radhė nga ēdo fshat e qytet i Shqipėrisė, bijtė e saj trima rrėmbyen armėt tė pėrlesheshin me kuēedrėn anadollake.
Mahmut Shefqet pasha, i dehur nga ndonjė fitore e ēastit, mblodhi popullin nė Mitrovicė dhe si e shau rebelēe iu kėrcėnua se do ta shuante fare po tė mos rrinte urtė kėshtu tutje. U thirri ‘’unė jam Zoti juaj!’’
Dhe Isa Boletini nga malet iu pėrgjegj: ‘’Mahmut Shefqeti tė mos madhnohet se sa djelm shqyptarė qė ranė dėshmorė nė kėtė luftė gjithsecili pėr njė u pagua me pesėdhjetė e se Shqypnia s’asht farue pėr disa tė ndershėm dėshmorė. Po kur tė bashkohena gjith shqiptarėt e tė lidhim ndėrmjet nesh besėn shqiptare, do tė jena tė zott t’i pėrzėmė hordhitė turke jashtė Shqypnie jo ma me armė por edhe me hujt e gardhit’’.
Kryengritja e armatosur vazhdoi. Dhe shqiptarėt e fituan luftėn se qenė frymėzuar me idealet e ndritura tė lirisė e tė rilindjes sė tyre e se masat popullore shqiptare u dhanė zemėr luftėtarėve dhe i ndihmuan me bukėn e gjaku e tyre. Ata fituan se luftuan pėr jetėn e Shqipėrisė, pėr ēlirimin e popullit nga tirania e sulltanėve, nga hijet e Mesjetės dhe nga zgjedha e huaj.
Njė nga delegatėt e Kongresit tė Dytė tė Manastirit, mėsonjės i Negovanit dhe delegat i kėtij fshati e pati quajtur dimėr robėrinė e Shqipėrisė nėn Turqinė; ‘’Dimri ėshtė nė tė pėrcjellė, pranvera afron pėr gjithė shqiptarėt, lum ata qė nuk e humbėn shpresėn se pranverėn do ta shohin me shije mė tė ėmbėl. Ditėt e gėzuara tė pėrtėritjes sė Shqipėrisė arrinė; dielli- bukurosh i majit po lind pėr gjithė shqiptarėt qė dėshėrojnė ngjalljen e mėmėdheut. Gjethi fletėnjomė i diturisė ēeli, pemėt zemėr-shqiptare lulėzuan.”

(S.Luarasi, Alfabeti i gjuhės shqipe dhe Kongresi i Manastirit, Tiranė, 1972, f.113-118 )


Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 15:16.

Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.