Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,508
|
Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
jam liriku me i pendė t'lehtė
e kam lanė po amanet
vorr mbi dhé pėr mos me m'celė
mua gjallesat mos me m'shkelė
mos me ardh te vorri me letėr
me lexue gjithfarė lugetėr
veē pėr fjalė do farė madhore
me ma prishė qetsinė kohore
kur sa isha gjallė mbi dhé
me harresė n'shekuj m'ka bré
ka pas thanė dikur nji hallė
kėndoma kangen sa t'jem gjallė
se mbas vdekjes edhe macorri
din me cue pak bisht te vorri
Qysh nė vargun e parė, poezia mbanė njė modesti: ”jam liriku me i pendė t'lehtė” qė do tė thot se i lehtė po, por jo pėr anashkalim. Poezia mbanė njė mesazh nė mbrendėsinė e saj dhe i drejtohet njerėzve me pėrgjegjėsi, apo kritikė e drejtė-pėrdrejtė, qė ka subjektin nė vete. Kur thot: ”vorr mbi dhe pėr mos me m'qelė”,” mua gjallesat mos me m ' shkelė”! Kėtu poezia hap njė polemizim hapur me subjektin, qė varri afėr gjallesave (subjektin e quan gjallėsė, se nuk e meriton ndryshe), tė mos i hapet dhe tė mos e kanė at mundėsi pėr tė shkelė mbi varrė. Poeti me tė drejtė shprehė paknaqėsinė.
Kjo ėshtė fatale dhe ua merr tė drejtėn e subjektit (faktorit njeri), qė nė ditėn e amshimit tė vjen tek varri gjithėfar ”lugeter” me njė letėr. Kjo poezi ka tė bėjė me kritikėn, por sa bukur ėshtė nxjerrė nga autori nė mėnyrė artistike. Kjo poezi tematike midis poezive tė tjera, mund tė jetė njė prej poezive mė tė avansuara tė poetit, kur ka tė bėjė me subjektin i cili duhet tė dal me vlerėsime, ndaj atyre qė sakrifikuan. Por jo pas vdekjes, por sa njeriu ėshtė gjallė. Simbolika e poezisė, shkaqet dhe motivet janė tė shumta, qė poeti nuk ka dashur me qėllim tė lėshohet mė thellė. Kėtė e lėshon si njė sinjal tė parė pėr subjektin. Apo i jap njė rast subjektit pėr kėndellje. Poeti nuk ka shpėrthyer, sikur qė din vet tė shpėrthej, me shpresė se kjo do tė hasė nė drejtėsi njė ditė. Si rrethanė lehėsuese e merr kohėn nėpėr tė cilėn po kalon Kombi i tij, qė gjendet nė njė udhėkryq.
Aftėsia e autorit Ferizi ėshtė, kur pėrmes krijimtarisė poetikė tė tijė, arrinė qė botėn e tijė tė mbrendshme ta paraqes kahdo qė anon. Herė kah dashurija e her kah vėrejtja. Her kah lavdata e her kah kritika. Her kah ngritja e her kah ramja. Her kah bukurija e her kah e shėmtuara. Kjo e begaton poetin me aftėsinė e tijė me botėn e tij paqėsore, sepse tek shpirti i tijė gjenė edhe gėzimin edhe dėshpėrimin. Pikėrisht krijimtari ”FERIZIANE”.
Kemi me vėrejtur njė fenomen tekė poeti Ferizi, qė pėr tė arritur tė kap qėllimin e poezisė, shpėrthen vrullshėm dhe nga ai shpėrthim i shpejtė, pėr ta qitur nė faqen e fletės, fare nuk i pėrkushtohet drejtėshkrimit. Kėtu ēfaqet origjinaliteti i autorit, se nuk premton koha pėr njė drejtėshkrim gjuhėsor, se mund tė ik ideja dhe kuptimi i poezisė, apo tė dal nga ideja e cila posa ka lind dhe ėshtė nė shpėrthim e sipėr. Sikur doktori pėr ta nxjerr analizėn e njė sėmundje, pėrdor drejtėshkrim tejet tė palexuar dhe tė pakontrolluar.Me rėndėsi pėr te ėshtė qė analiza tė potencohet dhe kuptohet. Nė kėtė rast poetin Ferizi kisha me quajtur, ”doktorin e drejtėshkrimit poetik”. Rėndėsi ka pėr poetin nė fjalė, arritja e evidentimit tė poezisė, ides dhe kapjen e fantazisė nė poezi. Gjė qė i pėrkushtohet me tėrė ndjenjen e tijė shpirtėrore. Drejtėshkrimin e qet krejt nė rend tė dytė, pėr tė zėnė vargun artistik. Pėr autorin me rėndėsi ka poezia dhe ideja.
Po ta marrim poezinė e autorit e titulluar ”Shiu”. Ndėr thuhet:
Je Si Guri i Safirit
Rrumbullak kur Bjen Kallirit
Grurit t’Bardhė qė Valzon Nė Ara
Ku i Gjelbron Blerueshem Fara
Lexo edhe mė poshtė:
Ah O Shi Ti i Kėndshmėrisė
Si Currili Qė e Qendisė
Bimė Natyren e Bujqsisė
Ti Je Vet Arti i Qiellorit
Ti Je Ngjyra i Shejtnorit
Qe Bjen Langshem Mbshtjellė Me Dritė
Bimė e Bari Ti qė i Rritė
Poezitė e autorit sikurse nė kėtė poezi qė paraqitet varianti vertikal (i lartėsisė nga qielli) nė mbrendėsinė e shumė poezive preket edhe varianti horizontal (qė pėrfshinė rrafshin). Pra pėrfshirja e kėsaj poezije dhe poezitė tjera tė poetit pėrfshihen nė dy varjante: horizontale dhe vertikale. Varijante qė burojnė nga realiteti qė poeti inspirohet nga secili subjekt apo objekt qė ndodhet rreth neshė, del se poeti nė poezitė e tijė pėrveq varjanteve horizontale dhe vertikale, arrinė qė tė tė prekė edhe varjantin e mbrendėsisė (nė thellėsi), i shpirtėzon. Tė gjitha kėto varijante e bėjnė poetin tė begatshėm nė aftėsit e tija poetike. Lexo nė strofin mė lartė kur thot: ”Je Si Guri i Safirit”, ”Rrumbullak ;kur Bjen Kallirit”, ”Grurit t’Bardhė qė Valzon Nė Ara”, Ku i Gjelbron Blerueshem Fara”!
Poeti nė kėtė rastė e vlerėson nė mėnyrėn e vet mė tė ēmuar nė ”safir”. Ose ”rrumbullak kur bjen kallirit”. Kėtu ka ngjallje emocioni tek lexuesi. Prekė njė vizion thelbėsor qė i vėrtet i pėrkushtohet shiut. Lexo: ”Ah O Shi Ti i Kėndshmėrisė”, ”Si Currili Qė e Qendisė” ! ”Ah o shi” ėshtė diēka autentike qė del nga thellėsia drejt e te shija e kėndshme. Edhe ramjen e tij nė fjalė tė pėrkushtuar ”curril” qė e zbukuron me ramjen e tijė, apo e qėndisė…! Vėrtetė lexuesi mund tė hamendte nė lexim, po qe se futet nė thelbin e poezisė. Bėhet njė lidhshmėri e vargut dhe kuptohet se poeti ka njė pėrvojė nė thurjen e vargjeve.
Pėrpilimi i poezisė nga autori me njė pasuri shprehjesh ”ferizijane” ėshtė e pasur me shprehje tė pastėr poetike.
* * *
Ėshtė e pa mundur tė anashkalohet njė poezi, qė gjatė leximit, e tė mos ndalet pėr tė vlerėsuar strofėn e poezisė ”Shiu”, ku nė secilin vargė tė cilėn e ka shkruar poeti ka njė kuptim. Kuptimet e kėtilla, i japin esencėn e poezisė dhe mundėsit e veprimit nga shiu apo pikat e tijė. Autori thurė vargjet dhe tė gjithave u jap njė frymė poetike. Kėtu prekė emocionet e njė bujku mėrgimtar, qė ka kohė qė nuk ėshtė marrė me bujqėsinė. Lexuesi me profesion bujkė, apo edhe agronom, kishin me ditė shumė mė mirė pėr ta vlerėsuar poezinė e autorit ”Shiu”, se sa bukur e ka peårshkruar shiun, se sa shumė e ngritė dhe e vlerėson edhe njė pikė shi. Me poezinė ”Shiu” poeti done qė tė ngacmon shtresen e njerėzve qė punojnė me tokėn, sepse shiu ėshtė i bereqetshėm.
N'Gurė te Ujit, kur Ngjyr T'ket Shkri
Ashtu Shkrinė Ai Shi Tue Rrshqitė
N'Bim N'Pėr Kopshte Tue Flladitė
Qdo Shtat Bime Tue Ujit
Poeti Ferizi, nė duke u pėrpjekur qė poezia e tijė tė pėrfshihet edhe nė kuptimin e pezisė por edhe nė qėllimin e saj, arrinė qė tė dyave edhe kuptimit edhe qėllimit t’u domethėnje. Qėllimi i autorit ėshtė qė shiun ta rėnditė si njėra ndėr tematė mė prioritare qė duhet tė pėrfshihen nė krijimtarinė e tijė. Lexo: ”N'Gurė te Ujit, kur Ngjyr T'ket Shkri”, ”Ashtu Shkrinė Ai Shi Tue Rrshqitė” ! Kėtu autori e sjell shiun, shkrirjen e tij nė rrėshqitje. Po ashtu autori i jep edhe ngjyrė, sepse e shef diq tė bukur, arti e preferon ngjyrėn (kushtimisht). Nė sytė e autorit qė e shef ai aq bukur shiun, ai i jep ngjyrė shiut, sepse shpirti i autorit ėshtė ėshtė i mbushur nė shpirtin e tij ma artė, me tė bukurėn. Prandaj nė sytė e tijė shiu ka ngjyrė, ai shėndritė, ai ujit, ai flladitė dhe madhorja e autorit kemi ma pa se kur thotė aq bukur: ”N'Bim N'Pėr Kopshte Tue Flladitė”, ”Ēdo Shtat Bime Tue Ujit”! Po ta marrim edhe shkencėrisht, se shiu ėshtė uji i reshjeve qė formohet nė avuj nė atmosferė. Avujtė e krijuar nė atmosferė gjatė ftohjes krijohet nė gjendje tė lėngėt nė shi dhe pika-pika bie nė tokė. Ēka e tėrheq poetin?! Poeti inspirohet me pikat e shiut qė ujitė ēdo shtatė bime, kopshtet duke i flladitur, duke ju dhėnė njė pamje bukurije.
Lexojmė mė tutje poezinė ku ndėr tė tjera shkruan:
Shi O Shi O Shi, lotbardhė
Je Si Lėngu N'Ftue e Dardhė
Je Si Guri i Safirit
Rrumbullak kur Bjen Kallirit
Te njerėzimi, shiu sjell tė mira bimore, malore, fushore dhe shiu rritė gjithėēka qė mbihet mbi tokė dhe ėshtė e gjallėrueshme. Jo rastėsisht poeti e simbolizon shiun me lotin kur thotė:
“Shi O Shi O Shi;lotbardhė”! Simbolika e shiut nė lot, jap tjetėr vlerėsim tek poeti. Pėrveq lotit poeti pėr t’i dhėnė edhe shie simbolike shiut, ai formulon njė vargė shumė pėrshtatshėm duke e zbuluar tendencėn e tija pėr shiun kur thot po e citojmė: “Je Si Lėngu N' Ftue E Dardhė”! Duke e ditur se nga ēdo pemė bimore sidomos ato qė ne i pėrdorim si ftonin e dardhėn, kur ato shtrydhėn del njė lėngė pemėsh (frutash) qė shtė tejet i shijshėm, i freskėt.
Poeti ngadal por sigurtė arrinė qė formulimi i vargjeve ta kenė kuptimėsinė e saj kushtuar shiut. Kėtė edhe ja arinė me plot sukses. Asnjė vargė i poezisė nuk largohet nga shiu dhe shprehje pėr shiun. Kėtu qėndron aftėsija krijuese e autorit.
Pikėrisht dhe tejet origjinale shprehje poetike ”ferizijane”. Kjo arrihet falė nė formulimin poetik, falė aftėsive tė larta krijuese tė autorit.
Ne kemi me pa edhe nė poezinė e tij tė krijuar, e cila titullohet:
”MORA N’VARGJE ART PREJ HANE”
Vet titulli i poezisė, tė cilėn autori e titullon me qėlim qė tė pėrqėndrohet kryesisht nė artin futet nė pėrfshirje. Kurse nė artė hynė me bukurinė, dashurinė, hjeshinė...!
Ne do ta lexojmė ngadal e me vėmendje disa strofa, duke u ndalur nė disa vargje. Sa bukur nė shprehje poetike, poeti arrinė qė herė tė dal te vajza Diana, herė te motratė, herė te mikeshat, herė nė Dardanė e kėshtu me radhė. Larmi me pasuri tejet mjeshtrore qė arrinė tė lidhė vargjet duke e mbajtur lexuesin gjithnjė afėr.
Poeti bukurinė e emėrton me emrin Diana. I shkruan dhe i drejtohet Dianės. Lexo: ”MORA N’ VARGJE ART PREJ HANE”! Ēfar komunikim me hėnėn (sipas autorit hanen), sa bukur e stilizon hėnėn. Thuase vetėm nė hėnė ka artė, vetėm hėna jep vargje tė bukur prej arti! Poeti gjithėherė priret tė shef vetėm bukur gjatė krijimtarisė sė tijė, sidomos kur i pėrkushtohet kėsaj fushe.
|