Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Ēfarė thonė tė huajt pėr Shqiptarėt?
Njėri ndėr ata qė mė pėrkushtim tė veēantė studioi etnografi nė dhe arkeologjinė e popullit tonė ėshtė Qiro Truhelka. Truhelka, me njė pėrvojė tė madhe nė fushėn e mbledhjes sė folklorit, tregimeve dhe krijimtarisė tjetėr nga goja e popullit, pėr disa dhjetėvjeēarė me kėmbėngulje tė madhe, sfi doi tė gjithė albanologėt e tjerė tė kohės, duke mbledhur shumė kėngė popullore nė gjuhėn shqipe
Qiro Truhelka, sipas dorėshkrimeve autografe qė ruhen nė Kroaci, kishte fi lluar qė nė vitin 1889 tė mblidhte nė terren, krahinėn e Pollogut leksikun dhe folklorin shqiptar, duke qenė mysafi r i Rashid Bexhet Gjokės, ndėrsa nė verėn e vitit 1890 kishte qenė dy muaj nė jug tė Shqipėrisė dhe nė gusht tė po atij viti pėr njė muaj qėndroi nė Prizren dhe rrethinė
Interesimi i studiuesve dhe krijuesve kroatė pėr shqiptarėt ėshtė mjaft i hershėm, daton qė nga Mesjeta, pėr tė arritur kulmin nė shekullin XIX me Lėvizjen Ilire, lėvizje kjo qė pėrpiqej pėr pavarėsi dhe njohje tė kombit kroat, e cila shikonte nė tė kaluarėn e popullit shqiptar shumė ngjashmėri dhe pika takimi. Studiues, historianė e krijues mė nė zė tė Kroacisė, nė studimet dhe krijimet e tyre u morėn me Gjergj Kastriotin Skėnderbeun. Janė tė njohura studimet historike, por edhe krijimet e shumta letrare, dramat, poezitė e romanet.
Njėri ndėr ata qė mė pėrkushtim tė veēantė studioi etnografinė dhe arkeologjinė e popullit tonė ėshtė Qiro Truhelka. Truhelka, me njė pėrvojė tė madhe nė fushėn e mbledhjes sė folklorit, tregimeve dhe krijimtarisė tjetėr nga goja e popullit, pėr disa dhjetėvjeēarė me kėmbėngulje tė madhe, sfi doi tė gjithė albanologėt e tjerė tė kohės, duke mbledhur shumė kėngė popullore nė gjuhėn shqipe, (tė cilat mbetėn nė dorėshkrim dhe ende janė tė pabotuara), tregime shqipe, njė pjesė tė tė cilave i botoi nė vitin 1905 me titullin Arnautske priće /Pėrrallat shqiptare/ por kanė mbetur edhe shumė sosh tė pabotuara. Tregimet, fjalėt e urta popullore, doke e zakone nga krahina tė ndryshme shqiptare, veēanėrisht nga Pollogu i Maqedonisė, Jugu i Shqipėrisė dhe Prizreni i Kosovės, gjėegjėzat, pėrshkrimet e veshjeve popullore tė kohės etj., kanė mbetur nė dorėshkrim, tė shkapėrderdhura nėpėr arkiva e biblioteka tė ndryshme tė Kroacisė, tė cilat mendojmė ne, janė me mjaft interes pėr tu botuar.
Gjatė kėrkimeve tona shumėvjeēare nė Kroaci, kemi shfletuar pothuajse gjithė krijimtarinė e Qiro Truhelkės qė ėshtė e pabotuar. Njė pjesė tė mirė tė saj e kemi riprodhuar nė mikrofi lm, fotokopjuar e kohėve tė fundit edhe skanuar. Me qindra faqe nga kėto dorėshkrimi i kemi dhuruar para disa vjetėsh Bibliotekės Kombėtare Universitare tė Kosovės nė Prishtinė, me dėshirėn mė tė mirė qė specialistėt e fushave pėrkatėse tė mund tė merren me to, pėr ti studiuar e botuar. Ndėrsa vitin e kaluar, Qendrės sė Studimeve Albanologjike nė Tiranė, i kemi dhuruar po ashtu njė fl etore tė skanuar me dorėshkrime tė Q. Truhelkės, tė cilat shpresojmė se njė ditė do tė shohin dritėn e botimit.
Janė tė shumta punimet shkencore tė botuara nga ana e Qiro Truhelkės, ku ai ėshtė marrė drejtpėrdrejtė apo tėrthorazi me historinė e Ilirėve dhe shqiptarėve. Nė veprėn e tij me titull Kujtimet e njė pionieri (Uspomene jednog pionira, Zagreb, 1942), nė f. 90-91, shprehimisht shkruan pėr motivet dhe qėllimet qė e shtynė tė merret me studimin e historisė sė lashtė shqiptare, me traditėn, gjuhėn dhe folklorin shqiptar: Qė nė fi llimet e punės sime vėrejta mungesėn e madhe tė studimeve me tė cilat nė atė kohė merrej shkenca, se mbi tė gjitha pėr studimin e ēėshtjes ballkanike nuk u gjet askush qė mė pėr sė afėrmi tė studionte gjuhėn, traditėn dhe kulturėn shqiptare, relikte kėto tė vetme tė banuesve tė hershėm ilirė, tė pjesės Perėndimore tė Gadishullit Ballkanik. Duke qenė i vetėdijshėm se pa kėtė njohuri fi llestare nuk mund tė arrihen rezultate tė pakontestuara pėr lashtėsinė e Bosnjės, as tė ndriēohet drejt problemi ilir, i cili nė vazhdimėsinė e gėrmimeve arkeologjike nė Glasinac, gjithnjė e mė shumė imponohej si domosdoshmėri, vendosa tė mėsoj gjuhėn shqipe, nė ēfarėdo mėnyre. Kjo qe pėr mua njė punė shumė e vėshtirė, sepse nė atė kohė nuk ekzistonte ndonjė gramatikė ose fjalor i pėrshtatshėm, pėrveē atyre qė nė Shkodėr, kishin botuar Jezuitėt pėr nevojat e tyre shkollore, por qė nuk kishin vlera praktike. Mė kishte mbetur vetėm njė mundėsi: tė mėsoj gjuhėn shqipe pėrmes ndonjė kurbetēiu shqiptar, tė cilėt nė numėr tė madhe vinin nė Sarajevė, nė stinėn e verės, kurse nė vjeshtė ktheheshin nėpėr shtėpitė e tyre me fi timet e tyre si pastiēerė, salepxhi, bozaxhi apo hallvaxhi. Fati mė dėrgoi te njė mysliman me emrin Rashid Bexhet Gjoka, i cili ishte nga Tetova (sipas turqishtes Kallkėndelene), pra nga njė zonė, nė tė cilėn gjuha shqipe ishte mjaft e pasur dhe ai tregoi gatishmėri tė madhe qė tė mė mėsojė gjuhėn shqipe. Mirėpo qė nė fi llim lindi njė vėshtirėsi, sepse ai nuk dinte mirė kroatishten, kurse njihte shumė mirė turqishten. Atėherė ftova ndėrmjetėsuesin tim, sheh Mustafė Salihagiqin, qė tė jetė pėrkthyes. Kėshtu fi lloi njė stėrvitje e ēuditshme gjuhėsore, sipas sė cilės tekstet shqiptare nėpėrmjet turqishtes i pėrkthenim nė kroatishte. Rashidi ishte nga zemra e Ballkanit, nga njė zonė, qė atėherė hermetikisht ishte e shkėputur nga ēfarėdo ndikimi modern, por qė ishte djep i vėrtet i thesarit tė patjetėrsuar autokton folklorik. Nė kėtė mėnyrė fi lluam tė regjistronim kėngėt shqipe, tė cilat unė pasi qė i shėnoja i rilexoja me zė, qė Rashidi tė mė konfi rmonte se i kisha shėnuar drejt. Pastaj me ndihmėn e sheh Mustafait mė pėrkthente fjalė pėr fjalė kėngėn, format e ndryshme gramatikore tė fjalėve, duke u pėrpjekur ti qėndronte sa mė besnik origjinalit. Kėshtu pa u vėrejtur, pėr njė kohė tė shkurtėr fi tova dy gjėra: materialin leksikor dhe pasqyrėn gramatikore tė shqipes dhe njėkohėsisht regjistrova njė numėr tė konsiderueshėm kėngėsh, fjalėve tė urta, gjėegjėzave etj., e pa ashtu mu dha mundėsia tė bėja edhe njė pėrshkrim tė hollėsishėm tė zakoneve tė ndryshme popullore shqiptare.
Jo pa qėllim zgjodhėm kėtė citat nga vepra autobiografi e Truhelkės, sepse na njeh pėr sė afėrmi me sfi dat qė ai kaloi pėr mėsimin perfekt tė gjuhės shqipe. Nė fakt, Qiro Truhelka, sipas dorėshkrimeve autografe qė ruhen nė Kroaci, kishte fi lluar qė nė vitin 1889 tė mblidhte nė terren, krahinėn e Pollogut leksikun dhe folklorin shqiptar, duke qenė mysafi rė i Rashid Bexhet Gjokės, ndėrsa nė verėn e vitit 1890 kishte qenė dy muaj nė jug tė Shqipėrisė dhe nė gusht tė po atij viti pėr njė muaj qėndroi nė Prizren dhe rrethinė.
Njė interes tė veēantė pėr leksikologjinė shqiptare ka fjalori Gjermanisht Shqip i Qiro Truhelkės, nė mė shumė se katėr mijė (4 mijė) fjalė shqipe, qė nė dorėshkrim ruhej nė bibliotekėn e sektorit tė Romanistikės pranė Universitetit tė Zagrebit. Nė vitin 1994 ne e zbuluam kėtė dorėshkrim krejt rastėsisht, i cili pėr shkak tė pakujdesit tė bibliotekares, e cila nuk njihte gjuhėn shqipe e as gjermanishte e kishte vėnė nė stivėn e gjėrave qė duhej tė shkatėrroheshin. Pas njė pune pėrgatitore, rreth njėvjeēare, ne e pėrgatitėm pėr botim kėtė fjalor, duke botuar komplet faksimilet e origjinalit, pastaj transkriptimin dhe transliterim nė gjuhėn e sotme shqipe. (shih faksimilen e kopertinės qė sjellim si ilustrim). Fjalori pėrveē fjalėve tė zakonshme, ka edhe fjali tė tėra nė gjuhėn shqipe, pastaj shprehje e fraza popullore tė cilat janė njė realitet i vėrtetė ose siē e pohon edhe Truhelka mė vonė thesar i patjetėrsuar autokton i gjuhės shqipe pėr disa krahina nga ku u vol lėnda leksikore. Pėr pėrgatitjen e fjalorit gjermanisht shqip, Qiro Truhelka punoi rreth dhjetė vjet. Fjalorin e pėrfundoi nė nėntor tė vitit 1899. Nė fund tė fjalorit ėshtė edhe njė gramatikė e shkurtėr, pėrmbledhėse e gjuhės shqipe.
E tėrė krijimtaria e Truhelkės pėr sa i pėrket albanologjisė mund tė ndahet nė dy grupe tė mėdha: studimet rreth lashtėsisė sė iliro-shqiptarėve, pėrkatėsisht lidhjet iliro-shqiptare, duke fi lluar nga gėrmimet e shumta arkeologjike e deri te botimi i autorėve tė lashtė pėr Ilirėt dhe nė grupin e dytė: botimi i thesarit tė kulturės popullore shqiptar, mbledhja e tij dhe studimet e shumta rreth kėtij thesari, pothuajse tė gjitha tė pabotuara.
vijon
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|