Titulli: Toka
Gjithėsia
*150 miliardė ka qenė ēmimi i ndėrtimit tė Stacionit ndėrkombėtar tė gjithėsisė, qė e bėn objektin mė tė shtrenjtė nė histori,
*6 miliardė kilometra ėshtė distanca mė e largėt nga ėshtė fotografuar Toka
*10 ditė ėshtė koha qė Tardigradi, krijesa mė rezistuese nė botė, mund tė kalojė nė gjithėsi
*2 minuta ėshtė koha qė njeriu mund tė kalojė nė gjithėsi i pambrojtur
*ndotja e madhe e ajrit nė Kinė mund tė shihet nga gjithėsia, por smund tė shihet Muri i madh Kinez
*Gjatė ditės kemi 24 orė 23 orė, 56 minuta dhe 4 sekonda pėrbėjnė kohėn e nevojshme qė Toka tė rrotullohet rreth boshtit tė vet dhe kjo quhet dita yjore
*38.000 objekte qė i ka krijuar njeriu sillen rreth Tokės nga lancimi i Sputnjikut mė 1957
*Toka ka sipėrfaqe qė ėshtė mė e lėmuar se qė ėshtė sfera pėr lojėn e sferave. Malet e larta dhe oqeanet e thella pėrbėjnė 1/5000 pjesė tė perimetrit tė Tokės
*NASA vlerėson se ēdo ditė nė Tokė bie njė copė mbeturinė e gjithėsisė
* Rreth Tokės nė kėtė moment ndodhen 22.000 objekte qė i ka ndėrtuar njeriu qė kanė perimetėr 10 centimetra e mė shumė
Atmosfera
*100 tonelata meteoritė tė vegjėl, kryesisht fragmente pluhuri, ēdo ditė hyjnė nė atmosferėn e Tokės
*Meteoriti mė i madh qė ka rėnė ndonjėherė nė Tokė nuk ka lėnė krater pas veti, meqė meteori Hoba ishte petak, me siguri u refuzua nga toka si guri mbi sipėrfaqen e ujit
*19 kilometra ėshtė lartėsia nė tė cilėn ėshtė e domosdoshme tė mbahen rroba me presion. Nėse nuk mbahen rroba, uji fillon tė vloj. Kjo lartėsi quhet Limiti i Armstrongut
*Vrima e ozonit po ngushtohet. Mė 2012 vrima nė mbėshtellse ka qenė mė e vogla nė 10 vjet
*4.3 kuadrilionė dollarė ėshtė vlera e atmosfera nėse merret qė njė metėr kub CO2 kushton 1.3 peni
*Tokėn e godasin 8.6 milionė rrufe
*Dinosaurėt kanė mundur tė ekzistojnė vetėm pse atmosfera dikur kishte shumė mė shumė oksigjen
Deti
*Nė Tokė 97 pėr qind e ujit ėshtė i njelmėt dhe vetėm 3 pėr qind i freskėt
*Nė Antarktik ka mė shumė akull se ujė nė Atlantik
*1 litėr ujė deti pėrmban pjesėn e 12 miliardėt tė njė grami tė arit
*90 pėr qind e mbeturinave nė oqeanet botėrore pėrbėhet nga plastika
*Ēdo vit pėrshkruajmė 2.000 krijesa tė reja detare
*Oqeani paraqet 99 pėr qind tė hapėsirės pėr jetė nė Tokė
*Ēdo vit nga sulmet e peshkaqenėve humbin jetėn 8-12 persona. Ēdo vit vrasim 100 milionė peshkaqenė pėr shkak tė fletėve tė tij
*Gati njė milion lloje gjallesash jeton nė oqeane nga tė cilat dy tė tretat duhet ti pėrshkruajmė
*90 pėr qind e aktiviteteve vullkanike ndodhin nė oqeane
*Sikur gjithė ujin e botės ta mblidhnim nė njė top ai do tė kishte diametrin 860 kilometra, sa hėna e akullt Tetus e Saturnit
*Pjesa mė e thellė e oqeanit ėshtė 10.9 kilometra dhe quhet kanali i Marianit
Nėn Tokė
*Toka ėshtė i vetmi planet nė sistemin tonė solar qė ka pllaka tektonike. Pa to karboni nuk do tė mund tė konsumohej dhe reciklohej dhe Toka do tė mund tė mbingarkohej
*Elementet e rralla nuk janė tė rralla. Luteciumi (Lu), elementi mė i k rrallė, ėshtė 200 herė mė zakonshėm nė shtresėn e Tokės se ari
*99 pėr qind e arit ndodhet nė zemėr tė Tokės, qė do tė mjaftonte qė rreth Tokės tė bėhej njė mbėshtjellės me trashėsi 46 centimetra
*5500 Celzius ėshtė nxehtėsia e zemrės sė Tokės, qė ėshtė sa temperatura e Diellit
*Nė zemėr tė Tokės ndodhet sfera e fortė e hekurt me diametėr 2.400 kilometra. Edhe pse pėr shkak tė nxehtėsisė ėshtė e bardhė, presioni ėshtė aq i lartė sa nuk mund tė shkrihet
*55 tonė ėshtė pesha mė e madhe e kristalit nė Tokė qė ėshtė gjetur nė njė minierė tė Meksikės
*Nėn lumin Amazonė ndodhet lumi Rio Hamza i cili nė disa pjesė ėshtė i gjerė deri nė 400 kilometra. Ai ec me shpejtėsi njė milimetėr nė orė nėpėr shkėmbinj
*2.8 kilometra ėshtė thellėsia mė e madhe nė tė cilėn ėshtė gjetur baktere. Ato jetojnė duke e shndėrruar radioaktivitetin nga uraniumi nė ujė e energji
Toka
*40 milionė tonė ėshtė sasia e pluhurit qė bart era nga Sahara deri nė Amazonė
*Nė Turkmestan ndodhet lokacioni i quajtur Portat e ferrit. Bėhet fjalė pėr njė vrimė tė mbushur me gaz qė ndizet pandėrprerė tash 40 vjet
*3.5 miliard vjet ėshtė mosha e fosileve tė gjetura nė Australi. Ato janė shumė mė tė vjetra se momenti kur atmosfera e Tokės kishte oksigjen
*57.8 gradė Celsius ėshtė temperatura mė e lartė e shėnuar ndonjėherė. Kjo ka ndodhur mė 1922 nė Libi
*90.2 gradė Celsius ėshtė temperatura mė e ulėt e shėnuar ndonjėherė. Kjo ka ndodhur nė Antartik
*Kanė kaluar gati 2 milionė vjet qysh se ka rėnė ndonjė pikė uji nė vendin mė tė thatė nė botė nė Antarktik
*Kontinentet lėvizin ēdo vit nga 2 centimetra
*75 pėr qind e tė gjitha llojeve tė kafshėve do tė mund tė shfarosen gjatė 300 vjetėve tė ardhshme
*Vlerėsohet se nė Tokė janė identifikuar vetėm 14 pėr qind e tė gjitha llojeve
Njeriu
*Ēdo ditė lindin 200.000 veta
*Deri tash nė Tokė kanė jetuar 106 miliardė njerėz
*Deri nė vitin 2050 nė Tokė do tė ketė 9.2 miliardė njerėz
*2 njerėz vdesin nė ēdo sekondė
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|