iOi|KuMaNoVa DARDANI|iOi
Anėtarėsuar: 15-05-06
Vendndodhja: ne ShQiPeRiNe e MADHE
Postime: 799
|
Pėrballimi i Thirrjes Pasi mbaroi Haxhi, kurejshėt u kthyen nė shtėpitė e tyre dhe u qetėsuan, sepse e zgjidhėn problemin e pengimit tė tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr tė bėrė thirrje pėr tė besuar nė Allahun. Ata u menduan dhe u kėshilluan. Pastaj menduan rrugė tė ndryshme pėr ta pėrballuar kėtė thirrje dhe pėr ta asgjėsuar atė pėrfundimisht. Kėto rrugė ishin: 1. Tė vazhdonin tė qeshnin dhe tė talleshin me tė Kėtė e bėnin me qėllim qė ti ulnin tė Dėrguarin e Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe myslimanėt e tua dobėsonin forcėn morale. Ata e akuzonin tė Dėrguarin e Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), se ishte njeri i magjepsur, se ishte gėnjeshtar, se ishte njė shpifės intrigant e tė tjera akuza e sharje si kėto. Ata e shihnin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) tėrė zemėrim e inat. Allahu ka thėnė: E ata qė nuk besuan, gati sa nuk tė zhdukin ty me shikimet e tyre, kur e dėgjojnė Kuranin dhe nga inati thonė: Ai ėshtė i ēmendur. (68:51) E pėrēmonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) duke thėnė: A ky ėshtė ai qė flet pėr zotat tanė? Kur shikonin shokėt e tij (sahabet) tė dobėt thoshin: A kėta ka ndihmuar Allahu nga mesi ynė?! Allahu i Madhėruar, gjithashtu thotė pėr ta: Vėrtet, mėkatarėt i pėrqeshnin ata qė besuan. Dhe kur besimtarėt kalonin pranė tyre (idhujtarėve), ata ia bėnin me sy njėri-tjetrit. E kur ktheheshin te familjet e veta, ktheheshin tė kėnaqur. Dhe kur i shihnin ata (besimtarėt) thoshin: Vėrtet, ata (besimtarėt) janė tė humbur. (83:29-32) 8 Idhujtarėt i shtuan talljet, pėrqeshjet dhe ngacmimet therėse kundėr Profetit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), aq sa kjo ndikoi shumė edhe nė vetė Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Pėr kėtė Allahu i Madhėruar ka thėnė: Ne, vėrtet, e dimė se zemra jote ėshtė e pikėlluar nga ajo qė thonė ata. (15:95) Por, pastaj Allahu i dha forcė atij dhe i tregoi se si ta largonte pikėllimin: Por, ti lartėsoje Zotin tėnd me falenderim e bėju prej atyre qė luten (pėrulen duke u falur). Dhe adhuroje Zotin tėnd, derisa tė tė vijė vdekja. (15:97-99) Allahu i Madhėruar i pati treguar Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) qysh mė parė se si do ti flladitej zemra, kur i tha: Vėrtet, Ne tė mjaftojmė ty kundėr atyre qė tallen, tė cilėt bėjnė me Allahun zot tjetėr e shpejt ata do ta dinė. (15:95-99) Allahu e pati njoftuar atė se veprat e tyre, shpejt do tė ktheheshin nė dėnim kundėr tyre. Pėr kėtė Allahu ka thėnė: Edhe tė dėrguarit e tjerė pėrpara teje janė pėrqeshur e ata qė i tallnin, e merituan dėnimin e talljes sė tyre. (61:10) 2. Mashtrimi i njerėzve, qė tė mos dėgjonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) Idhujtarėt vendosėn qė tė shkaktonin ngatėrresa, tė bėnin zhurmė dhe ti largonin njerėzit sa herė qė e shikonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), duke u pėrgatitur qė tė bėnte thirrje pėr tek Allahu. Kėshtu, qė tė mos i linin rast tė volitshėm pėr tė shpjeguar thirrjen nė Islam, ata e porosisnin njėri-tjetrin, siē thuhet nė Kuran: Ata qė nuk besuan, thanė: Mos e dėgjoni kėtė Kuran dhe kur tė lexohet ai, zhurmėroni, ashtu qė ta pengoni. (41:26) Kėshtu vazhduan idhujtarėt, derisa Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) arriti tė lexonte Suren e parė, En Nexhm, nė vendet ku ata mblidheshin. Ishte muaji Ramazan, i vitit tė pestė tė Profetėsisė. Kur e dėgjonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) duke kėnduar Kuran nė namaz ai kėndonte Kuran mė shumė nė namazin e natės- idhujtarėt e shanin Kuranin, shanin Atė qė e ka zbritur, shanin edhe atė qė e kėndonte. Atėherė, Allahu i Madhėruar zbriti ajetin: E ti mos e ngri zėrin (duke lexuar Kuran) nė namazin tėnd dhe as mos e zgjat tepėr atė (namazin), por kėrko midis kėtyre njė rrugė tė mesme. (17:110) Nadir ibn Harithi shkoi nė Haira dhe nė Sham (Siri). Atje mėsoi disa tregime nga populli, qė flisnin pėr mbretėrit dhe udhėheqėsit e tyre, tė tilla si tregimet e Rustemit e tė Isfejdinarit. Kur u kthye nė Mekė, filloi tė organizonte tubime e kuvende dhe tua tregonte ato njerėzve, duke i larguar kėshtu nga ato qė thoshte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Kur Nadiri dėgjonte se diku ishte ulur i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr tua kujtuar njerėzve Allahun, ai do t'i shkonte nga prapa dhe do ta kundėrshtonte Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) me tregimet e tij dhe mė pas do tė thoshte: Nė ēfarė bisede Muhamedi ėshtė mė i mirė se unė? Nadiri bėri edhe njė hap tjetėr. Ai bleu njė robėreshė kėngėtare dhe sa herė qė dėgjonte pėr ndonjėrin qė donte tė bėhej mysliman, e ēonte te kėngėtarja dhe i thoshte asaj: Jepi pėr tė ngrėnė e pėr tė pirė dhe kėndoji kėngė, sepse kjo gjė ėshtė mė e mirė se thirrja e Muhamedit. Pėr kėtė Allahu i Madhėruar zbriti ajetin: Por ka njerėz, qė blejnė tregime boshe, qė ti largojnė njerėzit nga rruga e Allahut, pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr ti marrė ato (ajetet e Allahut) si tallje. Pėr ta do tė ketė njė dėnim poshtėrues. (31:6) 3. Nxitja e dyshimeve dhe shpeshtimi i thirrjeve tė rreme Idhujtarėt i shtuan dhe i pėrsosėn mė tej thirrjet e tyre tė gėnjeshtėrta. Pėr ato qė thuheshin nė Kuran, do tė thoshin se ishin Endrra tė shtjelluara, (12:44) do me thėnė na qenkėshin ėndrrat e gėnjeshtėrta qė Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i shihte natėn dhe i kėndonte ditėn. Shpeshherė thoshin: I ka shpikur vetė. (16:103) Herė tjetėr thoshin: Vėrtet, ky (Kurani) nuk ėshtė tjetėr veēse njė gėnjeshtėr, qė e trilloi ai (Muhamedi), tė cilin e ndihmuan edhe njerėz tė tjerė. (25:4) Pra, pėr krijimin e Kuranit na paskan marrė pjesė edhe shokėt e tij.(!) Nė Kuran thuhet: Ata (idhujtarėt) thanė, gjithashtu:
vazhdon...
|