Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Bibla
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Bibla Besimtarėt qė i pėrkasin besimit tė Krishtere mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar mbi mėsimet e nxjerra nga Bibla dhe jeta



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 13-04-07, 16:12   #1
Hattabi
Allahu Ekber
 
Avatari i Hattabi
 
Anėtarėsuar: 24-11-05
Vendndodhja: Nė Tokėn e dy Lumenjėve
Postime: 212
Hattabi i dashurHattabi i dashurHattabi i dashur
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Hattabi
Gabim Unė dhe Ati jemi Njė

“ Unė dhe Ati jemi Njė ”Ungjilli sipas Gjonit 10:30




Para se tė fillojmė me vargun nga Ungjilli sipas Gjonit 10:30 le tė ekzaminojmė disa nga deklarimet e ekzagjeruara tė cilat i ka thėnė vetė Jezusi sipas Dhjatės sė Re.


__________________
" Njė grupė prej ummetit tim do tė jetė nė Xhihad deri nė orėn e Kijametit " ( Mutevatir )

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Giovanni : 14-04-07 nė 19:22
Hattabi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 14-04-07, 19:16   #2
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hattabi
“ Unė dhe Ati jemi Njė ”Ungjilli sipas Gjonit 10:30




<SPAN style="FONT-SIZE: 10pt; FONT-FAMILY: Arial"><FONT face="Times New Roman">Para se tė fillojmė me vargun nga Ungjilli sipas Gjonit 10:30 le tė ekzaminojmė disa nga deklarimet e ekzagjeruara tė cilat i ka thėnė vetė Jezusi sipas Dhjatės sė Re:<SPAN style="FONT-SIZE: 10pt; FONT-FAMILY: Arial; mso-bidi-font-size: 12.0pt">
A thua kjo qenka analizė ??!!
Tė analizosh besimet fetare , duhet tė i lexosh mirė ne shumė botkuptime , si tė kohes se kaluar , tanishme dhe qellimit tė shkrimit se cka deshiron tė analizosh , apo cka mundesh tė anlizosh.
Ne temen e hapur , duhet ditur se cka flitet ose cka deshironi tė thoni rrethė kesaj ??!!
A thua pse Zoti ishte aq i afert qė dhe nepermjet Jezusit foli edhe fjalen e vetė dhe tregoj butesin dhe dashurin e tij per njeriun.
Po , sepse per ardhjen e Mesis flitet shumė e shumė vite me heret , flitet edhe ne Beslidhjen e vjeter tek profecit e mė hershme.
Mesia ( Shpetimtari ) do tė vjen ne permushje tė fjales se Zotit,tehere nuk ėshtė spak qudi qe Zoti dhe Jezusi janė njė sepse ketu kemi fjalen e Zotit dhe fuqin e Zotit qe e tregon dhe e deshmon permes Jezusit.
Janė njė per nga falja , meshira , dashuria , sakrifica etj , dhe ketu Zoti nuk paraqet asnjė arrogancė, urrejtje ose denim per ata qe nuk i besojnė ose nuk i besuan.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-04-07, 00:06   #3
SoKoLi-i-Maleve
 
Anėtarėsuar: 18-08-06
Postime: 1,199
SoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėm
Unhappy

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hattabi
“ Unė dhe Ati jemi Njė ”Ungjilli sipas Gjonit 10:30




Para se tė fillojmė me vargun nga Ungjilli sipas Gjonit 10:30 le tė ekzaminojmė disa nga deklarimet e ekzagjeruara tė cilat i ka thėnė vetė Jezusi sipas Dhjatės sė Re.

O Habitan na trego cka ka then Muahmeti kur pau Ajshen foshnje ne duart e asaj gruaje , se si Allahu e paralajmroj se i pelqente kjo foshnje,e Hiqu se cka ka then Jezusi,se kush merret me Jezusin dhe me thenjet e Ti,se ty as spo te intereson dhe as nuk e kupton,sepse ske sinqeritet njerzor ne ndergjigjejen tende,ti ke vetem Euron qe te paguajn me u mundue me fyje dhe shti grindje ne mes Shqiptarve.
SoKoLi-i-Maleve Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-07, 13:31   #4
Hattabi
Allahu Ekber
 
Avatari i Hattabi
 
Anėtarėsuar: 24-11-05
Vendndodhja: Nė Tokėn e dy Lumenjėve
Postime: 212
Hattabi i dashurHattabi i dashurHattabi i dashur
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Hattabi
Gabim

Se pari ish kon mire me mujt me e posto temen ne teresi, por kjo me siguri nuk e lejojne Moderatoret e forumit sepse po iu djeg ...
__________________
" Njė grupė prej ummetit tim do tė jetė nė Xhihad deri nė orėn e Kijametit " ( Mutevatir )
Hattabi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-07, 18:55   #5
Giovanni
I pa pune
 
Anėtarėsuar: 16-02-04
Vendndodhja: Ne planetin Toke
Postime: 11,784
Giovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hattabi
Se pari ish kon mire me mujt me e posto temen ne teresi, por kjo me siguri nuk e lejojne Moderatoret e forumit sepse po iu djeg ...

I nderuar nuk ta kam modifiku temen ja shikoje ky eshte mesazhi yt origjinal.


<SPAN style="FONT-SIZE: 10pt; FONT-FAMILY: Arial"><FONT face="Times New Roman">Para se tė fillojmė me vargun nga Ungjilli sipas Gjonit 10:30 le tė ekzaminojmė disa nga deklarimet e ekzagjeruara tė cilat i ka thėnė vetė Jezusi sipas Dhjatės sė Re:<SPAN style="FONT-SIZE: 10pt; FONT-FAMILY: Arial; mso-bidi-font-size: 12.0pt">
Giovanni Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-04-07, 00:39   #6
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim A ėshtė Jezusi Zot ?bibla Thotė “jo”



A ĖSHTĖ JEZUSI ZOT ?


BIBLA THOTĖ “JO”

Senad Maku



Njė ndėr problemet mė kontradiktore nė historinė njerėzore ėshtė ēėshtja e Isait (Jezusit) a.s.. A ishte ai krejtėsisht hyjnor apo krejtėsisht njeri?
Polemika rreth personalitetit tė Jezu Krishtit ėshtė ndryshimi mė i madh ndėrmjet Islamit dhe Krishterimit. Ky ndryshim i mban tė veēuar pasuesit e kėtyre dy besimeve. Muslimanėt shohin tek Jezu Krishti njė profet tė madh tė Zotit, e duan dhe e rrespektojnė aq sa duan dhe rrespektojnė Abrahamin (Ibrahimin), Moisiun (Musain) dhe Muhamedin, si dhe tė tjerėt para tyre (paqa e Zotit qoftė mbi ta).
Tė krishterėt nga ana tjetėr e quajnė Jezusin Zot ose bir i Zotit, dhe e adhurojnė si tė tillė, njė koncept ky qė muslimanėt nuk mund ta pranojnė.
Bibla, edhe pse me shtesa e ndryshime tė shumta e tregon qartė se Jezusi nuk ėshtė Zot por njeri dhe i dėrguar i Zotit xh.sh.
Pa humbur kohė do tė theksojmė argumentet nga vet Bibla tė cilat tregojnė dhe aludojnė qartazi qė Jezusi nuk ėshtė Zot. Nga filimi deri nė fund, Ungjijtė tregojnė qartė se Jezusi ėshtė krejt ndryshe nga natyra hyjnore e Zotit.
Le tė bėjmė njė krahasim nė mes Zotit dhe Jezusit:

1. Zoti ėshtė i pavdekshėm.
Bibla tregon njė nga cilėsit e Zotit, e cila ėshtė pafillimėsia dhe pavdekshmėria ku thotė: “ai qė i vetmi e ka pavdekėsinė dhe rri nė dritė tė paafrueshme, tė cilėn asnjė njeri nuk e ka parė kurrė dhe as mund ta shohė; atij i qoftė nderi dhe pushteti i pėrjetshėm”. (1 Timoteu 6:16) “Para se tė kishin lindur malet dhe para se ti tė kishe formuar tokėn dhe botėn, madje nga mot dhe pėrjetė ti je Perėndia”. (Psalmi 90:2) “Por ti je gjithnjė po ai dhe vitet e tua nuk do tė kenė kurrė fund”. (Psalmi 102:27)

Kurse Jezusi vdiq.
Bibla thotė: “Dhe Jezusi bėrtiti me zė tė lartė dhe tha: ''O Atė, nė duart e tua po e dorėzoj frymėn tim!''. Dhe, si tha kėto, dha fryma”. (Luka 23:46) “por, kur erdhėn te Jezusi, dhe si panė se ai tashmė kishte vdekur...”. (Gjoni 19:33) “Por Jezusi, si lėshoi njė britmė tė madhe, dha frymėn”. (Marku 15:37)

2. Zoti ėshtė i Gjithdijshėm.
Bibla thotė: “Mos u bėni, pra, si ata, sepse Ati juaj i di gjėrat pėr tė cilat keni nevojė, para se ju t'i kėrkoni”. (Mateu 6:8) “Unė jam Zoti, ky ėshtė emri im; nuk do t'i jap lavdinė time asnjė tjetri, as lavdėrimet e mia shėmbėlltyrave tė gdhendura. Ja, gjėrat e mėparshme kanė ndodhur, dhe tani po ju njoftoj gjėra tė reja; unė jua bėj tė njohura para se tė mbijnė”. (Isaia 42:8-9)

Kurse Jezusi nuk ishte i Gjithdijshėm.
Jezusin kur e pyėtėn pėr ditėn e fundit ai u pėrgjigjė: ''Sa pėr atė ditė dhe atė orė, askush nuk e di, as engjėjt nė qiell, as Biri, por vetėm Ati”. (Marku 13:32 poashtu shih: Mateu 24:36) Poashtu padituria e tij ceket edhe nė kėtė citat tjetėr biblik ku tregon se: “Dhe, duke parė nga larg njė fik qė kishte gjethe, shkoi pėr tė parė nė se mund tė gjente diēka atje; por, kur iu afrua, s'gjeti asgjė pėrveē gjetheve, sepse nuk ishte koha e fiqve”. (Marku 11:13)

3. Zoti ėshtė i Plotfuqishėm.
Bibla e tregon Zotin si Zot tė Plotfuqishėm: “Unė jam Perėndia i plotfuqishėm…”. (Zanafilla 17:1) “… Perėndi i plotfuqishėm”. (Ekzodi 6:3)

Jezusi ishte i pafuqishėm.
Por Jezusi tregohet i pafuqishėm: “Unė s'mund tė bėj asgjė nga vetja ime”. (Gjoni 5:30) “Atėherė e pėshtynė nė fytyrė, e goditėn me shuplaka; dhe disa tė tjerė i ranė me grushta, duke thėnė: “O Krisht, profetizo! Kush tė ra?”. (Mateu 26:67-68) “Atėherė iu shfaq njė engjėll nga qielli pėr t'i dhėnė force”. (Lluka 22:43) Pėr mė tepėr , Jezusi nuk u ringjall vetė nga tė vdekurit, por ishte Perėndia ai qė e ringjalli, citoj: “Kėtė Jezus, Perėndia e ka ringjallur; dhe pėr kėtė tė gjithė ne jemi dėshmitarė!” (Veprat e Apostujve 2:32). Kėtu tregohet se kush ėshtė Perėndia i vėrtetė. po tė ishte Jezusi Zot, a nuk ka mundur qė ta ringjall vehten??!! .

4. Zoti nuk lodhet dhe nuk flen.
Bibla thotė: “Nuk e di ti, vallė, nuk e ke dėgjuar? Perėndia i pėrjetėsisė, Zoti, krijuesi i kufijve tė tokės, nuk mundohet dhe nuk lodhet, zgjuarėsia e tij ėshtė e panjohshme”. (Isaia 40:28) “Ja, ai qė mbron Izraelin nuk dremit dhe nuk fle“. (Psalmi 121:4)

Por Jezusi ishte lodhur, por edhe ka fjetur sikur edhe ne.
Bibla thotė: „Dhe Jezusi, i lodhur nga udhėtimi, u ul pranė posit“. (Gjoni 4:6) “Dhe ja, qė u ngrit nė det njė stuhi aq e madhe, sa valėt po e mbulonin barkėn, por ai flinte”. (Mateu 8:24) “Ai ndėrkaq po flinte nė kiē mbi njė jastėk”. (Marku 4:38)

5. Zoti nuk mund tė shihet.
Bibla aludon qartė se Zoti nuk mund tė shihet dhe qė kėrkush nuk e ka parė: “Dhe tha akoma: "Ti nuk mund tė shikosh fytyrėn time, sepse asnjė njeri nuk mund tė mė shikojė dhe tė jetojė". (Ekzodi 33:20) “Dhe Ati, qė mė dėrgoi, ai vetė ka dėshmuar pėr mua; ju nuk e keni dėgjuar kurrė zėrin e tij dhe as nuk e keni parė fytyrėn e tij…”. (Gjoni 5:37) “Askush s'e pa Perėndinė kurrė…”. (Gjoni 1:18) “Askush s'e ka parė ndonjėherė Perėndinė”. (1 Gjonit 4:12)

Jezusi jetoj nė mesin e njerėzve
Kurse Jezusin e kanė parė dhe ka qendruar nė mesin e njerėzve, ka pas familje, ka qen i dėrguar i Zotit, etj., ku bibla vetė tregon pėr kėtė: “A nuk ėshtė ky i biri i marangozit? Nuk quhet nėna e tij Mari, dhe vėllezėrit e tij Jakob, Iose, Simon dhe Juda?”. (Mateu 13:55) “Atėherė njerėzit, kur panė shenjėn qė bėri Jezusi, thanė: Me tė vėrtetė ky ėshtė profeti, qė duhet tė vijė nė botė”. (Gjoni 6:14) “Ata i thanė: ''Ēėshtjen e Jezusit nga Nazareti, qė ishte njė profet i fuqishėm nė vepra dhe nė fjalė pėrpara Perėndisė dhe pėrpara gjithė popullit”. (Luka 24:19) Kurse te 1 Gjoni 1:1 thekson qė njerėzit e panė Jezusin dhe e prekėn atė.


valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-04-07, 00:40   #7
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim

6. Zoti nuk ėshtė njeri dhe nuk jeton nė tokė.
Bibla thotė: “Perėndia nuk ėshtė njė njeri, qė mund tė gėnjejė, as edhe bir njeriu qė mund tė pendohet”. (Numrat 23:19) “Nė tė vėrtetė ai nuk ėshtė njė njeri si unė, tė cilit mund t'i pėrgjigjemi dhe tė dalim nė gjyq bashkė”. (Jobi 9:32) “Po a ėshtė e vėrtetė qė Perėndia banon mbi tokė? Ja, qiejt dhe qiejt e qiejve nuk mund tė tė nxėnė dhe aq mė pak ky tempull qė kam ndėrtuar!”. (1 Mbretėrve 8:27)

Jezusi ka qenė njeri, bir i njeriut dhe ka jetuar nė Nazaret.
Bibla thotė: ''Me tė vėrtetė ky njeri ishte i drejtė!''. (Luka 23:47) “Erdhi Biri i njeriut, qė ha dhe pi…”. (Mateu 11:19) “Por, ndėrsa ata qėndronin nė Galile, Jezusi u tha atyre: ''Biri i njeriut do t'u dorėzohet nė duart e njerėzve”. (Mateu 17:22) “dhe, mbasi arriti atje, zuri vend nė njė qytet qė quhej Nazaret, qė tė pėrmbushej ajo qė ishte thėnė nga profetėt: ''Ai do tė quhet Nazareas”. (Mateu 2:23) “Ata i thanė: ''Ēėshtjen e Jezusit nga Nazareti, qė ishte njė profet i fuqishėm nė vepra dhe nė fjalė pėrpara Perėndisė dhe pėrpara gjithė popullit”. (Luka 24:19)

7. Zotit i takon adhurimi.

Bibla thotė: “Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde, dhe shėrbeji vetėm atij”. (Mateu 4:10) “Por ti, kur lutesh, futu nė dhomėzėn tėnde, mbylle derėn dhe lutju Atit tėnd nė fshehtėsi; dhe Ati yt, qė shikon nė fshehtėsi, do tė ta shpėrblejė publikisht”. (Mateu 6:6)

Jezusi nuk adhurohet.
Kurse Jezusin nuk e kanė adhuruar, Jezusi ka urdhėruar qė tė adhurohet vetėm Perėndia, sepse edhe ai e ka bėrė njė gjė tė tillė: “ndėrsa po lutej, qielli u hap”, “Por ai tėrhiqej nė vende tė vetmuara dhe lutej”, ” Jezusi po lutej nė vetmi”, “dhe ra nė gjunj dhe lutej”, “shkoi nė mal pėr t'u lutur, dhe e kaloi natėn duke iu lutur Perėndisė” (Lluka 3:21/ 5:16/ 9:18/ 22:41/ 6:12), “Dhe, si shkoi pak pėrpara, ra me fytyrė pėr tokė dhe lutej” (Mateu 26:39) Nėse Jezusi ėshtė Zot. A i lutet Zoti Zotit ??!!
Poashtu dishepujt kėrkuan nga Jezusi si tė luteshin, por ai ju tregoj si tė luten jo atij, por Perėndisė, ku thotė: “Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde, dhe shėrbeji vetėm atij”. (Mateu 4:10) “Dhe ai u tha: ''Kur tė luteni, thoni: "Ati ynė qė je nė qiej, u shenjtėroftė emri yt, ardhtė mbretėria jote, u bėftė vullneti yt si nė qiell edhe nė tokė. Na jep ēdo ditė bukėn tonė tė nevojshme. Dhe na i fal mėkatet tona, sepse edhe ne i falim fajtorėt tanė; dhe mos lejo tė biem nė tundim, por na shpėto nga i ligu”. (Luka 11:2,4)

8. Zoti nuk tundohet nga e keqja.
Bibla thotė: „Askush kur tundohet tė mos thotė: ''Jam tunduar nga Perėndinė'', sepse Perėndia nuk mund tė tundohet nga e keqja, dhe ai vet nuk tundon asnjeri“. (Jakobi 1:13)

Jezusin e ka tunduar djalli.
Bibla thotė: „Atėherė Fryma e ēoi Jezusin nė shkretėtirė, qė djalli ta tundonte“. (Mateu 4:1) „dhe qėndroi nė shkretėtirė dyzet ditė, i tunduar nga Satanai“. (Marku 1:13)

Jezusi ia mohoi vetes mundėsinė dhe dėshiren, nė bibel tregohet: „Atėherė nėna e bijve tė Zebedeut iu afrua bashkė me bijtė e vet, ra pėrmbys para tij dhe i kėrkoi diēka. Dhe ai i tha: ''Ēfarė do?''. Ajo u pėrgjigj: ''Urdhėro qė kėta dy bijtė e mi tė ulen njeri nė tė djathtėn dhe tjetri nė tė majtėn nė mbretėrinė tėnde''. Dhe Jezusi, duke u pėrgjigjur tha: ''Ju nuk dini ēfarė kėrkoni; a mund ta pini ju kupėn qė unė do tė pi dhe tė pagėzoheni me pagėzimin me tė cilin unė do tė pagėzohem? Ata i thanė: ''Po, mundemi''. Atėherė ai u tha atyre: ''Ju me tė vėrtetė do ta pini kupėn time dhe do tė pagėzoheni me pagėzimin me tė cilin unė do tė pagėzohem; por nuk ėshtė nė dorėn time qė tė uleni nė tė djathtėn time ose nė tė majtėn time, por u ėshtė rezervuar atyre, tė cilėve u ėshtė pėrgatitur nga Ati im''. (Mateu 20:20-23) “…por kjo ndodh qė bota ta njohė se unė e dua Atin dhe se bėj ashtu siē Ati mė ka urdhėruar”. (Gjoni 14:31) “Pastaj u nis qė andej dhe shkoi nė krahinėn e Tiros dhe tė Sidonit; hyri nė njė shtėpi dhe donte qė askush tė mos e dinte, por nuk mundi tė qėndrojė i fshehur”. (Marku 7:24) Sikur Jezusi tė ishte nga origjina e babait, pra Zot sic pretendojnė ata, atėher ai duhet tė jetė njėsoj si Ati nė dėshirė dhe mundėsi.
Kėto ishin disa krahasime nė mes Zotit dhe Jezusit. Pra, nga kėto citate qė cekėm, logjikoni vet me arsyen tuaj, a mund tė jetė Jezusi Zot?
Poashtu kemi edhe citate tjera biblike ku tregojn se Jezusi nuk ėshtė Zot, dhe qė vet Jezusi me fjalėt e tij e tregon:

a) „Unė s'mund tė bėj asgjė nga vetja ime; gjykoj sipas asaj qė dėgjoj dhe gjyqi im ėshtė i drejtė, sepse nuk kėrkoj vullnetin tim, por vullnetin e Atit qė mė ka dėrguar. Nėse unė dėshmoj pėr veten time, dėshmia ime nuk ėshtė e vėrtetė“. (Gjoni 5:30,31)
b) „Ati ėshtė mė i madh se unė”. (Gjoni 14:28)
c) “Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Shėrbėtori nuk ėshtė mė i madh se padroni i tij, as i dėrguari mė i madh se ai qė e ka dėrguar”. (Gjoni 13:16)
d) “Jezusi i tha: ''Mos mė prek, sepse ende nuk u ngjita te Ati im; por shko te vėllezėrit e mi dhe u thuaj atyre se unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, te Perėndia im dhe Perėndia juaj''. (Gjoni 20:17)
e) “Dhe kur t'i ketė nėnshtruar tė gjitha, atėherė Biri vetė do t'i nėnshtrohet Atij qė i nėnshtroi tė gjitha, qė Perėndia tė jetė gjithēka nė tė gjithė”. (1 Korintasve 15:28)
f) „Burra tė Izraelit, dėgjoni kėto fjalė: Jezusi Nazareas, njeriu i dėftuar nga Perėndia ndėr ju me vepra tė fuqishme, me mrekulli dhe shenja qė Perėndia bėri ndėr ju me anė tė tij, siē edhe vet e dini“. (Veprat e apostujve 2:22)
g) „Edhe rashė pėrpara kėmbėve tė tij pėr ta adhuruar, por ai mė tha: ''Ruaju se e bėn, unė jam bashkėshėrbėtori yt si dhe i vėllezėrve tė tu qė kanė dėshminė e Jezusit. Perėndinė adhuroje! Sepse dėshmia e Jezusit ėshtė frymė e profecisė“. (Zbulesa 19:10)
h) “Dhe kjo ėshtė jeta e pėrjetshme, tė tė njohin ty, tė vetmin Perėndi tė vėrtetė, dhe Jezu Krishtin qė ti ke dėrguar”. (Gjoni 17:3)

Ka edhe me djetra dhjetra citate biblike qė e hjedhin poshtė hyjninė e Jezusit. Vėrtet nuk dojnė koment kėto citate.
Nė tė vėrtetė para 2000 vjetėve Jezusi profetizoi se njerzit do ta adhuronin mė kot dhe do ta besonin nė doktrina tė krijuara nga njerėzit dhe jo nga Perėndia:
“Por nė padobi ata mė adhurojnė mua, duke mėsuar urdhėresa tė shpikura nga njerėzit”. (Mateu 15:9) poashtu tha: “Do ta njihni tė vėrtetėn dhe e vėrteta do t’ju bėjė njerėz tė lirė”. (Gjoni 8:32)
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-04-07, 02:42   #8
SoKoLi-i-Maleve
 
Anėtarėsuar: 18-08-06
Postime: 1,199
SoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėm
Unhappy

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga valiii
6. Zoti nuk ėshtė njeri dhe nuk jeton nė tokė.
Bibla thotė: “Perėndia nuk ėshtė njė njeri, qė mund tė gėnjejė, as edhe bir njeriu qė mund tė pendohet”. (Numrat 23:19) “Nė tė vėrtetė ai nuk ėshtė njė njeri si unė, tė cilit mund t'i pėrgjigjemi dhe tė dalim nė gjyq bashkė”. (Jobi 9:32) “Po a ėshtė e vėrtetė qė Perėndia banon mbi tokė? Ja, qiejt dhe qiejt e qiejve nuk mund tė tė nxėnė dhe aq mė pak ky tempull qė kam ndėrtuar!”. (1 Mbretėrve 8:27)

Jezusi ka qenė njeri, bir i njeriut dhe ka jetuar nė Nazaret.
Bibla thotė: ''Me tė vėrtetė ky njeri ishte i drejtė!''. (Luka 23:47) “Erdhi Biri i njeriut, qė ha dhe pi…”. (Mateu 11:19) “Por, ndėrsa ata qėndronin nė Galile, Jezusi u tha atyre: ''Biri i njeriut do t'u dorėzohet nė duart e njerėzve”. (Mateu 17:22) “dhe, mbasi arriti atje, zuri vend nė njė qytet qė quhej Nazaret, qė tė pėrmbushej ajo qė ishte thėnė nga profetėt: ''Ai do tė quhet Nazareas”. (Mateu 2:23) “Ata i thanė: ''Ēėshtjen e Jezusit nga Nazareti, qė ishte njė profet i fuqishėm nė vepra dhe nė fjalė pėrpara Perėndisė dhe pėrpara gjithė popullit”. (Luka 24:19)

7. Zotit i takon adhurimi.

Bibla thotė: “Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde, dhe shėrbeji vetėm atij”. (Mateu 4:10) “Por ti, kur lutesh, futu nė dhomėzėn tėnde, mbylle derėn dhe lutju Atit tėnd nė fshehtėsi; dhe Ati yt, qė shikon nė fshehtėsi, do tė ta shpėrblejė publikisht”. (Mateu 6:6)

Jezusi nuk adhurohet.
Kurse Jezusin nuk e kanė adhuruar, Jezusi ka urdhėruar qė tė adhurohet vetėm Perėndia, sepse edhe ai e ka bėrė njė gjė tė tillė: “ndėrsa po lutej, qielli u hap”, “Por ai tėrhiqej nė vende tė vetmuara dhe lutej”, ” Jezusi po lutej nė vetmi”, “dhe ra nė gjunj dhe lutej”, “shkoi nė mal pėr t'u lutur, dhe e kaloi natėn duke iu lutur Perėndisė” (Lluka 3:21/ 5:16/ 9:18/ 22:41/ 6:12), “Dhe, si shkoi pak pėrpara, ra me fytyrė pėr tokė dhe lutej” (Mateu 26:39) Nėse Jezusi ėshtė Zot. A i lutet Zoti Zotit ??!!
Poashtu dishepujt kėrkuan nga Jezusi si tė luteshin, por ai ju tregoj si tė luten jo atij, por Perėndisė, ku thotė: “Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde, dhe shėrbeji vetėm atij”. (Mateu 4:10) “Dhe ai u tha: ''Kur tė luteni, thoni: "Ati ynė qė je nė qiej, u shenjtėroftė emri yt, ardhtė mbretėria jote, u bėftė vullneti yt si nė qiell edhe nė tokė. Na jep ēdo ditė bukėn tonė tė nevojshme. Dhe na i fal mėkatet tona, sepse edhe ne i falim fajtorėt tanė; dhe mos lejo tė biem nė tundim, por na shpėto nga i ligu”. (Luka 11:2,4)

8. Zoti nuk tundohet nga e keqja.
Bibla thotė: „Askush kur tundohet tė mos thotė: ''Jam tunduar nga Perėndinė'', sepse Perėndia nuk mund tė tundohet nga e keqja, dhe ai vet nuk tundon asnjeri“. (Jakobi 1:13)

Jezusin e ka tunduar djalli.
Bibla thotė: „Atėherė Fryma e ēoi Jezusin nė shkretėtirė, qė djalli ta tundonte“. (Mateu 4:1) „dhe qėndroi nė shkretėtirė dyzet ditė, i tunduar nga Satanai“. (Marku 1:13)

Jezusi ia mohoi vetes mundėsinė dhe dėshiren, nė bibel tregohet: „Atėherė nėna e bijve tė Zebedeut iu afrua bashkė me bijtė e vet, ra pėrmbys para tij dhe i kėrkoi diēka. Dhe ai i tha: ''Ēfarė do?''. Ajo u pėrgjigj: ''Urdhėro qė kėta dy bijtė e mi tė ulen njeri nė tė djathtėn dhe tjetri nė tė majtėn nė mbretėrinė tėnde''. Dhe Jezusi, duke u pėrgjigjur tha: ''Ju nuk dini ēfarė kėrkoni; a mund ta pini ju kupėn qė unė do tė pi dhe tė pagėzoheni me pagėzimin me tė cilin unė do tė pagėzohem? Ata i thanė: ''Po, mundemi''. Atėherė ai u tha atyre: ''Ju me tė vėrtetė do ta pini kupėn time dhe do tė pagėzoheni me pagėzimin me tė cilin unė do tė pagėzohem; por nuk ėshtė nė dorėn time qė tė uleni nė tė djathtėn time ose nė tė majtėn time, por u ėshtė rezervuar atyre, tė cilėve u ėshtė pėrgatitur nga Ati im''. (Mateu 20:20-23) “…por kjo ndodh qė bota ta njohė se unė e dua Atin dhe se bėj ashtu siē Ati mė ka urdhėruar”. (Gjoni 14:31) “Pastaj u nis qė andej dhe shkoi nė krahinėn e Tiros dhe tė Sidonit; hyri nė njė shtėpi dhe donte qė askush tė mos e dinte, por nuk mundi tė qėndrojė i fshehur”. (Marku 7:24) Sikur Jezusi tė ishte nga origjina e babait, pra Zot sic pretendojnė ata, atėher ai duhet tė jetė njėsoj si Ati nė dėshirė dhe mundėsi.
Kėto ishin disa krahasime nė mes Zotit dhe Jezusit. Pra, nga kėto citate qė cekėm, logjikoni vet me arsyen tuaj, a mund tė jetė Jezusi Zot?
Poashtu kemi edhe citate tjera biblike ku tregojn se Jezusi nuk ėshtė Zot, dhe qė vet Jezusi me fjalėt e tij e tregon:

a) „Unė s'mund tė bėj asgjė nga vetja ime; gjykoj sipas asaj qė dėgjoj dhe gjyqi im ėshtė i drejtė, sepse nuk kėrkoj vullnetin tim, por vullnetin e Atit qė mė ka dėrguar. Nėse unė dėshmoj pėr veten time, dėshmia ime nuk ėshtė e vėrtetė“. (Gjoni 5:30,31)
b) „Ati ėshtė mė i madh se unė”. (Gjoni 14:28)
c) “Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Shėrbėtori nuk ėshtė mė i madh se padroni i tij, as i dėrguari mė i madh se ai qė e ka dėrguar”. (Gjoni 13:16)
d) “Jezusi i tha: ''Mos mė prek, sepse ende nuk u ngjita te Ati im; por shko te vėllezėrit e mi dhe u thuaj atyre se unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, te Perėndia im dhe Perėndia juaj''. (Gjoni 20:17)
e) “Dhe kur t'i ketė nėnshtruar tė gjitha, atėherė Biri vetė do t'i nėnshtrohet Atij qė i nėnshtroi tė gjitha, qė Perėndia tė jetė gjithēka nė tė gjithė”. (1 Korintasve 15:28)
f) „Burra tė Izraelit, dėgjoni kėto fjalė: Jezusi Nazareas, njeriu i dėftuar nga Perėndia ndėr ju me vepra tė fuqishme, me mrekulli dhe shenja qė Perėndia bėri ndėr ju me anė tė tij, siē edhe vet e dini“. (Veprat e apostujve 2:22)
g) „Edhe rashė pėrpara kėmbėve tė tij pėr ta adhuruar, por ai mė tha: ''Ruaju se e bėn, unė jam bashkėshėrbėtori yt si dhe i vėllezėrve tė tu qė kanė dėshminė e Jezusit. Perėndinė adhuroje! Sepse dėshmia e Jezusit ėshtė frymė e profecisė“. (Zbulesa 19:10)
h) “Dhe kjo ėshtė jeta e pėrjetshme, tė tė njohin ty, tė vetmin Perėndi tė vėrtetė, dhe Jezu Krishtin qė ti ke dėrguar”. (Gjoni 17:3)

Ka edhe me djetra dhjetra citate biblike qė e hjedhin poshtė hyjninė e Jezusit. Vėrtet nuk dojnė koment kėto citate.
Nė tė vėrtetė para 2000 vjetėve Jezusi profetizoi se njerzit do ta adhuronin mė kot dhe do ta besonin nė doktrina tė krijuara nga njerėzit dhe jo nga Perėndia:
“Por nė padobi ata mė adhurojnė mua, duke mėsuar urdhėresa tė shpikura nga njerėzit”. (Mateu 15:9) poashtu tha: “Do ta njihni tė vėrtetėn dhe e vėrteta do t’ju bėjė njerėz tė lirė”. (Gjoni 8:32)
Keto perralla dhe propaganda fyerse,qe skan te bejn me as nji gja ne Bibel,por jan fjal te nxjerruna jasht konteksti,jan fyjse dhe denigruese per te gjith njerzimin e posaqerisht per te Krishteret,Keto jan perralla arabe,qe kontradiktojn njera tjetren me qindra here ashtu si ndodh edhe ne librin e tyre ,ku sura suren e kundershton.Sigurisht qe Islamet smund ta pranojn Vdekjen( kryqezimin) e Jezu Krishtit dhe ngjalljen e tij,se po ta pranonin kete,atehere del ne drit fkati qe kot e kan fillue edhe nji fe tjeter.Per nji Islam qe vertet e nderon dhe e beson Kunanin dhe profetit te tij Muhametit,Aj zguxon me fyje apo me perqesh Biblen,sepse Kurani i urdhnon nji islami me nderua Biblen(Librin) dhe Njerzit e Librit( Hebrejt dhe te Krishtenet)por mjerisht shum vetem meshefen mbas Islamit e sjan tjeter vetem dishepuj te djallit.
SoKoLi-i-Maleve Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-04-07, 04:21   #9
SoKoLi-i-Maleve
 
Anėtarėsuar: 18-08-06
Postime: 1,199
SoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb A Esht Jezusi Zot ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga valiii
6. Zoti nuk ėshtė njeri dhe nuk jeton nė tokė.
Bibla thotė: “Perėndia nuk ėshtė njė njeri, qė mund tė gėnjejė, as edhe bir njeriu qė mund tė pendohet”. (Numrat 23:19) “Nė tė vėrtetė ai nuk ėshtė njė njeri si unė, tė cilit mund t'i pėrgjigjemi dhe tė dalim nė gjyq bashkė”. (Jobi 9:32) “Po a ėshtė e vėrtetė qė Perėndia banon mbi tokė? Ja, qiejt dhe qiejt e qiejve nuk mund tė tė nxėnė dhe aq mė pak ky tempull qė kam ndėrtuar!”. (1 Mbretėrve 8:27)

Jezusi ka qenė njeri, bir i njeriut dhe ka jetuar nė Nazaret.
Bibla thotė: ''Me tė vėrtetė ky njeri ishte i drejtė!''. (Luka 23:47) “Erdhi Biri i njeriut, qė ha dhe pi…”. (Mateu 11:19) “Por, ndėrsa ata qėndronin nė Galile, Jezusi u tha atyre: ''Biri i njeriut do t'u dorėzohet nė duart e njerėzve”. (Mateu 17:22) “dhe, mbasi arriti atje, zuri vend nė njė qytet qė quhej Nazaret, qė tė pėrmbushej ajo qė ishte thėnė nga profetėt: ''Ai do tė quhet Nazareas”. (Mateu 2:23) “Ata i thanė: ''Ēėshtjen e Jezusit nga Nazareti, qė ishte njė profet i fuqishėm nė vepra dhe nė fjalė pėrpara Perėndisė dhe pėrpara gjithė popullit”. (Luka 24:19)

7. Zotit i takon adhurimi.

Bibla thotė: “Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde, dhe shėrbeji vetėm atij”. (Mateu 4:10) “Por ti, kur lutesh, futu nė dhomėzėn tėnde, mbylle derėn dhe lutju Atit tėnd nė fshehtėsi; dhe Ati yt, qė shikon nė fshehtėsi, do tė ta shpėrblejė publikisht”. (Mateu 6:6)

Jezusi nuk adhurohet.
Kurse Jezusin nuk e kanė adhuruar, Jezusi ka urdhėruar qė tė adhurohet vetėm Perėndia, sepse edhe ai e ka bėrė njė gjė tė tillė: “ndėrsa po lutej, qielli u hap”, “Por ai tėrhiqej nė vende tė vetmuara dhe lutej”, ” Jezusi po lutej nė vetmi”, “dhe ra nė gjunj dhe lutej”, “shkoi nė mal pėr t'u lutur, dhe e kaloi natėn duke iu lutur Perėndisė” (Lluka 3:21/ 5:16/ 9:18/ 22:41/ 6:12), “Dhe, si shkoi pak pėrpara, ra me fytyrė pėr tokė dhe lutej” (Mateu 26:39) Nėse Jezusi ėshtė Zot. A i lutet Zoti Zotit ??!!
Poashtu dishepujt kėrkuan nga Jezusi si tė luteshin, por ai ju tregoj si tė luten jo atij, por Perėndisė, ku thotė: “Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde, dhe shėrbeji vetėm atij”. (Mateu 4:10) “Dhe ai u tha: ''Kur tė luteni, thoni: "Ati ynė qė je nė qiej, u shenjtėroftė emri yt, ardhtė mbretėria jote, u bėftė vullneti yt si nė qiell edhe nė tokė. Na jep ēdo ditė bukėn tonė tė nevojshme. Dhe na i fal mėkatet tona, sepse edhe ne i falim fajtorėt tanė; dhe mos lejo tė biem nė tundim, por na shpėto nga i ligu”. (Luka 11:2,4)

8. Zoti nuk tundohet nga e keqja.
Bibla thotė: „Askush kur tundohet tė mos thotė: ''Jam tunduar nga Perėndinė'', sepse Perėndia nuk mund tė tundohet nga e keqja, dhe ai vet nuk tundon asnjeri“. (Jakobi 1:13)

Jezusin e ka tunduar djalli.
Bibla thotė: „Atėherė Fryma e ēoi Jezusin nė shkretėtirė, qė djalli ta tundonte“. (Mateu 4:1) „dhe qėndroi nė shkretėtirė dyzet ditė, i tunduar nga Satanai“. (Marku 1:13)

Jezusi ia mohoi vetes mundėsinė dhe dėshiren, nė bibel tregohet: „Atėherė nėna e bijve tė Zebedeut iu afrua bashkė me bijtė e vet, ra pėrmbys para tij dhe i kėrkoi diēka. Dhe ai i tha: ''Ēfarė do?''. Ajo u pėrgjigj: ''Urdhėro qė kėta dy bijtė e mi tė ulen njeri nė tė djathtėn dhe tjetri nė tė majtėn nė mbretėrinė tėnde''. Dhe Jezusi, duke u pėrgjigjur tha: ''Ju nuk dini ēfarė kėrkoni; a mund ta pini ju kupėn qė unė do tė pi dhe tė pagėzoheni me pagėzimin me tė cilin unė do tė pagėzohem? Ata i thanė: ''Po, mundemi''. Atėherė ai u tha atyre: ''Ju me tė vėrtetė do ta pini kupėn time dhe do tė pagėzoheni me pagėzimin me tė cilin unė do tė pagėzohem; por nuk ėshtė nė dorėn time qė tė uleni nė tė djathtėn time ose nė tė majtėn time, por u ėshtė rezervuar atyre, tė cilėve u ėshtė pėrgatitur nga Ati im''. (Mateu 20:20-23) “…por kjo ndodh qė bota ta njohė se unė e dua Atin dhe se bėj ashtu siē Ati mė ka urdhėruar”. (Gjoni 14:31) “Pastaj u nis qė andej dhe shkoi nė krahinėn e Tiros dhe tė Sidonit; hyri nė njė shtėpi dhe donte qė askush tė mos e dinte, por nuk mundi tė qėndrojė i fshehur”. (Marku 7:24) Sikur Jezusi tė ishte nga origjina e babait, pra Zot sic pretendojnė ata, atėher ai duhet tė jetė njėsoj si Ati nė dėshirė dhe mundėsi.
Kėto ishin disa krahasime nė mes Zotit dhe Jezusit. Pra, nga kėto citate qė cekėm, logjikoni vet me arsyen tuaj, a mund tė jetė Jezusi Zot?
Poashtu kemi edhe citate tjera biblike ku tregojn se Jezusi nuk ėshtė Zot, dhe qė vet Jezusi me fjalėt e tij e tregon:

a) „Unė s'mund tė bėj asgjė nga vetja ime; gjykoj sipas asaj qė dėgjoj dhe gjyqi im ėshtė i drejtė, sepse nuk kėrkoj vullnetin tim, por vullnetin e Atit qė mė ka dėrguar. Nėse unė dėshmoj pėr veten time, dėshmia ime nuk ėshtė e vėrtetė“. (Gjoni 5:30,31)
b) „Ati ėshtė mė i madh se unė”. (Gjoni 14:28)
c) “Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Shėrbėtori nuk ėshtė mė i madh se padroni i tij, as i dėrguari mė i madh se ai qė e ka dėrguar”. (Gjoni 13:16)
d) “Jezusi i tha: ''Mos mė prek, sepse ende nuk u ngjita te Ati im; por shko te vėllezėrit e mi dhe u thuaj atyre se unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, te Perėndia im dhe Perėndia juaj''. (Gjoni 20:17)
e) “Dhe kur t'i ketė nėnshtruar tė gjitha, atėherė Biri vetė do t'i nėnshtrohet Atij qė i nėnshtroi tė gjitha, qė Perėndia tė jetė gjithēka nė tė gjithė”. (1 Korintasve 15:28)
f) „Burra tė Izraelit, dėgjoni kėto fjalė: Jezusi Nazareas, njeriu i dėftuar nga Perėndia ndėr ju me vepra tė fuqishme, me mrekulli dhe shenja qė Perėndia bėri ndėr ju me anė tė tij, siē edhe vet e dini“. (Veprat e apostujve 2:22)
g) „Edhe rashė pėrpara kėmbėve tė tij pėr ta adhuruar, por ai mė tha: ''Ruaju se e bėn, unė jam bashkėshėrbėtori yt si dhe i vėllezėrve tė tu qė kanė dėshminė e Jezusit. Perėndinė adhuroje! Sepse dėshmia e Jezusit ėshtė frymė e profecisė“. (Zbulesa 19:10)
h) “Dhe kjo ėshtė jeta e pėrjetshme, tė tė njohin ty, tė vetmin Perėndi tė vėrtetė, dhe Jezu Krishtin qė ti ke dėrguar”. (Gjoni 17:3)

Ka edhe me djetra dhjetra citate biblike qė e hjedhin poshtė hyjninė e Jezusit. Vėrtet nuk dojnė koment kėto citate.
Nė tė vėrtetė para 2000 vjetėve Jezusi profetizoi se njerzit do ta adhuronin mė kot dhe do ta besonin nė doktrina tė krijuara nga njerėzit dhe jo nga Perėndia:
“Por nė padobi ata mė adhurojnė mua, duke mėsuar urdhėresa tė shpikura nga njerėzit”. (Mateu 15:9) poashtu tha: “Do ta njihni tė vėrtetėn dhe e vėrteta do t’ju bėjė njerėz tė lirė”. (Gjoni 8:32)



Ktu i nderuar e ke pergjigjejen mjaft te sqaruar,lexoje me kujdes nese vertet deshiron me mesua se cka beson nji i Krishter :http://pergjigje.com/Autor/Euxhen/Jezusi.htm
SoKoLi-i-Maleve Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-02-09, 00:29   #10
coptic
 
Anėtarėsuar: 09-02-09
Postime: 23
coptic
Gabim Titulli: Unė dhe Ati jemi Njė

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga valiii
Nė tė vėrtetė para 2000 vjetėve Jezusi profetizoi se njerzit do ta adhuronin mė kot dhe do ta besonin nė doktrina tė krijuara nga njerėzit dhe jo nga Perėndia:
“Por nė padobi ata mė adhurojnė mua, duke mėsuar urdhėresa tė shpikura nga njerėzit”. (Mateu 15:9) poashtu tha: “Do ta njihni tė vėrtetėn dhe e vėrteta do t’ju bėjė njerėz tė lirė”. (Gjoni 8:32)
Nėse vėrtetė dėshiron qė njerėzit tė tė besojnė se po thua tė vėrtetėn, kurrė ama kurrė mos u mundo tė krijosh tė vėrteta nga mashtirmet. Por e di qė nuk ėshtė faji yt, shumė teologė mysliman e bėjnė kėshtu dhe ti thjesht e paske marrė copy/paste. Nuk lidhe me ato qė thua mė lart por kjo qė thua kėtu nė fund ėshtė komplet jashtė kontekstit. Ja si ėshtė i plotė shkrimi

Mateu 15:7-9
Hipokritė, mirė profetizoi Isaia pėr ju kur tha:
"Ky popull po mė afrohet me gojė dhe mė nderon me buzėt; por zemra e tyre rri larg meje. Dhe mė kot mė nderojnė, duke i mėsuar doktrina qė janė urdhėrime nga njerėzit"


Kėshtu qė Jezui po pėrmend njė profeci tė profetit Isaia pėr judenjtė, dhe Jezui po i qortonte sepse nuk zbatonin Fjalėn e Perėndisė por traditat e tyre. Nuk po profetizonte gjė, as po thoshte qė e kishin dryshuar tekstin e shkrimeve. Thjesht ata e lexonin Shkrimet por nuk i zbatonin ato por traditat e tyre. Kjo tregonte se ata po e adhuronin Perėndinė vetėm me fjalė jo me ato qė bėnin.

Lexojeni komplet kapitullin dhe shikoni kontekstin. Gjėja mė e keqe ėshtė t'i nxjerrėsh fjalėt jashtė kontekstit. Madje kėtu ėshtė marrė vetėm thėnia, sikur Jezui e tha. Por vetėm njė varg mė sipėr shihet qė ishte Isaia ai qė kishte profetizuar.

Paqe dhe dashuri
coptic
coptic Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-02-12, 16:03   #11
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Titulli: Unė dhe Ati jemi Njė

Jezusi si Biri i Perėndisė


Myslimanėt besojnė qė Perėndia ėshtė njė, qė nuk ka perėndi tė tjerė pėrveē Perėndisė. Ata mund tė debatojnė qė ndonėse tė krishterėt pohojnė tė jenė monoteist, ata nė fakt besojnė nė mė tepėr se njė Perėndi. Meqė tė krishterėt besojnė qė Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė, ata gabojnė nė kėtė mėnyrė si njerėzit e tjerė tė kohės antike apo tė kohėrave moderne qė kanė besuar nė mori tė perėndive apo tė bijve dhe bijave tė perėndisė.

Shumė shpesh diskutim religjioz nė relacionin mysliman-i krishterė ndėrpritet nė temėn e Birėrisė sė Jezusit. I krishteri pohon qė Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė; myslimani mohon qė Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė. Qė tė dy pajtohen tė mos pajtohen, secili i bindur qė ka tė drejtė ndėrsa tjetri gabim pėrderisa shkojnė rrugėve tė tyre tė ndara.

Por a ka ndonjė alternativė tjetėr? Nėse supozohet se ka, mund tė parashtrohen disa pyetje: A e ka kuptuar i krishteri ēfarė nėnkupton Birėria e Jezusit pėr myslimanin dhe pse myslimani e mohon atė? A e ka kuptuar myslimani nė tė vėrtetė ēfarė nėnkupton Birirėria e Jezusit pėr tė krishterin dhe pse i krishteri e pohon atė? Lidhur me kėtė temė, e cila pėr shekuj tė tėrė ka qenė e njohur qė sjellė mė tepėr tension se sa dritė, a do tė mund tė pajtoheshin si njėri dhe tjetri pėr t’i sqaruar pozitat e tyre relative tėrėsisht dhe pėr tė dėgjuar njėri tjetrin mė me qėllim dhe mė njerėzisht?

Qėllimi i kėsaj eseje ėshtė pėr t’iu ndihmuar sė bashku myslimanėve dhe tė krishterėve tė depėrtojnė pak mė thellė nė konceptin biblik tė Jezusit si Biri i Perėndisė dhe rėndėsinė e kėsaj ideje pėr tė krishterėt. Nė tė njėjtėn kohė, shpresohet qė kjo ese, ndėrkohė qė shpaloset, tė demonstroj tė paktėn pak ndjeshmėri drejt pozicionit mysliman tė vėrtete lidhur me kėtė temė vitale. Aty ku duhet pėr korrigjim apo pėrforcim, me kėnaqėsi lejoni miqtė myslimanė t’ju ofrojnė ato.

Kuptimi biblik i fjalės “Bir”

Pėr tė kuptuar kuptimin biblik tė Jezusit si “Biri i Perėndisė”, sė pari duhet ekzaminuar pėrdorimin biblik tė fjalės “bir”. Nė Bibėl, “bir” ėshtė njė term qė shpreh njė marrėdhėnie intime me dikė apo diēka; kryesisht e dėshmon origjinėn, por po ashtu pėrdoret pėr tė shprehur afėrsi tė ngushtė apo identifikim me individė apo gjėra. Edhe kur shfaqet origjina, ky term nuk e kufizon veten e tij ndaj babait tė tij apo nėnės. Njė person mund tė thirret “bir” i kėtyre qė pasojnė: i babait dhe nėnės sė tij, familjes sė tij, fisit tė tij, njerėzve tė tij, vendit tė tij tė lindjes (qytetit apo shtetit) dhe kohėn apo rrethanat e lindjes sė tij. Terminologjia “atė-bir” pėrdoret po ashtu nė lidhje me mbretėrit dhe vasalėt apo njerėzit e tyre, zotėrinjtė dhe shėrbėtorėt e tyre, mėsuesit dhe dishepujt dhe gati nė ēdo situatė nė tė cilėn dikush ėshtė i nėnshtruar apo i mbėshtetur nė dikė tjetėr. Kėrkesa themelore e “birit” ėshtė tė nderoj dhe t’i bindet “atit” tė tij, por ai po ashtu duhet ta dojė dhe imitojė atė.

Termi “bir” ėshtė pėrdorur edhe nė shumė mėnyra tjera nė Bibėl, disa prej tė cilave janė tė lidhura me origjinėn por tė tjerėt kryesisht manifestojnė njė lloj afėrsie apo ngjashmėri me individė apo gjėra. Njė grup i madh, disi homogjen mund tė thirret “bijtė” (grupet profesionale apo ato etnike veēanėrisht). Disa karakteristika apo kualitete vetvetiu personifikohen dhe konsiderohen sikur tė kishin “bij” – ata qė posedojnė karakteristika apo kualitete tė njėjta. Pėrdorime tė tjera tė termit “bir” nė Bibėl reflektojnė pėrdorime tė gjithanshme dhe imagjinative tė kėtij termi veēanėrisht nė gjuhėn hebreje.

Lista komplete e pėrdorimeve tė ndryshme tė termit “bir” nė Bibėl do tė ishte shumė e gjatė pėr kėtė ese. Disa prej pėrdorimeve mė tepėr idiomatike janė tė listuara mė poshtė, me kuptimet e tyre tė drejtpėrdrejta.

Dhiata e Vjetėr

Referenca: Shprehja(sikurse nė tekstin origjinal)

-- Kuptimi (siē ėshtė nė pėrkthim)

Zanafilla 5:32: "bir i pesėqind vjetėve"

-- "pesėqind vjeēar"

Zanafilla 15:3: "bir i shtėpisė sime"

-- "shėrbėtor nė shtėpinė time"

Ligji i Pėrtėrirė 25:2: "bir i goditjeve"

-- "meriton tė rrihet"

Gjyqtarėt 19:22: "bijtė e Belialit"

-- "njerėz tė kėqij"

I Samueli 20:31: "bir i vdekjes"

-- "ai duhet tė vdes"

I Mbretėrve 20:35: "bijtė e profetėve"

-- "shoqėri e profetėve"

II Mbretėrve 14:14: "bijtė e pengjeve"

-- "pengjet"

Jobi 41:28: "bijtė e harqeve"

-- "shigjeta"

Isaia 60: 10: "bijtė e tokės sė huaj"

-- "tė huajt"

Vajtimet 3:13: "bijtė e dridhjes"

-- "shigjetat e kukurės"

Joeli 3:6: "bijtė e grekėve"

-- "grekėt"

Zakaria 4:14: "bijtė e vajit"

-- "tė vajosurit"

Dhiata e Re

Mateu 9:15: "bijtė e dhėndrit"



-- "mysafirėt e dhėndrit"

Mateu 12:27: "bijtė tuaj"

-- "njerėzit tuaj"

Luka 10:6: "bir i paqes"

-- "njeri i paqes"

Luka 16:8: "bijtė e kėsaj kohe"

-- "bijtė e kėsaj bote";

"bijtė e dritės"

-- "njerėzit e dritės"

Gjoni 17:12: "bijtė e shkatėrrimit"

-- "biri i humbjes"

Veprat 13:26: "bijtė e familjes sė Abrahamit"

-- "bij tė pasardhėsve tė Abrahamit"

Galatasve 3:7: "ata qė janė nga besimi janė bij tė Abrahamit"

Efesianėve 2:2: "bijtė e mosbindjes"

-- "ata qė janė tė pabindur"



Kėto mė lartė janė vetėm disa nga pėrdorimet e shumta tė termit “bir(j)” nė Biblėn e Shenjtė. Pėrdorimet mė tė shpeshta, tė cilat zakonisht janė pėrkthyer fjalė pėr fjalė, janė lėnė anash. Sidoqoftė, njė grup i tillė do tė mund tė ilustrohej kėtu: personal, por prapė jo-fizik, marrėdhėniet “Atė-bir”:



Babai Biri(bijtė)

I Samueli 3:6 Eli Samueli

I Samueli 24:16 Sauli Davidi

I Samueli 25:8 Nabali Davidi

Fjalėt e Urta 1:8, Solomoni lexuesi

II Mbretėrve 2: 12 Elija Elisha

II Mbretėrve 8:9 Elisha Mbreti Ben-Hadad

II Mbretėrve 5:13 Naamani shėrbėtorėt e tij

Gjyqatėrt 18:19 prifti njerėzit

Zanafilla 4:21 muzikantėt e parė gjithė muzikantėt, etj

Mateu 9:2 Jezusi paralitiku

I Timoteut 1:2, etj. Pali Timoteu

Titi 1:4 Pali Titi

Filemoni 1 Pali Filemoni

I Pjetri 5: 13 Pjetri Marku

Gjuhėt e tjera e pėrdorin po ashtu termin “bir” nė njė shumicė mėnyrash. Kėshtu, nė gjuhėn arabe tė Kuranit, “bir” nuk nėnkupton domosdoshmėrisht njė ēėshtje direkt mashkullore apo pasardhės. Njė shembull i njohur ėshtė ibnu sabil (”biri i rrugės”), qė do tė thotė “udhėtar”. Njė shembull tjetėr me tė cilin shumė janė tė njohur ėshtė “biri i Satanit”, pėrshkrim i vėrtetė pėr ēdo intrigant (ngatėrrestar) (shih po ashtu Veprat 13:10). Ėshtė e qartė qė Satani nuk ka grua nė mėnyrė qė tė ketė njė bir! Emri nėnkupton qė intriguesi ėshtė si Satani, njė trupėzim i Satanit, pra “Satani me ne”. Ia vlen tė pėrmendet gjithashtu termi arabik ummu’l kitab (literalisht “nėna e librit”) Shkrimi qiellor nga i cili i tėrė rrjedh i tėrė shkrimi nė botė qė kemi, sikurse i ēdo shkrim tė ishte fėmija i saj.

Nė dritėn e kėsaj mė sipėr, le tė ndalemi te vargjet e njohura tė Kuranit: “Ai, All-llahu ėshtė Njė... As s'ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur….” (Surja 112:1-4). Kjo sure qartė thekson qė Perėndia nuk ka bir dhe qė asnjė bir nuk mund tė jetė Perėndi. Pėrse? Si mund tė ketė ai fėmijė, kur nuk ka tė adhuruar tjetėr veē tij?... (surja 6:102). Siē sugjerojnė kėto dhe vargje tė tjera po ashtu, madje tė imagjinosh qė Perėndia mund tė ketė grua dhe marrėdhėnie seksuale me tė do tė ishte marrėzi absolute. Por a i adresohen kėto vargje kuranore kuptimit biblik tė Birėrisė sė Jezusit? A e pohon Bibla qė Perėndia ka grua dhe nėpėrmjet lindjes ka bir, emri i tė cilit ėshtė Jezus? Pėrgjigjet tona ndaj kėtyre pyetjeve do tė jenė mė tė kuptueshme nėse e konsiderojmė nė thellėsi mė tė madhe kuptimin biblik tė “birit tė Perėndisė”.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-02-12, 16:07   #12
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Titulli: Unė dhe Ati jemi Njė

Kuptimi biblik i termit “Bir i Perėndisė”

Termi “bir i Perėndisė” gjithashtu pėrdoret nė njė mori mėnyrash nė Biblėn e Shenjtė. Si krijues, Perėndia ėshtė “Ati” i Adamit dhe i tėrė njerėzimit (Luka 3:38; Isaia 64:8; Malakia 2:10; etj). Sidoqoftė, njė marrėdhėnie mė specifike “Atė-bir” arrihet nga zgjedhja e hirshme e Atit dhe e bindjes besnike dhe shėrbimit tė tė birit, jo me anė tė krijimit dhe sigurisht qė jo me anė tė lindjes. Nė kėtė kuptim, tė poshtėshėnuarat janė disa nga ato tė referuara si “bir (bijtė) e Perėndisė” nė Bibėl:

1. Njerėzit e zgjedhur nga Perėndia (Eksodi 4:22; Jeremia 31:9,20; Osea 11:1; Romans 8:14; II Corinthians 6:18; Galatasve 3:26; Hebrenjve 2:10; Zbulesa 21:7)

2. Qeniet qiellore (Jobi 1:6)

3. Mbretėrit dhe pushtuesit (II Samueli 7:14; Psalmi 2:7; 82:6; 89:26.)

4. Besimtarėt, tė perėndishmit (Mateu 5:9; Luka 6:35)

Nėse kuptimi i termit “Bir i Perėndisė” nė rastin e Jezusit do tė kufizohej nė domethėnien e njėjtė qė e ka nė rastet mė lartė, edhe myslimanėt do tė mund tė pajtoheshin me pėrdorimin e termit. Nė fakt disa sufi flasin pėr Perėndinė si “Atė” dhe pėr njerėzimin si “bijtė e Perėndisė”. Myslimanė tė tjerė po ashtu, mund ta vėnė nė pyetje kėtė terminologji duke e preferuar pėrdorimin e “shėrbėtorit” nė vend tė “birit”. Ende, fakti qėndron se Perėndia duke qenė Atė dhe njerėzimi si fėmijėt e tij, mėnjanė ēdo konotacioni seksual, ėshtė njė ide nė pajtim me opinionet e disa myslimanėve.

Qė tė barazohet Birėria e Jezusit me birėrinė e qenieve tė tjera tė pėrmendura mė lartė, do tė ishte mohim i tė vėrtetės sė qartė tė Biblės sė Shenjtė dhe i vetė esencės sė besimit tė krishterė. Jezusi ėshtė mė tepėr se njė nga njerėzit e zgjedhur tė Perėndisė, mė tepėr se njė nga tė dėrguarit e Perėndisė, mė tepėr se njė qė sundon nė vendin e Perėndisė nė tokė, mė tepėr se njė qė e kėnaq Perėndinė, ndonėse ai ėshtė edhe plotėsisht njė nga kėta.

Jezusi si Bir unik i Perėndisė

Atėherė ēfarė ėshtė evidenca e kėtij e pohimi tė jashtėzakonshėm? A ėshtė sepse Jezusi qe njė njeri i lindur nga njė grua e virgjėr? Disa tė krishterė, ėshtė e vėrtetė, mund tė pėrfundojnė se pėr shkak qė Jezusi qe lindur nga e virgjėra Mari, Ai ėshtė Biri i Perėndisė. Njėlloj, disa myslimanė, ndėrkohė qė e mohojnė se Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė, mund tė konsiderojnė qė lindja e virgjėr e Jezusit ėshtė baza e besimit tė krishterė qė Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė. Sidoqoftė, folur biblikisht, Birėria e Jezusit nuk qėndron nė tė lindurit e tij nga e virgjėra Mari. Nė tė kundėrtėn, siē do ta shohim mė vonė shumė qartė, lindja e tij e virgjėr qėndron nė Birėrinė e tij. Para se Maria tė ekzistonte, Biri i Perėndisė ishte. Jezusi nuk bėhet Biri i Perėndisė, por Biri i Perėndisė bėhet Jezus. Andaj Jezusi, si Bir, i flet Atit nė kėtė mėnyrė “Tani, pra, mė pėrlėvdo, o Atė, pranė teje, me lavdinė qė unė e kisha pranė teje para se tė bėhej bota” (Gjoni 17:5; shih po ashtu Kolosianėve 1:13-20) shumė pėrpara se tė ishte Maria. Ky Bir i pėrjetshėm i Perėndisė hyri nė kufizimet e kohės dhe tė hapėsirės me anė tė fuqisė sė Perėndisė duke punuar nėpėrmjet tė virgjėrės Mari dhe ishte lindur si njeri, i quajtur Jezus, nė Betlehem rreth nėntėmbėdhjetė shekuj mė parė.

Nė tė njėjtėn mėnyrė, Jezusi nuk ėshtė Bir i Perėndisė pėr shkak tė veprave tė tij tė fuqishme dhe fjalėve tė mrekullueshme. Nė tė kundėrtėn, ai i bėn veprat e tij tė fuqishme dhe flet nė mėnyrė tė mrekullueshme pikėrisht sepse ėshtė Biri i Perėndisė.

E vėrtetė, sė bashku mėnyra e lindjes sė Jezusit dhe natyra e veprave tė tij ofrojnė evidencė rreth Jezusi tė qenit Bir. Por asnjėra, vetė apo sė bashku, nuk e ofrojnė origjinėn apo bazėn e tė qenit tė tij Bir. Ky dallim ėshtė i rėndėsishėm.

Nė tė vėrtetė, veprat e tij dėshmojnė pėr Birėrinė e tij. “Biri” duhet t’i bindet “Atit” tė tij, duke e bėrė vullnetin dhe veprat e tij, tė jetė si ai (Gjoni 8:37-47). Jezusi vetė i theksoi veprat e tij si dėshmi e tė qenit Bir i Perėndisė: “Nėse unė nuk bėj veprat e Atit tim, mos mė besoni, por nėse i bėj, edhe po tė mos mė besoni mua, u besoni tė paktėn veprave, qė tė njihni e tė besoni se Ati ėshtė nė mua dhe unė nė atė” (Gjoni 10:37). Jezusi i bėri veprat e Perėndisė, Atit tė tij, duke vepruar si Perėndia.

Veē dėshmisė sė veprave tė tij, Jezusi kishte dėshmi tjetėr qė Ai ėshtė Biri i Perėndisė. Nė momente tė rėndėsishme tė jetės sė tij, ai qe quajtur Biri i Perėndisė nga vetė Ati dhe nga tė tjerėt:

1. Shpallja: Engjėlli Gabriel i tha tė virgjėrės Mari qė biri i saj do tė quhej “Biri i Perėndisė”. (Luka 1:32,35).

2. Pagėzimi: Zėri i Perėndisė nga qielli deklaroi: Ky ėshtė Biri im, nė tė cilin jam kėnaqur.” (Mateu 3:17)

3. Shpėrfytyrimi: Zėri i Perėndisė deklaroi sėrish: Ky ėshtė Biri i m i dashur, dėgjojeni.” (Marku 9:17)

4. Kryqėzimi: Centurioni romak dhe njerėzit e tij rrėfyen nė momentin e kryqėzimit tė Jezusit: “Me tė vėrtetė ky ishte Biri i Perėndisė!” (Mateu 27:54)

5. Ringjallja: Shėn Pali shkruan qė ringjallja e Jezusit nga tė vdekurit e deklaroi atė tė jetė “Biri i Perėndisė”. (Romakėve 1:4).

Pėrveē Perėndisė tė tjerėt, engjėlli i tij dhe ushtari romak shpallėn qė Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė. Tė ēmendurit dhe madje shpirtrat e papastėr i rrėfyen Jezusit: “Ti je Biri i Perėndisė.” (Marku 3:11; 5:7; Mateu 8:29; Luka 4:41; 8;28). Dishepujt e Jezusit po ashtu rrėfyen qė ai ėshtė “Krishti (Mesia), Biri i Perėndisė sė Gjallė” (Mateu 16:16; 14:33). Jezusi, si bir i vėrtetė, preferoi t’i jepte lavdinė Atit tė tij, porse ai po ashtu nuk do tė mohonte Birėrinė e tij (Mateu 26:63; Marku 14:62; Gjoni 10:36). E rėndėsishme nė kėto dy pasazhet e para (dhe tė tjerat) ėshtė afėrsia e madhe nė mes termave “Mesi” dhe “Bir i Perėndisė”.

Ėshtė po ashtu interesante pėr tė vėnė re sa afėr Birėria e Jezusit ėshtė e lidhur mė vuajtjen e tij (Romakėve 5:10; 8:32; Galatasve 2:20; Hebrenjve 5:8; 6:6). Kur Jezusi qe uritur shumė pas njė agjėrimi tė gjatė, tunduesi i tha atij: “Nė qoftė se je Biri i Perėndisė, thuaj qė kėta gurė tė bėhen bukė.” (Mateu 4:3). Kur Jezusi ishte nė agoni nė kryq, kalimtarėt e pėrqeshėn atė duke i thėnė: “Nė qoftė se je Biri i Perėndisė, zbrit nga kryqi!” (Mateu 27:40). Kėta kalimtarė harruan qė Jezusi ėshtė Bir i Perėndisė. Perėndia, kėrkon dhe shėrben dhe madje vuan pėr tė shpėtuar ata qė i do, njerėzit e botės. Ai nuk ėshtė biri i njė mbreti tokėsor, i cili duhet treguar fuqinė e tij dhe duhet ruajtur krenarinė duke u shfaqur triumfues nė sytė e botės, sipas standardeve tė botės. Ishte pikėrisht sepse Ai ėshtė Bir i Perėndisė sė dashurisė arsyeja qė nuk do pėrdorte fuqinė e tij pėr qėllime egoiste por nė mėnyrė tė pėrkryer e realizoi vullnetin e Atit tė tij, i cili zgjodhi ta zbuloj Vetėn dhe dashurinė e Tij ndaj gjithė njerėzve me anė tė Shėrbėtorit/Birit tė Tij tė pėrvuajtur.

Madje edhe njė lexim i shkujdesur i vargjeve tė cituara mė lartė do tė tregonte qė pėrdorimi i termit “Bir i Perėndisė” nė referencė ndaj Jezusit ndryshon nė kualitet sikurse edhe nė shtrirje nga pėrdorimet tjera tė pėrmendura mė parė. Tė tjerėt qenė zgjedhur me anė tė hirit nga Perėndia si fėmijė tė tij tė birėsuar; Biri ėshtė nė Atin pėrjetėsisht. Tė tjerėt iu bindėn Atit, ndonėse jo nė mėnyrė tė pėrkryer; Jezusi iu bind Atit nė mėnyrė tė pėrkryer, pa mėkat (Hebrenjve 4:15). Bijtė duhet jenė si babai i tyre, por vetėm Jezusi ishte i pėrkryer si Ai nė mirėsinė e tij, duke e ofruar vetėn plotėsisht pėr tė dhe njerėzit e tij. Ati ia ka besuar tėrė gjykimin Birit vetėm, “qė tė gjithė ta nderojnė Birin ashtu siē nderojnė Atin” (Gjoni 5:22,23). Vetėm Biri jep jetė siē jep jetė Ati (Gjoni 5:21). Sepse, sikurse Ati ka jetė nė vetvete, kėshtu ia ka dhėnė dhe Birit tė ketė jetė nė vetvete” (Gjoni 5:26). Biri ėshtė i bindur ndaj Atit, me vullnetin e Atit qė konkretizohet nė Birin; por Ati po ashtu e dėgjon dhe i pėrgjigjet Birit (Gjoni 11:41-44). Si rrjedhim, ka ndarje tė fuqisė, autoritetit, njohurisė, lavdisė dhe mbretėrimit qė shėnon njė marrėdhėnie tė barazisė dhe reciprocitetit nė mes tė Dyve qė janė Njė. Lidhur me njerėzit, engjėllin, mbretin, njerėzit besimtarė do tė mund tė thuhej: “Sė fundi, kėto ditė na ka folur me anė tė Birit, tė cilin e bėri trashėgimtar tė tė gjitha gjėrave, me anė tė tė cilit e krijoi dhe gjithėsinė. Ai, duke qenė shkėlqimi i lavdisė sė tij dhe vula e qenies sė tij dhe duke i mbajtur tė gjitha me fjalėn e fuqisė sė tij.” (Hebrenjve 1:2)

Shumė prej pėrdorimeve tė termit “bir” nė Biblėn e Shenjtė dhe nė gjuhė tė tjera mund tė ofrojnė tė dhėna ndaj kuptimit tė termit “Bir i Perėndisė” nė referencė ndaj Jezusit, por nė fund tė fundit pėrdorimi i termit, i adresuar direkt ndaj Jezusit, ngelet unik sikurse qė edhe marrėdhėnia qė pasqyron ėshtė unike. Jezusi tha: “Unė dhe Ati jemi njė.” (Gjoni 10:30).

Shpjegimi i kuptimit tė Jezusit si Bir i Perėndisė

Si munden atėherė myslimanėt (dhe tė krishterėt) tė ndihmohen pėr tė kuptuar Jezusin dhe domethėnien e vėrtetė tė emrit tė tij “Bir i Perėndisė”?

Nė rend tė parė, ėshtė e rėndėsishme qė Inxhilli i Shenjtė nuk e portretizon Jezusin duke shpallur rrėmujshėm vetėn Bir tė Perėndisė – dhe pėr faktin qė ai ėshtė Mesia (Krishti). Dhe as ne nuk duhet, veēanėrisht kur e dimė qė termi ėshtė ofendues ndaj atyre me tė cilėt ne bisedojmė.

Hebrenjtė nė fakt, ishin tė njohur me titullin “Bir i Perėndisė”, siē ishin tė njohur edhe me titullin “Mesi”. Ka dėshmi, ndonėse jashtė Biblės, qė ata flisnin rreth Torės si “vajzėn e Perėndisė”, duke e kuptuar si “zbulesė tė Perėndisė”, pa i sakrifikuar bindjet e tyre monoteiste. Ata sidoqoftė kundėrshtuan kur Jezusi e quajti veten “Mesi” dhe “Bir i Perėndisė”, duke i konsideruar rrėfimet rreth vetes sė tij blasfemuese dhe meritore pėr kryqėzim (Gjoni 5:18; 10:33). Andaj nuk ėshtė vėshtirė pėr t’u habitur qė Jezusi vetė e pėrdorte termin me modesti.

Sė dyti, duhet tė bėhet e qartė qė Jezusi ishte njeri, shėrbėtor dhe profet, njėjtė siē kanė insistuar myslimanėt dhe njėjtė siē pohon Inxhilli i Shenjtė pėr Birin e Perėndisė tė jetė bėrė. Kur dishepujt e Jezusit e takuan pėr tė parėn herė Jezusin, ata e kuptuan atė tė jetė njeri. Si mund ta kishin kuptuar ndryshe? Ata e dinin atė nė nevojė tė shoqėrimit dhe lutjes. Ata e panė atė duke qarė. Ata e dėgjuan atė teksa lutej dhe e panė atė nė veprim duke e nėnshtruar vullnetin e tij vullnetit tė Atit, duke e pohuar vullnetin e Atit tė jetė buka e tij. Fjalėt e tij: “Ati ėshtė mė i madh se unė” qenė tė kuptueshme pėr ta. Si ndryshe ėshtė dashur ata ta kuptonin? Apo ne, po tė kishim qenė me tė nė tokė?

Vetėm atėherė kur shoqėrimi i dishepujve me Jezusin qe thelluar, pasi ata i dėgjuan fjalėt e tij dhe dėshmuan pėr veprat e tij, ata filluan tė mrekulloheshin dhe tė bėnin pyetje rreth tij: “Kush ėshtė ky njeri?” “Nga vjen ai?” Ata e panė atė duke i ushqyer turmat, duke shėruar tė sėmurėt, tė kontrollonte natyrėn, t’i ngriste tė vdekurit. Ata e dėgjuan atė duke i falur mėkatet, e dėgjuan duke folur nė mėnyrė tė jashtėzakonshme lidhur me qėllimin e ardhjes sė tij, lidhur me lidhjen e tij me Tempullin, Ligjin dhe profetėt, lidhur me dashurinė e Perėndisė dhe marrėdhėnien personale me Perėndinė. Qoftė edhe atėherė, kishte tė atillė qė e keqinterpretonin atė dhe veprat e tij, me paramendim apo ndryshe.

Tė kuptuarit e dishepujve rreth Jezusit dhe shėrbesės sė tij ishte gradual dhe nė momente tė caktuara njė proces i dhimbshėm. Atė qė ai kėrkoi nga ta pėr tė kuptuar rreth tij nuk qe thjesht njė intelekt i mprehtė por njė besim i fortė nė Perėndinė dhe bindje ndaj vullnetit tė tij, gatishmėri pėr vetė-ekzaminim, pendim dhe ndėrrim mendjeje e zemre nė dritėn e shenjtėrisė sė Perėndisė dhe Ligjit tė tij tė Shenjtė, njė hapje pėr tė pranuar atė qė ai tha pėr veten e tij, atė qė ai e ka bėrė, atė qė do ta bėnte dhe qėllimi prapa kėtyre tė gjitha. E vėrtetė, Pjetri e rrėfeu Jezusin qė Mesia dhe Biri i Perėndisė, por shumė shpejt vazhdoi ta kontradiktonte Jezusin duke e mohuar qė Jezusi duhej tė vuante dhe vdiste (Mateu 16:21,22), sikur qė kishte mprehtėsi mė tė thellė rreth vullnetit dhe udhėve tė Perėndisė se sa Jezusi! (Gjoni 12:1-7). Gratė duket qė e kishin kuptuar mė mirė (Marku 14:1-9). Thėnė shkurtė, tė kuptosh Jezusin nuk ėshtė thjeshtė ta rrėfesh gojarisht atė, ta admirosh apo ta duartrokasėsh atė; por ta ndjekėsh dhe t’i bindesh atij.

Nė fakt, Inxhilli i Shenjtė qartė dhe nė mėnyrė tė vazhdueshme bėn me dije qė dishepujt e Jezusit nuk e kishin kuptuar thellė rėndėsinė e Birėrisė sė tij apo shėrbesės sė tij pėrderisa nuk qe ngritur nga tė vdekurit! Atėherė ndryshimi nė mendjet dhe zemrat e tyre qe dramatik. A u ofron kjo tė krishterėve ēelėsin pėr ta dėshmuar atė? Ndoshta pėr tė propozuar teknika rreth prezantimit tė Jezusit ndaj myslimanėve apo kujtdo tjetėr mund tė jetė e dyshimtė, a ekziston kėtu njė model i procedurave nė tė cilėn tė krishterėt do tė mund tė meditonin apo ta imitonin?

Sė treti, ėshtė shpesh e nevojshme tė sqarohet ēfarė termi “Bir i Perėndisė” nė referencė ndaj Jezusit nuk nėnkupton. Siē u cek mė sipėr, askund nuk sugjeron Inxhilli i Shenjtė qė Perėndia e merr Marinė si grua, qė Ai lind dhe qė si rezultat Jezusi ėshtė Bir i Perėndisė nė bazė tė lindjes sė tij jo tė zakonshme nga Maria. Perėndia nuk ėshtė hyjni mashkullor! Inxhilli, sikurse Kurani, flet pėr Jezusin si biri i tė virgjėres Mari. Nė arabisht Jezusi quhet ibnu'llah jo ualadu'llah. As qė i sakrifikon Inxhilli pohimet fundamentale biblike qė Perėndia ėshtė njė. As qė sugjeron qė pėr tė krishterėt Jezusi, si Biri i Perėndisė, ėshtė njė perėndi tjetėr i lidhur me Perėndinė, apo qė nė njė mėnyrė Jezusi, si Biri i Perėndisė, ėshtė i dyti apo i treti nga tre perėnditė, apo qė disi Jezusi nga pozita e tij origjinale prej njeriu dhe shėrbėtori ngritet nė statusin e Birit tė Perėndisė pėr t’i zėnė vendin pastaj Perėndisė sė vėrtetė. Nė asnjė mėnyrė Inxhilli i Shenjtė pohimet e Birėrisė sė Jezusit nuk i transformon nga monoteizmi biblik nė njė formė tė lehtė tė politeizmit. Perėndia ėshtė njė! Dhe Jezusi, Biri i Perėndisė, konfirmon qė Perėndia ėshtė njė! Vetėm pasi myslimanėt dhe tė krishterėt tė kenė vendosur kėtė pikė tė pėrbashkėt, mund tė vazhdojnė diskutimin lidhur me atė kush Perėndia ėshtė, ēfarė bėn ai pėr njerėzimin, ēfarė pret nga njerėzimi dhe si Perėndia ėshtė njė pėrderisa Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-02-12, 16:10   #13
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Titulli: Unė dhe Ati jemi Njė

Sė katėrti, besimi i krishterė nė Jezusin si Bir i Perėndisė thjeshtė pasqyron pohimin konstant, ngulmues dhe tė qėndrueshėm qė ai ėshtė Biri i Perėndisė. Nė kundėrshtim ndaj disa sugjerimeve myslimane, normalisht pa ndonjė evidencė, tė krishterėt pėrfshirė edhe Shėn Palin, nuk e shpikėn kėtė titull. Pėr tė krishterėt tė mohohet Birėria e Jezusit do tė nėnkuptonte qė duhet shuanin tė gjitha referencat ndaj kėtij titulli nė Inxhillin e Shenjtė. Nėse tė krishterėt do ta bėnin kėtė, atėherė ata do tė ishin me tė vėrtetė fajtorė pėr korruptimin e Shkrimeve tė tyre, njėjtė si shumė myslimanė ndjejnė (por jo Kurani) tė krishterėt tė kenė bėrė. Kurani u thotė tė krishterėve qė ata duhet gjykuar sipas Inxhillit (surja 5:46,47). Nuk pėrmban referencė ndaj Inxhillit tė korruptuar apo tė anuluar.

Sė pesti, dhe e lidhur mjaft me pikėn e mėparshme, tė krishterėt duhet t’i inkurajojnė myslimanėt pėr tė lexuar Inxhillin e Shenjtė me njė mendje dhe zemėr tė hapur dhe t’i krahasojnė bashkė portretet biblike dhe kuranore tė Birėrisė sė Jezusit. Edhe nėse myslimani e mohon portretin biblik tė Birėrisė sė Jezusit pasi ta ketė studiuar me seriozitet, ai do tė duhej tė kishte kuptuar tė paktėn kuptimin e Birėrisė sė Jezusit siē e portretizon Bibla. Pasi tė jetė kuptuar kuptimi biblik i Birėrisė sė Jezusit nga ana e njė myslimani, atėherė mund tė krahasohen portretet biblike dhe kuranore tė Jezusit si Bir i Perėndisė dhe tė konsiderohen tė ndryshme nga njėra tjetra. Kurani e mohon konceptin e Birėrisė sė Jezusit tė cilin Bibla nuk e pohon asnjėherė dhe as qė do tė mund ta pohonte sepse me tė vėrtetė ėshtė e huaj pėr konceptin biblik. Sidoqoftė Bibla e pohon Jezusin tė jetė Biri i Perėndisė – nė kuptimin biblik tė kėtij termi!

Njė mori referencash mė tė ngjashme me portretizimin islamik tė Jezusit mund t’i ndihmonte mė tej myslimanėt nė tė kuptuarit e Jezusit si Biri i Perėndisė. Nė mes tė shumė emrave tė pėrdorur pėr Jezusin nė Kuran, tri nė veēanti mund tė ndihmojnė pėr tė shpjeguar tė kuptuarit krishterė tė Birėrisė sė tij:

1. 'Abdu'llah -- "Shėrbėtor i Perėndisė" (surja 19:30)

2. Resulu'llah -- "Apostull (i dėrguar) i Perėndisė" (surja 4:157)

3. Kalimatu'llah --"fjala e Perėndisė" (surja 4:171)

1. Detyra kryesore e tė birit ėshtė t’i bindet dhe tė nderoj atin e tij, t’i shėrbej atij lirshėm dhe plotėsisht. Idetė e tė qenit shėrbėtor dhe bir janė afėrsisht tė lidhura nė Biblėn e Shenjtė. Kisha e krishterė i ka konsideruar ēdo herė Kėngėt e Shėrbėtorit nė librin e profetit Isaia duke iu referuar Jezusit, Mesisė (Isaia 42:1-4; 52:13-53:12, etj.). Ky shėrbėtor quhet “i zgjedhuri” nga Perėndia. “Fryma e Perėndisė sovran” ėshtė mbi tė (Isaia 61:1). Ai i shėron tė sėmurėt dhe ndihmon tė shtypurit. Ai madje vuan dhe mban fajin e tė tjerėve dhe ishte shfajėsuar nga Perėndia. Tė krishterėt e hershėm pėrdornin tė njėjtėn fjalė nė Kėngėn e Shėrbėtorit i referuar Jezusit si “Shėrbėtori i shenjtė” i Perėndisė (Veprat 4:27,30). Ky Bir nė fakt i shėrbeu Atit, jo qė ishte i detyruar por pėr hir tė unitetit tė tij me Atin dhe pėr shkak tė dashurisė. Cili shėrbėtor shėrben mė mirė sė biri? Nė Jezusin, biri dhe shėrbėtori janė tė bashkuara!

2. Njė apostull apo i dėrguar ėshtė “i dėrguar” nga Perėndia pėr tė shpallur mesazhin e tij. Jezusi gjithashtu thirret si “apostull” nė Inxhillin e Shenjtė (Hebrenjve 3:1). Sipas tė dhėnave tė ungjillit tė Gjonit, pėr Birin ėshtė folur shpesh si “i dėrguari”, dhe dy termet janė pothuajse sinonime. Ungjijtė tjerė po ashtu e pėrdorin kėtė terminologji dhe termi “Atė” dhe “Dėrguesi” janė praktikisht sinonime po ashtu (Mateu 10:10; Marku 9;37; Luka 9:48). Kanė ekzistuar shumė apostuj qė qenė dėrguar nga Perėndia. Por Apostulli/Biri nuk ishte vetėm i dėrguar nga Perėndia; Ai ishte dėrguar prej Perėndisė po ashtu. Ai erdhi nga lartė, prej vetė Perėndisė (Gjoni 8:23,42) dhe kėshtu ai quhet “Emanu-el”, “Perėndia me ne”. (Mateu 1:23).

Shėmbėlltyra e Jezusit e pronarit qė mungon ėshtė shumė instruktive nė tėrė ēėshtjen e Birėrisė sė Jezusit. Shėrbėtorėt e pronarit qenė tė paaftė pėr tė mbledhur qiranė e vreshtit qė kishte mbjellur dhe pajisur tėrėsisht e qė pastaj ua kishte lėnė vreshtarėve. Mė nė fund, pronari vendosi tė dėrgonte tė birin si pėrfaqėsuesin e tij personal. Vreshtarėt e vranė atė, duke menduar qė nė kėtė mėnyrė kishin arritur fitore dhe do tė mund tė merrnin nė posedim pronėn pėr vetėn e tyre, por nė fund ata humbėn ēdo gjė. (Mateu 21:33-43 etj).

Qartė, pronari dhe biri nė kėtė shėmbėlltyrė pėrfaqėsojnė Atin pėrkatėsisht Birin. Ēfarėdo tjetėr tė mėsojė shėmbėlltyra, e bėn tė qartė dallimin nė mes tė “tė dėrguarve” dhe “tė Dėrguarit”, profetėt dhe Birin, dhe fatin pėrfundimtar tė “tė Dėrguarit”. Nė tė vėrtetė, kjo shėmbėlltyrė ėshtė e ēuditshme dhe jashtėzakonshme! Sidoqoftė nuk ėshtė mė e ēuditshme dhe mė e jashtėzakonshme se Personi dhe ngjarja tek e cila drejton shėmbėlltyra.

Nė kėtė mėnyrė, ėshtė e qartė pėr ēfarė qėllimi ėshtė dėrguar Biri nga dhe prej Atit: ta zbuloj Atė, ta zbatoj planin e Tij tė shpėtimit pėr njerėzimin, tė shėrbej si pėrfaqėsuesi i Tij “personal” dhe ta pėrfshij Veten nė proces (Gjoni 3:16; Romakėve 8:3,29; Galatasve 4:4-7). Duke zbatuar vullnetin shpėtues tė Perėndisė, Biri unik duhej tė fitonte shumė “vėllezėr”, tė cilėt, duke e ndjekur Atė, do tė bėheshin po ashtu “bijtė” e Perėndisė me anė tė birėsimit tė Tij tė hirshėm. Ata qė e ndjekin Shėrbėtorin/Birin e bindur tė dėrguar nga Ati janė po ashtu shėrbėtorė/bij tė bindur tė Perėndisė, “myslimanė” tė vėrtetė (siē quhen ndjekėsit e Jezusit nė Kuran – surja 3:52; 5:111). Biri/Shėrbėtori/i Dėrguari/Shpėtimtari: tė gjitha kėto janė tė lidhura afėr nė Biblėn e Shenjtė.

3. Pėr myslimanėt, njėjtė si pėr tė krishterėt, Fjala e Perėndisė ėshtė e pėrjetshme, siē ėshtė edhe Perėndia i pėrjetshėm. Ėshtė nėpėrmjet Fjalės sė tij qė Perėndia vepron, duke krijuar dhe mbajtur universin dhe duke zbuluar vullnetin e tij. Nėse dikush do tė duhej t’i referohej Fjalės sė Perėndisė nė mesin e myslimanėve, ata do tė mendonin normalisht pėr Kuranin. Sidoqoftė, shumė prej tyre e dinė qė Jezusi quhet “fjala (Fjala?) e Perėndisė” nė Kuran. Ndonėse e konsiderojnė Jezusin vetėm si profet, a do tė mundte ideja e tyre rreth tė qenit tė tij “fjalė e Perėndisė” tė mbushet me kuptimin biblik tė sė njėjtės shprehje? Disa do tė thonė, “Jo!” Pėr tė tjerėt kjo ėshtė njė mėnyrė e mirė pėr tė sqaruar marrėdhėnien e Jezusit me Atin, pėrfshirė edhe konceptin e Birėrisė. Ashtu siē ėshtė Fjala e pėrjetshme e Perėndisė, ashtu ėshtė edhe Biri i pėrjetshėm i Perėndisė (Gjoni 1:14). Mund tė ndihmojė po ashtu pėr t’i larguar keqkuptimet e rrėnjosura thellė rreth kėsaj marrėdhėnie, duke i orientuar myslimanėt tė besojnė qė tė krishterėt besojnė vetėm nė njė Perėndi, qė ata nuk e ngrenė Birin si njė Perėndi tjetėr, as qė e zėvendėsojnė Perėndinė me Birin dhe as qė e bėjnė njeriun Perėndi.

Edhe nė mes njerėzish ne mbėshtetemi mjaft nė fjalėn e dikujt pėr tė ditur ēfarė njė person do dhe bėn dhe ēfarė personi ėshtė ai. Me anė tė fjalės sė tij njeriu e bėn veten tė njohur, duke sjellė jashtė atė qė ėshtė brenda tij. Ne i besojmė Abdullahut sepse i besojmė fjalės sė Abdullahut. Ne e bėjmė dallimin nė mes tė Abdullahut dhe fjalės sė tij dhe ne e konsiderojmė tė njėjtė Abdullahun me fjalėn e tij. Si njėri dhe tjetra janė tė vėrteta.

Nė njė mėnyrė shumė mė ndryshe, mė tė lartė dhe tė lavdishme, Fjala qė rrjedh nga Perėndia e shpreh vullnetin e Perėndisė dhe veprimet e tij dhe po ashtu zbulon ēfarė ėshtė Ai nė njė mėnyrė tė kuptueshme. Kėshtu Inxhilli i Shenjtė thotė:

“Nė fillim ishte Fjala dhe Fjala ishte pranė Perėndisė, dhe Fjala ishte Perėndi. Ai (fjala) ishte nė fillim me Perėndinė. Tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij (fjala), dhe pa atė nuk u bė asnjė nga ato qė u bėnė. Nė atė ishte jeta, dhe jeta ishte drita e njerėzve.... Dhe Fjala u bė mish dhe banoi ndėr ne; dhe ne soditėm lavdinė e tij, si lavdia e tė vetėmlindurit prej Atit, plot hir e tė vėrtetė.... Askush s`e pa Perėndinė kurrė; i vetėmlinduri Bir, qė ėshtė nė gjirin e t`Et [1], ėshtė ai qė e ka bėrė tė njohur.” [2] (Gjoni 1:1-4, 14, 18).

“Ky ėshtė Biri im i dashur; dėgjojeni” (Marku 9:7)

“...sė fundi, kėto ditė na ka folur me anė tė Birit.” (Hebrenjve 1:2)

[1.] aq intimisht ėshtė i lidhur me Atin. A do tė duhej tė kujtonim qė edhe Kurani edhe Bibla flasin rreth “dorės sė Perėndisė”, “fytyrės sė Perėndisė”, etj?

[2.] "Ai e ka bėrė atė tė njohur": drejtpėrdrejtė nga gjuha origjinale greke e Inxhillit tė Shenjtė “Ai e ka sqaruar (interpretuar) atė”. Ėshtė njėjtė si tė kishte zbuluar Perėndia zemrėn e tij tė fshehur nėpėrmjet Fjalės sė tij tė mishėruar.

Nėse njė mysliman mund tė pranoj qė Fjala e Perėndisė, e cila ėshtė e pėrjetshme si vetė Perėndia ėshtė i pėrjetshėm, mund tė hyjė po ashtu nė kufizimet e kohės dhe tė hapėsirės dhe tė jetė nė dispozicion nė formėn e njė libri, a nuk ėshtė e mundshme tė kuptoj po ashtu qė kjo Fjalė mund tė manifestohet nė formė tė njė qenieje njerėzore? Nėse nė botė Fjala e pakrijuar e Perėndisė nė formėn e krijuar tė njė libri mund tė shpjegohet si e pakrijuar dhe e krijuar bashkė, atėherė a nuk mundet Fjala e Perėndisė nė formėn e krijuar tė njė qenie njerėzore tė pėrshkruhet si e pakrijuar dhe e krijuar bashkė, nėse Perėndia i vetėm do ta dėshironte kėtė? Fakti qė Perėndia deshi ashtu haset pikėrisht nė dėshminė e Inxhillit tė Shenjtė: vetė-manifestimi i pėrjetshėm i Perėndisė, Fjala e tij, Biri i tij ka hyrė nė formėn njerėzore si Jezusi, Mesia.

Jezusi si Biri i Perėndisė: Vetė-zbulimi i Perėndisė nė tokė

Ne gjithė e dimė qė Perėndia ėshtė krijuesi i tė gjitha krijesave. Ne e dimė qė ai vazhdimisht e drejton njerėzimin pėr t’i shumėfishuar shenjat nė krijim dhe histori, tė cilat si kundėrveprim, e drejtojnė njerėzimin pėrtej kėtyre shenjave tek mė i larti Perėndi si krijues dhe gjyqtar i njerėzimit. Ne e dimė qė periodikisht ai ka intervenuar nė historinė e krijimit me anė tė profetėve dhe apostujve dhe Shkrimeve. Ai ka ndėrmjetėsuar nėpėrmjet tyre, pėrmes sė cilėve i ka ofruar njerėzimit njė model pėr jetėn. Me siguri ne tė gjithė pajtohemi po ashtu qė ai i sjell dėshmi Vetes me anė tė ndėrgjegjes njerėzore. Nė tė gjitha kėto mėnyra Perėndia zbulon tek ne diēka nė mėnyrė qė ne tė dimė diēka rreth tij. Por a e zbulon Ai veten? A mund ta njohim ne atė?

Pėrgjigja ndaj kėtyre pyetjeve kritike gjendet nė pohimet e mahnitshme tė Jezusit:

“Ēdo gjė mė ėshtė dhėnė nė dorė nga Ati im, dhe asnjėri nuk e njeh Birin, pėrveē Atit; dhe asnjėri nuk e njeh Atin, pėrveē Birit dhe atij tė cilit Biri don t`ia zbulojė” (Mate 11:27)

“Jezusi i tha: ``Ka kaq kohė qė unė jam me ju dhe ti nuk mė ke njohur akoma, o Filip? Kush mė ka parė mua, ka parė Atin; Si vallė po thua: "Na e trego Atin?". A nuk beson se unė jam nė Atin dhe se Ati ėshtė nė mua?” (Gjoni 14:9,10)

Engjėjt, personat dhe gjėrat mund tė na zbulojnė diēka rreth Perėndisė. Por vetėm Perėndia mund ta zbuloj Perėndinė! Duhet vetė Perėndia t’ia zbuloj vetėn njerėzimit.Ėshtė dashur qė vetė Perėndia t’ia zbuloj veten njerėzimit nėn rrethana tė krijuara nė pėrputhje me tė kuptuarit njerėzor. Ēfarė mėnyre tjetėr mė tė mirė mund tė ketė pėr zbuluesin e pėrjetshėm t’i zbulohet njerėzimit nė tokė duke e veshur vetė-manifestimin e Tij nė formėn njerėzore!

Nė Jezusin, Birin e tij tė pėrjetshėm, zbuluesi bėhet po ashtu i zbuluari pėr ne. Kjo ėshtė pėrse Fryma e Shenjtė flet pėr Jezusin si Perėndia i manifestuar nė mish. Nė anėn tjetėr, Biri i zbuluar bėhet zbuluesi i Atit ndėrmjet njerėzimit. “Besoni nė Perėndi dhe besoni edhe nė mua,” thotė Jezusi (Gjoni 14:1). Duke i thirrur dėgjuesit e tij tė besojnė nė tė, Jezusi nuk ėshtė duke e shmangur besimin lehtė nga Perėndia; mė saktė ai thjeshtė ėshtė duke pohuar qė Perėndia, pėrherė mė i Larti, ėshtė duke e zbuluar vetėn nėpėrmjet Jezusit me anė tė prezencės sė tij nė Jezusin.

Perėndia, zbuluesi dhe i zbuluari. Ne mund tė pajtohemi qė Perėndia krijon botėn, cakton profetė, dėrgon Shkrime dhe siguron ligje pėr udhėheqje njerėzore. Por a mundet ai vetė tė hyjė tek krijimi i tij pėr tė qenė me ne? A nuk do tė ishte kjo e padenjė pėr tė? A nuk do ta pėrulte veten me anė tė kėsaj? A nuk do tė ishte nė konflikt me sovranitetin e tij hyrja e tij nė kėtė botė, tė mjegullonte lavdinė e tij dhe ta bėnte atė mė pak tė madh?

Perėndia nė tė vėrtetė ėshtė mė i madhi. Atij vetėm i takon mbretėria, fuqia dhe lavdia. Ai vetė ėshtė sovran. Por ne mund tė pyesim, cila ėshtė natyra e sovranitetit tė Perėndisė? Dhe si e manifeston vete Perėndia natyrėn e sovranitetit tė tij nė mėnyrė qė njerėzimi po ashtu tė filloj tė kuptoj natyrėn e sovranitetit tė tij? Thėnė ndryshe, a do tė duhej ne tė kuptonim sovranitetin e Perėndisė thjeshtė si njė sovranitet i njė potenciali tokėsor i lartėsuar nė shkallėn mė tė lartė? A e manifeston vete Perėndia sovranitetin e tij ndaj krijesės sė tij duke qėndruar i pėrmbajtur (i ftohtė) ndaj tyre? A e mbron Ai sovranitetin e tij duke e izoluar veten nė njė qetėsi hyjnore, tejet i larguar nga vuajtja dhe mėkati i kėsaj bote nė vdekje? Apo ndoshta ėshtė e mundur qė tė kuptuarit tonė rreth sovranitetit tė Perėndisė ėshtė nė kundėrshtim me tė kuptuarit e tij rreth sovranitetit tė tij; qė mendimet e tij nuk janė mendimet tona dhe qė udhėt tona nuk janė udhėt e tij, njėjtė sikur kishte deklaruar Perėndia me anė tė profetit tė tij Isaisė (Isaia 55:8)? A ėshtė e mundur qė Perėndia jo vetėm t’i pėrgjigjet por edhe parashikon dėshirėn e profetit tė tij: “Oh, sikur t`i shqyeje qiejt dhe tė zbrisje...!”? (Isaia 64:1).
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-02-12, 16:12   #14
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Titulli: Unė dhe Ati jemi Njė

Sipas Biblės, Perėndia ėshtė dashuri. Nė perspektivėn biblike, duke hyrė nė kėtė botė, Perėndia nuk e pėrul veten; mė saktė ai e lartėson veten. Duke e vizituar botėn, ai nuk e mjegullon lavdinė e tij; mė saktė, ai e zmadhon atė nė mes tė njerėzimit. me anė tė prezencės sė tij nė kėtė botė, Ai nuk bėhet mė i vogėl, mė saktė, Ai bėhet mė i madh nėpėrmjet lavdėrimit tonė tė madh. Duke qenė jo vetėm lart nesh por me ne nė Jezusin Emanuel, Ai jo vetėm qė vepron nė pajtim me veten e tij; mė tepėr, Ai po bėhet Vetja e tij dhe po bėhet Ai qė do tė jetė.

Nė fund, le ta pėrmbledhim kuptimin biblik tė Jezusit si Biri i Perėndisė, duke mbajtur mend qė 1. “Zoti, Perėndia ynė, ėshtė njė i vetėm” (Ligji i Pėrtėrirė 6:4) dhe 2. Inxhilli i Shenjtė duhet tė lexohet pėr tė kapur kuptimin e plotė tė Birėrisė sė Jezuit nėpėrmjet shėrbimit tė tij:

1. Biri unik i Perėndisė ėshtė nga Ati pėrjetėsisht; me anė tė tij Perėndia krijoi dhe mban universin. Si vetė-manifestim i Perėndisė Ai ėshtė vėrtetė Perėndi.

2. Sepse Perėndia na deshi, Biri unik i Perėndisė hyri nė kohė dhe hapėsirė, qe lindur nga e virgjėra Mari dhe qe thirrur Jezusi Mesia. Si vetė-manifestim i Perėndisė nė tokė nė formėn e njeriut Ai ėshtė po ashtu njeri plotėsisht.

3. Biri ndan atributet e Atit; Ai ėshtė si Ati nė veprat e fuqishme dhe vetė-dhėnien e dashur.

4. Biri ėshtė dėrguar nga/prej Atit si pėrfaqėsuesi i Tij pėr tė zbatuar aktin e tij tė zbulesės dhe shpėtimit.

5. Biri ėshtė mesazhi personal i Atit, Perėndia qė shpreh veten dhe dashurinė e tij nė mėnyrė tė tillė qė tė shihet, dėgjohet dhe tė kuptohet nga njerėzimi.

6. Biri i shėrben Atit nė mėnyrė tė pėrkryer; Ati ėshtė po ashtu pėrgjegjės ndaj vullnetit tė Birit.

7. Ati dhe Biri janė Njė nė njė marrėdhėnie unike tė reciprocitetit tė plotė nė mes tė Pronarit dhe Shėrbėtorit, Dėrguesit dhe tė Dėrguarit, tė Zbuluarit dhe tė Zbuluesit.

8. Ata qė besojnė nė Shėrbėtorin/Birin unik tė dėrguar nga Perėndia, “Lajmi i Mirė” (“Evangelio” apo “Inxhill”) dhe qė e ndjekin atė, mund tė bėhen “vėllezėrit dhe “motrat” e tij; ata mund tė birėsohen, si fėmijė tė bindur tė Perėndisė.

Bekimi, dhe lavdia, dhe dituria dhe falėnderimi
dhe nderimi dhe fuqia dhe forca
janė te Perėndia ynė nė shekuj tė shekujve.
Amen!
(Zbulesa 7:12)


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:22.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.