|
Arena Ndėrkombėtare Ngjarjet mė tė reja nga skena politike ndėrkombėtare. Analiza, komente, materiale nga shtypi boteror. Ngjarje historike e kulturore ndėrkombėtare. Superfuqitė, Aleancat, Luftrat, Traktatet e paqes etj. |
18-01-12, 23:43
|
#1
|
J.H.N.K.SH
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
|
Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
BE-ja po nxiton qė tė krijojė njė super-shtet tė plotė, sepse e dinė ēfarė i pret dhe pėr tė mbijetuar, Europa detyrimisht duhet tė jetė njė shtet i bashkuar. Nxitimi i tyre mė lė tė kuptoj se e dinė mjaft mirė qė lufta ėshtė e pashmangshme
Me siguri tė plotė foli diplomati i njohur Henry Kissinger, kur u pyet pėr situatėn politike qė mbizotėron sot nė botė. Ai u shpreh i sigurt se Lufta e Tretė Botėrore ėshtė shumė pranė. Kissinger pėrshkroi me ngjyra shumė tė errėta tė ardhmen e zymtė qė na pret. Sipas tij, SHBA ėshtė gati tė godasė Kinėn dhe Rusinė, duke gjetur si pretekst Iranin. Ai ėshtė i bindur se SHBA do tė triumfojė, pasi ėshtė mė e mira dhe ka ushtrinė mė tė konsoliduar.
Kissinger, ėshtė njė figurė kontroversale. Diplomati i vlerėsuar me ēmimin Nobel tė Paqes, nė njė shkrim tė tij nė sajtin elektronik dailysquib.co.uk, jo vetėm qė ėshtė pro luftės, por e pėrshkruan momentin e shpėrthimit me shumė entuziazėm.
Nė kėtė shkrim, ai thotė: SHBA do tė sulmojė Kinėn dhe Rusinė dhe gozhda e fundit nė arkivol do tė jetė Irani, i cili sigurisht qė ėshtė vėnė nė shėnjestėr tė Izraelit.
Lufta qė na pret do tė jetė kaq e ashpėr, saqė vetėm njė superfuqi mund tė fitojė dhe ajo do tė jemi ne. Ndaj dhe BE-ja po nxiton qė tė krijojė njė super-shtet tė plotė, sepse e dinė ēfarė i pret dhe pėr tė mbijetuar, Europa detyrimisht duhet tė jetė njė shtet i bashkuar.
Nxitimi i tyre mė lė tė kuptoj se e dinė mjaft mirė qė lufta ėshtė e pashmangshme. Oh, sa shumė e kam ėndėrruar kėtė moment tė mrekullueshėm! Kontrolloni naftėn, qė tė ushtroni kontroll mbi kombet. Kontrolloni ushqimin qė tė ushtroni kontroll mbi njerėzit.
Nėse je njė njeri i zakonshėm, atėherė mund tė pėrgatitesh pėr luftė. Shko nė periferi dhe ndėrto njė fermė, por duhet tė marrėsh me vete armė, pasi rreth e rrotull do tė kesh turma njerėzish tė uritur. Edhe pse shtresa e lartė do tė ketė vende tė sigurta ku do tė strehohet, duhet qė gjatė kohės tė luftės, tė jetė mjaft e kujdesshme me shtresat mė tė ulėta tė shoqėrisė, pasi vendstrehimet e tyre mund tė rrezikohen.
Informuam ushtrinė se duhet tė pushtojmė mbi shtatė shtete tė Lindjes sė Mesme, me qėllim qė tė sigurojmė burimet e financimit tė ushtrisė dhe pothuaj e kanė pėrfunduar punėn e tyre.
Tė gjithė e dimė se ēfarė mendimi kam pėr ushtrinė, por duhet tė them qė kėtė herė iu bindėn urdhrave tė mėsipėrm.
Tashmė ndodhemi nė fazėn pėrfundimtare dhe stacioni i fundit ėshtė Irani, i cili do tė ndryshojė balancimin. Sa kohė do tė qėndrojė Kina dhe Rusia duke parė Amerikėn tė bėjė spastrime? Arusha e madhe ruse dhe drapri kinez do tė zgjohen nga gjumi i tyre dhe kjo do tė ndodhė kur Izraelit do ti duhet tė luftojė duke pėrdorur gjithė forcat e tij, si dhe arsenalin e armatimeve.
Le tė shpresojmė se ēdo gjė do tė shkojė mirė. Gjysma e Lindjes sė Mesme ėshtė izraelite. Nga rrėnojat do tė ndėrtojmė njė shoqėri tė re, do tė mbetet vetėm njė superfuqi dhe ajo do tė jetė qeveria ndėrkombėtare qė do tė fitojė. Mos harroni, SHBA ka armėt mė tė mira, kemi pajisje qė asnjė komb tjetėr nė botė nuk i ka. SHBA do ti shfaqė kėto armė para popujve, nė momentin e duhur.
Pak fjalė pėr diplomatin
Dr. Henry Alfred Kissinger lindi mė 27 maj 1923 nė Fürth tė Gjermanisė. Ėshtė diplomat dhe politikan me shtetėsi amerikane dhe me origjinė ēifute.
Ishte konsulenti i sigurisė kombėtare tė presidentėve amerikanė Richard Nixon dhe Gerald Ford nė vitet 1969-1975 dhe Ministėr i Punėve tė Jashtme i ShBA-sė ndėrmjet viteve 1973-1977. Ka qenė nismėtari i butėsimit tė marrėdhėnieve midis ShBA-sė dhe Bashkimit Sovjetik, dhe si rezultat ėshtė nėnshkruar marrėveshja e SALT I nė vitin 1972. Nė tė njėjtėn vit u krijuan marrėdhėniet e para zyrtare me Republikėn Popullore tė Kinės.
Kissinger ka dhėnė mbėshtetjen pėr bombardimin e Kamboxhias gjatė viteve 1969-1970. Pėr kontributet e mėdha pėr zgjidhjen e problemit tė Vietnamit, nė vitin 1973 Kissingerit i ishte dhėnė Ēmimi Nobel pėr Paqe. Nė vitin 1979 kontribuoi pėr fillimin e marrėdhėnieve midis Egjiptit dhe Izraelit me metodėn e ashtuquajtur Shuffle Diplomacy
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!
Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
|
|
|
18-01-12, 23:51
|
#2
|
J.H.N.K.SH
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
|
Re: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Duhet parė: Qeveria amerikane urgjentisht po rezervon sasi tė mėdha ushqimi nė baza nėntokėsore (video)
Personi i cili mundi tė filmonte ambientet e fshehta tė bazės nėntokėsore sekrete amerikane, ku aty po rezervohen sasi shumė tė mėdha ushqimesh ėshtė njė punonjės i kėsaj baze dhe njėkohėsisht blogger. Sigurisht jo pėr shumė, pasi niveli i bazės ku ai punėsohet dhe xhirojė pamjet qė vijojnė ėshtė TOP LEVEL SECURITY.
Tunelet nėntokėsorė, janė kaq tė mėdhenj saqė qarkullojnė lirshėm maune me rimorkio dhe tė manovrojė pa asnjė problem
duke shkarkuar ngarkesėn nė depot e nėndheshme krejt lirshėm. Pamjet filmike e vėrtetojnė mė sė miri kėtė gjė.
Tani pyesni veten!!!
Ambiente gjigande nėntokėsore, bazė ushtarake, magazina me pėrmasa marramendėse ku mund tė rezervohen sasi tė pa imagjinueshme ushqimesh!
Grumbullimi i sasive tė mėdha ushqimesh ndoshta mund tė mos pėrbėjė dhe ndonjė dyshim tė madh, pasi ushqimi grumbullohet dhe nė magazina sipėrfaqėsore nė sasi tė mėdha, gjithsesi.
Por, e ēuditshmja e gjithė kėsaj ėshtė se pse duhet qė ambientet nėntokėsor tė kenė njė nivel tepėr tė lartė sigurie?
Mos vallė kanė frikė se i vjedh kush?
Apo diēka tjetėr po ndodh?
Sigurisht qė ata diēka dinė, qė ne nuk e dimė!
Ndiqni pamjet e filmuara nė mėnyrė ėt fshehtė nga blogger-i i cili ndoshta me kėtė gjest vė dhe jetėn e tij nė rrezik:
http://www.youtube.com/watch?v=WhbY8...layer_embedded
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!
Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
|
|
|
19-01-12, 00:40
|
#3
|
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Ēifuti paralajmeron luften e 3-te boterore.
Kurse videoja e dyt, s'ka asgje spektakulare. Grupet evangjeliste kan me shume se nje shpell te till, ku mbledhin ushqim ne rast (jo luft boterore por : ) kiameti :)
Sherr, ke nis mu bo nifar dyshim-tari edhe ti ahahahahahah
__________________
La ilahe il-lall-llah - Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut !
|
|
|
19-01-12, 07:16
|
#4
|
mire ....
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Kush me kend kane me luftu more?
Edhe kush fiton?
.
|
|
|
19-01-12, 09:38
|
#5
|
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zanzi/M
Kush me kend kane me luftu more?
Edhe kush fiton?
.
|
Amerika paska mi mshu kinezve, e tane rusia, india paskan me t'ju kthye amerikes,.. kishe pershkak se amerika e paska kolonizue iranin shkaki i izraelit.
__________________
La ilahe il-lall-llah - Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut !
|
|
|
19-01-12, 17:23
|
#6
|
mire ....
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Makresh
Amerika paska mi mshu kinezve, e tane rusia, india paskan me t'ju kthye amerikes,.. kishe pershkak se amerika e paska kolonizue iranin shkaki i izraelit.
|
aaaaaaaaa, e na? Kush na mshon ne, apo pshtjellimi qashtu edhe dalim pa therr n kam. More spo dihet se cka po bohet me ni rrug kane nis me ma shtru e ishalla sma prishin kur nisin luftimet.
|
|
|
24-01-12, 11:58
|
#7
|
Anėtarėsuar: 10-10-03
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 1,491
|
Re: Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zanzi/M
Kush me kend kane me luftu more?
Edhe kush fiton?
.
|
Para disa Diteve kam par nje Enderr !
Dhe mbas Explodimit te Bombave Atomike te gjith vdiqen dhe nuk fitoji askush.
Interesant ishte Endrra !
Ne Enderr isha ne Parajs/ Xhenet por te them te drejten i Shava Rrafsh qata qka i qiten Bombat Atomike.
Ne princip Endrrat me dalin ndonjeher e ndonjeher jo.
Ishalla edhe qekjo Enderr u kon veq Enderr.
|
|
|
19-01-12, 17:47
|
#8
|
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Me demek , kush e ka bombėn atomiko-nukleriko e paska ardhė vakti tė pėrdorin ( mos tė del afati i pėrdorimit).
Letė ja hudhin njėri-tjetrit .
Kush nuk e ka bumėn atomiqko , tė futet nė birė tė miut , qoftė nafakli e pshton :)
...
O nuk po dijnė me tregu me gojė plot ,se ėshtė afruar dita e kijametit .
__________________
pause
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga premium : 19-01-12 nė 17:50
|
|
|
20-01-12, 11:19
|
#9
|
Guest
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga sherri
BE-ja po nxiton qė tė krijojė njė super-shtet tė plotė, sepse e dinė ēfarė i pret dhe pėr tė mbijetuar, Europa detyrimisht duhet tė jetė njė shtet i bashkuar. Nxitimi i tyre mė lė tė kuptoj se e dinė mjaft mirė qė lufta ėshtė e pashmangshme
Me siguri tė plotė foli diplomati i njohur Henry Kissinger, kur u pyet pėr situatėn politike qė mbizotėron sot nė botė. Ai u shpreh i sigurt se Lufta e Tretė Botėrore ėshtė shumė pranė. Kissinger pėrshkroi me ngjyra shumė tė errėta tė ardhmen e zymtė qė na pret. Sipas tij, SHBA ėshtė gati tė godasė Kinėn dhe Rusinė, duke gjetur si pretekst Iranin. Ai ėshtė i bindur se SHBA do tė triumfojė, pasi ėshtė mė e mira dhe ka ushtrinė mė tė konsoliduar.
Kissinger, ėshtė njė figurė kontroversale. Diplomati i vlerėsuar me ēmimin Nobel tė Paqes, nė njė shkrim tė tij nė sajtin elektronik dailysquib.co.uk, jo vetėm qė ėshtė pro luftės, por e pėrshkruan momentin e shpėrthimit me shumė entuziazėm.
Nė kėtė shkrim, ai thotė: SHBA do tė sulmojė Kinėn dhe Rusinė dhe gozhda e fundit nė arkivol do tė jetė Irani, i cili sigurisht qė ėshtė vėnė nė shėnjestėr tė Izraelit.
Lufta qė na pret do tė jetė kaq e ashpėr, saqė vetėm njė superfuqi mund tė fitojė dhe ajo do tė jemi ne. Ndaj dhe BE-ja po nxiton qė tė krijojė njė super-shtet tė plotė, sepse e dinė ēfarė i pret dhe pėr tė mbijetuar, Europa detyrimisht duhet tė jetė njė shtet i bashkuar.
Nxitimi i tyre mė lė tė kuptoj se e dinė mjaft mirė qė lufta ėshtė e pashmangshme. Oh, sa shumė e kam ėndėrruar kėtė moment tė mrekullueshėm! Kontrolloni naftėn, qė tė ushtroni kontroll mbi kombet. Kontrolloni ushqimin qė tė ushtroni kontroll mbi njerėzit.
Nėse je njė njeri i zakonshėm, atėherė mund tė pėrgatitesh pėr luftė. Shko nė periferi dhe ndėrto njė fermė, por duhet tė marrėsh me vete armė, pasi rreth e rrotull do tė kesh turma njerėzish tė uritur. Edhe pse shtresa e lartė do tė ketė vende tė sigurta ku do tė strehohet, duhet qė gjatė kohės tė luftės, tė jetė mjaft e kujdesshme me shtresat mė tė ulėta tė shoqėrisė, pasi vendstrehimet e tyre mund tė rrezikohen.
Informuam ushtrinė se duhet tė pushtojmė mbi shtatė shtete tė Lindjes sė Mesme, me qėllim qė tė sigurojmė burimet e financimit tė ushtrisė dhe pothuaj e kanė pėrfunduar punėn e tyre.
Tė gjithė e dimė se ēfarė mendimi kam pėr ushtrinė, por duhet tė them qė kėtė herė iu bindėn urdhrave tė mėsipėrm.
Tashmė ndodhemi nė fazėn pėrfundimtare dhe stacioni i fundit ėshtė Irani, i cili do tė ndryshojė balancimin. Sa kohė do tė qėndrojė Kina dhe Rusia duke parė Amerikėn tė bėjė spastrime? Arusha e madhe ruse dhe drapri kinez do tė zgjohen nga gjumi i tyre dhe kjo do tė ndodhė kur Izraelit do ti duhet tė luftojė duke pėrdorur gjithė forcat e tij, si dhe arsenalin e armatimeve.
Le tė shpresojmė se ēdo gjė do tė shkojė mirė. Gjysma e Lindjes sė Mesme ėshtė izraelite. Nga rrėnojat do tė ndėrtojmė njė shoqėri tė re, do tė mbetet vetėm njė superfuqi dhe ajo do tė jetė qeveria ndėrkombėtare qė do tė fitojė. Mos harroni, SHBA ka armėt mė tė mira, kemi pajisje qė asnjė komb tjetėr nė botė nuk i ka. SHBA do ti shfaqė kėto armė para popujve, nė momentin e duhur.
Pak fjalė pėr diplomatin
Dr. Henry Alfred Kissinger lindi mė 27 maj 1923 nė Fürth tė Gjermanisė. Ėshtė diplomat dhe politikan me shtetėsi amerikane dhe me origjinė ēifute.
Ishte konsulenti i sigurisė kombėtare tė presidentėve amerikanė Richard Nixon dhe Gerald Ford nė vitet 1969-1975 dhe Ministėr i Punėve tė Jashtme i ShBA-sė ndėrmjet viteve 1973-1977. Ka qenė nismėtari i butėsimit tė marrėdhėnieve midis ShBA-sė dhe Bashkimit Sovjetik, dhe si rezultat ėshtė nėnshkruar marrėveshja e SALT I nė vitin 1972. Nė tė njėjtėn vit u krijuan marrėdhėniet e para zyrtare me Republikėn Popullore tė Kinės.
Kissinger ka dhėnė mbėshtetjen pėr bombardimin e Kamboxhias gjatė viteve 1969-1970. Pėr kontributet e mėdha pėr zgjidhjen e problemit tė Vietnamit, nė vitin 1973 Kissingerit i ishte dhėnė Ēmimi Nobel pėr Paqe. Nė vitin 1979 kontribuoi pėr fillimin e marrėdhėnieve midis Egjiptit dhe Izraelit me metodėn e ashtuquajtur Shuffle Diplomacy
|
....shume interesant, keto fjal i ndegjuam edhe nga ky dijetar
http://www.youtube.com/watch?v=08mGGC4vbmU
|
|
|
21-01-12, 17:34
|
#10
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Si do tė jetė nė 100 vitet e ardhshme....askush nuk mund te dij....????
Japonia dhe Turqia formojnė njė aleancė pėr tė sulmuar Shtetet e Bashkuara. Polonia bėhet aleati mė i ngushtė i Amerikės. Meksika pėrpiqet fort pėr supremaci globale dhe njė luftė e tretė botėrore zhvillohet nė hapėsirė
Lufta e fshehtė e Shteteve tė Bashkuara
Nė vitin 1492, Kolombi lundroi drejt perėndimit. Nė vitin 1991, Bashkimi Sovjetik u shemb. Kėto dy evenimente pėrkufizuan epokėn evropiane. Dikur, majat jetonin pa e ditur se kishte mongolė, tė cilėt nga ana e tyre nuk e dinin se kishte zulu. Nga shekulli XV e kėtej, fuqitė evropiane nė mėnyrė kolektive e sunduan botėn, duke krijuar sistemin e parė gjeopolitik tė vėrtetė nė historinė njerėzore, deri nė pikėn ku fati i aborigjenėve australianė pėrcaktohej nga politika britanike nė Irlandė dhe ēmimi i bukės nė Francė vėrtitej sipas motit nė Minnesota.
Njėkohėsisht, Europa kreu njė luftė civile 500-vjeēare me egėrsi nė rritje, deri kur kontinenti e sakatoi veten nė shekullin XX dhe e humbi posedimin e saj ndaj botės. Pas rėnies sė Bashkimit Sovjetik, nuk kishte mė asnjė vend tė vetėm evropian qė mund tė konsiderohej si fuqi globale e dorės sė parė.
Njė tjetėr eveniment i paprecedent u zhvillua rreth njė dekadė apo mė shumė mė parė. Pėr 500 vjet me radhė, kushdo qė kontrollonte Atlantikun Verior kontrollonte eksesin e Europės nė botė dhe, bashkė me tė, tregtinė globale. Nga viti 1980, gjeografia e tregtisė kish ndryshuar, kėshtu qė Atlantiku dhe Paqėsori qenė njėlloj tė rėndėsishėm dhe ēdo fuqi qė kishte akses tė drejtpėrdrejtė tek tė dy kishte avantazhe tė mėdha. Amerika Veriore u bė shtylla e sistemit global dhe cilado fuqi qė dominonte Amerikėn Veriore bėhej qendra e gravitetit tė saj. Kjo fuqi, sigurisht, janė Shtetet e Bashkuara.
Ėshtė gjeografia e kombinuar me aftėsinė pėr ta shfrytėzuar atė, ajo qė ka rėndėsi. Shtetet e Bashkuara janė tė sigurta ndaj sulmit nga toka dhe deti. Ato janė tė cėnueshme ndaj sulmit terrorist, por, me pėrjashtim tė njė shkėmbimi bėrthamor, nuk pėrballon asnjė kėrcėnim ekzistencial nė kuptimin qė pėrballuan Britania dhe Franca nė vitet 1940-1941 apo Gjermania dhe Japonia nė vitet 1944-1945. Pjesė e kėtij avantazhi ėshtė se, tė vetėm midis palėve ndėrluftuese, Shtetet e Bashkuara aktualisht pėrfituan nga Lufta e Dytė Botėrore, duke dalė prej saj me njė bazė industriale thellėsisht tė modernizuar. Por kjo nė vetvete mund tė gjendet nė vetė gjeografinė e vendit. Pjelloria e tokės midis Appalachians Mountains dhe Rocky Mountains, si dhe konfigurimi i sistemit lumor tė vendit, sollėn njė sistem ekonomik nė shekullin XIX, qė ndihmoi tė financohej njė ekonomi, e cila sot pėrbėn midis 25 dhe 30 pėrqind tė aktivitetit ekonomik global, nė varėsi tė faktit sesi e vlerėsoni dollarin.
Ndoshta po aq i rėndėsishėm ėshtė fakti se ndėrsa dendėsia e popullsisė sė Japonisė ėshtė rreth 365 njerėz pėr kilometėr katror dhe se shumica e shteteve evropiane ėshtė midis 100 dhe 300 njerėzve pėr kilometėr katror, dendėsia e popullsisė sė Shteteve tė Bashkuara, pėrjashto Alaskėn, ėshtė rreth 34 njerėz pėr kilometėr katror. Shtetet e Bashkuara kanė hapėsirė pėr tu rritur dhe e menaxhojnė mirė emigracionin. Popullsia e tyre nuk pritet qė tė bjerė. Ata janė fuqia dominuese jo pėr shkak tė moralitetit tė regjimit, virtyteve tė popullit tė tyre apo i admirimit nė tė cilin mbahen, por pėr shkak tė dėshtimeve tė Europės dhe tė ndryshimeve nė rrugėt e tregtisė globale.
Ky ėshtė njė lexim gjeopolitik i historisė. Gjeopolitika argumenton se ėshtė gjeografia ajo qė pėrcakton fuqi dhe se fuqia ushtarake, ekonomike dhe politike janė pjesė tė ndryshme tė njė sistemi tė vetėm. Gjeopolitika tenton qė tė mos i marrė shumė seriozisht politikat dhe politikanėt, duke i parė ata si tė ngecur nė realitet. Burrė shteti mė i mirė qė qeveris Islandėn nuk do ta dominojė botėn; sundimtari mė budalla qė sundonte Romėn e lashtė nuk mund ta minojė fuqinė e saj.
Ekonomistėt flasin pėr njė dorė tė padukshme njė koncept, nė mos njė term, tė cilin e kanė huazuar nga Machiavelli. Gjeopolitika ia aplikon konceptin e dorės sė padukshme sjelljes sė vendeve dhe aktorėve tė tjerė ndėrkombėtarė. Gjeopolitika dhe ekonomia theksojnė tė dyja se lojtarėt janė racionalė dhe do tė ndjekin interesin personal tė tyre, nė mos nė mėnyrė tė pagabueshme, atėhere tė paktėn nė mėnyrė jo tė rastėsishme.
Mendo pėr njė lojė shahu. Nė sipėrfaqe, duket se ēdo lojtar ka 20 lėvizje hapėse potenciale. Nė fakt, janė shumė mė pak, sepse shumica e kėtyre lėvizjeve janė aq tė kėqija sa shpejt do tė ēonin nė humbje. Sa mė mirė qė tė jeni nė shah, aq mė pastėr i shikoni opsionet tuaja dhe mė pak lėvizje i shikoni se janė tė disponueshme: sa mė i mirė lojtari, aq mė e parashikueshme lėvizja. Mjeshtri i madh luan me saktėsi absolute tė parashikueshme, deri nė njė goditje brilante tė papritur.
Gjeopolitika presupozon dy gjėra: e para, qė qeniet njerėzore fillojnė ta organizojnė veten nė njėsi mė tė mėdha sesa familjet dhe se kanė njė besnikėri natyrore ndaj gjėrave nė tė cilat qenė lindur, njerėzit dhe vendet; e dyta, qė karakteri i njė kombi pėrcaktohet nė njė masė tė madhe nga gjeografia, siē ėshtė marrėdhėnia midis kombeve. Ne e pėrdorim gjerėsisht termin gjeografi. Ai pėrfshin karakteristikat fizike tė njė vendi, por shkon pėrtej kėsaj pėr tė parė nė efektet e njė vendi ndaj individėve dhe komuniteteve. Kėto janė themelet e parashikimit gjeopolitik.
Opinioni dhe reputacioni kanė pak tė bėjnė me fuqinė kombėtare. Fakti nėse Presidenti amerikan urrehet apo admirohet ėshtė me rėndėsi tė menjėhershme tė paktė, por themelet e fuqisė janė gjithėpėrfshirėse. As ngjarjet e kaluara nuk kanė tė bėjnė shumė me fuqinė kombėtare, nuk ka rėndėsi sa domethėnėse duken nė atė moment. Kriza financiare aktuale pati rėndėsi, por ajo nuk e ndryshoi gjeometrinė bazė tė fuqisė ndėrkombėtare. Koncepti i rėnies amerikane nė mėnyrė tė ērregullt ėshtė tronditur, por qė Amerika tė bjerė poshtė duhet qė ndonjė fuqi tjetėr tja kalojė. Nuk ka asnjė kandidat.
Le tė shikojmė Kinėn, mė sė shumti e pėrmendur si sfiduesi i Shteteve tė Bashkuara. Kina Han ėshtė e rrethuar nga katėr shtete jastėk Manēuria, Mongolia e Brendshme, Ksiniangu dhe Tibeti. Pa kėto jastėkė, kufijtė e Kinės do tė spostoheshin nga brenda dhe Kina do tė bėhej e cenueshme. Me kėto katėr shtete jastėk nė vend, Kina ėshtė e sigurtė, ama si njė ishull i bllokuar, i rrethuar nga xhungla malore, Himalajat, stepat e Azisė Qendrore dhe pyjet siberiane. Kina ėshtė e bllokuar nė tė gjitha drejtimet, pėrveē detit.
Shumica dėrrmuese e popullsisė kineze jeton brenda 1000 miljeve nga bregu Paqėsor. Pėrtej kėsaj linje, furnizimi me ujė tė pijshėm nuk do ti mbėshteste popullsi tė mėdha. Pjesa mė e madhe e zhvillimit industrial ndodh brenda 100 miljeve nga bregu. Shiko shifrat e mėposhtme, tė nxjerra nga statistikat kineze. Rreth 64 milionė kinezė jetojnė nė familje me mė shumė se 20000 dollarė tė ardhura nė vit. Rreth 165 milionė kinezė jetojnė me tė ardhura nė vit midis 2000 dhe 20000 dollarėve. Shumica e kėtyre jetojnė brenda 100 miljeve nga bregu. Rreth 400 milionė kinezė kanė tė ardhura familjare midis 1000 dhe 2000 dollarėve nė vit, ndėrsa rreth 670 milionė kanė tė ardhura familjare prej mė pak se 1000 dollarė nė vit. Kina ėshtė njė territor me varfėri tė jashtėzakonshme. Mao e bėri Marshimin e Madh qė tė ngrinte njė ushtri fshatarėsh tė dėshpėruar pėr ta rregulluar kėtė lloj mosbalance ekstreme. Mosbalanca ekziston akoma, njė vullkan poshtė regjimit aktual.
Kina do tė duhej ta trefishonte madhėsinė e ekonomisė sė saj dhe Shtetet e Bashkuara do tė duhej tė qėndronin nė vend nėqoftėse Kina do tė barazohej pėr nga GDP-ja me to. Ushtarakisht, Kina ėshtė e pafuqishme. Ushtria e saj ėshtė njė forcė sigurie e brendshme, aftėsia e saj pėr tė projektuar fuqi e bllokuar nga barriera natyrore. Marina e saj ekziston mė sė shumti nė letėr dhe nuk mund tė paraqesė asnjė kėrcėnim serioz ndaj Shteteve tė Bashkuara. Deklarime sipėrfaqėsore pėr Kinėn qė po kalojnė Shtetet e Bashkuara nga pikėpamja gjeopolitike injorojnė realitete bazė dėrrmues. Nė mėnyrė tė imagjinueshme Kina mund ti tejkalonte problemet e saj, por kjo do tė kėrkonte pjesėn mė tė madhe tė shekullit pėr tė tejkaluar probleme tė kėsaj madhėsie.
Europa, nėqoftėse ndonjėherė unifikohet nė njė fuqi tė bashkuar ekonomike dhe ushtarake, sigurisht qė mund ti sfidonte Shtetet e Bashkuara. Megjithatė, siē e kemi parė gjatė krizės sė fundit financiare, nacionalizmi vazhdon qė ta pėrēajė kontinentin, edhe pse lodhja e ka bėrė kėtė nacionalizėm mė pak tė ashpėr. Ideja e Europės qė bėhet njė shtet multikombėtar me njė sistem vendimmarrės ekonomik vėrtet tė integruar dhe me njė forcė ushtarake globale nėn komandė tė pėrbashkėt ėshtė po aq e largėt si ėndėrr sa ajo e Kinės qė bėhet fuqi globale.
Kjo nuk ėshtė njė pikėpamje amerikocentrike e botės. Bota ėshtė amerikocentrike. Shtetet e Bashkuara drejtojnė resurset ekonomike tė Amerikės Veriore, kontrollojnė oqeanet dhe hapėsirėn e votės, projektojnė fuqi ku tė duan, nė mėnyrė tė zgjuar ose jo. Shtetet e Bashkuara janė pėr botėn ajo ēka Britania qe dikur pėr Europėn. Tė dy vendet varen nga kontrolli i deteve pėr tė siguruar interesat e tyre. Tė dy vendet e kuptuan se mėnyra mė e mirė pėr tė fituar kontrollin e deteve qe qė ti ndalonte vendet e tjera nga ndėrtimi i flotave. Tė dy e kuptuan se mėnyra mė e mirė pėr ta bėrė kėtė gjė qe tė ruhet njė balancė force nė tė cilėn sfidues potencialė ti harxhonin resurset e tyre duke luftuar njėri tjetrin nė tokė nė vend, qė tė ndėrtonin flota qė mund ta sfidonin kontrollin e tyre tė deteve.
Shtetet e Bashkuara po e bėjnė kėtė gjė globalisht. Objektivi parėsor i tyre ėshtė qė gjithmonė tė parandalojnė shfaqjen e njė fuqie tė vetme qė mund tė dominojė Eurazinė dhe gadishullin evropian. Me rėnien e Bashkimit Sovjetik, limitet e Kinės dhe pėrēarjet e Bashkimit Europian, aktualisht nuk ka asnjė kėrcėnim tė kėsaj natyre. Kėshtu qė Shtetet e Bashkuara kanė lėvizur drejt njė objektivi dytėsor, qė ėshtė bllokimi i shfaqjes sė ēdo hegjemonisti rajonal qė nė perspektivė tė mund tė rritet nė diēka mė tė rrezikshme. Shtetet e Bashkuara bėjnė ēka munden pėr tė ndėrprerė rishfaqjen e fuqisė kombėtare ruse, ndėrsa ndėrton marrėdhėnie me vende kufitare tė tilla si Polona dhe Turqia. Ato inkurajojnė trazira nė rajonet kufitare tė Kinės, duke pėrdorur si justifikim ideologjinė e tė drejtave tė njeriut. Ato kryejnė luftėra tė drejtpėrdrejta apo jo tė drejtpėrdrejta me njė bazė dukshėm tė rastėsishme, nga Somalia nė Serbi, nga Iraku nė Afganistan.
vijon
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
21-01-12, 17:34
|
#11
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
vijimi
Shumė prej kėtyre luftėrave duket se ecin shumė keq. Megjithatė, suksesi nuk matet nga paqėtimi i njė vendi, por nga shkatėrrimi i tij. Nė masėn nė tė cilėn kontinenti euraziatik shkatėrrohet, nė masėn qė ka trazira dhe ndarje nga Atlantiku nė Paqėsor, Shtetet e Bashkuara e kanė realizuar misionin e tyre. Iraku ėshtė shembullor. Ndėrhyrja amerikane rezultoi nė njė luftė civile. Nė fakt, ajo ēka u duk se qe dėshtim, nė fakt qe njė rezultat i kėnaqshėm. Nė mėnyrė subjektive, ne do tė mendonim se George Ė. Bush dhe kritikėt e tij qenė tė paditur nė kėtė, por kjo ėshtė tamam gjeopolitikė. Imperativėt gjenerojnė ideologji (njė Irak demokratik) dhe pikėpamje tė gabuara (armė tė shkatėrrimit nė masė). Megjithatė, kėto janė hije nė mur. Janė imperativėt gjeopolitikė, jo retorika, qė duhet kuptuar me qėllim qė tė kuptohet ajo ēfarė po ndodh.
Pėr pasojė, problemi ėshtė se si kėto realitete gjeopolitike dhe strategjike modelojnė pjesėn tjetėr tė shekullit. Eurazia, e kuptuar gjerėsisht, po rrėnohet nga brenda. Kina ėshtė shumė mė e dobėt nga sa duket dhe ėshtė e kėrcėnuar me paqėndrueshmėri tė brendshme. Europianėt janė tė pėrēarė nga modelet e vjetra kombėtare qė i pengojnė nga tė lėvizurit nė njė drejtim uniform. Rusia po e pėrdor dritaren e mundėsisė tė paraqitur nga preokupimi amerikan nė ēarjen e votės islamike pėr tė reklamuar sferėn e saj tė influencės nė ish-Bashkimin Sovjetik, por dobėsia e brendshme e saj do tė rideklarohet gjatė brezit tė ardhshėm.
Fuqi tė reja do tė shfaqen. Nė shekullin XIX, Gjermania, Italia dhe Japonia filluan tė shfaqen si fuqi tė mėdha, ndėrsa nė shekullin XX fuqi tė mėdha tė tilla si Britania dhe Franca ranė nė status tė dorės sė dytė. Ēdo shekull, njė konstelacion i ri fuqish formojnė atė qė mund ti godasė vėzhguesit e fillimit tė shekullit si tė paimagjinueshėm. Kėshtu qė le tė mendojmė rreth sė paimagjinueshmes.
Shtetet e Bashkuara ndjekin njė politikė tė jashtme tė shkujdesur. Fuqia relative e Shteteve tė Bashkuara ėshtė e tillė qė ato kanė njė marzh gabimi shumė mė tė madh se ai i vendeve me tė cilat konfrontohet. Gjithashtu kanė njė imperativ strategjik trazues, tė bazuar nė interesat gjeopolitike. Kjo do ta bėnte planetin njė vend tė pakėndshėm, veēanėrisht pėr fuqitė nė ngritje.
Ka dhe njė dimension tjetėr tė ngulitur nė politikėn e jashtme amerikane: pėrdorimi i fuqive rajonale tė nėnshtruara si bedelė, duke e shkėmbyer vullnetin e tyre pėr tė pėrballuar rreziqe nga njė fuqi e madhe tė kundėrvėnė Shteteve tė Bashkuara pėr benefice substanciale. Ripėrtėritja e Gjermanisė Perėndimore dhe e Japonisė gjatė Luftės sė Ftohtė janė shembuj klasikė tė kėsaj. Ka tri vende qė tashmė janė fuqi tė mėdha apo emergjente, tė cilat do tė jenė tė rėndėsishme pėr Shtetet e Bashkuara nė pėrballjen e tyre me Rusinė gjatė dekadės sė ardhshme apo afėrsisht: Japonia, Turqia dhe Polonia.
Japonia ėshtė tashmė njė fuqi e madhe. Ajo ėshtė ekonomia e 2-tė mė e madhe e botės, me njė shpėrndarje shumė mė tė qėndrueshme tė tė ardhurave dhe me strukturė shoqėrore. Ajo ka marinėn mė tė madhe tė Azisė lindore njė qė Kina do tė donte ta kishte dhe njė ushtri mė tė madhe se ajo e Britanisė (qysh nga Lufta e Dytė Botėrore, ushtria dhe marina e Japonisė kanė qenė zyrtarisht forca vetėmbrojtjeje joagresive). Ajo nuk ka qenė njė vend dinamik, ushtarakisht apo ekonomikisht, por dinamizmi shkon e vjen. Janė themelet e fuqisė kombėtare, relativisht e vendeve tė tjera, qė kanė rėndėsi nė perspektivė.
Turqia ėshtė tani ekonomia e 17-tė mė e madhe e botės dhe ekonomia islamike mė e madhe. Forcat e armatosura tė saj janė mė tė aftat nė rajon dhe janė ndoshta mė tė fuqishme nė Europė, pėrveē forcave tė armatosura britanike. Influenca e saj ndjehet tashmė nė Kaukaz, nė Ballkan, Azinė Qendrore dhe botėn arabe. Mė e rėndėsishmja, ajo ėshtė historikisht lideri i botės myslimane, ura e saj drejt pjesės tjetėr tė botės. Gjatė shekujve tė kaluar, kur bota myslimane ka qenė e bashkuar, kjo ka ndodhur nėn fuqinė turke; shekulli i kaluar ka qenė normaliteti. Nėqoftėse Rusia dobėsohet, Turqia del si fuqia dominuese nė rajon, pėrfshi Mesdheun lindor; Turqia ėshtė njė fuqi detare e konsideruar. Gjithashtu, ajo ka qenė historikisht pragmatiste nė politikat e jashtme tė saj.
Polonia ka ekonominė e 18-tė mė tė madhe tė botės, mė tė madhen midis ish-satelitėve sovjetikė dhe tė 8-ėn mė tė madhe nė Europė. Ajo ėshtė njė aset strategjik jetik pėr Shtetet e Bashkuara. Nė konkurrimin emergjent midis Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė, Polonia pėrfaqėson kufirin gjeografik midis Europės e Rusisė dhe themelin gjeografik tė ēdo pėrpjekjeje pėr tė mbrojtur vendet balltike. Duke pasur parasysh imperativin amerikan pėr tė bllokuar hegjemonistėt euaziatikė dhe pakėnaqėsinė e Europės me Shtetet e Bashkuara, marrėdhėnia amerikano polake bėhet kritike. Nė vitin 2008, Shtetet e Bashkuara nėnshkruan njė marrėveshje me Poloninė pėr tė instaluar raketa nė Detin Balltik si pjesė tė mburojės mbrojtėse hapėsinore evropiane tė Ėashington, dukshėm pėr tu mbrojtur nga shtetet batakēinj. Mburoja nuk ėshtė pėr Iranin, por pėr Poloninė si njė aleat amerikan, nga pikėpamja amerikane dhe ruse.
Pėr tė konsideruar se ēfarė nėnkupton pėr njė qė tė jetė njė aset strategjik i njė fuqie globale, merr rastin e Koresė sė Jugut. Ēdo sugjerim nė vitet 50 tė shekullit tė kaluar do tė pritej me mosbesim. Megjithatė, kjo ėshtė ajo ēka Koreja u bė. Ashtu si Izraeli, Koreja e Jugut formoi njė marrėdhėnie strategjike me Shtetet e Bashkuara qė qe transformuese dhe Koreja e Jugut dhe Izraeli e filluan me njė bazė shumė mė tė dobėt nė vitet 50 sesa ka Polonia sot.
Rusia nuk mund tu mbijetojė pafundėsisht problemeve ekonomike dhe demografike tė saj. Kina duhet tė pėrballojė problemet sociale endemike tė saj. Kėshtu, imagjino njė Eurazi tė paqėndrueshme dhe tė copėzuar. Nė krahun e saj janė tri fuqi Japonia nė lindje, Turqia nė jug dhe Polonia nė perėndim. Secila do tė kish qenė aleate e Shteteve tė Bashkuara gjatė intervalit rus, por nga mesi i shekullit tendenca amerikane pėr tė ndryshuar aleatė dhe bėrė aleatė ish-armiq do tė jetė nė zhvillim, jo pėr kapriēo, por pėr nevojė gjeopolitike.
Dy nga tri fuqitė e mėdha do tė jenė fuqi detare. Sipas tė gjitha gjasave, mė e rėndėsishmja do tė jetė Japonia, varėsia e sė cilės ndaj importimit tė pothuajse tė gjitha lėndėve tė para e detyron atė qė tė sigurojė rrugėt detare tė saj. Turqia do tė ketė njė interes mė tė pakėt, por shumė real, nė qenien njė fuqi detare nė Mesdheun lindor dhe, ndėrsa fuqia e saj nė botėn myslimane rritet, ajo do tė zhvillojė njė marrėdhėnie me Egjiptin qė do tė rrezikojė Kanalin e Suezit dhe, pėrtej tij, Detin e Arabisė. E ndodhur midis Rusisė e Gjermanisė dhe akoma mė shumė nėn kontrollin e Shteteve tė Bashkuara, Polonia do tė jetė njė fuqi tokėsore.
Strategjia e Shteteve tė Bashkuara konsideron si kėrcėnim ēdo fuqi tė madhe me aftėsi tė konsiderueshme detare; ajo do ta ketė zgjidhur njė problem problemin rus me gjenerimin e njė tjetri. Tė imagjinosh njė aleancė japonezo-turke ėshtė e habitshme, por jo mė e habitshme se aleanca japonezo-gjermane mė 1939. Tė dyja vendet do tė jenė nėn presion tė tmerrshėm nga fuqia e konsoliduar. Tė dyja do tė kenė interes nė pėrmbysjen e regjimit global qė kanė imponuar Shtetet e Bashkuara. Rreziku i mosveprimit do tė jetė mė i madh se rreziku i veprimit. Kjo ėshtė baza e luftės.
Imagjinimi i njė lufte kėrkon qė tė nxjerrim teknologji. Pėr Shtetet e Bashkuara, hapėsira ėshtė tashmė mundėsuesi i makinės ushtarake tė tyre. Komunikime, lundrime dhe inteligjencė tashmė janė me bazė hapėsinore. Ēdo fuqi e madhe qė sfidon Shtetet e Bashkuara duhet tė shkatėrrojė asetet me bazė hapėsinore tė tyre. Kjo nėnkupton qė, nga mesi i shekullit, Shtetet e Bashkuara do tė kenė krijuar mbrojtje substanciale pėr astet e tyre, por nėqoftėse ato mund tė bėhen tė shurdhėta, memece dhe tė verbra, njė koalicion i Turqisė dhe Japonisė mund ti detyronin qė tė bėnin lėshime strategjike.
Lufta varet mbi befasinė dhe kjo befasi do tė duhet tė pėrqendrohet nė shkatėrrimin e forcave hapėsinore amerikane. Nėqoftėse kjo tingėllon joracionale, atėhere imagjinoni sesi mendimi i 1000 sulmeve me bombardues nė Luftėn e Dytė Botėrore do tė kish tingėlluar nė 1900. Largėsia e pėrshkuar teknologjikisht midis viteve 1900 e 1945 qe shumė mė e madhe sesa ajo qė po sugjeroj pėr 2050. Nuk ka asnjė zbulim kėtu, vetėm zhvillime tė asaj ēka tashmė ekziston.
Ėshtė e vėshtirė tė imagjinohet njė humbje amerikane nė kėtė luftė, megjithėse jo pengesa tė mėdha. Forca e pastėr e fuqisė qė Shtetet e Bashkuara dhe aleati i tyre polak mund tė lėshojnė kundėr japonezėve dhe turqve do tė jetė shkatėrrimtare. Armike do tė pėrpiqet tu mohojė Shteteve tė Bashkuara atė ēka ato tashmė kanė, fuqi hapėsinore, pa qenė tė aftė ti zėvendėsojnė ata. Shtetet e Bashkuara do tė fitonin nė njė luftė ku nė lojė do tė ishte bota, por kostoja do tė jetė shumė mė pas se masakrat e pėrgjakshme tė luftėrave botėrore tė Europės. Hapėsira nuk pėrmban milionat e ushtarėve nė llogore. Lufta bėhet mė njerėzore.
Trofeu pėrfundimtar ėshtė Amerika Veriore. Deri nė mesin e shekullit XIX, kishte dy konkurrentė pėr dominim: Ėashington dhe Mexico City. Pas pushtimit amerikan tė Meksikės veriore nė vitet 1840, Ėashington e dominoi Amerikėn Veriore dhe Mexico City sundonte njė vend tė dobėt dhe tė pėrēarė. Mbeti kėshtu pėr 150 vjet. Nuk do tė mbesė kėshtu edhe pėr 100 vite tė tjera. Sot Meksika ėshtė ekonomie e 13-tė mė e madhe e botės. Ajo ėshtė e paqėndrueshme pėr shkak tė luftėrave tė drogės tė saj, por ėshtė e vėshtirė tė imagjinohen qė kėto luftėra tė vazhdojnė pėr pjesėn tjetėr tė shekullit. Trashėgimtarėt e gangsterėve tė sotėm shumė shpejt do tė jenė nė bordet e muzeumeve tė artit.
Meksika ėshtė bėrė njė vend me mė shumė se 100 milionė banorė, me njė ekonomi miliarda dollarėshe. Kur shikoni nė njė hartė ndėrkufitare midis Shteteve tė Bashkuara dhe Meksikės, shikoni njė fluks tė madh parash droge drejt jugut dhe fluksin e popullsisė drejt veriut. Shumė zona tė Meksikės veriore qė pushtuan Shtetet e Bashkuara tani po ripopullohen nga meksikanė qė lėvizin drejt veriut shtetas amerikane, tė huaj tė ligjshėm apo tė huaj tė paligjshėm. Kufiri politik dhe kufiri kulturor janė duke divergjuar.
Deri pas mesit tė shekullit, Shtetet e Bashkuara nuk do tė pėrgjigjen. Ato kanė preokupime tjetėrkund dhe ndryshimet demografike nė Shtetet e Bashkuara do tė vendosin njė premio nė inkurajimin e emigracionit meksikan drejt veriut. Do tė jetė pas luftės sistemike tė mesit tė shekullit qė do tė shfaqet realiteti i ri. Meksika do tė jetė njė vend i begatė, i fuqishėm me njė pjesė tė konsiderueshme tė popullsisė sė saj qė jeton nė jugperėndimin amerikan, nė territor qė meksikanėt e konsiderojnė si tė tyrin.
500 vitet e dominimit evropian tė sistemit ndėrkombėtar nuk garantuan se cila do tė ishte fuqia dominuese evropiane. As nuk ka ndonjė garanci se cila do tė jetė fuqia dominuese nė Amerikėn Veriore. Dikush mund tė imagjinojė skenarė nė tė cilat Shtetet e Bashkuara copėzohen, nė tė cilat Meksika bėhet njė fuqi e barabartė me tė ose nė tė cilat Shtetet e Bashkuara e ruajnė parėsinė pėr shekuj ose njė fuqi e jashtme bėn njė lėvizje. Amerika Veriore ėshtė trofeu.
Nė momentin e duhur, rendi gjeopolitik do tė ndryshoje sėrish dhe epoka amerikane do tė pėrfundojė. Ndoshta edhe mė shpejt, fuqia e Shteteve tė Bashkuara do tė darovitet. Ama jo akoma dhe jo nė kėtė shekull.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Zero Cool : 21-01-12 nė 17:34
|
|
|
22-01-12, 01:46
|
#12
|
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Nobelisti "i paqes" i cili projekton dhe jeton nga lufterat... Se keni idene asnjeri se kush eshte Henry Kissinger... Djalli vet !
|
|
|
22-01-12, 11:27
|
#13
|
Anėtarėsuar: 16-05-05
Postime: 6,480
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hajra
|
Hajra, pasi qė e ke lidh me hoxhallarė, a mendoni qė Tevrati dhe populli ēifutė po, ėshtė populli i Zotit!!!!!!!!??????
Pasi qė po kontrollojka Botėn.
Nuk paska kush ēka i bėn!!!!
Ēudi ėh.
.
__________________
Te jesh i Sinqert,do te thote:
Edhe shokun me te ngusht,
duhet ta kritikosh
---kur e ka keq----
|
|
|
22-01-12, 14:35
|
#14
|
Guest
|
Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Artisti
Hajra, pasi qė e ke lidh me hoxhallarė, a mendoni qė Tevrati dhe populli ēifutė po, ėshtė populli i Zotit!!!!!!!!??????
Pasi qė po kontrollojka Botėn.
Nuk paska kush ēka i bėn!!!!
Ēudi ėh.
.
|
....po de, bash po me habite fakti qe e edhe Allahu ka then ne Kuran ( simbas ketije dijetari) qe ne nuk do te munde ti luftoim dhe ti mundim ata. Te them te drejten ky njeri me ka mahnit.
http://www.youtube.com/watch?v=msxZc...eature=related
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Hajra : 22-01-12 nė 14:43
|
|
|
28-01-12, 14:19
|
#15
|
Guest
|
AW: Titulli: Nobelisti i Paqes: Pėrgatituni pėr Luftėn e Tretė Botėrore
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hajra
|
Pershendetje
Ka shume vite qe percjell,analizoj,krahasoj ngjarjet qe po ndodhin neper bote
me ato gjera qe jane permendur ne librat e shenjte(sidomos Kuran),njekohesisht duke analizuar theniet e njerezve me influence(politikan po dijetare te ndryshem) dhe eshte mahnitese se si po vijne duke u vertetuar (shfaqur) ato thenie.
Ne te njejten kohe eshte edhe frikesuese!!!
Inshallah,don zoti e i kapercejne keto kohera te kqija Shqipet pa u demtuar shume.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:37.
|
|