Shumė skeptikė dhe myslimanė besojnė qė Jezusi nuk vdiq nė kryq. Disa thonė qė ai mori njė ilaē (drogė) qė e vuri nė gjendje kome dhe qė mė vonė u ri-zgjua nė varr. Por Bibla shpesh herė dėshmon pėr faktin qė Jezusi vdiq nė kryq (Romakėve 5:8; 1 Korintasve 15:3; 1 Thesalonikasve 4:14). Por Jezusit nuk i ra tė fikėt ose u drogua nė kryq. Nė fakt, ai e refuzoi drogėn e zakonshme qė u ofrohej viktimave pėrpara kryqėzimit, e cila i ndihmonte qė tė duronin dhimbjet (Mateu 27:34), dhe pranoi vetėm 'uthull' mė vonė (vargu 48) qė tė shuante etjen.
Nė kundėrshtim me thėniet e myslimanėve, evidenca qė Krishti vdiq nė kryq ėshtė e pamohueshme. Pėr kėtė mund tė konsideroni kėto arsye:
E para, Dhjata e Vjetėr paratha qė Krishti do tė vdiste (Isaia 53:5-10; Psalmet 22:16; Danieli 9:26; Zakaria 12:10). Dhe Jezusi i pėrmbushi profecitė e Dhjatės sė Vjetėr pėr Mesinė (Mateu 4:14; 5:17-18; 8:17; Gjoni 4:25-26; 5:39).
E dyta, Jezusi paralajmėroi shumė herė gjatė shėrbesės sė tij qė ai do tė vdiste (Gjoni 2:19-21; 10:10-11; Mateu 12:40; Marku 8:31). Tipikė ėshtė pasazhi tek Mateu 17:22-23 i cili thotė, "...Biri i njeriut do t'u dorėzohet nė duart e njerėzve, dhe ata do ta vrasin; por ditėn e tretė ai do tė ringjallet...."
E treta, tė gjitha parathėniet e ringjalljes sė tij, qoftė nė Dhjatėn e Vjetėr (Psalmi 16:10; Isaia 26:19; Danieli 12:2), dhe nė Dhjatėn e Re (Gjoni 2:19-21; Mateu 12:40; 17:22-23) janė tė bazuara nė faktin qė ai do tė vdiste. Pasi vetėm njė trup i vdekur mund tė ringjallet.
E katėrta, natyra dhe lloji i plagėve tė Jezusit na tregojnė qė ai duhet tė ketė vdekur. Ai nuk kishte fjetur gjumė natėn pėrpara kryqėzimit. Ai u rrah dhe u fshikullua disa herė. Atij iu kėputėn gjunjėt nė rrugėn pėr tek kryqi ndėrsa mbante kryqin e tij mbi shpatulla. Vetėm kėto dy gjėra nė vetėvete, pa marrė parasysh kryqėzimin, ishin fizikisht shumė tė lodhshme dhe sfilitėse.
E pesta, natyra e kryqėzimit ishte e atillė qė e bėnte vdekjen tė pashmangshme. Jezusi ishte i kryqėzuar qė nga ora 9-tė e mėngjesit (Marku 15:25) deri pak para perėndimit tė diellit.
E gjashta, tejshpimi i brinjės me shtize, nga e cila doli "gjak e ujė" (Gjoni 19:34) ėshtė provė qė ai kishte vdekur fizikisht pėrpara tejshpimit. Kjo ėshtė njė provė mjeksore qė personi ka vdekur.
E shtata, Jezusi tha qė ai po vdiste kur ai tha: "O Atė, nė duart e tua po e dorėzoj frymėn Time! Pasi tha kėto, dha shpirt." (Luka23:46). Gjoni thotė, "Pėrkuli kokėn e dha shpirt" (Gjoni 19:30). Klithma e tij u dėgjua nga tė gjithė ata qė ishin mbedhur aty (Luka 23:46-49).
E teta, ushtarėt Romakė, tė cilėt kishin shumė eksperiencė me kryqėzimin e njerėzve, e shpallėn Jezusin tė vdekur. Megjithėse ata praktikonin thyerjen e kėmbėve tė viktimave nė mėnyrė qė tė shpejtonin vdekjen (nė mėnyrė qė i kryqėzuari tė mos kishte mundėsi qė ti shtynte kėmbėt lart pėr tė marrė frymė), kur erdhi radha e Jezusit ata nuk ia thyen kėmbėt pasi ai kishte vdekur prej kohe (Gjoni 19:33).
E nėnta, Pilati u sigurua dyfish qė Jezusi kishte vdekur pėrpara se t'ja jepte trupin e tij Jozefit nė mėnyrė qė ta varrosnin. "Pilati u ēudit qė tashmė kishte vdekur. Dhe thirri centurionin dhe e pyeti nėse kishte vdekur prej shumė kohe. Dhe si u sigurua nga centurioni, ia la trupin Jozefit." (Marku 15:44-45).
E dhjeta, Jezusi qėndroi i mbėshtjellur me rreth 15 kilogram copa dhe erza dhe u vendos nė njė varr tė mbyllur pėr tre ditė (Gjoni 19:39-40; Mateu 27:60). Nėse ai nuk do tė kishte vdekur akoma, pra nėse ai nuk kishte vdekur deri atėhere, ai do tė kishte vdekur pėr shkak tė mungesės sė ushqimit, ujit, dhe ndihmės mjeksore.
E njėmbėdhjeta, autoritete nė fushėn e mjeksisė, tė cilėt i kanė analizuar rrethanat dhe natyrėn e vdekjes sė Krishtit kanė konkluduar qė nė fakt Krishti vdiq nė kryq. Njė artikull nė Revistėn “Journal of the American Medical Society” (21 Mars, 1986) shkruan: “Qartėsisht, pesha e evidencės historike dhe mjeksore tregon qė Jezusi vdiq pėrpara plagės qė ju bė nė brinjė dhe mbėshtet njohurinė tradicionale qė shtiza, e cila u fut nė brinjėn e tij tė djathtė, me siguri shpoi jo vetėm mushkėrinė e tij tė djathtė por gjithashtu perikardiumin dhe zemrėn e tij gjė qė e bėri vdekjen e tij tė sigurtė. Njėkohėsisht, interpretimet tė cilat bazohen nė teorinė qė Jezusi nuk vdiq nė kryq bien ato janė nė mospėrputhje me njohuritė mjeksore tė sotėshme.”
E dymbėdhjeta, historianė jo-tė krishterė dhe shkrimtarė nga shekujt e parė dhe tė dytė kanė shkruar nė lidhje me vdekjen e Krishtit. Jozefi, njė historian ēifut i kohės sė Krishtit, besonte qė Jezusi vdiq nė kryq. Ai shkroi, "Pilati, sipas sugjerimit tė kryetarėve tanė, e dėnoi atė qė tė kryqėzohej nė kryq."
Njėsoj, historiani Romak, Kornelius Takitus, shkroi "njė njeri i urtė qė quhet Jezus....Pilati e dėnoi atė qė tė ndėshkohej dhe tė vdiste." Ai gjithashtu shkroi qė dishepujt e Jezusit "raportuan qė ai u ishte shfaqur atyre tre ditė mbas kryqėzimit tė Tij dhe qė ai ishte i gjallė." Sipas Julius Afrikanus, njė historian i shekullit tė parė, "kur po diskutonte errėsirėn gjatė kohės sė kryqėzimit tė Krishtit," foli nė lidhje me kėtė fenomen si njė eklips.
Shkrimtari grek I shekullit tė dytė, Lukian, flet nė lidhje me Krishtin si “burri qė u kryqėzua nė Palestinė sepse ai futi njė kult nė botė.” Ai e quan atė “sofisti I kryqėzuar.” Letra e Mara Bar-Serapion, e cila mbahet nė Muzeun Britanik, flet nė lidhje me vdekje e Krishtit, duke pyetur: “Ēfarė avantazhi patėn Judenjtė kur ekzekutuan Mbretin e tyre tė urtė?” njėkohėsisht, edhe Talmudi I Judenjve thotė, “nė mbrėmjen e Pashkės ata e kryqėzuan Jeshu-n (e Nazaretit)…Duke I thėnė ēdo-kujt qė te dilte nė mbrojtjen e tij. Por nuk gjetėn askėnd nė mbrojtjen e tij dhe e kryqėzuan nė mbrėmjen e Pashkės.”
Sė fundi, ishte shkrimtari Romak, Flegon, i cili foli nė lidhje me vdekjen dhe ringjalljen e Krishtit nė Kronikat e tij, duke thėnė, “Jezusi, gjatė kohės qė ishte gjallė, nuk bėri gjė qė ta ndihmonte vetėveten, por ai u ngrit pas vdekjes, dhe tregoi plagėt e dėnimit tė tij, dhe tregoi se si duart e tij qėnė shpuar nga gozhdat.” Flegoni gjithashtu pėrmendi “eklipsin nė kohėn e Ēezarit Tiberius, gjatė mbretėrimit tė tė cilit Jezusi u kryqėzua, dhe tėrmetet e forta qė ndodhėn gjatė asaj kohe.”
E Trembėdhjeta, shkrimtarėt e parė tė Krishterė pas kohės sė Krishtit konfirmojnė vdekjen e Tij nė kryq me kryqėzim. Polikarpi, njė dishepull I apostullit Gjon, vazhdimisht e afirmoi vdekjen e Krishtit, duke folur, pėr shembull, pėr “Zotin tonė Jezus Krisht, I cili pėr mėkatet tona vuajti deri nė vdekje.” Ignatius ishte njė mik I Polikarpit. Ai gjithashtu qartėsisht e afirmoi vuajtjen dhe vdekjen e krishtit, ai tha, “Dhe Ai me tė vėrtetė vuajti dhe vdiq, dhe u ringjall pėrsėri.” Pėrndryshe, ai shton, tė gjithė apostujt e Tij tė cilėt vuajtėn pėr kėtė bindje, vuajtėn kotėsisht. “Por (nė tė vėrtetė) asnjė prej atyre nuk vuajti kotėsisht; pasi Zoti vėrtetėsisht u kryqėzua nga tė pafetė. Nė dialogun e tij me Trifo Judeun, Justin Martyr thekson qė Judenjtė e asaj kohe besonin qė “Jezusi (ishte) njė mashtrues nga Galilea, tė cilin ne e kryqėzuam.”
Kjo dėshmi e vazhdueshme qė nga Dhjata e Vjetėr deri tek Etėrit e hershėm tė kishės, duke pėrfshirė besimtarė dhe jo-besimtarė, Judenjė dhe Paganė, ėshtė njė evidencė mėse e mjaftueshme pėr atė qė Jezusi me tė vėrtetė vuajti dhe vdiq pėrmbi kryq. Por nėse ėshtė njė fakt I stabilizuar qė Jezusi vdiq, atėhere gjithashtu ėshtė fakt qė Ai u ringjall prej sė vdekurish, meqėnėse evidenca pėr kėtė ėshtė fortėsisht e barabartė qė Ai u ringjall prej sė vdekurish. Atėhere, kjo do tė vėrtetonte nė mėnyrė tė mrekullueshme thėnien e Tij qė Ai ėshtė Biri i Perėndisė.