|
Dr Ibrahim Rugova 1944 - 2006 Mė 21 janar 2006 pushon sė rrahuri zemra e Presidentit tė Parė tė Kosovės, Dr Ibrahim Rugova |
19-12-09, 14:34
|
#346
|
Kafir Arrnaut
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
|
Titulli: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
(Faridin Tafallari)
Pėr tė qenė edhe mė i plotė sabotimi i luftės, veglat e UDB-sė shqiptare dhe asaj jugosllave, nė koordinim tė Tiranės zyrtare ekzekutuan nė mes tė Tiranės ministrin e mbrojtjes tė Republikės tė Kosovės, kolonel Ahmet Krasniqin. Pastaj do tė vriten edhe oficerė, policė dhe ushtar tė pėrzgjedhur tė forcave tė armatosura tė Republikės sė Kosovės tė organizuara nė luftėn pėr ēlirim tė Kosovės nga Presidenti historik dr. Ibrahim Rugova.
Kush dhe pse bėri dy atentate kundėr Ibrahim Rugovės, sepse ai ishte pengesa e pakalueshme pėr Serbinė dhe veglat e saj nė Kosovė, me ideologjinė e pėrbashkėt sllavo-komuniste. Vrasja e tij do tė ishte humbja e Kosovės dhe kėtė e donin disa nga krerėt enveristo-kumunistė tė Tiranės.
Pse majtistėt e Kosovės e dogjėn flamurin dardan tė ideuar nga dr. Rugova me simbole tė Dardanisė antike? Kėta "trima" rrugėsh e kafenesh tė cilėt dogjėn flamurin dardan, pse nuk e dogjėn kėtė qė projektuan tė huajt me sugjerimin e Serbisė pa asnjė shenjė tė identitetit kombėtar?! Janė po kėta sejmen qė e pranuan pa asnjė vėrejtje!
Stėrvitja ushtarake e djemve tė Kosovės nė Shqipėri ishte projekt i Presidentit Ibrahim Rugova me shokė. Rrjedhimisht, Adem Jashari ka qenė ushtar i Ibrahim Rugovės. Me rastin e masakrės nė Prekaz ai shpalli katėr ditė zije kombėtare dhe kjo u respektua nė tė gjithė Kosovėn. Shqiptarėt nderuan me dinjitet kėtė dhimbje tė madhe dhe nuk i hapėn dyqanet dhe bizneset tjera, nuk punuan gjatė atyre katėr ditė tė zisė kombėtare. Mė vonė dr. Rugova me dekret tė veēantė e shpalli Adem Jasharin "Hero tė Kosovės". Akuzohej Rugova se nuk i vizitoi Jasharėt. Por, e heshtin atė ēfarė kishin thėnė ata qė spekulonin nė emėr tė familjes Jashari, madje pa qenė fare tė autorizuar. Veē kėsaj mungonte siguria. Komunistėt e donin me ēdo kusht pushtetin, ndaj edhe e gjuajtėn nė shtėpi dhe rrugė, bile nė mes tė Prishtinės. Atėherė, si mund tė udhėtonte fushave dhe arave tė Drenicės, kur i pėrgatiteshin prita dhe pusi?Tė gjitha spekulimet tjera nė relacionin dr. Rugova dhe Jasharajt janė manipulime dhe shpifje tė radhės tė komunistėve-enveristė.
Ata qė e akuzojnė Rugovėn pėr mbajtėn e zgjedhjeve nė vitin 1998, ēirreshin se Presidentit i ka mbaruar mandati, Parlamentit gjithashtu, prandaj nuk i njohnin as njėrin dhe as tjetrin. Vėrtet, lufta ishte nė prag, koha pėr zgjedhje nuk ishte e favorshme. Por, lufta kėrkonte mobilizim dhe organizim nė pėrshtatje me kushtet dhe mundėsitė qė kishte Kosova. Dr. Rugova ishte njeri i matur, i menēur, njihte mirė edhe raportin e forcave, prandaj donte qė shqiptarėt tė pajtoheshin tė ishin tė bashkuar nė luftėn pėr liri. Prandaj, mori vendimin e vėshtirė, por tė imponuar nga mosnjohja e organeve institucionale nga ana e pėrēarėsve tė cilėt dirigjoheshin nga komunistėt e Tiranės zyrtare. Pjesėmarrja nė zgjedhje qe masive, bojkotuesit kishin njėfarė emri, por jo edhe anėtarėsi. Fitorja ishte bindėse dhe legjitimiteti i Presidentit Rugova ishte i pakontestueshėm pėr shqiptarėt e Kosovės dhe komunitetin ndėrkombėtar.
Nė shumė vende tė botės zhvillohen luftėra me vite e dekada dhe megjithatė mbahen edhe zgjedhje. Pėrmendim kėtu Ēeēeninė, Afganistanin, Palestinėn e tjera. Edhe Palestina qė nga viti 1947 ėshtė nė luftė me Izraelin, mbi njė milionė tė vdekur dhe tė plagosur, e shumė tė tjerė tė shpėrngulur me dhunė ndėr vende tjera tė botės dhe megjithatė janė mbajtur disa palė zgjedhje. A thua mos qenka dashtė tė presin kur tė ēlirohet Palestina qė palestinezėt t`i mbajnė zgjedhjet e tyre parlamentare?!
Mero Baze nė librin e tij Shqipėria dhe lufta nė Kosovė (f. 91) shkruan: Zgjedhjet nė Kosovė dhe fillimi i betejės diplomatike tė shqiptarėve. Shqiptarėt e Kosovės votuan pėr presidentin dhe zgjedhjet parlamentare mė 22 mars 1998. Zgjedhjet u cilėsuan tė paligjshme nga autoritetet serbe, por u zhvilluan me njė miratim nė distancė tė vendeve perėndimore dhe kryesisht SHBA-ve. Zgjedhjet u paraprinė nga debate tė ashpra brenda shqiptarėve pėr mospjesėmarrje nė to. Adem Demaēi, kundėrshtari kryesor i Rugovės, u tėrhoq nga kandidimi disa kohė para zgjedhjeve, ndėrsa Luljeta Beqiri, vetėm javėn e fundit. Rugova fitoi bindshėm si president i Kosovės, ndėrkohė qė zgjedhjet nuk u mbajtėn nė disa pjesė tė Kosovės tė prekura nga masakrat, si rasti i Drenicės.
(Mero Baze)
Sheradini pėrmend edhe librin e Mehmet Krajės Vitet e Humbura ,fjala ėshtė pėr vitet qė vėrtet i ka humbur M. Kraja, duke mbetur pa asnjė post, vlerė e kredibilitet. Mirė e ka titulluar librin pėr vete, tani ka kohė le ti vjatoi vitet e veta tė humbura. Kur ėshtė pėr akuza sheradinėt, Mehmet Krajėn, Nafi Ēegranin etj. i quajnė njerėz tė UDB-sė
Ndėrsa kur u nevojiten pėr interesa tė veta i marrin si shembuj tė mirė edhe UDB-ashėt! Dr. I. Rugova nuk i ka humbur vitet e punės sė tij, por i ka realizuar tė gjitha projektet dhe vendimet e marra me shokė pėr pavarėsisė sė Kosovės.
Kush e propozoi i pari formimin e Gardės Kombėtare nga radhėt e TMK-sė pėr pritjen e mysafirėve burrėshtetas tjerė nga vendet e botės tė cilėt do tė vizitojnė Kosovėn...? Natyrisht, i kujdesshmi Rugovė i cili ishte i pėrkushtuar pėr tė bėrė njė shtet dinjitoz tė modelit tėrėsisht perėndimor, urdhėroi krijimin e kėsaj trupe.
Shoku Sheradin ėshtė zgjatur tej mase rreth marrėveshjes pėr arsimin dhe Organizatėn ndėrmjetėsuese italiane Shėn Exhidio. Ai nuk i kursen nė akuza dy viganėt e mendimit filozofik shqiptar, tė cilėt i vunė themelet e shtetit tė Kosovės. Ėshtė e vėrtetė qė ata biseduan me Millosheviēin dhe vartėsit e tij pėr t`i nxjerrė nxėnėsit shqiptarė nga podrumet. Ndoshta fituan pak klasė mėsimi dhe shkolla dhe kėtė e dinin edhe ata, madje shumė mė mirė se ne, por fituan shumė nė rrafshin ndėrkombėtar. Millosheviēit dhe regjimit tė tij ia ējerrėn maskėn. Pėr ata qė kanė pesė fije tru nė kokė e dinė se Rugova dhe Agani fituan shumė nga kjo marrėveshje dhe Millosheviēi humbi keq. Ndėrsa kokėtulėt nuk arritėn ta kuptojnė kurrė kėtė sukses politik tė Kosovės.
Disa vite pas lufte isha pėr vizitė te njė miku im, me vete kisha gazetėn Bota sot, njė mysafir cili ishte aty tek ai miku, nuk dua t ia pėrmendi emrin,
me pyeti; Xhafer tė pėlqen Borba sot, unė ja kthej Borba ėshtė gazet serbe e kjo ėshtė Bota Sot gazetė shqiptare, dhe mos ofendo se kjo nuk tė bėnė nder.
Pse e urreni ju disa Boten Sot i them unė atij? Sepse kjo gazetė nxitė dhe krijon urrejtje ma kthen ai. Jo, jo i them unė atij, Bota Sot zbulon krimet dhe kjo i pengon dikujt. Cilat krime me pyet ai? A nuk i di ti vrasjet, plagosjet, etj, i them atij?
Deri me tani mė thotė ai janė pre vetėm disa lisa tė vegjėl, duhet tė priten edhe shumė tė tjerė pėr tė ardhur tek lisi mė i madh...!?
Hė, i them unė, a e paskeni vendosė ta vrisni edhe Presidentin Rugova a?!?
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
|
|
|
19-12-09, 14:36
|
#347
|
Kafir Arrnaut
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
|
Titulli: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
<!--[endif]-->
Milazim Krasniqi, asnjė argument, fakt e provė nuk ka sjell pėr kėtė gėnjeshtėrtė tij; kur ka qenė nė Shtab, me kėnd ka biseduar dhe ēka kanė biseduar?
E vėrteta pėr takimin e LDK-sė me pėrfaqėsues tė Shtabit ėshtė: Delegacioni i LDK-sė shkoi nė Shtab tė UĒK-sė, nė Drenicė pėr bisedime rreth organizimit tė pėrbashkėt tė luftės. Pėrfaqėsuesit e Shtabit jo vetėm qė nuk biseduan me ta, por i lidhen, ua mbyllėn sytė dhe i rrahėn. I shpėtuan nga mė e keqja vėllezėrit e Gjergj Dedės qė kėrcėnuan pėr hakmarrje Bardhyl Mahmutin nė Zvicėr dhe Rexhep Qosjen nė Prishtinė. Pėr kėtė rast mė gjerėsisht lexo librin e historianit akademik Zekeria Cana ''Ditari i Robėrisė".
Ndėrsa Milazim Krasniqi ishte nė krye tė grupit bandė, qė intrigonin me majtistėt e Kosovės dhe zyrtarėt komunistė tė Tiranės pėr eliminimin politik tė kryetarit Rugova. Komploti u zbulua nga kuadri i LDK-sė nė diasporė. Milazimi si kapobandė i diskredituar u largua me bisht ndėr kėmbė, duke u strehuar nė bazėn e tij nė PDK-nė. Ndėrsa shokėt e tij tė intrigės pėrfituan nga zemėrgjerėsia e dr. Rugovės dhe sot, nė mungesė tė tij po ia bėjnė gjėmėn LDK-sė. Milazim Krasniqi ėshtė njeriu i interesave personale dhe materiale. I biri i tij Memli, njė Rapper Hip Hop, tani zėdhėnės i Thaēit, vajza Teuta punonjėse nė RTK, gruaja i punon nė spital. Ai, pėr shėrbimet intriguese e pėrēarėse nė radhėt e LDK-sė ėshtė shpėrblyer shumėfish nga PDK-ja, duke marrė post nė Universitet dhe honorare tjera tė majme. Milazimi ėshtė njeri i kalemit dhe i ka bėrė hesapet mirė duke ditur se nė LDK njė familje e tėrė nuk mund tė privilegjohet kaq shumė.
Kush dhe pse e prishėn marrėveshjen nė Osllo, ku ishte vendosur qė kolonel Ahmet Krasniqi tė jetė ministėr i mbrojtjes? Pėr kėtė duhet tė flasin pjesėmarrėsit e kėsaj marrėveshje: Dr. B. Bukoshi, Adem Demaēi, Xhavit Haliti etj. Jo vetėm kaq, por Ahmeti u ekzekutua nė krye tė detyrės nė qendėr tė Tiranės. A nuk do tė thotė kjo se vrasėsit ishin sabotues tė luftės?
Kush e bėri listėn pėr likuidimin e 9 intelektualėve mė tė mėdhenj tė Kosovės si; Dr. I. Rugova, akademikėt F.Agani, Mark Krasniqi, Sabri Hamiti, Zekerija Cana, kryeminstri B. Bukoshi etj., dhe i dhjeti mė radhė ishte nga Shqipėria gazetari Mero Baze. "Kam duruar deri tash katėr lista vdekjesh nga kjo racė dhe do tė duroja edhe njėqind tė tjera nga daja(Azem Syla), nga Zeka (Milaim Zeka) dhe tė gjitha pseudonimet qė fillojnė me emra zvarranikėsh dhe pėrfundojnė me pseudonimet e Enver Hoxhės, duke u inkurajuar nga proverbi shqiptar se qeni qė leh, nuk tė ha, por tashmė ky lloj qeni qė po leh pėr hesap tė Serbisė e Greqisė, e cila nė fakt ka treguar se sė paku dhėmbė ka. Ndaj ka ardhur koha qė tė lidhen kėta zagarė .
(Mero Baze)
Pėr takimin e presidentit Rugova mė 1992 me Presidentin Clinton nė Amerikė, disa majtisto-komunistė nga xhelozia atėherė thoshin: " Kjo ėshtė njė fotografi e montuar, nuk ėshtė e vėrtetė se Rugova ėshtė takuar me Clintonin...". Por, nė telegramin e ngushėllimit qė ish presidenti Clinton u dėrgonte shqiptarėve, me rastin e vdekjes sė tė madhit Rugovė shkruante: "E kam pritur disa herė nė Shtėpinė e Bardhė Presidentin Rugova..." Dhe, tani pyesim batakēinjtė komunistė, a i besoni mikut tė madh tė Kosovės, ēlirimtarit tė vėrtetė tė Kosovės, zotit Bill Clinton?!
Ibrahim Rugova nė librin Pavarėsia dhe Demokracia, Prishtinė 1991,.f. 235
i ka pėrfshi tė gjitha takimet dhe intervistat e tij nga periudha 1989-1991, tė cilat
nuk mund t i shtrembėrojė Sheradin Berisha dhe as tė tjerėt, sepse ato janė origjinale dhe mirė tė dokumentuara.
Sheradin komunsti spekulon, madje edhe e akuzon Hollbrookun dhe C. Hillin pėr besimin qė kishin tek dr. Rugova, duke e konsideruar Ibrahim Rugovėn si njeriun kyē nė procesin e negociatave me Serbinė."
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
|
|
|
19-12-09, 14:38
|
#348
|
Kafir Arrnaut
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
|
Titulli: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
Adem Demaēi i kėrkoi Hollbrookut eliminimin politik tė Rugovės me arsyetimin absurd se "Ibrahim Rugova ėshtė politikan i dėshtuar, duhet tė tėrhiqet nga skena politike!?" Kėtij bllofi tė madh dhe inatēor diplomati Hollbrook do t`i pėrgjigjej : "Gjendjen nė mes tė shqiptarėve tė Kosovės e cilėsoj diēka tragjike, sepse e kemi shumė tė vėshtirė tė gjejmė negociatorė nė palėn e saj ushtarake (UĒK)". Kjo nėnkupton se Demaēi me shokė nuk pėrfaqėsonin askėnd, sepse siē e pranon edhe Fatmir Limaj, para Tribunalit tė Hagės, se shumica e luftėtarėve ishin nga radhėt e LDK-sė, oficerėt e shkolluar kishin organizim hierarkik institucional, pra nėn komandėn e Presidentit tė Kosovės. Ndėrkohė qė pushtuesit serbė i vrisnin bujqitė dhe barinjtė e fshatrave tė Kosovės, Demaēi, "pėrfaqėsuesi politik i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė," lėvizte rrugėve tė Prishtinės, krejt i pa shqetėsuar nga askush!!
Ndėrsa, bashkėpunėtorėt e tij bridhnin nė relacionin Zvicėr, Gjemani, Tiranė, ku intrigonin me zyrtarėt komunistė vendorė, duke uzurpuar median vizive (emisionin pėr Kosovėn), nga ku i lansonin tė ashtuquajturat "Komunikata tė SHP tė UĒK-sė," qė ishin kryesisht pėrēarėse, duke sulmuar e kėrcėnuar mė shumė LDK-nė dhe Presidentin Rugova, se sa pushtuesit vrasės. "Komunikatat" ishin gjithė mburrje, por pa mbulesė reale, madje larg ēdo etike. Edhe vet "zėdhėnėsi" Jakup Krasniqi do t`i zhvleftėsonte nė Hagė, duke i quajt "propagandė lufte!" Ndėrsa, "ushtria" e Demaēit me shokė mbeti gjithnjė rezervė, duke organizuar mbledhje nė sallat luksoze tė Evropės nėn "komandėn" e Mujė Rugovės, rektorit tė sotėm tė Universitetit i zgjedhur me SMS-tė e qeverisė Thaēi!!!
M.Rugova, dikur nė Perėndim deklaronte se; neve mundemi ta ndėrrojmė fenė e gjithēka tjetėr por kurrė nuk mund tė na largoj askush nga rruga qė ndjek Dr. I. Rugova. I. Rugova asnjėherė nuk ėshtė marrė me largimin e dezertorėve, asnjėherė nuk ėshtė dobėsuar me ikjen e dezertorėve, pėrkundrazi ėshtė forcuar.
Nė pyetjet kur i bėnin gazetarėt se Rexhep Qosja dhe Adem Demaēi po tė kritikojnė
Rugova pėrgjigjej: R. Qosja ėshtė intelektual i pavarur, ndėrsa A. Demaēi ėshtė simbol i rezistencės kombėtare, duke mos dashur tė flas asnjė fjalė kundėr tyre, kjo e madhėshtonte pjekurinė dhe maturinė e I. Rugovės.
Thirrjet pėr unitet dhe unifikim tė faktorit ushtarak tė Adem Demaēit me shokė ishin falso, sepse ata kėrkonin tė pamundurėn, eliminimin politik tė njeriut tė parė tė Kosovės, Presidentit Ibrahim Rugova, nė njė kohė kur Presidenti i kishte mobilizuar tė gjitha strukturat ushtarake dhe civile pėr luftė dhe mbrojtje.
Jakup Krasniqi nga hotelet luksoze tė Tiranės thoshte: "Ibrahim Rugova qė moti i ka shkėputur lidhjet me popullin. Politikėn duhet ta udhėheqin forcat e reja. Ibrahim Rugova nuk ka krijuar kapital politik pėr ta drejtuar UĒK-nė", si dhe pėrrallisje tjera tė kėsaj natyre. Dhe, kėto deklarime linēuese bėheshin edhe atėherė kur votimet ishin bėrė, madje me pjesėmarrje shumė tė madhe dhe fitore tė LDK-sė, si parti dhe e dr. Rugovės si President ishte absolute. Partitė bojkotuese ishin pa asnjė peshė reale, sepse veē kryesive, anėtarėsia e tyre mund tė bartej me pak autobusė!
Ēdo mendje e shėndoshė me njė gjykim tė pa anshėm nxjerrė konkluzionin se kundėrshtarėve tė Tij nuk u interesonte uniteti dhe unifikimi i veprimeve, por eliminimi i LDK-sė dhe i kryetarit tė saj, njėherėsh President i Kosovės nga skena politike. Dhe, jam krejt i bindur se po tė mos ishin ndėrkombėtarėt nė Kosovė pas dėbimit qė u bėri NATO-ja pushtuesve, disa stalinistė tė cytur nga SHISH-i Tiranės do ta shkaktonin luftėn civile nė Kosovė dhe Serbia do tė ishte bėrė sunduese e pėrjetshme e trojeve dardane. Ne i kemi dėgjuar qysh gjatė luftės kuadrin aktual tė Kosovės nėpėr kafenetė e Tiranės duke thėnė se "pa gjak nuk ia lėshojmė pushtetin LDK-sė!" Edhe nė praninė e ndėrkombėtarėve e gjakosėn Kosovėn, duke vrarė kuadrin e pėrzgjedhur tė LDK-sė si dhe kuadrin ushtarak qė e bėnė luftėn, pėrfshirė kėtu edhe kreun e luftės nė krye tė detyrės Ahmet Krasniqin.
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
|
|
|
19-12-09, 14:40
|
#349
|
Kafir Arrnaut
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
|
Titulli: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
Cili ishte synimi arritjeve politike nė arenėn ndėrkombėtare tė Begradit, pėr linēimin, degradimin para popullit shqiptar tė Dr. I. Rugovės dhe A. Demaēit, nė kohėn mė tė vėshtirė qė pėrjetonte Kosova gjatė bombardimeve tė forcave tė NATO-s, mė 1999, kur edhe filloi spastrimi kolektiv i shqiptarėve tė Kosvės?!?
Unė mendoj se marrja peng e Dr. Rugovės nė Beograd, kishte si qėllim qė populli tė hutohet dhe ta konsideroi atė si tradhtar... Gjithashtu mos pengimi i lėvizjeve tė lira tė A. Demaēit qė populli ta humbė besimin te kėto dy figura madhore tė popullit tonė.
Pra ky ishte synimi i politikės serbe; pėrēaj e sundo, dhe ata tė cilėt nuk e kuptojnė kėtė, merren kot me politikė. Mirėpo, pėr fat tė mirė shumica e shqiptarėve e kuptuan kėtė lojė tė rrezikshme tė Beogradit dhe i ikėm mė tė keqes, vėllavrasjeve nė masė tė madhe.
Sh. Berisha pėrpiqet me kot ta vejė nė luhajė patriotizmin e Ibrahim Rugovės. Ai na servon pyetjen provokative tė diplomatit gjerman Loni Fischer drejtuar Rugovės: "A mendoni qė Kosova do t`i bashkohet Shqipėrisė?"
Dr. Rugova pėrgjigjet menēurisht: "Ne kėrkojmė tė trajtohemi tė barabartė me popujt e Jugosllavisė", sepse ishte viti 1991 dhe vetėm kjo pėrgjigje duhej dhėnė. Por, edhe variantin e bashkimit e ka thėnė me kohė, e ndoshta edhe i pari nga personalitetet e Kosovės. Bashkimin e kėrkon edhe komunisti Emrush Xhemajli, por ideologjia e tij sllavo-bizantine veē sa e largon mundėsinė e bashkimit. Nuk bėhet bashkimi me fjalė e intriga , por me punė dhe vepra si ajo e Ibrahim Rugovės, qė arriti kulmet e miqėsisė me Amerikėn zėmadhe, solli NATO-n nė Kosovė, duke pėrzėnė Serbinė nga trojet tona. Pastaj krijoi premisat, pėrgatiti terrenin pėr pavarėsinė dhe sot konsiderohet si themelues i pakontestueshėm i shtetit tė Kosovės. Infrastrukturė e afrimit dhe e bashkimit tė kombit ėshtė edhe ndėrtimi i autostradės Durrės Kukės- Morinė nga kryeministri Sali Berisha. Ndėrkohė qė kėtė bashkim nuk e duan aleati i partisė sė Sheradinit, Edvin Rama, i cili e cilėson si "rrugė qė nuk tė ēon askund!" Dhe, pėr hatėr tė Edvinit, kryeministri Thaēi me shokėt e tij pėrfshi kėtu edhe presidentin kukull Fatmir Sejdiun me shokė, nuk morėn pjesė nė pėrurimin e kėsaj vepre madhore kombėtare, edhe pse nuk mungoi kryeministri i Turqisė, Rexhep Taip Erdogan.
Sheradini, duke kopjuar tė tjerėt akuzon dr. Rugovėn pse nuk i pėrkrahu demonstratat e studentėve, madje me njė rast as nuk i priti? Pėrgjigja ėshtė krejt e thjeshtė. Njė parti e orientimit majtist ekstremist i futi hundėt nė organizimin e pavarur tė studentėve, anashkaloi tė zgjedhurit legal dhe emėroi disa nga anėtarėt e rinj tė kėsaj partie majtiste. Qėllimi i tyre ishte ta vėnin nėn kontroll rininė studentore qė nė njė rast oportun ta ndėrsenin kundėr institucioneve legale tė Kosovės. Mjerisht, pjesė e kėtij manipulimi u bė edhe rektori Ejup Statovci, i cili mė parė kishte refuzuar firmosjen e Apelit tė 215 intelektualėve! Demonstratat ishin tė zbehta dhe me pjesėmarrje simbolike, sepse drejtuesit e emėruar nga strukturat jashtė organizimit studentor konsideroheshin tė dhunshėm, prandaj edhe bojkotoheshin. Dr. Rugova ishte njeri i matur, ishte shembull dhe simbol uniteti, nuk mund ta rehabilitonte dhe ligjėsonte njė klan ilegal dhe tė paligjshėm. Nė tė kundėrtėn do tė binte ndesh me masėn prej shumė mijėra studentėve tė cilėt ishin fyer dhe anashkaluar nga grupi i vetė zgjedhur.
Megjithatė nė ato protesta njė numėr i madh personalitetesh dhe anėtarė nga radhėt e LDK-sė patėn marrė pjesė, si p.sh.Presidenti i sotėm Fatmir Sejdiu, cilit policia serbe ja pati thye dorėn dhe, njė kohė tė gjatė e ka mbajt nė gips. Ky grup i pa dijshėm tė rinj degjeneroi gazetėn e parė opozitare tė pushtetit komunist "Bota e re", e drejtuar dikur nga studenti i shkėlqyer Ibrahim Rugova me shokė. Me njė anarshizėm rrugėsh filluan botimin e shkrimeve denigruese, pėrēarėse, tė cilat nė ato kohė tė vėshtira i shkonin pėrshtat vetėm armikut. Ky grup nuk u mjaftua me kaq, por gazetėn e dashur studentore e kthyen nė paēavurėn "Epoka e re" duke u bėrė zėdhėnėse e gjithė llumit nė rang kombėtar, sa qė arritėn deri nė shpifjen monstruoze sikur Ibrahim Rugova paska fjetur nė shtėpinė e Millosheviēit!!! Ja, ky ėshtė "studimi historik i realpolitikės tė Ibrahim Rugovės" tė autorit Sheradin Berisha!
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
|
|
|
19-12-09, 14:42
|
#350
|
Kafir Arrnaut
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
|
Titulli: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
Sheradini shkruan se si e survejonte Zyra e LDK-sė nė Tiranė veprimtarinė "terroriste" tė UĒK-sė nė Shqipėri. Fillimisht, fjalėn terroriste duhet liruar nga thonjėzat pėr ta futur nė thonjza "UĒK-nė", sepse nė mes tė Tiranės terroristėt komunistė vranė ministrin e luftės Ahmet Krasniqin. Dhe, ata qė vrasin kreun e luftės pikėrisht nė kohė lufte nuk kanė asnjė lidhje me UĒK-nė e vėrtetė. Janė kėta shkatėrrimtarė pėrēarės qė kėrkonin qindra mijėra marka nga Zyra e Pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė. Dhe, kur merrnin pėrgjigjen logjike se "ne disponojmė vetėm paratė qė nevojiten pėr funksionimin normal tė kėsaj Pėrfaqėsie", pėrēarėsit shantazhonin personelin e saj me pusulla makabre: "Nė emėr tė popullit, pėr tradhti tė lartė, jeni tė dėnuar me vdekje dhe do tė ekzekutoheni nė rastin mė tė parė tė mundshėm." Dhe, pasonte firma: "Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė". Kjo ėshtė "lufta" reale qė bėnin disa "shtabistė ēlirimtarė" nė Tiranė!!!
Me kėrcėnime tė tilla arritėn ta pėrzėnė kreun e Pėrfaqėsisė. Shefat e tyre emėruan Xhavit Halitin dhe tani kėrkonin pushtimin e Pėrfaqėsisė. Por, reagimi i dr. Rugovės ishte i shpejt duke emėruar personin tjetėr institucional nė Zyrėn e Pėrfaqėsisė tė Kosovės. Vlen tė theksohet se shantazhimi bėhej nėn ombrellėn e Sigurimit komunist shqiptar. Dhe, shteti i Rexhep Mejdanit, edhe pse ishte i informuar pėr kėtė krim tė rėndė, duke e penguar punėn normale tė personelit tė Pėrfaqėsisė, madje nė kohė lufte, kurrė nuk ndėrhyri pėr tė marrė masa sigurie dhe pėr tė goditur shantazhuesit!
Njė tjetėr dezinformim banal qė bėn Sheradin komunisti ėshtė kur thotė se Fondi i Achenit "specifikoi destinimin e kėtyre mjeteve vetėm pėr nevojat financiare tė kryetarit tė LDK-sė, Ibrahim Rugova dhe tė strukturave tė partisė!" Kjo nuk qėndron fare dhe pėr kėtė kemi dhėnė shpjegimet mė parė. Por, Sheradini e lidh kėtė me "bojkotin qė i bėri LDK-ja nė Gjermani kryetarit tė Sindikatave tė Kosovės, profesor Hajrullah Goranit!" Vlerėsimet paushalle janė gjithmonė tė gabuara. Pėr tė keqen e tij, kėtė gabim ai e pėrsėrit nė gjithė "studimin e tij historik" tė marrėzishėm. Kosova kishte njė Qeveri tė pėrkohshme nė ekzil, (edhe pse Sheradini thotė se duhej tė qėndronte nė Kosovė, gjė qė pėrjashtohej njė mundėsi e tillė), kishte edhe njė fond zyrtar, tashmė tė konsoliduar tė shprehur nė 3 %-in obligativ dhe moral nga paga mujore ose tė ardhura tė tjera nga byroja e punės apo nga ndihma sociale, qė mėrgimtarėt tanė pėrfitonin nė shtetet ku jetonin.
Sė pari, mėrgimtarėt nė Gjermani ashtu si tė gjithė qytetarėt e Kosovės ishin pėrcaktuar pėr fondin zyrtar dhe nuk mund tė ndaheshin nė njė fond tjetėr. Fondet humanitare, si dhe fonde qė kanė bėrė emėr pėr tė mirė si: "Shoqata Nėna Tereze" dhe "Shoqata Rugova" anėtarėsia e tyre ishin pagues tė rregullt edhe tė Fondit qeveritar. Mėrgimtarėt kur humbėn punėn minatorėt ishin solidarizuar masovikisht duke tubuar ndihma pėr ata. Por, tani ishin krijuar rrethana krejt tjera. Punėn e humbėn dhunshėm, pothuajse tė gjithė ish tė punėsuarit nė ndėrmarrjet e ndryshme si dhe nė administratė. Tashmė ndihmat duhet tė ishin tė centralizuara dhe tė mbikėqyrura zyrtarisht duke i financuar nevojtarėt me prioritet.
Sė dyti, profesor Gorani vinte nė Gjermani gjithmonė nėpėrmjet Zvicrės, madje i shoqėruar nga emra dhe fytyra shumė tė dyshimta. Ata nuk paguanin as nė Fondin e qeverisė dhe as nė ndonjė fond humanitar. Ishin anarkistė dhe ashtu edhe si Serbia nuk i njihnin institucionet e Kosovės. Megjithatė, nė nderim tė profesor Goranit paguanin sallat dhe e prisnin si mysafir tė lartė nga atdheu. Kjo ėshtė njė e vėrtetė e parė dhe e pėrjetuar edhe nga unė Xhafer Leci. Jo rrallė jemi provokuar nga shoqėruesit e profesor Goranit duke e lavdėruar nė prezencėn tonė nė sallat e mbushura me mėrgimtarė diktatorin Enver Hoxhėn dhe regjimin e tij tė urryer. Megjithėkėtė, pėr respekt tė mysafirit, jemi pėrmbajtur.
Pėr tė qenė "studimi historik" i Sheradinit sa mė gjithėpėrfshirės kundėr Dr. I. Rugovės kanė kontribuar kryesisht dezertorėt nga LDK-ja, duke e braktisur tė djathtėn progresive pėr t`u bėrė sahanlėpirės nė tė majtėn ekstreme. Dhe, kjo e majtė ėshtė pėrgatitur vite me radhė duke vjelė fonde dhe duke vėnė gjoba bizneseve tė ndryshme pėr tė blerė mercenarė tė shkolluar, tė kalemit qė tė bardhėn ta bėjnė tė zezė.Njėri prej tyre, Milazim Krasniqi "gabimet" e vitit 1990 i denoncon nė qershor tė viti 2000! Ky ėshtė parimi dhe dinjiteti i kėtij komunisti tė maskuar, dikur nė radhėt e tė djathtės tonė! Tė kėtij soji janė edhe disa biēim ministrash qė u katapultuan me servilizėm, dikur nė tė djathtėn dhe tani qė humbėn postet e pamerituara u kthyen pėr ta lėpirė grazhdin e ndotur komunist. Kėta janė zvarranikė pa kurriz dhe pa fije morali kombėtar.
Njė urrejtje dhe mllef tė madh shfrynė Sheradini pėr inteligjencėn e Kosovės. Kėtu imiton idolin e tij Enver Hoxhėn i cili duke mos mbaruar as edhe njė semestėr studimesh, nga inati ekzekutoi dhe burgosi disa gjenerata intelektualėsh nė Shqipėri! Po citojmė historianin Sh. Berisha: "Elita intelektuale shqiptare ishte vėnė nė shėrbim tė regjimit komunist(!)" Hedhja baltė mbi pjesė mė vitale tė kombit, inteligjencėn e cila diti ta mbrojė pėr mrekulli qenien tonė kombėtare, ėshtė njė dėshmi tjetėr e punės "serioze" e "studimore" qė bėn Sh.Berisha nė shkrim-kopjimet e tij shpifarake e denigruese. Njė pėrgjithėsim i tillė ėshtė pjellė vetėm e njeriut me defekte intelektuale.
Dilemat dhe polemikat shqiptare se kush e solli NATO-nė nė Kosovė nuk kanė tė ndalur, por gjėja mė e rėndėsishme ėshtė ēlirimi i Kosovės nga regjimi kriminal dhe hegjemonist i Beogradit, pra shpėtimi ynė nga shfarosja kolektive. Derisa Sheradini thotė se LDK-ja ishte kundėr UĒK-sė njėjtė sikur ata intelektualėt si akademik R. Qosja, dr. A. Vinca e tė tjerė, tė cilėt me deklarimet e tyre shkaktonin pėrēarje brenda forcave politike shqiptare. UĒK-ja nuk ishte ushtri private e askujt. Ajo ishte e popullit, atė e donim dhe e ndihmonim tė gjithė fizikisht, materialisht dhe moralisht. Ēdo ushtar ishte i dashur dhe i respektuar, sepse e kishte kapur pushkėn pėr ta luftuar armikun shekullor. Disa tjerė thonė se masakra e Reēakut e solli Rambujen dhe NATO-nė nė Kosovė. Tė tjerėt thonė masakra e Jasharajve, dhe disa tjerė thonė Rugova, dhe kėshtu me radhė.
Mė tė zėshmit janė ata qė thonė se UĒK-ja e solli NATO-n nė Kosovė. Unė personalisht mendoj se tė gjithė kėta faktorė qė i pėrmenda mė lartė i kanė kontribuar ndėrhyrjes tė NATO-s nė Kosovė. Meritat e UĒK-sė janė tė pa kontestueshme, ajo ishte forca mė reale nė terren e cila dhunės masakruese serbe filloi ti pėrgjigjej me pushkė, pra UĒK ishte nė mbrojte tė popullit. Por roli dhe kontributi politik i dr. I. Rugovės dhe i LDK sė nė gjithė kėtė fitore tė shqiptarėve ishte dhe mbetėt i pazėvendėsueshėm, ajo kishte njerėzit e vet nė fronte tė luftės dhe fronte tjera tė cilėt i kontribuonin luftės. Nė kėtė rast po pėrmend disa nga meritat e LDK-sė, meqė kam qenė anėtar i saj dhe nė rrjedhat e proceseve dhe zhvillimeve politike gjatė gjithė kėsaj periudhe pėr tė cilėn po flasim.
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
|
|
|
19-12-09, 14:43
|
#351
|
Kafir Arrnaut
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
|
Titulli: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
1. Nė Stuttgart tė Gjermanisė mė 17-18 janar 1999 u mbajt konferenca e degėve tė LDK-sė pėr diasporė. Temė e kėsaj konference ishte gjendja e vėshtirė nė Kosovė, lufta gjenocidiale masakruese nga forcat serbe kundėr shqiptarėve si dhe organizimi i luftės. Ishin pjesėmarrės tė gjithė kryetarėt e degėve, i ndjeri komandant S. Ēekaj, ministri i financave mr. Isa Mustafa si dhe shumė mysafirė nga Kosova. Hafiz Gagica, kryetar i degės tė LDK-sė nė Gjermani dhe koordinator i degėve tjera nė diasporė, ishin tė ftuar edhe pėrfaqėsuesit e komunitetit izraelit pėr Gjermani, kryetari z. Ignjat Bubis i cili gjatė diskutimit tė tij tha: Unė do t`u shkruaj tė gjitha qeverive tė botės dhe organizatave qeveritare dhe jo qeveritare qė nė qendėr tė Evropės, nė kėtė rast nė Kosovė, nuk guxon tė kėtė masakra siē bėri Hitleri me ne izraelitėt. Dhe me tė vėrtetė Ignjat Bubis i shkroi dhe lajmėroi qeveritė botėrore, sidomos atė tė Amerikės, ku komuniteti izraelit atje ishte i fuqishėm.
2. Ataqė thoshin se Rugova po i sjell nė Kosovė vėzhguesit ndėrkombėtarė pėr ti zbuluar grupet e armatosura shqiptare tė cilat po luftojnė kundėr ushtrisė serbe, e qė Rugova i quajti dorė e zgjatur e UDB-sė. S`ka dyshim se kjo deklaratė kėrkon studim nga historianė, diplomatė, politikanė dhe studiues tė pavarur. Ndoshta kemi nevojė edhe pėr ndihmė tė studiuesve dhe ekspertėve tė huaj. Kjo deklaratė e Presidentit Rugova nuk ka tė bėjė asgjė me ushtarėt e lirisė, por dihet se cilėt ishin ata qė gjatė tėrė kohės sė luftės nė Kosovė flinin rehat nė Tiranė dhe bėnin pazare rreth Kosovės me F. Nanon dhe F. Klosin, pėr tė cilėt edhe sot mendojmė se janė nė shėrbim tė politikave serbo-greke. Gjithashtu, bėnin biznese tė pista personale me paratė e mėrgatės tė vjela nė emėr tė luftės duke blerė shtėpi dhe troje nė Tiranė, Durrės dhe gjetiu pėr ta vazhduar kėtė biznes edhe pas luftės nė Kosovė me uzurpimin e pronave shoqėrore, tashmė nėn ombrellėn e tė ashtuquajturės "Qeveri e Pėrkohėshme" e pėrbėrė nga dajallarėt, kushėrinjtė dhe miqtė.
3. Ata qė thonė se Reēaku dhe miku i madh i shqiptarėve, Uliam Voker e sollėn Rambujen dhe se Rambuje e solli NATO-n nė Kosovė, atėherė lind pyetja: kush e solli Vokerin nė Kosovė si vėzhgues me ata dy mijė njerėz tė tjerė qė i pėrmendėm mė sipėr? Askush tjetėr veēse kėrkesa e pėrsėritur e dr. Ibrahim Rugovės. Vetėm inatēorėt budallenj mund ta mohojnė kėtė tė vėrtetė absolute. Vetėm militantizmi komunist mohon ēdo moral njerėzor, pėr tė realizuar interesat e ngushta partiake. Por, kjo ėshtė e dėshtuar, meqenėse ngjarjet nuk janė zhvilluar shekuj mė parė, por vetėm para njė dekade dhe kur ekziston dokumentacioni pėrkatės si dhe njerėzit e gjallė dėshmitarė tė kohės dhe kėtyre ngjarjeve.
4. Kush e solli Zyrėn amerikane nė Prishtinė? Pa mėdyshje se ėshtė dr.Rugova. Dhe, ėshtė dashur mund e menēuri pėr ta ripėrtėri miqėsinė e vjetėr me popullin e madh amerikan tė cilėn e pati dėmtuar shumė idhulli i enveristėve tė Kosovės, lakeu Enver Hoxha.
5. Kush kėrkonte qė nga fillimi i viteve tė `90-ta protektorat ndėrkombėtar ushtarak dhe civil nė Kosovė? Dr. Rugova apo jo? Njė kuadėr komunist mjaft destruktiv dikur nė mėrgim thoshte: "Ibrahim Rugova sillet qė tetė vjet nėpėr zyrat e Evropės dhe tė Amerikės, nuk solli gjė konkrete. Nuk ka gjė prej kėsaj politike." Kjo, pra ishte shkurtėpamėsia dhe mėria patologjike e komunistėve tė cilėt, jo vetėm qė nuk ndihmonin daljen nga rrethi i hekurt serbosllav, por e pengonin dhe sabotonin nė mėnyra tė ndryshme ēdo nismė tė mbarė tė njerėzve tė menēur dhe tė pėrkushtuar pėr liri dhe pavarėsi, siē ishte vizionari dr. Ibrahim Rugova.
6. Pse qenė kritikuar zgjedhjet e viti 1998? Ishin ato njė legjitimitet i opinionit tė brendshėm dhe tė jashtėm se ky vend ka zot shtėpie, apo jo? Me kėnd do duhej tė bisedonin aq shumė funksionarė dhe diplomatė tė huaj tė cilėt atėbotė e vizitonin Kosovėn, po qese Kosova nuk kishte udhėheqės-president legjitim etj.?
Edhe shumėēka ka pėr tu thėnė, sepse Kosova u gjend nė mes dy zjarresh: tė pushtuesit dhe vendorėve tė cilėt e gjakosėn pamėshirshėm Kosovėn. Vranė gjatė luftės dhe pas luftės, madje kuadro dhe luftėtarė tė devotshėm pėr liri dhe pavarėsi! Dhe, pse duheshin vrarė atdhetarėt tanė?! E tmerrshme, vetėm pėr tė marrė pushtetin dhunshėm, njėsoj sikur komunistėt dhe fashistėt.
Nuk po flasė pėr shumė nga figurat e jetės politike tė ideologjisė tė Sheradinit.
Si pėr vrasjet, plagosjet, plaēkitjet, gjobitje,uzurpimet, se po ti numėroja siē ka bėrė Sheradini pėr Dr. I. Rugovėn dhe disa bashkėveprimtarė tė tij, atėherė do tė mė duhej ta shkruaj njė libėr tė tėrė.
I pėrmenda tri raste tė rėndėsishme pėr ta vėrtetuar se kush e sabotonte luftėn?
Vrasjen e Ministrit tė Mbrojtjes kolonel A.Krasniqi, maltretimin e delegacionit tė LDK-sė dhe tė partive tjera tė cilėt kishin shkuar nė Shtab tė UĒK-sė pėr tė biseduar pėr organizimin e luftės, etj, etj.
Ato fotografi tė Rugovės me kriminelin Millosheviq nė Beograd qė vazhdimisht pėr disa vite rresht Sheradini i reklamon nė faqen e tij tė internetit nuk janė gjė tjetėr pėrpos turpi i tij prej inkuizitori. E vėrteta ėshtė se ato fotografi janė bėrė disa vite mė parė nga marrėveshja pėr arsim tė cila janė shfaqė kur ėshtė marrė peng Rugova nga policia e kriminelit tė Ballkanit Millosheviē, i cili e kishte aranzhuar atė takim tė dhunshėm tė Rugovės me tė, dhe po mos tė ndėrhynte qeveria mike e Italisė bashkė me Papa Gjon Palin e II-tė, dr. I. Rugova kurrė mė nuk do kthehej i gjallė nė Kosovė.
Po tė merresha edhe unė me shpifje si Sheradini, qė ėshtė pėrpjekė tė thotė diēka, pėr tė mos thėnė asgjė, dhe po tė shkruaja unė pėr takimet e Hashim Thaēit me kompani, nga takimi i tij dhe Xh. Halitit me priftėrinjtė serbė Artemije etj, nė Graēanicė mė 1999, si dhe tani pėr takimet tjera nė vazhdim e sipėr, do mė duhej kohė e gjatė dhe shumė punė e madhe.
Sheradini dhe sheradinėt si ky asnjėherė nuk e kanė njohur Rugovėn si president tė Kosovės, qė d.m.th. se kanė qenė kundėr vullnetit tė shumicės sė popullit shqiptar tė Kosovės, dhe fundja as Serbia dhe as Rusia nuk e kanė njohur kurrė, ashtu siē nuk po e njohin as tani Kosovėn e pavarur!
Ndėrsa, kur u konvenon pėr tė bėrė ndonjė akuzė ndaj tij, atėherė ia njohin tė gjitha postet qė ka pasur dr. Rugova.
Sheradin Berishėn e kam takuar 3 herė nė tubime: nė Ludwigsburg nė klubinBardhoshė Gėrvallanė vitet 1990-ta nė njė tubim qė zhvillohej nė kuadėr tė intelektualėve shqiptarė pėr Gjermani, dhe nė atė tubim pati marrė pjesė edhe ish i burgosuri politik Kadri Osmani. Pastaj, nė Sindelfingen me 1998 nė njė mbledhje qė zhvillohej nė kuadėr tė LPK-sė, ku u fol mė sė shumti pėr luftėn, ku kėrkova fjalėn dhe ma dhanė ku dhe diskutova. Nė Mannheim nė dhjetor 1999, dhe pėr pos njė pėrshėndetjeje asnjėherė me Sheradin Berishėn nuk kemi biseduar pėr ēėshtjenkombėtare. Asokohe nuk kam mundur ta marrė me mend se ky njeri mund tė vjell kaq shumė helme kundėr figurės mė tė madhe tė shqiptarėve nė historinė e re tė Kosovės Dr. I .Rugovės. Pretendimin e madh qė ka pasur pėr tė shkruar njė studim historik pėr historinė mė tė re tė Kosovės ėshtė e qartė se bie ndesh me realitetin e ngjarjeve dhe aktorėve real tė tyre, qė nė esencė i gjithė ky mundim i tij shpreh vetėm inatin dhe urrejtjen patologjike qė Sh. B. ka kundėr themeluesit tė vėrtetė tė shtetit tė Kosovės, dhe ai ėshtė gjeniu i letrave dhe politikės shqiptare i fundshekullit 20-tė dr. Ibrahim Rugova. Pa marrė parasysh faktin se a e pranon kėtė apo jo artikullshkruesi i pamfletit prej 19 kaptinash pėrplot me shpifje, trillime dhe xhelozi kundėr arkitektit tė pavarėsisė sė Kosovės, i cili me punėn dhe veprėn e tij ka hyrė pėrjetėsisht nė historinė mbarėkombėtare shqiptare.
Dhe pėr fund, tash me 1 nėntor 2009 me rastin e vizitės sė ish Presidentit amerikan Bill Clinton nė Prishtinė, u vėrtetua edhe njėherė miqėsia e madhe qė kishte krijuar Dr. I. Rugova me liderėt, qeverinė dhe popullin mik amerikan, falė tė cilėve Kosova sot ėshtė shtet i pavarur dhe i njohur ndėrkombėtarisht nga 63 vende tė botės.
<!--[endif]-->
Xhafer Leci
Gjermani,
Nėntor, 2009
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
|
|
|
02-06-13, 21:13
|
#352
|
J.H.N.K.SH
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
|
Re: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
Mero Baze: Ibrahim Rugova iku. Me po aq qetėsi sa pėrballoi gjithė betejat e paimagjinueshme politike dhe historike, pėrballoi dhe sėmundjen e qartė tė tij. Aq tė bukur tentoi ta bėnte ikjen, sa shumė kush, nisur nga magjia politike e tij, filloi tė besonte dhe tek magjia biologjike e mundjes sė kancerit tė mushkėrive.
Pėr vite tė tėra sa herė kam pas rastin ta takoj atė dhe t’i vizatoj si gazetarė miqtė dhe armiqtė e tij, mė ka injoruar pėrshkrimin qė i kanė bėrė.
Nuk kam dėgjuar asnjėherė tė pranojė dhe tė shprehet pėr kundėrshtarėt pėr kritikėt dhe ata qė e sulmonin.
Nuk jetoi gjatė, por tashmė shikoj se dhe kaq pak jetė sa pati, i mjaftoi t’i bindte tė gjithė se kishte tė drejtė.
Iku gati pa asnjė armik, pa asnjė kundėrshtar, pa asnjė rival dhe kam frikė, pa asnjė pasardhės.
Siē mund tė ikte njė i dėrguar i zotit pėr shqiptarėt.
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!
Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
|
|
|
24-06-13, 22:05
|
#353
|
Kafir Arrnaut
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
|
Titulli: Tė tjerėt pėr Dr. Rugovėn.
Personalitet e mdha kombtare qe e meritojn respektin e popullit her pas here e korigjojn te kaluren e tyre siq esht i madh Ismajl kadare edhe kerkojn falje --------------------------------------------------------------------------------------------
- Sonte nė KTV mund tė ndiqni: *** 17:40 Express *** 18:55 Marketing *** 19:00 LAJMET E MBRĖMJES *** 19:40 Sporti nė KTV *** 20:05 Pulsi *** 21:15 Serial: LALE epis. 207 *** 20:15 NDarkė *** 22:20 Dokumentar: Njerėzit dhe kujtimet flasin *** 22:55 Marketing *** 23:00 Interaktiv ...
Kadare kėrkon falje, Rugova kishte tė drejtė
Publikuar: 24.06.2013 - 11:49Prishtinė, 24 qershor - Ai kishte kritikuar ashpėr Ibrahim Rugovėn nė veprėn e tij Ra ky mort e u pamė, por shumė vjet mė vonė, shkrimtari i madh shqiptar me renome botėrore, Ismail Kadare, e pranon se koha e ka dėshmuar se e drejta ishte nė anėn e Rugovės.
"Ėshtė e vėrtetė qė i kam kritikuar Rugovėn dhe Demaēin. Ju tash mund tė mendoni se unė do tė them se kisha tė drejtė me kritiken qė i bėra Rugovės. Jo, koha e dėshmoi sė e drejta ishte nė anėn e Ibrahim Rugovės. Unė e kisha kritikuar, kisha qenė i ashpėr me tė, ai mė fali nė takimin qė kishim nė shtėpinė e tij menjėherė pas luftės, ishte meritė e tij. Ai vdiq nė paqe, ne u pajtuam, ishim miq, kėshtu ka thėnė Kadare javėn e kaluar gjatė njė pritjeje nė Kėln.
Ai sė bashku me bashkėshorten e tij, shkrimtaren Helena Kadare, ishin ftuar me iniciativėn e Luan Krasniqit sė bashku me Asociacionin Shqiptar pėr Kulturė dhe Integrim.
Nė njė ambient tė mbushur me shqiptarė, Kadare u pyet rreth raporteve tė tij me Ibrahim Rugovėn dhe Adem Demaēin. Duke iu drejtuar tė pranishmėve ai dhe tha se autori i romanit Krushqit janė ngrirė, i cili me kėtė libėr, pėrmes botimeve nė gjuhėn angleze dhe frėnge, i bėri tė njohura nė shkallė planetare, qysh nė vitin 1983, kėrkesat e studentėve pėr Republikėn e Kosovės tha se kishte qenė ėndrra ime ta takoj presidentin e Kosovės.
Sa i pėrket Demaēit, Kadareja tha se ai e ka tepruar pa dyshim me kritikat ndaj tij, mirėpo Demaēi, megjithatė gaboi pėr Rambujenė, shkruan Zėri. Teksa pritej me kurreshtje nga tė pranishmit tė shpalosė qasjen e tij pėr gjendjen e shqiptarėve, ai qė e kishte ftuar Luan Krasniqi nė fjalėn e tij, nė shqip dhe nė gjermanisht, tha se mė lehtė e ka pasur nė ring se tė mbajė njė fjalė para Kadaresė.
Megjithėse rrjedha e fjalės sė tij brilante e dėshmoi tė kundėrtėn, fjalėt e tij e impresionuan jo vetėm publikun, por edhe vetė Kadarenė. Kampioni i dyfishtė europian foli pėr rrugėn qė e ēoi atė deri te takimi i tij i parė me Kadarenė nė Tiranė vitin e kaluar, nė shėnimin e 100-vjetorit tė pavarėsisė.
Fillimisht, tha ai, gjithēka pikėnisjen e ka nė Berlin, nė takimin e tij nė pėrvjetorin e dytė tė shpalljes sė pavarėsisė me ambasadorin dr. Vilson Mirdita. Pasi mori serinė e veprave tė tij nė 20 vėllime, botim i Onufrit tė Tiranės, ai lexoi shumė vepra tė shkrimtarit shqiptar, por libri Mbi krimin nė Ballkan ishte njė lektyrė tronditėse pėr tė.
Luan Krasniqi tha mė tej se idetė dhe mendimet e Kadaresė vazhdimisht e pėrcjellin dhe se pėr tė ėshtė njė nder i madh qė tė bėjė diēka pėr veprėn e tij. Luan Krasniqi i impresionuar nga Kadare ishte ai qė e ndihmoi botimin nė gjuhėn gjermane tė librit-intervistė tė Ismail Kadaresė Ēlirimi i Serbisė prej Kosovės, vitin qė shkoi. (
)
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 59 (0 Anėtarėt dhe 59 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:46.
|
|