|
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės. |
31-03-07, 02:42
|
#31
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Dobitė e namazit janė tė shumta, janė aq saqė nuk ka mundėsi tė numėrohen ose t'i shkruaj lapsi, pasiqė ėshtė urdhėr Hyjnor, me tė cilin e adhurojnė njerėzit All-llahun.
قُلْ لِعِبَادِي الَّذِينَ آمَنُوا يُقِيمُوا الصَّلَاةَ وَيُنفِقُوا مِمَّا رَزَقْنَاهُمْ سِرًّا وَعَلَانِيَةً مِنْ قَبْلِ أَنْ يَأْتِيَ يَوْمٌ لَا بَيْعٌ فِيهِ وَلَا خِلَالٌ(31)
"Robėve tė Mi, tė cilėt besuan thuaju: "Tė falin rregullisht namazin dhe me atė qė i furnizuam ata, tė japin fshehtas e haptas, para se tė vijė njė ditė qė nė te nuk ka as kompensim as miqėsi". (Ibrahim: 31) .
1- All-llahu ka pėrmbledhur tė mirat e namazit mė shprehje shumė pėrmbledhėse dhe shumė tė shkurtėr.
وَأَقِمْ الصَّلَاةَ إِنَّ الصَّلَاةَ تَنْهَى عَنْ الْفَحْشَاءِ وَالْمُنْكَرِ
"
fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat,..". (El-Ankebut: 45). I mbetet njeriut qė tė numėron krejt veēoritė, nėse nuk mundet t'i numėrojė tė tėrat, atėherė sė paku le ti kujtohen disat prej tyre.
Nėse, ti, i largon gjėrat amorale nga vetvetja jote, ia shkulė rrėnjėt nga sjellja jote, atėhere tė pastrohet feja, tė filtrohet shpirti, tė shėrohet zemra, i ke tė mira gjymtyrėt, kurse po i largove tė kėqijat, e ke mbytyr njė mikrob shumė tė dėmshėm nė shoqėrinė tėnde, e me kėtė siguron fenė, vetveten dhe familjen.
2- Namazi tė ndihmon nė vėshtirėsi dhe pėr tė zgjedhur situatat e komplikuara. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
وَاسْتَعِينُوا بِالصَّبْرِ وَالصَّلَاةِ وَإِنَّهَا لَكَبِيرَةٌ إِلَّا عَلَى الْخَاشِعِينَ(45)
"Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin)". (El-Bekare: 45).
Namazi ėshtė rehati e mendjes dhe e trupit tėnd nga punėt e jetės dhe lodhja e punės. Eshtė elementi kryesor qė i ndėrlidhė muslimanėt mes vehte dhe i barazon, tė mėson nė rregull dhe ngritje nga ēdo gjė e kėsaj bote, e pastron zemrėn nga epshi, nga armiqėsia dhe zilia, e mbron gjuhėn, shikimin dhe dėgjimin, mer edukatė dhe sjellje, mėsohesh t'i zbatosh obligimet dhe detyrat nė ēdo kohė, edhe kur ke edhe kur nuk ke vullnet.
3- S'ka dyshim se namazi ka edhe dobi shėndetėsore gjatė qėndrimeve nė te edhe pse ne nuk i dijmė kėto gjėra.
Muslimanėt e mėparshėm urdhėrat e All-llahut i pranonin duke mos kėrkuar shkakun dhe dobinė e tyre, por i zbatonin ato pa asnjėfar komentimi. Mirėpo dobėsia e elementit fetar nė jetėn e muslimanėve tė kėsaj kohe i detyron kėshilluesit, qė pėr tė udhėzuar dhe kėshilluar njerėzit, tė mendojnė dhe analizojnė mbi vlerat e kėsaj feje madhėshtore, qė ti paraqesin para njerėzve.
O musliman!
- Tė kėshilloj qė tė falesh dhe tė kujdesesh pėr namazin tėnd, sepse askush nuk tė bėnė dobi para All-llahut, askush nuk e mer mėkatin tėnd, askush nuk do tė polemizojė pėr ty me All-llahun, askush nuk do tė mund tė tė mbrojė nga dwnimi i Tij, nuk do tė bėnė dobi as pasuria e as familja, nuk do tė mbesin as autoriteti e as fama. Do tė pendohesh pėr kėtė mangėsi, atė ditė qė aspak nuk tė bėnė dobi pendimi, do tė vjen vdekja nė befasi, nė ēastin kur ti nuk e pret, andaj pregaditu, mendo pėr gjendjen tėnde dhe mer kėshillė nga ata qė kanė qenė para teje.
- Dije se gjėja e parė pėr tė cilėn do tė pyetė All-llahu nė ditė tė Kijametit ėshtė namazi, nėse namazin e ke nė rregull, pastaj tė pyet pėr zekatin, agjėrimin e haxhxhin, nėse me namazin nuk je nė rregull, atėhere pėr asgjė tjetėr nuk do tė pyetesh.
- Dije se lėnia e njė namazi obligativ me qėllim, shkakton largimin e mbrojtjes sė All-llahut dhe garancės sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].
- Mos u bė musliman falsifikat, i cili njė namaz e falė e dhjetė tjera nuk i falė dhe mos u pėrngjajė munafikėve tė cilėt kur ngriten pėr nė namaz, ngriten me pėrtesė.
- Kujdesu mos tė thotė shejtani nė gjuhėn tėnde, atė qė e thotė nė gjuhėn e shumė muslimanėve falsifikat: namazi nuk ėshtė me rėndėsi, me rėndėsi ėshtė zemra e pastėrt, edhe pse nuk falemi, ne nuk i bėjmė dėm askujt. Ata janė duke gėnjyer, ata fyejnė All-llahun dhe Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].
-
إِنَّ الَّذِينَ يُؤْذُونَ اللَّهَ وَرَسُولَهُ لَعَنَهُمْ اللَّهُ فِي الدُّنْيَا وَالْآخِرَةِ وَأَعَدَّ لَهُمْ عَذَابًا مُهِينًا(57)وَالَّذِينَ يُؤْذُونَ الْمُؤْمِنِينَ وَالْمُؤْمِنَاتِ بِغَيْرِ مَا اكْتَسَبُوا فَقَدِ احْتَمَلُوا بُهْتَانًا وَإِثْمًا مُبِينًا(58)
"E s'ka dyshim se ata janė, tė cilėt e fyejnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ata i ka mallkuar All-llahu nė Dynja e nė Ahiret dhe pėr ta ka pėrgatitur njė dėnim tė dhembshėm. E ata qė fyejnė besimtarėt dhe besimtaret, pėr ēka ata nuk janė fajtorė, ata kanė ngarkuar veten me shpifje dhe me njė mėkat shumė tė madh". (El-Ahzab: 57-58). Aka fyerje mė tė madhe pėr All-llahun, se sa bėrje mėkate ndaj Tij?! A ka dėmtim mė tė madh pėr Pejgamberin sesa mosrespektimi i urdhėrave tė tij?! A ka fyerje ma tė madhe pėr muslimanėt se sa mosnderimi i fesė sė tyre dhe pasimi i rrugėve tjera?!
- Nėse sheh njerėz qė falen dhe bėjnė mėkate, duhet tė dishė se ata nuk janė tė pagabueshėm, mėkatet e tyre nuk kanė lidhje me namazin e tyre, fundi i fundit, ti nuk je llogaritės i tyre, e as qė do tė japish llogari pėr ta. Je i bindur, se ata do tė largohen nga kėto mėkate ndonjė herė. Pastaj, pse nuk bėhesh ti edhe ma i mirė se ata, bėhu shembėlltyrė pėr ta dhe kėshilltarė i tyre. Bėhu prej atyreve qė e largon namazi nga gjėrat e neveritshme dhe amorale, e mos u bė prej atyreve qė mos kryerja e faljes i largon prej All-llahut.
- Falu, nėse je i menēur, sepse njeriu i menēur nuk e le namazin. Mos u bė nga ata qė nuk e pėrdorin mendjen dhe shqisat e tyre nė gjėra qė u bėjnė dobi, por i pasojnė epshet dhe shejtanin. All-llahu [subhanehu ve teala] pėr ta thotė:
وَلَقَدْ ذَرَأْنَا لِجَهَنَّمَ كَثِيرًا مِنْ الْجِنِّ وَالْإِنسِ لَهُمْ قُلُوبٌ لَا يَفْقَهُونَ بِهَا وَلَهُمْ أَعْيُنٌ لَا يُبْصِرُونَ بِهَا وَلَهُمْ آذَانٌ لَا يَسْمَعُونَ بِهَا أُوْلَئِكَ كَالْأَنْعَامِ بَلْ هُمْ أَضَلُّ أُوْلَئِكَ هُمْ الْغَافِلُونَ(179)
"Ne krijuam shumė nga xhinėt e njerėzit pėr xhehennem. Ata kanė zemra qė me to nuk kuptojnė, ata kanė sy qė me ta nuk shohin dhe ata kanė veshė qė me ta nuk dėgjojnė. Ata janė si kafshėt, bile edhe mė tė humbur, tė tillėt janė ata tė marrėt". (El-A'raf: 179).
- Falu, nėse je njeri i lirė dhe me nderė, e mos u bė sikur ata mėkatarėt e tė shkatėrruarit.
- Falu, nėse je prej atyreve qė i falėnderon tė mirat dhe nuk i haron.
- Falu, nėse me tė vėrtetė je musliman, mos i kundėrshto fjalėt tuaja me veprat tuaja e tė bėhesh prej munafikėve.
- Falu, nėse dėshiron tė shpėtosh nesėr nga dwnimi i dhembshėm, mos u trego kryeneē dhe mos insisto nė mėkate, e tė sundon shejtani dhe tė bėhesh nga tė humburit.
- Falu, nėse je bamirės ndaj prindėrve tuaj, sepse nėpėrmjet namazit lutesh dhe kėrkon falje pėr prindėrit tuaj.
- Falu, nėse ua dėshiron tė mirėn fėmijėve tu dhe gruas tėnde dhe bėhu shembėlltyrė pėr ta. Si ka mundėsi tė falen ata nėse ti vet nuk falesh. A dwshiron ti shohish nesėr duke u djegur ata nė xhehenem?!
- Falu, nėse ia dėshiron tė mirėn vendit tėnd, sepse kush nuk i bėnė mirė vetvetes, as vendit tė vet nuk mundet t'i bėjė mirė. Pastaj si ka mundėsi qė All-llahu tua ruan vendin dhe tė mirat nė te, nėse ata e mohojnė dhe nuk e falėnderojnė?! Fundi i fundit, kafirat e botės, janė duke i sunduar muslimanėt nga shkaku i lėnies sė namazit dhe bėrjes sė mėkateve!
- Falu, nėse e do All-llahun, sepse njeriu i dashuruar kėnaqet duke biseduar nė vetmi me tė Dashurin e vet, le tė jetė namazi njė pjesė e kėtij kontakti.
- Falu, nėse i frikohesh All-llahut tė Madhėrishėm, sepse i ėshtė kėrcėnuar atij qė nuk falet me xhehenem, kurse ti nuk ke mundėsi tė durosh nxehtėsinė e diellit, e si ke mundėsi tė durosh nxehtėsinė e zjarit tė xhehenemit?! Dije se zjari i kėsaj bote ėshtė njė e shtatėdhjeta pjesė e xhehenemit. Zjari i ahiretit, ėshtė errėsirė, duhet tė udhėtojė shtatėdhjet vjet derisa tė bjer nė fund.
فِي جَنَّاتٍ يَتَسَاءَلُونَ(40)عَنْ الْمُجْرِمِينَ(41)مَا سَلَكَكُمْ فِي سَقَرَ(42)قَالُوا لَمْ نَكُ مِنَ الْمُصَلِّينَ(43)وَلَمْ نَكُ نُطْعِمُ الْمِسْكِينَ(44)وَكُنَّا نَخُوضُ مَعَ الْخَائِضِينَ(45)وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوْمِ الدِّينِ(46)حَتَّى أَتَانَا الْيَقِينُ(47)فَمَا تَنْفَعُهُمْ شَفَاعَةُ الشَّافِعِينَ(48)فَمَا لَهُمْ عَنْ التَّذْكِرَةِ مُعْرِضِينَ(49)كَأَنَّهُمْ حُمُرٌ مُسْتَنْفِرَةٌ(50)فَرَّتْ مِنْ قَسْوَرَةٍ(51)بَلْ يُرِيدُ كُلُّ امْرِئٍ مِنْهُمْ أَنْ يُؤْتَى صُحُفًا مُنَشَّرَةً(52)
Vazhdon
|
|
|
31-03-07, 02:43
|
#32
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
"Qė janė nė Xhennete e i bėjnė pyetje njėri-tjetrit, Pėrkitazi me kriminelėt (e u thonė):
"Cka u solli juve nė Sekar?" Ata thonė: "Nuk kemi qenė prej atyre qė faleshin (qė bėnin namaz); Nuk kemi qenė qė ushqyenim tė varfėrit; Dhe kemi qenė qė pėrziheshim me tė tjerėt nė punė tė kota. Dhe kemi qenė qė nuk e besonim ditėn e gjykimit. Derisa na erdhi e vėrteta (vdekja)!" E tanimė, atyre nuk u bėn dobi ndėrmjetėsimi i ndėrmjetėsuesve, Po ēka kishin ata qė largohesin prej kėshillės (Kur'anit)? Ata ishin si gomarė tė trembur (tė egėr). Qė ikin prej luanit (ose prej gjahtarit). Veē kėsaj, secili prej tyre dėshironte t'i jepej libėr i posaēėm (i hapėt, i qartė)". (El-Mudeththir: 40-52).
- A tė gėzon nėse nė Ditė tė Kijametit tė thonė se je kriminel dhe tu thotė Zoti melekėve tė ashpėr:
خُذُوهُ فَغُلُّوهُ(30)ثُمَّ الْجَحِيمَ صَلُّوهُ(31)ثُمَّ فِي سِلْسِلَةٍ ذَرْعُهَا سَبْعُونَ ذِرَاعًا فَاسْلُكُوهُ(32)إِنَّهُ كَانَ لَا يُؤْمِنُ بِاللَّهِ الْعَظِيمِ(33)وَلَا يَحُضُّ عَلَى طَعَامِ الْمِسْكِينِ(34)فَلَيْسَ لَهُ الْيَوْمَ هَاهُنَا حَمِيمٌ(35)وَلَا طَعَامٌ إِلَّا مِنْ غِسْلِينٍ(36)لَا يَأْكُلُهُ إِلَّا الْخَاطِئُونَ(37)
"U thuhet zebanive: Kapeni atė, vėjani prangat! Pastaj atė shtijeni nė Xhehennem...Mandej, lidheni atė me njė zinxhirė tė gjatė shtatėdhjetė kutė. Pse ai ka qenė qė nuk besoi All-llahun e madhėruar. Ai nuk nxiste pėr t'i ushqyer tė varfėrit. Ai sot nuk ka kėtu ndonjė mik. As ushqim tjetėr pėrveē tė tė shplarave. Qė atė nuk e ha kush, pos mėkatarėve". (El-Hakka: 30-37).
- sigurisht se ti qwndron me mua kur tham se lėrja e namazit ėshtė mėkat, atėherė pse nuk e falė?! A ke garancė prej All-llahut se do ta falė kėtė mėkat?! A nuk e kė dėgjuar kėtė udhėzim, tė cilin ia ka dhėnė All-llahu Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]:
قُلْ إِنِّي أَخَافُ إِنْ عَصَيْتُ رَبِّي عَذَابَ يَوْمٍ عَظِيمٍ(15)
"Thuaj: "Vėrtet, unė i frikėsohem dėnimit tė ditės sė madhe, nėse nuk i pėrulem Zotit tim". (El-En'am: 15). Mos je ti mė i nderuar te All-llahu sesa Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]?! Nėse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė mė me nderė te All-llahu dhe i frikėsohet denimit tė Tij, vallė ēka mbetet pėr ty?!
- Vėllau im i dashur. Nėse tė kėrcėnohet njė polic se do tė mbyllė nė burg ose nėse tė kėrcėnohet ndonjė kryetar, kurė nuk do tė rahatoheshe, do tė frikoheshe dhe trishtoheshe. Mirėpo si do tė jetė puna, nėse tė kėrcėnohet Hakmarėsi, ku do tė shkosh dhe ku do tė fshehesh?!
- A do tė shpėton tė qajturit dhe keqardhja kur do ta shohish zjarin?! Cfarė tė mirė rezervon pėr nė ahiret, nėse nė dunja nuk falesh?! Cfarė humb nėse falesh?! Cfarė tė gėzon, tė jeshė mė tė lumturit nė xhennet apo me tė humburit nė xhehenem?!
- Falu, njihe All-llahun kur ke bollėk qė tė tw njohė Ai ty kur je nė vėshtirėsi.
- Falu, e mos u bė musliman vetėm me emėr dhe mos u bėnė shkaktar i shkatėrrimit tė Islamit, por bėnu prej atyreve qė thonė:
Baba im ėshtė Islami
Kur tė tjerėt krenohen
Me Kasin ose Temimin (dy fise tw njohura arabe sh.r.)
-Falu, se me kėtė u ndihmon vėllezėrve tė mirė musliman, duke ua shtuar numrin, duke e pakėsuar armikun e tyre dhe numrin e munafikėve.
-Falu, se me kėtė vepėr e kėnaq All-llahun dhe e hidhėron shejtanin dhe i largon kurthet e kurthtarėve.
-Falu, sepse namazi e largon erėsirėn e devijimit dhe lajthitjes nė dunja, futė nė zermėn tėnde dritė dhe udhėzim, ta ndriēon erėsirėn e varrit dhe tė bėnė dritė nė urėn e ditės sė Kijametit.
-Falu, sepse namazi ėshtė ndihmesa mė e madhe nė braktisjen e mėkateve dhe pranga ma e vėshtirė pėr shejtanin dhe epshin.
-Falu, sepse llogaria ėshtė e rėndė, kurse Llogaritėsi i Gjithmundshėm. Dije se kafshėt kur do tė shohin se ku pėrfundojnė njerėzit mėkatarė, do tė thonė: e falėnderojmė All-llahun qė nuk na ka bėrė si ju, nuk shpresojmė xhennet, mirėpo as qė frikohemi prej zjarit. Kėtė ditė, krimineli do tė shpresojė tė jetė dhe.
إِنَّا أَنذَرْنَاكُمْ عَذَابًا قَرِيبًا يَوْمَ يَنظُرُ الْمَرْءُ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُ وَيَقُولُ الْكَافِرُ يَالَيْتَنِي كُنتُ تُرَابًا(40)
"Ne ua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr njė dėnim tė afėrt, nė ditėn kur njeriu (besimtar) shikon se ēka i kanė sjellė duart e veta, e jobesimtari thotė: "Ah, sa mirė do tė ishte pėr mua sikur tė isha dhe". (En-Nebe': 40).
Mė nė fund, vėllau im, falu se edhe unė falem, ta dua ty atė qė ia dua vehtes, pasiqė tė kam vėlla nga feja.
Falu nė shenjė respekti ndaj All-llahut, i Cili thotė:
حَافِظُوا عَلَى الصَّلَوَاتِ وَالصَّلَاةِ الْوُسْطَى وَقُومُوا لِلَّهِ قَانِتِينَ(238)
"Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze)". (El-Bekare: 238). Dhe nga frika qė mos tė ringjalleni nė grupin e mosbesimtarėve, pasiqė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Marrėveshja mes neve dhe juve ėshtė namazi, kush e le, ka bėrė kufėr".
Falu, sepse pasha All-llahun, pėrveē tė Cilit s'ka hyjni tjetėr, unė mundohem tė jem kėshilltari yt.
Na bėftė All-llahu prej atyreve qė i dėgjojnė fjalėt dhe i pasojnė ato ma tė mirat. Paqa dhe bekimi qofshin mbi Muhammedin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], mbi familjen dhe mbi shokėt e tij. Falėnderimi qoftė pėr All-llahun.
Abdur-Reuf Hanavi
Pėrktheu: bekir halimi</SPAN>
Abdur-Reuf Hanavi,
2.2.2001
</SPAN>
http://www.albislam.com
|
|
|
31-03-07, 02:55
|
#33
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Lidhja e radhėve nė namaz
Revista el-Huda
Ibn Umer [radiallahu anhu] transmeton se i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Rregulloni radhėt e juaja [drejt], se vėrtet engjėjt falen nė radhė. Radhitni krahėt e juaj, mbyllni zbrazėtirat, mbėshtetni duart pėr vėllanė e juaj dhe mos lini zbrazėti pėr shejtanin. Kushdo qė e lidh njė radhė [saf], Allahu e mban atė; kushdo qė e ndėrpret njė radhė, Allahu e nderpret atė." [Ahmed, Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko Sahi ul-Xhami nr.1187]
Kushdo qė ėshtė falur me grupe tė ndryshme njerėzish mbas gjase ka pėrjetuar situatėn nė vijim: Kur radhiteni pėr namaz, personi afėr jush s'lejon qė shputat e juaja t'i prekin tė tyret; nėse orvateni t'u afroheni atyre, ata largohen, nėse ngulmoni nė kėtė ka mundėsi qė tė shpėrthejė belaja.
Dėshmia pėr tė qėndruar katėr gishtėrinj larg?
Shumica e njerėzve, tė cilėt qėndrojnė larg fqiut tė tij gjatė namazit me xhemat, e bėjnė kėtė vetėm nga shprehija. Nuk do tė ishte me vend qė tė pohohet se kjo ėshtė e bazuar nė ndonjė medhheb tė caktuar, ngase kjo s'do tė gjindej nė mėsimet e librave burimore tė medhhebit. Pėr shembull, nė librin e famshėm tė fikhut Hanefi "Hashije" nga Ibn Abidejn, pėrmendja e vetme e mosprekjes sė shputave tė fqiut gjatė namazit, ėshtė nė rastin e burrit kur falet me bashkėshorten e tij! Ngjashėm, kjo s'ėshtė pėrmendur nė "el-Um" tė esh-Shafi'i. Mirėpo, opinioni se ėshtė e lejueshme qė tė qėndrohet katėr gishtėrinj larg nga personi i afėrt, ėshtė pėrmbledhur nė disa libra krahasues tė fikhut.1 Ky opinion, qė ne shpresojmė ta paraqesim, ėshtė supozim i pabazė, dhe zbatimi i mėtejshėm i kėsaj shkel tekste tė shumta tė pėrgjithshme e tė veēanta, tė cilat mėsojnė se si tė qėndrohet nė radhė pėr namazin e pėrbashkėt. Veē kėsaj, mėnyra nė tė cilėn faleshin shoqėruesit [sahabėt] nė praninė e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] ėshtė dėshmi pėr t'u ndjekur nga muslimanėt, posaēėrisht kur ai [salallahu alejhi ue selam] tha, "
se vėrtet unė mund t'ju shoh prapa shpinės sime
" [el-Buhari] Dhe ai e tha kėtė pasi urdhėroi shoqėruesit t'i ndreqin radhėt e tyre. Po tė mos e zbatonin urdhėrin e tij si duhet, apo po ta tepronin nė kėtė, atėherė ai, duke pasur mundėsi qė ta shohė kėtė, me siguri do t'i ndreqte edhe mė tej. Dhe kjo ėshtė dėshmi kundėr atyre qė pohojnė se interesi nė kėtė ēėshtje paraqet teprim.
Pėr mė shumė, ky opinion kėrkon nga personi qė falet tė bėjė njė akt shtesė, dmth tė largohet, ndėrsa po tė mos lėvizte kur personi afėr tij e vendos shputėn e tij afėr tė tijės, ai do tė vepronte mė pak, dhe veprimi mė i pakėt ėshtė rregulli nė namaz po nuk u dėshmua ndryshe! Kjo ėshtė veēanėrisht e vėrtetė nė dritėn e tekstit, siē do tė dėshmojmė nėse lejon Allahu.
Urdhėri pėr tė drejtuar radhėt dhe mbyllur zbrazėtirat, dhe se kjo ėshtė uaxhib [detyrim]
Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Bėjeni tė mirė qėndrimin tuaj nė namaz." [Ahmed dhe Ibn Hiban. Saktėsuar nga el-Albani nė Sahi ul-Xhami nr.195] Dhe:"Vendosni radhėt [drejt], dhe bashkohuni
" [el-Buhari, Muslim, dhe tė tjerėt].
Imam el-Begaui komentoi fjalėn 'terasuw' [kėtu ėshtė pėrkthyer si bashkim] duke thėnė, "Thėnia e tij 'terasuw' do tė thotė tė ngjiturit bashkė derisa tė mos ketė zbrazėti nė mes. Siē ka thėnė Allahu:"Vėrtet, Allahu i do ata qė luftojnė nė rrugėn e Tij nė radhė sikur tė ishin njė mur i ngurtė [mersusen]." [es-Saf:4] Do tė thotė se ata bashkohen me njėri-tjetrin. Nė kėtė ka dėshmi se imami duhet tė kthehet nga njerėzit pėr t'i urdhėruar ata qė t'i drejtojnė radhėt e tyre."2
Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] po ashtu ka thėnė:"Drejtoni radhėt, se vėrtet drejtimi i radhėve ėshtė pjesė e plotėsimit tė namazit." [el-Buhari dhe Muslim], pėr tė cilėn imam esh-Sheukani konstatoi, "Nga kjo kuptohet qė drejtimi i radhėve ėshtė uaxhib." [Nejl ul-Autar]
Dhe ai [salallahu alejhi ue selam] urdhėroi:"Mbyllni zbrazėtirat
[Ahmed, Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko Sahi ul-Xhami nr.1187]
Urdhėrimi i veprės me anė tė foljes, e cila shoqėrohet me 'Lamin' e urdhėrimit
Midis shenjave tė mirėnjohura tė njė detyrimi apo uaxhibi, nė usul ul-fikh, ėshtė kur folja urdhėruese tė jetė paraprirė nga shkronja Arabe lam. Ky lloj lami ėshtė i njohur si lam el-amr, apo lam urdhėrues. Kurdo qoftė qė kjo tė pėrdoret, atėherė nė kuptojmė se adresimi paraqet njė detyrim, pėrveē nėse kjo shoqėrohet me njė akt apo thėnie, e cila tregon se kjo ėshtė vetėm rekomandim. Nė tekstin vijues, lami i tillė i paraprin foljes, duke na lėnė tė kuptojmė se thėnia ėshtė njė detyrim:"Vendosni radhėt [drejt], [nė njė transmetim kėtė e vijon:Pasha Allahun, ose do t'i vendosni radhėt [drejt], ose Allahu do tė hedhė pėrēarje nė zemrat e juaja." [Ebu Daud, Ibn Hiban. Sahi, shiko Sahih et-Tergib uet-Terhib nr.512 dhe shtesa gjindet nė Ebu Daud, shiko Sahi ul-Xhami nr.1191]
Dhe:"Ose drejtoni radhėt, ose Allahu do tė bėjė qė pėrēarja tė shfaqet nė fytyrat e juaja." [el-Buhari, Muslim dhe tė tjerėt]
Imam en-Neueui shpjegon siē vijon:"Do tė thotė se hidhėrimi, armiqėsia dhe mospajtimi do tė shfaqen nė zemrat. Sikur thuhet, 'Fytyra e filanit ndryshojė ndaj meje.' Kjo do tė thotė, 'fytyra e tij tregon mospėlqim ndaj meje.' Pra, dallimi i tyre nė radhėt ėshtė njė lloj i dukshėm i pėrēarjes, dhe dallimet e dukshme sė jashtmi janė shkak pėr pėrēarjen e brendshme."3
Vazhdon
|
|
|
31-03-07, 02:56
|
#34
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Pėrmednja e 'la' sė ndalimit
La-ja e ndalimit quhet kėshtu nga qė do tė thotė, "Mos e bėj kėtė e kėtė." Nė tė gjitha rastet e tilla tė ndalimit [nehi], kjo nėnkupton qė akti ėshtė haram, pėrveē nėse ėshtė i shoqėruar nga njė akt apo thėnie qė tregon se kjo ėshtė vetėm e papėlqyeshme.
Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:
Mos lini zbrazėtira pėr shejtanin [Ahmed, Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko Sahi ul-Xhami nr.1189]
Mos u dalloni, se zemrat e juaja do tė pėrēahen. [Muslim, Ahmed, en-Nesa'i dhe tė tjerėt.]
Mos i bėni gjoksat tė ēregullt, se zemrat e juaja do tė pėrēahen. [Ibn Khuzejme. Shiko Sahih et-Tergib uet-Terhib nr.513]
Mos i lini radhėt e juaja tė ērregullta, se zemrat e juaja do tė pėrēahen. [Ebu Daud, en-Nesa'i dhe tė tjerėt. Shiko et-Tergib uet-Terhib nr.513]
PARALAJMĖRIM
Paralajmėrime kundėr zbrazėtirave
Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Ruajuni nga zbrazėtirat." Do tė thotė nė namaz. [et-Taberani nė el-Kebir dhe tė tjerė, shiko es-Sahiha nr.1757]
Zbrazėtirat e ftojnė shejtanin
Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Drejtoni radhėt dhe radhitni krahėt, dhe bashkoni duart me vėllezėrit e juaj, dhe mbyllni zbrazėtirat, se vėrtet shejtani hyn mes jush nėpėrmjet tyre mu siē hyn qengji i vogėl." [Ahmed, et-Taberani dhe tė tjerėt dhe kjo ėshtė sahi.]4
Paralajmėrim i ashpėr pėr shkėputjen nga Allahu
"Kushdo qė lidh radhėn, ai mbahet nga Allahu; kushdo qė ndėrpret radhėn, Allahu e ndėrpret atė." [Shiko shėnimin pėr hadithin e parė.] Dhe njė paralajėmrim i tillė s'do tė bėhej pėr njė vepėr, e cila thjesht ėshtė e rekomanduar.
Sjellja e shoqėruesve [sahabėve]
Goditja nė shputat
Umer dhe Bilal [radiallahu anhu] - nga tė dytė ėshtė transmetuar tė kenė goditur shputat e njerėzve me qėllim pėr tė drejtuar radhėt.5 Dhe siē konstatoi Ibn Hazm, ata s'do ta goditnin dikė po qė se ai [salallahu alejhi ue selam] s'do ta mendonte nje detyrim.
Shpjegimi i "Drejtoni radhėt"
Enes [radiallahu anhu] transmetoi se nė el-Medine ai qe pyetur nėse po shihte ndonjė gjė tė ketė ndryshuar nga koha e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], me ē'rast u pėrgjigj:"S'po shoh ndonjė ndryshim, pėrveē qė nuk po i drejtoni radhėt si duhet." [el-Buhari]
Do tė na mjaftonte tė kuptojmė thėnien e tij 'tekimune es-sufuf' se thjesht kjo do tė thotė, radhėt e juaja janė zigzag dhe nuk po i drejtoni ato. Por, transmetimi nė vijim nga Enesi [radiallahu anhu] na e ndriēon kuptimin e vėrtetė tė drejtimit tė radhėve:"[Pas ngritjes pėr namaz, para tekbirit, i dėrguari i Allahu [salallahu alejhi ue selam] tha:] Drejtoni radhėt e juaja dhe bashkohuni, se vėrtet ju shoh prapa shpinės sime." [Dy transmetime tė ndara nga el-Buhari dhe Muslim.] Nė njė transmetim Enesi shtoi:"Pashė qė njėri nga ne do tė ngjitte krahun e tij pėr krahun e shokut tė tij, dhe thembėrėn me thembėrėn e tij, dhe po ta bėnte kėtė sot ndokush, ndonjėri nga ju do tė ikte sikur gomar i pashtrueshėm."6
En-Nu'man bin Beshir [radiallahu anhu] ka thėnė:"
kėshtu qė pashė njė njeri duke ngjitur krahun pėr krahun e shokut tė tij, dhe shputėn pėr shputėn e tij, si dhe nyjen e kėmbės pėr nyjen e kėmbės sė tij." [el-Buhari]
Argumenti se ngushtimi i radhėve pengon nga koncentrimi
Pas tėrė kėtij vlerėsimi, disa njerėz ngulmojnė qė qėndrimi afėr njeri-tjetrit gjatė namazit ua humbė mendjet atyre. Pėr shkak tė kėtij problemi, ata besojnė se ėshtė mė me vend qė namazi i tyre tė pranohet nėse qėndrojnė mė larg personit afėr tyre. Sidoqoftė, ky ėshtė njė arsyetim i varfėr, nga qė paaftėsia e ndokujt pėr t'u koncentruar gjatė namazit s'ėshtė arsye pėr tė qė ta nxisė shejtanin tė hyjė nė radhėt. Dhe qartė urdhėrimi e po ashtu edhe mirėsia ėshtė me njerėzit qė falen afėr e jo veēas, siē ka thėnė pejgamberi [salallahu alejhi ue selam]:"Mė i miri nga ju ėshtė ai qė ka krahėrorin mė tė favorshėm nė namaz." [Ebu Daud dhe tė tjerėt. Ky ėshtė hasen sipas el-Albanit, Sahih ul-Xhami nr.3264]
Ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me kėtė
Kur dy veta janė duke u falur
Ibn Haxher transmeton nėpėrmjet Ibn Xhurejxh, i cili tha:"I thashė Attasė, 'Njeriu qė falet me njė njeri tjetėr, ku duhet tė qėndrojė ai?' Ai tha, 'Nė anėn e djathtė tė tij.' Thashė, 'Ai duhet tė vijė paralelisht me tė derisa tė radhitet me tė, dhe asnjėri tė mos jetė mė mbrapa se tjetri?' Tha:'Po.' Thashė:'A pėlqen qė ai tė barazohet me tė derisa tė mos mbetet mė zbrazėtirė mes tyre?' Tha:'Po." [Fet'h ul-Bari Kitab el-Ethan nr.57]
Ndalimi i faljes mes shtyllave apo kolonave
Ėshtė e detyrueshme pėr njerėzit qė tė radhiten ose pėrpara, ose pėrmbas pragut tė ēfarėdo strukture arkitektonike nė xhami. Kjo ėshtė pėrftuar nga transmetimet ne vijim.
Mu'auije bin Kurreh transmeton se babai i tij ka thėnė:"Ne qemė ndaluar qė tė radhitemi mes 'es-seuari' [gardhe, mure, shtylla, etj] gjatė kohės sė tė dėrguarit tė Allahut [salallahu alejhi ue selam], ai na largoi nga kėto." [Ibn Maxheh, Ibn Khuzejme, Ibn Hiban dhe tė tjerėt.]7
Dhe, Abdul-Hamid bin Mahmud ka thėnė:"U fala me Enes bin Malik njė tė Premte. U falėm nė anėn e kundėrt tė seuari, dhe u zhvendosėm pėrpara apo sė prapthi, ngase Enesi tha qė ndaloheshim nga kjo gjatė kohės sė tė dėrguarit tė Allahut [salallahu alejhi ue selam]." [Ebu Daud, en-Nesa'i, et-Tirmidhi dhe tė tjerėt me zinxhir tė vėrtetė transmetuesish.]
Ėshtė transmetuar nga Ibn Mes'ud [radiallahu anhu] tė ketė thėnė:"Mos u radhitni mes seuari."8
el-Bejheki komentoi:"Kjo ngase shtyllat [i parandalonin tė lidhnin] radhėn." Imam Malik ka thėnė:"Nuk ka dėm nė radhėt mes shtyllave nėse nuk ka vend nė xhami." Dhe, Ibn Kudame ka thėnė:"S'ėshtė e papėlqyeshme pėr imamin tė qėndrojė mes seuari, por vetėm pėr ndjekėsit, nga qė ajo i ndėrpret radhėt e tyre
"9
Ebu Hanife ka thėnė:"Ėshtė e papėlqyeshme tė qėndrohet mes dy shtyllave, apo nė kėnde, apo mes enklavave
"10
Tė falurit i vetėm pėrmbas radhės
Janė disa transmetime qė ndalojnė faljen e personit pėrmbas radhės. Kjo qė vijon ėshtė njė shembull. Ali bin Shejban ka thėnė:"U falėm pas tij dmth pejgamberit - dhe pejgamberi i Allahut [salallahu alejhi ue selam] e pėrfundoi namazin. Ai e pa njė njeri duke u falur i vetėm pėrmbas radhės. Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] priti derisa ai e pėrfundoi namazin e pastaj i tha: Kthehu dhe falu, ngase s'ka namaz pėr atė qė falet i vetėm pėrmbas radhės." [Ibn Khuzejme 1569. Shiko Irua ul-Galil nr.541]
Tėrheqja e ndokujt sė prapthi nga radha
Nuk ka ndonjė dėshmi tė vėrtetė pėr tėrheqjen e personit nga radha pėrpara pėr tė formuar njė radhė tė re kur namazi tashmė ka filluar dhe jeni tė vonuar. Madje, teksti qė e mbėshtet kėtė ėshtė shumė i dobėt apo i shpikur.11
Ēfarė duhet tė veprohet nė kėtė rast?
Meqenėse ėshtė vėrtetuar se transmetimet mbi urdhėrimin pėr tė tėrhequr dikė sė prapthi s'janė tė vėrteta, atėherė s'ėshtė e lejueshme qė kjo tė veprohet, madje ėshtė e detyrueshme tė mbyllen zbrazėtirat nė radhėt, e nėse jo, atėherė ai duhet tė falet i vetėm dhe namazi i tij do tė jetė korrekt, ngase ai ka bėrė gjithė atė qė mund tė bėnte dhe ka ndjekur atė qė ėshtė ligjėruar, dhe Allahu ka thėnė [domethėnia]:"Allahu nuk e ngarkon asnjė shpirt pėrtej mundėsive tė tij." [el-Bekare:286]
|
|
|
31-03-07, 02:57
|
#35
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Rregullat e adbesit
nga shejh Allame Salih Ibn Feuzan Ibn Abdillah Ibn Feuzan
Burimi: el-Mulekhes el-Fikhi, vėllimi 1, f.31-35
Dije, o musliman, se abdesi ka kushte, detyrime dhe akte tė rekomanduara. Kushtet dhe shtyllat duhet tė pėrmbushen nėse njeriu ėshtė i aftė pėr kėtė, qė abdesi tė jetė korrekt. Pėrsa u pėrket akteve tė rekomanduara, ato e pėrsosin abdesin dhe nė to ka shpėrblim shtesė, e nėse kėto lihen, atėherė rregullsia e abdesit s'do tė ndikohej nga kjo.
Kushtet janė Islami, intelekti, vitet e pjekurisė dhe qėllimi [nijeti]. Pra, abdesi i mosbesimtarit dhe i tė ēmendurit s'ėshtė i vlefshėm, as i tė riut qė s'mund tė gjykojė si duhet, as i atij qė s'ka pėr qėllim tė marrė abdes por vetėm dėshiron tė freskohet apo tė lajė ndonjė pjesė tė trupit pėr tė larguar papastėrtinė.
Kusht i abdesit ėshtė qė uji tė jetė i pastėr dhe pastrues, sepse nėse ėshtė i papastėr, kjo s'do tė ishte pranueshme. Nga kushtet e abdesit ėshtė se uji duhet tė jetė i lejueshėm. Nėse uji pėrfitohet nė mėnyrė tė paligjshme apo merret nė mėnyrė joislamike, atėherė abdesi s'ėshtė korrekt.
Nga kushtet e abdesit ėshtė qė ai [abdesi] tė paraprihet nga pastrimi i organeve gjenitale duke pėrdorė ose ujė, ose gurė.
Po ashtu kusht ėshtė edhe largimi i gjėrave qė do ta pengonin ujin ta prek lėkurėn. Pra, ėshtė detyrim pėr atė qė merr abdes qė ta heqė atė qė e mbulon pjesėn trupore tė abdesit, qoftė baltė, brumė, qiri, pisllėk i mbledhur apo bojė e trashė; qė uji tė rrjedhė drejpėrdrejt nė lėkurėn e pjesės sė trupit pa pengesė.
Pėrsa u pėrket detyrimeve [uaxhib] tė abdesit, ato janė gjashtė:
1. Larja e tėrė fytyrės, dhe larja e gojės dhe e hundės ėshtė pjesė e kėsaj. Pra, ai qė lan fytyrėn e tij dhe e lė larjen e gojės dhe hundės apo njėrėn nga kėto, atėherė abdesi i tij s'do tė ishte korrekt, sepse fytyra dhe hunda janė pjesė tė fytyrės.
Allahu ka thėnė:"Lani fytyrat e juaja." [el-Maide: 7]
Ai urdhėron qė e tėrė fytyra tė lahet, kėshtu qė kushdo qė lė diēka nga kjo, ai nuk i bindet urdhėrit tė Allahut. Po ashtu pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] e lante gojėn dhe hundėn e tij.
2. Larja e dy duarve pėrfshirė edhe bėrrylat, pėr shkak tė thėnies sė mė tė Lartit:"Dhe duart e juaja deri nė bėrryla." [el-Maide: 7]
Domethėnė: pėrfshirė bėrrylat. Dhe pėr shkak se pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] i lante me ujė bėrrylat e tij, ndėrsa nė njė tjetėr hadith "Ai i lante duart e tij deri nė krah," qė tregon se bėrrylat pėrfshihen nė larje.
3. Fshirja e tėrė kokės, kurse veshėt janė pjesė e kokės nga thėnia mė tė Lartit:"Fshini kokat e juaja." [el-Maide: 7]
dhe thėnia e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]:"Veshėt janė pjesė e kokės."1 Pra, larja e vetėm njė pjese tė kokės s'ėshtė e pranueshme.
1. Transmetuar nga Ibn Maxhe, ed-Darakutni dhe tė tjerė pos tyre.
4. Larja e dy shputave sė bashku me nyjen [e kėmbės]. Pėr shkak tė thėnies sė mė tė Lartit:"Dhe shputat e juaja deri nė nyje." [el-Maide: 7]
Kjo vėrtetohet nga hadithet qė pėrshkruajnė abdesin e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] dhe vėrtet nė to qėndron se nyjet pėrfshihen nė larje.
5. Marrja e abdesit sipas renditjes [siē pėrmendet nė ajetin], qė sė pari tė lahet fytyra, pastaj dy duart, pastaj tė fshihet koka, pastaj tė lahen shputat pėr shkak tė thėnies sė mė tė Lartit:"O ju qė besoni! Kur tė pėrgatiteni pėr namaz lani fytyrat e juaja, duart e juaja deri nė bėrryla, fshijeni kokėn, dhe lani shputat e juaja deri nė nyje." [el-Maide: 7]
Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] merrte abdes sipas kėsaj renditjeje. Dhe ai [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Allahu s'do ta pranojė abdesin pėrveē nė kėtė mėnyrė."2
2. Transmetuar nga Ebu Daud dhe tė tjerėt veē tij.
6. el-Muwalat, dhe domethėnia e kėsaj ėshtė se secila pjesė e trupit qė ėshtė pėrmendur tė lahet nė seri nė mėnyrėn qė s'do tė kishte zbrazėti mes larjes sė njėrės pjesė dhe pjesės tjetėr qė ėshtė larė pėrpara, por qė larja e tyre tė jetė e njėpasnjėshme, duke e larė njėrėn pas tjetrės, nėse pėr kėtė ka mundėsi.
Kėto janė detyrimet e abdesit, tė cilave duhet pėrmbajtur ndėrsa merret abdesi nė pajtim me atė qė Allahu pėrmend nė Librin e Tij. Dijetarėt ndahen nė mendime pėrsa i pėrket rregulles sė tė thėnit 'bismilah' nė fillim nė abdesit, se a ėshtė kjo detyrim [uaxhib] apo Sunet, por tė gjithė mbajnė qėndrimin se kjo ėshtė ligjėruar, kėshtu s'ėshtė e pėrshtatshme qė kjo tė lihet.
Pėrsa i pėrket ndonjė gjėje, e cila ėshtė plotėsuese e asaj qė u pėrmend nė pėrshkrimin e abdesit tė pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], atėherė kjo ėshtė e rekomanduar [mustehab]; ai qė e bėn kėtė do tė ketė shpėrblim shtesė, ndėrsa ai qė e lė atė asgjė se parandalon nga kjo.
Pėr kėtė shkak disa nga Fukahatė [Juristėt] e quajnė kėtė veprim suneni i abdesit, duke menduar nė aktet e rekomanduara. Sunenet e abdesit janė:
1. Siuak momenti pėr tė ėshtė kur tė lahet goja, qė goja tė pastrohet me kėtė dhe t'i mundėsohet individit gjendja e duhur e adhurimit pėr tė lexuar Kur'an dhe pėr t'iu lutur Allahut, mė tė lartit dhe tė fuqishmit.
2. Tė lahen duart tre herė para larjes sė fytyrės nė fillim tė abdesit, pėr shkak tė hadithit qė pėrmend kėtė, nga qė duart janė mjeti qė mbart ujin nėpėr tjerat pjesė tė trupit, kėshtu qė larja e tyre ėshtė njė masė parandaluese pėr abdesin.
3. Tė fillohet me larjen e gojės dhe hundės para larjes sė fytyrės, pėr shkak se me to ėshtė filluar nė hadith. Dhe, nė kėtė duhet bėrė pėrpjekje nėse nuk jemi agjėrueshėm, dhe domethėnia e pėrpjekjes nė larjen e gojės ėshtė lėvizja e ujit nėpėr tėrė gojėn, ndėrsa nė larjen e hundės mendohet nė futjen e ujit deri nė pjesėn e epėrme tė saj [hundės].
4. Ndėr aktet e rekomanduara tė abdesit ėshtė hollimi me ujė i mjekrrės sė dendur, nė mėnyrėn qė do ta mbėrrinte pjesėn e brendshme, dhe larja e gishtėrinjėve tė dorės, si dhe gishtave tė shputave.
5. et-Tejemum qė tė fillohet me dorėn dhe shputėn e djathtė para tė majtės.
6. Pėrsėritja e larjes deri nė tre herė, kur tė lahet fytyra, duart dhe shputat.
Kėto janė kushtet, shtyllat dhe aktet e rekomanduara tė abdesit. Ėshtė me rėndėsi qė t'i mėsoni kėto dhe tė pėrpiqeni t'i zbatoni nė ēdo abdes, qė abdesi i juaj tė jetė i plotė dhe nė pajtim me pėrshkrimin e ligjėruar, dhe qė ju tė arrini shpėrblimin.
Lusim Allahun qė ta na e shtojė diturinė e dobishme dhe veprat e mira, neve dhe juve.
|
|
|
04-04-07, 18:05
|
#36
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
NAMAZI I PAKUJDESSHĖM
E kujton gjyshėn dhe vėrejtjet e saja qė namazin e tij ta kryen me kohė: »Djali im, nuk duhet lėnė namzin deri nė momentin e fundit!« Gjyshja e tij ishte shtatėdhjet vjeēare, por, sa herė qė e dėgjonte ezanin, menjėherė ngrihej dhe i pėrgjigjej thirrjes sė myezinit.
Ai, pėrkundrazi, kurrė nuk mundi ta mposhtė egon e tij, tė ngritet menjėherė e tė falet. Ēfarėdo pune tė bėnte, namazi ishte nė rend tė fundit dhe ēdo herė e kryente me shpejtėsi tė madhe qė tė arrijė me kohė. Duke menduar pėr kėtė, u ngrit dhe e kuptoi se i kishin mbetur vetėm pesėmbėdhjetė minuta deri nė ezanin e jacisė. Shpejtė morri abdest dhe filloi tė falė namazin e akshamit.
Derisa bėnte tesbih, sėrish e kujtoi gjyshėn e tij dhe filloi ti vie turp nga lutjet e veta. Ajo u falte me aq pėrulėsi dhe qetėsi. Filloi me duanė e tij, pastaj e lėshoi kokėn nė sexhde dhe pėr njė kohė qėndroi nė atė pozitė. Kishte qenė tėrė ditėn nė shkollė dhe ishte shumė i lodhur
Papritmas, e zgjoi njė zė i ēuditshėm, zhurmė dhe bėrtimė. Filluan ta kaplojnė djersėt e ftohta. Shikoi rreth vetes, nė secilėn anė qė shikonte shihte shumė njerėz. Turmė e madhe. Disa qėndronin tė ngrirė, duke shikuar rreth vetit, disa vraponin herė djathtas e herė majtas, krejtėsisht tė humbur, pėrderisa disa prej tyre ishin gjunjėzuar me duar tė mbledhura, vetėm duke pritur
E kaploi njė frikė e madhe dhe panikė kur e kuptoi se ku gjendet. Kjo ishte Dita e Gjykimit!!!
Derisa ishte gjallė kishte ndėgjuar pėr dhėnjen e llogarisė nė Ditėn e Gjykimit, por kjo i dukej shumė largė! A thua kjo mund tė jetė fryt i imagjinatės sė tij, diēka ēka mendja e tij kishte trilluar?! Jo, pritja dhe frika ishin aq tė mėdha ėshtė e pamundshme qė kjo tė jetė e pavėrtetė. Hulumtimet ende vazhdonin. I dėshpruar filloi tė vrapojė herė tek njeri e herė tek tjetri duke pyetur se a e kishin thirrur emrin e tij. Askush nuk kishte mundėsi ti pėrgjigjet.
Papritmas, ndėgjoi njė zė duke thirrur emrin e tij, turma e njerėzve filloi tė ndahej duke i bėrė rrugė pėr tė kaluar. Dy veta e kapėn pėr dore dhe e tėrhiqnin pėrpara. Kaloi nė mes tė turmės duke mos shikuar fare. Melekėt e sollėn deri nė qendėr dhe aty e lanė. Derisa koka e tij ishte e pėrulur, e gjithė jeta e tij i kalonte para syve, si tė jetė ndonjė film.
E shikontė babain e tij duke vrapuar nga ligjerata nė ligjeratė, duke hargjaur shėndetin e tij nė rrugėn e islamit. E shikonte nėnėn e tij duke ftuar mysafir nė shtėpinė e tyre, duke shtruar sofrėn e mbushur me tė gjitha tė mirat. Filloi tė mbrohet: »Edhe unė gjithnjė isha nė atė rrugė. I kam ndihmuar tė tjerėt, e kam pėrhapur fjalėn e Zotit, namazin e kam kryer, kam agjėruar Ramazanin. Tė gjitha obligimet e All-llaht i kam kryer, ndėrsa ato qė i ka ndaluar, nuk i kam bėrė« Filloi tė ēajė dhe tė mendojė pėr atė sa e ka dashur All-llahun. E dinte se tė gjitha qė i bėri nė jetė nuk ishin aq sa e meriton All-llahu. E dinte se All-llahu ėshtė Mbrojtėsi i vetėm i tij
Djersitej dhe dridhej sa asnjėherė nė jetėn e tij. Sytė e tij ishin tė ngulitur nė peshojėn e veprave, duke pritur vendimin. Mė nė fund, vendimi ėshtė marrė. Dy melekė, duke mbajtur fletėt nė duart e tyre, u kthyen nė drejtim tė turmės. Kėmbėt i kishte para kolapsit. I mbylli sytė posa filluan tė lexojnė emrat e atyre tė cilėt shkojnė pėr nė Xhehennem. Emri i tij ishte i pari. U gjunjėzua dhe filloi tė bėrtasė me zė tė lartė »Si mund tė jamė unė pėr nė Xhehennem? Tėrė jetėn time i kam shėrbyer tė tjerėt, e kam pėrhapur fjalėn e All-llahut nė mesin e njerėzve tė tjerė
«
I humbi shikimi, filloi tė dridhej nė tėrė trupin. Ata dy melekė e kapėn pėr duar. Pėrderisa kėmbėt i zvarriteshin, ata e tėrhiqnin nėpėr turmė nė drejtim tė humnerės sė Xhehennemit. Bėrtiste, dhe i dėshpruar mendonte se a ka ndokush prej njerėzve qė mund ti ndihmojė
I thėrriste tė gjitha veprat e mira tė cilat i kishte bėrė: ndihmėn tė cilėn ia kishte bėrė babait tė tij, agjėrimin e tij, namazet e tij, Kuranin tė cilin e kishte lexuar, pyeste se amund ti ndihmojė ndonjėra vepėr tė cilėn e kishte kryer!? Por, melekėt edhe mė tej e tėrhiqnin nė drejtim tė Xhehennemit.
Iu afruan zjarrit. Shikimi i tij i fundit pas vete
A nuk kishte thėnė Resulullahi s.a.v.s., i pastėr ėshtė ai person i cili pastrohet nė lumė pesė herė nė ditė, ashtu edhe namazi i kryer pesė herė nė ditė pastron nga gjynahet?! Filloi tė bėrtasė: »Namazi im? Namazi im? «
Melekėt nuk u ndalėn dhe arritėn buzė grėminės sė Xhehennemit. Filloi ta ndien nxehtėsinė e zjarrit nė fytyrėn e tij. Shpresat e fundit ishin humbur, ėshtė dėnuar nė zjarr tė pėrhershėm
Njėri nga melekėt e shtyri nė zjarr dhe ai filloi tė bie, duke shikuar fundin i cili afrohej sa mė shumė
Papritmas, njė dorė e fortė e kapi dhe e tėrhoqi prapa. E fshiu pluhurin nga fytyra dhe para veti pa njė plak me mjekėrr tė gjatė dhe tė bardhė. E pyeti: » Kush je ti?« Plaku u pėrgjigj: »Unė jam namazi yt«
»Po ku ishe deri tani? Mė shpėtove nė momentin e fundit! edhe pak dhe do tė pėrfondoja nė fund tė Xhehennemit!«
Plaku buzėqeshi dhe tha: » Po, edhe ti mua mė ke kryer gjithmonė nė momentin e fundit, a ke harruar?!«
Nė atė moment i hapi sytė dhe e ngriti kokėn nga sexhdeja. Ishte tėrėsisht i djersitur. Ndėgjonte zėrat tė cilat vinin nga jashtė dhe ndėgjoi ezanin e jacisė. Menjėhėrė u ngrit dhe shkoi tė marrė abdest.
Pra shkatėrrim ėshtė pėr ata qė falen, Tė cilėt ndaj namazit tė tyre janė tė pakujdesshėm. (El Maun, 4,5)
E pėrkthyer nga boshjnakishtja
|
|
|
06-04-07, 14:45
|
#37
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
Falja e namazit tė sabahut mbronė nga sėmundjet e zemrės
Studimi mė u fundit mjeksor - Oman, 7 Mars 2007
Agjėnsia e lajmėve Islame shpallė studimet mė tė fundit mjeksore pėr shėrimin e sėmundjeve tė zemrės dhe arteriosklerozės. Ėshtė zbuluar se falja ditore e namazit tė sabahut nė kohėn e vet ėshtė mėnyra mė e mirė pėr t'u shėruar nga sėmundjet e zemrės dhe arterioskleroza.
Sėmundjet mė tė shpeshta tė zemrės janė ē'rregullimet e rrahjeve, qė ndodhin nga lėndėt mpikėse tė zemrės dhe arterioskleroza, shkak i sė cilės ėshtė pushimi i gjatė i trurit.
Njė grup mjekėsh nga Jordania kanė vėrtetuar se ē'rregullimet e rrahjeve tė zemrės ėshtė sėmundja mė e rrezikshme, e cila i kanosėt zemrės. Gjithashtu dhe arterioskleroza dhe tromboza (dobėsia dhe bllokimi i gjarkullimit tė gjakut), qė shkak kryesor i kėtyre sėmundjeve ėshtė gjumi i gjatė, qoftė ai ditėn apo natėn.
Studimet mjeksore kanė konstatuar se njeriu kur bėn gjumė tė gjatė pakėsohen tepėr tė rrehurat e zemrės, nuk i kalon 50 tė rrehura nė njė minutė. E kur pakėsohen tė rrehurat e zemrės gjaku kalon nepėr kanalet e veta shumė ngadal dhe kjo dukuri sjellė rėnien e kriprave dhe yndyrės. Shkak i kėsaj njeriu kanoset me arteriosklerozė apo trombozė (dobėsimin e arterive apo bllokimin e tyre) e kjo shkakton nė zemėr ē'rregullimin dhe dobėsimin e rrahjeve gjithashtu shkakton dobėsimin e arterieve, tė cilat do tė transferojnė gjakun nga zemra e nė tru e qė nga kjo shkaktohet apopleksia (pushimi i trurit), e cila e vėn jetėn nė rrezik.
Ky studim mjeksor bėn tė ditur se ėshtė e domosdoshme qė tė ndėrpritet gjumi i gjatė, gjegjėsisht tė mos kalojė mė tepėr se katėr orė. Pas kėsaj periudhe tė gjumit, pėr ta vėnė zemrėn nė sistemin e duhur, duhet qė tė bėhėn levizje trupore sė paku 15 min. E kėto levizje duhet tė jenė ditore dhe tė bėhėn nė oret e para tė mėngjesit.
Me fjalė tė tjera, falja e namazit tė sabahut nė kohėn e vet dhe duke shkruar nė xhami ėshtė ushtrimi i duhur pas gjumit pėr tė shėruar sėmundjet e zemrės.
Nė kėtė studim gjithashtu pėrmendet se njė musliman, i cili e ndėrpret gjumin e tij dhe falė namazin e sabahut duke dalur nė xhami bėn riparimin dhe sistemimin e rrehjeve tė zemrės dhe ruan arteriet e saja. Sidomos tek ata qė bėjnė mė tepėr se tetė orė gjumė ditor.
|
|
|
10-04-07, 17:27
|
#38
|
Anėtarėsuar: 08-04-07
Vendndodhja: Ne BoTeN eKrYJeSiT TaN
Postime: 3,400
|
Un po e baj shkurt....FALENI DHE LUTENI sa ma shum,...se veq kur ben NAMAZ e ndjen veten te knaqur dhe te lir....
Ju pershendes
|
|
|
10-04-07, 22:46
|
#39
|
.:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:.
Anėtarėsuar: 09-11-06
Postime: 4,028
|
VllĖZĖR DHE MOTRA MENDOHUNI MIR PER KĖTĖ
Nese ALLAHU tė jepė ty 70 vite jetė ..
Ti do tė shpenzosh : 24 vite nė gjume
14vite nė punė
8vite nė argetim
6vite nė tavolionen e bukes
5vite nė veturė
4vite nė bisedė
3vite nė edukim
3vite nė lexim
3vite nė shikim tė TV-sė
Nese ti falesh 5 herė nė qdo ditė, ti do ti japish Allahut5 muaj nga jeta jote. A mundemi ti ndajm 5 muaj nga 70 vite tė jetes tone pėr Allahun? Ejani pra ti ndajmė se paku 5 muaj nga jeta jonė pėr Allahun Allahu na mėshiroft tė gjithve
|
|
|
19-04-07, 22:04
|
#40
|
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
|
Si te falet namazi?
Namazi ėshtė shtylla kryesore e fesė Islame. ثshtė ibadet (adhurim) i cili bėhet pėr Zotin me zemėr, me gojė dhe me trup, pesė herė nė ditė. Ky adhurim e mban njeriun nė kontakt tė vazhdueshėm me Krijuesin e tij dhe me tė Adhuruarin e tij, si dhe i ndihmon tė jetė gjithmonė nė pėrputhshmėri me fenė e All-llahut tė Lartėsuar dhe e largon nga tė kėqiat. All-llahu i Lartėsuar nė Kur'an thotė: Ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin Allahun sinqerisht qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, ta japin zekatin, se ajo ėshtė feja e drejtė. (El-Bejjine: 5). Pastaj thotė: Faleni namazin, ngase namazi largon nga punėt e irrituara dhe tė kėqia, e pėrmendja e All-llahut (qė namazi e pėrmban ėshtė) mė e madhe! Kurse Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė pėr rėndėsinė e namazit thotė: اka mendoni nėse dikush nga ju e ka para shtėpisė njė lum dhe pastrohet nė tė pesė herė nė ditė, a mbetet nė trupin e tij ndonjė papastėrti?! Tė pranishmit thanė: Jo, nuk mbetet. Pastaj Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: Ashtu edhe me pesė namazet All-llahu i fshinė mėkatet (e vogla). Me fjalė tė shkurtėra dhe nė mėnyrė tė lehtė, nė vazhdim do ta tregojmė formėn se si falet namazi, duke u bazuar nė hadithet e vėrteta tė cilat pėr shkak tė shkurtimit tė lėndės nuk do t'i pėrmendim. I Dėrguari, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Faluni ashtu siē mė shihni mua duke u falur! Nė vijim le tė pėrcjellen kėto hapa:
1.Tė merret abdest, ngase kjo ėshtė kusht i namazit. Abdesti merret nė kėtė mėnyrė, thuhet:
bismil-lahirrahmanirrahim (me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm);
-lahen duart tri herė; -shpėrlahet goja dhe hunda tri herė;
-lahet fytyra tri herė;
-lahen duart deri nė bėrryla tri herė duke filluar me dorėn e djathtė;
-preket koka me duar tė lagura (mes-h) dhe gjithashtu edhe veshėt;
-lahen kėmbėt deri nė nyje tri herė duke fillluar me kėmbėn e djathtė.
Nė rast tė mungesės sė ujit, gjymtyrėt lahen nga njė herė.
Abdestin e prishin kėto gjėra: kryerja e nevojės sė madhe, urinimi, dalja e gazrave, vjellja me qėllim, gjumi dhe humbja e vetėdijes.
2. Tė kthehet kah Kibleja (Qabeja nė Mekkė), qė ėshtė nė juglindje, duke pasur pėr qėllim me zemėr faljen e namazit pėrkatės, por nuk ka nevojė tė shqiptohet nijjeti me gojė, ngase njė gjė tė tillė nuk e ka bėrė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e as as'habėt (shokėt) e tij [radijall-llahu anhuma]. Para vetes vendoset njė trup kah i cili falet, (quhet sutre) dhe nuk duhet lejuar asnjė njeri a kafshė tė kalojė ndėrmjet namazxhiut dhe sutres.
3. Tė thuhet ezani:
All-llahu ekber, All-llahu ekber
All-llahu ekber, All-llahu ekber
Eshhedu en la ilahe il-lallah Eshhedu en la ilahe il-lallah
Eshhedu enne muhammeden resulullah Eshhedu enne muhammeden resulullah
Hajjales-salah Hajjales-salah
Hajjalel-felah Hajjalel-felah
(As-salatu hajrun minen-neum As-salatu hajrun minen-neum) vetėm nė namazin e sabahut
All-llahu ekber All-llahu ekber
La ilahe il-lallah
All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Eja nė shpėtim, (Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi, Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi) All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.
vazhdon...
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
|
|
|
19-04-07, 22:05
|
#41
|
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
|
Para namazit farz thuhet ikameti, qė ėshtė i ngjashėm me ezanin:
All-llahu ekber, All-llahu ekber
Eshhedu en la ilahe il-lallah
Eshhedu enne muhammeden resulullah
Hajjales-salah
Hajjalel-felah
Kad kametis-salah
Kad kametis-salah
All-llahu ekber All-llahu ekber
La ilahe il-lallah
( All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Namazi po fillon Namazi po fillon All-llahu ėshtė mė i madhi All-llahu ėshtė mė i madhi Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.
4. Tė ngriten duart deri nė vesh apo supe duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madhi), pastaj tė shikohet nė vendin e sexhdes. Tė vendoset dora e djathtė mbi tė majtėn dhe sė bashku tė vendosen nė gjoks.
5. Tė thuhet lutja e hapjes: subhanekall-llahumme ve bihamdike ve tebarekesmuke ve teala xhedduke ve la ilahe gajruke. (I pastėr je nga tė metat dhe i lavdėruar, o All-llah, emri yt ėshtė i bekuar, e lartė ėshtė pozita Yte dhe nuk ka tė adhuruar pėrveē Teje).
Dhe thuhet: Eudhubil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim Elhamdulil-lahi rabbil alemin Err-rrahmanirr-rrahim Maliki jevmiddin Ijjake naėbudu ve ijjake nestein Ihdinas-siratal mustekim Siratal-ledhine enamte alejhim Gajril magdubi alejhim ve leddalin. Amin. (Kėrkoj strehim tek All-llahu nga shejtani i mallkuar, Me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm Lavdėrimi i takon All-llahut, Zotit tė botėve, Tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė posaēėm Sunduesit tė Ditės sė gjykimit Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm nga Ti ndihmė kėrkojmė, Na udhėzo nė Rrugėn e drejtė, Nė rrugėn e atyre tė cilėt i ke begatuar me tė mira, E jo nė tė atyre qė je hidhėruar nė ta, Dhe as nė tė atyre qė janė tė humbur. Amin). (Pranoje o Zot!). Pastaj thuhet ndonjė sure a pjesė nga Kur'ani, pėr shembull: Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Vel asėr. Innel insane le fi husėr. Il-lel-ledhine amenu ve amilussalihati, ve tevasau bil hakki, ve tevasau bissabėr.
(Pasha kohėn. Vėrtetė njeriu ėshtė nė humbje.Pėrveē atyre qė besojnė, bėjnė vepra tė mira, porosisin njėri-tjetrin t'i pėrmbahen tė vėrtetės dhe tė durojnė.) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Inna eėtajnakel kevther. Fe sal-li li rabbike venhar. Inne shanieke huvel ebter.
(Ne vėrtetė tė dhamė ty shumė tė mira. Andaj ti falu dhe therr kurban pėr Zotin tėnd. E s'ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė i farėsosur.) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Kul huvallahu ehad. Allahussamed. Lem jelid ve lem juled ve lem jekun lehu kufuven ehad.
(Thuaj: Ai All-llahu ėshtė Njė! Allahu ėshtė Ai qė ēdo gjė ka nevojė pėr Atė. Ai nuk ka lindur kė, e as qė ėshtė i lindur. Dhe askush s'ėshtė i barabartė me Tė.), etj. Kjo lexohet me zė nė namazin e sabahut, akshamit dhe jacisė.
6. Tė bėhet rukuja (pėrkulja) duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh), dhe duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Ashtu i kėrrusur, drejtohet mirė shpina, e duart vendosen nė gjunj, e nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-adhim (i pa tė meta je o Zoti im i Madh). Mirė ėshtė tė thuhet kjo tri apo mė shumė herė.
7. Tė ngritet nga rukuja duke thėnė: semiallahu limen hamideh (All-llahu e dėgjon atė qė e falėnderon), duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Pas ngritjes thuhet: rabbena ve lekel-hamd (o Zoti ynė, Ty tė takon lavdėrimi).
8. Tė bėhet sexhde duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) do tė thotė lėshohet me duar dhe vendoset nė tokė balli, hunda, shuplakat e duarve, gjunjėt dhe majet e gishtave tė kėmbės. Nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-aėla (i patėmeta je o Zoti im i Lartė). Kjo thuhet tri apo mė shumė herė.
9. Tė ngritet koka duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe tė ulet mbi kėmbėn e djathtė. Nė atė pozitė thuhet: rabbigfirlij, rabbigfirlij (mė fal,o Zot).
10. Tė bėhet sexhdeja e dytė duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe bėhen po ato veprime qė janė bėrė nė sexhden e parė. Kėshtu ėshtė falur njė rekat.
11.Tė ngritet koka nga sexhdeja duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe njė ēast tė shkurtėr qėndrohet ulur, e duke u mbėshtetur me grushta nė tokė ngritet nė kėmbė dhe fillon rekatin e dytė. Ashtu i ngritur thuhet: Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim, sureja: elhamdulil-lahi rabbil alemin
dhe njėra nga suret e Kur'anit.
12. Nėse namazi ėshtė dy rekatėsh (siē ėshtė sabahu dhe xhumaja) pas ngritjes nga sexhdeja e dytė qėndrohet ulur duke peshuar mbi kėmbėn e majtė, kurse gishtat e kėmbės sė djathtė mbesin tė kthyera kah Kibleja. Nė kėtė pozitė, dora e djathtė vendoset mbi kofshėn e djathtė dhe bėhet grusht, e gishti tregues drejtohet kah Kibleja, kurse dora e majtė mbi kofshėn e majtė.Pastaj thuhet:
Ettehijatu lil-lahi vessalavatu vettajjibatu, esselamu alennebijji ve rahmetullahi ve berekatuhu, esselamu alejna ve ala ibadil-lahissalihin. Eshhedu en la ilahe il-lallahu ,ve eshhedu enne muhammeden abduhu ve resuluhu.
(Pėrshėndetjet janė pėr All-llahun, lutjet Atij dhe punėt e mira. Paqja, mėshira dhe bekimi qoftė pėr tė dėrguarin e Tij. Paqja qoftė mbi ne dhe mbi tė gjithė robėrit e mirė tė All-llahut. Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrpos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij). Nė vazhdim thuhet: Allahumme sal-li ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema sal-lejte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid. Allahumme barik ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema barekte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid.
(O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke mėshiruar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit. O All-llah bekoje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke bekuar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit, Ti je i Lavdėruar dhe i Madhėruar). Pastaj kėrkohet strehim nga All-llahu prej katėr gjėrave: Allahumme inni eudhubike min adhabi xhehennem, ve min adhabil kabr, ve min fitnetil mahja vel memati, ve min fitnetil mesihiddexhal. (O All-llah, kėrkojė strehim te Ti nga dėnimi i xhehennemit, nga dėnimi i varrit, nga sprova e jetės dhe e vdekjes dhe nga sprova e Dexhxhxhallit). Mė pastaj kėrkohen nga All-llahu tė mirat e dynjasė dhe ahiretit, dhe lutet pėr prindėrit e tė gjithė muslimanėt:
Rabbena atina fiddunja haseneten ve fil ahireti haseneten ve kina adhabennar. Rabbenagfirlij ve li validejje ve lil mu'minine jevme jekumul hisab. (Zoti ynė, na jep nė dynja tė mira dhe nė botėn tjetėr tė mira dhe na ruaj nga dėnimi i zjarrit. Zoti ynė, mė fal mua, prindėrit tė mi dhe besimtarėt nė Ditėn e llogarisė). Namazi pėrfundon duke dhėnė selam e duke kthyer kokėn nė anėn e djathtė me fjalėt:
Esselamu alejkum ve rahmetullah (Paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi ju), dhe nė tė njėjtėn mėnyrė jepet selam nė anėn e majtė. Kėshtu falet sabahu dhe xhumaja (pra rekatet farz).
vazhdon...
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
|
|
|
19-04-07, 22:09
|
#42
|
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
|
13. E nėse namazi ėshtė trerekatėsh (akshami), atėherė lexohet vetėm: Ettehijjatu lil-lahi vessalavatu
dhe Allahummme sal-li ala muhammed
e pastaj duhet ngritur nė kėmbė duke u mbėshtetur me grushta nė tokė dhe ngriten duart deri nė veshė apo nė supe, duke thėnė: All-llahu ekber. (All-llahu ėshtė mė i madh) Nė pozitėn vertikale vendosen duart mbi gjoks, ashtu siē u sqarua mė lart dhe lexohet vetėm: Elhamdu lil-lahi rabbil alemin
(e s'ėshtė gabim nėse lexohet ndonjė sure pas kėsaj), bėhet rukuja, sexhdet dhe mė nė fund bėhet ulja dhe thuhen ato dova qė u sqaruan mė lart dhe jepet selam. Kėshtu ėshtė falur akshami (pra rekatet farz). Kurse nė namazet katėrrekatėshe (ikindia dhe jacia) falen edhe dy rekate pas uljes sė parė.Do tė thotė duhet ngritur nė kėmbė, ku thuhet: El hamdu lil-lahi
, bėhet rukuja, dy sexhdet dhe prapė duhet ngritur nė kėmbė ku thuhet: El hamdu lil-lahi, bėhet rukuja dhe dy sexhdet dhe bėhet ulja e dytė ashtu siē u sqarua mė lart dhe jepet selam. Kėshtu falet ikindia dhe jacia (pra rekatet farz).
14.Pasi ėshtė kryer namazi, bėhet dhikri pas namazit. Sė pari thuhet tri herė: Estagfirullah (Kėrkojė falje nga All-llahu), e mė tutje: Allahume entesselam ve minkesselam tebarekte ja dhel xhelali vel ikram (O All-llah Ti je i Pėrsosur dhe nga Ti ėshtė shpėtimi, qofsh i bekuar o Zot i Madhėshtisė dhe Bujarisė). Pastaj Ajetul kursij (Tesbih dova):
All-llahu la ilahe il-la hu. El hajjul kajjum. La te' hudhuhu sinetun ve la neum. Lehu ma fissemavati ve ma fil ard. Men dhel-ledhi jeshfeu indehu il-la bi idhih. Jaėlemu ma bejne ejdihim ve ma halfehum. Ve la juhitune bi shejin min ilmihi il-la bi ma sha. Vesia kursijjuhussemavati vel ard. Ve la jeuduhu hifdhuhuma ve huvel alijjul adhim.
(All-llahu ėshtė Njė, nuk ka tė adhuruar pėrpos Tij. I Gjalli, Mbikqyrėsi i pėrhershėm. Atė nuk e kap as kotja, e as gjumi. E Tij ėshtė ē'ka nė qiej e nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij. E di tė tashmen dhe tė ardhmen, e nga ajo qė Ai di, tė tjerėt dinė vetėm aq sa Ai do. Kursija e Tij ėshtė sa qiejt dhe toka, kurse kujdesi iTij ndaj tė dyjave nuk i vie rėndė. Ai ėshtė i Larti, i Madhi).
Pastaj thuhet: Subhanallah (33 herė) (i patėmeta ėshtė All-llahu),
El hamdulil-lah (33 herė) (i lavdėruar qoftė All-llahu),
All-llahu ekber (33 herė) (All-llahu ėshtė mė i madhi) dhe nė fund: La ilahe il-lallahu vahdehu la sherike lehu, lehul mulku ve lehul hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir. (Askush s'meriton tė adhurohet pėrpos All-llahut, Ai s'ka partner, Atij i takon krejt sundimi dhe lavdėrimi dhe Ai ka mundėsi pėr ēdo gjė).
___________________________
*Siē u pa mė lart njė rekat pėrbėhet prej: - tekbirit fillestar (shiko HAPIN 4); - leximit tė subhanekallahumme
, elhamdulil-lahi
dhe sures (shiko HAPIN 5); - rukusė (shiko HAPIN 6) dhe - dy sexhdeve (shiko HAPIN 8, 9 dhe 10).
*Nė fund tė dy rekateve bėhet ulja (shiko HAPIN 12). *Nėse namazi ėshtė dyrekatėsh pėrfundohet me selam (shiko HAPIN 12 nė fund). *Nėse namazi ėshtė tre apo katėr rekatėsh atėherė falet edhe njė, respektivisht dy rekate dhe bėhet ulja e fundit (shiko HAPIN 12). Numri i rekateve tė:
Namazi/rekatet
sunnetit tė parė
farzitsunnetit tė dytė
SABAHU
2
2
DREKA
4*
42
IKINDIA
4
4
AKSHAMI
32
JACIA
42
XHUMAJA
22 ose 4*
Vėrejtje. Sunnetet katėr rekatėshe falen duke i ndarė dy nga dy rekate.
Pejgamberi alejhis-selam lidhur me sunetet e pesė namazeve thotė: ē'do musliman qė i falė ēdo ditė dymbėdhjetė rekate vullnetarisht, pra jo tė obliguara, All-llahu ia ndėrton njė shtėpi nė Xhennet.
Nė namazin e SABAHUT, AKSHAMIT dhe JACISث tekbiret (shqiptimet All-llahu ekber nė fillim tė namazit dhe gjatė ndėrrimit tė pozitės nė namaz), Elhamdu lil-lahi
dhe sureja ( kėto tė dyja vetėm nė dy rekatet e para) thuhen me zė tė lartė.
Namazi falet njejtė, si pėr meshkujt ashtu edhe pėr femra, ngase Pejgamberi alejhis-selam nuk ka bėrė dallim mes formės sė namazit tė meshkujve dhe tė femrave, me pėrjashtim se femra duhet t'i mbulojė disa pjesė tė trupit mė shumė se mashkulli.
www.albislam.com</SPAN>
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
|
|
|
20-04-07, 01:57
|
#43
|
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
|
Perberja e nje reqati duhet te jete ne kete menyre:
Tekbir- farz
Nij-jeti- sun-net
Subhaneke eudhu bil-lahi- sun-net
el-Fatiha- farz
Sure mbas Fatiha- farz
Ruku- farz
Subhane R... A... ose dua ma teper- sun-net
Semi Allahulime hamideh- farz
Rab-bena lek el hamd- sun-net
Sexhde- farz
Subhane Rab-biel eala ose dua me teper- sun-net
Ngritja e e gishtit tregues- sun-net
Te ndejunit, Etehijatu- Vaxhib- Sun-net i fort, rekomandim
Dua ndejun-t sun-net dhe
Me dhen selam- sun-net
Po qe se jame gabim, shpresoj se Ai te me fal gabimin.
P.S. Ne ruku dhe sexhde nuk bene te lexohet nga Kur'ani, por vetem lutje dua.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga uliksi31 : 23-04-07 nė 03:03
|
|
|
22-04-07, 17:19
|
#44
|
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
|
O ju njerėz! Kini frikė Allahun dhe dijeni se pėrqendrimi nė namaz ėshtė ai qė e lartėson dhe e bėn atė tė vlefshėm. Allahu i ka cilėsuar profetet dhe njerezit e Tij vepėrmirė duke thėnė pėr ta nė Kuran: ...Ata pėrpiqeshin pėr punė tė mira, na u luteshin duke shpresuar dhe duke u frikėsuar, ishin respektues ndaj Nesh. (Enbija,90) Po kėshtu dhe nė suren Fatir ajeti 28, thuhet: Dijetarėt janė ata tė cilėt i frikėsohen mė tepėr Allahut nga robėrit e Tij. Si dhe nė suren Isra ajeti 107-109: ...atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė dijeni para tij, kur u lexohet atyre, ata bien me fytyrė duke bėrė sexhde. Dhe thonė: I Lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė i realizuar, dhe duke qarė bien me fytyra ( kur e dėgjojnė Kuranin) dhe ai ua shton edhe mė tepėr devotshmėrinė (khushunė).
Baza e tė pėrqendruarit ėshtė ėshtė butėsia e zemrės, qetėsia dhe modestia e saj. Nėse pėrqendrohet zemra, menjėherė pėrqendrohen dhe gjymtyret e gjithė trupit, sikurse thotė dhe hadithi i Muhamedit (alejhi selam): Me tė vėrtetė, nė trupin e njeriut ėshtė njė copė mishi, nėse rregullohet ajo, atėherė ėshtė i rregullt i gjithė trupi, e ajo ėshtė zemra. (Buhariu dhe Muslimi) Nėse dikush e ka pėrqendrimin vetėm nė gjymtyrė e jo dhe nė zemėr, ky ėshtė pėrqendrim hipokrizie. Njė ditė Umeri pa njė djalė i cili e mbante kokėn ulur dhe i tha: O ti, ngrije kokėn sepse frika (khushja) nuk tregohet me uljen e kokės dhe se ky veprim nuk ia shton pėrqendrimin zemrės, por frika e cila arrin nė zemėr ėshtė vetėm ajo e cila arrihet me njohjen e madhėshtisė sė Allahut. Kush e njeh Allahun mė shumė i frikėsohet mė tepėr Atij. Ndėr shkaqet kryesore pėr tė arritur frika nė zemėr ėshtė tė thelluarit nė tė kuptuarit e fjalėve tė Allahut (Kuranin). Allahu i Lartėsuar thotė nė suren Hashėr, ajeti 21: Sikur Ne ta zbrisnim kėtė Kuran nė ndonjė kodėr do ta shihje atė tė strukur e tė ēarė nga frika e Allahut. Allahu i Lartėsuar i ka cilėsuar besimtarėt e librave tė mėparshėm me fjalėn, tė frikėsuar, tė pėrqendruar kur i dėgjonin ajetet e Kuranit. Kėtė e vėrteton fjala e Allahut nė suren Isra ajetet 107-109, ku thuhet: ...atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė dijeni para tij, kur u lexohet, ata bien me fytyrė duke bėrė sexhde. Dhe thonė: I Lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė realizuar, dhe duke qarė bien me fytyra ( kur e dėgjojnė Kuranin) dhe ai ua shton dhe mė tepėr devotshmėrine (khushunė). Allahu i ka qortuar ata qė i kanė zemrat e tyre tė ngurta ndaj ajeteve tė Kuranit. Allahu thotė nė suren Hadid ajeti 16: A nuk ėshtė koha qė zemrat e atyre tė cilėt besuan tė zbuten me pėrkujtimin e Allahut dhe me atė tė vėrtetė qė zbriti, e tė mos bėhen si ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė libri mė parė e zgjati koha dhe zemrat e tyre u shtangen, e shumė prej tyre janė jashtė rrugės. Si dhe ajeti 22 nė suren Zumer: ...Tė mjerėt ata qė i kanė zemrat e tyre tė ngurta nga pėrkujtimi i Allahut, ata janė nė njė hubmje tė qartė. Profeti (alejhi selam) i kėrkonte mbrojtje Allahut prej zemrės e cila nuk frikėsohet. Transmeton Muslimi se i dėrguari (alejhi selam) ka bėrė kėtė dua: O Allah, unė tė kėrkoj mbrojtje nga dija e cila nuk ka dobi prej saj, nga zemra e cila nuk frikėsohet, nga vetja e cila nuk ka tė ngopur dhe nga duaja e papranueshme! Allahu i Lartėsuar i ka obliguar robėrit e Tij me obligime ku tė shfaqet pėrqendrimi i zemrės dhe i gjymtyrėve. Ndėr mė tė mėdhatė e kėtyre ėshtė namazi. Prandaj dhe i ka lavdėruar ata tė cilėt nė namazin e tyre janė tė pėrqendruar duke thėnė: Me tė vėrtetė, kanė shpėtuar besimtarėt, ata tė cilėt nė namazin e tyre janė tė pėrqendruar. (Muminun,1-2)
Thotė Muxhahidi, njė komentues i Kuranit nga tabiinėt: Kur ndonjeri nga dijetarėt ēohej pėr tė falur namazin, kishte frikė prej Allahut tė ēonte shikimin nė diēka, tė kthente kokėn, tė luante me guraleca apo tė mendonte nė diēka nga ēėshtjet e dynjasė, vetėm se nė harresė, deri sa tė ishte nė namaz. Muslimi vėrteton njė hadith nga Othmani se i dėrguari (alejhi selam) ka thėnė: Nuk ka ndonjė musiman qė kur vjen koha e namazeve farze, e merr abdesin nė mėnyrėn mė tė mirė, e shton pėrqendrimin (khushunė), e pėrmirėson rukunė, vetėm se Allahu ia fal tė gjitha pėrveē gjynaheve tė mėdha, e kjo ėshtė e gjithė koha (periudha e shkruar).
vazhdon...
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
|
|
|
22-04-07, 17:22
|
#45
|
Anėtarėsuar: 12-06-06
Vendndodhja: (
Postime: 1,344
|
O robėrit e Allahut!
Pėrqendrimi nė namaz ka disa shkaqe, prej tė cilave mė kryesoret janė:
Pėrkujtimi i madhėshtisė sė Allahut para tė Cilit po qėndron, pėrkujtimi se Allahu ėshtė afėr robit tė Tij, e sheh dhe e dėgjon atė, di se ēka nė zemrėn dhe ndėrgjegjen e tij, si dhe turpėrimi nga Zoti i Tij. Shkaqe tė tjera qė ndikojnė nė pėrqendrimin nė namaz ėshtė dhe vendosja e dorės sė djathtė mbi tė majtėn dhe vendosja e tė dyjave mbi gjoks nė shenjė nėshtrimi pėrpara Allahut tė Madhėruar. Kur ėshtė pyetur Iman Ahmedi pėr kėtė veprim u pėrgjigj se kjo paraqet nėshtrimin para Krijuesit tė Madhėruar. Prej shkaqeve tė pėrqendrimit nė namaz ėshtė dhe eliminimi i lėvizjeve qė sjanė pjesė e namazit. Njė nga besimtarėt e mėparshėm kur shikonte dikė qė i lėvizte duart e tij jashtė lėvizjeve tė duhura i tha: Sikur tė ishte e pėrqendruar zemra jote do tė ishin tė pėrqendruara dhe gjymtyrėt e tua. Kėtė fjalė e kishte dėgjuar nga i dėrguari (alejhi selam). Ka disa njerėz qė kur falen i lėvizin sė tepėrmi kėmbėt, duart apo fėrkojnė hundėt, sa qė shqetėsojnė edhe tė tjeret, e kjo tregon pėr mospėrqendrim nė namaz. Gjithashtu, nga shkaqet e pėrqendrimit nė namaz ėshtė dhe prezantimi i zemrės nė tė dhe moszėnia e saj me ēėshtjet e dynjasė dhe problemet e saj. Pra qėndrimi pėrpara Allahut me zemėr tė frikėsuar dhe tė larguar nga diēka jasht namazit. Largimi i vėmendjes nga namazi ėshtė i ndaluar. Shpėrqėndrimi nga namazi, sipas dijetarėve ėshtė dy llojesh:
1.Shpėrqendrimi i zemrės nga Allahu duke e zėnė atė me punėt e dunjasė, duke mos e pėrqendruar atė nė Allahun e Madhėruar. Transmeton Muslimi nė librin e saktė tė tij njė hadith nga Muhamedi (alejhi selam) ku flitet pėr mirėsinė e abdesit: ... e nėse ai falet, e falenderon Allahun, e nderon dhe e madhėron Atė me atė qė Ai e meriton, pastaj e largon zemrėn e tij nga ēdo gjė tjetėr, pastrohet nga gjynahet sikurse ka qenė nė ditėn kur e ka lindur nėna.
2. Shpėrqendrimi duke e hedhur shikimin majtas ose djathtas duke e ditur se mbajtja e shikimit nė vendin e sexhdes ndikon pėr pėrqendrimin nė namaz dhe pėr mos shkėputjen e vėmendjes tek objektet qė na rrethojnė.
Muslimi transmeton se Aishja e pyeti tė dėrguari (alejhi selam) se ēėshtė shpėrqendrimi nga namazi, ai iu pėrgjigj: Shpėrqendrimi ėshtė vjedhje me tė cilėn shejtani mundohet tia pakėsojė sevapet njeriut.
Ahmedi dhe Tirmidhiu transmetojnė njė hadith nga Harith el Esharij nga i dėrguar (alejhi selam) se ai ka thėnė: Allahu e udhėzoi Jahjan, tė birin e Zekerijas me pesė fjalė qė tė punonte me to dhe tė urdhėronte beni israilėt qė tė punonin me to, pėrmendi prej tyre: Allahu ju urdhėron tė falni namazin, sepse me tė vėrtet, Allahu vazhdon ta mbajė shikimin nė fytyrėn e robit tė Tij, derisa njeriu tė mos shpėrqendrohet nga namazi, prandaj kur tė faleni mos e largoni vėmendjen prej tij.
Ahmedi transmeton nga Ebu Dherri se i dėrguari (alejhi selam) ka thėnė: Allahu vazhon tė qėndrojė pėrball robit tė Tij kur ėshtė nė namaz, deri sa tė mos shpėrqendrohet nga namazi, e nėse e largon vėmendjen prej tij, atėhereė edhe Allahu e largon shikimin nga robi i Tij.
O robėr tė Allahut!
Me tė vėrtetė, namazi me tė gjithė pjesėt pėrbėrėse tė tij, si: qėndrimi nė kėmbė, nė sexhde, dhikri qė bėhet nė kėto pozicione ėshtė nėshtrim ndaj Allahut tė Madhėruar. Nė suren Bekare ajeti 238, thuhet: ... dhe ndaj Allahut tė jeni respektues (nė namaze). Si dhe ajetin 43, po nė suren Bekare: ... dhe bini nė ruku (pėrkuluni) me ata qė e bėjnė rukunė. Sepse me te vertete rukuja (pėrkulja) ėshtė bindje ndaj Allahut dhe nėshtrim para Tij me githė trupin. Prandaj dhe mendjemėdhnjtė refuzuan ti pėrkulen Allahut tė Madhėruar pėr kėtė arsye iu tėrhoq vėmendja duke u thėnė: Dhe kur u thuhej atyre: Pėrkuluni!, ata nuk pėrkuleshin. Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan. Po kėshtu dhe sexhdja ėshtė njė prezantim mė i madh i nėshtrimit qė robi i bėn Zotit tė tij. Kur njeriu vendos pjesėt e tij mė tė nderuara nė tokė, duke e nėshtruar dhe zemren e tij pėr Allahun e Lartėsuar nė shenjė modestie dhe frike ndaj krijuesit tė tij. Njė veprim i tillė e bėn besimtarin tė jetė mė afėr Zotit tė tij, siē ka thėnė dhe i dėrguari (alejhi selam): Me tė vėrtetė, njeriu ėshtė mė afėr Zotit tė tij kur ėshtė nė sexhde. Allahu i Lartėsuar ka thėnė tė dėrgurit (alejhi selam): ... vazhdo me sexhde dhe afrohu Zotit tėnd!
Iblisi pasi refuzoi ti bėnte sexhde Ademit (alejhi selam) meritoi mallkimin dhe pėrēmimin e Allahut. Politeistėt dhe politeistet refuzuan ti bėnin sexhde Allahut nė kėtė botė, pėr kėtė arsye nuk do tu mundėsohet rėnia nė sexhde ditėn kur do ta takojnė Zotin e tyre, siē thonė edhe ajetet 42-43 nė suren Kalem: Ditėn kur ashpėrsohet ēėshtja deri nė kulm (nė Kiamet), e ata do tė ftohen pėr tė bėrė sexhde, po nuk munden. Shikimet e tyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrimi, kur dihet se ata kanė qenė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shėndoshė (e ata talleshin). Buhariu transmeton nga Ebu Seid el Hudri se ka dėgjuar tė dėrguarin duke thėnė: Kur shfaq Zoti ynė Kėrcirin e Kėmbės sė Tij, i bien nė sexhde tė gjithė besimtarėt dhe besimtaret, mbetet vetėm ai qė ka rėnė nė sexhde nė kėtė botė sa pėr tu dukur dhe tu dėgjuar, kur shkon pėr ti bėrė sexhde Allahut shpina e tij transformohet nė njė pjesė tė vetme (e palėvizshme). Ibn Kethiri thotė se ky ėshtė njė hadith i njohur tė cilin e transmetojnė Buhariu, Muslimi dhe tė tjerė veē tyre.
Ndėr shkaqet qė ndikojnė nė pėrqendrimin nė namaz ėshtė dhe pėrkujtimi i cilėsive tė larta tė Allahut tė Lartėsuar si, i Lartėsuari, i Madhėruar kur tė jesh nė sexhde apo ruku. Kur kujton kėto cilėsi duket sikur thua: O Allah, unė ndaj teje jam i nėshtruar dhe i bindur ndėrsa Ti je i Madhėruar i Lartėsuar, prandaj dhe duhet thėnė nė ruku Subhane Rabi el adhijm (larg nga tė metat ėshtė Zoti im i Madhėruar), nė sexhde tė themi Subhane Rabi el ala (larg nga tė metat je o Zoti im i Lartėsuar).
www.klubikulturor.com
__________________
Nė zemrėn e njeriut ka vetmi, tė cilėn nuk mund ta largosh pos duke iu drejtuar Zotit.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:04.
|
|