Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
User Name
Password
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 20-07-14, 19:38   #16
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,974
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: 25 Theniet me te bukura te "ALBERT AJNSHTAJN"

Quote:
Originally Posted by Makresh View Post
Bibla & Kuranin, Albert Ajshtajni nuk i njeh pasi qe ishte hebrej,.. bile,.. jo edhe aq i zgjuar saqe thojn.



Njeri qė refuzoi tė bėhet President i Izraelit








Nė vitin 1952, Albert Ajnshtajnit iu ofrua presidenca e Izraelit, pėr shkak tė besimeve tė tij, por e refuzoi.

Rregulli i universit ishte provė pėr tė qė Perėndia ekzistonte. Ai gjithashtu ishte njė pacifist dhe botoi librin “Pse luftė?”.

Madje, thuhet se fizikanti i madh ka shkelur tokėn shqiptare?

Dhe jo vetėm kaq. Ai u pajis me pasaportė shqiptare nga mbreti Zog, si njė mbrojtje qė ai i dha hebreut mė tė famshėm tė shekullit tė 20-tė. Edhe pse pėr shumė pak kohė, Ajshtajni nė vitin 1931 ka qėndruar nė portin e Durrėsit, nė pritje tė anijes.

Albert Ajnshtajn ėshtė shkencėtari mė i famshėm qė ka jetuar ndonjėherė. Njė prej arritjeve qė ktheu faqen e historisė sė shkencės ishte ekuacioni E=mc2.

Ai fitoi ēmimin “Nobel” nė vitin 1921 pėr punėn nė lidhje me efektin fotoelektrik. Ai zhvilloi Teorinė e Relativitetit, tė cilėn e kishte pėrfunduar me kohė, por u deshėn 25 vite qė tė tjerėt ta kuptonin.

Kontributi i tij ndryshoi radikalisht pikėpamjen e botės. Para Ajnshtajnit, disa gjėra besoheshin si tė vėrteta. Mes tyre ishin dhe ligjet e gravitetit dhe trupave nė rėnie, tė pėrmendur mė parė nga Isak Njutoni. Gjithashtu nė atė kohė besohej se “koha” nė vetvete ishte njė konstante fizike: Tė gjithė dhe gjithēka pėrjetonte kalimin e kohės ashtu si kushdo dhe gjithēka tjetėr. Teoria e tij e Relativitetit special parashikonte se kjo s’ishte e vėrtetė dhe mė vonė u vėrtetua nga eksperimentet me orėn bėrthamore.

Emri Ajnshtajn sot ėshtė sinonim me fjalėn gjeni. Albert Ajnshtajn ėshtė njė prej mendjeve mė tė mėdha tė shekullit tė 20-tė. Disa prej ideve tė tij pėr shkencėn, natyrėn dhe besimi mund t’ju habisin. Jo mė kot ėshtė zgjedhur “Personi i Shekullit” nga revista “Time”.

Thuhet se ėshtė lindur me njė kokė aq tė madhe sa mamaja e tij mendonte se mos kishte lindur i deformuar dhe se kishte fėmijė tė jashtėligjshėm.

S’donte ta lodhte mendjen mė shumė nga sa nevojitej dhe pėlqente tė rrinte zbathur. Preferonte lundrimin, nuk ndiqte modėn asnjėherė dhe s’ka mėsuar kurrė tė shkruajė anglisht.

Ajnshtajni madje nuk mbante mend ditėlindjet e njė e veqnatė tjetėr e tij ėshtė qė nuk ishte shtetas i asnjė vendi pėr gati 5 vite! Qė nga viti 1896 (kur refuzoi shtetėsinė gjermane nė moshėn 15-vjeēare) deri nė vitin 1901 (kur u bė zviceran).

Ai mendonte se paratė nuk e ndihmojnė njerėzimin.

Ai shkruan nė vitin 1934: “Jam plotėsisht i bindur se asnjė pasuri nė botė nuk e ndihmon njerėzimin tė pėrparojė, madje dhe nė duart e punėtorit mė tė devotshėm pėr kėtė punė” dhe “Paratė joshin vetėm egoizmin dhe ftojnė abuzimin”.

Shėnimet e tij tė Teorisė sė Relativitetit shiten 6 milionė dollarė.

Ėshtė zgjedhur njeriu mė miqėsorė i kohės.

Ndėrsa urrente berberin dhe ēorapet. Tek i pari nuk shkoi kurrė, ndėrsa gjithmonė rrinte zbathur.

E ja me qfarė qeshte ai gjithmonė: Edgar Hoover dyshonte se Ajnshtajni ishte komunist. Ai shpenzoi mijėra orė pėr ta bindur “FBI”-nė ta dėnonte Ajnshtajnin, por pa sukses. Edhe pse Hoover dyshonte se ai ishte komunist, ai kurrė s’do tė miratonte pėrgjimin e telefonave apo tė postės. Pas shumė orėve kėrkimi, Hoover e braktisi ēėshtjen kundėr tij dhe sekretares sė Ajnshtajnit, Helen Dukas. Ata kishin mbledhur aq shumė dosje sa preknin tavanin, por asnjėra nuk provonte gjė. Miqtė thonė se Ajnshtajni qeshte me kėtė histori.

Ajnshtajni nuk i fali kurrė nazistėt pėr shfarosjen e hebrenjve.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 10-09-17, 20:55   #17
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,974
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: 25 Theniet me te bukura te "ALBERT AJNSHTAJN"

Letra qė Albert Einstein i shkroi tė bijės, aty i tregon se kush ėshtė Zoti




Albert Einstein u lind mė 14 mars tė vitit 1879, ndėrsa ishte fizikani dhe njėri nga shkencėtarėt qė e njeh e gjithė bota, ka qenė fitues i ēmimit Nobel nė vitin 1921, ai gjithashtu ka pasur 3 nėnshtetėsi, atė Gjermane, Zvicerane dhe Amerikane.


Truri i Albert Ajnshtajnit ėshtė akoma i gjallė duke mbijetuar nėpėr laboratorėt mė modernė nė botė! Dhe thuhet se koeficienti i dijes sė trurit te Ajnshtajnit ėshtė 165, gjithashtu gjatė vėrejtjes sė trurit ka dallime nga njerėzit tjerė, transmeton gazetametro.net

Einstein vdiq nė Princeton tė Neė Jersey, mė 18 prill tė vitit 1955, ndėrsa vet ai ishte nė moshė 76 vjeēare.


Mė poshtė ėshtė letra qė pikėrisht Einstein ia shkroi vajzės sė vet.
“Kur propozova teorinė e relativitetit shumė pak njerėz mė kuptuan. Ajo ēfarė do tė zbuloj tani pėr njerėzimin gjithashtu do tė pritet me keqkuptim dhe paragjykim.

Po tė kėrkoj tė ruash letrat e mia pėr sa kohė tė jetė e nevojshme: vite, dekada, derisa shoqėria tė ketė bėrė aq progres sa tė arrijė tė pranojė ēfarė do tė shpjegoj mė poshtė.

Ekziston njė forcė kaq e fuqishme sa deri sot shkenca nuk ka arritur t’i gjejė njė shpjegim. Ėshtė njė forcė qė pėrfshin dhe i sundon tė gjithė; qė fshihet pas ēdo fenomeni nė univers. Kjo forcė ėshtė dashuria.

Kur shkencėtarėt kėrkonin pėr njė teori tė unifikuar tė universit harruan mė tė fuqishmen forcė tė padukshme. Dashuria ėshtė dritė qė ndriēon ata qė e japin dhe e marrin. Dashuria ėshtė gravitet, sepse i bėn disa njerėz tė tėrhiqen nga tė tjerė. Dashuria ėshtė pushtet, sepse shumėfishon mė tė mirėn tonė dhe i bėn njerėzit mos tė humbasin nė egoizmin e verbėr.

Dashuria shpaloset dhe zbulon.
Pėr dashurinė jetojmė dhe vdesim.
Dashuria ėshtė Zoti dhe
Zoti ėshtė dashuri.
Kjo forcė jep shpjegimin e gjithēkaje, i jep kuptim jetės. Ėshtė pikėrisht ajo qė kemi anashkaluar pėr kaq shumė kohė, mbase sepse kemi frikė nga dashuria, sepse ėshtė e vetmja energji nė univers qė njeriu nuk ka mėsuar ende ta manipulojė.

Pėr t’i dhėnė dashurisė vendin qė meriton bėra njė ndryshim tė thjeshtė nė ekuacionin tim mė tė famshėm. Nėse nė vend tė E = mc2 tė pranojmė se energjia qė shėron botėn mund tė pėrftohet nga shumėzimi i dashurisė me shpejtėsinė e dritės nė katror do tė arrinim nė pėrfundimin se dashuria ėshtė forca mė e fuqishme qė ekziston… sepse nuk njeh limite.

Pas dėshtimit tė njerėzimit nė shfrytėzimin e forcave tė universit qė na janė kthyer kundėr ėshtė e rėndėsishme qė tė ushqejmė njė tjetėr lloj energjie.
Nėse duam mbijetesėn e specieve, nėse duam tė gjejmė kuptimin e jetės, nėse duam tė shpėtojmė botėn dhe ēdo gjallesė qė e popullon atė, dashuria ėshtė pėrgjigjja e vetme.


Mbase nuk jemi ende gati tė shpikim njė bombė me dashuri, njė pajisje tė fuqishme qė tė shkatėrrojė urrejtjen, egoizmin dhe lakminė qė po gėrryejnė planetin. Megjithatė, ēdo individ mbart njė “gjenerator” tė vogėl, por tė fuqishėm dashurie, energjia e tė cilit pret tė ēlirohet.
Atėherė kur tė mėsojmė tė japim dhe marrim kėtė energji universale, e dashura ime Lieserl, do tė konfirmojmė se dashuria sundon mbi gjithēka; dashuria ėshtė e aftė tė kapėrcejė mbi ēdo gjė, sepse dashuria ėshtė jetė.
Jam thellėsisht i penduar qė nuk kam qenė i aftė tė shpreh ēfarė kam nė zemėr, qė ka rrahur pėr ty gjatė gjithė jetės sime. Mbase ėshtė vonė pėr tė tė kėrkuar ndjesė. Por, meqė koha ėshtė relative, dua tė tė them se tė dua. Falė teje kam gjetur pėrgjigjen themelore.
Babai yt, Albert Einstein”.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 07:36.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2017, vBulletin Solutions, Inc.