Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Biologji
Emri
Fjalėkalimi
Biologji Veēoritė fizike, sjellja e organizmave, klasifikimi i tyre, prejardhja dhe zhvillimi i llojeve e ndėrveprimi qė kanė njėra me tjetrėn nė lidhje me mjedisin.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 15-12-08, 23:54   #16
Jana
Full LoVe...
 
Avatari i Jana
 
Anėtarėsuar: 23-04-08
Vendndodhja: ...n'LOQK t'LOQK-ės...
Postime: 31,045
Jana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Imuniteti aktiv dhe ai pasiv

Per mu ska lidhje ku i ke marr...mjafton qe je mundu edhe na ke ofru keto info...
te flm shum shum...
Jana Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 16-12-08, 19:13   #17
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Imuniteti aktiv dhe ai pasiv

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga gjini
respekt per keto shkrime dhe desha te beje nje pyetje ne lidhje me keto shkrime
jon te kopjuara apo ti i ke perkthye dhe i qe qite kestu si te perkthyera??
te lutem mos me keqkupto por vetem desha te dij se punim shum te mira dhe po gezohem qe keto tani mundem edhe shqip ti lexoj.
Jan te perkthyera nga dikush tjeter(pa perjashtuar faktin,qe ka dhe shtese,apo pjese te nga une,te perkthyera nga gjermanishtja apo anglishtja),bile e kam shenuar ne fund te faqes te nje postim perkthyesin,kurse fotografite shumica jan te zgjedhura nga une,ca jan te skenuara nga librat e Imonologjise(i kam shtuar dhe fotografite,per ato qe vertet duan te kuptojne mire Imunolgjine)
por,nese ti gjini nuk kupton dicka,mund te pyesesh pa hezituar...

nese nuk e ke vrejt perkthyesin,ja t'a sjelle une ketu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ~AnnA~
Pėrktheu: EKREM MALOKU, MD
1.Asistent mėsimor i Fiziatrisė, Universiteti i Prishtinės, Fakulteti i Mjekėsisė, Prishtinė
2. Hulumtues shkencor nė Departamentin e Neuroshkencės, Universiteti Illinois nė Ēikago, SHBA
kam te drejten e autorit dhe shenoj pothuajse cdohere ne fund te postimit linkun,apo gazeten,apo librin nga i cili merret materiali dhe do te kerkoja edhe nga te tjeret te veprojne po keshtu...
Dardania eshte nje webfaqe,qe respekton cdo autor dhe cdo antar qe sjelle ate shkrim...
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga ~AnnA~ : 16-12-08 nė 19:20
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-12-08, 11:26   #18
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Imuniteti aktiv dhe ai pasiv

GJENETIKA E IMUNOGLOBULINAVE

Pėrktheu: Adrian Zhubi, MD, University of Illinois Chicago


I. Historia

Analizat e renditjes sė aminoacideve dėshmuan se regjioni i veēantė C, mund tė jetė i shoqėruar me disa regjione tė ndryshme V. Gjithashtu ėshtė treguar se njė idiotip i veēantė mund tė jetė i shoqėruar me regjione C tė ndryshme (p.sh.IgM dhe IgG). Pėr t’i shpjeguar kėto tė dhėna ėshtė sugjeruar se dy regjione tė molekulės IgG kodohen nga dy gjene tė veēanta dhe se regjionet e gjeneve V dhe C janė bashkuar para se tė krijohet molekula e IgG – d.m.th. janė dy gjene pėr njė polipeptid.

Ky ishte njė koncept revolucionar, por vetėm me zbulimin e teknologjisė rekombinuese te ADN-sė u dėshmua tė jetė i saktė.Vargjet e rėnda dhe tė lehta tė imunoglobulineve janė koduar nga tri familje tė veēanta tė gjeneve, secila prej tyre ne kromozom tė veēantė – njė pėr vargun e rėnde dhe nga njė pėr secilin varg tė lehtė. Secila prej kėtyre familjeve tė gjeneve ka disa regjione V tė gjeneve dhe njė ose me shumė regjione C te gjeneve. Por, regjionet e gjeneve V dhe C, nuk janė te afėrt me njėri-tjetrin.


II.Familjet e gjeneve tė vargjeve tė lehta

1. Organizimi i gjeneve tė vijės embrionale

Organizimi i vargjeve tė lehta kappa dhe lambda nė vijėn embrionale ose qelizat e padiferencuara eshte paraqitur ne Figurėn 1.

a. Vargjet e lehta llambda- familja e gjeneve llambda pėrbėhet prej 4 regjioneve C tė gjeneve ,njė pėr secilin nėntip tė vargjeve llambda dhe pėrafėrsisht 30 regjione V tė gjeneve. Secili regjion V i gjeneve pėrbėhet prej dy eksoneve, njė (L) qė kodon regjionin inicial dhe tjetri (V) qė kodon pjesėn mė tė madhe tė regjionit variabil. Nė segmentin inicial tė gjenit C, ndodhet edhe njė ekson shtesė i quajtur J (joining). L,V,J dhe C janė ndarė me introne (sekuenca jokoduese te ndėrmjetme).

b. Vargjet e lehta kappa- familja e gjeneve kappa pėrbėhet vetėm prej njė regjioni tė gjenit C,pasiqė ekziston vetėm njė tip kappa i vargjeve tė lehta. Ka disa regjione tė gjeneve V (pėrafėrsisht 250) dhe secili prej tyre ka njė ekson inicial dhe njė ekson V. Nė familjen e gjeneve kappa janė disa eksone J tė lokalizuara nė mes tė gjeneve V dhe C. Tė gjithė kėta eksone janė tė ndara me introne.


Figura 1
Organizimi i kappa dhe lambda gjeneve tė vargjeve tė lehta ne vijėn embrionale ose te qelizave tė padiferencuara 2.Rirregullimi i gjeneve dhe ekspresioni



Me diferencimin e qelizės nė limfocit tė pjekur B qė do tė krijojė vargun e lehtė, ndodh njė ristrukturim i gjeneve (eksoneve) te ndryshme si dhe ekspresioni i tyre (figura 2).

Figura 2
Me diferencimin e qelizės nė B qelizė tė pjekur qė do tė prodhojė njė varg tė lehtė ,do te vjen te rikomponimi i gjeneve (eksoneve) tė ndryshme




Me diferencimin e qelizės nė limfocit tė pjekur B qė do tė krijojė vargun e lehtė, ndodh njė ristrukturim i gjeneve nė nivel tė ADN-sė, nė atė mėnyrė qė njė gjen V vendoset afėr njė regjioni J. Kjo ndodh me rekombinimin qė zhvendos intronin nė mes tė regjionit V dhe J. Pėrzgjedhja e gjenit V tė shfrytėzuar nuk ėshtė krejt e rastėsishme, por ekzistojnė preferenca pėr pėrdorimin e gjeneve V mė tė pėrafėrt me regjionet J. Sidoqoftė, me kohė, tė gjitha gjenet V mund tė pėrdoren nė kombinim duke dhėnė tė gjitha kombinimet e mundshme tė gjeneve V dhe regjioneve J.

Si rrjedhojė e kėtij ristrukturimi tė ADN-sė gjeni bėhet aktiv sa i pėrket transkripsionit sepse njė promotor (P) qe ėshtė i ndėrlidhur me gjenin V, ėshtė sjellur afėr pėrforėcuesit tė lokalizuar nė intron, nė mes tė regjioneve J dhe C. Me inicimin e transkripsionit nga promotori, krijohet para-ARNi qė pėrmban sekuenca nga regjionet L,V,J dhe C dhe sekuenca prej introneve ne mes L dhe V,si dhe ne mes J dhe C (shiko Figurėn 2). Ky para-ARNi ėshtė procesuar nė bėrthamė dhe intronet tjera janė eliminuar. ARNi pėrfundimtare pėrmban eksonet e pėrngjitura L,V,J dhe C.

ARNi pėrkthehet nė citoplazmė dhe segmenti inicues largohet me transportimin e proteinės nė lumen tė retikulumit endoplazmatik. Vargu i lehtė ėshtė pėrngjitur me vargun e rėndė nė retikulumin endoplazmatik dhe imunoglobulina sekretohet pėrmes rrugės normale te proteinės sekretore. Regjioni V i vargut tė lehtė kodohet nga sekuenca nė gjenin V dhe regjionin J, kurse regjioni C nga sekuenca nė gjenin C.

1. Organizimi i gjeneve tė vijės embrionale
Organizimi i gjeneve tė vargjeve tė rėnda ėshtė paraqitur nė figurėn 3.

Figura 3
Bashkė me disa eksone J, familja e gjeneve tė vargjeve tė rėnda poashtu pėrmban disa eksone shtesė tė quajtura eksone D. Tė gjitha kėto eksone janė te shkėputura nga intronet III. Familja e gjeneve tė vargjeve tė rėnda





Ne familjen e gjeneve tė vargjeve tė rėnda janė shumė gjene C - njė pėr secilėn klasė dhe nėnklasė te imunoglobulinave. Gjenet C janė tė ndėrtuara prej disa eksoneve, njė pėr secilin domen dhe tjetri pėr regjionin varės. Ne familjen e gjeneve tė vargjeve tė rėnda janė shumė regjione tė gjeneve V, secili i pėrbėrė prej eksonit inicial dhe eksonit V. Bashkė me disa eksone J, familja e gjeneve tė vargjeve tė rėnda po ashtu pėrmban disa eksone shtesė te quajtura eksonet D. Te gjitha eksonet janė tė ndara me introne (figura 3).



2. Rirregullimi i gjeneve dhe ekspresioni
Me diferencimin e qelizės nė limfocit tė pjekur B qė do tė krijojė vargun e rėndė, ndodh njė ristrukturim i gjeneve (eksoneve) te ndryshme si dhe ekspresioni i tyre (figurat 4 dhe 5).


Figura 4
Me inicimin e transkripsionit nga promotori , formohet njė para-ARNi qe pėrmban sekuenca nga regjionet Cμ dhe Cδ te L,V,D dhe J si dhe sekuencat pėr intronet mes L dhe V , J dhe Cμ, si dhe Cμ dhe Cδ



Figura 5
Para-ARNi eshte procesuar ne bėrthamė, kurse introni mbetės, pėrfshire kėtu edhe atė mes eksoneve ne gjenin C janė larguar.



Me orientimin e qelizės nė limfocit B qė krijon varg tė rėndė, paraqiten dy rirregullime nė nivel tė ADN-sė. Sė pari, njė nga regjionet D sillet afėr njė regjioni J dhe sė dyti, njė nga gjenet V sillet afėr regjionit DJ tė rirregulluar. Kjo paraqitet me dy rekombinime, tė cilat i zhvendosin intronet ne mes tė regjioneve V,D dhe J. Sikurse me vargjet e lehta, seleksionimi i vargjeve tė rėnda V nuk ėshtė krejt i rastėsishėm, pasiqė tė gjitha gjenet V mund te vihen ne pėrdorim.

Si pasojė e kėtij rirregullimi tė ADN-sė eshte se gjenet bėhen aktive ne aspektin e transkripsionit sepse njė promotor(P), qė eshte i ndėrlidhur me gjenin V, eshte sjellur afėr pėrforėcuesit tė lokalizuar nė intronin mes J dhe regjionit Cmu. Me fillimin e transkripsionit, prej promotorit formohet para-ARNi qė pėrmban sekuenca prej L,V,D,J, Cmu dhe Cdelta regjione si dhe sekuenca pėr intronet mes L dhe V , mes J dhe Cmu dhe mes Cmu dhe Cdelta (Figura 4).

Para–ARNi procesohet nė bėrthamė, kurse introni mbetės dhe ato nė mes eksoneve ne gjenet C largohen (shiko fig.5). Para-ARNi mund tė procesohet nė dy mėnyra: e para duke sjellė VDJ afėr gjenit Cmu ; dhe e dyta, duke sjellė VDJ afėr gjenit Cdelta. ARNi rezultues pėrmban L, V, D, J dhe Cmu ose Cdelta eksonet afėr dhe kodon vargjet mu dhe delta, respektivisht.

ARNi pėrkthehet nė citoplazmė dhe segmenti iniciues largohet me transportimin e proteinės nė lumen tė retikulumit endoplazmatik. Vargu i rėndė ėshtė pėrngjitur me vargun e lehtė nė retikulumin endoplazmatik dhe imunoglobulina sekretohet pėrmes rrugės normale tė proteinės sekretore. Regjioni V i vargut tė maturuar tė rėndė ėshtė koduar nga sekuenca e gjeneve V, D regjionit dhe regjioni C nga sekuenca nė gjenin C.


Figura 6
Pėrngjitja e eksoneve V,J,D paraqiten sekuenca te veēanta tė njohura si Sekuenca te Sinjalit Rekombinues (RSS) qė kane rol nė rekombinim. Ēdo RSS pėrbehet nga njė nomer dhe heptamer i konservuar qė janė tė ndara me nga 12 ose 23 qifte bazash IV. Mekanizmi i rirregullimit tė ADN-sė





Pranė V, J dhe D eksoneve gjenden sekuenca tė veēanta tė njohura si sekuenca tė sinjalit rekombinant (SSR) qė kanė rol nė rekombinim. Ēdo SSR pėrbėhet nga njė monomer dhe heptamer i konservuar qė janė tė ndarė me nga 12 ose 23 qifte bazash (figura 6). Hapėsirat te 12 bp dhe 23 bp i pėrgjigjen njė ose dy kthesave ne heliksin e ADN-sė.

Rekombinimi paraqitet vetėm ne mes sinjalit nė kthesėn e parė dhe tė dytė. Nė rastin e λ vargut tė lehtė ėshtė njė 1 kthesė sinjal teposhtė nga eksoni J dhe njė 2 sinjale teposhte gjenit Vlambda. Nė rastin e κ vargut tė rėndė ėshtė 1 kthesė sinjal teposhte nga Vkappa gjeni dhe njė 2 kthesa sinjale pėrpjete nga eksoni J.Nė rastin e vargjeve tė rėnda ekziston nga 1 kthesė sinjali ne secilėn anė tė eksonit D; njė 2 kthesa sinjali teposhte nga V gjeni dhe 2 kthesa sinjali pėrpjete i eksonit J .Kjo siguron zhvillimin e rregullt tė proceseve rekombinuese.

Procesi rekombinues rezulton me largimin e introneve mes V dhe J nė rastin e vargjeve tė lehta ose V,D dhe J nė rastin e vargjeve te rėnda. Ky proces rekombinues ėshtė katalizuar nga dy proteina ,Rag-1 dhe Rag-2. Mutacionet nė gjenet pėrgjegjėse pėr kėto proteina rezultojnė ne sėmundjen e imunodeficiencės sė rėndė tė kombinuar ( tė dy llojet e limfociteve T dhe B janė deficitare), pasiqė kėto proteina dhe SSR janė tė angazhuara nė prodhimin e receptorėve pėr kėto dy lloje t limfociteve B dhe T.
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-12-08, 11:35   #19
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Imuniteti aktiv dhe ai pasiv

V. Renditja e ekspresionit gjenetik nė familjen e gjeneve tė Ig

Njė B qelizė e vetme prodhon vetėm njė tip tė vargut tė lehtė dhe njė klasė te vargut tė rėndė. (Njė pėrjashtim ėshtė qeliza B e pjekur, qė mund tė prodhojė vargje μ dhe δ tė rėnda, por specificiteti i antitrupit ėshtė i njėjte, pasiqė VDJ regjioni ėshtė prezent nė vargjet μ dhe δ vargjet ).Pasiqė cilado qelizė B ka kromozome nga dy prindėrit - maternale dhe paternale te cilėt kodojnė pėr gjenet e imunoglobulinave , duhet te ketė njė rend nė tė cilėn qeliza e ekpreson gjenin e imunoglobulines, ashtu qė tė sigurohet se vetėm njė tip i vargut tė lehtė dhe njė klasė e vargut tė rėndė ėshtė prodhuar.

Renditja me te cilėn gjenet e imunoglobulinave janė te ekspresuara ne B qelizė janė paraqitur ne figurėn 7 dhe 8.

Figura 7 Radha e ekspresionit tė gjeneve Ig- vargu i rėndė




Figura 8
Radha e ekspresionit tė gjeneve Ig- vargu i rėndė





Qeliza pėrpiqet te rikomponojė njė nga gjenet e vargjeve tė rėnda tė saj, me ē’rast nė disa qeliza kromozomi maternal ėshtė zgjedhur, kurse nė tjerat ai paternal. Nėse rikomponimi ėshtė i suksesshėm ashtuqe ndėrtohet njė varg i rėndė, nuk paraqitet rikomponimi i mėtejmė. Nėse pėrpjekja e parė pėr rikomponimin e gjeneve te vargut tė rėndė ėshtė e pasuksesshme ( asnjė varg i rėndė nuk ėshtė krijuar ), atėherė qeliza tenton ta rikomponojė gjenin e vargut tė rėndė nė kromozomin tjetėr.Nėse qeliza nuk ėshtė e suksesshme nė rikomponimin e gjeneve tė vargjeve tė rėnda pėr tė dytėn herė, ajo ėshtė e destinuar tė eliminohet.

VI. Origjina e shumėllojshmėrisė sė antitrupit

1. Prapavija - Shumėllojshmėria e antitrupave i referohet shumės totale tė gjithė antitrupave specifik qė njė organizėm mund tė prodhojė. Vlerėsohet se ne mund te prodhojmė 107 - 108 molekula tė antitrupave. Njė nga pyetjet kryesore nė imunologji ėshtė se si mund tė prodhojmė aq numėr tė ndryshėm tė molekulave tė imunoglobulinave. Teoritė qe tentojnė tė shpjegojnė origjinėn e shumėllojshmėrise sė antitrupave ndahen ne 2 grupe.

a. Teoria e qelizave embrionale

Kjo teori thotė se ne kemi njė regjion tė ndryshėm tė gjeneve V pėr secilin antitrup qė mund tė prodhojmė.

b.Teoria e mutacionit somatik
Kjo teoria thotė se ne mund te kemi vetėm njė ose disa regjione V tė gjeneve dhe shumėllojshmėria eshte produkt i mutacioneve qė shfaqen ne kėto gjene.

2. Konceptet e tanishme

Konceptet e tashme janė se edhe teoria e qelizave embrionale edhe ajo e mutacioneve somatike janė tė drejta. Mendohet se shumėllojshmėria e antitrupave ėshtė krijuar nga kėto mekanizma.

a. Njė numėr i madh i gjeneve V

i) 30 lambda V gjene

ii) 300 kappa V gjene
iii) 1000 V gjene tė vargjeve tė lehta

b. V-J dhe V-D-J lidhja
Regjioni ku gjenet V tė vargjeve tė lehta dhe regjioni J, ose gjenet V tė vargjeve tė rėnda, regjionet D dhe J bėhen se bashku nė regjionin e tretė hipervariabil. Pasi qė ėshtė e rastėsishme se cili V dhe J ose D regjion do tė behet bashkė, janė shume diversitete qė mund tė prodhohen nga V-J dhe V-D-J lidhja.

c. Diversiteti i lidhjeve (pasaktėsitė nė rekombinimet V-J dhe V-D dhe D-J) - (Figura 9)

Figura 9
Origjina e diversitetit tė antitrupave sipas parimeve moderne



Rekombinimi mes V-J dhe V-D-J nuk eshte ēdo herė i pėrkryer dhe diversiteti shtesė mund tė paraqitet si rezultat i gabimeve gjatė rekombinimeve qė e sjellin regjionin V afėr regjioneve J dhe D ose regjionin D afėr atij J. Vlerėsohet se kėto pasaktėsi mund ta trefishojnė shumėllojshmėrine e lidhjeve V-J dhe V-D-J. Diversiteti i krijuar me ketė mekanizėm shfaqet nė regjion e tretė hipervariabil dhe kėshtu direkt e pėrfshin pjesėn kombinuese tė antitrupit.

d .Futja e regjionit N
Ne lidhjen mes segmenteve D dhe J zakonisht eshte njė insertim i njė serie te nukleotideve tė cilat janė te kanalizuara nga enzima terminal transferaze. Terminal transferaza katalizon polimerizimin e nukleotideve nė ADN pa prezencėn e kallėpit. Kjo shpie te diversiteti i mėtejme ne regjionin hipervariabil.

e.Mutacioni somatik
Ka fakte se mutacionet somatike shfaqen nė gjenet V , posaēėrisht nė vendin ku kodohen pėr regjionin e dytė hipervariabil. Kėshtu, mutacionet somatike me siguri i kontribuojnė diversitetit tė antitrupave nė njė masė.

f.Kombinimi asociues
Ēdo qelizė B ka potencial te prodhojė cilėndo nga vargjet e rėnda dhe tė lehta te mundshme. Kėshtu, kombinimet e ndryshme tė vargjeve tė rėnda dhe tė lehta nė njė qelize tė vetme B i kontribuojnė diversitetit tė mėtejme.

g. Multispecificiteti
Si rezultat i reaksionit tė kryqėzuar mes determinantave antigjenike me strukturė tė ngjashme, njė antitrup shpesh mund tė reagoje me mė shumė se njė determinantė antigjenike. Kjo dukuri quhet multispecificitet dhe i kontribuon diversitetit tė antitrupit.

Procesi i rikomponomit tė gjeneve tė vargjeve tė rėnda dhe te lehta si dhe asocimi kombinues i kėtyre vargjeve shfaqet gjatė zhvillimit tė qelizave B dhe eshte i pavarur nga antigjeni. Klonet e qelizave B qė i ekspresojne tė gjitha veēoritė e mundshme tė antitrupave janė prodhuar gjatė zhvillimit dhe antigjeni thjesht i zgjedh ato klone qė janė tė pėrshtatshme pėr receptor. Klonet e zgjedhura aktivizohen, proliferojne dhe diferencohen nė plazma qeliza qė sekretojnė antitrupa.


VII. Receptorėt antigjenik tė qelizave T

T qelizat, poashtu kanė njė receptor pėr antigjen nė sipėrfaqe. Ky receptor nuk ėshtė molekulė e imunoglobulinės por ėshtė e ndėrtuar nga 2 vargje polipeptidike qe kanė regjionet analoge konstante dhe variabile nė imunoglobulina. Diversiteti ne reptorė tė qelizave T ėshtė poashtu i gjeneruar ne mėnyre te njėjte tė pėrshkruar pėr diveristetin e antitrupave (p.sh. VJ dhe VDJ i bashkohen segmenteve te gjeneve dhe asocimit kombinues). Sidoqoftė, asnjė mutacion somatik nuk ėshtė vėrejtur nė qelizat T.


__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 21:49.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.