Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
Emri
Fjalėkalimi
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 12-12-11, 23:05   #16
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi. Skėnderbeu nė letėrsinė angleze.

Skėnder Luarasi

Skėnderbeu nė letėrsinė angleze.

Shekulli XV ėshtė shekulli i Arbėrit, shekulli i heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu. Shqipėria nė atė kohė u bė fushė betejash titanike dhe Kruja ēerdhe e lirisė pėr njėqind vjet me radhė. Nė historinė e njerėzimit rrallė gjen shembuj tė tillė heroizmi dhe vetėmohimi si nė historinė e popullit shqiptar tė epokės sė Skėnderbeut. Mijra volume historike dhe qindra vepra letrare artistike kanė pėrjetėsuar me shkronja tė arta timėritė e stėrgjyshėrve tanė dhe emri i Skėnderbeut ėshtė bėrė sinonim i virtuteve morale dhe i therorisė eprore, kur ėshtė puna pėr tė mbrojtur gjer nė fund vlerat mė tė shtrenjta tė njerėzimit: njerinė dhe nderin e lirinė e tij, atdhenė, pavarėsinė e tij dhe qytetėrimin evropian.
Edhe nė gjuhėn e Shekspirit janė hartuar poema, novela, romane, drama pėr Skėnderbenė, emri i heroit tonė kombėtar ėshtė pėrmendur me zėrin e lėvdatės prej njerėzve nga mė tė shquarit qė nxori historia e Anglisė. Figura e Skėnderbeut ka zėnė njė vend tė dukur e tė merituar nė historinė dhe letėrsinė angleze. Nė hyrjen e veprės sė tij pėr Skėnderbeun dramaturgu Tomas Uinkop (Th. Whincop) shkruan: ‘’Turqit erdhėn nė kontakt armiqėsor me shqiptarėt nė fund tė shek.XIV. Tre ēerekė shekulli ata luftuan pėr tė ruajtur indipendencėn e tyre: njėzet e pesė vjet tė tjerė tė kėsaj lufte nėn Skėnderbenė bėjnė apogjenė e heroizmit tė tyre pėr pavarėsi kombėtare’’.
Skėnderbeu ėshtė mysafir i vonuar nė gostinė e letrave angleze pėr heronjtė e botės. Ē’e ka shkaktuar kėtė vonesė? Gjeografikisht ishujt britanikė shtrihen nė pika krejt tė kundėrta me Evropėn Juglindore . Por nuk ėshtė vetėm udha fort e gjatė nga Kruja gjer nė Londėr qė e mėnoi ardhjen me kohė tė heroit arbėr nė qytetin anės Tamesit. Gjer mė 1453, lufta 100 vjeēare vazhdoi me tėrbim nė kontinentin evropian. Atė vit kur Eduardi III u nis me ekspeditėn e tij rjepacake pėr nė Francė, pėr tė grabitur njė kurorė mbretėrore, populli shqiptar hyri nė luftė tė pabarabartė, pėr jetė a vdekje, me otomanėt qė tė mbronte atdhenė dhe pavarėsinė e tij. Kostandinopoja, kryeqyteti i Perandorisė Bizantine, ra mė 1453 nė duart e Sulltan Mehmetit II. Ushtritė turke patėn vėnė nėn thundėr Ballkanin dhe i kėrcėnoheshin Evropės gjatė Danubit. Papa po bėhej gati ta braktiste kryeqytetin e krishterimit. Evropa po nėnshtrohej. Dy vjet pas mbarimit tė luftės 100 vjeēare nė Angli filluan luftrat e Trėndafilave. Pėr shkak tė kėtyre luftrave tė pandėrprera popullit anglez i patėn rėnė shumė andralla mbi krye nė shtėpi tė vet e nuk pati nge tė interesohej pėr atė qė po ndodhte atje tutje nė malet e Shqipėrisė. Megjithatė, pikėrisht gjatė kėtyre ditėve tė vėshtira, si pėr Anglinė, si pėr Shqipėrinė, figura e Skėnderbeut u bė e njohur pėr publikun anglez.
Cilat qenė rrugėt nėpėr tė cilat u njohėn nė Angli me figurėn e heroit tonė dhe me luftat e tij fitimtare kundėr otomanėve?
Nė lidhje me betejėn e pėrgjakshme tė Albulenės, ku nga tė 80.000 ushtarėt turq 30.000 u vranė a ranė rob, lexojmė nė njė letėr tė kardinalit Pikolomini, qė mė vonė u bė Papa Pius II, kėtė shėnim:
‘’Nė kėto beteja kundėr turqve, nė verė dhe nė vjeshtė tė motit 1457, njė kalorės anglez Xhon of Njuport (John of Newport) mori pjesė duke komanduar njė togė shigjetarėsh. Nė shoqėri tė njė ambasadori tė Skėnderbeut, duke u kthyer nga Napoli, erdhi nė Romė pėr tė kėrkuar ndihmė pėr prijsin shqiptar, qė ende ėshtė nė rrezik prej turqve’’ 1)
Xhon of Njuport si dėshmitar i epokės sė madhe heroike tė shqiptarėve, i bėri asaj njė vlerėsim shumė tė lartė duke u shprehur kėshtu: ‘’Invazioni i Evropės ėshtė i sigurtė, sepse nuk ka fuqi tjetėr qė mund t’i bėjė kėtė rezistencė, po tė bjerė kėshtjella shqiptare. 2)
S’ka dyshim se bashkė me vullnetarėt qė erdhėn nė Shqipėri nė atė kohė, edhe publiku anglez mėsoi pėr heroin tonė kombėtar qė e habiti botėn me heroizmin dhe burrėrinė e tij.
Me sa duket, burim tjetėr qė u shėrbeu anglezėve pėr t’u njohur me luanin e Krujės qe vepra e historianit frėng Zh. Lavardenit (J.Lavardin) ‘’Historia e Gjergj Kastriotit, mbiemėruar Skenderbej’’ pėrkthyer anglisht mė 1596 prej Z.J., inicialet duket ishin tė Zachary Jones.
Pas kėsaj kohe shohim qė figura e Sėnderbeut tė tėrheqė vėmendjen e mjeft historianėve, burrave tė shtetit, publicistėve dhe filologėve anglezė.
Prej veprave qė u botuan mė vonė dhe qė bėjnė fjalė pėr heroin tonė kombėtar, pėrmendim ‘’Historinė e Turqve’’ prej Knolles ( 1603) dhe veprėn anonime ‘’Scanderbeg redivivus’’( Skėnderbeu i ringjallur), botuar mė 1684. Kjo e fundit ka rėndėsi pėr rethanat nė tė cilat u shkruajt. Tmerri qė shkaktoi rrethimi i parė i Vjenės mė 1529 i lemerisi popujt e Evropės Qendrore mė 1693 kur turqit e rrethuan kėtė qytet pėr tė dytėn herė. Njerėzit liridashės kujtuan kohėn epike tė Gjergj Kastriotit dhe i zuri malli pėr njė kryetrim si Skėnderbeu.
Ushtritė gjermano-poloneze e ruso-veneciane, tė bashkuara prej rrezikut, i erdhė nė ndihmė Austrisė. Forcat e Jan Sobieskit nuk e lanė Vjenėn tė bjerė nė duart e rrethonjėsve. Nė fakt, vepra letrare-historike ‘’Scanderbeg redivivus’’ (‘’Skėnderbeu i ringjallur’’) bėn fjalė pėr Janin III tė Polonisė dhe ka brendinė ‘’nė ē’mėnyrė t’i zbojmė turqit prej Evropės brenda tre vjetėve’’
Nė shekujt XVII dhe XVIII burrat e shtetit dhe ushtarakė tė njohur , si U.Tempėll (W.Temple) dhe Xh. Ullf (J.Wolfe) studjojnė artin qė Skėnderbeu zbatoi nė luftrat e tij kundėr pushtuesve otomanė. Sipas Ullfit, ‘’Skėnderbeu i tejkaloi gjithė oficerėt, tė moēmit e tė soēmit, nėn udhėheqjen e njė ushtrie tė vogėl mbrojtėse. 3)
S.Artur Bollduin (A.Balldwin), nė sprovėn e tij pėr Skėnderbenė, me titull ‘’Mbret i pakurorėzuar’’, pėrmblodhi mendimin e tė gjithė mendimtarėve , kritikėve, burrave tė shtetit dhe shkrimtarėve anglezė, qė vlerėsuan Skėnderbenė, kur shkroi: ‘’Skėnderbeu luftoi jo vetėm pėr populli e tij, por pėr gjithė Evropėn’’. 4)

Krahas veprave me karakter historik e politik nė Angli pati edhe vepra letrare-artistike kushtuar Skėnderbeut, ose ku pėrmendet emri i tij. Por pėrpara se tė hidhemi e tė shikojmė se si u shpreh figura e heroit shqiptar nė letėrsinė angleze, po themi dy fjalė si forca e tij fizike, guximi e burrėria e shqiptarėve hynė nė gjuhėn angleze dhe u bėnė proverbiale. Ose nga bashkėluftėtarėt e Xhon of Njuport qė ktheheshin gjallė nė atdhe tė veshur me petkun shqiptar tė asaj kohe, ose nga vetė kalorėsit e Skėnderbeut, qė mė vonė lanė atdhenė e robėruar dhe i ofruan shėrbimet e tyre ushtarake mbretėreshės Elizabeta, poeti Edmund Spencer ( 1552-1599) u njoh me kostumin kombėtar tė arbėreshėve e kėshtu shkroi nė poemėn e tij alegorike ‘’Mbretėresha e Zanave (1590) pėr ‘’mėngė qė varen nė mėnyrė arbėrore’’.
Nė gjuhėn angleze, pėr njė veprim qė nuk kishte rezultatin e dėshėruar, sepse i mungonte forca e brendėshme, ishte bėrė zakon tė thuhej : ‘’Scanderbeg’s sworth must have Scanderbeg’s arm’’. Kėshtu duke komentuar nė veprėn e vet ’’Jeta e poetėve’’ replikėn e fuqishme qė i bėn shkrimtari Kongriv (Congreve) kritikės sė ashpėr tė Kollierit Collier) njė kritik i njohur i kohės, Samuel Xhonson (Samuel Johnson) thotė pėr Kongrivin: ‘’He has the sworth without the arm of Scanderbeg. (E ka shpatėn, por nuk ka edhe krahun e Skėnderbeut). 5)
Veprat e para letrare tė autorėve anglezė pėr Skėnderbeun i gjejmė qysh herėt.
Poeti i madh i Rilindjes angleze, Edmund Spencer(*), pėr tė cilin folėm mė sipėr, shkruan njė sonet mbi Skėnderbenė, me tė cilin pėrcolli botimin e veprės sė Lavardenit nė gjuhėn angleze.

Pse mburret kot e Lashta kaqė fort
Me monumentet e moēėm burrash trima,
Heronj qė pėrmes veprave pa mort
Mahnitėn botėn, dhe nė prallė e rima
Ēdo foshnjė i nxėn? Njerzim’ i admiron
Statujat e tyre, kolose tė larta
E beret triumfore q’i pėrshkon
E bukura me madhėshtit’ e narta.

Ja Njė, qė koha von’e nxor nė dritė,
Ndėr tė mėdhenjtė krah mė tė madhit shkon:
I madh nė zė, pushtet e nė vetitė,
Triumfe tė vėrtetė meriton.
Kamzhik pėr turqit, pėr armiqtė rrufe-
Ky libėr flet pėr Ty, o Skėnderbe!

------------
(*) Edmund Spenser (1552-1599) shquhet nder mė te madhenjte poete epike te Rilindjes Angleze.Ai cilėsohet ''poeti mė i madh anglez i eres Elisabetiane. .(The world book encyclopedy,1993)
Ky sonet u permend mė 1596 nga Zachary Jones kur botoi anglisht pėrkthimin e historianit frėng J.Lavardin’’Historia e Gjergj Kastriotit, tė mbiemėruar Skėnderbe’’.Botimin anglisht tė kėtij libri , Jones e pėrcolli me njė sonet pėr Skėnderbenė prej Edmund Spenser i cili edhe nė kryeveprėn e tij’’Faerie Queene’’(Mbretėresha e zanave), nė kėngėn e tretė, kreu XII, vargu i 10-tė, e vesh mbretėreshėn Elisabeta me fustan ‘’qė mėngėt i varen nė mėnyrė arbėreshe (Sleeves dependant albanese iyse).
Kėtė sonet tė vyer mbi Heroin Kombetar S.Luarasi e ka bėrė tė njohur pėr here tė pare ne studimin e tij ''Skenderbeu ne letersine angleze'' ndėrsa pėrkthimin e publikoi mė 16 janar 1977 (Gazeta Drita, f.12)
Njohja e kėtij soneti paraqet njė rėndėsi tė veēantė pėr lidhjet kulturore anglo-shqiptare, ndaj po e japim edhe origjinalin anglisht:

Iherefore doth vain Antiquity so vaunt
Her ancient monuments of mighty peers
And hold heroes, ihich their iorld did daunt
Iith their great deeds and filled their children’s cares.
Iho rapt iith ionder of their famous praise
Admire their statues and Collossoes great
Their triumphal arcs ihich they did raise,
Their huge pyramids, iho do heaven threat.
Lo One, ihom later age hath brought to light,
Matchable to the greatest of those great:
Great both by name and great in poier and might
And meriting a mere triumphal feat.
The scourge of Turks and plague of infidels,
Thy acts, o Scanderbeg, this volume tells

(Vijon)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 12-12-11, 23:07   #17
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Skėnder Luarasi
Skėnderbeu nė letėrsinė angleze.

Pėr Kristofor Marloun ( Christofor Marlowe, 1564-1593), dramaturgun e njohur anglez, paraardhėsin e Shekspirit, thuhet se qe autori i dramės ‘’Historia e vėrtetė e Gjergj Kastriotit’’, e cila u luajt nė teatrin e Londrės mė 3 korrik 1601. Humbja e dorėshkrimit tė dramės ėshtė njė fatkeqėsi pėr letėrsinė rreth heroit shqiptar. Porse, nė qoftė e vėrtetė sa thuhet prej kritikėve, se Marlou cilėsitė e Skėnderbeut ia veshi Tamurlanit nė dramėn e tij tė parė qė pati shumė sukses ‘’Tamurlani i madh’’ (rreth vitit 1587), atėherė mund tė themi se autori i ‘’Doktor Faustit’’ dhe i ‘’Jahudiut tė Maltės’’ do tė kishte pasė krijuar nė figurėn e Skėnderbeut shėmbėlltyrėn e mbinjeriut.

Vetė Shekspiri vetėm sa e pėrmend Shqipėrinė me emrin e saj tė lashtė Iliria nė komendinė ‘’Nata e Dymbėdhjetė‘’ dhe Durrėsin me emrin Durrachium nė ‘’ Komendinė e gabimeve’’.
Nė shek. XVIII nė letėrsinė angleze shtohet interesi pėr figurėn dhe epokėn e Skėnderbeut. Prej kėsaj periudhe kemi tri tragjedi. Njėra me titull ‘’Scanderbeg’’ u shkrua prej U.Havardit (W.Haward) dhe u shfaq mė parė se tė tjerat mė 1733 nė teatrin Gudmes Fieds.

Havardi e nis dramėn pėrpara luftės sė Nishit. Kur Skėnderbeu ishte thirrur nga patriotėt dhe bėri pėrgatitje pėr t’u kthyer nė atdhe, ai bie nė konflikt me Muratin dhe nis luftėn kundėr tij nė afėrsitė midis Edrenesė dhe Kostantinopojės. Skėnderbeu qė posa ėshtė kthyer nga Azia jep urdhėr tė lirohen skllevėrit tė cilėt i solli nga lufta ngadhnjimtare:
Jo; do tė rrojnė! I lajmėroi se janė
Tė falur e tė lirė; vojtėn tepėr
Nė burgje e nė vargonj. Po vetėdija
Munduar prej sė keqes qė kanė bėrė
Ėshtė dėnim i mjaftė. Tė lirohen!
Lirimin e robėrve tė luftės, Skėnderbeu e arrin me njė fjalė, por jo edhe lirimin e princeshės sė tyre, Deamirės. Atė do ta shpėtojė prej kthetrave tė sulltanit pas njė lufte tė rreptė. Sulltani me cmir tė madh bėrtet:
Skėnderbeu lindi pėr ngadhnjim tė botės:
Burrat i mund dhe gratė atij i binden.
Nė aktin e dytė, skena XV, gjejmė krahasimin e fortė midis Muratit qė qėrton Skėnderbenė se ka ambicje tė duket i madh sa sulltani dhe Skėnderbeu i pėrgjigjet:
Sa pėr meritėn tė jem njė si ti
Nga kjo heq dorė - e s’mund ta quaj mburrje
Qė tė mendoj se unė jam mė lart
Nga mė i madhi burrė i lik i botės.
Nė skenėn e tretė tė aktit tė pestė, Skėnderbeu, duke folur me adjutantin e tij, para luftės shpreh mendimin e vet mbi vdekjen:
Vėrtet, pasojė e jetės ėshtė vdekja:
E rėndėsishme s’ėshtė qė do vdesim.
E rėndėsishme ėshtė si do vdesim.
Nė fund , kur sulltani vdes i ēmėndur, drama mbaron me fjalėt e Skėnderbeut:
Le tė vendoset trashėgimtar i tij
Me ēfarėdo pushtet; kurora jonė
Qoftė e virtutit dhe e dashurisė.
Dhe me kėtė medim autori na le tė mendojmė se Skėnderbeu niset pėr Shqipėri.
Siē del, kjo dramė ishte tepėr sentimentale dhe pak historike.
Nga data e botimit e dyta tragjedi pėr Skėnderbenė ėshtė ‘’Heroi i krishterė‘’ prej Xh.Llillos (George Lillo). Kjo vepėr, qė ėshtė mė e forta pėr Skėnderbenė, u shfaq herėn e parė mė 1734 nė teatrin Druri Lane.

Ky djalosh argjendpunues nuk ėshtė ndonjė shkrimtar i ndormė dhe i rėndomtė. Me tė katėr dramat nė prozė e me temė nga shtresa qytetare, ai solli element tė ri nė dramėn e asaj kohe dhe ndikoi nė krijimtarinė e disa talenteve tė fortė si encilkopedisti frėng Didero dhe shkrimtari e kritiku gjerman Lesing. Nė veprėn e tij tė pestė me temė shqiptare, Lillo kthehet nė tragjedinė konvencionale: shegerti londinez bėhet heroi fetar, mbreti - patriot e Londra bėhet Krujė.

Llillo qė nė prolog shėnon: ‘’Sonte kėndojmė pėr Gjergj Kastriotin, heroin besnik e mbretin atdhetar; natyra atė e lindi tė dėnojė ambicjen dhe tė mbrojė njerėzimin’’
Nė epilog, duke frushkulluar ata oborrtarė qė kur flasin pėr tė mirėn e popullit kanė ndėr mend tė mirėn e vet, poeti pyet: ‘’Po a ka tė atillė qė i shėrbejnė atdheut dhe tė mos e bėjnė kėtė gjė pėr fitim tė vetin?’’ Dhe i pėrgjigjet pyetjes: ‘’Posi jo! Gjergj Kastrioti qe njė burrė I tillė!’’

Helena, e bija e sulltanit qė e dashuron Skėnderbenė, pasi pėrshkruan vetijat e princit arbėr tė pashoq nė burrėri, nė bukuri, nė menēuri, nė ėmbėlsi, i tmerrshėm e i rreptė nė luftė por dhe i drejtė nė gjykime, i mėshirshėm dhe i pėrmbajtur, thotė pėr Skėnderbenė:
Kush tė njeh ty, dhe nuk tė don, tregon
Se ėshtė cmirėzi dhe e pėrēmon virtutin.

Nė aktin e katėrt vdes e bija e Muratit nė krahėt e Skėnderbeut, tė cilin e ka lajmėruar tė ruhet prej tradhėtarit Hamzė. Duke vdekur i lutet Skėnderbeut tė mos ia vrasė tanė, po ta zėrė rob. Dhe vėrtet nė aktin e pestė hyn Skėnderbeu bashkė me Arianitin dhe tė bijėn etij tė liruar. Sjellin edhe sulltanin rob tė lidhur me hekura. Skėnderbeu urdhėron ta zgjidhin dhe ta lenė tė lirė. ‘’Helena, e bija plot virtute, e denjė pėr njė mbarim mė tė mirė, ma shpėtoi jetėn mua’’. Nė kėtė skenė vdes sulltan Murati me porosi pėr tė birin qė t’ia marrė hakun.
Fjalėt e fundit janė tė Skėnderbeut: ‘’Qė jeni tė gėzuar e tė lirė, kjo mė bėn tė gėzuar mua. Ndė e kreva drejt detyrėn jam shpėrblyer’’. Dhe populli i pėrgjigjet:
Ju duam si duhet: si polem i lirė
Duhet tė dojė mbretin patriot.
Nė tragjedinė e Llillos gjejmė Arianitin dhe tė bijėn Althea tė zėnė rob. Qndrimi i Arianitit pėrballė sulltanit, edhe nė Llillon, ėshtė i njė burri tė fortė. I thotė sulltani Arianitit: ‘’Po tė mendonin mbretrit e krishterė kėshtu si ti dhe Kastrioti, vallė a do t’ju linin tė lėftonit vetėm?’ I pėrgjigjet Arianiti:
O poshtėrsi! o turp qė s’lahet kurrė!
Po tė bashkoheshin, Evropa e gjorė
Nuk do t’rėnkonte nėn zgjedhėn tėnde,
Dhe tė vajtonte humbjen e lirisė.
Tragjedia e tretė ‘’Skėnderbeu ose Liri dhe Dashuri’’ (Scanderbeg or Love and Liberty), prej Tomas Uinkop (Thomas Wincop), u shkrua mė herėt, pėrpara motit 1730, por u botua mė 1747.
Emrin e Uinkopit, i cili shkroi pėr heroin tonė kombėtar kėtė vepėr entuziaste, nuk e pėrmendin as Enciklopedia britanike dhe as tekstet e historiesė sė letėrsisė angleze.
Tomas Uinkopi jetoi nė njė epokė kalimtare.(*)
Xhon Drajden, pėrfaqėsuesi i letėrsisė sė restauracionit qė e ka pėrmendur emrin e Skėnderbeut nė letrėn qė u dėrgoi Uigėve, vdiq mė 1700.
Epoka u pagėzua prej kritikėve me aq emra sa pati edhe tendenca letrare; shekulli Augustian, i Ndriēimit, i Arsyes, i Artė. Nė kėtė shekull jetuan dhe shkruan veprat e tyre tė pavdekshme Daniel Defo, Xhonatan Svift (Jonatan Suift) Xhozef Edison (Josef Adison) i cili e ka vlerėsuar Skėnderbenė nė ‘’De Koverli Pepers’’; dhe mė i riu ndėr gjigantėt Samuel Xhonson. Me kėtė tė fundit qė lindi mė 1709, Tomas Uinkopi do tė ketė qenė vėrsnik.
Uinkopi, si mik e shok mė i ri i shkrimtarit tė pėrmendur klasik Aleksandėr Pope (A.Poup), e shkroi veprėn nėn ndikimin e asaj rryme letrare qė kritikėt e quajnė neoklaciste . Dhe si i ri qė ishte, hartoi njė dramė lirike, ku ndjenja e dashurisė sė Skėnderbeut del nė pah disi e tepruar; por heroi shquan nga ndjenjat e larta tė patriotizmit dhe nga ndjenjat e bukura tė humanizmit tė Rilindjes. Ndėr personat e tjerė tė dramės ėshtė Arianiti dhe e bija e tij Arianisa. Nė gjuhėn e zjarrtė tė iluministit autori e vesh Arianitin me virtutet e popullit arbėr, me besė, nder e burrėri dhe Arianisa, e dashura e Skėnderbeut, ėshtė personifikimi i vetė Shqipėrisė nė qėndresėn e saj tė patundur kundėr turqve.
Drama pėrcillet me njė pėrshkrim historik shtatėmbėdhjetė faqesh tė Shqipėrisė sė Skėnderbeut tė bazuar nė historinė e Barletit. Pėr dramėn autori zgjodhi njė ēast tė rėndėsishėm, rrethimin e Krujės mė 1451 prej sultan Muratit, i cili sipas versionit tė disa historianėve vdiq nė afėrsit eė Krujės dhe jo nė Edrene. Kėtė mot ndodhi edhe martesa e eSkėnderbeut me Donikėn, tė cilėn autori, pėr licencė poetike e quan Arianisa, sikundėr po ashtu e quan edhe Mamicėn me emrin Amisa, e cila qe martuar me Topinė qė mė 1445.
Uinkopi e nxjerr Skėnderbenė si hero qė e mbuloi veten me famėn e luftėtarit tė patrembur dhe guximtar pėr ēlirimin e atdheut tė vet. Fjalėt qė thotė autori pėr Skėnderbenė pėrmes Arianit janė tė denja tė qėndrojnė nė faqen kryesore tė monumentit tė Skėnderbeut:
Sa kohė tė pėrmendet Arbėria
Nė faqe t’Historis’ e ndėr shekuj
Atdheu ynė q’e shpėtove ti,
Ka pėr tė ngritur shtyllė triumfale
Me lavd qė s’do njohin vdekje kurrė,
Nė emrin tėnd, o Skėnderbe, qė mposhte
Krenin’ e vrazhdė tė fuqis otomane.

(Vijon)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-12-11, 23:10   #18
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Skėnder Luarasi
Skėnderbeu nė letėrsinė angleze.

(vijon)
Nė dramėn ‘’Skėnderbeu’’, T.Uinkopi u ngre njė pėrmendore tė bukur edhe dy shokėve tė Skėnderbeut, plakut Uran dhe djaloshit Topia, tė cilėt njeri pas tjetrit qėndruan tė patundur nė tre rrethimet e Krujės, i pari duke e mbrojtur kundėr sulltan Muratit dhe i dyti kundėr sulltan Mehmetit.(*)
-------------------
(Shtesė)
Thomas Whincop (1709 ? -1730) poet e dramaturg anglez.
Drama Skėnderbeu ,eshte me e mira veper e Uinkopit ku,siē shkruan njė miku i tij:’’Muzėn poetit ia frymėzoi liria/Mendimet mė tė flakta –dashuria.
Ajo u botua mė 1747, pas vdekjes ,nė moshė tė re, tė poetit.
Kjo vepėr e vyer pėr shqiptarėt u shqipėrua nga S.Luarasi qė mė 1920 kur studjonte nė Sh.B.A (shih Revista Studenti,janar 1920 dhe u botua mė 1967 me rastin e 500-vjetorit tė vdekjes sė Heroit Kombėtar
Kjo dramė nė vargje, pėr kohėn kur u shkrua paraqet vlera tė madhe.

(Fragment)
Tomas Uinkop
Skėnderbeu: Dashuri dhe liri (*)

Skėnderbeu

Kėtu qėndroni trima t'Arbėrit,
Tė lindur n'Atmen e luftarit Piro:
Miq, vėllezėr,shokė lufte tė pandarė,
Njė grimė vetėm ndalnit'ju them shkakun,
Tė rėndėsishmin, qė ju grish nė luftė.
Ja fusha e armikut guximtar
I cili nga vonesa jonė e paqa,
Si tepėr gjatė po vazhdon tė mburret,
Po na krekoset e kėrkon tė dalė
Ngadhnjimtar mbi trimėrinė tuaj.
Pret ēastin e volitshėm tė na bjerė.
Atdheu juaj, gratė, kalamajt
Ju luten tė pėrdorni armėt sot,
Tė mbroni jetėn dhe lirinė e tyre.
Nė daltė fitimtar sulltani turk,
Nė daltė zot armiku gjakatar,
Dhe ta fitojė luftėn egėrsira
Mendoni, miq, se ē'fat e pret atdhenė:
C'zezonė e dėshpėrim e pret polemin!
Nė fushė e mal mbizotėrojnė flakėt;
Pallate e tempuj bėhen shkrumb e hi;
Cdo gjė e bukur kthehet nė gėrmadhė.
Nga prush'i tyre ka pėr t'avulluar
Gjaku i qytetarėve tė therur.
Ja baba plak qė kot po lyp tė falur,
Shih vajzėn e rrėmbyer e tė vrarė
Pėrpara sysh tė prindėrve tė saj.
Dhe foshnjė e gjirit qė nė qesh pa faj,
Edhe ajo s'do gjejė dhimsuri.
O pamje e zezė! Qė mos ngjaftė kurrė!
Me trimėrinė tuaj do ta ndalni.
Miq, ja qyteti i Krujės prapa nesh;
Pėrbrenda ledheve tė tij qėndron
Cdo gjė qė ju e quani tė shtrenjtė;
Kaluam jashtė portave tė tij:
I mbyllėn-ja, u kyēėn-hyrja prapė
Lejohet vetėm pėr ngadhėnjimtarin.
Dhe kush do t'jetė ngadhėnjimtari sot-
Do ta vendosin kėto shpatat tona!

Shqipėroi Skėnder Luarasi
(Shtesė nga Petro Luarasi)
-----------------------------------
Edhe nė veprėn e Bajronit, pėr tė cilėn Shqipėria qe njė temė e dashur, shohim tė flitet pėr Skėnderbenė. Nė poemė e tij ‘’Ēajlld Harold’’ poeti i madh anglez e pėrshėndet atdheun tonė me kėto vargje:
O Shqipėri, ku lindi Iskanderi –
Kėngė e rinisė, fanar i t’urtėve! –
Dhe Iskėnderi tjetėr, qė i dėrrmoi
Pėrherė armiqt me pallėn e tij kreshnike;
Sipas autoriteteve qė pėrdori historiani anglez Knolles ‘’Skėnderbeu gjithmonė luftonte kundėr turqve me krahun llėrėpėrveshur dhe qėllonte me aq forcė sa shpesh i pėlciste gjaku nga buzėt. 6)
Nė djalėrinė e tij, Bajronit, sikundėr Samuel Xhonsonit, i pėlqente shumė tė lexonte ’’Historinė e Turqve’’ prej Knolles, dhe romantiku i famshėm do tė ketė patur kėtė pikturė tė Skėnderbeut nė mendje kur pėrshkroi Alpin nė ‘’Rrethimin e Korinthit’’:
Krahun e ka ēveshur.
Kėshtu ėshtė edhe tehu i shpatės sė tij;
Pėrveshur llėrėn gjer nė bryl, valvit
Acarin hekur nė tė katėr anėt;
Kėshtu nė luftė e njohin kurdoherė.
Kudo qė duket ai krah i fuqishėm,
Edhe mė trimat shtangen para atij.

Henri U. Longfellou (Henry W. Longfelow) pasi lexoi ‘’Kronikat Turke’’ tė shkruara hebraisht prej Joshua Ben Joshua Ben Merit, botoi mė 1873 nė ‘’Tregime te njė han afėr udhės’’ poemėn ‘’Skėnderbe’’ e cila e shqipėruar nė mėnyrė mjeshtėrore prej Fan SNolit, ndihmoi shumė nė edukimin patriotik tė rinisė sonė.
Poema nis me luftėn e Nishit dhe pėrshkruan kthimin e heroit shqiptar nė Krujė. Ē’mall atdhetar vloi nė atė zemėr tė madhe:
Kur u gdhi, e n’agullim
Pa kėshtjellėn Ak Hisar,
Krujėn, ah atė qytet,
Rreth me mur e me hendek
Tek u lind e tek u rrit,
Yll i mėngjezit mbi tė ndrit.

Ajo mbaron me vargjet:

Ja kėshtu Skėnderbeu trim
Mori Krujėn me rrėmbim:
Edhe lajmi u pėrhap
Sin jė flakė e sin jė zjarr
Kur fryn era nė behar.
Dhe qytetet afėr e larg –
Thotė Ben Isa Ben Miri
Nė qitap tė tij fakiri –
Binin me aqė lehtėsi
Sa zė burri veshn’ e tij.

Xhejms M.Lludllou (James M.Ludlow) shkroi mė 1887 romanin ‘’Kapedani i Jeniēerėve’’. Nga sa dihet, ėshtė i dyti roman pėr Skėnderbenė, pas atij tė Bentlejt. Qysh nė kapitullin e parė tė ‘’Kapedanit tė Jeniēerėve’’, qė kur Heroi ėshtė ende nė Bruse, nė kryeqytetin e vjetėr tė osmanėve, njihemi edhe me figurėn e madhėrishme tė tij edhe me mendimet e ndjenjat qė i vlojnė pėrbrenda. Ushtarėt atje pranė po tallen me njė memec. Kur afrohet, ushtarėt pėr respekt largohen dhe kapedani dhe memeci mbeten vetėm. Kėtij i ēelet goja: ‘’Po tė sjell lajm nga Moisi Golemi, nga gjithė viset e Shqipėrisė, nga ēdo luginė e nga ēdo zemėr.’’
‘’O fol, se kam mall edhe pėr gurėt e drurėt e Shqipėrisė sė dashur’’. Dhe Skėnderbeu dėgjoi i tronditur, tragjedinė e shtėpisė sė tij, tragjedinė e popullit tė tij
‘’Jepi tė falat e mia Moisi Golemit dhe thuaji se Gjergj Kastrioti do t’ia nderojė besimin mė mirė me punė se me fjalė…Thuaji se Kastrioti betohet pėr mjekrėn e Moisiut qė do tė vijnė ditė mė tė ndritura pėr Shqipėrinė edhe nd’u dashtė ta shkrepin atė shkėlqim nga shpatat tona. Lamtumirė!’’
Me gjithė tė metat qė mund tė ketė aty-kėtu, nė pėrgjithėsi romani na jep njė panoramė interesante tė trembėdhjetė vjetėve qė pushton, dhe ka pėrshkrime vende-vende qė janė tė mrekullueshme. ‘’Pėr mjekrėn e Moisiut!’’ u bė parrullė e kryengritėsve kundėr turqve; vetė Moisiu u bė njė nga figurat mė tė shquara, por tok me atė tė Hamzės edhe mė patetikja. Skėnderbeu shkėlqen si njeri shembullor dhe hero i vėrtetė.
Mendimtarėt anglezė e kuptuan fare mirė rėndėsinė e luftrave tė Skėnderbeut. Ndėrsa princat anglezė nė kohėn e Skėnderbeut po hanin kokėn e njėri-tjetrit nė luftrat e Trėndafilave, populli shqiptar nėn udhėheqjen e heroit kombėtar luftoi pėr tė mbrojtur edhe atdhenė, por tėrthorazi edhe djepin e Renesancės, siē quhej Italia e atėhershme, ku shkollarėt anglezė erdhėn tė pajiseshin me kulturė e tė lindnin gjeninj si Shekspiri dhe Marlou. Me admirimin dhe mirėnjohjen e tyre ata frymėzuan gjeneratat e reja tė Anglisė pėr Skėnderbenė, ‘’se pak luftėtarė’’, thotė historiani Torez, ‘’ kanė lėnė prapa tyre njė fjalė aq tė pėrjetshme dhe njė admirim aq entuziast sa atė me tė cilin ky hero ende pėrfillet prej bashkatdhetarėve tė tij’’
Skėnderbeu jetoi dhe veproi nė pragun e dy botėve: tė asaj sė mirės qė shpinte drejt agimit tė rilindjes evropiane dhe tė asaj sė keqes qė shpinte drejt shekujve mė tė zes tė mesjetės. Nė kėto dy botė tė kundėrta nė ndeshje pėr tė shembur njėra-tjetrėn Skėnderbeu ndihmoi qė tė triumfonte e mbara mbi tė praptėn.(*)

1) C. Marinesco, Alphons V, e l’Albania de Scanderbeg, Paris, 1923, f.130
2) Historia e Shqipėrisė
3) F.S.Noli, Georg Castrioti, Scanderbeg, New York, 1945
4) Yll’ I mėngjezit, volI, Nr.7, f.1
5) J.M.Manly, English Prose and Poetry, f.302
6) Edward Creesy, History of the Turks


(*)S.Luarasi, Skėnderbeu nė letėrsinė angleze, Studime filologjike, Nr.4, 1967, f.121-128)
(Studim i botuar me rastin e 50-vjetorit tė vdekjes sė Heroit Kombėtar Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu.)

-----------------------
Korespondencė

Shoqėria anglo-shqiptare The Albanian society’’
7 gusht 1968

I dashur z.Luarasi
Ju falem nderit qė mė dėrguat pėrkthimin tuaj tė vargjeve tė Spenderit.
Unė mendoj se do tė jeni i interesuar tė dėgjoni se artikulli juaj nė ‘’Studime filologjike’’, ’’Skėnderbeu nė literaturėn angleze’’, ėshtė pėrdorur nė Londėr si bazė pėr mbrėmje letrare dhe si pjesė e programit tė aktiviteteve pėrkujtimor tė organizuara nga shoqėria Skėnderbeg, me poema e pjesė tė lexuara nga anėtarėt dhe punonjėsit e teatrit tė Londrės.
U provua se kjo ishte e suksesshme.
Referencat tuaja pėr Xhon Njuport ngjallin njė interes tė madh dhe unė jam pėrpjekur tė zbuloj mė shumė rreth kėsaj figure. Kjo gjė nuk ka qenė e lehtė, meqė ai nuk ka luajtur rol tė rėndėsishėm nė historinė e Anglisė dhe tė dhėnat tona nga shekulli XV janė tė mangėta. Megjithatė unė kam zbuluar nė arkivat e shtetit kėtu disa dokumenta mbi John Newport tė cilat mendoj se pėr ju do tė kenė interes tė veēantė. Unė do tė kryej fotografimin e tyre dhe pėrshtatjen nė gjuhėn moderne dhe do t’ua dėgoj sė shpejti. Kėtė javė do tė udhėtoj nė qendrėn e familjes Newport tė marr disa foto dhe ndonjė regjistrim.
Me kėtė rast, kam patur vėshtirėsi nė dy pika:
1. Letra e Kardinalit Piccolomini referuar Newport;
Unė kam lexuar koleksionin e letrave tė Piccolominit dy herė dhe nuk kam mundut tė gjej referencėn
2. Burimi i atributeve shtetėrore tė Newportit nė paragrafin 4 tė faqes 122 tė artikullit tuaj nė invazionin e Evropės.
Nė rast se do tė keni mirėsinė tė mė dėrgoni kėto dy referenca do t’ju jem shumė mirėnjohės.
Me pėrshėndetjet mė tė mira
Juaj sinqerisht
W.B.Bland
Sekretar

(Dėrguar Skėnder Luarasit,
Instituti i Historisė dhe i Letėrsisė, Tiranė)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-12-11, 23:27   #19
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Uollt Uitman, Fije Bari

Uollt Uitman, Fije Bari (Walt Whitman: Leaves of Grass)
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi (Translated by: Skender Luarasi)

Henri David Thoro: Bibla e Demokracisė ‘’Fije bari’’
Henri David Thoro pasi lexoi kryeveprėn e Uitmanit ''Fije Bari'' dhe e vizitoi autorin mė 1855, ka shkruar:‘’Uitman siē duket ėshtė demokrati mė i madh qė ka parė bota. Sigurisht nė mes tė poetėve demokratė nuk ka figurė tjetėr si ai’’.
''Fije Bari'', biografėt e Uitmanit, Beks dhe Burrefs, e kanė shpallur si ''Bibla e Demokracisė'' ndėrsa vetė Uitmani e quan ''Bibla e Re''. Pavarėsisht nga shkalla e vlerėsimeve, pranohet nga tė gjithė se ''Fije Bari'' ėshtė krijimtaria qė ndryshon jetėn.

Uitman dhe kryevepra “Fije bari”
Walt Whitman(1819-1892) cilėsohet poeti lirik i demokracisė amerikane, njė nga poetėt mė tė lexuar tė letėrsisė amerikane .
“Fije Bari”, kryevepra e Uitmanit, u botua mė 1885 dhe pėrbėn njė nga arritjet mė tė mėdha tė letėrsisė botėrore.
Skėnder Luarasi e shqipėroi kryeveprėn ‘’Fije Bari ‘’ dhe e botoi ne vitin 1956 me rastin e 100-vjetorit tė botimit tė saj nga Uitmani, duke ia bėrė tė njohur lexuesit tė gjerė shqiptar kėtė poet amerikan ‘’simbol i ēlirimit dhe i vėllazėrimit’’. Terrori diktatorial qė ushqente servilizmin, hipokrizinė dhe injorancėn imponoi njė heshtje tė thellė pėr kėtė ngjarje tė madhe nė kulturėn shqiptare. Qenė jo tė paktė ata qė pėr shkak tė titullit e kompozimit tė kapakut e ngatėrronin kryeveprėn e demokracisė pėr libėr agronomie. Libri mbeti i strukur nėpėr qoshkat e pluhurosura tė magazinave dhe librarive. Ndėrkohė qė botimi i kryeveprės nė Kosovė pati sukses tė dukshėm.
‘’Fije bari’’ u ribotua nė Shqipėri mė 1997 me pėrkushtimin e z.Mehmet Gėzhilli, botues i Argeta LMG : ‘’ me rastin e 75-vjetorit tė vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike midis Shqipėrisė dhe ShBA, nė pėrkujtim tė 105 vjetorit tė vdekjes sė poetit Uollt Uitman si dhe 15 vjetorit tė vdekjes sė shqipėruesit Skėnder Luarasi.'' Tirazhi me 2000 kopje u shit relativisht shpejt. ''Fije Bari'' u ribotua me njė paraqitje dinjitoze nga z.Bardhyl Guda botues i Infbotues e EDFA.
Opinione mbi shqiperimin e Skender Luarasit: Kryevepra "Fije bari" e Whitman-it

Poeti i mirenjohur Skender Buēpapaj: “Metrika ishte shndėrruar nė njė formė tė mirėfilltė tė censurės e sidomos tė vetėcensurės. Nga metrika e ngurtė unė kam hequr dorė pėrfundimisht pasi kam lexuar "Fijet e barit" tė Uollt Uitmanit. Nė vitet Shtatėdhjetė poetė mė me pėrvojė tė kohės na thoshin ne tė rinjve se Uitmani nuk ėshtė i tillė nė origjinal si nė pėrkthim. Mė vonė unė e kam lexuar nė origjinal Uitmanin dhe kam parė se pėrkthimi i Skėnder Luarasit ėshtė i pėrkryer. Plot tė tjerė kanė pėrkthyer pas tij Uitmanin, ndėr ta kam provuar edhe unė, por nuk ia kalon asnjėri pėrkthimit qė ka bėrė Skėnder Luarasi.”
Studjuesi Anton Papleka: “Nė vitin 1956 Uollt Uitmani foli shqip e kėtė e bėri tė mundur njė nga mjeshtrit e shqipėrimit Skėnder Luarasi.Tek meditoj kėtė ngjarje letrare, mė vjen nė mendje kjo pyetje: ēfarė do ta ketė shtyrė kėtė njohės tė letėrsisė botėrore, kėtė intelektual shqiptar, tė pėrkthejė poetin e Manhatanit? Dėshira pėr tė botuar njė vepėr qė do ta pėrpinin lexuesit? Sigurisht qė jo! U deshėn vite tė tėra qė tė shitej tirazhi I pėrmbledhjes ‘’Fije bari’, nė njė kohė kur libra me vargėzime tė autorėve vendas apo tė pėrkthyer, reklamoheshin me tė madhe tė ishin shujat e parapėlqyera tė shumicės sė lexuesve.
Po atėhere cila do tė ketė qenė shtysa e vėrtetė ?
E ēmund tė ketė qenė tjetėr , pėrveē se synimit pėr t’i dhėnė publikut shqiptar njė kryevepėr tė letėrsisė botėrore, Biblėn e poezisė moderne?Nuk ka dyshim se kėtij synimi i ka paraprirė diēka mė intime , mė e thellė :lidhja midis frymės antikonformiste , demokratike tė poezisė uitmaniane dhe shpirtit tė Skėnder Luarasit, qė i ngjiste njė lumi tė vrullshėm , njė rrebeshi, tė cilit, siē thotė poeti Xh.Spahiu, ia mbylli gojėn vetėm vdekja. Pėr tė vėrtetuar se pėr kėtė intelektual sypatrembur nė fillim ishte liria, pastaj vinin gjithė tė tjerat, do tė mjaftonte tė pėrmendnim vetėm dy fakte domethėnėse: pjesėmarjen e tij nė luftėn e Spanjės dhe botimin e pėrmbledhjes ‘’Fije bari’’ Ky botim mė 1956 qė donte tė thoshte shumėēka.Uitmani kishte qenė ikonoklasti qė kishte shkelur mbi tabu mijėvjeēare: politike, racore, etike dhe estetike. Ai kishte qenė bardi i madh i Demokracisė. Nė thelb e nė instancė tė fundit: i demokracisė shpirtėrore.
Uitmani kishte bėrė njė revolucion tė vėrtetė nė letėrsinė botėrore: poezinė e shterpėzuar e tė sklerotizuar nga akademizmi, e kishte ēliruar nga prangat e konvencioneve dhe e kishte ēuar tė pinte nė dy burime rigjeneruese: te Zanafillat, atje ku ishin ngjizur Bibla dhe poemat e lashta dhe te Jeta Moderne.
Skėnder Luarasi shqipėroi pėrmbledhjen ‘’Fije bari’’ nė njė kohė kur tė shkruaje me varg tė lirė rrezikoje kokėn, sepse mund tė bije viktimė e pseudopoetėve, tė cilėt kishin vetėm njė amballazh poetik: vargėzimin dhe rimėn. Nė poemat e kėtij libri ,elementi thelbėsor nuk ėshtė vargėzimi, teknika, por poeticiteti. Tėrė krijimet sillen rreth njė strumbullari aq tė thjeshtė dhe njėherėsh aq universal: tė voglave fije bari. Pėr kėtė symbol, Roger Asselineau thotė: ‘’Pėr tė, bari simbolizon sė toku universalitetin dhe amėshimin e jetės’’.
Dua tėtheksoj se pėrmendja e kėtij shqipėrimi nuk ka aspak karakter pėrkujtimor, por aktual, tė mprehtė, pėr disa ēėshtje themelore. Nė poezinė uitmaniane, demokracia nuk ėshtė njė koncept I vagėlluar, eterik apo ezoterik: ‘’Libri I tij ėshtė shprehje e dashurisė sė zjarrtė pėr tė gjitha parimet, mbi tė cilat mbėshtetet demokracia: liri, barazi, vėllazėri’’ Demokracia ėshtė ballafaqim me pushtetin e pushtetmbajtėsit, njė betejė e pandėrprerė qė duhet fituar pėrditė. Thelbi I demokracisė mishėrohet nė vargun profetik: Kundėrshtoni shumė, binduni pakė‘’. Bindja e verbėr, konformizmi epidemik janė antipodi I demokracisė.Shqipėrimi I ‘’Fije bari’’ ėshtė njė ndėr ata modele qė duhet tė kenė parasysh pėrkthyesit e sotėm, pėr tė mos lėnė qė veprat e mėdhatė pėrmbyten nga mediokritetet dhe pėrkthimi tė uzurpohet nga zanatēinjtė.
Studjuesi Moikom Zeqo:
Vėshtirė se mund tė gjesh nė poezinė botėrore njė emėr kaq emblematic dhe origjinal sa Uollt Uitmani. Qė nga Homeri e kėtej, Uimani paraqitet si njė formulė poetike e jashtėzakonshme e njeriut dhe university, e demokracisė dhe ankthit ekzistencial. Nė jetėn time nuk mė ka bėrė pėrshtypje ndonjė poet aq sa mė ka bėrė Uitmani I madh. Uitmani ėshtė njė patriark dhe pėrherė njė fėmijė I demokracisė amerikane. Statuja e Lirisė, ky totem I kohėrave moderne , fare mirė do tė mbante nė dorėn e ngritur sė bashku me pishtarin dhe librin epokal tė papėrsėritshėm, tė jashtėzakonshėm, tė quajtur thjeshtėsisht ‘’Fije bari’’.Kultura demokratike amerikane me emrin e Uitmanit krijoi njė entitet tė pashembullt. Me vargun e tij tė lirė ai ka ndikuar nė poezinė moderne ndoshta mė shumė se tė gjithė paraprijėsit e mėdhenj. Poezia e Uitmanit na dėlirėson dhe na qetėson, pa harruar se shqetėsimi I tij I shenjtė ėshtė njė shėndet moral I pazėvendėsueshėm.
Dua tė tėrheq vėmendjen pėr njė fakt kulturor tė klasit tė parė.Nė 1956 njė figurė e shkėlqyer e kulturės shqiptare,Skėnder Luarasi pėrktheu dhe botoi librin ‘’Fije bari’’ tė Uitmanit. Ky libėr ishte njė ēudi pėr kohėn, madje mund tė themi njė paradoks.. Nė vitet ’50, poezia shqipe ishte nė mjerim. Shumė poetė mediokėr krijonin tė politizuar tė ashtuquajturėn poezi tė realizmit socialist, njė karikaturė tė artit nė diktaturė. Luarasi ky disident trim dhe njeri I vėrtetė I kulturės bėri sfidėn e tij tė ēuditshme nėpėrmjet botimit tė Uitmanit.Ishte kjo si njė hedhje doreze dueli pėr tėrė mediokritetin letrar tė kohės.Njė analizė akribike do tė vėrtetonte se’’Fije bari’’ ka ndikuar nė poezinė moderne shqiptare dhe ka qenė njė lėndė radioactive artistike.Uitmani ėshtė I pari poet I madh I demokracisė amerikane dhe I pari poet I poezisė urbane. Éshtė njė mrekulli e vėrtetė qė miqėsia midis populit shqiptar e amerikan tė ketė njė ndėrmjetės dhe interpret kaq tė madh siē ėshtė emri i Uollt Uitmanit’’. Poetėt janė profetė tė popujve dhe tė lirisė‘’
Botuesi Mehmet Gėzhilli: "Isha fare i ri, nxėnės nė Shkollėn Pedagogjike’’Petro Nini Luarasi’’ (babai i Skėnderit), kur njė ditė, nė fillim tė viteve ’60-tė do tė blija ‘’Fije bari’’nė njė librari tė Korēės, aty afėr ku ndodhet Luftėtari Kombėtar. Kur e lexoja dhe e rilexoja nė fillimshumė gjėra nuk i kuptoja, a mė mirė tė them nuk ‘’ i bluaja’’dot, por sa mė shumė kalonin vitet aq mė shumė m’u bė i dashur ky libėrdhe nuk m’u nda pėr gjithė jetėn. Tani them se jeta ka befasira nga mė tė ēuditshmet. Nuk mė kishte shkuar kurrė ndėr mend se njė ditė do tė isha botues i tij. Jam i lumtur, tepėr i lumtur dhe e ndjej si njė privilegj tė veēantė tė botoj ‘’Fije bari’’nė pėrvjetorin e vdekjes sė Uitmanit qė ėshtė njė nderim edhe pėr shqipėruesin S.Luarasi i cili nuk pėrktheu thjesht vargjet e Uitmanit, por ju dha edhe shpirtin dhe talentin e vet. Dhe kėtė e bėri kur nė Shqipėri, nė fshatin tim, e kam lexuar Uitmanin, jo nėn dritėn elektrike, nėn dritėn e zbehtė tė njė llampe vajguri."
Agim Bacelli: Whitman e shkroi dhe rishkroi disa here vellimin poetik "Fije bari" (Leaves of Grass), duke e persosur dhe duke e bere nje nga librat me te kerkuar jo vetem ne Amerike por ne tere boten, madje, ky liber u perkthye edhe ne shqip nga mjeshtri i letersise Skender Luarasi. Une kam patur fatin ta kem librin tim.
Tč gjithč atyre qč nuk kanč patur mundčsi ta lexonin kryeveprčn "Fije bari" te Whitman-it tč pčrkthyer nga Skčnder Luarasi, u drejtohemi:

Ti lexues
Ti lexues, ke zemrčn plot jetč, kreni, dashuri, si vetč;
Prandaj, pčr ty kčto kčngč

Pėr ty,Demokraci- njė kėngė
Ej, do ta bėj kontinentin Njė tė pandarė;
Do bėj mė tė shkėlqyeshmen racė qė pa dielli;
Do bėj vise hyjnore magnetike,
Me dashurin e shokėve;
Me dashurin jetėgjatė tė shokėve.

Do mbiell vllezėri tok si pemėt gjatė gjithė lumenjve
t’Amerikės e buzė liqejve tė mėdhenj e tejpėrtej gjithė padeve.
Do t’i bėj qytetet tė papėrēarė, me krahėt e tyre pėrqafe njėri-tjetrit;
Pėr dashurin e shokėve,
Pėr dashurin burrnore tė shokėve.

Kėto pėr ty, Demokraci, prej meje! Urdhro, ma femme!
Pėr ty! pėr ty ligjėroj kėto kėngė
Nė dashurin e shokėve
Nė dashurin e lartė tė shokėve.

Njė kėngėtareje
Na, prano kėtė dhuratė!
E ruajma pėr ndonjė hero, orator, a gjeneral,
Ndonjė q’i shėrben ēėshtjes sė shenjtė,
Idealit, Mbarėsis’ e liris’ sė njerėzimit;
Pėr kundėrshtarin e despotėrvet - rebelin trim;
Po shoh se ē’pata vluar pėr ata, tė pėrket ty aq fort sa kujdo tjetri.

Mendime
Pėr bindje, besė dhe besnikėri;
Rri mėnjanė e vė re dhe diēka mė ēudit thellėsisht:
Qė turma njerės venė pas disave tė cilėt nuk besojnė nė
njerės.
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-12-11, 13:43   #20
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi. Jeta dhe vepra

Petro Luarasi

SKĖNDER LUARASI. JETA DHE VEPRA

1. Biografi
Skėnder Petro Luarasi u lind nė Luaras tė rrethit tė Kolonjės, mė 19 janar 1900. Kreu arsimin fillor nė mėsonjėtoret shqipe tė drejtuara nga i ati, Petro Nini Luarasi, nė Korēė (1909) e Negovan (1910-1911). Nė vitin 1912, me rekomandim tė shoqėrisė atdhetare “Pėrparimi”, nisi studimet nė Robert Kolegj, Stamboll-Turqi me bursė nga Fondacioni amerikan Charles Crane. Pas njė viti u kthye nė atdhe pėr tė ndihmuar familjen qė po pėrndiqej nga forcat pushtuese greke dhe i ndėrpreu studimet pasi autoritetet greke ia mohuan lejen e kalimit. Mė 1916 emigroi nė Sh.B.A ku studjoi nė “Easton Academy” dhe “American International College”-Springfield Mass, nė Sh.B.A, deri nė vitin 1920. Nė kėtė periudhė u dallua si veprimtar atdhetar, qe inisiator e njė nga themeluesit e shoqėrisė Lidhja e Studenteve Shqiptarė (1918) dhe editor i organit tė saj, Studenti (1920) ku botoi disa artikuj. Sė bashku me tė vėllanė, Dhimitrin, iu pėrgjigj thirrjes sė Kongresit tė Lushnjės pėr tė kontribuar nė Shqipėri. Pėr dy vjet punoi si sekretar e mėsues nė shkollat e Kryqit tė Kuq tė Rinisė Amerikane nė Elbasan. Me bursė tė shtetit shqiptar studjoi nė Austri nė Gjimnazin Klasik, Fraishtadt (1922-1926) dhe u diplomuar nė Fakultetin e Filozofisė tė Vjenės (1930) nė degėn Letėrsi Moderne.
Skėnder Luarasi qe pėrkrahės i bindjeve politike tė Fan Nolit. Sė bashku me tė vėllanė iu gjendėn me armė nė dorė nė ditėt e fundit tė qeverisjes dhe e pėrcollėn kur u largua pėrgjithnjė nga vendi.
Nė vitet 1926-1927 ai u zgjodh kryetar i shoqėrinė “Albania” tė studentėve shqiptarė nė Austri dhe editor i organit tė saj, “Djalėria”. Pėr shkak tė qėndrimit politik, njė artikulli qė botoi mė 28 nėntor 1927 nė revistėn “Djalėria” dhe protestės ndaj shpalljes sė Shqipėrisė monarki, iu pre bursa nga shteti shqiptar dhe mė pas u arrestua.
Pasi pėrfundoi studimet, ministri i arsimit Hilė Mosi e ndihmoi tė punėsohej si arsimtar nė Shkollėn Teknike Amerikane (1930-1931). Pėr shkak tė pikėpamjeve e veprimtarisė sė tij “tė padėshiruar” e transferuan nė disa shkolla tė mesme: nė Institutin Tregėtar tė Vlorės (1931-1933), nė gjimnazin e Tiranės (1933-1934), nė gjimnazin e Shkodrės (1934-1935), ku drejtoi edhe konviktin e saj “Malet tona” si dhe sėrish nė gjimnazin e Tiranės (1936). Nė kėtė periudhė kreu njė veprimtarisė tė gjerė social-kulturore e emancipuese me nisma, eskursione dhe grupe teatrale rinore, kontribuoi pėr zhvillimin e arsimit nė frymė kombėtare, laike, demokratike e antifashiste dhe ndihmoi nė organizimin e disa shoqatave dhe revistave progresive. Skėnder Luarasi konsiderohej njė nga pėrfaqėsuesit mė elitarė tė inteligjencies sė re shqiptare, i cili u vu nėn shėnjestrėn e agjenturės fashiste dhe u persekutua nga regjimi qė e burgosi tri herė: nė janar 1928, nė janar 1931 dhe nė gusht 1935. Ndonėse gjendej nė kushte tė vėshtira, i ndaluar dhe i censuruar, u dallua nė krijimtarinė letrare: nė publicistikė, dramaturgji dhe pėrkthime.
Nė 14 dhjetor 1936, Skėnder Luarasi u nis vullnetarisht pėr tė mbrojtur Republikėn Spanjolle nė luftė kundėr intervencionit nazi-fashist. Nga dokumentat arkivore provohet qė ai ėshtė i pari antifashist qė u nis drejtpėrdrejt nga Shqipėria pėr nė Spanjė duke u bėrė shembull pėr disa nga nxėnėsit, shokėt e njė shoqe, Justina Shkupin, tė cilėt e pasuan. Duke vlerėsuar personalitetin e tij, shtabi i Brigadave Ndėrkombėtare i besoi detyra tė rėndėsishme si pėrgjegjės i vullnetarėve shqiptarė nė Shtabin Ballkanik, shef i propagandės dhe i censurės, redaktimin dhe botimin e revistės “Vullnetari i Lirisė” nė gjuhėn shqipe (pėr daktilografimin e materialeve dhe si gazetar kontribuoi Petro Marko). Ndėrkohė ai pėrgatiti dhe transmetoi disa emisionet radiofonike nė gjuhėn shqipe nga radiot Valencia, Madrid e Barcelona. Ato janė tė parat programe shqip nė historinė e radiodifuzionit shqiptar dhe me platformė antifashiste.
Nė kėtė periudhė, shkroi disa artikuj nė revistėn “Vullnetari i Lirisė” dhe nė organe tė tjera.
Mbas marrėveshjes pėr largimin e forcave tė Brigadave Ndėrkombėtare, nė 13shkurt 1939, Skėnder Luarasi u largua nga Spanja pėr nė Francė, ku vuajti persekutimin nė kampet e pėrqėndrimit nė St.Cuprien, Gurs, Vernet dhe Bordo. Dashuria dhe malli pėr atdheun e familjen, dėshira pėr tė kontribuar sa mė shumė pėr Shqipėrinė e lirė, bėri qė pėrkundėr kėrkesės sė vėllait dhe Fan Nolit, nė vend tė SHBA tė zgjidhte riatdhesimin.Pas nėntė vitesh lufte e vuajtjesh nė Spanjė e Francė, mė 13 qershor 1945, Skėnder Luarasi u kthye nė Shqipėri. Nė fillim u mirėprit nga personalitetet mė tė larta tė qeverisė, u zgjodh pėrfaqėsues i Kolonjės nė Kongresin e Parė tė Frontit Demokratik dhe deputet i Kolonjės pėr njė legjislaturė. Gradualisht u pėrball me realitetin antidemokratik, me presionet dhe interesat joparimore tė disa klaneve tė pėrkrahura nga kreu i diktaturės me tė cilin qė nė takimin e parė pati mospėrputhje mendimesh.. Pėr pasojė, edhe ndaj Skėnder Luarasit u zbatua principi “ Ose me ne, ose kundėr nesh. Rrugė tė mesme s’ka!”
Skėnder Luarasi punoi kryesisht si arsimtar nė shkollat e mesme tė Tiranės: nė liceun e Tiranės dhe Teknikumin Financiar (1946-1948), nė Institutin e Shkencave (1949-1954), nė Ndėrmarrjen e Botimeve Shtetėrore (1954), nė shkollėn pedagogjike, nė Institutin e Gjuhėsisė dhe tė Historisė dhe nė Universitetin e Tiranės. Mė 1960 kontribuoi nė ēeljen e degės sė gjuhės angleze, tė cilėn e drejtoi pėr disa vjet. Nė vitin 1967 e nxorėn nė pension. Luarasi qe nė grupin nismėtar tė themelimit tė Lidhjes sė Shkrimtarėve.
Nė mbledhjen themeluese mbajti fjalimin programatik qė u diskutua nė dy ditė dhe drejtoi njė seancė tė mbledhjes.Gjithashtu u zgjodh pėr disa muaj anėtar i bordit tė botimit tė organit tė lidhjes sė shkrimtarėve, ku botoi disa artikuj e pėrkthime. Pėr shkak se kundėrshtoi metodat antidemokratike tė udhėheqjes dhe pėrkrahu Sejfulla Malėshovėn e pėrjashtuan si anėtar nga lidhja e shkrimtarėve. Mė pas pėrballoi pėrndjekje tė gjerė, ia hoqėn tė drejtėn e botimit dhe ia fshinė emrin nga tekstet shkollore dhe botimet e ndryshme. Edhe pas ripranimit nė Lidhjen e Shkrimtarėve, nė vitin 1954, ndonėse pėr fasadė respektohej, iu kufizuan pėrgjithnjė tė drejtat e botimit pasi etiketohej shkrimtar borgjez, i cili nuk pajtohej me normat e realizmit socialist. Nė kėtė periudhė botoi kryesisht pėrkthime, biografi historike, njė dramė dhe artikuj studimorė e me tematikė historike Shpesh veprat e shkrimet nuk i botoheshin, i pėrgjysmoheshin, madje nė disa raste edhe i shtrembėroheshin qėllimisht duke i shtuar paragrafe te papėrshtatshme. Nėn kėto kushte tė vėshtira, Skėnder Luarasi arriti tė botojė njė pjesė tė krijimtarisė sė tij deri sa u nda nga jeta mė 27 prill 1982.
Deri nė vitin 1990 krijimtaria e tij nė monografi, publicistikė, drama, studime letrare e historike, nuk analizohej shkencėrisht dhe nuk pėrmendej nė botimet shkollore e akademike
Mbas rrėzimit tė sistemit totalitar, personaliteti i Skėnder Luarasit ėshtė nderuar e rivlerėsuar nė Shqipėri dhe nė Kosovė.
Krahas vlerėsimit si “Qytetar nderi i Ersekės” dhe dekorimit me “Urdhėrin e Flamurit” e “Nderi i Kombit”, mban emrin e tij biblioteka e qytetit tė Ersekės, shkolla e mesme teknike nė Therandė-Kosovė, njė shkollė 8-vjeēare nė Tiranė, disa rrugė nė qytete tė Kosovės e nė Tiranė. Tashmė ai zė vend nė fjalorin enciklopedik shqiptar dhe nė botimet akademike.
Por, sikurse pėrmendė, ndihen mungesa e njė biografie serioze, bibliografia e veprės sė tij apo studime tė mirėfillta shkencore mbi krijimtarinė e tij qė vazhdon tė zbulohet e botohet.

2. Bibliografi
Kontributin e Skėnder Luarasit nė lėmin letrar do ta paraqesim nė periudhat : 1917-1944 dhe 1945-1982 – (2011) .. pasi vazhdon botimi i veprės sė tij.
Nė periudhėn 1917-1944 kontribuoi nė:
- Publicistikė. Shkroi me dhjetra artikuj: studime letrare e historike, reportazhe, portrete, esse, kritikė e satirė, nė organe tė rėndėsishme brenda e jashtė Shqipėrisė.
Ndėr artikujt mė tė rėndėsishmit pėrmendim: “Letėrsia moderne nė Shqipėri”, “25 vjet indipendencė”, “Naim Frashėri”, “Lasgush Poradeci-Vija themeltare”, “Popullsia e Kosovės”
- Dramaturgji: Shkroi dramat “Agimi i Lirisė” dhe “Liria”.
Pėrkthime: Botoi disa vepra tė njohura tė letėrsisė botėrore si : “Vilhelm Teli” nga Schiler, “Sakuntala” nga Kalidasa, “Enoh Arden” nga Tennyson, “Pėrralla” nga Oscar Wilde ndėrsa “ Lirika” nga Li Taj Pe dhe “Prometeu” i lidhur “nga Percy Shelley kanė “humbur”.
- Biografi: Botoi biografinė e shkurtėr “Kolonel Tomson”
Ai gjithashtu qe editor i revistave “Studenti” (1920), “Dialėria” (1926-1928) dhe pėrgjegjės pėr redaktimin dhe botimin e revistės “Vullnetari i Lirisė” (1937).
Nė periudhėn 1945-1990 kontribuoi nė :
- Publicistikė. Shkroi me dhjetra artikuj: studime letrare e historike, reportazhe, portrete, esse, kritikė e satirė. Ndėr mė tė rėndėsishmit pėrmendim: “Kongresi i Dytė i Manastirit”, “Skėnderbeu nė letėrsinė angleze”, “Bajroni nė Shqipėri”, “Shileri nė Shqipėri”, “Fletė nga historia e shkollave tė para shqipe”, “ Publicistika e motrave Qiriazi”.
- Pėrmbledhja me artikuj “Fjala shqipe”
- Dramaturgji: Botoi dramėn “Stuhi nė Prill”
- Pėrkthime: Shkroi mbi tridhjetė kryevepra tė letėrsisė botėrore si “Fausti” nga Goethe, “Gėci i Berlihingenit” nga Goethe, “Fije bari” nga Whitman, “Mbreti Lir” nga Shakespeare
- Biografi: Shkroi biografitė e rilindasve Ismail Qemali, Isa Boletini, Petro Luarasi, Gjerasim Qiriazi, Sevasti Qiriazit ndėrsa ajo pėr Fan Nolin “humbi”
Mbas ndarjes sė tij nga jeta, nė periudhėn e viteve 1990 - 2010 janė botuar nė:
- Publicistikė. Janė botuar pėr herė tė parė disa shkrime tė Skėnder Luarasit
me kujtime, studime letrare e historike, korespondenca , ndėr mė tė rėndėsishmit pėrmendim: “Ditari i Skėnder Luarasit: Si u likuiduam. Debatet qė fshehu diktatura”, “Ambasadori amerikan, miku ynė i besės : Herman Bernstein“, “Komplotonjėsit e heshtjes" “Mbylle gojėn Skėnder Luarasi!-kujtime”, “Ata qė nuk mė deshėn nė Lidhjen e Shkrimtarėve”: kujtime.
U botuan pėr herė tė parė, i plotė, sipas variantit nė dorėshkrim “Fausti” nga Goethe, “Vajza e Orleansit” nga Schiller, “Si ta doni” nga Shakespeare, “Zgjimi kombėtar shqiptar” nga Stavro Skėndi si dhe libri “Nė brigadat Internacionale nė Spanjė : Kujtime”
Janė ende tė pabotuara librat: Skėnder Luarasi: ‘’Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar : Kujtime”, F.Reshpja: “Albanian Rhapsody” (pėrkthim nė anglisht), Schiller: “Don Karlos”, Aleksandr S. Gribojedov: “Mjerė kush ka mend”, Rodrigues. “Kėtu fjeti njė perėndi”, Morton F.Eden: “Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre” etj. Konsiderohen “tė humbura” (nuk gjenden njėsi fizike) librat “Fan Noli: Jeta dhe vepra” dhe “Sevasti Qiriazi-Dako”; pėrkthimet: Percy Shelley: “Prometheu i lidhur”, Li Tai Pe: “Lirika” dhe dispencat: “A people history of England” (1963) dhe “English Literature” (1963) etj.

Ky material ėshtė marrė nga studimi
Petro Luarasi. SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-12-11, 13:54   #21
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Petro Luarasi

I Vepra tė botuara tė Skėnder Luarasit
Monografi, drama, publicistikė, pėrmbledhje, tekste mėsimore.


1932
1. Agimi i Lirisė: Dramė me pesė akte / Skėnder Luarasi
Vlorė : Instituti Tregtar i Vlorės, 1932. - 67 f.
[Tekst i shaptilografuar]
1934
2. Kolonel Thomson [L.W.J.K. Thomson] / Skėnder Luarasi.
Botim i dytė. -Tiranė : Gutenberg, 1934.- 16 f.
1957
3. Migjeni : Veprat / Millosh Gjergj Nikolla; Mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi. Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1957. - 223 f.: me il.; [5] f. dorėshkrime.
Hyrje f. 5-6; Shėnime f. [220];
Botuar nėn kujdesin e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
1958
4. Petro Luarasi : Jeta dhe vepra / Petro N. Luarasi; Mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėri, 1958. - 280 f.: me il.
1961
5. Fjala shqipe / Skėnder Luarasi; Red.Andrea Varfi
Tiranė : Naim Frashėri, 1961.- 200 f.
Parathėnie: nga Andrea Varfi (3-13).
I.Nė vend tė parafjalės: Fjala shqipe (17-19).
II.Shkrime tė rinisė: Vdekja heroike e Paros (20-23); Kundėr ēpifjeve greke (24-26); Dita e Flamurit (27-28); Rėndėsia e Motit tė Ri (29-30).
III.Politiko-letrare: Kryedita e ēdo viti shqiptar (31-34); Gruaja shqiptare (35-37); Mbi popullsinė e Kosovės (38-39); Njė gjyq me rėndėsi (40-42); Shqipėria shtet i ri (Neuland Albanien) (43-46); Letėr Mehdi bej Frashėrit (47-48), Ahmet Zogu var shokėt e tij (49-53); Nė gjurmat e patriotėve (54-57); 2 Dhjetor 1945 (58-61); Nė fushė pėrqėndrimi nė Francė (62-63); Ne jemi Partia (64-68).
Ne kujtojmė edhe punėn tuaj (emisione pėr shqiptarėt e Amerikės.Radio Tirana): Pėr 28 Nėntor 1958 (69-73); Urim pėr motin e Ri (74-76); Pėr 7 prill (77-81).
IV.Portrete letrare: Kėngėt e Naimit do t’ushtojnė pėrjetė (82-84); Ismail Qemal Vlora (85-89); Pėr komb e flamur (90-93); Trimi me fletė (94-97); Heroi i Fuente del Ebro (98-99); Qemali nxėnės (100-102); Gjerasim Qiriazi (103-104); Nga jeta e tim eti -“Kujtime” (105-109).
Gra tė shquara shqiptare: Nusja e Azem Galicės (110); Zekie Shaqir Krasta (111-112); Katerina Grigor Cilka (113-114).
Aleksandėr Moisiu (115-120); Shileri nė Shqipėri (121-128); Lenini (129-132);
V. Shėnime kritike: Ta begatojmė gjuhėn e kombin me kulturė e qytetėrim (133-141); Prometheu (142-144); Kalidasa dhe vepra e tij Sakuntala (145-153); Aleksandėr Pushkin (154-156); Vdekja e poetit: Migjeni (157-158); Qenkemi miq (159);
VI - Lufta e Spanjės: Njėzet e pesė vjet indipendencė (160-166);Vullnetarėt shqiptarė nė brigadat internacionale (167-170); Vullnetar nga mė tė parėt (171-172); Tirana nė tym e terr tė tiranit (173-174); Letėr vėllait tė Asim Vokshit (175-176); Njė kujtim nga Spanja (177-178); Ditėt e fundit tė Republikės (179-182); Spanja-vatra e vėllazėrimit tė popujve (183-187).
VII. Shkolla shqipe: Fletė nga historia e shkollave tė para shqipe (188-191); Abetarja shqipe ėshtė shkruar me gjak (192-197).
Pasqyra e lėndės: (198).
6. Migjeni : Veprat / Millosh Gjergj Nikolla; Mbledhur dhe redaktuar nga Skėnder Luarasi. -Botimi i dytė. - Tiranė : Naim Frashėri, 1961. - 263 f.: me il.
Bibliografia e Migjenit (1934-1961) : f. 241-259
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
1962
7. Gjerasim Qiriazi : Jeta dhe vepra / Gjerasim Qiriazi; Mbledh. e paraqit. nga Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėr , 1962.- 197 f.: me il
( Tė njohim Rilindasit tanė )
8. Ismail Qemali : Jeta dhe vepra / Skėnder Luarasi
Tiranė : Naim Frashėri, 1962. - 93p.: me il.
9. Les soeuers Qiriasi / Skėnder Luarasi. - Tirana : [s.n.], 1962. - 36f.
Hommage a l’occasion du 50e anniverasire de la Proclamation de l’independance de l’Albanie (1912-1962)
10. Migjeni : Poesie e prose / Millosh Gjergj Nikolla; Raccolte e redatte dal Skėnder Laurasi; Traduzione dal testo originale albanese a cura di Iolanda Kodra. - Tirana : [s.n], 1962. 186 f.: me il.
Millosh Gjergj Nikolla- Migjeni / Skėnder Luarasi f. 5-12
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
11. Motrat Qiriazi / Skėnder Luarasi. - Tirana : [s.n.], 1962. - 36 f.
12. The Kyrias sisters / Skėnder Luarasi. - Tirana: [s.n.], 1962.- f.32
1963
13. English anthology / compilled by Skėnder Luarasi
Tiranė : Dega e Botimeve tė Universitetit, 1963
Part.1.- f.135
14. English anthology / compilled by Skėnder Luarasi
Tiranė : Dega e Botimeve tė Universitetit, 1963
Part.2.- f.136-288
1970
15. Stuhi nė Prill [7 Prilli] : Dramė me pesė akte / Skėnder Luarasi
Nė: Teatri.- Tiranė, Nr.4, 1972 .- f. 8-52
1971
16. Isa Boletini : (Jetėshkrim i shkurtėr) / Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėri, 1971. - 237 f. : me il.
17. Ismail Qemali / Skėnder Luarasi. Prishtinė : Rilindja, 1971. - 134 f.: me il.
Biblioteka : Portrete-Monografi
1972
18. Isa Boletini : Jetėshkrim i shkurtėr / Skėnder Luarasi
Prishtinė : Rilindja, 1972 .- 220 f.: me il.
Biblioteka: Portrete - monografi
19. Ismail Qemali : Jeta dhe vepra / Skėnder Luarasi. - Botim i dytė.- Tiranė : Shtėpia Botuese e Librit Politik, 1972. - 117 f.:me il; Parafjalė: f. 115-117
1996
20. Nė Brigadat Internacionale nė Spanjė / Skėnder Luarasi; Red. Irena Toēi.
Tiranė : Toena, 1996. -94 f. : me il.
Dy fjalė pėr lexuesin : f. 4. Parafjalė : f. 9-11. Nė kopėrtinė fotografia e autorit. Bibliogr. Bio-Bibliografi : f.5-8.
2002
21. Migjeni : Vepra / Millosh Gjergj Nikolla; Skėnder Luarasi; Mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot.Angjelina Ceka. -Tiranė : CETIS, Tiranė, 2002 .-268 f.
Jeta : f. VII-XXV. Pasthėnie/ Angjelina Ceka: f.263-267
ISBN 99927-801-0-X
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
2006
22. Migjeni. Vargjet e lira dhe novelat e qytetit tė veriut : pėr nxėnėsit e shkollave / Millosh Gjergj Nikolla; Mblodhi dhe redakt.Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot. Angjelina Ceka Tiranė : Migjeni, 2006 .- XX, 171 f. : me foto.
Jeta dhe vepra e aut. f.VII-XVI.
ISBN 99943-672-9-3
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
2007
23. Tri jetė : Koloneli Tomson, Ismail Qemali, Isa Boletini / Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot. Angjelina Ceka.-Tiranė : Migjeni, 2007. -351 f. : me il.
Parathėnie / Angjelina Ceka (Luarasi) : f. 7-8. Skėnder Luarasi : f. 347-349. Bibliografia e autorit : f. 350-351.
2009
24. Migjeni. Vargjet e lira dhe novelat e qytetit tė veriut : botim pėr nxėnėsit e shkollave / Millosh Gjergj Nikolla; mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi; pėrg. pėr bot. Angjelina Ceka. - Tiranė : Migjeni, 2009.- 171 f. : me il.
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]

Ky material ėshtė marrė nga studimi
Petro Luarasi. SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-12-11, 14:34   #22
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Vepra tė botuara tė pėrkthyera nga Skėnder Luarasi

Petro Luarasi


Vepra tė botuara tė pėrkthyera nga Skėnder P. Luarasi

1933
1. Kalidasa. Sakuntala : dramė indiane / Kalidasa; Pėrkthyer prej Skėnder Luarasit. -Vlorė : Vlora, 1933. - VI, 64 f.
2. Tennyson, Alfred. Enoch Arden / Alfred Tenison; pėrkthyer prej Skender Luarasit. -Tiranė : [s.n.], shtyp.Gutenberg, 1933.- IV, 39f.
1934
3. Schiller, Friedrich von . Wilhelm Telli / Friedrich von Schiller; Pėrkthyer prej Skender Luarasit. - Tiranė : [s.n], 1934.- [V]-XII, 118 f.
4. Wilde, Oscar. Pėrralla tė zgjedhura / Oskar Uajlld; Pėrktheu nga anglishtja Skėnder Luarasi. - Tiranė: Argus, 1934. - 64 f.
1936
5. Schiller, Friedrich von. Wilhelm Telli / Friedrich von Schiller; Pėrkthyer prej Skender Luarasit. Durrės : [s.n.], 1936 [V]-XIII, 121 f.
6. Tennyson, Alfred. Enoch Arden / Alfred Tenison; pėrkthyer nga Skender Luarasit. Botim i dytė. - Tiranė : [s.n.], Shtyp.Tirana, 1936.- 32 f.
1949
7. Engels, Friedrich. Origjina e familjes, pronės private dhe shtetit / Frederik Engels; [Pėrkth. Skėnder Luarasi]. - Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve dhe e Shpėrndarjes, 1949. - XXIII, 193 f.
8. Pushkin, Aleksandr S. Boris Godunovi / Aleksander S. Pushkin; Pėrkth. prej Skėnder Luarasit. - Tiranė : Botim i shoqėr. pėr lidhjet kulturale midis RPSH-BRSS, 1949. - 104 f.
1952
9. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Telli / Friderik Shiler; Pėrkth. nga gjermanishtja prej Skender Luarasit. - Prishtinė : Mustafa Bakija, 1952.- 184 f.
1955
10. Ostrovski, Aleksandėr. Shtėrgata, dramė me pesė akte/ Aleksandėr N. Ostrovski; Shqipėruar prej Skėnder Luarasit.- Tiranė : NSHB, 1955, 76f.
11. Schiller, Friedrich von. Intrigė e dashuri. Dramė nė pesė akte / Frederik Shiler;
E shqipėroi nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė : N.SH.B.,1955.- 90f.
12. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir; Shqipėruar prej Skėnder Luarasit.- Tiranė : Instituti i shkencave, 1955.- 76f.
1956
13. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip.Skėnder Luarasi .-Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1956.-159 f.
14. Vega, Lope de. Fuenteovehuna: (Burimi i dhėnve) / Lope de Vega; Shqipėroi nga spanjishtja Skėnder Luarasi .- Tiranė : NSHB, 1956 .- 80 f.: me il.
15. Whitman, Walt. Fije bari : [Poezi] / Uollt Uitman; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė: N.SH.B., 1956. -158 f.
Tit. i origj.: Leaves of Grass / Walt Whitman
1957
16. Dickens, Charles. Oliver Tuisti / Ēarls Dikens; Pėrkth.Skėnder Luarasi
Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1957.- 407 f.: me il.
Tit. i origj.: The adventures of Oliver Twist / Charles Dickens
17. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan Gėte; Pėrkth. Skėnder Luarasi
Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1957 .-V.1 .- 206 f.: me il.
1958
18. Kalidasa. Sakuntala : dramė / Kalidasa; E pėrktheu prej anglishtes Skėnder Laurasi.- Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1958.- 125 f.; Shėnime : f. 122-125
19. Schiller, Fridrih von. Dramat nė prozė / Friderik Shiler; I pėrktheu Skėnder Luarasi
Tiranė : "Naim Frashėri", 1958. - 346 f.
Nė kėtė vėllim janė pėrfshirė kėto drama: Hajdutėt. Pėrbetimi i Fjeskos. Intrigė dhe dashuri.
1959
20. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johan Gėte; Pėrkth. Skėnder Luarasi.- Tiranė : Naim Frashėri, 1959 .-128 f.
196 0
21. Longfellow, Henry W. Kėnga e Hajavathės / Henri Longfello; Pėrkth. Skėnder Luarasi. Tiranė : “Naim Frashėri”, 1960.- 188 f.
22. Shakespeare, William. Mbreti Lir. Dramė me pesė akte / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėri, 1960. - 138 f.
1962
23. Lessing Gotthold Ephraim. Emilia Galoti: Tragjedi me pesė akte/ Gotold Efraim Lesing; E pėrktheu Skėnder Luarasi.- Tiranė, “Naim Frashėri”, 1962. -87f.
24. Schiller, Fridrih von. Vilhelm Teli: Dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; E pėrktheu nga gjermanishtja Skender Luarasi. Tiranė : “Naim Frashėri”,, 1962.- 180f.
25.Shakespeare, William. Rikardi i tretė : tragjedi / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu Skėnder Luarasi. - Tiranė : "Naim Frashėri", 1962.- 199 f.
26.Vega, Lope de. Fuenteovehuna (Burimi i dhėnve) / Lope de Vega; Shqipėr. nga spanjishtja. Skėnder Luarasi .- Tiranė : N.SH.B.N.,1962. - 87 f.: me il.
1963
27. Milton, John. Komusi dhe Samsoni / Xhon Milton; Pėrkth. prej Skėnder Luarasi.
Tiranė: Dega e botimeve tė Universitetit,1963. - 31 f.
[Dispensė e shaptilografuar]
1964
28. Goethe, Johan Wolfgang. Fausti / Johan Gėte ; Pėrktheu Skėnder Luarasi.
Prishtinė : Rilindja, 1964.- 241 f.
1967
29. Wincop, Thomas. Skenderbeu: Tragjedi / Tomas Uinkop; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi. - Tiranė: "Naim Frashėri", 1967.- 100 f.
Titulli nė origjinal: Scanderbeg or love and liberty / Thomas Wincop. London,1747
1968
30. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir; Pėrkth. Skėnder Luarasi
Prishtinė : Rilindja, 1968. -147 f.: me il.
31.Shakespeare, William. Rikardi III / Uiliam Shekspir ; Pėrktheu Skėnder Luarasi. - Prishtinė : Rilindja, 1968. - 211 f.: me il.
32.Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu Skėnder Luarasi. - Prishtinė : Rilindja, 1968. -131 f.
1970
33. Kalidasa . Sakuntala : dramė indiane / Kalidasa; E pėrktheu Skėnder Laurasi.- Prishtinė : Rilindja, 1970. -141 f.
1971
34. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johann Wolfgang von Goethe; Pėrkth. Skėnder Luarasi .- Prishtinė : Rilindja, 1971.-123 f.
35. Whitman, Walt. Fije bari : pjesė tė zgjedhura / Uollt Uitman ; Pėrktheu Skėnder Luarasi. Prishtinė : Rilindja, 1971. -157 f.
1973
36. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip.Skėnder Luarasi
Tiranė : “Naim Frashėri”, 1973.- 222 f.
37. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip.Skėnder Luarasi
Prishtinė : Rilindja, 1973.-183 f.: me il.
1974
38. Schiller, Friedrich von. Intrigė e dashuri : dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; Shqip. Skėnder Luarasi .- Prishtinė : Rilindja, 1974.-124 f.
1975
39. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : Dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; E pėrktheu nga gjermanishtja Skender Luarasi.- T.: “Naim Frashėri”,1975
197 6
40. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir ; pėrkth. Skėnder Luarasi.
Tiranė : “Naim Frashėri”, 1976.- 178 f.
197 7
41. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip. Skėnder Luarasi.
Bot. i 2-tė .- Prishtinė : Rilindja, 1977.-180 f.
42. Schiller, Friedrich von. Dramat nė prozė / Frederik Shiler; Pėrkth.Skėnder Luarasi. Botimi i dytė.- Tiranė : “Naim Frashėri”,,1977.- 400 f.
1978
43. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; pėrkth. Skėnder Laurasi. - Botim i dytė.- Prishtinė : Rilindja, 1978. - 200 f.
1979
44. Ostrovski, Aleksandėr N. Shtrėngata: Dramė me pesė akte / Aleksandėr N. Ostrovski; Shqipėruar prej Skėnder Luarasit
Nė: Drama / Aleksandėr N. Ostrovski.- Tiranė : “Naim Frashėri”, 1979.- f.11-84
1980
45. Vega, Lope de. Fuenteovehuna (Burimi i dhėnve) / Lope de Vega; Shqipėr. nga spanjishtja. prej Skėnder Luarasit.- Prishtinė: Rilindja,1980.-110 f.
1981
46. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir; E pėrktheu Skėnder Luarasi.
Prishtinė : Rilindja, 1981.-148 f.
47. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir; E pėrkth. nga origj.Skėnder Luarasi. .-Tiranė : “Naim Frashėri”, 1981. - f. 422-623.
48. Shakespeare, William. Rikardi II / Uiliam Shekspir; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.-Tiranė : "Naim Frashėri", 1982.- f.13-140.
49. Shakespeare, William. Rikardi III / Uiliam Shekspir ; E pėrkth. Skėnder Luarasi.
Prishtinė : Rilindja, 1981.- 210 f.
50. Shakespeare, William. Rikardi III / Uiliam Shekspir; E pėrkth. nga origj. Skėnder Luarasi. - Tiranė : “Naim Frashėri”, 1981.- f.16-215.
51. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir; E pėrktheu Skėnder Luarasi.- Prishtinė : Rilindja, 1981. 131 f.,
1982
53. Shakespeare, William. Komedia e keqkuptimeve / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė : "Naim Frashėri", 1982
Titulli i origjinalit: The Comedy of errors / William Shakespeare.
54. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė : "Naim Frashėri", 1982
1986
55. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : dramė nė pesė akte / Friderik Shiler;
E pėrkth. Skėnder Luarasi. - Botimi i tretė.- Prishtinė : Rilindja, 1986.- 200 f.
1987
56. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi. - Tiranė : “Naim Frashėri”, 1987.- 634 f. : me il.
1988
57. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi .- Prishtinė : Rilindja, 1988.
58. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johan V.Gėte; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi.- Prishtinė : Rilindja, 1988.
1994
59. Whitman, Walt. Fije bari : pjesė tė zgjedhura / Uolt Uitman ; Pėrkthyes Skėnder Luarasi. Shkup : Flaka e vėllazėrimit, 1994.- 138 f.
1997
60. Whitman, Walt . Fije bari : poezi / Uollt Uitman ; shqipėroi Skėnder Luarasi ; Pėrgatiti pėr botim Mehmet Gėzhilli. Ribotim Tiranė : Argeta LMG, 1997.- 318 f.
1999
61. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh Gordon Bajron; Shqip. nga Skėnder Luarasi.- Tiranė: Onufri, 1999.- XII, 183 f.
62. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Shqipėroi Skėnder Luarasi.-
Tiranė : Argeta-LMG, 1999.-558 f..
63. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johan V.Gėte; Pėrkth. Skėnder Luarasi.- Tiranė : Toena, 1999.-136 f.
2000
64. Dickens, Charles.Oliver Tuist : roman / Ēarls Dikens: Pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi .-Botim i dytė .- Tiranė: Mėsonjėtorja e parė, 2000.- 518 f.
65. Schiller, Friedrich von. Dramat nė prozė / Friderik Shiler; Pėrkth.Skėnder Luarasi..-Tiranė : Mėsonjėtorja e parė, 2000.-XII, 388 f.
66. Skėndi, Stavro Zgjimi kombėtar shqiptar: 1878-1912 / Stavro Skėndi; pėrkth.Skėnder Luarasi, pėrkth.Nestor Nepravishta. - Tiranė : Phoenix, 2000.- 442 f.
Tit. i origj.: The Albanian national awakening 1878-1912. - Bibliogr.: f.427-441.
67. Shakespeare, William.Rikardi II. Rikardi III / Uiliam Shekspir; Pėrkth. nga origj.Skėnder Luarasi .-Tiranė : Mėsonjėtorja e parė, 2000.- 380 f.
68. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut. Komedia e keqkuptimeve / Uiliam Shekspir; Pėrkth. nga origj.Skėnder Luarasi .-Tiranė : Mėsonjėtorja e parė, 2000f.285.
2003
69. Pushkin, Aleksandr S. Boris Godunovi: dramė / Aleksandr S. Pushkin; Shqip.Skėnder Luarasi .-Bot. i dytė.-Tiranė : Onufri, 2003.-145 f.
2004
700. Byron, George Gordon. Ēajld Haroldi: poemė / Xhorxh Gordon Bajron; Shqip.nga origjinali Skėnder Luarasi .- Bot. i gjashtė.- Tiranė : Onufri, 2004.- 231f.
71. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Shqip. Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot.Petro S. Luarasi.- Ribot.- Tiranė : Infbotues, 2004.- 564 f.
72. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : dramė / Friderik Shiler; Shqip. nga origj.Skėnder Luarasi .- Bot. i pestė.- Tiranė : Onufri, 2004.-240 f.
73. Shakespeare, William. Mbreti Lir : dramė / Uiliam Shekspir; Pėrkth.nga origj. Skėnder Luarasi .- Bot. i gjashtė .-Tiranė : Infbotues, 2004 .-218 f.
74. Whitman, Walt. Fije bari : poezi / Walt Whitman; Pėrkth.Skėnder Luarasi
Bot. i tretė.- Tiranė : Infbotues, 2004 .-275 f.
2005
75. Longfellow, Henry W. Kėnga e Hajavathės / Henri Longfello; Pėrkth. Skėnder Luarasi .-Tiranė : Migjeni, 2005 .-208 f. : me il.
2007
76. Schiller, Friedrich von. Vajza e Orleansit : tragjedi romantike / Friderik Shiler; Shqip. nga origj.Skėnder Luarasi .- Tiranė : Infbotues, 2007.-211 f.
Tit. i origj. : Die Jungfrau von Orleans / Friedrich von Schiller
77. Shakespeare, William. Si ta doni : komedi / Uiliam Shekspir; Shqip. Skėnder Luarasi
Tiranė : Onufri, 2007 .-176 f.
Tit. i origj.: As You like it / William Shakespeare
2011
78. Eden, Morton Frederick. Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre / Morton Frederick. Eden.- Shqip. nga origj.Skėnder Luarasi .- Tiranė : Infbotues, 2011.-58 f.
Tit. i origj. : Albania: Its discontents and their origin / Morton Frederick. Eden

Ky material ėshtė marrė nga studimi
Petro Luarasi. SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA . Bibliografi e reduktuar
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-12-11, 14:44   #23
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare

Petro Luarasi

I Vepra tė botuara tė Skėnder Luarasit
Monografi, drama, publicistikė, pėrmbledhje, tekste mėsimore.

1932
1. Agimi i Lirisė: Dramė me pesė akte / Skėnder Luarasi
Vlorė : Instituti Tregtar i Vlorės, 1932. - 67 f.
[Tekst i shaptilografuar]
1934
2. Kolonel Thomson [L.W.J.K. Thomson] / Skėnder Luarasi.
Botim i dytė. -Tiranė : Gutenberg, 1934.- 16 f.
1957
3. Migjeni : Veprat / Millosh Gjergj Nikolla; Mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi. Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1957. - 223 f.: me il.; [5] f. dorėshkrime.
Hyrje f. 5-6; Shėnime f. [220];
Botuar nėn kujdesin e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
1958
4. Petro Luarasi : Jeta dhe vepra / Petro N. Luarasi; Mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėri, 1958. - 280 f.: me il.
1961
5. Fjala shqipe / Skėnder Luarasi; Red.Andrea Varfi
Tiranė : Naim Frashėri, 1961.- 200 f.
Parathėnie: nga Andrea Varfi (3-13).
I.Nė vend tė parafjalės: Fjala shqipe (17-19).
II.Shkrime tė rinisė: Vdekja heroike e Paros (20-23); Kundėr ēpifjeve greke (24-26); Dita e Flamurit (27-28); Rėndėsia e Motit tė Ri (29-30).
III.Politiko-letrare: Kryedita e ēdo viti shqiptar (31-34); Gruaja shqiptare (35-37); Mbi popullsinė e Kosovės (38-39); Njė gjyq me rėndėsi (40-42); Shqipėria shtet i ri (Neuland Albanien) (43-46); Letėr Mehdi bej Frashėrit (47-48), Ahmet Zogu var shokėt e tij (49-53); Nė gjurmat e patriotėve (54-57); 2 Dhjetor 1945 (58-61); Nė fushė pėrqėndrimi nė Francė (62-63); Ne jemi Partia (64-68).
Ne kujtojmė edhe punėn tuaj (emisione pėr shqiptarėt e Amerikės.Radio Tirana): Pėr 28 Nėntor 1958 (69-73); Urim pėr motin e Ri (74-76); Pėr 7 prill (77-81).
IV.Portrete letrare: Kėngėt e Naimit do t’ushtojnė pėrjetė (82-84); Ismail Qemal Vlora (85-89); Pėr komb e flamur (90-93); Trimi me fletė (94-97); Heroi i Fuente del Ebro (98-99); Qemali nxėnės (100-102); Gjerasim Qiriazi (103-104); Nga jeta e tim eti -“Kujtime” (105-109).
Gra tė shquara shqiptare: Nusja e Azem Galicės (110); Zekie Shaqir Krasta (111-112); Katerina Grigor Cilka (113-114).
Aleksandėr Moisiu (115-120); Shileri nė Shqipėri (121-128); Lenini (129-132);
V. Shėnime kritike: Ta begatojmė gjuhėn e kombin me kulturė e qytetėrim (133-141); Prometheu (142-144); Kalidasa dhe vepra e tij Sakuntala (145-153); Aleksandėr Pushkin (154-156); Vdekja e poetit: Migjeni (157-158); Qenkemi miq (159);
VI - Lufta e Spanjės: Njėzet e pesė vjet indipendencė (160-166);Vullnetarėt shqiptarė nė brigadat internacionale (167-170); Vullnetar nga mė tė parėt (171-172); Tirana nė tym e terr tė tiranit (173-174); Letėr vėllait tė Asim Vokshit (175-176); Njė kujtim nga Spanja (177-178); Ditėt e fundit tė Republikės (179-182); Spanja-vatra e vėllazėrimit tė popujve (183-187).
VII. Shkolla shqipe: Fletė nga historia e shkollave tė para shqipe (188-191); Abetarja shqipe ėshtė shkruar me gjak (192-197).
Pasqyra e lėndės: (198).
6. Migjeni : Veprat / Millosh Gjergj Nikolla; Mbledhur dhe redaktuar nga Skėnder Luarasi. -Botimi i dytė. - Tiranė : Naim Frashėri, 1961. - 263 f.: me il.
Bibliografia e Migjenit (1934-1961) : f. 241-259
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
1962
7. Gjerasim Qiriazi : Jeta dhe vepra / Gjerasim Qiriazi; Mbledh. e paraqit. nga Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėr , 1962.- 197 f.: me il
( Tė njohim Rilindasit tanė )
8. Ismail Qemali : Jeta dhe vepra / Skėnder Luarasi
Tiranė : Naim Frashėri, 1962. - 93p.: me il.
9. Les soeuers Qiriasi / Skėnder Luarasi. - Tirana : [s.n.], 1962. - 36f.
Hommage a l’occasion du 50e anniverasire de la Proclamation de l’independance de l’Albanie (1912-1962)
10. Migjeni : Poesie e prose / Millosh Gjergj Nikolla; Raccolte e redatte dal Skėnder Laurasi; Traduzione dal testo originale albanese a cura di Iolanda Kodra. - Tirana : [s.n], 1962. 186 f.: me il.
Millosh Gjergj Nikolla- Migjeni / Skėnder Luarasi f. 5-12
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
11. Motrat Qiriazi / Skėnder Luarasi. - Tirana : [s.n.], 1962. - 36 f.
12. The Kyrias sisters / Skėnder Luarasi. - Tirana: [s.n.], 1962.- f.32
1963
13. English anthology / compilled by Skėnder Luarasi
Tiranė : Dega e Botimeve tė Universitetit, 1963
Part.1.- f.135
14. English anthology / compilled by Skėnder Luarasi
Tiranė : Dega e Botimeve tė Universitetit, 1963
Part.2.- f.136-288
1970
15. Stuhi nė Prill [7 Prilli] : Dramė me pesė akte / Skėnder Luarasi
Nė: Teatri.- Tiranė, Nr.4, 1972 .- f. 8-52
1971
16. Isa Boletini : (Jetėshkrim i shkurtėr) / Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėri, 1971. - 237 f. : me il.
17. Ismail Qemali / Skėnder Luarasi. Prishtinė : Rilindja, 1971. - 134 f.: me il.
Biblioteka : Portrete-Monografi
1972
18. Isa Boletini : Jetėshkrim i shkurtėr / Skėnder Luarasi
Prishtinė : Rilindja, 1972 .- 220 f.: me il.
Biblioteka: Portrete - monografi
19. Ismail Qemali : Jeta dhe vepra / Skėnder Luarasi. - Botim i dytė.- Tiranė : Shtėpia Botuese e Librit Politik, 1972. - 117 f.:me il; Parafjalė: f. 115-117
1996
20. Nė Brigadat Internacionale nė Spanjė / Skėnder Luarasi; Red. Irena Toēi.
Tiranė : Toena, 1996. -94 f. : me il.
Dy fjalė pėr lexuesin : f. 4. Parafjalė : f. 9-11. Nė kopėrtinė fotografia e autorit. Bibliogr. Bio-Bibliografi : f.5-8.
2002
21. Migjeni : Vepra / Millosh Gjergj Nikolla; Skėnder Luarasi; Mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot.Angjelina Ceka. -Tiranė : CETIS, Tiranė, 2002 .-268 f.
Jeta : f. VII-XXV. Pasthėnie/ Angjelina Ceka: f.263-267
ISBN 99927-801-0-X
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
2006
22. Migjeni. Vargjet e lira dhe novelat e qytetit tė veriut : pėr nxėnėsit e shkollave / Millosh Gjergj Nikolla; Mblodhi dhe redakt.Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot. Angjelina Ceka Tiranė : Migjeni, 2006 .- XX, 171 f. : me foto.
Jeta dhe vepra e aut. f.VII-XVI.
ISBN 99943-672-9-3
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
2007
23. Tri jetė : Koloneli Tomson, Ismail Qemali, Isa Boletini / Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot. Angjelina Ceka.-Tiranė : Migjeni, 2007. -351 f. : me il.
Parathėnie / Angjelina Ceka (Luarasi) : f. 7-8. Skėnder Luarasi : f. 347-349. Bibliografia e autorit : f. 350-351.
2009
24. Migjeni. Vargjet e lira dhe novelat e qytetit tė veriut : botim pėr nxėnėsit e shkollave / Millosh Gjergj Nikolla; mbledh. dhe redakt. nga Skėnder Luarasi; pėrg. pėr bot. Angjelina Ceka. - Tiranė : Migjeni, 2009.- 171 f. : me il.
[Migjeni pseudonim i autorit Millosh Gjergj Nikolla]
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-12-11, 14:48   #24
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare

Petro Luarasi


Vepra tė botuara tė pėrkthyera nga Skėnder P. Luarasi

1933
1. Kalidasa. Sakuntala : dramė indiane / Kalidasa; Pėrkthyer prej Skėnder Luarasit. -Vlorė : Vlora, 1933. - VI, 64 f.
2. Tennyson, Alfred. Enoch Arden / Alfred Tenison; pėrkthyer prej Skender Luarasit. -Tiranė : [s.n.], shtyp.Gutenberg, 1933.- IV, 39f.
1934
3. Schiller, Friedrich von . Wilhelm Telli / Friedrich von Schiller; Pėrkthyer prej Skender Luarasit. - Tiranė : [s.n], 1934.- [V]-XII, 118 f.
4. Wilde, Oscar. Pėrralla tė zgjedhura / Oskar Uajlld; Pėrktheu nga anglishtja Skėnder Luarasi. - Tiranė: Argus, 1934. - 64 f.
1936
5. Schiller, Friedrich von. Wilhelm Telli / Friedrich von Schiller; Pėrkthyer prej Skender Luarasit. Durrės : [s.n.], 1936 [V]-XIII, 121 f.
6. Tennyson, Alfred. Enoch Arden / Alfred Tenison; pėrkthyer nga Skender Luarasit. Botim i dytė. - Tiranė : [s.n.], Shtyp.Tirana, 1936.- 32 f.
1949
7. Engels, Friedrich. Origjina e familjes, pronės private dhe shtetit / Frederik Engels; [Pėrkth. Skėnder Luarasi]. - Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve dhe e Shpėrndarjes, 1949. - XXIII, 193 f.
8. Pushkin, Aleksandr S. Boris Godunovi / Aleksander S. Pushkin; Pėrkth. prej Skėnder Luarasit. - Tiranė : Botim i shoqėr. pėr lidhjet kulturale midis RPSH-BRSS, 1949. - 104 f.
1952
9. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Telli / Friderik Shiler; Pėrkth. nga gjermanishtja prej Skender Luarasit. - Prishtinė : Mustafa Bakija, 1952.- 184 f.
1955
10. Ostrovski, Aleksandėr. Shtėrgata, dramė me pesė akte/ Aleksandėr N. Ostrovski; Shqipėruar prej Skėnder Luarasit.- Tiranė : NSHB, 1955, 76f.
11. Schiller, Friedrich von. Intrigė e dashuri. Dramė nė pesė akte / Frederik Shiler;
E shqipėroi nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė : N.SH.B.,1955.- 90f.
12. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir; Shqipėruar prej Skėnder Luarasit.- Tiranė : Instituti i shkencave, 1955.- 76f.
1956
13. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip.Skėnder Luarasi .-Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1956.-159 f.
14. Vega, Lope de. Fuenteovehuna: (Burimi i dhėnve) / Lope de Vega; Shqipėroi nga spanjishtja Skėnder Luarasi .- Tiranė : NSHB, 1956 .- 80 f.: me il.
15. Whitman, Walt. Fije bari : [Poezi] / Uollt Uitman; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė: N.SH.B., 1956. -158 f.
Tit. i origj.: Leaves of Grass / Walt Whitman
1957
16. Dickens, Charles. Oliver Tuisti / Ēarls Dikens; Pėrkth.Skėnder Luarasi
Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1957.- 407 f.: me il.
Tit. i origj.: The adventures of Oliver Twist / Charles Dickens
17. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan Gėte; Pėrkth. Skėnder Luarasi
Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1957 .-V.1 .- 206 f.: me il.
1958
18. Kalidasa. Sakuntala : dramė / Kalidasa; E pėrktheu prej anglishtes Skėnder Laurasi.- Tiranė : Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, 1958.- 125 f.; Shėnime : f. 122-125
19. Schiller, Fridrih von. Dramat nė prozė / Friderik Shiler; I pėrktheu Skėnder Luarasi
Tiranė : "Naim Frashėri", 1958. - 346 f.
Nė kėtė vėllim janė pėrfshirė kėto drama: Hajdutėt. Pėrbetimi i Fjeskos. Intrigė dhe dashuri.
1959
20. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johan Gėte; Pėrkth. Skėnder Luarasi.- Tiranė : Naim Frashėri, 1959 .-128 f.
196 0
21. Longfellow, Henry W. Kėnga e Hajavathės / Henri Longfello; Pėrkth. Skėnder Luarasi. Tiranė : “Naim Frashėri”, 1960.- 188 f.
22. Shakespeare, William. Mbreti Lir. Dramė me pesė akte / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu Skėnder Luarasi. - Tiranė : Naim Frashėri, 1960. - 138 f.
1962
23. Lessing Gotthold Ephraim. Emilia Galoti: Tragjedi me pesė akte/ Gotold Efraim Lesing; E pėrktheu Skėnder Luarasi.- Tiranė, “Naim Frashėri”, 1962. -87f.
24. Schiller, Fridrih von. Vilhelm Teli: Dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; E pėrktheu nga gjermanishtja Skender Luarasi. Tiranė : “Naim Frashėri”,, 1962.- 180f.
25.Shakespeare, William. Rikardi i tretė : tragjedi / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu Skėnder Luarasi. - Tiranė : "Naim Frashėri", 1962.- 199 f.
26.Vega, Lope de. Fuenteovehuna (Burimi i dhėnve) / Lope de Vega; Shqipėr. nga spanjishtja. Skėnder Luarasi .- Tiranė : N.SH.B.N.,1962. - 87 f.: me il.
1963
27. Milton, John. Komusi dhe Samsoni / Xhon Milton; Pėrkth. prej Skėnder Luarasi.
Tiranė: Dega e botimeve tė Universitetit,1963. - 31 f.
[Dispensė e shaptilografuar]
1964
28. Goethe, Johan Wolfgang. Fausti / Johan Gėte ; Pėrktheu Skėnder Luarasi.
Prishtinė : Rilindja, 1964.- 241 f.
1967
29. Wincop, Thomas. Skenderbeu: Tragjedi / Tomas Uinkop; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi. - Tiranė: "Naim Frashėri", 1967.- 100 f.
Titulli nė origjinal: Scanderbeg or love and liberty / Thomas Wincop. London,1747
1968
30. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir; Pėrkth. Skėnder Luarasi
Prishtinė : Rilindja, 1968. -147 f.: me il.
31.Shakespeare, William. Rikardi III / Uiliam Shekspir ; Pėrktheu Skėnder Luarasi. - Prishtinė : Rilindja, 1968. - 211 f.: me il.
32.Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu Skėnder Luarasi. - Prishtinė : Rilindja, 1968. -131 f.
1970
33. Kalidasa . Sakuntala : dramė indiane / Kalidasa; E pėrktheu Skėnder Laurasi.- Prishtinė : Rilindja, 1970. -141 f.
1971
34. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johann Wolfgang von Goethe; Pėrkth. Skėnder Luarasi .- Prishtinė : Rilindja, 1971.-123 f.
35. Whitman, Walt. Fije bari : pjesė tė zgjedhura / Uollt Uitman ; Pėrktheu Skėnder Luarasi. Prishtinė : Rilindja, 1971. -157 f.
1973
36. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip.Skėnder Luarasi
Tiranė : “Naim Frashėri”, 1973.- 222 f.
37. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip.Skėnder Luarasi
Prishtinė : Rilindja, 1973.-183 f.: me il.
1974
38. Schiller, Friedrich von. Intrigė e dashuri : dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; Shqip. Skėnder Luarasi .- Prishtinė : Rilindja, 1974.-124 f.
1975
39. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : Dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; E pėrktheu nga gjermanishtja Skender Luarasi.- T.: “Naim Frashėri”,1975
197 6
40. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir ; pėrkth. Skėnder Luarasi.
Tiranė : “Naim Frashėri”, 1976.- 178 f.
197 7
41. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh G. Bajron; Shqip. Skėnder Luarasi.
Bot. i 2-tė .- Prishtinė : Rilindja, 1977.-180 f.
42. Schiller, Friedrich von. Dramat nė prozė / Frederik Shiler; Pėrkth.Skėnder Luarasi. Botimi i dytė.- Tiranė : “Naim Frashėri”,,1977.- 400 f.
1978
43. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : dramė nė pesė akte / Frederik Shiler; pėrkth. Skėnder Laurasi. - Botim i dytė.- Prishtinė : Rilindja, 1978. - 200 f.
1979
44. Ostrovski, Aleksandėr N. Shtrėngata: Dramė me pesė akte / Aleksandėr N. Ostrovski; Shqipėruar prej Skėnder Luarasit
Nė: Drama / Aleksandėr N. Ostrovski.- Tiranė : “Naim Frashėri”, 1979.- f.11-84
1980
45. Vega, Lope de. Fuenteovehuna (Burimi i dhėnve) / Lope de Vega; Shqipėr. nga spanjishtja. prej Skėnder Luarasit.- Prishtinė: Rilindja,1980.-110 f.
1981
46. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir; E pėrktheu Skėnder Luarasi.
Prishtinė : Rilindja, 1981.-148 f.
47. Shakespeare, William. Mbreti Lir / Uiliam Shekspir; E pėrkth. nga origj.Skėnder Luarasi. .-Tiranė : “Naim Frashėri”, 1981. - f. 422-623.
48. Shakespeare, William. Rikardi II / Uiliam Shekspir; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.-Tiranė : "Naim Frashėri", 1982.- f.13-140.
49. Shakespeare, William. Rikardi III / Uiliam Shekspir ; E pėrkth. Skėnder Luarasi.
Prishtinė : Rilindja, 1981.- 210 f.
50. Shakespeare, William. Rikardi III / Uiliam Shekspir; E pėrkth. nga origj. Skėnder Luarasi. - Tiranė : “Naim Frashėri”, 1981.- f.16-215.
51. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir; E pėrktheu Skėnder Luarasi.- Prishtinė : Rilindja, 1981. 131 f.,
1982
53. Shakespeare, William. Komedia e keqkuptimeve / Uiliam Shekspir ; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė : "Naim Frashėri", 1982
Titulli i origjinalit: The Comedy of errors / William Shakespeare.
54. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut / Uiliam Shekspir; E pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi.- Tiranė : "Naim Frashėri", 1982
1986
55. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : dramė nė pesė akte / Friderik Shiler;
E pėrkth. Skėnder Luarasi. - Botimi i tretė.- Prishtinė : Rilindja, 1986.- 200 f.
1987
56. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi. - Tiranė : “Naim Frashėri”, 1987.- 634 f. : me il.
1988
57. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi .- Prishtinė : Rilindja, 1988.
58. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johan V.Gėte; Pėrkth. nga origjinali Skėnder Luarasi.- Prishtinė : Rilindja, 1988.
1994
59. Whitman, Walt. Fije bari : pjesė tė zgjedhura / Uolt Uitman ; Pėrkthyes Skėnder Luarasi. Shkup : Flaka e vėllazėrimit, 1994.- 138 f.
1997
60. Whitman, Walt . Fije bari : poezi / Uollt Uitman ; shqipėroi Skėnder Luarasi ; Pėrgatiti pėr botim Mehmet Gėzhilli. Ribotim Tiranė : Argeta LMG, 1997.- 318 f.
1999
61. Byron, George Gordon. Ēajld Harold / Xhorxh Gordon Bajron; Shqip. nga Skėnder Luarasi.- Tiranė: Onufri, 1999.- XII, 183 f.
62. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Shqipėroi Skėnder Luarasi.-
Tiranė : Argeta-LMG, 1999.-558 f..
63. Goethe, Johann Wolfgang von. Gėci i Berlihingenit / Johan V.Gėte; Pėrkth. Skėnder Luarasi.- Tiranė : Toena, 1999.-136 f.
2000
64. Dickens, Charles.Oliver Tuist : roman / Ēarls Dikens: Pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasi .-Botim i dytė .- Tiranė: Mėsonjėtorja e parė, 2000.- 518 f.
65. Schiller, Friedrich von. Dramat nė prozė / Friderik Shiler; Pėrkth.Skėnder Luarasi..-Tiranė : Mėsonjėtorja e parė, 2000.-XII, 388 f.
66. Skėndi, Stavro Zgjimi kombėtar shqiptar: 1878-1912 / Stavro Skėndi; pėrkth.Skėnder Luarasi, pėrkth.Nestor Nepravishta. - Tiranė : Phoenix, 2000.- 442 f.
Tit. i origj.: The Albanian national awakening 1878-1912. - Bibliogr.: f.427-441.
67. Shakespeare, William.Rikardi II. Rikardi III / Uiliam Shekspir; Pėrkth. nga origj.Skėnder Luarasi .-Tiranė : Mėsonjėtorja e parė, 2000.- 380 f.
68. Shakespeare, William. Tregtari i Venedikut. Komedia e keqkuptimeve / Uiliam Shekspir; Pėrkth. nga origj.Skėnder Luarasi .-Tiranė : Mėsonjėtorja e parė, 2000f.285.
2003
69. Pushkin, Aleksandr S. Boris Godunovi: dramė / Aleksandr S. Pushkin; Shqip.Skėnder Luarasi .-Bot. i dytė.-Tiranė : Onufri, 2003.-145 f.
2004
700. Byron, George Gordon. Ēajld Haroldi: poemė / Xhorxh Gordon Bajron; Shqip.nga origjinali Skėnder Luarasi .- Bot. i gjashtė.- Tiranė : Onufri, 2004.- 231f.
71. Goethe, Johann Wolfgang von. Fausti / Johan V.Gėte; Shqip. Skėnder Luarasi; Pėrg. pėr bot.Petro S. Luarasi.- Ribot.- Tiranė : Infbotues, 2004.- 564 f.
72. Schiller, Friedrich von. Vilhelm Teli : dramė / Friderik Shiler; Shqip. nga origj.Skėnder Luarasi .- Bot. i pestė.- Tiranė : Onufri, 2004.-240 f.
73. Shakespeare, William. Mbreti Lir : dramė / Uiliam Shekspir; Pėrkth.nga origj. Skėnder Luarasi .- Bot. i gjashtė .-Tiranė : Infbotues, 2004 .-218 f.
74. Whitman, Walt. Fije bari : poezi / Walt Whitman; Pėrkth.Skėnder Luarasi
Bot. i tretė.- Tiranė : Infbotues, 2004 .-275 f.
2005
75. Longfellow, Henry W. Kėnga e Hajavathės / Henri Longfello; Pėrkth. Skėnder Luarasi .-Tiranė : Migjeni, 2005 .-208 f. : me il.
2007
76. Schiller, Friedrich von. Vajza e Orleansit : tragjedi romantike / Friderik Shiler; Shqip. nga origj.Skėnder Luarasi .- Tiranė : Infbotues, 2007.-211 f.
Tit. i origj. : Die Jungfrau von Orleans / Friedrich von Schiller
77. Shakespeare, William. Si ta doni : komedi / Uiliam Shekspir; Shqip. Skėnder Luarasi
Tiranė : Onufri, 2007 .-176 f.
Tit. i origj.: As You like it / William Shakespeare
2011
78. Eden, Morton Frederick. Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre / Morton Frederick. Eden.- Shqip. nga origj.Skėnder Luarasi .- Tiranė : Infbotues, 2011.-58 f.
Tit. i origj. : Albania: Its discontents and their origin / Morton Frederick. Eden

Ky material ėshtė Bibliografi e reduktuar, e pergatitur nga Petro Luarasi
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-11, 12:33   #25
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim

Xhorxh Gordon Bajron : ''Shtegtimi i Ēajld Haroldit''(George G. Byron: Child Harold’s Pilgrimage)
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi (Translated by: Skender Luarasi)

Tamburxhiu
Tamburxhi! Tamburxhi! thirrja jote ushton;
U ngjall trimave shpresėn; pėr luftė na fton
Gjithė djemt' e malsisė i thėrret anėmbanė
Himariotėt, Ilirėt, Suliotėt zeshkanė,

E kush ėshtė aqė trim sa Sulioti zeshkan,
Me fustane tė bardhė e tė zi tallagan?
Ja le tufėn shqiponjės e bishės e zbret
Poshtė fushės me sulm si rrėkeja nė det.

Tė bijt' e Himarės qė s'falin as mikun,
Si mundet ta lėnė tė gjallė armikun?
Si s'markan dot gjak me pushkat besnike,
Ka shenj' mė tė bukur se zemra armike?

Maqedhoni dėrgon bijt' e tij fitimtarė
Lenė gjahun nė pyll nė gjak pėr tė larė
Mandilet e kuqe, t'i skuqin mė shumė
Nė gjakun e luftės qė rjedh posi lumė.

Kusarėt e Pargės i ka deti shokė;
I zėnė rob frėngjtė, i zbresin nė tokė,
I shpien nė burg, atje tė kuptojnė
Se ē'janė vargonjt' e sa rėndė rėndojnė.

Tė dobėtit blejnė, u duhen paratė;
Fitoj, ēdo gėzim qė dua, me shpatė;
Prej s'ėmės rrėmbej tė bijėn truphedhur,
Mar nusen e re, me flokėt e derdhur.

E dua fytyrėn e bukur si lule.
Qė shpirtin ma deh me kėngė e pekule,
Pa silljani lirėn prej odės sė vet
E kėngės t'ia thotė pėr vdekjen e tet.

Kujtoni Prevezėn, nė dorė kur shtimė,
Armiqtė vajtuan por ne brohorimė;
Shtėpira qė dogjėm, e plaēkė qė ndamė-
Zengjinėt i therrėm, tė bukrat s'i ngamė.

Ne frikėn s'e njohim, s'e njohim mėshirėn,
Kėto nuk i njeh kush lufton pėr Vezirin;
Qė kur leu Profeti, s'ka parė Gjysmėhėna
Njė trim kaq tė madh sa Ali Tepelena.

I biri Myftari drejt Tunės po nget,
Gjaurėt leshverdhė ta dinė ē'i pret;
Kur turren Delinjtė mbi lumin me gjak,
Tė gjallė Moskovit i kthehen fort pak!

Silihtar! zhveshe kordhėn e tė Parit tonė;
Tamburxhi, kushtrimi ne shpresėn na shton;
Ju male, qė shihni si zbresin nė zall,
Ja kthehemi mundės, ja nuk vimė gjallė.
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-11, 12:47   #26
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Xhorxh Gordon Bajron : ''Shtegtimi i Ēajld Haroldit''(George G. Byron: Child Harold’s Pilgrimage)
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi (Translated by: Skender Luarasi)(*)

Lamtumirė, Atdheu im

O lamtumirė! Atdheu im
Po zhduket dalngadalė:
Gjėmon stuhia me tėrbim,
Ēaēri gėrhet mbi valė;
Pas diellit qė po flakėron,
Po nisemi tė lirė;
Dhe ty, si atij qė perėndon,
Atdhe, Natėn e Mirė!


Kur nesėr rishtaz ai diell
Do lindė me shkėlqim,
Do pėrshėndesim det e qiell
Po jo atdhenė tim,
Nė vatrėn time nuk ka zjarr,
Nėpėr avllit' e forta
Tė kullės sime rritet bar,
Im qen po leh te porta.

"Ti pazh i vogėl, pa m'u qas!
Pse qan e po vajton?
Mos tė tremb deti me tallaz,
A shqota tė tmerron?
Pa fshiji lotėt; anija jonė
E shpejtė ėshtė dhe e fortė:
Nuk ka skifter qė fluturon
Mė shpejt e mė gazplotė".


"Le tė kanosen erė e det,
Nuk trembem nga asnjė shqotė;
Po, zoti Ēajld, mos u ēudit
Qė po mė rrjedhin lotė;
Prej babės e prej nėnės ik,
U ndava prej shtėpisė;
Tani s'mė mbetet asnjė mik,
Veē teje e perėndisė.

T'im at' e pashė qė duron,
Kur mė bekoi me mall;
Po nėnėn kush m'a ngushullon
Gjer sa tė kthehem gjallė!"-
"Pusho, pusho ti djal' i mirė!
Tė kanė hije lott;
Po tė isha vetė zemėrdlirė,
Nuk do t'i mbaja dot.

"M'u qas, m'u qas, ti trim besnik;
Pėrse mė qenke zverdhur?
Mos trembesh nga njė frėng armik,
Apo nga det' i ndezur?" -
"Sėr Ēajld, nuk jam aq frikacak.
As zverdhur jam prej frike;
Po kur kujtova gruan larg
M'u zbeh faqja besnike.

Rron ime shoqe me tim bijė
Nė kullė te kėneta:
Nd'e pyeēin ē'u bė babai,
Ē't'u thotė nėnė-shkreta?" -
"Pusho, trimi im, tė mora vesh,
Ta njoha brengėn tėnde;
Por unė zemėrlehti qesh
Qė shkoj nga kėta vėnde".

Kush u beson psherėtimave
Tė femrės qė mbush sytė?
Ia than lotėt qepallave
Ndonjė dashnor i dytė.
S'qaj pėr gėzimet qė humbas,
Rrezikun qė mė vjen;
Po vetėm qaj se nuk lė pas
Asnjė qė lotn' e vlen.

Nė botė mbeta fill i mjerė,
Nė detin pa kufi;
Pėrse tė qaj pra pėr tė tjerė-
Pėr mua s'qau njeri.
Do t'angullijė ndoshta sot
Im qen gjer sa tė gjejė
Ushqim nga ndonjė tjetėr zot;
N' u kthefsha do mė shqejė.

Pra, mermė, o lundėr, dhe vrapo
Nė detin plot buēim;
Dhe shpjermė nė ēdo vend qė do,
Veē jo nė vendin tim!
Tė falem det i kaltr' i zi!
Dhe kur tė shkel i lirė
Nė dhé, tė falem, shkretėti!
Atdhe, Natėn e Mirė!


---------
George Gordon Byron(1788-1824) cilėsohet si poeti romantik anglez mė i larmishėm. (The world book encyclopedy,1993).
Ai nderohet ndėr shqiptarėt si njė nga miqtė mė tė sinqertė.
(*) Shtegtimi i Ēajld Haroldit u botua i plotė nė katėr vėllime gjatė periudhės 1812-18. Atje pėrshkruhen mbresat e udhėrtimeve tė Bajronit nė Greqi, Shqipėri, Spanjė, Itali e Zvicėr. Nė tė skaliten edhe vlerat e shqipėtarėve: traditat, trimėria, fisnikėria e mikpritja.
Shqipėrimi u botua mė 1956. Skėnder Luarasi ėshtė cilėsuar si themelues i bajronizmit nė Shqipėri.
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-11, 12:54   #27
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Johan V. Gėte. 'Fausti' (Johan V. Goethe : ''Faust'')
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi (Translated by: Skender Luarasi)

Nga Fausti (*)

Kushtim

Sėrish m’afrohi, hije luhatore,
Qė nė rini iu shfaqėt syrit tim.
A tė pėrpiqem tash t’ju ndal pėrdore?
Prap mė qan zemra pėr atė vegim?
Po grahni! Mirė! Me fore urdhrore
Rreth meje ēohi tymit n’agullim;
Dhe ma trondit si nė kėrthi krahrorin
Fryma magjike qė ju ndriēon korin.

Sillni fytyra motesh tė gėzuar,
Hije tė dhėmshura me ēmallin synė;
Si njė pėrrallė e vjetėr gjysmė e shuar,
Vjen dashuri e parė me miqėsinė.
Pėrtrihet dhimbja, ngjallet gjėmė e shkuar
E jetės nėpėr shteg plot labirinte
Dhe grish tė mirėt qė, pėr aq orė hareje
Tė rrejtur fatit, vanė para meje.

Shpirtrat, q’u kam kėnduar mė sė pari,
Kėngėt e ra s’po m’i dėgjojnė dot;
Sa miq qė pata tash i mbulon varri,
Jehonė e tyre ushton e mekur sot;
Turmės sė huaj i ligjėroj sė qari,
Edhe lėvdat’ e saj mė duket kot;
Dhe sish qė kėnga m’i gėzoi mė parė,
Ndė rrojnė, harbojnė botės sė pėrndarė.

Njė mall qė e pata zvjerdhur mė zė prapė
Pėr shpirtrat qė po heshtin n’amėshim,
Piptimė e kėngės sime, si nga nj’arpė
Eljane, e shkretėz endet pa caktim.
Mė rrjedhin lot’ e drithma mė ka kapė,
E rrepta zemėr rreh me mallėngjim:
Atė q’e kam e shoh si nė pėrrallė,
Dhe ē’ishte e zhdukur po mė del e gjallė.



Kėnga e pleshtit


Dikur njė mbret jetonte
Qė kish njė goxha plesht;
Tė birin sa e donte,
Dhe pleshtin aq e desht.
Prestarit i dha urdhėr
T’i bėnte nė jelek,
Ta vishte pleshtin bukur
Me setr’e benevrek.

Dhe pleshti bukur veshur,
Me kadife e kaftan,
Me jetullat i ngjeshur,
Nė gjoks var njė nishan.
Na u bė kryeministėr,
Vėllezėr e motra ftoi;
Gjithė erdhėn varg e vistėr,
N’ofiq tė lart’i ēoi.

Mbretresha dhe princeshat,
Zotrinjt politikanė
Pickoheshin nga pleshtat -
T’i vrasin, frikė kanė!
Kruheshin, po s’i kapnin,
S’u bėnin dot asgjė.
Por ne me vrap e vrasim,
Kur na pickon ndonjė.


----------------
Johann Wolfgang von Goethe (1749-1832) poet, novelist , dramaturg e dijetar, figurė qėndrore e letėrsisė klasike e romantike gjermane.Ai rradhitet ndėr shkrimtarėt mė tė rėndėsishėm e mė ndikues nė letėrsinė moderne evropiane. (The world book encyclopedy,1993)

(*) Fausti, kryevepra botėrore e Gėtes u shkrua gjatė periudhės (1808-1832) duke u pėrfunduar
pak muaj para se ai tė ndahej nga jeta. Fausti konsiderohet si njė nga veprat dramatike mė tė vėshtira pėr tu kuptuar e pėrkthyer.
Shqipėrimi i Faustit nga S.Luarasi pėr ''konjuktura politike'' u botua i copėzuar (Pjesa e parė mė 1957, vepra e plotė ''me redaktime'' mė 1987)
Botimi i plotė i shqipėrimit tė Faustit sipas dorėshkrimit tė Skėnder Luarasit u realizua mė 1999 nga Shtėpia Botuese Argeta LMG, e mė pas nga INFBotues, pėrbėn njė ngjarje tė shėnuar pėr kulturėn shqiptare dhe kurorėzon vlerat e shqipėruesit.
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-11, 12:57   #28
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Fridrih Shiler Vilhelm Teli ( Friedrich von Schiller. Wilhelm Tell
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi (Translated by: Skender Luarasi)(*)

(Fragmente)

Antinghauseni

A paska pasur aq guxim fshatari,
Me mjet tė vet, pa ndihmė tė bujarve?
Kur paska kaq besim nė vetvete,
Nuk ka nevojė, jo, pėr forcėn tonė;
Shkujdesur mund tė zbresim ne nė varr,
Duke menduar qė fuqi tė ra
Do rritin madhėrin e njerėzisė.
(Vė duart mbi krye tė djalit, i cili qėndron mė gjunjė para tij.)
Prej kėsaj koke, ku vendosėn mollėn,
Liri e re mė e mirė do blerojė;
E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė,
Njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash.

………………………………………

Antinghauseni

Djal' njihe mir' kėt' popull prej barinjsh!
E njoh unė q'e udhėheq n'luftė;
Unė e kam parė qysh luftoi nė Favenc.
Po le tė vijnė e tė na vėnė zgjedhė;
Ne s'do ta mbajmė kurrė atė zgjedhė.
- Im nip, mėso tė dish prej ē'fisi je!
Mos flak margaritarėt e vėrtetė
Pėr hir tė njė shkėlqimi tė gėnjeshtėrt.
Ji prijės i njė populli tė lirė,
Qė tė bėn veten fli nga dashuria
Dhe qėndron tok me ty nė luft' e vdekje;
Kjo qoftė bujaria qė tė mburr.
Forco cilsit' e trashėguara t'gjakut;
Atdheut besnik shiko t'i rrish mė pranė
E ta pushtosh me gjithė zemrėn tėnde;
Kėtu ėsht' e forta rrėnjė e forcės sate;
Atje, nė vend tė huaj, qėndron vetėm,
Si i dobėti kallam q'e thyen shqota…

----------
Johann Christoph Friedrich von Schiller (1759-1805) cilėsohet si dramaturgu mė i shquar gjerman dhe i dyti pas Gėtes si figurė udhėheqėse e letėrsisė gjermane.(The world book encyclopedy,1993)
(*)Vilhelm Teli u botua mė 1804 dhe dramatizon luftėn e popullit zvicerian pėr liri.
Shqipėrimi u botua mė 1934 e u prit me entuziazėm. Drama u shfaq nga rinia progresiste edhe gjatė luftės nacionalēlirimtare.
Fragmentet ''E vjetra shembet,kohėt po ndryshojnė…'', ''Atdheut, besnik shiko ti rrish mė pranė…'',etj. mėsuesi i shqipes S.Luarasi i dha si temė hartimi nė gjimnazin e Shkodrės mė 1935, ku shumė nxėnėsit Qemal Stafa, Vasil Llazari, Arshi Pipa, Xhemal Broja, etj. shkruan hartime tė shquara.
Skėnder Luarasi ėshtė cilėsuar si themelues i shilerizmit dhe njohėsi mė i thellė i tij nė Shqipėri. Ai ka shqipėruar nga dramaturgu i shquar veprat : Vilhelm Teli (1934), Intrigė e dashuri (1955), Hajdutėt (1958), Fiesko(1958), Don Karlos (e pa botuar), Vajza e Orleansit (e pa botuar).
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-11, 12:59   #29
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Mihail Lermontov. Vdekja e Poetit(*)
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi

Vdekja e Poetit

U vra poeti! - Rob i nderit -
E mposhtėn shpifja e thashethemet,
Me plumb nė gjoks, me et’ pėr shpagė,
E uli kokėn e lavdishme…
Shpirti i poetit nuk duroi
Njollėn e njerėzve cipėplasur.
U ēua kundėr botės keqe
I vetėm, si mė parė…E u vra!

…………………………….
…………………………….

Dhe vdiq me et’ tė kotė pėr shpagim,
Me ankth tė fshehtė shpresash tė dėshtuara.
Pushuan tingujt e magjepsur,
S’do t’i dėgjojmė kurrė mė.
Strehė e poetit mbeti shkretė,
Te buzėt e tij po ēlodhet heshtja.
Po ju, trashėgimtarė faqenxirė,
Pjellė etėrsh famėkėqinj pėr poshtėrsitė e tyre,
Me duf skllavi kini shkelur drudhet
E fiseve tė varfėruar nga lodrat e fatit -
Ju krrusi rrotull fronit me epshe tė pangopur,
Xhelatė tė Liris, Gjenis e tė Lavdisė!
Po, fshihuni nėn hijen e kanunit,
Pėrpara jush e drejta s’mund tė flasė!
Por ka njė gjyq hyjnor, o band’ e zvetėnuar!
Gjyqtari i rreptė po ju pret:
Ai nuk blihet me flori.
Dhe jua paranjeh si veprat dhe mendimet
Ahere kot do ta pėrdorni ju gėnjeshtrėn;
Ajo nuk ju ndihmon dot mė,
Ju nuk e lani dot me gjakun tuaj pisė
Gjakun e shenjtė tė poetit!

------------
Mikhail Jureviē Lermontov (1814-1841) shkrimtar i shquar rus i shek. tė 19-tė.
(*)Kjo vjershė (vetėm fillimi e fundi shpėtoi nga censura) e cila qarkulloi e kopjuar dorė mė dorė nė tė gjithė Petersburgun pėrnjėherėsh pas vdekjes sė Pushkinit , shprehu mė sė miri zemėrimin e pėrgjithshėm tė popullit kundėr xhelatėve tė gjeniut kombėtar rus. Me t'u zbuluar autori i saj, Mihal Lermontovi, u hodh nė gjyq.Vetėm pėr hir tė ndėrhyrjes sė miqve tė fortė u dėnua veē me internim nė Kaukaz.
Shqipėrimi (mbi bazėn e tekstit tė censuruar) u botua mė 1949 nė pėrmbledhjen ''Lirikat''-A.S.Pushkin
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-11, 13:04   #30
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Poezi nga Shandor Petėf (*)
Shqipėroi : Skėnder Luarasi

Ti nuk do t’ishe

Ti nuk do t’ishe i aftė as pėr akēi,
Atdheu im i dashur ,Hungari.
Nė nj’anė mishin do ta kishe djegur,
Nė tjetrėn do ta lije tė papjekur.

Kurse kėtu tė lumturit banojnė
Qė mėnd u ēahet barku nga teprija,
Nė tjetėr vend tė varfėrit lėngojnė
Dhe s’kanė veē tė vdesin nga urija.


Moj tokė

Moj tokė ,ē’paske ngrėn’ashtu?
Ē’po ndjen aq et tė madh nė bark?
Pėrse po pin, moj, kaq shumė lot-
Dhe kaqė shumė gjak

-------------------------------------
Shandor Petöf (1823-1849), poet i shquar hungarez, hero i luftės revolucionare patriotike.
Shqipėrimet u botua mė 1949 nė 100-vjetorin e vdekjes sė poetit (Revista Literatura Jonė, shtator 1949, f.43)



Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga petrol : 14-12-11 nė 13:05 Arsyeja: Eror
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:39.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.