Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
Emri
Fjalėkalimi
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 13-04-12, 21:38   #16
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gega 1 Shiko postimin
Me t`pase moter pej nane e pej babe,t`kisha thane : mo bre,Dore!Bone kunoren qysh
e kane ba tanet!
pse bre gege !

u bo kunora , u prish kunora , a po mbet prap baraz ..?

p.s.
Osho edhe pse spiritualist ku boten e mbrendeshme te njeriut mundohet te ve ne piadestalin e persoshmerise dhe harmonise se tij me rrethin , nje praktikim i gjere per shoqerine eshte me se normale e pamundur ,
megjithate bre Gege , sikur se qe thote edhe Osho kur te behet dashuria te ruhet nga rendi dhe ligji qka mbet prej kesaj te mire mo ..!
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 13-04-12, 21:39   #17
e-uritura
 
Avatari i e-uritura
 
Anėtarėsuar: 23-04-08
Postime: 1,893
e-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėme-uritura i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga jadore Shiko postimin
pse bre gege !

u bo kunora , u prish kunora , a po mbet prap baraz ..?

p.s.
Osho edhe pse spiritualist ku boten e mbrendeshme te njeriut mundohet te ve ne piadestalin e persoshmerise dhe harmonise se tij me rrethin , nje praktikim i gjere per shoqerine eshte me se normale e pamundur ,
megjithate bre Gege , sikur se qe thote edhe Osho kur te behet dashuria te ruhet nga rendi dhe ligji qka mbet prej kesaj te mire mo ..!

Martesa ėshtė kurorė e dashurisė.

Osho ishte i vetėm, prandaj duhej tė shiste kacapordhica.
__________________
e-uritura Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-04-12, 21:53   #18
Gega 1
 
Anėtarėsuar: 02-12-09
Postime: 1,435
Gega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėmGega 1 i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga jadore Shiko postimin
pse bre gege !

u bo kunora , u prish kunora , a po mbet prap baraz ..?

p.s.
Osho edhe pse spiritualist ku boten e mbrendeshme te njeriut mundohet te ve ne piadestalin e persoshmerise dhe harmonise se tij me rrethin , nje praktikim i gjere per shoqerine eshte me se normale e pamundur ,
megjithate bre Gege , sikur se qe thote edhe Osho kur te behet dashuria te ruhet nga rendi dhe ligji qka mbet prej kesaj te mire mo ..!
Jadore,mbaje mend qita.Ne jete cdo gja qe duhet te arrihet e ka cmimin e vet.
"E paguve cmimin",e mrrine qat cak.
Edhe familja e ka cmimin e vet.Dicka duhet me sakrifikue.S`paku,me sakrfikue e hjeke pi menje qiso fantazi si t` Oshos.
Na po e dime qe s`ka martese t`garantueme.Amo,me sakrifikue duhet.
P.sh. n`ven me u marre me oshon,me u qu me ia ba buken djalit ia qiks.
Kurre s`po iau dike njeri thmive t`vet, pa u marre 24 ore me ta!
Une e kom provue disa here.Kur u ba mbramje vone,menxi me mbajshin kamte!
Keto kane qene rastet kur jom ndje shpirtnisht i plotsuem!!Edhepse fizikisht i dermuem.
Me i ra shkurt.Per familje njeri sakrifikohet dhe, nese je me fat, dashurine kie me e pase gjithe me veti!Me fat je,nese ti edhe burri jini n`qato fjalet e fillimit : me dashuni e me sinqeritet.
Pra,nuk ka pse t`ruhet dashunia me ni leter,ajo ruhet me angazhim te perbashket,t`burrit e grues,per thmi e per njani tjetrin.
Gega 1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-04-12, 22:14   #19
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gega 1 Shiko postimin
Jadore,mbaje mend qita.Ne jete cdo gja qe duhet te arrihet e ka cmimin e vet.
"E paguve cmimin",e mrrine qat cak.
Edhe familja e ka cmimin e vet.Dicka duhet me sakrifikue.S`paku,me sakrfikue e hjeke pi menje qiso fantazi si t` Oshos.
Na po e dime qe s`ka martese t`garantueme.Amo,me sakrifikue duhet.
P.sh. n`ven me u marre me oshon,me u qu me ia ba buken djalit ia qiks.
Kurre s`po iau dike njeri thmive t`vet, pa u marre 24 ore me ta!
Une e kom provue disa here.Kur u ba mbramje vone,menxi me mbajshin kamte!
Keto kane qene rastet kur jom ndje shpirtnisht i plotsuem!!Edhepse fizikisht i dermuem.
Me i ra shkurt.Per familje njeri sakrifikohet dhe, nese je me fat, dashurine kie me e pase gjithe me veti!Me fat je,nese ti edhe burri jini n`qato fjalet e fillimit : me dashuni e me sinqeritet.
Pra,nuk ka pse t`ruhet dashunia me ni leter,ajo ruhet me angazhim te perbashket,t`burrit e grues,per thmi e per njani tjetrin.
gege , qashtu eshte ..fije e per pe cka po thua ti , dhe te besoj plotesishte ,bile une e besoj qe ky eshte misioni i njeriut ne jete ..

p.s. ama Oshon mos ma hjek , hahaha ,
pa keqkuptime e flas ne pergjithesi , po nuk e njohu njeriu veteveten po nuk e persosi veteveten ne kuptimin me pozitiv , me te miren e mundeshme nuk mund te ju ofroj as te tjereve , dhe kjo eshte reciproke ..vetem atehere bie poshte ky perkufizim i Oshos mbi kuroren dhe mbrojtjen e dashurise permes ligjit ..
personalishte e mendoj , (nese te intereson ) nese vie puna qe lumturine dhe harmonia e nje qifti te varet nga nje kurore dhe nje e drejte legjitime qe ta ofron ky status e ta shfrytezosh ate , athehere i qoj duar dhe dorzohem nga lumturia .
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-12, 01:44   #20
Bajlozi i Zi
 
Anėtarėsuar: 22-02-12
Postime: 952
Bajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėmBajlozi i Zi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Osho

1. Martesa nuk do tė thotė familje. Familjet jane krijuar edhe krijohen pa prezencen e martesės. Kur lindi interesi, paraja, ekonomia, perfitimi material etj, lindi martesa (si kontratė "biznesore").

2. Martesa, si e lindur (relativisht vonė) gjate historise, ėshtė kategori historike. (Kategorite historike lindin edhe zhduken gjate historise.) Familja ėshtė kategori natyrore. Ka lindė bashkė me lindjen e natyrės, edhe nuk ka me u zhdukė pa u zhdukė edhe natyra.

3. Moralizimet e tipit "martohu sepse qeshtu e poshte e larte e sakrificat pik me rrema shero shero", jane format ma klasike te jomoralitetit.
Bajlozi i Zi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-05-12, 22:16   #21
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

OSHO - MOS E SHTYNI LUMIN

Pjesė nga libri “RRUGA IME, RRUGĖ E REVE TĖ BARDHA”

Diku natyra ėshtė bėrė mal dhe pyll, e diku shitore dhe treg. Dhe njėherė kur ta njihni tė fshehtėn e pranimit, atėherė qofshi edhe nė shitoren e pemė-perimeve keni pėr t’u kėnaqur. Tregu ka bukurinė vetanake, hovin, jetėn, marrėzinė specifike brenda vetes. Dhe mbajeni nė mend, malet dhe pyjet nuk do tė ishin aq tė bukura e tė qeta po tė mos ishte zhurma dhe rrėmuja e tregut. Njė treg i mirė gjithmonė ia jep thellėsinė qetėsisė sė njė pylli tė mirė.

Nxėnėsi:

“Osho, a ėshtė e vėrtetė se nėse duam pėrnjėmend tė depėrtojmė nė esencė, tė jemi vėrtet tė pranishėm, tė bėhemi re e bardhė – se atėherė duhet t’i pėrjetojmė tė gjitha ėndrrat tona dhe fantazitė?

Dhe si ai realitet mund tė jetė i vėrtetė nė raport me “Hare Krishna Hare Ram” nė Puna, siē do tė ishte i vėrtetė nė kopshtin e parajsės, nė vetė zemrėn e natyrės?”

Osho:

Ēėshtja nuk ėshtė se a duhet dikush ta bėjė; a duhet ju kėtė ta bėni domosdo apo jo. Ju jetoni pėrmes ėndrrave tuaja. Pėrherė jeni nė to. Kjo nuk ėshtė ēėshtje e zgjedhjes suaj. Ju nuk mund tė zgjidhni.

A mund tė zgjidhni? A mund t’i hidhni ėndrrat? A mund t’i hidhni fantazitė? Po qe se e hidhni njė ėndėrr, automatikisht e zėvendėsoni me tjetrėn, ėndrra nė ndėrrim me ėndrrėn, fantazia pėr fantazinė; por, me kėto ndėrrime edhe mė tutje do tė mbeteni nė to.

Dhe – ē’duhet bėrė? – pranojini. Pėrse tė jeni kundėr? Ky dru ka lule tė kuqe, ai druri atje ka lule tė verdha. Dhe kjo ėshtė nė rregull. Dikush tjetėr ka llojin e caktuar tė ėndrrave – ėndrra tė kaltra, ėndrra tė kuqė. Edhe kjo po ashtu ėshtė nė rregull.

Pėrse tė luftoni me ėndrrat? Pėrse tė provoni qė ato tė ndryshohen? Nėse provoni t’i ndryshoni, ju atėherė sė tepėrmi iu besoni. Ju nuk mendoni se ato janė ėndrra, ju mendoni se ato janė tė vėrteta dhe ai ndėrrim i ėndrrave do tė jetė shumė domethėnės. Po qe se ėndrrat janė vetėm ėndrra, pse atėherė thjesht nuk i pranoni?

Nė momentin e pranimit, ato zhduken. Kėtu ėshtė fshehtėsia. Mendja mbetet e pushtuar nga ėndrrat vetėm duke i refuzuar. Vetė fenomeni i mendjes sė fjetur ėshtė refuzim.

Keni refuzuar nga vetja shumė gjėra – mu ato po ju lajmėrohen nė ėndrrat tuaja. Jeni duke ecur rrugės dhe drejt jush vjen njė bukuroshe apo bukurosh;dėshira shfaqet dhe ju e ndrydhni me fjalėt: “Kjo ėshtė keq”. Ju e refuzoni, meqė e tėrė tradita, kultura, shoqėria, morali, klithin mbi ju: “keq ėshtė ta shikosh! Nuk ėshtė mirė kjo qė bėn!”

Ju shikoni nė njė lule tė mrekullueshme dhe nuk shihni nė kėtė veprim asgjė tė keqe. Por, po u lajmėrua ndonjė fytyrė e bukur, pėrnjėherėsh sikur diēka nuk ėshtė nė rregull – e refuzoni. Dhe tashi kjo fytyrė do tė bėhet ėndrra juaj e re, dėshira e refuzuar bėhet ėndėrr. Tashi kjo fytyrė do tė fillojė t’ju ndjek nėpėr ėndėrr, ka pėr t’ju zėnė natėn pėr fyti – ėndrrat dhe fantazitė janė produkt i dėshirave tė ndrydhura.

Pra... si krijohet ėndrra? – dhe pėrgjigjja ėshtė: Duke u mohuar dėshirat. Sa mė shumė qė tė mohoni, ju jeni prodhues edhe mė i madh i ėndrrave.

Dhe pikėrisht ata qė e mohojnė jetėn e zakonshme njerėzore janė fabrika tė vėrteta tė ėndrrave mė tė thjeshta. Kurse ėndrrat e tyre bėhen halucinacione aq bindėse sa qė ata pothuaj as nuk e shohin dallimin nė mes tė realitetit dhe fantazisė.

Mos mohoni, pėrndryshe do tė jeni tė pushtuar nga ėndrrat. Pranojini. Ēkado qė ka pėr t’ju ndodhur, pranojeni, dhe mos e gjykoni.

Sa mė tepėr t’i pranoni ėndrrat, aq mė shpejt ato avullohen. Njeriu qė i pranon ėndrrat nė tėrėsi – ka pėr t’i zgjidhur njėherė e pėrgjithmonė. Kjo ėshtė ēėshtja e parė.

Ēėshtja e dytė: e tėra ėshtė natyrė – ēdo gjė, e pėrsėris. Jo vetėm drunjtė, retė, bari – ēdo gjė. Nuk ka asgjė qė ėshtė jonatyrore - jonatyrore edhe nuk mund tė ketė. Ēdo gjė ėshtė natyrore.

Pra, mos krijoni ndasi: Kjo ėshtė e natyrshme, kurse kjo e panatyrshme. Krejt ēka ėshtė – e natyrshme ėshtė. Por, mendja jeton pėrmes dallueshmėrisė, nėpėr dallime. Mos e lejoni ndasinė; pranoni ēkado qė tė jetė, dhe pranojeni pa kurrfarė analize.

Ju jeni nė po tė njėjtėn natyrė, qofshi nė treg, qofshi ndoku nė kodrina. Diku natyra ėshtė bėrė mal dhe pyll, e diku shitore dhe treg. Dhe njėherė kur ta njihni tė fshehtėn e pranimit, atėherė qofshi edhe nė shitoren e pemė-perimeve keni pėr t’u kėnaqur. Tregu ka bukurinė vetanake, hovin, jetėn, marrėzinė specifike brenda vetes. Dhe mbajeni nė mend, malet dhe pyjet nuk do tė ishin aq tė bukura e tė qeta po tė mos ishte zhurma dhe rrėmuja e tregut. Njė treg i mirė gjithmonė ia jep thellėsinė qetėsisė sė njė pylli tė mirė.

Dhe pėr kėtė... kudo qė tė jeni, ēkado qė tė punoni – nė treg, apo e kėndoni “Hare Krishna Hare Ram”, apo rrini qetėsisht nėn kurorėn e ndonjė druri – gjithmonė merreni atė pėrvojė si ndonjė ekspanzion, mos ndani. Kjo ėshtė mėnyra e duhur qė pikėrisht nė kėtė moment tė lulėzoni plotėsisht.

“Hare Krishna Hare Ram” mund tė bėhet lulėzim nė ju; kjo shumėkė e ka sjellė gjer te lulėzimi. Ēejtanja Mahaprabu ka pėrjetuar lulėzim tė plotė gjersa ka vallėzuar nėpėr fshatrat e Bengalit duke kėnduar “Hare Krishna Hare Ram”. Kjo ėshtė njėra nga gjėrat mė tė bukura qė ndonjėherė kanė ndodhur; nuk ėshtė vetėm Buda nėn drurin Bodhi i mrekullueshėm nė palėvizshmėrinė e tij apsolute; edhe Ēejtanja i cili vallėzonte rrugėve me “Hare Krishna Hare Ram” po ashtu ėshtė i mrekullueshėm – ėshtė njėjtė po aq i mrekullueshėm... kjo ėshtė skajshmėria tjetėr.

Mund tė uleni nėn dru dhe ta harroni veten nė masė tė tillė sa thjesht filloni tė mungoni. Mund tė vallėzoni e ta kėndoni Hare Krishnėn dhe tė jeni aq tė absorbuar nė kėngė dhe valle sa, po ashtu, nė ēast tė filloni tė mungoni. Vallėzimi apo poza meditative – nuk ėshtė e rėndėsishme. Qetėsia apo kėndimi – nuk ėshtė e rėndėsishme. Sekreti ėshtė – tė jesh i absorbuar plotėsisht.

Supremja njerėzve tė ndryshėm iu ndodh nė mėnyra tė ndryshme. Ne vėshtirė mund ta imagjinojmė Budėn sesi vallėzon. Ai nuk ėshtė tip i njeriut tė hareshėm. Por ndoshta ju jeni ai tip – dhe pėr kėtė mos e torturoni veten; se, pėrndryshe, kurdo qė do tė uleni nėn drurin Bodhi, keni pėr tė qenė nė sekėlldi tė tmerrshme. Duke e detyruar veten, keni pėr t’u bėrė tė dhunshėm, dhe, jo: atėherė fytyra nuk ka pėr t’i ngjarė as fytyrės sė Budės – do tė jetė e keqtrajtuar. Jo, ju mund tė jeni si Ēejtanja, apo si Mira Bai.

Pėrpiquni tė shihni sesi reja juaj lėviz, kah lundron – dhe lejojani lirinė e plotė tė lėvizjes, le tė lundrojė kudo qė tė lundrojė. Kudo qė tė shkojė – ka pėr ta gjetur hyjnoren. Vetėm mos luftoni – lundroni. Mos e shtyni lumin – lundroni me tė.

Vallėzimi ėshtė i tejmrekullueshėm. Por, jo: ju duhet tė jeni plotėsisht nė tė.

Mos mohoni asgjė – mohimi ėshtė anti-shpirtėror. Pranoni plotėsisht – pranimi ėshtė lutje.
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-07-12, 13:06   #22
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

[FONT="Book Antiqua"][SIZE="3"] Ligjėrime nga OSHO

PYETJET NGA: Nxėnėsit e Rajneesh - GJERMANI


“Po udhėtoni si Papa. doni qė tė gjithė tė bėhen sanjasin?”


Osho:

E para qė duhet mbajtur nė mend: kurrsesi s’duhet tė mė krahasoni me Papėn. Ai e pėrfaqėson Jezu Krishtin, e pėrmes Jezu Krishtit ai e pėrfaqėson Zotin.
E unė nuk e pėrfaqėsoj askėnd.
Unė e pėrfaqėsoj vetėm veten time.
Ai ėshtė kopje karbonike; unė jam origjinal.
E tėrė ideja se dikush tjetėr mund ta pėrfaqėsojė tė vėrtetėn, pėrvojėn e dikujt tjetėr, nė themel ėshtė e pavėrtetė. O e njihni tė vėrtetėn o nuk e njihni. Ata qė e njohin tė vėrtetėn s’kanė mundėsi ta pėrfaqėsojnė askėnd tjetėr. Ata qė nuk e njohin, pėrfaqėsimi i tyre ėshtė gėnjeshtėr, fundamentalisht ėshtė pavėrtetėsi. Ata pretendojnė tė jenė dikush qė nuk janė.
Papa ėshtė i pagabueshėm; unė jam vetėm qenie njerėzore – mė i gabueshėm se ēdokush tjetėr, sepse siē e shoh unė atė, sa mė shumė gabime qė bėni, mė tė pjekur do tė bėheni. Ēdo gabim ėshtė shans pėr tė mėsuar. Por mos e bėni gabimin e njėjtė pėrsėri e pėrsėri – kjo ėshtė marrėzi. Por bėni aq gabime sa jeni tė aftė – mos u frikėsoni – sepse kjo ėshtė e vetmja mėnyrė tė cilėn natyra e lejon pėr t’u mėsuar. Vetėm mendoni pėr personin i cili kurrė s’ka bėrė gabim. Ai nuk do tė ketė kurrfarė rritje, kurrfarė pjekurie, kurrfarė pėrqendrimi, kurrfarė vetėdije. Ai do tė jetė vetėm bimė.
Papa pretendon tė jetė i pagabueshėm. Ai e ka pretenduar kėtė, sepse ėshtė e logjikshme se ai e pėrfaqėson Jezu Krishtin: nėse ai ėshtė i gabueshėm atėherė edhe Jezu Krishti ėshtė i gabueshėm. Jezu Krishti e pėrfaqėson Zotin: nėse ky ėshtė i gabueshėm atėherė edhe Zoti ėshtė i gabueshėm. Ta bėsh Zotin tė gabueshėm ti do ta bėsh tė gabueshėm Polakun (ėshtė fjala pėr Papa Vojtillėn v.p.), pėr t’u larguar nga kursi i logjikės – nė kėtė nuk ka tė vėrtetė ekzistenciale.
Udhėtimi i tij rreth botės ėshtė politik, nuk ėshtė religjioz. Kjo s’ka tė bėj asgjė me shpirtėroren. Kjo ėshtė njė pėrpjekje pėr tė konvertuar numėr mė tė madh njerėzish nė kishėn katolike, sepse numri nėnkupton fuqinė. Posaēėrisht nė botėn nė tė cilėn sundon mobokracia (mob, ang = masa, turma), numrat janė fuqia mė e madhe. Tash Papa i ka 600 milion katolik nė botė, dhe ai numėr shtohet pėr ēdo ditė. Por konvertimi i njerėzve nė katolicizėm nuk ėshtė konvertim nė shpirtėroren…
Islami pėrdor forcėn pėr t’i konvertuar njerėzit, me shpatė nė njėrėn dorė, shpatė tė hapur, dhe nė dorėn tjetėr me, Kur’anin e Shenjėt. Mund tė zgjedhni. Tash, shumė ėshtė vėshtirė pėr qeniet njerėzore tė zgjedhin jetėn e diēkahit me tė cilėn ata nuk pajtohen, por ata do ta zgjedhin atė sepse kjo nuk ėshtė mė pyetje e zgjedhjes nė mes dy doktrinave, dy filozofive: kjo ka qenė zgjedhje nė mes jetės dhe vdekjes. Jeta ėshtė e mirė – kush po mėrzitet pėr Kur’anin?
Muhamedanėt kanė konvertuar me miliona njerėz vetėm duke i detyruar ata me shpatė; i vetmi argument i tyre ka qenė shpata. Tash bota ka ndryshuar, kėto strategji kanė ndryshuar. Nėse shkoni tek dikush me shpatė do tė burgoseni.
Misionarėt e krishterė ende e bėjnė tė njėjtėn gjė, me pak ndryshime: nė njėrėn dorė mbajnė Biblėn e Shenjėt, e nė dorėn tjetėr bukėn dhe gjalpin. Bota ėshtė aq e varfėr…dhe kėta njerėz dėshirojnė qė bota tė mbetet e varfėr, sepse ata janė nė gjendje tė konvertojnė vetėm varfėri. Kjo ēėshtje duhet tė mbahet nė mend. Krishtenizmi nuk ka qenė nė gjendje ta konvertojė njė person tė edukuar, arsimuar tė shtresės sė lartė askund nė botė. Ai ka qenė nė gjendje tė konvertoj vetėm lypsarėt, bonjakėt, tė uriturit, gjysmė tė vdekurit, dhe tė sėmurėt.
Kėta njerėz nuk e kanė zgjedhur krishtenizmin, ata e kanė zgjedhur bukėn dhe gjalpin. Ata janė tė uritur. Ata kanė zgjedhur barėra dhe spitale. Ata kanė zgjedhur shkolla pėr fėmijėt e tyre. Ata s’kanė tė bėjnė asgjė me krishtenizmin, por nėse tė gjitha kėto gjėra vijnė pėrmes krishtenizmit ata me – padėshirė dhe pavullnet – janė tė gatshėm ta pranojnė kėtė.
Por, me dėshirė apo pa dėshirė, ata e rrisin numrin e katolikėve nė botė. Kjo shumė e ma shumė e bėnė Papėn tė fuqishėm: kudo qė katolikėt janė nė shumicė, ai popull ėshtė nėn thundrėn e tij. Politikanėt duhet ta dėgjojnė atė.

Ju s’mund ta krahasoni udhėtimin tim rreth botės me udhėtimin politik tė papės.
Nė tė vėrtetė unė duke udhėtuar rreth botės jam kundėr strukturave politike.
Pėr shembull, nė vendlindjen tuaj, nė Gjermani: unė kurrė s’kam qenė atje, dhe ata kanė shumė frikė – nga njeriu qė s’ka qenė atje, i cili kurrė nuk ka aplikuar pėr ndonjė vizė apo ndonjė udhėtim – e ata kanė miratuar ligjin me tė cilin unė nuk mund tė hyjė nė Gjermani. Botė e ēuditshme! Unė nuk kamė bėrė kurrfarė krimi nė atė vend, unė s’kam qenė atje; as nuk i kam pyetur. Ata kanė mundur ta refuzojnė vizėn: s’ka pas nevojė tė bėjnė kurrfarė ligji, por tė jenė nė anėn e sigurt…
Unė po flas pėr udhėtimin rreth botės, nuk po e konvertoj askėnd – unė nuk e kam konvertuar askėnd nė jetėn time; kjo ėshtė gjėja mė e shėmtuar qė bėhet.
Duhet ta kuptoni realitetin e brendshėm tė personit tė konvertuar. E para ju duhet ta pranoni se keni tė drejtė dhe tjetra se jeni gabim, dhe ai tė vihet nė rrugė tė drejtė – nė ēdo mėnyrė. Askush nuk ka kurrfarė tė drejte tė vendos kėtė. Ēdo pėrpjekje pėr tė konvertuar dikė ėshtė kundėr tė drejtės themelore tė njeriut. Ky ėshtė interferim nė lirinė e tyre, tė mendimit; ajo pėrpiqet t’i robėrojė ata.
Ju mund ta shprehni cilėndo ideologji qė keni dhe mandej t’ia leni njerėzve. Nėse ėshtė mė e mirė se e tyre, ata mund ta pranojnė; nėse nuk ėshtė mė e mirė, ata mund ta refuzojnė. Por ēfarėdo qė ata pranojnė apo refuzojnė ai nuk ėshtė problemi juaj.
Konvertim ėshtė emėr i mrekullueshėm pėr robėrinė shpirtėrore.
Unė kurrė s’e kam konvertuar askėnd.
Njerėzit qė janė bėrė sanjasin janė bėrė sanjasin pėr veten e tyre. Ai ka qenė vendim i tyre. Ata kanė ndier diēka, ata kanė njohur diēka, ata kanė pėrjetuar diēka.
E vėrteta e ka aromėn e vet.
Dashuria e ka fuqinė e vet.
Qetėsia e ka ndikimin e vet. Por ajo nuk ėshtė ēėshtje e konvertimit tė askujt. Sanjasin nuk ėshtė i konvertuar. Ju nuk shkoni prej njė ideologjie nė tjetrėn – prej hinduaizmit nė krishtenizėm, prej krishtenizmit nė budizėm. Kjo thjeshtė ėshtė ndėrrim i burgut. Ndoshta burgu tjetėr mund tė jetė pak mė i mirė, por pas tė gjithave burgu ėshtė burg, edhe burgu mė i mirė mund tė bėhet edhe mė robėrues.
Sanjasin ėshtė i ēliruar prej tė gjitha ideologjive, prej tė gjitha burgjeve. Kjo nuk ėshtė ideologjie e re tė cilėn ju e zgjedhni – ju keni zgjedhur lirinė prej tė gjitha ideologjive. Unė nuk kam kurrfarė ideologjie t’ju predikoj. Unė nuk kam doktrinė t’ju jap, nuk kam katekizėm, nuk kam religjion.
Unė thjeshtė mund t’ju them se edhe unė kam qenė i burgosur nė mėnyrė tė njėjtė siē jeni edhe ju. Dhe aty janė mėnyrat – sikur unė qė kam dal nga burgu, edhe ju gjithashtu mundeni. Askush nuk mund t’ju ndaloj, sepse burgu juaj ekziston vetėm pėrmes pajtueshmėrisė suaj.
Nėse ju jeni tė krishterė ajo ėshtė pajtueshmėria juaj; nėse ju jeni budist ajo ėshtė pajtueshmėria juaj – e pandėrgjegjshme. Nė fėmijėrinė tuaj ata ju kanė detyruar nė pajtueshmėri dhe e kanė shkatėrruar ēiltėrinė tuaj, lirinė tuaj, gjurmimin e tė vėrtetės.
Udhėtimi im rreth botės ėshtė t’i bėj njerėzit tė lirė kush vuan nga robėria e panevojshme, vuajtja nga sistemet e besimit – nė kisha, nė sinagoga, nė tempuj , por ky ėshtė tregim i njėjtė me emra tė ndryshėm; ku nuk ka dallime esenciale. Tė gjitha religjionet i kanė ndaluar njerėzit ta njohin tė vėrtetėn.
Nėse nuk e dini tė vėrtetėn e qenies suaj, ju kurrė nuk do ta ndjeni bekimin e madh tė jetės. Ju kurrė nuk do tė mund tė vėrshoheni nga lumturia bazė pėr faktin e dukshme tė ekzistencės.
Nėse nuk mund ta pėrjetoni tė vėrtetėn, nuk do tė jeni nė gjendje tė bashkoheni personalisht me kėtė gjithėsi tė pafundme e cila ėshtė shtėpia juaj, e cila ua ka dhėnė lindjen, dhe e cila jashtėzakonisht shumė shpreson nė ju se do tė rriteni nė majėn mė tė lartė tė vetėdijes… sepse pėrmes juve, ekzistenca mund tė bėhet e vetėdijshme; nuk ka mėnyrė tjetėr.
Ekzistenca e njeriut ėshtė thesar shumė mė i vlershėm – e cila ėshtė humbur nga tė krishterėt, ēifutėt, hindusėt, budistėt, muhamedanėt. Ai ėshtė eksperimenti mė i madh i ekzistencės. Nė kėtė univers tė pafund, vetėm nė kėtė planet tė vogėl ekzistenca ka qenė nė gjendje tė krijojė kėtė njerėzim, i cili ka potencial tė bėhet plotėsisht i vetėdijshėm.
Ekzistenca pret shumė prej juve.
Vetėm mendoj: nėse njerėzimi zhduket nga toka, e tėrė ekzistenca do tė jetė e vdekur. Jo vetėm ky planet, tė gjitha ata miliona tė sistemit diellor dhe me miliona planetė dhe yje thjesht do tė jenė tė vdekura. Kjo pėrmes mija vjetėve tė pėrpjekjes enorme tė cilėn natyra e ka pru ēėshtjen deri tek pika ku ajo bėhet e vetėdijshme, e gjallė.
Tash tė gjitha religjionet janė nė parandalim tė rritjes sė vetėdijes. Tė gjithė ata janė kundėr ekzistencės, tė gjithė ata janė kundėr natyrės, tė gjithė ata janė kundėr jush.
Udhėtimi im ėshtė t’i bėj njerėzit tė vetėdijshėm pėr burgun e tyre, t’i bėjė ata tė vetėdijshėm pėr potencialin e tyre – ēka janė ata dhe ēfarė mund tė bėhen – t’i bėj ata tė vetėdijshėm se ekzistenca po pret diēka llahtarshėm ekstatike tė ndodhė dhe se nė kėtė askush nuk e ka tė drejtėn t’i ndal. Ju kėtė ia keni borxh ekzistencės. Ajo jua ka dhėnė lindjen, jua ka dhėnė tė gjitha. Vetėm si shenjė falėnderimi, ju mund ta ktheni kėtė si qenie tė vetėdijshme.
Sanjas nuk ėshtė religjion, nuk ėshtė kishė.
Unė kisha dashtė t’i shoh tė gjitha qeniet e botės si sanjasin, por nuk dua tė bėj asnjė pėrpjekje qė dikė ta konvertoj nė sanjasin. Unė thjesht do ta shpjegoj situatėn. Unė besoj nė inteligjencėn tuaj. Nuk shoh asnjė nevojė t’ju konvertoj. Inteligjenca juaj ėshtė thirrur.
E di se nuk ka asnjė qenie njerėzore i cili nuk dėshiron tė jetė i lirė, i cili nuk dėshiron tė dashurojė mė shumė dhe tė jetė i dashur, tė cilit nuk i pėlqen t’i njoh misteret e ekzistencės, tė cilit nuk i pėlqen ta jetoj jetėn nė lumturi, ekstazė, kėngė dhe vallėzim.
Pse duhet dikush tė konvertohet? Unė vetėm do t’jua shpjegoj gjėrat tė cilat dikush veē i di, por religjionet e juaja i kanė konvertuar ato, i kanė detyruar nė nėnvetėdijen tuaj, dhe nuk i kanė lejuar tė vijnė nė vetėdijen tuaj.
Puna ime ėshtė deprogramimi.
Unė jam kundėr tė gjitha programeve.
Unė s’ka kurrfarė programi me vete. Kėshtu unė shkoj nėpėr botė duke ua shkatėrruar programet njerėzve dhe duke i bėrė ata tė lirė. Unė nuk do ta ndėrroj asnjė program, sepse kjo prapė ėshtė tregim i njėjtė: burg tjetėr – ndoshta ndėrtim i ri, arkitekturė moderne, por kjo s’ėshtė me rėndėsi.
Unė dua qė ju tė jetoni nė liri tė skajshme, nėn yje, nėn qiell, dhe ta ndjeni ekzistencėn nė sa mė shumė mėnyra qė ėshtė e mundur kėshtu qė jeta juaj tė bėhet poezi. Kjo ėshtė ajo qė sanjas do tė thotė pėr mendimin tim.
Kur jeta e njeriut bėhet poezi, bėhet kėngė, bėhet vepėr artistike, kreativitet, ai ėshtė bėrė sanjasin. A e di ai kėtė apo jo, nuk ėshtė me rėndėsi. Fjala “sanjas” nuk ėshtė e rėndėsishme, pėrmbajtja ėshtė me rėndėsi.
Kėshtu qė askėnd nuk dua ta konvertoj. Por me miliona njerėz tė ri inteligjent janė tė gatshėm – ajo ėshtė vetėm se ata janė tė rrethuar me aq shumė plehra, me aq shumė tradita tė kalbura, ortodoksi, the ata nuk shohin mėnyrė tė dalin nga kjo.
Ekziston mėnyra tė dilet nga kjo.
Nė fakt tė gjitha kėto kondita nuk ju kanė burgosur; ju i mbani dhe i pėrmbaheni atyre. Dhe ky ėshtė i tėrė arti sanjas: si tė bėhet relaksimi dhe tė lihet qė kėto kondita tė bien dhe tė thyhen pėr tokė, duke ju bėrė juve tė ēiltėr siē keni lindur.
Sanjas ėshtė rilindje, por shumė mė e rėndėsishme se lindja e parė, sepse nė lindjen e parė keni qenė shumė tė paaftė. Keni pasur prindėr, dhe keni qenė tė varur. Ata e kanė shfrytėzuar paaftėsinė tuaj, ndoshta me qėllime tė mira; unė kurrė nuk dyshoj nė qėllimet e askujt. Ata ju kanė ēuar nė kishė, ata ju kanė ēuar tek prifti; keni qenė pjesė solemne e religjionit. Dhe ata kanė menduar se janė duke vepruar mirė - duke mos menduar ndonjėherė se ēfarė ata ka bėrė mirė pėr ta, ēfarė tė mire kanė bėrė pėr prindėrit e tyre. Ata thjesht i kanė pėrsėritur ritet, gjeneratė pas gjenerate.
Rilindja ėshtė njė fenomen plotėsisht i ndryshėm: ju pėrsėri bėheni tė ēiltėr si fėmijė, por kėtė herė ju nuk jeni tė varur, kėtė herė nuk jeni tė paaftė. Kėtė herė askush s’mund t’ju detyroj pėr asgjė: ju posedoni inteligjencė tė mjaftueshme, logjikė tė mjaftueshme, fuqi tė mjaftueshme argumentuese – nuk ėshtė e lehtė tė detyrohet besimi i marrė nė juve. Kjo ėshtė mbrojtja juaj. Lindja e dytė ėshtė fillim i jetės sė re.
Unė dua qė e tėrė bota ta fillojė jetėn e re. Ajo ėshtė bėrė e amullt. Ajo jeton nė mjerim dhe vuajtje, por ende askush s’ėshtė aty tė thotė kėtė – o njerėz ju vareni nga dituria juaj, urtėsia juaj, pėr shkaktarėt e mjerimit tuaj.
Tė gjitha religjionet e botės janė kundėr kontrollit tė lindjes. Natyrisht se ata duhet tė jenė kundėr kėsaj, sepse sa mė shumė fėmijė qė ka, aq ma shumė varfėri do tė ketė. E varfėria ėshtė bekim i madh pėr religjionet: ata mund t’i konvertojnė njerėzit, ata mund tė hapin spitale, jetimore, shkolla. Ata mund tė japin vetėm njė pjesė tė vogėl tė bukės, dhe komfori bėhet shumė i lehtė.
Nėse bota ėshtė e pasur dhe s’ka askush qė ėshtė i varfėr, i tėrė tregu prej nga religjionet i fitojnė robėrit e tyre zhduket. Ata nuk brengosen pėr atė se ēka mos kontrolli i lindjes mund tė shkaktojė. Kjo shkakton mjerim tė madh. Gjatė gjithė kėtij viti nė Etiopi njerėzit kanė vdekur pandėrprerė – me mija njerėz pėr njė ditė – dhe ende priftėrinjtė e Etiopisė nuk janė pėr kontrollin e lindjes. Asnjė lider fetar nė botė nuk ka thėnė se tė paktėn nė Etiopi duhet tė legalizohet kontrolli i lindjes, abortimi duhet tė legalizohet.
Ata abortin e quajnė mėkat, sepse Zoti ėshtė ai qė jep lindjen e fėmijėve. E gjithė kjo ėshtė marrėzi e kulluar! Ose Zoti ėshtė absolutisht idiot…Ai nuk i kupton ekonomitė e thjeshta, tė cilėn nėse ju lindi aq shumė fėmijė tė paktėn tė dėrgojė njė copė toke, fabrikė, diēka pėr t’i dhėnė atyre pėrkrahje.
Toka mbetet e njėjtė. Produktiviteti i saj zvogėlohet pėr ēdo ditė sepse ju keni qenė prodhues pėr miliona vjet. Toka e humbė fuqinė e saj, bėhet jopjellore, e Zoti s’po bėn asgjė pėr tokėn, por Ai po vazhdon me dėrgimin e fėmijėve. E priftėrinjtė e pėrfaqėsuesit i kanė skicat e tyre vetjake – ata nuk brengosen pėr Zotin.
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-07-12, 13:08   #23
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Aq gjatė sa e di unė, Zoti e praktikon kontrollin e lindjes, sepse Ai e ka pasur vetėm njė djalė, Jezu Krishtin. Ēfarė ka ngjarė mė pas? E vetmja mundėsi ėshtė qė Ai ka filluar me pėrdorimin e metodės sė kontrollimit tė lindjes; pėrndryshe, deri mė tash do tė ishin krijuar me miliona Jezu Krishta.
Nėse e pėrcillni Zotin ju tė paktėn mund ta kuptoni njė gjė: se nė tėrė amshimin ai ka krijuar vetėm njė djalė, edhe atė tepėr, jo nga gruaja e tij. Ai nuk e ka marrė rrezikun tė martohet, sepse gratė janė gra: ato mund t’ia fillojnė ngacmimit, ankimit, “Unė dua edhe njė fėmijė; Unė dua vajzė. Djalė ėshtė nė rregull por unė dua vajzė.”
Kėshtu ai ka bėrė krim dhe e ka mbarsur Marinė e Virgjėr. Askush kėtė nuk e quan mėkat, e nėse kjo ėshtė virtyt, atėherė pėrse ai e ka ndal? Ka aq shumė virgjėresha; posaēėrisht nė Greqi ka aq shumė virgjėresha – ai do tė duhet tė gjitha t’i mbarsojė.
Pėrpjekja ime ėshtė tė shkoj rreth botės pėr t’i takuar njerėzit e mi, shumė prej tė cilėve mė njohin, shumė prej tė cilėve nuk mė njohin. Por unė dua qė tė kem shikim brenda syve tė tyre; ndoshta diēka ngjanė.
Ky ėshtė transformim, jo konvertim.
Ndoshta ata dashurohen nė mua. E tė dashurohesh nė dikė i cili ėshtė kundėr tė gjitha religjioneve, i cili ėshtė kundėr tė gjitha kombeve, i cili ėshtė kundėr tė gjitha qeverive, i cili ėshtė kundėr tė gjitha politikave, merr guxim.
Siē e ka aprovuar Gjermani ligjin me tė cilin ata nuk mė lejojnė tė hyjė nė Gjermani…Ata mė sė shumti frikėsohen prej njerėzve, sepse numrin mė tė madh tė sanjasinėve nga Evropa e kam nė Gjermani – pėr arsye shumė tė thjeshtė se Adolf Hitleri plotėsisht e ka shkatėrruar besimin nė politikanėt e gjeneratės sė re. Gjithashtu e ka shkatėrruar besimin e tyre nė tė ashtuquajtura religjione.
Papa nė Itali ka qenė i bekuar dhe iu ėshtė lutur Zotit pėr fitoret e Benito Musolinit i cili ka qenė fashist dhe partner i Adolf Hitlerit nė luftėn e dytė botėrore. Kisha Gjermane ėshtė lutur pėr fitoren e Adolf Hitlerit nė luftė, e Adolf Hitleri ka vrarė me miliona Ēifut; akoma kisha lutet pėr tė, jo pėr ata Ēifutėt e shkretė tė cilėt s’kanė pas kurrfarė lidhje me krejt kėtė. Edhe nė Angli kryepeshkopi i kishės sė Anglisė ėshtė lutur pėr fitoret e Anglisė. Tė gjithė ata iu janė lutur tė njėjtit Zot, dhe tė gjithė ata kanė qenė pėrfaqėsues tė tė njėjtit Zot! A mund t’i shihni kontradiktat?
Rinia mė e frustruar nė tėrė botėn ėshtė rinia nė Gjermani. Nderi i shkon Adolf Hitlerit, ai i ka vendos themelet pėr mua.
Tash tė ritė nė Gjermani nuk janė tė gatshėm tė futen nė asnjė burg, as religjioz as politik; ata dėshirojnė tė mbesin plotėsisht tė lirė. E ata politikanėt e marrė thonė se mund t’i ndalin…
Tash kur jam kėtu, tė gjithė sanjasit e mi Gjerman do tė vijnė kėtu. Unė do tė shėtisja nėpėr Gjermani. Nuk mė lejoni tė hy brenda, por ju nuk mund t’i ndaloni sanjasit e mi tė dalin jashtė. Nė Indi, ata sė pari kanė tentuar tė ma marrin pasaportėn kėshtu qė nuk kam mundur tė shkoj askund jashtė Indisė. Ata i kanė informuar tė gjitha ambasadat e Indisė nė tėrė botėn tė mos i japin askujt vizė kushdo qė dėshiron tė mė vizitoj; as mediave nuk iu ėshtė lejuar tė mė afrohen, kėshtu qė kam qenė plotėsisht i izoluar, i ndarė nga njerėzit. Por politikanėt, gjithmonė kam kėtė mendim: i pėrkasin klasės mė tė retarduar tė inteligjencės. Ata nuk kanė pasur idenė se unė mund tė shkojė nė Nepal ku nuk ka nevojė pėr pasaportė, as viza nuk ėshtė e nevojshme.
Unė i kam sfiduar tė gjitha qeveritė e botės, kėshtu nėse ndonjė qeveri ka guxim dhe trimėri dhe pak krenari atėherė unė jam i gatshėm tė bėhem banor i atij vendi – ma jepni pasaportėn. Dhe pesė qeveri janė pėrgjigjur se janė tė gatshme; pavarėsisht prej pasojave ata mė dėshirojnė tė jem qytetar i tyre. Tash unė mund tė zgjedhė nė mes pesė shteteve.
Ata nuk mund tė mė ndalojnė: unė do tė shkoj nėpėr botė. Unė do t’i the sanjasėve tė mi nė Gjermani tė luftojnė kundėr qeverisė me mjete paqėsore, tė shkojnė nė gjyq, sepse absolutisht ėshtė e kundėrligjshme tė ndalohet personi tė hy nė shtet i cili nuk ka bėrė kurrfarė tė keqe nė shtet, i cili kurrė s’ka qenė nė atė shtet. Kjo ėshtė e pashembullt.
Unė me tė vėrtetė besoj se ju do ta fitoni rastin – dhe kjo do tė jetė njė goditje e mirė nė fytyrė qė i bėhet politikanėve gjerman. Unė do tė vij nė Gjermani; por sė pari ju rregullojeni me qeverinė tuaj. Mandej ata do tė kthejnė nė shans tė mirė, sepse para se unė tė vij atje do tė jetė njė publicitet i madh, e tėrė Gjermani do tė jetė e involvuar nė kėtė.
Pėrse duhet qeveria tė bėjė ligj i cili kurrė s’ėshtė bėrė nė asnjė shtet tjetėr, ndonjėherė? Kėshtu lufta paqėsore me qeverinė, shkon nė gjyq. Ligji ju shkon nė favor, edhe simpatia e publikut do t’ju shkoj nė favor. Pėrdorni kėtė si themele tė mirė pėr ardhjen time. Dhe atė ditė ju do tė jeni fitimtar, unė do tė hy nė Gjermani. Me mijėra njerėz tė cilėn ndoshta nuk kanė mundur tė mė kontaktojnė….qeveria do t’i detyrojė tė vijnė nė kontakt me mua.
Ky ėshtė totalisht lloj tjetėr udhėtimi. Pėr pesė vjet shumė sanjas tė mi nuk i kam parė: Amerika ka qenė shumė e shtrenjtė pėr ta tė vijnė tek unė. Dhe ky ka qenė pikėllim nė zemrėn time, dhe atė vetėm pėr para – kjo s’do tė thotė asgjė – njerėzit nuk mund tė vijnė nė kontakt tė drejtpėrdrejtė me mua. Kėshtu vendosa nėse ata nuk mund tė vijnė tek unė, nėse i eturi nuk mund tė shkoj tek pusi…
Kėtė e thotė edhe Muhamedi: pusi nuk mund tė shkojė tek i eturi – por kjo ka qenė para xxxėmbėdhjetėmijė vjetėsh. Sot mund t’i ēoni gypat nė ēdo shtėpi! Kėshtu i eturi nuk ka nevojė tė shkoj tek pusi; pusi mund tė shkojė nė thellėsinė mė tė madhe tė zemrės e tė eturit – vetėm gypi duhet tė lidhet!
Teknologjia ka ndryshuar; proverbat zgjasin pak mė shumė pėr t’u ndryshuar nė pėrputhje me teknologjinė. Por mua mė pėlqen t’i ndryshoj ato: Nėse i eturi nuk mund tė shkoj tek pusi, tash pusi mund tė shkoj tek i eturi. E kjo nuk ngjanė vetėm me njė udhėtim, dhe nuk ngjanė vetėm pėr njė ditė a dy: unė do tė jem nė ēdo shtet pėr dy muaj, tre muaj, kėshtu qė unė do tė jem nė kontakt me njerėzit. E kjo do tė jetė nė rrjedhėn e ngjarjeve.
Unė do t’i kem disa vende si seli, kėshtu qė kur tė jem lodhur do tė jem atje, pėrndryshe do tė jem nė turne. Nė kėtė mėnyrė njerėzit nuk kanė nevojė tė vijnė tek unė, unė do tė shkoj tek ata. Kjo duket se ėshtė mė e thjesht, mė ekonomike. Nė kėtė mėnyrė njerėzit tė cilėt nuk kanė pasur mundėsi tė vijnė nė kontakt me mu do tė vijnė nė kontakt.
Unė do tė trokas nė ēdo derė. E as personi mė i rėndė nuk do tė mund tė refuzojė ta hap derėn, tė paktėn vetėm ta shoh se cili ėshtė ai person. Dhe kjo ėshtė mė se e mjaftueshme: para se tė mbyllet dera, unė do tė jem brenda.
Por ky nuk ėshtė konvertim. Kjo ėshtė pėrhapje mė e madhe e dashurisė, lirisė mė tė madhe, individualitetit mė tė madh, vetėdijes mė tė madhe.

Nga libri :''Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej''
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-07-12, 13:21   #24
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Ligjėrime nga OSHO


Pyetje.

“Si po ndiheni kėtu nė Greqi, nė tokėn e Sokratit?”

Osho:

Sokrati ėshtė njė prej personave tė cilin e dua mė sė shumti. Dhe kur vij kėtu ndjej lumturi tė llahtarshme, sepse ėshtė ajri i njėjtė tė cilin Sokrati e ka frymuar, ėshtė toka e njėjtė tė cilin ai e ka kaluar, njerėzit e njėjtė me tė cilėt ai ka biseduar, ka komunikuar.
Pėr mua, Greqia pa Sokratin ėshtė asgjė. Me Sokratin, ėshtė gjithēka. Atė ditė kur Athina ka zgjedhur ta helmojė Sokrartin, ajo e ka helmuar tėrė shpirtin Grek. Ajo mė kurrė s’ka qenė nė lartėsi tė njėjtė. Njėzet e pesė shekuj kanė kaluar, por asnjė njeri nuk ka mundur tė arrijė lavdinė e njėjtė, dritėn e njėjtė, mendjemprehtėsi tė njėjtė.
Me vrasjen e Sokratit, Greqia ka bėrė vetėvrasje.
Dhe kjo mund tė shihet lehtė. Po ta kishin dėgjuar Sokratin ma mirė sesa qė e kanė helmuar, dhe t’i kishin kapėrcyer kushtėzimet e tyre, tė cilat ai ka kėrkuar prej tyre t’i bėjnė, Greqia do tė ishte sot nė vetė majėn botėrore tė inteligjencės, vetėdijes, dhe tė gjurmimit tė sė vėrtetės. Por njerėzit janė injorantė.
Atyre duhet t’ju falet, por nuk duhet t’ju harrohet. Nėse jua harroni, ju jeni tė gatshėm tė bėni prapė gabimin e njėjtė. Faljau atyre njerėzve tė cilėt e helmuan Sokratin, por mos e harro, kėshtu qė kurrė mė mos tė pėrsėritet e njėjta.
Ka pasur njerėz tė ndritur nė botė, por Sokrati ėshtė diēka i veēantė. Ka qenė Gautam Buda, Lao Ce, Ēuang Ce – nė Greqi vetė Pitagora ka ardhur, Herakliti; nė Persi, Zaratrustra…e shumė tė tjerė, por asnjėri prej tyre nuk i ka pasur kualitetet specifike tė cilat i ka poseduar vetėm Sokrati. Dhe kjo ėshtė qasje shkencore nė ēdo gjė – dhe nė kėtė ka qenė "krimi" i tij.
E ju tė gjitha tė mirat qė ekzistojnė nga shkenca nė tėrė botėn i shfrytėzoni, duke mos ditur se Sokrati e ka sakrifikuar vetveten pėr pyetjet e njėjta shkencore. Ai ka pyetur vetėm njė gjė: se asgjė nuk duhet tė besohet. Ēdo gjė duhet tė pėrjetohet, tė eksperimentohet, pėrpos nėse ekzistojnė dėshmitė, dėshmitė pa shqyrtim, nuk duhen tė jenė tė pranuara. Madje edhe faktin kur ta pranoni si tė vėrtetė, pranojeni atė si tė vėrtetė hipotetike, sepse kush e di? – nesėr mund t’i zbuloni faktet e reja, dhe ju do tė duhet ta ndryshoni tė vėrtetėn.
Askush nuk ka qenė nė shėrbim tė sė vėrtetės mė shumė se Sokrati. Madje edhe nėse ju e keni zbuluar tė vėrtetėn – sot duket absolutisht e vėrtetė, s’ka asnjė tė metė, s’ka mundėsi qė ndonjėherė tė jetė e pavėrtetė – ende ai thotė se shpirti shkencor do ta pranoj vetėm si diēka hipotetike, pėr kohėn ekzistuese…sepse pėrjetėsia ėshtė pėrpara. Ēdo ditė faktet e reja do tė zbulohen, dhe kėto fakte mund tė mos shkojnė me tė vėrtetėn e juaj. Ju ndoshta duhet ta ndryshoni atė, ndoshta ju duhet tė krijoni hapėsirė pėr tė vėrtetat e reja. Kjo ėshtė diēka absolutisht unike nė gjithė botėn.
E ky burrė nuk e ka proklamuar vetveten si Jezu Krishti qė thotė se ėshtė i vetmi djalė i Zotit, e as si mesi apo profet. Dhe kjo mė bėnė tė kem respekt shumė tė thellė ndaj Sokratit, dhe mosrespekt ndaj tė gjithė atyre pretenduesve tė cilėt kanė folur se janė profetė, shpėtimtar dhe mesi. Sokrati ka qenė shumė mė inteligjent se ēdonjėri prej tyre, por ende aq i pėrulur saqė ka mbetur vetėm qenie njerėzore, me papretendim tė jetė mė i veēantė, mė i lartė.
Para njėzetepesė shekujsh ka qenė edhe mė vėshtirė, sepse nė ēdo shtet ka pasur mesi, profetė, lajmėtarė tė Zotit, djem tė Zotit. Nė atė mjedis pėrulja e njeriut me tė vėrtetė ėshtė befasuese dhe e bėnė atė njė prej qenieve mė tė respektuare njerėzore i cili ndonjėherė ka ecur mbi tokė.
Sokrati nuk beson nė asnjė Zot, por ai nuk thotė se nuk ka Zot. Ai ėshtė shumė racional. Ai thotė: “Sa i pėrket njohurisė qė kam, duket se Zot nuk ka, por kush e di se ēfarė do tė jenė rezultatet e hulumtimit tė mėtejshėm? Le ta marrim si hipotezė se Zoti nuk ekziston, por nėse njė ditė e zbuloni Zotin, hipoteza mund tė ndryshohet."
Sokrati nuk thotė se jeta vazhdon pas vdekjes. Ai thotė: “Mė duhet tė pres dhe ta shoh. Kur tė vdes, tek atėherė mund ta shoh se a ekziston jeta pas vdekjes apo jo, sepse askush nuk ėshtė kthyer mbrapa nga vdekja pėr tė na treguar se jeta ekziston.”
Dhe kurrė mos harroni se kjo ka qenė para njėzet e pesė shekujsh. Ky njeri ka pasur guxim tė tillė saqė kur ia kanė dhėnė helmin, ai i ka tubuar tė gjithė nxėnėsit e vet dhe ju ka thėnė: “Ju gjithmonė keni pėr tė pyetur rreth asaj se a ekziston jeta pas vdekjes apo jo. Ky ėshtė rast i mirė, shans e madhe! Po tė kisha vdekur me vdekje tė zakonshme atėherė s’do tė kishte pasur as shans. Por tash helmi do tė mė jepet – e helmi vret shumė ngadalė – kėshtu do t’ju flas deri nė ēastin e fundit, derisa gjuha ime mos tė mpihet dhe tė mos mund tė them asgjė.”
Dhe kur iu ėshtė dhėnė helmi ai ka vazhduar tė flas me sy tė mbyllur: “Kėmbėt e mia deri nė gjunjė janė tė vdekura. Nuk po i ndjej; madje edhe nėse i preki ato prapė nuk i ndjej. Jeta ka ikur prej tyre. Por njė gjė duhet mbajtur mend: unė ende po ndihem si i tėrė siē kam qenė gjithmonė. Kėshtu vdekja e kėmbėve nuk e ka dėmtuar vetėdijen time.”
Mandej vazhdon: “Gjysma e trupit tim, pjesa e poshtme e trupit, ėshtė e vdekur, por unė komplet jam i tėrė: gjysma e vetėdijes sime nuk ka vdekur.” Mandej thotė: “Duart e mia janė mpirė, sytė mė janė varur, dhe unė mund tė ndjej se gjuha ime mund tė ndalet nė ēdo ēast, kėshtu kjo ėshtė ndoshta deklarata e fundit qė e bėj pėr ju – se jeta ekziston pas vdekjes, sepse po mund ta shoh se vdekja po ngjanė. Pjesėt e trupit tim janė tė vdekur por unė jam plotėsisht i gjallė. Asgjė s’po mungon. Kėshtu unė jam i sigurt vetėm atėherė kur mė ndalet gjuha, sytė mė mbyllen dhe zemra mė pushon, kjo nuk shkon nė thelb. Por mos mė besoni, kjo pėr juve ėshtė vetėm hipotezė. Kur ju tė vdisni, provojeni.” Ēfarė shpirti shkencor!

Ndihem pamasė i lumtur qė jam kėtu.
Unė e dua Sokratin mė shumė se ēdokush tjetėr – pėr pėrulėsinė e tij, pėr pyetjet e tij shkencore, pėr moskrijimin e religjionit, pėr moskrijimin e teologjisė, pėr moskrijimin e pasimit, pėr atė se nuk ėshtė bėrė profet…e pėr tė cilėn ka qenė i aftė, shumė mė i aftė se qė kanė qenė Jezusi, Moisiu apo Muhamedi. Tė gjithė kėta njerėz kanė qenė analfabet.
Sokrati ka qenė shumė mė i sofistikuar, mė i kulturuar sesa mund ta imagjinoni. Joshja se ka detyruar ta proklamoj veten e ti si zot, dhe nga ky proklamim ai ndoshta do tė kishte qenė i adhuruar e jo i helmuar. Njerėzit e njėjtė tė cilėt e kanė vra do ta kishin adhuruar atė; ata do tė kishin ndėrtuar kisha, dhe ata edhe mė tutje do ta kishin adhuruar.
Nevojitet trimėri e hatashme kur keni vetėdije tė tillė, qartėsi tė tillė, tė mbeteni tė pėrulur dhe njeri i drejtė – duke e ditur nė mėnyrė tė pėrkryer se kjo rrugė ēon nė vdekje. Herėt e vonė njerėzit e njėjtė do t’ju vrasin, kėta njerėz tė cilėve pėrpiqeni t’jua hiqni tė gjithė zinxhirėt.
Prapė Sokrati ka zgjedhur tė mbetet NJERI. Kjo ėshtė ajo pėrse nuk shihni asnjė religjioni tė cilėn e ka lėnė Sokrati, asnjė kishė, asnjė teologji, asnjė shkrim tė Shenjėt.
Por Sokrati ka bėrė njė shėrbim tė madh: ai e ka bėrė tė qartė se profetėt tuaj dhe mesit tuaja janė injorant. E ju nė atė kurth injoruese keni ra shumė lehtė, sepse ato e forcojnė pozitėn tuaj shoqėrore, ato ju ndihmojnė tė qėndroni nė burg. Dhe ata e quajnė burgun tėnd me emra tė mirė, dhe ju jeni tė lumtur.
Me njeriun si Sokrati ju nuk jeni tė lumtur sepse ai saktė ju tregon se ēfarė ėshtė situata – se ju jeni tė burgosur, dhe se ju duhet tė dilni prej aty.
Njerėzit janė pėrtac; njerėzit nuk dėshirojnė tė ndryshojnė.
Njerėzit dėshirojnė vetėm shpėtim.
Dikush duhet tė vij, sikur nga diku ėshtė mė i lartė, tė vije nga vetė Zoti t’ju thotė atyre, “Ju jeni tė pėrkryer – vetėm vazhdoni tė besoni nė Zot. Vetėm vazhdoni tė luteni pėr ēdo mbrėmje nga dy minuta, dhe ēdo gjė ėshtė perfektė, nė rregull me ty.” Kjo do t’ju kėnaqė, sepse ju kursen nga tė gjitha vėshtirėsit e ndryshimit.
Njerėzit si Sokrati duket tė jenė shumė tė rrezikshėm sepse ata rėnd goditin nė shpėtimin tuaj: ata i largojnė tė gjitha pozitat tuaja shoqėrore, ata e vėnė nė dukje realitetin tuaj. Puna e tyre ėshtė kirurgjike. Kjo dhemb, kjo ėshtė e dhembshme, por kjo ėshtė mėnyrė pėr tė lindur njeriu i ri.
Atė qė ka bėrė Sokrati para njėzet e pesė shekujsh, unė po e bėj tash.
Njėzet e pesė shekuj ka kaluar pa kurrfarė shanse pėr tė ndryshuar sa i pėrket njerėzimit. Tre herė kanė tentuar tė mė vrasin…tre atentate nė jetėn time. Nė ēdo mėnyrė tė mundshme tė njėjtit njerėz tė cilėt kam provuar t’i bėj tė lirė, kam provuar t’jua heq zinxhirėt, e ata janė tė gatshėm tė mė vrasin. Njerėzimi nuk ka ndryshuar. Akoma do ta bėnin tė njėjtėn.
Por atė, tė cilėn Sokrati nuk ka qenė i aftė ta bėj, unė jam i aftė ta bėj.
Ai ka qėndruar nė njė hapėsirė shumė tė vogėl nė Athinė, madje as nė tėrė Greqinė. Athina ka qenė qytet-shtet, dhe ai ka qėndruar aty gjatė tėrė jetės sė tij.
Unė i pėrkas tėrė botės.
Nė vende tė vogla ju ndoshta nuk do tė gjeni njerėz tė guximshėm, por nė tėrė botėn ju duhet tė jeni tė gatshėm se do tė gjeni me mijėra njerėz tė cilėt kanė kapacitet tė bėhen Sokratist. Kėshtu unė jam nė pozitė mė tė mirė.
Pėr kėtė ju jeni fakt. Nė tėrė botėn kemi tre deri nė katėr milion njerėz tė cilėve iu rrah zemra me mua. Ky ėshtė revolucion i madh. E numri i tyre po shkon duke u rritur kėshtu unė do tė jem nė ēdo skaj e kėnd tė botės.
Ne kemi pėr ta krijuar fuqinė botėrore kundėr masės injorante, kėshtu ata mė nuk do ta helmojnė Sokratin, kėshtu ata mė s’do ta kenė guximin ta bėjnė atė. Pėrndryshe do tė shkoni duke ecur nė rrethin e njėjtė vicioz: ēdo herė Sokrati ėshtė aty, ju do ta vritni.
Nė tėrė historinė greke nuk ka asnjė emėr tjetėr qė mund tė krahasohet me kėtė burrė. Askush nuk mund t’i vij as deri tek supet. Ai qėndron lartė si maje e madhe mali. Ndoshta njerėzit bėhen xheloz kur shohin njeri kaq tė madh – kaq tė pėrulur, kaq inteligjent, kaq i mprehtė, kaq i bukur. Ndoshta ata fillojnė ta krahasojnė veten e tyre me atė dhe ndjejnė inferioritet tė madh, dhe inferioriteti bėhet revanshiste.
Nė Indi ekziston proverbi i cili thotė se deveja nuk dėshiron tė shkojė afėr malit – asaj i pėlqen tė jetojė nė shkretėtirė. Kėtu, ai ėshtė mal. Por afėr malit ai ndihet shumė keq – ai bėhet burracak i drejtė.
Por nėse ne kemi me miliona njerėz nė tėrė botėn, atėherė turma injorante mund tė parandalohet, dhe duhet tė parandalohet, kėshtu qė mė kurrė tė mos ketė prapė Sokrata tė kryqėzuar, helmuar, vrarė. Ata janė elita jonė e madhe. Ne duhet mėsuar artin e tyre tė rritjes, transformimit, dhe se si ata e kanė fituar pėrulėsinė e tillė, heshtjen e tillė, qetėsinė e tillė, madje ai edhe duke vdekur…
Vendimi ėshtė marrė qė saktėsisht kur tė perėndojė dielli Sokratit t’i jepet helmi. Ai ka shikuar nga dritarja dhe ka thėnė: “Dielli ka perėnduar! Njeriut, i cili jashtė ka pėrgatitur helmin, thoni se po vonon dhe se ai kurrė nuk duhet tė vonohet kur ėshtė nė detyrė.”
Burri kishte hyrė brenda dhe i kishte thėnė: “Ju qenkeni njeri i ēuditshėm! Vetėm dashuria ndaj jush mė ka shtyrė ta prolongoj procesin pėr tė mundur tė jetoni ju edhe pak mė gjatė. Unė shumė njerėzve ua kam dhėnė helmin – ky ėshtė profesioni im – por zemra ime po dridhet, duart e mia po dridhen. Atė qė po e bėj nuk ėshtė e drejtė. Dėshiroj ta shtyj afatin sa mė gjatė qė mundem.”
Sokrati kishte thėnė: “Jo, kjo nuk ėshtė e drejtė. Ju bėjeni punė tuaj; ndjenjat e juaja personale nuk do tė duhej tė futen nė kėtė. Aq mė shumė, unė jam shumė kureshtar tė shkoj nė vdekje sepse kam jetuar jetė tė gjatė, dhe i di tė gjitha fshehtėsitė e saj, por vdekja ėshtė aq aventurė e madhe, aq e panjohur. Kėshtu qė mos vono, vetėm bjere helmin.”
Njerėzit tė cilėt nuk kanė frikė nga vdekja, ne i vrasim. E kėta janė njerėz tė cilėt e kanė njohur jetėn: kjo ėshtė arsye pėrse ata nuk frikohen nga vdekja. Thellė poshtė ata e dinė se ekziston diēka qė do tė vazhdojė, por ta nuk kanė kurrfarė dėshmie, kurrfarė shėnimi. Kjo ėshtė arsye pėrse Sokrati nuk flet pėr tė; ai do tė flet vetėm kur dėshmia ėshtė aty. Devotshmėri kaq e madhe pėr shpirtin shkencor! Kjo ėshtė arsyeja pėrse pas tij nuk ėshtė krijuar religjioni qė e pason atė.
Dhe pėrpjekja ime ėshtė qė e ardhmja e religjionit tė jetė, asgjė tjetėr, pėrpos shkencė. Pikėrisht siē ekzistojnė shkencat tjera – ato janė shkenca mbi botėn objektive – aty duhet tė jetė edhe njė shkencė tjetėr, e brendshme, mbi botėn subjektive. Aty nuk ka hapėsirė apo sferė pėr asnjė religjion nė pėrgjithėsi. Shpirti shkencor ėshtė i aftė pėr zbulimin e tė vėrtetės sė objektit dhe ėshtė i aftė pėr zbulimin e tė vėrtetės sė subjektit, brendisė suaj.
Unė jam pamasė i lumtur qė jam kėtu shkaku i Sokratit, por pamasė i pikėlluar shkaku i grekėve qė e kanė helmuar njeriun.
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-08-12, 11:34   #25
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Ligjėrime nga OSHO


Pytje.

“Kohė tė gjatė kam kėrkuar dhe iu kam pėrmbajtur metodave pėr t’u transformuar. Pas katėr viteve nė “komunėn wioska tė Kelnit” ndihem shumė i ēliruar, jo pėr ta detyruar vetveten.
A mund tė jetė se unė veē jam i ēliruar duke mos qenė i vetėdijshėm kėsaj?
Unė jam gjerman, dhe programi im ėshtė se pa pėrpjekje tė mėdha asgjė s’mund tė arrihet.”


Osho:

Njė gjė ėshtė e sigurt: ju jeni gjerman; nė tė kundėrtėn nuk mund tė pyetni, “mund tė jetė njeriu i ēliruar duke mos ditur kėtė?”
Ēlirimi vjen me vetėdije:
Nuk ka ēlirim tė pavetėdijshėm.
Dhe programimi i juaj gjerman, se asgjė s’mund tė arrihet pa pėrpjekje tė mėdha, ėshtė barrierė - pengesė. Kjo ėshtė e vėrtetė sa i pėrket botės sė jashtme: asgjė nuk mund tė arrihet pa pėrpjekje tė mėdha. Por ligjet e botės sė jashtme nuk janė tė zbatueshme pėr brendinė e qenies suaj. Nė fakt ju pikėrisht duhet t’i gjeni ligjet e kundėrta – ju po lėvizni nė anėn e kundėrt.
Kur lėvizni nga jashtė, e cila ėshtė nė njė kahje; kur lėvizni nga brenda, ju saktėsisht lėvizni nė anėn e kundėrt. Pra, nėse ligji ėshtė se, asgjė s’mund tė arrihet nė botėn e jashtme pa pėrpjekje tė madhe, atėherė ligji pėr botėn e brendshme do tė jetė se, asgjė nuk mund tė arrihet me pėrpjekje tė madhe.
E vetmja mėnyrė tė arrihet diēka nė botėn e brendshme ėshtė “le tė shkojė” – mėnyrė e pėrpjekjes sė papėrpjekshme, e relaksimit. Ky nuk ėshtė veprim; ky ėshtė joveprim. Ky nuk ėshtė aksion, ky ėshtė mosveprim. Dhe kjo duket e vėshtirė sepse ēdokujt qė nga fillimi i hershėm iu ėshtė thėnė: “Bėn diēka, nuk mund tė shkosh pėrpara vetėm duke qėndruar aty! Gjithmonė diēka ėshtė mė mirė se asgjė.” Nė botėn e brendshme kėto nuk janė ligje.
Asgjė ėshtė mė mirė se ēdo gjė.
Nė botėn e brendshme, nuk bėhet asgjė: vetėm qėndroni atje! Kjo do tė funksionojė sepse ēdoherė kur diēka bėni, ju jeni tė involvuar nė diēka tjetėr; kur nuk bėni asgjė ju jeni tė relaksuar nė vetvete. Nga tė shkohet? Madje edhe vetė shkuarja nuk ėshtė e lejuar, sepse ajo ėshtė pjesė e aksionit.
Kėshtu, shumė thjeshtė, pėrqendroheni nė vetvete, dhe nė ato momente kur jeni tė pėrqendruar nė vetvete, krijohet mundėsia e ēlirimit, e shikimit tė parė tė qiellit tė botės sė brendshme, tė yjeve tė brendshme…
Programimi i juaj gjerman natyrisht se ėshtė i vėshtirė. Kurrė nuk kam dėgjuar pėr asnjė gjerman se ėshtė ndritur para Vimalkirti – Vimalkirti ka qenė sanjas i imi. Por unė kurrė nuk kamė dėgjuar gjatė gjithė historisė se ndonjė gjerman tjetėr ėshtė bėrė ndonjėherė i ndritur. Gjermania ka prodhuar dy luftėra botėrore. Ka prodhuar luftėtar tė mėdhenj, filozof tė mėdhenj, teologė tė mėdhenj, por nuk ėshtė dėshmuar e suksesshme nė prodhimin e asnjė njeriu tė ndritur, pėr arsye tė thjeshtė se i tėrė programimi ėshtė i tillė qė tė krijojė ushtarė, e jo sanjasin. Ushtari gjerman e ka bukurinė qė s’e ka asnjė ushtar tjetėr.
Kur ka ardhur Vimalkirti tek unė dhe ėshtė bėrė sanjasin unė, nuk kam pasur idenė se ai ka qenė stėrnip i mbretit tė Gjermanisė – ai kurrė s’ma ka thėnė. Ai ka qenė qenie e rrallė njerėzore: qenie e pjesės sė familjes mbretėrore mė tė vjetėr nė Evropė, ai ka punuar vetėm si roje para shtėpisė sime. Do tė befasoheni – me vite ka qenė aty, nė meditim, ka bėrė punėn e tij, por askujt kurrė s’i ka treguar.
Kur ka vdekur, tek atėherė jemi bėrė tė vetėdijshėm se ėshtė stėrnip i mbretit Gjerman. Ai ka qenė ndoshta gjermani i parė i cili ėshtė ndritur, dhe arsyeja duket se ėshtė, se ai ka ardhur nga familja mbretėrore, kėshtu qė ai nuk ka qenė i programuar si ēdo gjerman tjetėr qė ėshtė i programuar. Pasi qė kishte prejardhje nga familja mbretėrore, brenda tij kishte diēka rebeluese. Familja e tij nuk ka qenė mė nė pushtet; pėrndryshe ai do tė kishte qenė mbret i Gjermanisė. Ai kishte diēka rebeluese kundėr tėrė Gjermanisė dhe kundėr tėrė shpirtit Gjerman, e cila e kishte larguar familjen e tij dhe atė personalisht nga pushteti.
Ai ėshtė rebeluar nė ēdo mėnyrė. Ai ėshtė martuar me sanjasine. Familja e tij kanė qenė kundėr sepse ajo nuk ka qenė e gjakut mbretėror. Dhe ai, sigurisht, ka insistuar nė martesė me tė, vetėm pėr atė arsye, se ajo nuk ka qenė e gjakut mbretėror. Kjo ėshtė se si ai e ka thyer programimin e tij. Kur ka ardhur tek unė dhe e kam pyetur: “Vimalkirti, ēfarė pune dėshiron?”, ai ėshtė pėrgjigjur: “Ti thjesht thuaj – ēfarėdo.”
E kam dashtė kėtė njeri qė nga momenti i parė kur e kam takuar. Ai ka pasur kualitet tė caktuar. Atėherė unė i thash: “Mirė, do tė bėhesh roje e imja, sepse je shumė i qetė dhe nuk do tė krijosh kurrfarė zhurme. Ti vetėm ulu tek dera ime.”
Duhet ta kuptoni se nė botė programi i cili ju thotė se duhet tė bėni shumė pėr tė arritur diēka plotėsisht ka tė drejtė. Nėse shkoni pas parasė, nėse shkoni pas pozitave, pushtetit, atėherė duhet tė bėni shumė. Por nėse ju vetėm e realizoni vetveten, ju s’keni nevojė tė bėni asgjė, sepse tashmė veē e keni. Vetėm gjejeni momentin e relaksuar, momentin e qetėsisė, kur mendja juaj nuk bredhė askund dhe vetėm qėndron brenda vetvetes – nė atė qėndrim pasiv ėshtė ēlirimi.
Kjo do tė jetė e mundshme, shumė mė e mundshme pėr shkak tė programit tuaj Gjerman. Lehtė ėshtė tė lėvizet prej programit tė vėshtirė pėr tė vepruar kah relaksimi. Pėr shembull, nėse tė them ta mbyllėsh grushtin aq fortė sa ke fuqi – ky ėshtė grusht Gjerman – sa gjatė do tė mund ta mbash tė mbyllur? Vazhdo ta ndrydhėsh aq fortė sa ke fuqi, dhe do tė vij momenti kur grushti to tė hapet vetvetiu se mė nuk do tė jeni nė gjendja ta ndrydhni atė edhe mė tutje. Ka limit. Pėr ta mbajtur dorėn e hapur nuk nevojitet kurrfarė energjie; kjo ėshtė gjendja e saj natyrale. Por pėr t’u mbajtur grushti mbyllur ku nuk ėshtė gjendje e tij natyrale - nevojitet njėfarė force.
Kėshtu ju shumė fortė e keni mbajtur grushtin tė mbyllur. Vetėm relaksone atė. Vetėm bėhuni mė pak Gjerman, dhe bėhuni mė shumė njerėzor. Dhe ju asgjė s’do tė humbni, do tė fitoni thesar tė pafund.
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-08-12, 11:43   #26
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Ligjėrime nga OSHO



Pyetje nga : Nxėnėsit e Rajneesh – HOLAND


"Problemi kryesor nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare nė Holandė ėshtė Eutanazia. Politikanėt po bėjnė luftė rreth formulės sė drejtė pėr ēėshtjen e nxjerrjes sė kėtij ligji. Ju lutemi komentona?"

Eutanazia, apo liria pėr ta zgjedhur vdekjen tuaj, duhet tė pranohet si e drejta e lindjes pėr ēdo qenie njerėzore.
Nė kėtė mund tė caktohet limiti, pėr shembull, shtatėdhjetė e pesė vjet. Pasi qė ėshtė mbi moshėn shtatėdhjetė e pesė vjeēe spitalet duhet tė jenė tė gatshme t’i ndihmojnė ēdokujt qė dėshiron tė ēlirohet nga trupi i tij. Ēdo spital duhet tė ketė vend pėr njerėzit qė vdesin, e atyre tė cilėve kanė zgjedhur tė vdesin duhet t’iu kushtohet konsideratė dhe ndihmė e veēantė. Vdekja e tyre duhet tė jetė e bukur.
Ēdo spital duhet ta ketė mėsuesin e meditimit. Personi i cili do tė vdes duhet t’i jepet njė muaj dhe do tė lejohet…nėse e ndryshon mendjen ai mund tė kthehet, sepse askush nuk e detyron atė. Njerėzit emocional tė cilėt duan tė bėjnė vetėvrasje nuk mund tė mbesin emocional njė muaj rresht – emocionaliteti mund tė jetė momental. Shumica e njerėzve qė kanė bėrė vetėvrasje, po tė kishin pritur edhe njė moment mė gjatė, ata nuk do tė kishin bėrė vetėvrasje nė pėrgjithėsi. Kjo ėshtė largim nga hidhėrimi, largim nga xhelozia, largim nga urrejtja apo largim nga diēka qė ata e kanė harruar si vlerė tė jetės.
I tėrė problemi ėshtė nė atė se politikanėt mendojnė, nėse pranohet eutanazia, do tė thotė se vetėvrasja mė nuk ėshtė krim. Jo, kjo s’do tė thotė ashtu. Vetėvrasja gjithmonė ėshtė krim.
Eutanazia do tė jetė me lejen e bordit mjekėsor. Njė muaj qėndron nė spital – ēdo lloj ndihme e cila mund t’i jepet personit tė qetėsohet dhe tė jetė i heshtur… tė gjithė miqtė i vijnė pėr ta takuar, gruaja e tij, fėmijėt e tij, sepse ai po shkon nė udhėtim tė gjatė. Nuk shtrohet pyetja pėr ta ndalur atė – ai ka jetuar gjatė, dhe ai kurrsesi nuk dėshiron tė shkoj nė jetė, puna e tij ka pėrfunduar.
Dhe ai duhet tė mėsohet tė meditojė pėr njė muaj. Kėshtu ai mund tė meditojė derisa tė vjen vdekja. Dhe pėr vdekje, ndihma medicinale duhet t’i jepet ashtu qė t’i vijė si gjumė – ngadalė - ngadalė, hap pas hapi, me meditim gjumi shkon mė thellė. Ne mund t’i ndryshojmė vdekjet e mijėra njerėzve nė ndritje.
Dhe aty nuk ka frikė nga vetėvrasja, sepse ai nuk do tė bėj vetėvrasje; nėse dikush tenton tė bėj vetėvrasje ai prapė do tė jetė i varrosur nė krim. Ai po kėrkon leje. Me lejen e bordit tė mjekėve…dhe ai ka njė muaj nė dispozicion nė tė cilin ai mund ta ndryshoj mendjen nė ēdo moment. Nė ditėn e fundit ai mund tė thotė: “Unė nuk dua tė vdes” – mandej ai mund tė shkojė nė shtėpi. Nė tė nuk ka problem: ky ėshtė vendimi i tij.
Momentalisht situata ėshtė shumė e ēuditshme nė shumė vende. Njerėzit provojnė tė bėjnė vetėvrasje – nėse kanė sukses, mirė; nėse nuk kanė sukses, atėherė gjyqi ua shqipton dėnimin me vdekje…Ēuditshėm! – ata vetvetes ja kanė bėrė atė. Ata janė zėnė nė mes. Tash pėr dy vjet do tė shkojnė nė gjyq; gjyqtarėt dhe avokatėt do tė grinden, edhe kjo edhe ajo, dhe nė fund njeriun prapė do ta varin. Ai e ka bėrė kėtė veē nė herėn e parė, vetvetes ja ka bėrė! Pėrse tė gjitha kėto marrėzira?
Eutanazia po bėhet gjithnjė e mė e nevojshme, sepse me pėrparimin e shkencės sė medicinės njerėzit po jetojnė mė gjatė. Shkencėtarėt nuk kanė zbuluar asnjė skelet tė para 5000 vjetėsh tė njeriut i cili ka qenė mbi moshėn 40 vjeēe kur ka vdekur. Para 5000 vjetėsh mosha mė e gjatė qė ka jetuar njeriu ka qenė 40 vjeēe, dhe prej dhjetė fėmijėve tė lindur nėntė kanė vdekur brenda 2 vjetėsh – vetėm njė ka mundur tė mbijetojė – kėshtu qė jeta ka qenė pamasė e vlershme.
Dhe Hipokrati ka dhėnė betimin pėr profesionin e mjekut se duhet ta ndihmoni jetėn nė ēdo mėnyrė. Ai nuk ka qenė i vetėdijshėm, ai nuk ka qenė profet. Ai nuk ka mundur tė parashikojė se do tė vijė dita kur tė dhjetė fėmijėt, tė gjithė do tė mbijetojnė. Tash kjo po ngjanė. Nė njėrėn anė, nėntė fėmijė mė shumė kanė mbijetuar, dhe nė anėn tjetėr, medicina i ndihmon njerėzit tė jetojnė mė gjatė – nėntėdhjetė vjet! Por edhe qindvjeēarėt nuk janė tė rrallė. Nė shtetet e zhvilluara shumė lehtė ėshtė tė gjenden nėntėdhjetė vjeēarėt, gjithashtu edhe qindvjeēarėt. Nė Bashkimin Sovjetik ka persona tė cilėt e kanė arritur moshėn njėqind e pesėdhjetė vjeēe, disa madje edhe njėqind e tetėdhjetė vjet – dhe ata ende punojnė. Por tash jeta ėshtė bėrė monotone. Njėqind e tetėdhjetė vjet, vetėm mendon pėr kėtė, e bėnė tė njėjtėn gjė…madje edhe eshtrat do tė jenė tė thyeshme. Dhe ata ende nuk kanė mundėsi pėr vdekje; vdekja ende duket tė jetė shumė larg – ata ende punojnė dhe janė tė shėndetshėm.
Nė Amerikė ka me mijėra njerėz nėpėr spitale tė cilėt rrinė vetėm tė shtrirė nė krevatet e tyre tė konektuar pėr tė gjitha llojet e aparateve. Shumica prej tyre janė me aparate pėr frymėmarrje artificiale. Ēfarė ėshtė qėllimi nėse personi nuk mund tė merr frymė vetė? Ēka pritni tė bėni prej tij? Edhe pėrse i gjithė kombi rėndohet me tė, kur ka plotė njerėz tė cilėt vdesin nė rrugė, tė uritur?
Tridhjetė milion njerėz nė Amerikė janė nė rrugė pa strehė, pa ushqim, pa veshmbathje, e me mijėra njerėz zėnė shtretėr nėpėr spitale... mjekė, infermiere – punėn e tyre, mundin e tyre, barėra. Tė gjithė e dinė se herėt a vonė ata do tė vdesin, por sa mė gjatė qė ėshtė e mundur duhet ata mbajtur nė jetė.
Ata dėshirojnė tė vdesin. Ata bėrtasin se dėshirojnė tė vdesin, por mjeku nuk mund t’i ndihmojė nė kėtė. Kėtyre njerėzve gjithsesi duhet dhėnė disa tė drejta, ata janė tė detyruar tė jetojnė, e dhuna nė ēdo mėnyrė ėshtė jodemokratike.
Kėshtu unė dua qė tė jetė fakti shumė racional. Jeta shtatėdhjetė e pesė apo tetėdhjetė, ėshtė jetė e jetuar mjaft. Fėmijėt janė tė rritur…kur ju jeni tetėdhjetė vjeē fėmijėt tuaj do tė jenė pesėdhjetė apo pesėdhjetė e pesė - ata janė plakur. Tash mė nuk ka nevojė tė jeni tė shqetėsuar apo tė brengosur. Ju jeni nė pension; tash ju thjesht jeni barrė, ju nuk dini se ēfarė tė bėni.
Dhe kjo ėshtė ajo, pėrse njerėzit e vjetėr janė tė irrituar: ata s’kanė kurrfarė pune, ata s’kanė kurrfarė respekti, ata s’kanė kurrfarė dinjiteti. Askush nuk mėrzitet pėr ta. Askush nuk merr kėshillė prej tyre. Ata janė tė gatshėm tė luftojnė dhe hidhėrohen e bėrtasin. Kėto thjesht janė frustrimet e tyre tė shfaqura; fakti i vėrtetė ėshtė se ata dėshirojnė tė vdesin. Por ata kėtė nuk mund ta thonė. Kjo ėshtė jo krishtere, jo religjioze – vetė ideja mbi vdekjen.
Atyre duhet tė ju jepet liria, por jo vetėm pėr tė vdekur; atyre duhet t’ju jepet liria pėr t’u trajnuar gjatė njė muaji se si tė vdesin. Nė kėtė trajnim, meditimi duhet tė jetė pjesė kryesore; kujdesi fizik duhet tė jetė pjesė kryesore. Ata duhet tė vdesin tė shėndetshėm, tė tėrė, tė qetė dhe tė heshtur – duke rrėshqitur ngadalė thellė nė gjumė.
Nėse meditimi do tė jetė i shoqėruar me gjumė ata mund tė vdesin tė ndritur. Ata mund ta dinė se vetėm trupi ka mbetur mbrapa, dhe se ata janė pjesė e amshimit.
Vdekja e tyre do tė jetė mė e mirė se vdekja ordinere, sepse nė vdekjen ordinere ju nuk keni shans tė bėheni tė ndritur. Nė fakt shumė e ma shumė njerėz po preferojnė tė vdesin nė spital, nė institucionet e veēanta ku ēdo aranzhman ėshtė i punuar. Ju mund ta lini jetėn me kėnaqėsi, nė mėnyrė ekstatike, me shumė falėnderime dhe mirėnjohje.

Unė jam gjithmonė pėr eutanazinė, por me kėto kondita.
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-08-12, 12:03   #27
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

Ligjėrime nga OSHO


Pyetje.

Ēfarė ėshtė dallimi nė mes dashurisė dhe urrejtjes, nė mes tė mirės dhe tė keqes?"

Ato janė dy anė tė sė njėjtės monedhė; aty nuk ka shumė dallim. Dashuria mund tė shndėrrohet nė urrejtje, urrejtja mund tė shndėrrohet nė dashuri. Dhe ky ndryshim ėshtė i mundur vetėm nėse te dy i posedojnė tė njėjtat kualitete. Kur jeni tė dashuruar, urrejtja ėshtė pjesė e ndrydhur e cila pret tė hakmerret. Nga ky revanshizėm buron xhelozia, dhe tė gjitha llojet e luftėrave nė mes tė dashnorėve. Herėt a vonė urrejtja e shtypur do ta shkatėrrojė vetė fenomenin e dashurisė. Mė, ju nuk jeni dashnor, ju bėheni armiq. Gjėja mė e vėshtirė nė kėtė botė ėshtė ta duash dikė, mandej tė dilet nga dashuria dhe ende tė mbeteni miq.
E njėjta vlen edhe rreth tė mirės dhe tė keqes, Zotit dhe djallit; ata ekzistojnė bashkė. Kjo ėshtė befasuese se askush nuk ka marrė ndonjė shėnim se ka religjione tė cilat nuk besojnė nė djall, por ato gjithashtu janė religjione tė cilat nuk besojnė nė Zot. Ato nuk mund tė besojnė nė Zot pa djall. Djalli ėshtė pothuajse si hije e Zotit. Aty janė religjionet tė cilat besojnė nė Zot dhe qė dėshirojnė ta shkatėrrojnė djallin me mijėra vjet. Por ato nuk mund ta shkatėrrojnė djallin, sepse ta shkatėrrosh djallin, do tė thotė ta shkatėrrosh vetė Zotin.
Kjo ėshtė e rėndėsishme tė dihet se fjala (devil) “djall” rrjedh nga rrėnja e fjalės sanskrishte “Deva”, qė do tė thotė “Zot”. Ata (Zoti dhe djalli) janė dy anė tė sė njėjtės monedhė, duke i ndihmuar njėri tjetrit dhe duke e ushqyer njėri tjetrin... shpesh mendohet se ata janė imagjinatė e pastėr. Madje edhe nė imagjinatė ju nuk mund t’i ndani ata.
Atė qė ju e quani e mirė mund tė bėhet e keqe nė ēdo ēast. Atė qė e quani e keqe mund tė shndėrrohet nė tė mirė. Pėr shembull, tė gjitha gjėrat qė i quani tė kėqija gjatė kohės sė paqes, papritmas e ndryshojnė karakterin e tyre gjatė kohės sė luftės. Vrasja bėhet e mirė, sa ma shumė njerėz qė vritni, aq ma shumė respekt do tė keni, ma shumė virtyt ju fitoni. Dhe krejt ēka bėni ėshtė keq – pėr veprėn e njėjtė gjatė kohės sė paqes do t’ju ēojnė nė burg apo ndoshta edhe nė vdekje.
Dhe akti i njėjtė gjatė kohės sė luftės ju sjell medalje tė arta, shpėrblime tė mira. Ēka ėshtė e mirė gjatė kohės sė paqes, nuk ėshtė e mirė gjatė kohės sė luftės…
Fenomeni mė i ēuditshėm qė duhet cekur ėshtė ai se ata janė tė kėmbyeshėm. Kėshtu qė unė nuk do t’ju mėsoj pėr tė mirėn, sepse pėr t’ju mėsuar pėr tė mirėn, ju mėsoj edhe pėr tė keqėn. Unė nuk ju mėsoj pėr Zotin, sepse t’ju mėsoj pėr Zotin ėshtė t’ju mėsoj pėr djallin. Unė nuk ju mėsoj pėr dashurinė e zakonshme tė cilėn ju e njihni; sepse ajo sjell me vete edhe urrejtjen.
Kėtu ėshtė krejtėsisht njė lloj tjetėr i dashurisė dhe krejtėsisht lloj tjetėr i tė mirės e cila vjen nga gjendja meditative, e cila vjen nga qetėsia, nga gjendja e patrazuar. Ky nuk ėshtė veprim i juaji. Nuk i pasoni dhjetė urdhėresat, nuk e pasoni asnjė shkrim tė shenjėt; ju thjesht e pasoni inteligjencėn tuaj personale.
Atėherė ju nuk do tė mund tė thoni: “Unė kam ra nė dashuri!” Jo vetėm mund tė thoni: “Unė jam ngritur nė dashuri.” Dhe derisa nuk e thoni kėtė (“Unė jam ngritur nė dashuri,”) nga thellėsia e zemrės suaj, dashuria juaj gjithmonė do tė ketė diēka tė bėj me urrejtjen. Kjo do tė jetė e ndotur dhe e helmuar.
Kjo ėshtė dialektika e botės materiale: ajo funksionon pėrmes tė kundėrtave tė saja reale. Nėse dashuria ėshtė tezė, atėherė urrejtja ėshtė antitezė; nėse Zoti ėshtė tezė, atėherė djalli ėshtė antitezė; nėse e mira ėshtė tezė, atėherė e keqja ėshtė antitezė.
E mjerimi i tėrė botės ėshtė ajo, se njerėzit tė cilėt kanė predikuar pėr Zotin, dashurinė, tė mirėn, nuk kanė qenė tė vetėdijshėm pėr tė kundėrtėn e cila vjen automatikisht.
Dhe ata nuk kanė mundur tė japin sintezė, sepse nė sintezė, e mira do tė zhdukej e keqja do tė zhdukej – dhe diēka plotėsisht e re do tė krijohej. Zoti do tė zhdukej, edhe djalli do tė zhdukej, dhe diēka plotėsisht e re do tė krijohej. Tė gjitha religjionet janė frikėsuar prej sintezės.
Jezusi thotė: "Duani armiqtė e juaj, sikur qė e doni vetveten." Nė fakt ju gjithmonė i doni armiqtė e juaj. Kush ėshtė gruaja jote? Kush ėshtė burri yt? A mund tė gjeni armiq mė tė mirė? Dhe ju i doni armiqtė e juaj mė shumė se vetveten. Ju kurrė nuk e keni dashur vetveten.
Por religjionet nuk kanė qenė nė gjendje, deri mė tani, tė krijojnė sintezė – dhe kjo ėshtė e tėrė puna ime: t’ju jap sintezėn. Pėr shembull, nėse dashuria juaj buron nga gjendja meditative, e jo nga epshi, atėherė do tė jetė mė shumė si dhembshuri. Dhe nė atė dhembshuri nuk ka mundėsi pėr urrejtje.
Nėse pėrvoja juaj prej besimtarit ka ardhur pėrmes meditimit, ajo nuk do tė jetė pėrvojė prej Zotit personalisht; ajo do tė jetė vetėm aromė prej besimtarit. Atėherė nuk do tė ketė nevojė pėr djallin.
Nėse veprimet e juaj dalin nga vetėdija meditative, e jo duke i pasuar rregullat fikse se ēka ėshtė e drejtė e ēka e gabuar, atėherė veprimet e juaja do tė jenė diēka qė ėshtė shumė mė larg mbi dualitetin e tė mirės dhe tė keqes. Ato do tė jenė aksion i pastėr. Ato do t’ju plotėsojnė me kėnaqėsi, ato do t’ju japin pėrvojė tė madhe ekstatike, dhe ky ėshtė shpėrblimi i tyre. Nuk ėshtė ajo: bėn mirė kėtu dhe shpėrblimin do ta kesh pas vdekjes sate, nė parajsė; bėn keq kėtu dhe dėnimi yt do tė jetė nė ferr, pas vdekjes. Tė gjitha kėto janė teori tė rreme, qė nuk kanė dėshmi nė fakt, s’ka shkencė prapa tyre.
Ēdo veprim e sjell shpėrblimin apo dėnimin e tij menjėherė.
Provoni tė bėheni pak tė vetėdijshėm, dhe jashtė vetėdijes sate gjėrat le tė ndodhin dhe shihni: ju jeni aq shumė tė zhytur nė kėnaqėsi, pa kurrfarė arsye – vetėm se e keni larguar gurin qė ka qenė i shtrirė nė rrugė dhe qė ka mundur dikė ta lėndojė, ka mundur tė shkaktojė aksident. Asnjė skripte religjioze nuk ju thotė ta bėni kėtė. Kjo nuk ėshtė njė prej urdhėresave, por zgjuarsia juaj, humaniteti juaj, ndjen pėr njė ēast se duhet larguar atė.
Jashtė vetėdijes suaj ju nuk do tė mund tė bėheni ushtar nė luftė, sepse do tė jeni nė gjendje ta shikoni - me shikim tė qartė, se do tė vrisni njerėz – njerėz tė cilėt nuk ju kanė shkaktuar kurrfarė lėndimi personalisht juve, njerėz siē jeni edhe ju. Ata kanė fėmijėt e tyre, gratė e tyre, nėnat e tyre, baballarėt e tyre pleq pėr tė cilėt ata kujdesen – dhe ju e vritni personin vetėm pėr tė fituar medalje tė artė. Revolja do t’ju rrėshqet nga dora, dhe ky do tė jetė veprim i vetėdijshėm. Dhe ju do tė ndiheni pamasė tė bekuar qė ka ngjarė kjo; nėse ndodhė qė ju tė goditeni, vdekja juaj do tė jetė lavdi, paqe, njė aventurė, udhėtim nė botėn e re.
Kėshtu qė, sa mė pėrket mua, tė gjitha dualizmat janė pjesė e botės materiale, pjesė e mendjes sė njeriut. Por nėse keni fituar njė pjesė pak mė tė madhe nga materia dhe mendja – e qė prapė ėshtė dualizėm…Nė kėtė mėnyrė unė nuk do t’jua mėsoj materializmin, nuk do t’jua mėsoj shpirtėroren. Unė ju mėsoj pėr sintezėn, diēka qė ėshtė mė e lartė se te dyja dhe qė nuk ka tė kundėrtėn e saj. Dhe ky ėshtė kriteri: nėse arrini deri tek kualiteti qė nuk e ka tė kundėrtėn, atėherė mund tė jeni tė sigurt se keni arritur diēka nė jetė.
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga jadore : 02-08-12 nė 12:03
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-12-12, 23:37   #28
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho

TĖ GJITHĖ KANĖ FRIKĖ NGA INTIMITETI
Pyetje – I dashuri Osho, nga shumė frikat e mia, njėrės prej tė cilave unė jam mė i vetėdijshėm ėshtė ajo e intimitetit. Unė jam si njė shofer i goditur nė marrėdhėniet me njerėzit. Mund tė mė tregoni diēka mbi frikėn time rreth intimitetit?


Osho – Ramaprem, tė gjithė kanė frikė nga intimiteti. Tjetėr gjė ėshtė se a jeni ju tė vetėdijshėm apo jo kėsaj. Intimitet do tė thotė ta ekspozoni veten tuaj para njė tė panjohuri. Tė gjithė ne jemi tė huaj – askush nuk e njeh askėnd. Ne jemi tė huaj edhe pėr veten tonė, sepse ne nuk e dimė se kush jemi. Intimiteti ju sjell afėr njė tė huaji. Dhe frika juaj ėshtė se nėse ju i kapėrceni tė gjitha mbrojtjet, tė gjitha maskat tuaja, kush e di se ēfarė ėshtė ne gjendje i huaji tė bėj me ju?

Tė gjithė ne fshehim me mijėra gjėra – jo vetėm nga tė tjerėt por edhe nga vetja jonė – sepse ne kemi qenė te edukuar nga njė njerėzim i sėmurė me tė gjitha llojet e shtypjeve, ndalesave dhe tabuve. Dhe frika ėshtė me dikė qė ėshtė i huaj – dhe kjo nuk ka rėndėsi se kush ėshtė – se ju mund tė jetoni me njė person pėr tridhjetė vjet, dyzet vjet – dhe ndjenja i te qenurit i huaj (panjohur) kurrė tė mos zhduket – ai ndihet i sigurt tė mbaj pak mbrojtje, pak distancė, sepse dikush mund tė lėndojė prekshmėrinė tuaj, ēiltrin tuaj, ndjeshmėrinė tuaj.. tė gjithė kanė frikė nga intimiteti.

Dhe problemi bėhet shumė mė i ndėrlikuar sepse tė gjithė e kėrkojnė intimitetin. Ēdokush e dėshiron intimitetin se pėrndryshe mbeteni tė vetmuar nė kėtė univers – pa njė shok, pa njė dashnor, pa dike tė cilit ju mund t’i besoni, pa dikė tė cilit ju mund t’ia hapni tė gjitha plagėt. Dhe plagėt nuk mund tė shėrohen derisa janė tė hapura. Sa mė shumė qė i fshihni ato, mė tė rrezikshme bėhen. Ato mund tė bėhen kanceroze.

Intimiteti ėshtė njė nevojė thelbėsore, kėshtu qė tė gjithė e lakmojnė atė.

Por ai do qė edhe personi tjetėr tė jetė intim, nė mėnyrė qė personi tjetėr tė heq mbrojtjen e tij, tė bėhet i prekshėm, tė bien tė gjitha maskat e tij, dhe personaliteti i rrem i tij qėndron lakuriq ashtu si ėshtė ai. Dhe nė anėn tjetėr, tė gjithė kanė frikė nga intimiteti – me personin tjetėr ju dėshironi tė jeni intim, ju nuk e keni kapėrcyer mbrojtjen tuaj.

Ky ėshtė njė konflikt nė mes miqve, nė mes tė dashuruarve: askush nuk dėshiron tė largoj mbrojtjen e tij dhe askush nuk dėshiron tė vijė nė lakuriqėsi tė plotė dhe sinqeritet tė hapur – dhe tė dy kanė nevojė pėr intimitet. Pėrveē nėse nuk bien tė gjitha shtypjet e juaja, ndalimet – tė cilat janė dhuratė e feve tuaja, kulturave tuaja, shoqėrive tuaja, prindėrve tuaj, arsimimit tuaj – ju kurrė s’do tė jeni nė gjendje tė bėheni intim me dikė. Dhe ju duhet tė merrni iniciativėn.

Por nėse ju nuk keni ndonjė shtypje, ndonjė ndalim, ju nuk do tė keni gjithashtu ndonjė plagė. Nėse keni jetuar thjesht, jetė tė natyrshme, nuk do tė ketė frikė nga intimiteti, por gėzim tė madh – dy zjarre vijnė aq afėr se ato bėhen pothuajse njė flakė. Dhe takimi bėhet kėnaqėsi e jashtėzakonshme, plotėsim total. Por para se tė mund ta tentoni intimitetin, ju duhet tė pastroni shtėpinė tuaj tėrėsisht.

Vetėm njeriu i meditimit mund tė lejojė intimiteti tė ndodhė. Ai s’ka asgjė pėr tė fshehur. Tė gjitha qė atė e kanė frikuar se dikush tjetėr mund t’i di, ai i ka kaluar. Ai ka vetėm qetėsi dhe zemėr tė dashur. Ju duhet ta pranoni veten tuaj nė tėrėsi tuaj – nėse nuk mund ta pranoni veten tuaj nė tėrėsinė tuaj, si mund tė shpresoni se dikush tjetėr mund t’ju pranoj? Dhe ju keni qenė tė dėnuar nga tė gjithė, dhe ju keni mėsuar vetėm njė gjė – vetėdėnimin.

Ju vazhdoni duke e fshehur atė. Kjo nuk ėshtė diēka e bukur t’jua tregoni tė tjerėve, ju e dini se gjėra tė kėqija janė tė fshehura nė ju; ju e dini se gjėra tė liga janė tė fshehura nė ju; ju e dini se kafshėria ėshtė e fshehur nė ju, derisa nuk e ndryshoni qėndrimin tuaj dhe e pranonin veten tuaj si njė kafshė nė ekzistencė… Fjala “kafshė” nuk ėshtė e keqe, ajo thjesht do tė thotė gjallėri, ajo vjen nga Anima. Kush do qė ėshtė i gjallė, ėshtė njė kafshė.

Por njeriu ka mėsuar: “Ju nuk jeni kafshė, kafshėt janė shumė poshtė juve. Ju jeni qenie njerėzore.” Juve iu ėshtė dhėnė njė superioritet i rrem. E vėrteta ėshtė, ekzistenca nuk beson nė superiore dhe inferiore. Pėr ekzistencėn, ēdo gjė ėshtė e barabartė – pemėt, zogjtė, kafshėt, qeniet njerėzore. Nė ekzistencė, ēdo gjė ėshtė e pranuar absolutisht ashtu siē ėshtė, nuk ka asnjė dėnim.

Nėse e pranoni seksualitetin tuaj pa kushte, nėse e pranoni se njeriu dhe ēdo qenie nė botė ėshtė e brishtė… jeta ėshtė njė fije shume e hollė e cila mund tė kėputet nė ēdo moment. Po e pranuat kėtė, ju do ta hidhni egon e rrem – pėr tė qenė Aleksandri i Madh, Muhamed Ali - tri herė kampion – nėse ju thjesht e kuptoni se ēdokush ėshtė i bukur nė rėndomtėrinė e tij dhe se ēdokush ka dobėsi… Ato janė pjesė e natyrės sė njeriut sepse ju nuk jeni tė krijuar prej ēeliku.

Ju jeni tė ndėrtuar nga njė trup shumė i brishtė. Periudha e jetės suaj ėshtė nė mes 98 gradė temperaturė dhe 110 gradė: vetėm 12 gradė ėshtė e tėrė periudha e jetės suaj. Rėnia nėn kėtė, dhe ju jeni tė vdekur, shkoni pėrtej kėsaj dhe ju jeni tė vdekur. Dhe e njėjta vlen pėr njėmijė e njė gjėra tjera nė ju.

Njė nga nevojat tuaja mė themelore ėshtė tė jeni tė nevojshėm. Por askush nuk do ta pranojė kėtė, se “Kjo ėshtė nevoja ime themelore tė jem i nevojshėm, tė jem i dashur, tė jem i pranuar”. Ne jetojmė nė asisoj pretendimi, asisoj hipokrizie – qė ėshtė edhe arsye pse intimiteti krijon frikė. Ju nuk jeni ai qė dukja juaj ėshtė. Dukja juaj ėshtė e rreme. Ju mund tė dukeni se jeni njė shenjtor, por thellė poshtė, ju ende jeni njė qenie e pafuqishme njerėzore me tė gjitha dėshira dhe tė gjitha epshet.
Hapi i parė ėshtė qė ta pranoni veten nė tėrėsinė tuaj, nė dritėn e tė gjitha traditave tuaja, tė cilat kanė drejtuar tėrė njerėzimin e ēmendur. Pasi tė keni pranuar veten si jeni, frika e intimitetit do tė zhduket. Ju nuk mund ta humbni respektin tuaj, ju nuk mund ta humbni madhėshtinė tuaj, ju nuk mund ta humbni egon tuaj, ju nuk mund ta humbni besimtarinė tuaj, ju nuk mund ta humbni shenjtėrinė tuaj – ju i keni hedhur tė gjitha tė vetes suaj. Ju jeni si njė fėmijė i vogėl, krejtėsisht tė pafajshėm. Ju mund ta hapni veten, sepse brenda, ju nuk jeni tė mbushur represione tė shėmtuara tė cilat kanė bėrė perversione.

Ju mund tė thoni ēdo gjė qė mendoni me tė vėrtetė dhe sinqerisht. Dhe nėse jeni tė gatshėm tė bėheni intim, ju do t’i kurajoni personat e tjerė gjithashtu tė jenė intim. Ēiltėria juaj do ta ndihmojė personin tjetėr tė jetė gjithashtu i ēiltėr. Modestia juaj jotendencioze do tė lejoj qė edhe tė tjerėt tė kėnaqen nė modesti, pafajėsi, besnikėri, dashuri, ēiltėri. Ju jeni tė mbyllur nė kafaz nga konceptet idiotike, nėse ju bėheni shumė intim me dikė, ai do tė bėhet i vetėdijshėm pėr kėtė.

Por ne jemi qenie tė brishta – mė tė brishtat nė gjithė ekzistencėn. Fėmija i njeriut ėshtė fėmija mė i brishtė nga tė gjitha kafshėt. Fėmijėt e kafshėve tė tjera mund tė mbijetojnė pa nėnat e tyre, pa babėn, pa familje. Por fėmija i njeriut do tė vdiste menjėherė. Kėshtu qė kjo brishtėsia nuk ėshtė diēka qė duhet dėnuar – kjo ėshtė paraqitja mė e lart e vetėdijes. Trėndafili vazhdon tė jetė i brishtė; ai nuk ėshtė gur. Dhe pėr kėtė nuk duhet tė ndihet keqardhje, pse ju jeni njė trėndafil e jo njė gur.

Vetėm kur dy persona bėhen intim ata mė nuk janė tė huaj. Dhe kjo ėshtė njė pėrvojė shumė e bukur pėr tė zbuluar se vetėm ju nuk jeni pėrplot me dobėsi por edhe tė tjerėt gjithashtu… ndoshta ēdokush ėshtė pėrplot dobėsi. Shprehja mė e lartė e ēdo gjėje bėhet dobėsi. Rrėnjėt janė shumė tė forta, por lulja s’mund tė jetė aq e fortė. Ajo ėshtė e bukur sepse qenėsia saj nuk ėshtė e fortė. Nė mėngjes ajo hapė petalet e saja pėr ta mirėpritur diellin, vallėzon tėrė ditėn nė erė, dhe nga mbrėmja petalet e saja fillojnė tė bien. Ajo shkon. Ēdo gjė qė ėshtė e bukur, e ēmuar, ikėn shumė shpejt.

Por ju doni qė ēdo gjė tė jetė e pėrhershme. Ju e dashuroni dikė dhe premtoni se “Unė do tė dua tėrė jetėn time”. Dhe ju shumė mirė e dini se nuk mund tė jeni tė sigurt as pėr nesėr - ju jepni premtime tė rreme. Krejt ēfarė ju mund tė thoni ėshtė: “Unė jam i dashuruar nė ty nė kėtė moment dhe do ta fal veten time ty. Rreth tė nesėrmes, unė nuk di asgjė. Si mund tė premtoj? Ti ke pėr tė mė harruar.”

Por tė dashuruarit premtojnė tė gjitha llojet e gjėrave tė cilat ata nuk mund t’i plotėsojnė. Pastaj frustrimin futet brenda, pastaj distanca rritet me e madhe, pastaj vjen konflikti, dyluftimet, kacafytjet, dhe jeta qė ėshtė menduar tė jetė e lumtur bėhet vetėm njė fytyrė e zgjatur nga mjerimi. Ramaprem, ėshtė mirė qė je i vetėdijshėm frikės sate tė madhe, kjo ėshtė nga intimiteti. Ky mund tė behet njė revolucion i madh pėr ty, dhe njė revolucion, nėse shikon pėrbrenda dhe fillon tė heqėsh ēdo gjė qė mendon se ėshtė e turpshme. Dhe pranoje natyrėn tėnde ashtu siē ėshtė, jo ashtu siē duhet tė jetė. Unė nuk ju mėsoj pėr asnjė “duhet”. Tė gjitha “duhet” e bėjnė mendjen e njeriut tė sėmurė.

Njerėzit duhet tė mėsojnė bukurinė e qenėsisė, shkėlqimin e mrekullueshėm tė natyrės. Kėto pemė nuk dinė pėr kurrfarė dhjetė urdhėresat, zogjtė nuk dinė pėr shkrimet e shenjta. Vetėm njeriu ėshtė ai i cili i krijoi vetes probleme.

Duke e dėnuar natyrėn e juaj personale, ju bėheni tė ndarė, ju bėheni skizofrenik – dhe jo njerėz tė rėndomtė, por njerėz me statusin e Sigmund Frojd-it, i cili kontribuoi shumė pėr njerėzimin, rreth mendjes. Metoda e tij ka qenė psikoanaliza, qė ju duhet tė bėheni tė vetėdijshėm pėr tė gjitha qė janė nė nėnvetėdijen e juaj. Dhe kjo ėshtė fshehtėsia, diēka qė ishte e nėnvetėdijshme u soll nė mendjen e vetėdijshme, kjo avulloi. Bėheni mė tė qartė, mė tė ndritur. Sa mė shumė qė nėnvetėdija ēlirohet, vetėdija juaj vazhdon duke u rritur. Dhe sa me shumė qė territori i nėnvetėdijes ngushtohet, territori i vetėdijes zgjerohet. Kjo ėshtė njė e vėrtetė e madhe.

Lindja e ka njohur kėtė pėr mijėra vjet, por nė Perėndim, Sigmund Frojd ka instaluar atė – duke mos ditur asgjė pėr Lindjen dhe pėr psikologjinė e saj; ky ishte kontributi i tij individual. Por ju do tė befasoheni: ai kurrė nuk ka qenė i gatshėm tė jetė i psikoanalizuar vet.

Kolegėt e tij shumė herė kanė insistuar: “Metodėn tė cilėn po na jepni – dhe tė gjithė ne kemi qenė tė pasikoanalizuar – pse ju insistoni qė ju nuk duhet tė jeni tė psikoanalizuar?”

Ai iu tha: “Harrone kėtė.” Ai frikėsohej ta ekspozonte veten e tij. Ai ishte bėrė njė gjeni i madh dhe ekspozimi i tij do ta sillte atė poshtė si njeri tė zakonshėm. Ai kishte frika tė njėjta, dėshira tė njėjta dhe represione tė njėjta.

Ai kurrė nuk fliste pėr ėndrrat e tij; ai vetėm dėgjonte ėndrrat e njerėzve tė tjerė. Dhe kolegėt e tij kishin qenė shumė tė befasuar – “Kishte me qenė kontribut i madh njohuria rreth ėndrrave tuaja” – por ai kurrė nuk ishte pajtuar tė shtrihet nė kanapenė e psikanalizės dhe tė flet pėr ėndrrat e veta. Sepse ėndrrat e tij ishin tė zakonshme si tek njerėzit e tjerė – kjo ishte frika.

Njė Gautam Buda nuk do tė kishte frikė tė shkonte nė meditim. Ky ishte kontributi i tij – njė lloj i veēantė i meditimit. Dhe ai nuk do tė kishte frikė nga kurrfarė psikanalize, sepse pėr personin qė mediton, njė nga njė tė gjitha ėndrrat e tij zhduken. Gjatė ditės ai qėndron i heshtur nė mendjen e tij, jo nė trafikun e zakonshėm tė mendimeve. Dhe gjatė natės ai fle nė gjumė tė thellė, sepse ėndrrat nuk janė gjė tjetėr pėrpos mendime tė papėrjetuara, dėshira tė papėrjetuara, pasione tė papėrjetuara gjatė ditės. Ato pėrpiqen ta kompletojnė veten e tyre, tė paktėn edhe nė ėndrra.

Do tė jetė shumė e vėshtirė tė gjendet burri i cili ėndėrron pėr gruan e tij, apo njė grua qė ėndėrron pėr burrin e saj. Por kjo do tė jetė absolutisht e zakonshme qė ata tė ėndėrrojnė pėr gratė e fqinjėve tė tyre apo pėr burrat e fqinjėve. Gruaja ėshtė nė dispozicion, ai nuk ėshtė duke shtypur asgjė pėrderisa ėshtė nė lidhje me gruan e tij. por gruaja e fqinjit gjithmonė ėshtė mė e bukur, bari ėshtė mė i gjelbėr matanė gardhi. Dhe ajo qė ėshtė e paarritshme krijon njė dėshirė tė thellė tė arrihet, tė posedohet ajo. Gjatė ditės kjo nuk mund tė arrihet, por nė ėndrra, tė paktėn, ju jeni tė lirė. Liria pėr tė ėndėrruar akoma nuk ėshtė marrė nga qeveritė.

Kjo nuk do tė zgjas shumė – shumė shpejtė ato do tė largohen, sepse metodat janė tė gatshme, veē janė tė pėrgatitura, kėshtu qė ata mund t’ju shohin se kur ėndėrroni dhe kur nuk ėndėrroni. Dhe ėshtė e mundur qė njė ditė shkenca tė zbulojė vegla me tė cilat ėndėrrimet tuaja mund tė projektohen nė ekran. Ca elektroda do tė futen nė kokėn tuaj. Ju do tė fleni shumė shpejt, ėndėrroni gėzueshėm, ēoni dashuri me gruan e fqijut dhe e tėrė kinemaja do ta shoh kėtė – dhe ata do ta bėjnė shprehi tė mendojnė se ky njeriu ėshtė njė shenjtor!

Kėtė gati sa ju mund edhe ta shihni; ēdoherė kur njė person flenė, shikon: nėse qepallat e tij nuk tregojnė asnjė lėvizje nė sytė e tij, atėherė ai nuk ėndėrron. Nėse ai ėndėrron atėherė ju do tė shihni sesi lėvizin sytė e tij.

Ėshtė e mundur tė projektohet ėndrra jauj nė ekran. Ėshtė gjithashtu e mundur tė realizohet ėndrra e caktohet nė ju. Por, tė paktėn, deri mė sot asnjė kushtetutė as qė flitet pėr atė se “Njerėzit nuk janė tė lirė tė ėndėrrojnė, kjo e drejtė ėshtė e lindur.”

Gautam Buda nuk ka ėndėrruar. Meditim ėshtė njė mėnyrė pėr tė shkuar pėrtej mendjes. Ai jeton nė heshtje plotė njėzet e katėr orė – nuk ka valė nė liqenin e vetėdijes sė tij, nuk ka mendime, nuk ka ėndrra. Por Zigmund Frojd frikohet sepse ai e di se ēfarė ėndėrron.
Kam dėgjuar pėr njė incident konkret. Tre novelistėt e mėdhenj rus Ēehov, Gorki dhe Tolstoj – kishin qenė tė ulur nė njė bankė nė park dhe bisedonin… dhe ata ishin miq tė mirė. Tė gjithė ishin gjeni; tė gjithė kanė krijuar romane tė tilla tė mėdha qė edhe sot, nė qoftė se doni t’i numėroni dhjetė romane tė mėdha botėrore, tė paktėn pesė do tė jenė nga novelistėt rus – para revolucionit. Pas revolucionit, ata nuk kanė shkruar asnjė roman qė ka cilėsinė e gjenialitetit. Tani, ajo ėshtė nėn instruksionin e qeverisė. Qeveria ėshtė i vetmi botues; qeveria kontrollon, dhe njerėzit qė vlerėsojnė nuk dinė asgjė pėr artin. Ata janė burokratėt.

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO
Shqipėroi: Valdet FETAHU
www,sa-kra.ch
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-12-12, 23:44   #29
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Osho


TĖ GJITHĖ KANĖ FRIKĖ NGA INTIMITETI

Komisioneri i policis nė Poona kishe kėrkuar, para se ligjėratat e mia tė publikohen, ai duhet t’i vlerėsojė ato – dhe ēka njė komisioner i policisė ka tė bėj me meditimin? – por kjo kishte ngjarė nė Rusi, dhe pėr kėtė arsye, pėr shtatėdhjetė vjet, pas revolucionit, ata nuk kanė qenė nė gjendje tė krijojnė njė roman tė vetėm tė madh. Por para revolucionit, Rusia ishte nė maje tė kreativitetit. Kėta tre njerėz ende numėrohet si romancierėt mė tė mėdhenj.

Ēehov iu kishte folur pėr gratė nė jetėn e tij. Gorki iu kishte bashkangjitur. Por Tolstoj kishte qėndruar i heshtur. Tolstoj ishte njė i krishterė ortodoks shumė religjioz… ju do tė befasoheni kur tė dėgjoni se Mahtama Gandi, nė Indi, i kishte pranuar tė tre kėta si mėsues tė tij, dhe njėri nga kėta ishte Tolstoj.

Dhe ai duhet tė ketė qenė shumė i shtypur… ai ishte njeriu mė i pasur nė Rusi – ai i pėrkiste familjes mbretėrore – por ai jetonte si njė lypsar i varfėr, sepse “tė bekuar janė tė varfėritė se ata do ta trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė”, dhe ai nuk ishte i vullnetshėm tė heqė dorė nga mbretėria e Perėndisė. Kjo nuk ishte naivitet, dhe kjo nuk ishte e padėshirėshme – Ajo ishte shumė e dėshirshme. Ajo ishte shumė e lakmueshme, ajo kishte aq shumė instinkt pėr pushtet. Ai kishte sakrifikuar jetėn e kėsaj bote dhe gėzimet e saj, sepse ajo ėshtė njė jetė e vogėl… dhe pastaj pėr pėrjetėsi ai do ta gėzojė parajsėn dhe mbretėrinė e Perėndisė. Kjo ėshtė njė ujdi e mirė, gati si njė lotarim dhe e sigurt.

Ai e jetonte njė jetė shumė beqarie, hante vetėm ushqim vegjetarian… ai ishte pothuajse njė shenjtor. Natyrisht, ėndrrat e tij duhet tė kenė qenė shumė tė shėmtuara, mendimet e tij duhet tė kenė qenė shumė tė shėmtuara, dhe kur Ēehov dhe Gorki e pyetėn atė: “Tolstoj, pse je i heshtur? Thuaj diēka!” ai tha: “Unė nuk mund t’ju them asgjė pėr gratė. Unė do t’ju them diēka vetėm atėherė kur me njė kėmbė jam nė varr. Do ta them atė, dhe do tė kėrcej nė varr.”

Ju mund ta kuptoni pse ai kishte aq frikė pėr tė thėnė diēka – ai vlonte brenda vetes. Tani, ju nuk mund tė jeni intim me njė person si Tolstoji. Intimitet thjesht do tė thotė se dyert e zemrės janė tė hapura pėr ju, ju jeni tė mirėseardhur tė hyni brenda dhe tė jeni mysafir. Por kjo ėshtė e mundur vetėm nėse ju keni njė zemėr e cila nuk ėshtė e rėnduar me shtypje seksuale, e cila nuk vlon prej tė gjitha llojet e represioneve, qė ėshtė natyrale, natyrale si pemėt, si ēiltėrsia e fėmijėve. Tek atėherė nuk ka frikė nga intimiteti.

Kjo ėshtė ajo qė unė jam duke u pėrpjekur tė bėj: t’ju ndihmojė ta shkarkoni nėnvetėdijen tuaj, ta shkarkoni mendjen tuaj, tė bėheni tė zakonshėm. S’ka asgjė mė e bukur se me qenė vetėm i thjeshtė dhe i rėndomtė. Atėherė ju mund tė keni shumė miq intim, sa mė shumė qė ėshtė e mundur marrėdhėnie intime, sepse ju nuk keni frikė nga asgjė. Ju behni njė libėr i hapur – ēdokush mund tė lexojė. Nuk ka asgjė pėr tė fshehur. Ēdo vit, njė klub gjuetie shkonte nė kodrat Montana. Anėtarėt me short vendosėn se kush do tė merrej me gatimin e ushqimit dhe gjithashtu vendosen se kushdo qė ankohet pėr pėrgatitjen e ushqimit automatikisht do ta zėvendėsojė kuzhinierin e gjorė.

Duke e kuptuar pas ditėsh se askush me gjasė nuk do tė rrezikojė tė fletė me zė tė lartė, Sanderson u pėrcaktua pėr njė plan tė ligė. Atė natė ai kishte gjetur diku jashtėqitje dreri dhe dy grushta i kishte hedhė nė gjyveē. Kishte grimasa rreth zjarr-kampi pas shijimit tė parė, por askush nuk tha asgjė. Nė njė moment, papritmas, njė anėtar theu heshtjen: “Hej”, bėrtiti ai, “ky gjyveē ka shije mut dreri – por tė mirė!” Ai nuk u ankua, nė fakt ai e ēmoji. Ju keni kaq shumė fytyra. Brenda, ju mendoni diēka tjetėr, jashtė, ju shprehni diēka tjetėr. Ju nuk jeni njė, tėrėsi organike.

Relaksohuni dhe shkatėrroni ndarjet tė cilat shoqėria ka krijuar nė ju. Thuani vetėm atė qė mendoni. Veproni nė pajtim me spontanitetin e juaj personal, kurrė duke mos u brengosur rreth pasojave. Kjo ėshtė jetė e shkurtėr dhe kjo nuk duhet tė jetė e prishur duke menduar pėr pasojat kėtu dhe atje. Vetėm duhet tė jetohet totalisht, intensivisht, gėzueshėm, dhe me qenė si njė libėr i hapur, i gatshėm pėr gjithsecilin pėr ta lexuar atė. Natyrisht nuk do tė bėni emėr nė librat e historisė. Por cili ėshtė synimi pėr tė bėrė emėr nė librat e historisė?

Jetoni, nė vend se tė mendoni pėr tė qenė tė pėrkujtuar. Ju do tė vdisni. Miliona njerėz kanė jetuar nė kėtė botė dhe ne nuk ua dimė madje as emrat. Pranone kėtė fakt tė thjeshtė: se ju jeni kėtu vetėm pėr ca ditė dhe pastaj do tė ikni. Kėto pak ditė nuk duhet humbur nė hipokrizi, nė frikė. Kėto ditė duhet tė jenė tė lumturuara.

Askush nuk di asgjė rreth tė ardhmes. Parajsa juaj ferri juaj dhe Zoti juaj janė me sa duket nė tė shumtėn tė gjitha hipoteza tė padėshmuara. E vetmja gjė qė ėshtė nė duart tuaja ėshtė jeta juaj – bėjeni atė sa mė tė pasur qė ėshtė e mundur. Me intimitet, me dashuri, me hapjen e vetes suaj pėr shumė njerėz, ju bėheni mė tė pasur. Dhe nėse mund tė jetoni nė dashuri tė thellė, nė miqėsi tė thellė, nė intimitet tė thellė me shumė njerėz, ju keni pėr tė jetuar me tė drejtė, dhe kudo qė t’ju ndodh me qenė… ju keni pėr tė mėsuar artin, ju do tė jetoni aty, gjithashtu, gėzueshėm.

M’u kujtua njė filozof anglez, Edmund Burke. Kishte qenė mik i mirė me kryepeshkopin e Anglisė. Sa herė qė Edmund Burke ligjėronte nė universitet, kryepeshkopi shfrytėzonte rastin tė shkojė dhe tė dėgjojė atė. Ishte e vlershme tė dėgjohej ai – ēdo deklaratė e tij vinte me tėrėsinė e tij, me autoritet tė madh. Por ai kurrė nuk kishte vajtur nė kishė pėr tė dėgjuar kryepeshkopin nė liturgjitė e sė dielės. Kryepeshkopi i thotė: “Tė paktėn edhe ti duhet njėherė tė vishė. Unė gjithmonė po vij tė tė dėgjojė.”

Edmund Burke i pėrgjigjet: “Ti vjen tek unė tė mė dėgjosh sepse krejt ēfarė di ti nuk janė njohuritė tuaja – tė gjitha janė tė huazuara, dhe ti nuk je i sigurt pėr kėtė. Ēfarėdo qė unė them ėshtė pėrvojė e imja, dhe unė jap ēdo shėnim dhe dėshmi dhe argument pėr atė. Unė garantoj me jetėn time pėr deklaratat e mia. Ti je vetėm njė papagall. Por, pasi qė mė pyete, unė do tė vij tė dielėn e ardhshme.”

Kėshtu kryepeshkopi pėrgatiti njė predikim me tė vėrtetė madhėshtorė, duke menduar se Edmund Burke do tė jetė prezent, kėshtu qė predikimi duhej tė ishte sa mė madhėshtor qė mund tė bėhej. Por ai u befasua. Edmund Burke qėndronte nė rreshtin e parė por nuk kishte asnjė emocion nė fytyrėn e tij. Ai nuk mund tė gjykonte se ēfarė i pėlqente atij, dhe ēfarė nuk i pėlqente, a pajtohej me atė, apo nuk pajtohej. Kryepeshkopi ishte shumė nė mėdyshje. Posa predikimi pėrfundoi, Edmund Burke u ngrit dhe i tha: “Unė e kam njė pyetje tė pyes, njė pyetje shumė tė thjeshtė. I tėrė predikimi yt ishte, nė njė formė tė pėrmbledhur, pėr njerėzit tė cilėt e jetojnė jetėn e moralshme nė pajtim me ideologjinė tėnde krishtere, dhe besojnė nė Jezu Krishtin, do shkojnė nė parajsė pas kėsaj jete. Ata qė nuk besojnė nė Jezu Krishtin dhe ēojnė jetė tė njė mėkatari, do tė bien nė ferr tė pėrjetshėm pas kėsaj jete.

Pyetja ime ėshtė - tha Edmund Burke: se nėse njė person ėshtė i moralshėm por nuk beson nė Jezu Krishtin, ēfarė do tė ndodhė? Ai ėshtė i mirė. Jeta e tij ėshtė njė jetė pėr t’u lavdėruar por ai nuk beson nė Jezu Krishtin – ku do tė jetė ai? Apo, njė njeri qė beson nė Jezu Krishtin por ėshtė njė mėkatar i madh – ku do tė jetė ai? Ke humbur rastin tė pėrmendėsh dy pika shumė tė rėndėsishme; predikimi yt ishte gjysmak. Dhe unė isha nė pritje tė shoh se a je nė dijeni pėr kėto dy mundėsi apo jo.”

Kryepeshkopi pėr njė moment mendoi – kjo pyetje me tė vėrtetė ėshtė e rrezikshme. Nėse si thotė se njerėzit e mirė shkojnė nė parajsė edhe nėse nuk e besojnė Jezu Krishtin, atėherė Jezu Krishti dhe besimi nė tė bėhen i panevojshėm, jo-esencial. Dhe nėse ai thotė kush beson nė Jezu Krishtin – edhe nėse ėshtė mėkatar – do tė shkojė nė parajsė, atėherė mėkati do tė pranohet nga vetė kisha.

Ai ishte nė njė situatė shumė tė ngatėrruar. Ai i tha: “Pyetja jote kėrkon pak kohė pėr ta shqyrtuar unė detajisht. Vetėm m’i jep shtatė ditė. Tė dielėn tjetėr, unė do tė pėrgjigjem.”

Pėr shtatė ditė, ai i provoi tė gjitha librat, provoi kėtė mėnyrė atė mėnyrė, por… pyetja ishte e thjeshtė… dhe ai ishte kap nė dilemė. Ai nuk kishte mundur tė fle gjatė kėtyre shtatė ditėve, sepse si t’i dal ne fytyrė Edmund Burke-s dhe kongregacionit? Dhe ēfarėdo qė ai do tė thoshte dukej se do tė ishte gabim: ose ajo do tė ishte kundėr Jezu Krishtit ose do tė ishte kundėr jetės morale. Ai u pendua shumė qė e ka ftuar nė kishė!

Ai shkoi herėt nė mėngjes nė kishė, para se tė vij kongregacioni. Ai akoma nuk kishte asnjė pėrgjigje. Ai mendoi: “Nė mėngjes herėt, kur askush nuk ėshtė nė kishė, unė do t’i lutem vetė Krishtit tė mė tregoj dritėn, tė mė jep pėrgjigje. Sepse jo vetėm prestigji im qė ėshtė nė pikėpyetje, por edhe prestigji i tij gjithashtu vihet nė pikėpyetje.”

Shtatė ditė, pandėrprerė i shqetėsuar, pa gjumė… ai ishte gjunjėzuara pėrpara statujės sė Jezu Krishtit. Ai bie tė fle dhe ėndėrron njė ėndėrr. Natyrisht, se pėr shtatė ditė vetėm njė gjė ishte nė mendjen e tij, ėndrra gjithashtu ishte e lidhur me kėtė.

Ai kishte parė vetėn e tij tė ulur nė tren, dhe pyet: “Ku po shkojmė ne?” Dikush i pėrgjigjet: “Ky tren shkon pėr nė parajsė.” Ai ndjeu njė relaksim tė madh “Kjo ėshtė pėrkryeshėm e mirė. Shpresoj se kėtė Jezu Krishti e ka bėrė, kėshtu qė ju vetė mund tė shihni se kush shkon nė parajsė dhe kush nuk shkon,”

Me tė arritur nė stacionin e parajsės, ai nuk mund tė besonte – ajo dukej aq e klabur. Ai hynė brenda nė parajsė. Njerėzit qė i takonte ishin pothuajse kufoma, ecnin. Ai i njohu disa shenjtorė dhe i pyeti ata: “Dua t’ju pyes diēka: ku ėshtė Gautam Buda?” sepse ai kurrė nuk kishte besuar nė Jezu Krishtin apo Zotin, por ai ishte njė njeri shumė u moralshėm mund ta imagjinoni.

Shenjtorėt i thanė: “Ai nuk ėshtė kėtu.”

“Po Sokrati? Edhe ai gjithashtu nuk ka besuar nė ndonjė zot, por ishte njė njeri me moral tė lartė.”

“As ai nuk ėshtė kėtu.”

Dhe ai tha: “Pse e tėrė kjo parajsė duket si njė rrėnojė? Dhe shenjtorėt duken si tė vdekur; nuk duket tė ketė ndonjė gėzim. Unė kam menduar se engjėjt shkojnė duke kėnduar me harpat e tyre. Unė nuk shoh asnjė engjėll, asnjė harpė, asnjė kėngė, asnjė vallėzim – vetėm disa shenjtorė tė shurdhėr e tė vdekur qė janė ulur nėn pemė.” Dhe kė do qė ai e pyeste i thonin: “Mos na mėrzitė. Ne jemi tė lodhur.”

Pėr njė moment nė mendjen e tij erdhi njė ide se mos ndoshta ky tren shkon pėr nė ferr, gjithashtu, kėshtu qė ia nxitoi prapa nė stacion, dhe treni qėndronte nė platformė, gati tė nisej pėr nė ferr. Ai hyri nė tren, dhe posa ferri filloi tė afrohej, ai ishte edhe mė i hutuar. Era ishte me aromė lulesh. Aty kishte aq shumė gjelbėrim, bar tė gjelbėr. Stacioni ishte aq i bukur – ai kur s’kishte menduar se njė stacion mund tė jetė aq i bukur. Dhe njerėzit dukeshin aq tė lumtur, aq tė gėzuar. Ai tha: “Oh Zot, ėshtė kėtu diēka gabim apo ēfarė?”

Ai pyeti: “A ėshtė ky me tė vėrtet ferri?”

Ata i thanė: dikur ka qenė. Para se tė vijnė Gautam Buda, Sokrati, Epikuri, Mahaviri, Lao Ce dhe njerėzit si kėta, ka qenė ferr. Por tani ata e kanė transformuar tėrė kėtė vend.”

Ai hyri nė ferr dhe nuk mund tė besonte – aty ishte gėzim absolut! Vetė ajri ishte pėrplot i hareshėm. Dhe aty kishte vallėzim dhe aty kishte kėndim, dhe ai pyeti dikė: “Ku ėshtė Gautam Buda?” Ata iu pėrgjigjen: “A e shihni nė kopsht, ėshtė duke i ujitur trėndafilat.”
“E ku ėshtė Sokrati?”

Dhe ata iu pėrgjigjėn: “Sokrati ėshtė duke punuar nė fushė.”
“Ku ėshtė Epikuri?”

Ata thanė: “Ai ėshtė menjėherė prapa jush, njeriu qė po vallėzon dhe po luan me kitarė ėshtė Epikuri.”

Nė atė moment, shqetėsimi ishte shumė i madh – ai u zgjua. Ai tha: “Zoti im! Ēfarė ėndrre!”

Njerėzit kishin filluar tė vijnė – nė veēanti, Edmund Burke i cili veē ishte ulur nė rreshtin e parė, duke pritur pėrgjigjen.

Kryepeshkopi i gjorė tha: “Unė nuk isha nė gjendje tė gjej pėrgjigje. Por unė e pashė njė ėndėrr tė cilėn do ta tregoj, dhe ti do ta konkulodosh pėrgjigjen nga ėndrra.”

Ai e rrėfeu ėndrrėn. Edmund Burke tha: “Tani edhe ti konkludo gjithashtu! Konkludimi ėshtė i qartė: se kudo qė njerėzit e mirė janė ėshtė parajsė. Nuk ėshtė se njerėzit e mirė shkojnė nė parajsė – kudo qė janė njerėzit e mirė – aty bėhet parajsė. Dhe kudo qė njerėzit e marrė dhe idiotėt janė – ata mund tė jenė besimtar tė mėdhenj nė Zotin dhe Jezu Krishtin dhe nė Biblen e Shenjėt, kjo s’ka lidhje – edhe parajsa bėhet njė grumbull gėrmadhash. Ajo bėhet ferr.”

Unė e kam dashur kėtė incident shumė sepse kjo ėshtė qasja ime, gjithashtu. Nėse ju jeni modest, tė dashur, tė hapur, intim, ju krijoni njė parajsė rreth vetes. Nėse jeni tė mbyllur, vazhdimisht nė defanziv, gjithmonė tė brengosur se dikush mund tė vij t’i mėsojė mendimet tuaja, ėndrrat tuja, perversionet tuaja, ju do tė jetoni nė ferr.

Ferri ėshtė brenda juve si dhe parajsa. Ato nuk janė vende gjeografike.

Ato janė hapėsirat tuaja shpirtėrore. Ramaprem, pastrim i vetes suaj dhe meditimi nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrpos pastrim i tė gjitha plehrave qė janė grumbulluar nė mendjen tuaj. Kur mendja ėshtė e qetė edhe zemra kėndon… vetėm dėgjoni kėta zogj.

Do tė jeni tė gatshėm, pa asnjė frikė por me gėzim tė madh, tė jeni intim. Dhe pa intimitet, ju jeni tė vetmuar kėtu nė mesin e tė huajve. Me intimitet ju jeni tė rrethuar nga miqtė, nga njerėzit qė ju donė juve. Intimiteti ėshtė pėrvojė e madhe. Njė qė nuk duhet tė humbet.

Por, par se tė bėheni tė pafrikshėm nga intimiteti, ju duhet tė jeni totalisht tė pastėr prej tė gjitha plehrave tė cilat religjionet i kane derdhė nė ju, tė gjitha jashtėqitjet qė u janė dhėnė juve nė duar. Pėrfundoni me tė gjitha kėto, dhe jetone jetėn nė paqe, qetėsi, lumturi, nė kėngė dhe valle. Dhe ju do tė transformoheni… kudo qė tė jeni, vendi do tė bėhet parajsė.

Marrė nga libri: “The Hidden Splendor”

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO
Shqipėroi: Valdet FETAHU
www,sa-kra.ch


__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 20:34.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.