Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Astronomia
Emri
Fjalėkalimi
Astronomia Vrojtimi dhe shpjegimi i dukurive qė ndodhin jashtė Tokės dhe atmosferės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 12-04-10, 20:26   #1
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Qielli dhe yjet

Perse qielli eshte blu?

Drita qe vjen nga Dielli perbehet nga te gjitha llojet e ngjyrave, cdo njera nga te cilat ka nje gjatesi te caktuar vale. Atmosfera ndikon ne menyren se si cdo njera nga ato do te kaloje neper te, duke pasur parasysh se valete drites do te kalojne "pengesa" si molekulat e ujit, copeza te pluhurit, etj. Ngjyra blu, mbizoteron dhe shperndahet rreth molekulave, duke bere qe qielli te duket ble. Ngjyra e kuqe ka gjatesi vale te madhe, keshtu qe nuk shperndahet shume. Psh, ne perendimin e Diellit, mbizoteron ngjyra e kuqe, sepse ne perendim, drita ka me shume "rruge" per te pershkuar, me shume atmosfere per te kaluar, keshtu qe vetem ngjyra e kuqe vjen deri tek ne.


__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga ~AnnA~ : 14-04-10 nė 16:16
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 12-04-10, 20:26   #2
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Si lindin yjet.

Lindja e nje ylli, fillon kur takohen ne te njejtin vend, nje re hidrogjeni dhe pluhuri mjafte te dendur,qe bejne bashkimin e tyre per shkak te forces se rendeses se yre.
Cdo sekonde ne kozmos lindin rreth 70 000 yje te rinj.
Mbas qindra miliona vjetesh, bashkimi i lendes rrit presionin, dendesine dhe temperaturen. Ylli ndricon ne kete faze me nje drite te kuqe te zbehte. Kur arrin temperaturen 10 milion grade C, ylli fillon te nxjere hidrogjenin dhe tashme ndricon rregullisht me driten e vete. Erera te fuqishme trupezash qe formohen nga reaksionet berthamore, shperndajne pluhurin qe e rrethon dhe ylli behet i dushem nga ne.

Perberja e yjeve

Pak puhur(kozmik), hidrogjen dhe forca e rendeses.

Sa ehte numri i yjeve?

Asnje nuk njeh numrin e sakte te yjeve, dihet se ekzistojne rreth 125 miliarde Galaksia te dukshmedhe, sejcila prej tyre, permban nga 10 milion deri ne 1 trilion yje(Sa na del llogari keshtu, se une se shkruaj dot)

Kush i emerton yjet?

Ekzistojne tre menyra.
Metoda Bajer(1603). Nje germe e alfabetit grek, radha e ndricueshmerise dhe emrin e galaktikes ku ben pjese.Psh: "a i Liras"-Ylli me i ndritshem i Liras.
Metoda Flamstind(1700). Nje numer rites sipas galaktikave, nga perendimi per ne Lindje.
Katalloget moderne. Pershkrim i shkurter dhe nje numer ne nje katallog. Psh: HD182396 eshte numri 182396 i katallogut Henri Draper.
Nje shoqeri amerikane "shet" mundesine e zgjedhjes se emrit te yjeve qe rregjistrohet ne "Dosjen boterore te hapesires qellore". Ky emer, nuk ka vlere ne rrethet shkencore.

Yjet e dyfishte:
Behet fjale per dy yje mjafte afer njeri-tjetrit, dmth ne distacen 100-10 000 njesi astronomike(njsi astronomike=distanca Toke Diell= 150 milione km), qe terheqin njeri-tjetrin dhe rrotllohen rreth te njejtes qender rendese. Rreth 1/4 e yjeve te njohura u perkasin sistemeve dyfishe.
(Per me teper, revista greke "Fokus" Dhjeor 2007.
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-04-10, 22:13   #3
Lapsi
 
Avatari i Lapsi
 
Anėtarėsuar: 02-11-09
Vendndodhja: Ne ngjyren e ndergjegjes
Postime: 11,499
Lapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ~AnnA~
Perse qielli eshte blu?

Drita qe vjen nga Dielli perbehet nga te gjitha llojet e ngjyrave, cdo njera nga te cilat ka nje gjatesi te caktuar vale. Atmosfera ndikon ne menyren se si cdo njera nga ato do te kaloje neper te, duke pasur parasysh se valete drites do te kalojne "pengesa" si molekulat e ujit, cpeza te pluhurit, etj. Ngjyra blu, mbizoteron dhe shperndahet rreth molekulave, duke bere qe qielli te duket ble. Ngjyra e kuqe ka gjaesi vale te madhe, keshtu qe nuk shperndahet shume. Psh, ne perendimin e Diellit, mbizoteron ngjyra e kuqe, sepse ne perendim, drita ka me shume "rruge" per te pershkuar, me shume atmosfere per te kaluar, keshtu qe vetem ngjyra e kuqe vjen deri tek ne.
atehere na bie se edhe ngjyra e diellit nuk eshte e verdhe...
__________________
Lapsi ėshtė i shenjtė, mirėpo nuk ėshtė shenjtėri tė shkruash ēmendurira...
Lapsi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 10:48   #4
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Lapsi
atehere na bie se edhe ngjyra e diellit nuk eshte e verdhe...
Dielli perbehet nga shume ngjyra, jo vetem nga e verdha :)
Pse, nuk e ke dite ti kete?!
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 10:51   #5
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Sa kohe jeton nje Yll?

Sipas astronomeve, yjet jetojne periudha kohore te ndryshme, ne varesi me madhesine e tyre. Nje yll si Dielli yne psh, "jeton" per rreth 10 miliard vjete. (Po pastaj, ku do ngrohemi ne te mjeret?{komshiu}) Nje yll, fillon jeten e tij si nje re e dendur ajeri e pluhuri dhe, mbasi krijohet, shnderron Hidrogjenin ne Helium. Kur Hidrogjeni fillon te mbaroje, shfaqen stade te tjera djegjeje, sic eshte djegja e Heliumit ne elemente me te rende. Nese nje yll ka mase mjafte me te vogel nga Heliumi, do te behet perfundimisht shume i vogel (white dwarf), ndersa nese ka me te madhe perfundimisht do te shpertheje ne nje supernova.




A munden vrimat e zeza te na cojne ne bote te tjera?

Ne vija te pergjithshme, matematikisht, vrimat e zeza jane ne gjendje te na cojne ne nje vend tjeter te hapesires, akoma edhe ne nje gjithesi tjeter. Gjithashtu, matematikisht, vertetohet se kjo mund te ndodh ne fraksione te sekondes dhe varet nga nje shume kushtesh, te cilat mund edhe te mos ekzistojne. Por, edhe nqs dicka e tille mund te ishte mundur, fusha e fuqishme e rendeses e nje vrime te zeze do te shkrinte cdo lloj materie qe do te hynte e brendesi te saj. Keshtu, cdo gje qe do te hynte ne brendesi te saj, duke futur ketu edhe driten, do te perfshihej nga rendesa dhe, kur te dilte prej saj ne anen tjeter, nuk do te ngjante aspak me gjendjen e saj fillestare
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 10:54   #6
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Cfare "karburanti" perdor Dielli per diegje?

Per astronomet, Dielli eshte nje yll ne moshe te "djalerise" e qe dikur do te "vdesi", por per te tjeret eshte nje lemsh i zjarrte qe na jep ngrohtesi, drite e jete. Por cfar djeg? Te gjithe e dine se ne hapesire nuk ka ajer, pra as oksigjen qe ta perdori. Ne realitet Dielli (yjet) perdor nje lende djegese, por kjo eshte nje reaksion berthamor e jo kimik sic jemi mesuar ne, sepse Dielli djeg Hidrogjen, rreth disa miliona tone ne sec. Por nuk duhet te shqetesohemi se mos i mbarojne rezervat, sepse rezerva ka edhe per rreth 5 miliard vjete.


Cili eshte Ylli me i madh i njohur?

Ylli me i madh, por edhe me i shndritshem, ekziston ne Pistol Nebuda dhe eshte rreth 25 000 vjete drite larg tokes, ne drejtim te Yllesise se Shigjetarit. Konsiderohet se eshte 100 here me i madh si mase ga Dielli yne dhe 10 milion here me i shndritshem. Ky Yll besohet se ka peshuar dikur sa 200 masa te Diellit, por gjate kalimit te kohes ka humbur nje pjese te mases se tij. Me gjithe distancen e madhe nga Toka, ky yll do te dukej me sy te lire, po te mos ishte reja e pluhurit kozmik midis tij dhe Tokes. Astronomet nuk jane te sigurt se si do te jete e ardhmja e tij dhe se si mund te funksionoje me tej.


Shperthimi me i madh kozmik

Nje shperthim yjor, i regjistruar me 21 Mars 2008, ishte kaq i forte, sa mund ta shihte dikush edhe me sy te lire, nese ne ate cast shikonte drejt qiellit, megjithse ai ndodhi ....7.5 miliarde vjete-drite larg Tokes.....
Ylli qe shpertheu, astronmet e rregjistruan si GRB 080319B, gjendet ne drejtim te Galatikes M33, dicka me larg se gjysma e rruges ...ne boten e dukshme....
"Ishte shperthimi me i madh i rrezeve "Γ" qe eshte pare deri tani. Keto shperthime shfaqen kur disa yje me mase te madhe shkaterrohen, duke "flakur" menjehere sasi te madhe energjie ne forme rrezatimi. Shperthime te tilla, jane me te shndriteshme ...pas Big Beng-ut(shperthimi qe krijoi boten, sipas materialisteve). Shperthimi i GRB 080319B, ishte 2.5 here me i madh nga ylli me i shndritshem qe eshte regjistruar deri tani.
Shkencetaret akoma nuk kane "gjetur" pse ky yll ishte kaq i ndritshem ...
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 11:00   #7
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Gjeografia eshte tepėr interesante ..

thuhet se dielli lėshon nxehtesi ne Tokė rreth 2. milion grad C
thuhet se dielli po humb shkelqimin e vet ( ngadales po fiket )

a eshte e vertet njė Allah e din ;d
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 11:21   #8
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga premium
Gjeografia eshte tepėr interesante ..

thuhet se dielli lėshon nxehtesi ne Tokė rreth 2. milion grad C
thuhet se dielli po humb shkelqimin e vet ( ngadales po fiket )

a eshte e vertet njė Allah e din ;d
Temperatura ne qender te diellit eshte 15 milion °C, kurse ne siperfaqe arrin 5000-6000 °C

Citim:
thuhet se dielli po humb shkelqimin e vet ( ngadales po fiket )
Shkenctarisht eshte e vertetuar kjo dukuri.Dielli eshte ne gjysmen e ciklit te tij dhe nje dite do te shuhet.Pra, dielli eshte formuar para 4, 5 miliarde vitesh, qe dmth, se edhe ~ 4,5 miliarde vite ka per te jetuar...( nje kohe relativisht e larget, qe ne nuk do e perjetojme, andaj, pa panik premium)
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga ~AnnA~ : 14-04-10 nė 11:23
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 13:34   #9
Lapsi
 
Avatari i Lapsi
 
Anėtarėsuar: 02-11-09
Vendndodhja: Ne ngjyren e ndergjegjes
Postime: 11,499
Lapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ~AnnA~
Dielli perbehet nga shume ngjyra, jo vetem nga e verdha :)
Pse, nuk e ke dite ti kete?!
e di se dominon ngjyra e zeze
__________________
Lapsi ėshtė i shenjtė, mirėpo nuk ėshtė shenjtėri tė shkruash ēmendurira...
Lapsi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 16:22   #10
~AnnA~
The End !
 
Avatari i ~AnnA~
 
Anėtarėsuar: 11-11-08
Vendndodhja: atje ku ndjehem e huaj...
Postime: 7,509
~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm~AnnA~ i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Lapsi
e di se dominon ngjyra e zeze
Mvaret se ku!! Ps. ne qiell eshte dominante e kalterta, tek dielli e verdha....



Duke marre shkas nga pyetja e Lapsit rreth ngjyrave ne atmosfere, do te vazhdoj temen me disa te dhena rreth "Ylberit"....

Mund te shkojme ne nje cep te Ylberit?

Nuk do te mund te shkonim kurre ne fund te nje Ylberi, sepse ai perbehet nga grimceza uji te cilat pershkohen nga drita e Diellit me nje menyre te percaktuar. Pikezat e rrobullkta e te tejdukshme te ujit shperndajne e perthyejne driten e Diellit ne drejtim te vezhguesit..... Gjatesite e ndryshme te valeve te ngjyrave te drites, perthyen ne drejtime te ndryshme, keshtu qe drita e bardhe e Diellit shperbehet ne nje spekter te larmishem ngjyrash. Keshtu, ajo pamje aq e bukur, nuk este gje tjeter, vecse uje e drite. Per kete nuk do te arrinim kurre ne fund te nje Ylberi, sepse fenomeni optik varet posacerisht nga kendveshtrimi i vezhguesit.



Bukuria modeste dhe ngjyrat e tij ende na magjepsin.

Shkruar nga: R.HALILI
Poeti anglez John Keats brengosej qė shpjegimet shkencore do ta "shthurnin ylberin", shpjegimi racional i ylberit dhe i fenomeneve tė tjera do ta shkatėrroj botėn e bukur tė kėtyre fshehtėsive. Mirėpo studimi nga afėr e bėn ylberin edhe mė tė ēmueshėm.
Harku shumėngjyrėsh ėshtė vetėm fillimi i kėsaj fshehtėsie. Shikoni me kujdes, dhe nė anėn e jashtme tė harkut do tė vėreni njė pjesė pak tė errėsuar tė qiellit dhe njė hark tjetėr tė zbehtė me ngjyra tė renditura nė anėn e kundėrt. Shiritat e gjelbėr dhe vjollcė brenda harkut kryesor njihen si harqe figurante (tė panumėrta). Ndritshmėria e tij mund tė ndryshojė pėrgjatė gjatėsisė dhe gjerėsisė sė tij, dhe ai mund tė shpėrndahet nė shumė harqe afėr majės sė tij.
Nėse e shikojmė pėrmes syzeve polarizuese, ylberi zgjerohet dhe ngushtohet me lakimin e kokės. Spjegimi mė i thjeshtė elementar pėr ylberin daton qė nga shekulli XIV, nga fizikani persian musliman Kamal al-Din al-Farisi (1267 – 1319/1320) dhe pavarėsisht prej kėtij nga fizikani gjerman Theodoric von Freiberg. Shkencėtarėt vazhduan tė punojnė rreth kėsaj teorie deri nė vitin 1977. Shumė sqarime nė libra rreth ylberit janė gabim, kurse disa tė tjera vėshtirė tė kuptueshme.
"Ylberi meriton qė t'i bėhet njė shpjegim i qartė", thotė studiuesi i atmosferės Craig Bohren nga Pennsylvania State University.
Principi themelor i ylberit ėshtė ky: Secila pikė e ujit qė gjendet nė ajėr vepron sikur njė pasqyrė, thjerrėz, apo prizėm, tė gjitha nė njė vend. Pikat e ujit e shpėrndajnė dritėn e diellit nė tė gjitha drejtimet, por jo nė mėnyrė tė barabartė, duke tentuar ta fokusojnė atė 138 shkallė nga kėndi i rėnies. Ato pika qė e formojnė kėtė kėnd me diellin duken mė tė ndritshme; tė gjitha sė bashku e formojnė unazėn e ylberit. E dukshme ėshtė vetėm pjesa e epėrme e unazės, pėr shkak se nuk ka mjaft pika tė ujit nė afėrsi tė sipėrfaqes sė tokės, qė ta formojnė edhe pjesėn e poshtme tė saj.
"Ylberi ėshtė vetėm pamja e ndryshuar e diellit", shkruajnė shkencėtarėt e atmosferės Raymond Lee, Jr., dhe Alistair Fraser nė librin e tyre "The Rainbow Brigde".
Kėndi prej 138 shkallėsh do tė thotė qė ylberin e shihni vetėm kur qėndroni me shpinė kah dielli. Kėndi i thyerjes sė dritės nė pikat e ujit devijon me ndryshimin e gjatėsisė valore, kėshtu zbėrthehet drita e bardhė e diellit nė harqe me ngjyra tė ndryshme; reflektimet e shumėfishta ndėrmjet pikave tė ujit e krijojnė harkun e jashtėm; nga interferenca e valėve rezultojnė harqet figurative tė panumėrta; forma josferike e pikave shkakton luhatje tė ndritshmėrisė pėrgjatė harkut; dimensionet e ndryshme tė pikave shkaktojnė harqet e shpėrndara nė majė tė ylberit dhe drita polarizohet nga ēdo sipėrfaqe e ujit duke shkėlqyer nė mėnyrė verbėruese.
As fizika e sotme nuk mund ta sqarojė, se si sytė dhe truri e perceptojnė spektrin kontinual tė dritės si ngjyra diskrete.
__________________
Ø°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØ°ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ °ŗ©©ŗ°ØØØØØØØ°ŗ©©ŗ
Kush me lendon me ben te forte...Kush me kritikon me ben te rendsishme...Kush me ka inat me ben te ēmuar..........
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ A n n A ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga ~AnnA~ : 14-04-10 nė 16:27
~AnnA~ Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-04-10, 21:08   #11
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Qielli dhe yjet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ~AnnA~
Temperatura ne qender te diellit eshte 15 milion °C, kurse ne siperfaqe arrin 5000-6000 °C



Shkenctarisht eshte e vertetuar kjo dukuri.Dielli eshte ne gjysmen e ciklit te tij dhe nje dite do te shuhet.Pra, dielli eshte formuar para 4, 5 miliarde vitesh, qe dmth, se edhe ~ 4,5 miliarde vite ka per te jetuar...( nje kohe relativisht e larget, qe ne nuk do e perjetojme, andaj, pa panik premium)
.. u bana merak si dot shuhet Dielli , andaj do arij atė vit me pa
dot shiqoj me maskė tė shwajc aparatit ;)
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-04-14, 18:36   #12
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Qielli dhe yjet

Ēfarė pėrfaqėsojnė yjet nė jetėn e njerėzve


Ndodhen shumė larg nesh, por prej shekujsh kanė frymėzuar mite, simbole dhe studime, sepse mishėrojnė pafundėsinė, dėlirėsinė ideale, fuqinė dhe lavdinė

Ylli mė i largėt ėshtė parė kėtė vit nė yjėsinė e Luanit. Quhet GRB 090423 dhe prodhoi njė shkreptimė shumėngjyrėshe: njė shpėrthim i ndodhur 13 miliardė vite mė parė, kur Universi kishte “vetėm” 630 milionė vjet jetė.

Yjet janė kėshtu: i shohim tė ndriēojnė sot, por drita e tyre vjen nga e kaluara. Edhe drita e yllit mė tė afėrt, Diellit, vjen pas njė udhėtimi prej 8 minutash, kohė kjo e nevojshme pėr tė pėrshkuar 150 milionė kilometrat qė na ndajnė (drita e yllit tjetėr mė tė afėrt, “Proxima Centauri”, kėrkon 4,24 vjet).

Afėr dhe tė paarritshėm

Gjithsesi, pavarėsisht paarritshmėrisė sė tyre, yjet na duken sikur janė shumė afėr nesh: tė gjithė elementėt kimikė nga tė cilėt pėrbėhet kozmosi, janė formuar nė brendėsi tė tyre. Pėr shekuj me radhė yjet kanė treguar kohėn, drejtimin pėr rrugėt, kanė qenė frymėzim pėr poetėt dhe madje edhe pėr fatin. Arsyeja? Sepse gjithmonė tė japin idenė e fuqisė krijuese dhe tė pafundėsisė.

Yjet qė i dallojmė me sy tė lirė nė njė qiell tė kthjellėt janė rreth 5000 deri nė 6000; por thuhet se galaktika jonė, Rruga e Qumėshtit, ka 200 miliardė yje, ndėrsa universi 7×10Ā²Ā², pra “njė popullsi” e pafundme, me yje shumė tė ndryshėm mes tyre: vetėm nė shekullin e fundit, falė teleskopėve mė tė fuqishėm, kemi mėsuar t‘i njohim.

Filozofė dhe pastorė

Ja pėrse gjithmonė yjet kanė frymėzuar piktorė (Giotto, Vincent Van Gogh), poetė dhe mendimtarė. Filozofi Immanuel Kant thoshte se dy gjėra e mbushnin shpirtin e tij, admirimi dhe respekti: “Qielli i ndriēuar mbi mua, dhe ligji i moralit te mua”… Ose dėshira e pafundėsisė qė lind nga shpirti dhe vrojtimi i kozmosit.

Njė mrekulli qė pėrfshin edhe njerėzit e zakonshėm: nė vitin 1800, Giacomo Leopardi imagjinoi njė pastor aziatik qė, duke parė yjet, pyeste: “Ē‘ėshtė kjo vetmi e pafund? Po unė kush jam”? Nė fakt, ka gjasa qė vrojtimi i yjeve tė ketė frymėzuar lindjen e filozofisė dhe kozmogonisė, ose mė saktė shpjegimin se si ėshtė formuar Universi.

Karroca, dema

Pėr babilonasit (shekulli II para Krishtit), Dielli dhe yjet ishin zjarre. Yjet ishin hyjni dhe grupimi i atyre yjeve qė ishin afėr njėri-tjetrit nė qiell (yjėsitė), frymėzonin emra dhe mite: Demi, Binjakėt, Shigjetari… Njė prej mė antikėve ėshtė ai i Pleiadit, grumbulli i 7 yjeve qė shihen me sy tė lirė (nė fakt janė 500), pagėzuar me emrin “shtatė motrat”, ose klloēka me zogjtė e saj. Yjėsitė konsideroheshin “Hyjni” qė ishin nė gjendje tė pėrcaktonin fatin e njerėzve qė fshiheshin nėn dritėn e tyre.

Veē tė tjerash, yjet mund tė lajmėronin revolucione epokale: yjet kometa konsideroheshin shenja ogurzeza (pėrveē asaj qė lajmėroi lindjen e Jezuit). Vetėm nė shekullin XVIII u zbulua se kometat nuk ishin yje, por pjesė akujsh dhe gurėsh qė rrotullohen rreth Diellit. Kėshtu “yjet qė bien” nuk janė gjė tjetėr veēse meteorė dhe bėhen tė dukshėm kur fėrkohet me atmosferėn e Tokės.

Nė udhėtim nga Sirio

Zhvillimet shkencore kanė shpoetizuar shumė mite mbi yjet, por nuk i kanė zgjidhur tė gjitha misteret qė lidhen me natyrėn e tyre. Sot e dimė se yjet lindin nga retė e mėdha tė pluhurit dhe gazi, ku pėrqendrimi i lėndės tėrheq njė lėndė tjetėr derisa tė provokojė njė shembje gravitacionale drejt qendrės.

Kėtu, kushtet ekstreme tė presionit dhe temperaturės (dhjetėra miliona Gradė Celsius) shkaktojnė reaksione tė fuzionit bėrthamor: bėrthamat e hidrogjenit bashkohen pėr tė formuar bėrthama heliumi, duke lėshuar sasi tė mėdha energjie, prej tė cilave edhe ne pėrfitojmė tė mira, pėrmes dritės dhe nxehtėsisė. Me bashkimin bėrthamor formohen edhe elementėt mė tė rėndė tė heliumit.

Pėrreth yllit, materialet e mbetura mund t‘u japin jetė objekteve qiellore, si planetėve ose yjeve tė tjerė.
Ja pse yjet janė burim jete: nė vitin ‘90 ėshtė zbuluar ekzistenca e planetėve tė tjerė (minimumi 300 tė tillė) pėrreth yjeve tė largėt, dhe ndoshta nesėr dotė zbulohet njė planet i ngjashėm me Tokėn, tek i cili mund tė ketė jetė.

Ky ėshtė njė skenar qė imagjinohet prej kohėsh: nė librin “De l‘infinito universo et mondi” (1584), Giordano Bruno shkroi se ekzistonin diej tė pafund, rreth tė cilėve rrotulloheshin njė numėr i madh planetėsh tokė, tė banuar nga forma tė ndryshme jete.

Nė vitin 1752, Voltaire, nė veprėn e tij “Micromega”, rrėfeu historinė e njė banori tė yllit Sirio, pikėrisht tė Mikromeganit, qė duke udhėtuar takon njė filozof tė Saturnit dhe sė bashku udhėtojnė deri nė Tokė.
Por ky nuk ėshtė i vetmi rrėfim. Ka tė tjera tregime fanta-shkencore tė pėrshtatura tek yjet e tjerė: pėr Isaac Asimov, njerėzimi duhet tė ketė lindur nga 61 mjellma, ndėrsa nė sagėn e “Star Trek”, Eridanė A ėshtė ylli (i vėrtetė) pėrreth tė cilit rrotullohet planeti (imagjinar) Vullkan.

Agoni spektakolare

Kur njė yll e mbaron “karburantin” e tij primar, hidrogjeni fillon njė agoni spektakolare, duke u rritur nė madhėsi. Dielli, qė si masė ėshtė njė yll mesatar-i vogėl, pas 5 miliardė vitesh do tė bėhet njė “gjigant i kuq” dhe do tė pėrfshijė Merkurin, Venusin e ndoshta edhe Tokėn.

Yjet mė masivė mund tė arrijnė pėrmasa edhe mė tė mėdha: “VY Canis Majoris” (5000 vjet-dritė larg nesh), ylli mė i madh i njohur, ėshtė njė super gjigant me njė rreze rreth 2000 herė sa ajo e Diellit.
Pasi tė ketė hequr shtresat e jashtme (duke i dhėnė jetė njė “mjegullnaje planetare”), gjiganti i kuq do tė shndėrrohet nė njė yll tė vogėl, “xhuxhi i bardhė”, derisa tė shuhet plotėsisht pas ndonjė miliard vjetėsh. Yjet mė tė mėdha “vdesin” me njė shpėrthim supernove: njė proces me energji jashtėzakonisht tė lartė, aq sa mund tė prodhojė dhe tė pėrhapė nė kozmos elementėt mė tė rėndė tė hekurit, siē ėshtė ari.
Nė bazė tė masės, ajo qė mbetet nga ylli mund tė shndėrrohet nė njė yll neutronesh, ose njė vrimė tė zezė. Tė parat, ndonjėherė mund tė shpėrndajnė valė radioje me ndėrprerje: nė kėtė rast quhen pulsarė. Ishte pikėrisht rregullsia e sinjalit qė vinte nga pulsari i parė i zbuluar nė vitin 1967, qė i detyrohej njė qytetėrimi jashtėtokėsor, i cili sugjeroi nofkėn “LMG-1: Little Green Man” (njeriu i vogėl jeshil).
Kur njė yll ka njė masė mė tė madhe se tri herė sa ajo e Diellit, tkurrja e lėndės arrin nė njė pikė ku as drita nuk mund t‘i shpėtojė

gravitetit tė saj: kėshtu lind njė vrimė e zezė. Ėshtė njėsoj si “tė fusėsh” tė gjithė Diellin nė njė sferė me diametėr 3 kilometra. Njė objekt tėrheqės qė paraqet njė sfidė tė vėrtetė pėr astrofizikanėt.

Poli i lėvizshėm

“Pėrveē spekulimeve teorike, yjet kanė pasur njė rol tė rėndėsishėm praktik: qė nga periudha e parahistorisė, njerėzit ndiqnin ciklin e stinėve falė kalimit tė Diellit nė yjėsi tė ndryshme”, thotė njė docent astronomie nė Universitetin e Firences. Fenomeni pėrsėritej nė njė periudhė tė herėpashershme dhe pėrbėnte vitin diellor: sot Dielli nė maj ėshtė te Dashi, dhe nė tetor te Virgjėresha.

Yjet shėrbenin edhe pėr t‘u ndriēuar rrugėn udhėtarėve tė natės. Ylli Polar, duke qenė nė njė linjė me aksin e rrotullimit tė Tokės, ishte referimi pėr Polin e Veriut. Por nuk ėshtė kaq i palėvizshėm siē besohet: duke qenė se aksi i rrotullimit tė Tokės pėrshkon njė trajektore rrethore mbi sferėn qiellore nė 26000 vjet, gjatė mijėvjeēarėve yje tė ndryshėm kanė treguar veriun. Sot, kjo detyrė i takon Alfas, Arusha e Vogėl Polare, ndėrsa pas 12 mijė vjetėsh do t‘i takojė Vegas, nė yjėsinė e Lirės.

Nga Bizanti tek Apokalipsi

Me njė begati tė tillė ishte e pashmangshme qė yjet tė mos shkėlqenin edhe aspekte tė tjera tė kulturės njerėzore. Pėr poetėt mesjetarė tė “Dolce stil novo”, ylli pėrfaqėsonte shkėlqimin e syve, ose bukurinė vezulluese tė njė gruaje.

Kėshtu, poezia zhvilloi domethėnien moderne tė “star” (yllit), njeri qė “shkėlqen” nė botėn e spektaklit, ose nė atė tė sportit, dhe shumė jetėshkurtėr, “yje qė bien”.

“Ylli ėshtė njė simbol i fortė pushteti, dinjiteti, i paarritshmėrisė, idealeve tė larta dhe dėlirėsisė”, thotė njė docent nė Universitetin e Palermos. Ja pse yjet janė tė pranishėm nėpėr flamuj. Njė prej shteteve tė para qė e pėrdori ishte Turqia, nė vitin 1844. Edhe pse ylli (sė bashku me gjysmėhėnėn) ėshtė bėrė emblemė e shumė shteteve islamike, origjina e tij ėshtė bizantine: pėrfaqėsonte Shėn Mėrinė, yllin qė lindte nė mėngjes.

Prejardhje tė tillė ka edhe flamuri i Bashkimit Europian, krijuar nė vitin 1955: 12 yjet e verdhė mbi sfondin blu. Ideatori, francezi Arsene Heitz, u frymėzua nga Apokalipsi, qė e pėrshkruan Shėn Mėrinė si “njė grua tė veshur me diell, me hėnėn poshtė kėmbėve tė saj dhe nė kokė njė kurorė me 12 yje”.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:33.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.