Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 29-06-13, 17:04   #31
Oqeani
 
Avatari i Oqeani
 
Anėtarėsuar: 03-02-08
Vendndodhja: Nėn hijen qiellore
Postime: 24,395
Oqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėmOqeani i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

7 - per ēdo dite tjeter !!! A e kam mire ?
__________________
Shpresa ėshtė e vetmja gėnjeshtėr qė i besohet !!!
Oqeani Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 30-06-13, 09:06   #32
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Martesa nė Islam

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Dardanesha Shiko postimin
"Tė pyesin ty pėr tė pėrmuajshmet (hajzin), thuaj: "Ajo ėshtė gjendje e neveritur andaj largohuni prej grave gjatė tė pėrmuajshmeve dhe mos iu afroni atyre (pėr marrėdhėnie) derisa tė pastrohen. E kur tė pastrohen atėherė afrohuni atyre, ashtu siē u ka lejuar All-Ilahu. All-Ilahu i do ata qė pendohen dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme". (El-Bekare, 222)

Tash njė pyetje:

Ne ajetin mė lartė, simbas Kuranit ndalohet tė u afrohet grave gjatė muajit tė menstruacionit, mirpo rregullat e Kuranit i ka thyer vetė Muhamedi.
A thua a ka besuarė ai nė Kuran dhe pse i ka thyer rregullat??!!
Lexo edhe njihere:

Tregohet nga njė grua e profetit : Ikrimah raporton nė auktoritetin e njė nga grave tė profetit qė ka thenė :”Kur profeti deshironte tė bente dicka (p.sh pythje ose ledhatim ) me gratė e tij nė kohen e menstruacionit , ai u vendosi njė rubė nė organin gjenital.” (Sunan Abu Dawud, Libri 1, Numer 272)

Tregohet nga Ajshja: Profeti i puthte dhe ledhatonte gratė e veta edhe kur ishte duke agjeruarė” (Sahih Bukhari, Volym 3, Libri 31, Numer 149)

Cka thua ti pėr ketė??!!
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-13, 09:21   #33
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Martesa nė Islam

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Dardanesha Shiko postimin
Se sa ishte mosha e Aishes kur u martua Profeti me te –per kete ngjarje jane transmetuar disa transmetime te ndryshme,ku nese I lexojme dhe verifikojme keto transmetime e gojedhena,verejme nje gje,e ajo eshte se ka kundershtime mes ketyre datave.
ARGUMENTET PER KETE:
-Ajsha ka qene Bija e Ebu Bekrit,e sipas te gjithe historianeve Ebu Bekri,I ka pasur edhe tri bija te tjera qe gjithsej bejne kater.Me e madhja ka qene Esmaja dhe me e vogla ka qene Ajshja,dhe te gjitha I kishin lindur para se ti vinte shpallja Muhamedit ne Meke,dmth para vitit 610 sipas Krishtit.Kete mund ta gjeni tek HISTORIJA DHE MBRETERIT,te autorit Imam Taberi,vellimi I katert faqe 50,shtepija botuese Dar el Fikr.
*Poashtu te gjithe historianet jane pajtuar se Muhamedi as ėshtė martuar dhe ka hy dhanderr tek Ajshja pasi qe I kishte vdekur Hatixhja-gruaja e tij e pare,e kjo pasi qe ishte shperngulur nga Meka(pasi qe e kishin perndjekur mekasit pabesimtar)ne Medine(dmth ishte martuar me Ajshen pasi qe ishte shperngulur ne Medine e kjo ne vitin 623 sipas krishtit).
Sipas kesaj I bie qe ėshtė martuar me Ajshen e ajo I ka pasur 14 vite,e smund te kete qene assesi me e vogel.Gjithashtu kete qe e thashe,e ceke edhe Dijetari I madh I Islamit,Ibn Haxher el Askalani, ne librin e tij "el isabe fi marifeti sahabe".
*Eshtė teper e sigurte,per ate qe ka sado pak njohuri per historine islame,se periudha e thirrjes ne Meke ishte plot 13 vjet.vetem pas 13 viteve Muhamedi ishte shperngulura nga meka per ne Medine,dhe pastaj kishte jetuar edhe 10 vite te tjera,gjithesej keto 23 vite qe ishte periudha e shpalljes se Kuranit.
Kjo qe permendem,ėshtė nji prej ketyre transmetimeve.
*Prej argumenteve te tjera ne kete teme:
-Motra e madhe e Ajshes thame se ishte Esmaja,edhe kjo sipas shumices se dijetarve islam,ishte 10 vite me e madhe se Ajshja.Sipas trasmetimeve te sakta,Esmaja kur vdiq I kishte 100 vite,e vdiq ne vitin 73 sipas higjretit(kalendarit islamik-qe ka filluar nga periudha e shpernguljes se Muhamedit as nga Meka ne Medine),qe I bie viti 696 sipas Krishtit.
Sipas kesaj domosdo duhet qe mosha e Esmase kohen e higjretit te ishte 27 ose 28 vjet,qe deshmon se Ajshja r.a atehere ka qene 17 ose 18 vjet,dmth kur ėshtė martu me Profetin as.
-Argument tjeter qe deshmon se Ajsha gjithsesi ka qene moshe rritur dhe e pjekur kur ėshtė martuar me Muhamedin as,ėshtė se vet ajo kishte marre pjese ne luften e Bedrit dhe ne luften e Uhudit,me lejen e Muhamedit as.si ndihmese per ushtaret musliman te plagosur qe(si mjeke qe ishte) tua kuroj plaget ne lufte,e dihet fare mire se Muhamedi as kurre nuk I kishte lejuar qe femijet(te miturit) te marrin pjese ne lufte,bile as edhe si ndihmesa apo bartesa.
-Transmeton Buhariju ne koleksionin e tij,se kishin ardhur dy djelmosha qe te kerkojne nga Muhamedi as. leje qe te shkojne ne lufte,e I kishte pyetur se sa vjec ishin, njeri tha 14 e tjetri tha se I kam 15.Nuk e lejoi te parin,e e lejoi te dytin pasi kishte verejte tek I dyti shejat e pjekurise.
Krejt kjo verteton edhe nji here,se Ajshja ne ate kohe ka qene mosherritur e jo femije,duke ditur se lufta e Bedrit ka ndodhur ne vitin e dyte te hixhrit ndersa Muhamedi as u martu ne vitin e pare te hixhrit siq thame dhe kurrsesi ska qene mosha e saj ne luften e Bedrit 9 vjeqe apo dhjete.
*Prej argumenteve gjithashtu-ana gjuhesore e gjuhes arabe:
Fjala virgjereshe qe ne gjuhen arabe ėshtė("bikr")nuk I thuhet sabijes,apo femijes,por I thuhet asaj qe ka mbushur pjekurine edhe ėshtė bere e afte per martese dhe marredhenje seksuale.Kete e di cdo kush qe ka njohuri mbi gjuhen arabe,pra "BIKER"- i thuhet vetem asaj qe ka arritur moshem madhore.
-Nga ky aspekt kemi hadithin qe e trs.Imam Ahmedi ne Musnedin e tij(koleksion ky,prej koleksioneve me te njohura qe I ka permbledhe fjalet dhe ndodhite e Muhamedit as),se:
Kur I kishte vdekur Muhamedit as.gruaja e pare qe ishte Hatixhja,kishte shkuar tek Muhamedi as Havla bint Hakim gruaja e Othman ibn Medhumit(nje grua e moshuar dhe e aferme per nga fisi,e Muhamedit as)dhe I kishte thene Muhamedit as: "O I derguar I Allahut,pse spo martohesh,pasi qe vdis Hatixheja?
E Muhamedi ja ktheu e I tha:"Qfare po me sygjeron oj Havla?
E kjo I tha:"A deshiron virgjereshe apo te ve?
Ky I tha: e cila ėshtė virgjeresha"el bikr"?
I tha:Mendoj qe ajo ėshtė Ajsha-bija e Ebu Bekrit,njeriut me te dashur tek ti.
Pra " virgjereshe" ne gjuhe arabe nese nuk I thuhet perpos mosherritures,Ajsha sipas ketij transmetimi ka qene mosherritur,e kurrsesi femije(siq pretendojne).
*Prej argumeteve qe s'le fare dyshim ne kete teme,ėshtė se:
-Prej kushteve themelore te marteses ne islam ėshtė "kerkesa dhe pranimi".
Pranimi duhet te jete ne perputhshmeri me fjalen e nuses.Nuk lejohet dhe ėshtė haram sipas jurisprudences sone Islame sot e 1500 vite me radhe,martesa e dhunshme.Ajo qfare ka ndodhur me pare tek ne ne Kosove e gjetiu psh, ėshtė adet dhe tradite jo e preferuar islame.Flas se si shqiptaret I kan martuar bijat e tyre pa I pyetur edhe pa u pare te dy palet.Lejohet psh.qe vajza apo djali te fejohet kur jane te vegjel,mirepo kur te rriten gjithsesi duhet ta thote (femra dhe djali) medimin e tyre.
-Gjithashtu ne Islamin tone femija nuk ka te drejte vendoseje as ne tregti,as ne aktin martesor dhe s'ben qe te jap pelqime per pune te cilat ju takojne te medhenjeve.
Thot Allahu per kete ne Suren-Kaptinen En Nisa Verseti 5-6:
5. Mendjelehtėve (tė papjekurve) mos u jepni pasurinė tė cilėn Allahu e ka bėrė mjet jetese pėr ju, por t’i ushqeni dhe t’i veshni ata nga kjo (pasuri) dhe t’u flisni me dashamirėsi e me drejtėsi.
6. Dhe pėrkushtohuni ndaj jetimėve (dhe i provoni ata pėr aftėsitė e tyre) derisa tė arrijnė moshėn e martesės. Nė qoftė se nė kėtė kohė shihni mendje tė shėndoshė tek ata, atėherė ua dorėzoni pasurinė e tyre, por mos e shpėrdoroni atė pa kufi dhe me nxitim nga frika se mos ata do tė rriten; dhe kushdo qė ėshtė i pasur nga kujdestarėt e tyre, nuk duhet tė marrė pagesė, por nėse ai ėshtė i varfėr, le tė mbajė pėr vete ēfarė ėshtė e drejtė dhe e arsyeshme pėr tė (sipas punės sė tij). Dhe kur t’ua dorėzoni atyre pasurinė, merrni dėshmi nė prani tė tyre. Dhe Allahu ėshtė plotėsisht i Mjaftueshėm pėr Llogaritės.
*Ajeti kuranor qarte po na tregon se kurrsesi s'lejohet qe psh.ai qe perkujdeset per jetimin ,t'ia jep pasurine atij, derisa te rritet dhe te piqet menderisht.Ajeti I mesiperme qarte e potencon ku thote" Vėrini nė provė jetimėt, derisa tė bėhen pėr martesė!,e kur te behen per martese atehere jepjauni pasurine".
Dihet fare mire se Muhamedi as ka qene Kuran I cili ka ecur ne toke,qe dmth:ma se miri e ka pasuar fjalen e Zotit te Tij.
-Gruas sė Pejgamberit (Paqja dhe lėvdatat e Allahut qofshin mbi tė!), Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur prej saj!), iu kėrkua njė herė qė tė pėrshkruajė Pejgamberin (Paqja dhe lėvdatat e Allahut qofshin mbi tė!), dhe ajo u pėrgjigj se ai ishte ‘Kuran qė ecte’, qė nėnkupton se ai zbatoi nė pėrpikmėri mėsimet fisnike tė Kuranit nė jetėn e tij tė pėrditshme.

Ne anen tjeter, dihet se denimi I pedofilise tek ne ne islam ėshtė vrasja.Vie pyetja se si Muhamedi as(qe ka pranu me u martu me nji "te mitur"),pastaj edhe Ebu Bekri(qe paska pranuar me ja dhene Ajshen- Muhamedit as) e kan shkelu kete urdher Kur'anor,ne prezencen e shokeve tjere te Muhamedit as?!!!
*Hadithi I sili ceket ne disa libra te histories dhe hadithit, se Muhamedi as.ėshtė fejuar me Ajshen kur ajo ishte 9 vjeq mund te themi se ėshtė I dobet(per nga teksti),dhe disa prej ulemave e kan konsideruar te dobet(edhe per nga zingjiri transmetues),per arsyje se ėshtė transmetuar vetem nga Hisham ibn Urve,e hadithet e ketij transmetuesi, Imam Maliku I ka konsideruar te dobeta, ne fazen(periudhen) qe I ka transmetuar sa ka qene ne Irak,sepse Hishami ne ate kohe ka qene pak para vdekjes dhe thuhet se I jane pshtjellur hadithet dhe ka harruar nga pleqerija e thelle.Allahu e di me se miri.
Verejtje me rendesi:
Ata qe kane pasur mendimin se Profeti ka hyre tek Ajshja ra. Kur ishte 9-10 vjeqe(duke marre per baze hadithin e Hisham Ibni Urves),e kane spjeguar kete se: -Femrat ne pergjithesi ne vendet e nxehta (siq eshte ne kete rast- Arabija Saudite),piqen me heret,sesa ne viset e ftohta.
-Gjithashtu ne ate kohe ishte adet I arabeve qe menjehere,si te hynte femra ne moshen e pubertetit e martonin ate,keshtu gjejmi ne historine Islame se Ajsha r.a para se te fejohej me Muhamedin as,ate e kerkonte Xhubejr ibni Mutim,qe dmth se arabet ne ate kohe e kishin kete adet vendi.Martesa me virgjėreshėn kur tė arrijė moshėn e caktuar,ishte adet i arabeve te asaj kohe,tradite kjo qe nuk bie ndesh as me parimet Islame qe erdhen mepastaj.
-Asnji prej atyre qe fyen Muhamedin as (prej pabesimtareve te atyre koherave)dhe u munduan ta njollosin moralin e tij fisnik(duke i thene magjistare,poet,i semure psikik,etj),nuk hasim ne histori se e fyen nga ky aspekt,kinse eshte fejuar "me nji femije".Kjo fyerje erdhi vetem nga disa orientaliste bashkohore.
-Nuk ishte ne ate kohe ligji(sikur fatkeqesishte eshte sot)qe femra te mos martohet pa I mbushur 18 vite.Ata qe vendosen kete ligj sot,u hapen rrugen rinise tane qe para kesaj moshe"te kene dashnore neper shkolla",e vetem pas te 18-ve te martohen.Femra fatkeqesishte sot ka me dhjetera dashnore,e kur ti mbushe te 18-tat atehere shkon te burri.
-Ne anen tjeter,nuk mohohet fakti se qe nga fillimi I jetes se Ajshes ra.martesa e saj me Muhamedin as,peripetite e asaj martese,ishin perzgjedhje hyjnore.
Ajo qfare argumenton kete,ishte se Muhamedi pa ne enderr se do te martohej me te,e endrrat e profeteve ishin shpallje,te verteta.
Pra Allahu krijoi dhe brymosi Ajshen r.a. qe te jete si nje lloj mrekullije per Muhamedin as,e siq e dime,ishte e vetmja grua virgjereshe e Resulullahit as.
Vete te krishteret thone se Maria-Virgjereshe ishte ne moshe shume te re kur lindi Mesine-Jezusin.
-Ne jeten private sot hasim femra edhe ne vise tona evropjane,qe ne moshen 10 vjece zhvillohen sikur ti kishin 18-19 vite,kjo sepse zhvillimi dallon nga femra ne femer.Kjo eshte dicka qe verejme edhe ne me syte tane perdite ne shkollat fillore sot.Sot ne shkollat fillore evropjane tona rralle gjen femer e cila "ska frajer"fatkeqesishte.
-Gjithashtu argument i padiskutuar eshte se femra piqet me heret se meshkulli per dy tri vite.
-Pastaj Muhamedi as.ne moshen qe ishte,nuk u martua me Ajshen duke qene i ndjekur nga epshi,nese do ishte ashtu,pse atehere nuk u martua me gra te tilla kur ishte ne lulen e rinise.Kush e ndaloi ta bente nje gje te tille.Nese do ishte se ishte "i dhene pas epshit-sic mendojne ateistet genjeshtare",pse e shtyu nji gje te tille deri kur mbushi pleqerine?!!!.
Dihet se njeriu kur eshte ne lulen e rinise epshi i tij eshte shumefish me i trazuar sesa kur te arrine moshen e pleqerise.Muhamedi as u martua me Ajshen qe te miqesohej me Ebu Bekrin-shokun me te dashur te tij,ti forconte lidhjet miqesore me njeriun me te dashur per te,keshtu,kur Ajsha hyri ne shtepine pejgamberike,ishte krenaria dhe nderi me i madh per Ebu Bekrin r.a
Nese ne shikojme moshen e rinise se Muhamedit as.gjejme se ka qene beqare,derisa u martua me Zonjen Hatixhe,e cila ishte e ve,ku kishte 40 vjec,e Muhamedi as.kishte 25 vjec.Gjithashtu nuk u martua me Hatixhen per pasuri,por Hatixhja ishte ajo qe i propozoi martese,pasi pa ne kete burre vyrtytet e bukura.
Per fund te kesaj teme,edhe pse ka edhe shume cka te flitet, po rrumbullaksojme duke thene se:
Ajsha ska dyshim se ka qene ne moshe madhore, e pjekur psiqikisht,e zonja per martese,dhe ne kete te vertete s'dyshon asnji besimtare musliman.
Femra apo meshkulli qe hyn ne fazen e pubertetit nuk quhet me femije,por quhet mosherritur edhe me gjuhen e mjekesise.Nga ana sheriatike,femra apo meshkulli qe permbushin fazen e pubertetit kane te drejte ligjerishte per lidhjen e marteses,sepse jane bere te afte per nji gje te tille.Kjo eshte e lejuar dhe jo e obliguar.Ne islam ka dallim lejesa nga urdheresa.Islami nuk urdheron qe menjihere pas arritjes se fazez se pjekurise te martohemi,por lejon nje gje te tille.
Kjo ishte ajo qe per nji kohe shume te shkurte e te shpejt e shkrova.Ndersa ata qe shpifin ju mjafton dita e gjykimit.
Allahu ėshtė me I dituri I te Gjitheve,e paqja qofte mbi te derguarit e Tij.

Amin.

D.H.
Tash e ke prishurė fare krejt , sepse tė dhenat nga Hadithet qė njifen si burim pėr jeten e Muhamedit deshmojnė ndryshe nga shkrimi i juaj.

Lexo tė dhėnat:

“Profeti shkroi (kontratėn e martesės) me Aishen kur ajo ishte gjashtė vjeē dhe konsumoi martesėn me tė kur ajo ishte nėntė vjeē dhe ajo qėndroi me tė nėntė vjet (dmth deri nė vdekjen e tij).”(Sahih Bukhari Volumi 7, Libri 62, Numėr 88)

“…O Apostull i Allah-ut! Po shikoj sesi Zoti yt nxiton tė tė plotėsojė dėshirat ty.” (Ti plotson deshirat edhe me virgjeresha te moshes 6 vjecare) (Sahih Bukhari Volumi 7, Libri 62, Numėr 48)
“Kur Profeti u martua me mua, mamaja ime ardhi tek unė dhe mė bėri tė hyja nė shtėpi (tė Profetit) dhe asgjė s’mė ēuditi, veē ardhjes sė Apostullit tė Allah-ut nė mesditė.” (Sahih Bukhari Volumi 7, Libri 62, Numėr 90 )

“Unė luaja me lodra nė praninė e Profetit, dhe shoqet e mia luanin gjithashtu me mua. Kur Apostulli i Allahut futej (nė dhomėn time) ato fshiheshin, por Profeti i thėriste tė vinin tė luanin me mua! “(Sahih Bukhari Volumi 8, Libri 73, Numėr 151 )

Kjo vajzė e vogel e ndjente veten tė dhunuarė dhe nuk kishte deshirė tė e shof Muhamedin afer vetes dhe nuk i pelqente fare tė ishte afer tij.(Volumi 1, Libri 9, Numer 490)

Hė, cka thua ti??!!
Faktet flasin vetė apo edhe Hadithet genjejnė dhe nuk u pelqejnė juve??!!

Ndersa nga Kurani lexojmė:

Ahzab : 33:50. O ti Pejgamber, Ne t’i kemi lejuar gratė, tė cilave u ke dhėnė shpėrblimin e kurorės, dhe ato qė me ndihmėn e All-llahut hynė nė posedimin tėnd (robėreshat e luftės) dhe bijat e axhės tėnd, bijat e hallave tua, bijat e dajės tėnd, bijat e tezeve tua (tė janė lejuar, pos grave me niqah dhe tė afėrtat), tė cilat kanė migruar (kanė bėrė hixhret) si ti, dhe njė grua besimtare nėse ajo ia falė veten Pejgamberit dhe nėse Pejgamberi dėshiron tė martohet me tė (njė martesė e tillė pa shpėrblim tė niqahut) duke qenė kjo (rast) vetėm pėr ty e jo edhe pėr besimtarėt. Ne e dimė se ē’u kemi bėrė atyre obligim rreth grave tė tyre dhe rreth atyre qė i kanė nė pronėsinė e vet, ashtu qė ti tė mos keshė vėshtirėsi, e All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.


Zoti nuk paska pasurė punė tjeter me MUhamedin vetem tė i lejon atij knaqesin seksuale dhe Zoti nuk paska folur tjeter me Muhamedin pėrpos seksit dhe si tė vriten jomuslimanet.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-13, 09:22   #34
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Martesa nė Islam

Ose e tjetra:

Nė islam ndalohet adoptimi i femijve , ndersa Muhamedi si themelues ose profet i islamit e kishte njė femi tė adoptuarė por atij i mori gruan , a thua edhe ketė e lejoj Zoti .

Lexo mė poshtė:

Zejnebja ishte gruja e djalit tė adoptuarė tė Muhamedit i cili quhej Zaid .Ketė ky e adoptoj kur djali i tij Ibrahimi i vdiq ne moshen dy vjeqare tė cilin e kishte me Hafsen.
Mirpo, gruan e djalit tė adoptuarė, Muhamedi do tė e merrė pėr grua tė veten dhe kjo ngjarje krijoj reagime tė mėdha nga poplli,sepse Muhamedi njė ditė kur vajti te shtepia e Zaid-it aty ne shtepi ishte vetem Zejnebja e shtrirė nė shtratė.Zejnebja u ngrit menjihere nga shtrati pėr tė e respektuar Muhamedin dhe duke i treguar se pė rmomentin Zaidi nuk ėshtė nė shtepi.Pasi nė emrin e “Allahut ” u kryen mardhenjet seksuale, Muhamedi vajti nė shtepi, e pas pak kohe erdhi Zaidi.Mirpo, gruja e tij do tė i tregonte burrit tė vetė se cka ka ndodhurė dhe si.Zaid e donte shumė Muhamedin si njė babė tė vetin dhe pėr ketė shkak , ai e mori gruan e vete Zejneben dhe shkoj ne shtepi tė Muhmameditdhe i tha :
Resulallah, ti je si babė pėr mua dhe je i interesuarė pėr gruan time Zejneben , atehere une do tė ndahem nga ajo dhe ti mund tė e marrėsh per veti.Por Muhamedi e kshilloj qė ky tė e mbanė gruan e vetė dhe tė ketė frigė nga Allahu.Mirpo, Zaid nuk donte dhe nė fund i tha Muhamedit se ai s“do tė e prek me gruan e vetė me dorė pėr shkak tė Muhamedit,ndersa Muhamedi e kshillonte qė tė e mbanė gruan e vetė dhe tė i frigohet Allahut, ndersa mendja i rrinte tek Zejnebja e mė pas Zaid shkon nė shtepi.
Por nuk vonojė shumė dhe pak ditesh Zejnebja ishte tashme ne shtratin e Muhamedi si gruja e tij (Sahih Bukhari 60:311 dhe (Sahih Muslim 8:3453)

E kjo na qenka profeci apo profet.?!
Njehere ja shkerdheu gruan e tash i thotė mbaje.
Ecni ore se s“dini se ne cka besoni.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-13, 12:06   #35
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

A ėshtė e lejuar ruajtja nga shtazania?


Ėshtė e lejuar qė gjatė marrėdhėnieve intime, nėse ėshtė edhe gruaja e pajtimit, qė tė nxirret organi gjenital i mashkullit para ejakulimit, me qėllim tė ndalimit tė shtatzėnisė. Pėr kėtė kuptohet se duhet tė ketė arsyetim. Pėrndryshe, nė tė kundėrtėn, preferohet hedhja e spermės nė organin gjenital tė gruas dhe nxitja e lindjes, pėr tė cilin transmetohen shumė hadithe tė tė Dėrguarit tė Allahut s.a.v.s., aq sa ruajtja nga shtatzėnia nganjėherė quhet el-ved’ul-hafijj - vdekje e fshehtė.

Mirėpo, hadithet autentike nė mėnyrė tė prerė flasin pėr vetė lejimin e ndėrprerjes natyrore tė shtatzėnisė, nė atė mėnyrė qė sperma nė momentin e ejakulimit tė hedhet jashtė organit gjenital tė gruas, qė ėshtė edhe qėndrim i tė katėr shkollave juridike islame.

Xhabiri r.a. transmeton: “Jemi ruajtur prej shtatzėnisė nė kohėn e tė Dėrguarit s.a.v.s.” ndėrsa nė njė transmetim tjetėr thotė: “Jemi ruajtur prej shtatzėnisė derisa ishte duke zbritur Kur’ani!”


A ėshtė e ndaluar t'i rrėfesh dikujt pėr marrėdhėnjet intime?


Ėshtė rreptėsisht e ndaluar qė tė tjerėve t’u tregosh atė qė pėrjeton gjatė marrėdhėnieve intime ose tė pėrshkruash vet aktin. Muhamedi s.a.v.s. nė njė hadith tė cilin e transmeton Ebu Se’id el-Hudriu r.a. kėtė qartė e tregon: “Me tė vėrtetė, njerėz me pozitė mė tė keqe tek Allahu nė Ditėn e Gjykimit janė ata qė bėjnė marrėdhėnie intime dhe e pėrhapin atė!”


Kultura e sjelljes sė burrit ndaj gruas!


Allahu i Lartėmadhėrishėm ēdo detaj tė jetės sė njeriut e ka pėrcaktuar qė tė jetė nė pajtim me ligjet e Tij. Duke e ditur natyrėn e njeriut, tė cilin edhe e ka krijuar, Ai ka caktuar rregulla tė cilat mundėsojnė qė njeriu tė ruajė dhe tė mbrojė natyrėn e tij. Pasi qė martesa ėshtė institucion qė ruan familjen, Islami i jep rėndėsi tė veēantė. Nga kjo, Allahu xh.sh. nė shumė ajete dhe nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij, s.a.v.s. ka caktuar drejtime tė qarta se si tė veprojė njeriu nė atė segment tė jetės, me qėllim tė ruajtjes sė martesės, forcimit tė familjes dhe kėshtu tė shėrojė shoqėrinė nė tėrėsi.


Prej rreshtave nė vazhdim do tė shihni se Islami ka vendosur rregulla konkrete nė aspektin e respektimit tė ndėrsjellė tė bashkėshortėve. Bashkėshortėt janė tė obliguar tė jetojnė nė pajtim me ato rregulla, dhe nė kėtė mėnyrė, tė ruajnė familjen e shėndoshe dhe vitale, qė ėshtė parakusht pėr njė shoqėri tė shėndoshė dhe vitale.


Sjellja e mirė ndaj gruas


Burri, ndaj gruas obligohet me:

Burri duhet tė mundohet tė ndėrtojė marrėdhėnie tė mira ndaj gruas sė tij, sepse i Dėrguari i Allahut, s.a.v.s. kėtė e ka nxitur nė shumė thėnie tė tij. Kėshtu nė transmetimin e Ebu Hurejres r.a. Muhammedi a.s., ka thėnė: “Besimtari mė i plotė ėshtė ai i cili ka sjellje tė mirė, ndėrsa mė tė mirė nė mesin tuaj janė ata tė cilėt sillen mė sė miri ndaj grave tė tyre!”

Nė pėrmbledhjen e Ibn Maxhes pėrmenden dy transmetime tė pėrmbajtjes sė njėjtė. Nė transmetimin e Ibn Abbasit, i Dėrguari s.a.v.s. thotė: “Mė tė mirėt ndėr jush janė ata tė cilėt janė mė tė mirėt ndaj grave tė tyre, ndėrsa unė jam mė i miri ndaj grave tė mia!” Nė transmetimin e Abdullah ibn Amėr ibn Asit r.a. i Dėrguari s.a.v.s. thotė: “Mė tė mirėt ndėr jush janė ata tė cilėt janė mė tė mirė ndaj grave tė tyre!” Nė haxhin e lamtumirės Muhamedi, s.a.v.s. i ka porositur muslimanėt nė bazė tė transmetimit tė Amr ibn el-Ahvesit r.a.: “Dhe silluni mirė me gratė tuaja!”



Tė kuptosh nevojat dhee aspiratat e saj


Burri ėshtė i obliguar qė tė kuptojė gruan dhe nevojat e saj, dėshirat dhe aspiratat e saj. Pėr kėtė argument mė tė mirė gjejmė nė jetėn e tė Dėrguarit tė Allahut, s.a.v.s. Nė tė vėrtetė, Ajsheja r.a. transmeton se ėshtė fejuar pėr tė Dėrguarin e Allahut, s.a.v.s. shumė e re dhe se ka pasur qejf tė luajė me shoqet e saj, dhe i Dėrguari s.a.v.s. i ka kėrkuar shoqet e saj dhe i ka nxitur qė tė vijnė dhe tė luajnė me tė (me Ajshen).

Ėshtė edhe njė transmetim i ngjashėm i Ajshes r.a. kur ka shikuar nė xhami vallen e abisinasve me shtiza, dhe i Dėrguari s.a.v.s. kėtė nuk ia ka ndaluar.

Ajsheja r.a. pohon se i Dėrguari s.a.v.s. ka bėrė gara me tė nė vrapim. Nganjėherė ajo ka fituar e nganjėherė ai.

Loja dhe zbavitja me gruan janė hobi tė lejuara me sheriat. Kėshtu, Xhabir ibn Abdullah r.a. thotė se njeriu do tė shpėrblehet vetėm pėr disa lloje tė hobive. Nė mesin e tyre janė edhe loja dhe zbavitja me gruan, dresimi (stėrvitja) i kuajve dhe mėsimi i notit.


Ti ndihmojė gruas nė punė


Burri duhet t’i ndihmojė gruas nė shumė punė tė shtėpisė, kur ajo nuk mund t’i mbėrrijė ato. El-Esvedi e ka pyetur Ajshen r.a.: “Ēka ka punuar i Dėrguari s.a.v.s. nė shtėpi? Ajo ėshtė pėrgjigjur: “I ndihmonte familjes, ndėrsa kur dėgjonte ezanin, shkonte.

Urve transmeton se e ka pyetur Aishen r.a. lidhur me atė se ēka ka punuar i Dėrguari i Allahut, s.a.v.s. nė shtėpi, ndėrsa ajo i ėshtė pėrgjigjur: “Arnonte papuēet dhe rrobet e tij.”

Nė pyetjen se ēka ka punuar i Dėrguari s.a.v.s. nė shtėpi, Ajsheja r.a. njėherė ėshtė pėrgjigjur:
“Ishte njeri sikur tė tjerėt: ka arnuar rrobet e tij, ka mjelur delen dhe i ka shėrbyer vetvetes!”

Domethėnė, nuk do tė bėhet papuēexhi ai i cili i ndihmon gruas nė punėt e shtėpisė, kur ajo nuk ėshtė nė gjendje t’i bėjė vetė, mirėpo do tė jetė njė gjest i mirė i burrit i cili gjest do tė forconte edhe mė shumė dashurinė mes bashkėshortėve, siē ka vepruar Muhammedi s.a.v.s.



Tė sigurojė furnizimin


Burri ėshtė i obliguar nė bazė tė rregullave islame, qė tė mbajė gruan dhe tė gjejė mėnyra tė furnizojė familjen. Gruaja, edhe nėse ka mjete, nuk ėshtė e obliguar t’i shpenzojė pėr plotėsimin e nevojave familjare. Andaj mashkulli nė trashėgimi merr dy herė mė shumė, qė tė ketė mundėsi pėr kėtė. Ai ėshtė i obliguar pėr punėt jashtė shtėpisė me qėllim qė tė arrijė sigurimin e furnizimit.

Se sa ėshtė ngritur furnizimi i familjes nė fjalėt e Muhamedit s.a.v.s., mė sė miri do tė shohim nga hadithi tė cilin e transmeton Ebu Hurejre r.a.: “Nga paratė qė i jep: nė rrugė tė Allahut, apo pėr lirimin e ndonjė robi, apo pėr ndihmėn e ndonjė tė varfėri, apo furnizimin e familjes tėnde, shpėrblimin mė tė madh do ta kesh pėr ato qė shpenzon pėr familjen.”

Nė hadithin e Ebu Mes’ud el-Bedriut r.a. i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. thotė: “Kur njeriu shpenzon para pėr mirėmbajtjen e familjes sė tij, duke pretenduar me kėtė kėnaqėsinė e Allahut, i shkruhet sikur ka ndarė sadaka!”

Nė transmetimin e Sa’d ibn Ebi Vekkasit r.a. i Dėrguari s.a.v.s. thotė: “Pėr ēdo dinar tė shpenzuar, duke dashur kėnaqėsinė e Allahut, do tė jesh me tė vėrtetė i shpėrblyer nga Allahu, madje edhe pėr kafshatėn tė cilėn e vendosė nė gojėn e gruas tėnde!”

Burri duhet posaēėrisht tė ketė kujdes se ajo me tė cilėn e furnizon gruan, gjegjėsisht familjen, tė jetė e fituar me hallall. Gratė e gjeneratės sė parė tė muslimanėve, i kanė nxitur burrat e tyre nė fitimin hallall duke u thėnė: “Ruajuni fitimit haram, sepse ne mund tė durojmė urinė dhe etjen por nuk mund tė durojmė zjarrin!”
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Zero Cool : 30-06-13 nė 12:12
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-13, 12:19   #36
Zanzi/M
mire ....
 
Avatari i Zanzi/M
 
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
Zanzi/M e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

Per martesen me FUSNOTE *

Për të (burrin) është e lejueshme të kënaqet me gruan e vet në çdo mënyrë, përveç pjesës intime të saj ndërsa ajo është me menstruacione. Ka disa hadithe rreth kësaj:
1. Pejgamberi (صلى اهللا عليه و سلم) tha:"... dhe bëj çdo gjë me të, përveç marrëdhënies". (Muslim, Ebu Daud dhe Ebu Auwãne)
2. Nga Aisha (radi Allahu anha):"Kur ne ishim me menstruacione, pejgamberi (صلى اهللا عليه و سلم) na urdhëronte të venim një brez në bel dhe pastaj burri i saj mund të shtrihej me të".
Në një rast, ajo tha:"... burri i saj pastaj mund ta ledhatojë atë". (Buhari, Muslim dhe të tjerët)
3. Nga njëra prej grave të pejgamberit (صلى اهللا عليه و سلم) e cila tha:"Kur pejgamberi (صلى اهللا عليه و سلم) dëshironte diçka nga ndonjëra nga gratë e tij, e cila ishte me menstruacione, ai vendoste një pëlhurë mbi pjesën intime të saj e pastaj bënte çfarë dëshironte". (Ebu Daud, Sahih)
__________________
Shėlbimi i Hyjit u ėshtė dėrguar popujve joēifutė. Ata do ta dėgjojnė.
Zanzi/M Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-06-13, 14:23   #37
Dardanesha
 
Avatari i Dardanesha
 
Anėtarėsuar: 09-07-12
Postime: 3,813
Dardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėmDardanesha i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Titulli: Martesa nė Islam

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zanzi/M Shiko postimin
Per martesen me FUSNOTE *

Pėr tė (burrin) ėshtė e lejueshme tė kėnaqet me gruan e vet nė ēdo mėnyrė, pėrveē pjesės intime tė saj ndėrsa ajo ėshtė me menstruacione. Ka disa hadithe rreth kėsaj:
1. Pejgamberi (صلى اهللا عليه و سلم) tha:"... dhe bėj ēdo gjė me tė, pėrveē marrėdhėnies". (Muslim, Ebu Daud dhe Ebu Auwćne)
2. Nga Aisha (radi Allahu anha):"Kur ne ishim me menstruacione, pejgamberi (صلى اهللا عليه و سلم) na urdhėronte tė venim njė brez nė bel dhe pastaj burri i saj mund tė shtrihej me tė".
Nė njė rast, ajo tha:"... burri i saj pastaj mund ta ledhatojė atė". (Buhari, Muslim dhe tė tjerėt)
3. Nga njėra prej grave tė pejgamberit (صلى اهللا عليه و سلم) e cila tha:"Kur pejgamberi (صلى اهللا عليه و سلم) dėshironte diēka nga ndonjėra nga gratė e tij, e cila ishte me menstruacione, ai vendoste njė pėlhurė mbi pjesėn intime tė saj e pastaj bėnte ēfarė dėshironte". (Ebu Daud, Sahih)


Shume thjeshte edhe kjarte..gjate ciklit lejohen ledhatimet..puthjet perveq marredhenieve..kjo per shkak mbrojtjes se femres prej infeksioneve..spo di qka ki te pakjarte ketu!
__________________
Mos prano therrimet. Zoti te ka bere FEMER ...JO MILINGONE!!!
Dardanesha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-08-13, 18:26   #38
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Martesa nė Islam

Bėhu i drejtė ndaj grave


Burri duhet tė jetė i drejtė ndaj gruas sė tij. Posaēėrisht nėse burri ka mė shumė gra. Prej kėtu, burri duke ditur pėr ndjeshmėrinė e gruas, duhet shumė tė ketė kujdes nė plotėsimin e asaj pėr ēka ėshtė i obliguar. Kėshtu duhet tė ketė kujdes nė ushqimin, veshjen e tyre e tė ngjashme dhe nė kėtė aspekt tė mos bėjė kurrfarė dallimi ndėrmjet tyre.

Gjithashtu, ai duhet tė ketė kujdes pėr orarin e qėndrimit tė secila grua. I Dėrguari i Allahut s.a.v.s., siē thekson Ajsheja r.a. nė njė hadith autentik, ka shkuar te gruaja tjetėr pas faljes sė namazit tė ikindisė.

Nėse burri ėshtė i padrejtė dhe do tė linte ndonjėrėn prej grave tė tij, do tė ballafaqohet me pasoja tė padėshirueshme nė Ditėn e Gjykimit, siē tėrheq vėrejtjen i Dėrguari i Allahut, s.a.v.s. nė transmetimin e Ebu Hurejres r.a.: “Kush i ka dy gra, dhe nuk sillet nė mėnyrė tė barabartė ndaj tė dyjave, do tė vijė nė Ditėn e Gjykimit me njė anė e cila do t’i jetė e lakuar!”



Te beqaresha tė qėndrojė shtatė ditė, ndėrsa te e martuara tre ditė


Nėse njė njeri marton beqareshė (vajzė tė virgjėr), por ka mė shumė gra, atėherė te ajo do tė qėndrojė shtatė ditė, e pastaj le tė shkojė sipas orarit te gratė tjera. Mirėpo, nėse marton ndonjė grua veēmė tė martuar, te ajo do tė qėndrojė tre ditė, e pastaj mund tė shkojė tė gratė tjera sipas orarit tė caktuar. Kjo bazohet nė transmetimin e Enes ibn Malikut r.a. nga i Dėrguari s.a.v.s..

Ummu Selema r.a. transmeton se i Dėrguari s.a.v.s. ka kaluar te ajo tre ditė kur ishte martuar me tė, pasi qė kishte mbetur vejushė.


Dashuria mė e madhe ndaj disa grave

Njeriu i cili jeton nė poligami duhet tė jetė i drejtė nė atė ēka i ėshtė lejuar, sikur qėndrimi i barabartė te gratė e tij, mosneglizhimi i asnjėrės prej tyre dhe marrėdhėnieve tė ngjashme ndaj tyre kur ėshtė nė pyetje veshja, ushqimi etj. Mirėpo, kur ėshtė nė pyetje dashuria ndaj tyre, atėherė kjo nuk ėshtė mė nė kompetenca tė njeriut, sepse All-llahu mbjellė dashurinė nė zemrėn e njeriut, siē ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e tė cilėn e transmeton Ajsheja r.a., pasi qė ka qenė i barabartė ndaj grave tė tij: “O Allahu im, kjo ėshtė ndarja nė atė qė ėshtė nė fuqinė time. Pėr mos mė ngarko me atė ēka ėshtė nė fuqinė Tėnde e jo timen!” Kėtu mendohet nė dashurinė e cila ndjehet nė zemėr ndaj ndonjėrės prej grave.

All-llahu xh.sh kėtė qartė e pėrmend nė Kur’anin famėmadh: “Ju kurrsesi nuk do tė mund ta mbani drejtėsinė mes grave edhe nėse pėrpiqeni…”

Dihet se i Dėrguari s.a.v.s. dashuri tė veēantė ka kultivuar ndaj Ajshes r.a. Kėtė tė gjitha gratė tjera tė tij e kanė vėrejtur dhe e kanė pranuar, ndėrsa e kanė ditur se ai ėshtė mė i drejti ndaj tyre.

Kėshtu nganėherė duke ditur pėr dashurinė mė tė madhe tė Muhamedit s.a.v.s. ndaj Ajshes r.a. disa gra tė Muhamedit s.a.v.s. rendin e tyre ia kanė lėshuar Ajshes r.a.


Xhelozia

Xhelozia ėshtė e dėmshme, posaēėrisht nėse nuk ka kurrfarė arsye pėr tė. Ajo ėshtė e mirėseardhur vetėm nėse ka ndonjė dyshim. Atėherė njeriu duhet tė bėhet xheloz, me qėllim qė tė reagojė nė disa sjellje tė kėqia tė gruas. Nė hadithin e Xhabir ibn Atikut, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka theksuar se ka xhelozi tė cilėn Allahu e do dhe tė cilėn nuk e do. All-llahu e do xhelozinė e cila ėshtė e bazuar nė dyshime.

Pėr fat tė keq, shumė burra mbesin memecė dhe tė verbėr para sjelljeve jomorale tė grave tė tyre, kėshtu qė shpesh nuk dinė as ku shkojnė, ku qėndrojnė, e as qė dinė se me kė komunikojnė e tė ngjashme, duke u arsyetuar se nuk janė xhelozė. Pėrkundrazi, ata janė tė obliguar qė me xhelozi tė ruajnė dhe tė mbrojnė gratė e tyre dhe tė vėzhgojnė sjelljet dhe moralin e tyre.

Hasan el-Basriu ka tėrhequr vėmendjen: “Pse nuk i qani gratė tuaja tė cilat shtyhen me rrugaēėt nėpėr tregje?! Allahu e ka bėrė tė keq atė i cili nuk ėshtė xheloz nė kėtė!”

Muhammedi s.a.v.s. nė hadithin tė cilin e transmeton Ajsheja r.a. thotė: “O Ummeti i Muhammedit, askush nuk ėshtė mė xheloz se All-llahu kur sheh robin ose robėreshėn e Tij duke bėrė zina. O Ummeti i Muhamedit, ta dini atė qė di unė, pak do tė kishit qeshur e mė shumė do tė kishit qarė!”

Pra, ky lloj i xhelozisė ėshtė i pranueshėm, e mund tė thuhet edhe obligim i burrit.



Burri ka obligime ndaj gruas

Burri nuk ėshtė i obliguar qė vetėm materialisht ta mirėmbajė gruan, por ėshtė i obliguar qė tė plotėsojė edhe obligimet e martesės. Njėra prej tyre ėshtė qė nė marrėdhėniet intime tė kėnaqė gruan e tij. Nė tė vėrtetė, nė bazė tė hadithit tė Muhamedit s.a.v.s., kur burri kėnaqė nevojėn e tij me rastin e marrėdhėnieve intime, atėherė ėshtė i obliguar qė atė kėnaqėsi t’ia ofrojė edhe gruas sė tij.

Pėrndryshe, burri nuk ka tė drejtė qė tėrė natėn ta kalojė nė ibadet, pasiqė nė tė ka tė drejtė edhe gruaja e tij. Abdullah ibn Amr ibn Asi r.a. transmeton se e ka pyetur Muhamedi s.a.v.s.: “Mora vesh se ditėt i kalon nė agjėrim ndėrsa netėt nė ibadete? Ai ėshtė pėrgjigjur: Po! Muhamedi s.a.v.s. e kėshilloi:

“Mos bėn ashtu. Agjėro, por edhe ha. Falu, por edhe flej! Edhe trupi yt ka tė drejtė, sytė e tu kanė tė drejtėn e tyre ndėrsa edhe gruaja jote ka tė drejtė ndaj teje!”


Nėse gruaja e huaj ju fascinon, kompensone kėtė nė gruan tuaj


Nėse ndodhė qė mashkullin ta fascinojė ndonjė grua e huaj dhe ai ndjenė ndonjė lloj tė tėrheqshmėrisė ndaj saj, ėshtė i obliguar qė sa mė shpejtė tė shkojė te gruaja e tij dhe ta kompensojė me tė. Nė hadithin tė cilin e transmeton Xhabir ibn Abdullahu r.a. i Dėrguari s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse ndonjėrin prej jush e tėrheq ndonjė grua, pastaj nė zemrėn e tij lind diēka, le t’i afrohet gruas sė tij dhe le ta kompensojė atė me tė, pasi qė ajo do t’ia largojė atė qė i ka lindur nė zemėr!”
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-08-13, 18:55   #39
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Martesa nė Islam

Kultuta e sjelljes sė gruas ndaj burrit


Gruaja ėshtė e obligueshme ndaj burrit nė:


1. Nėnshtrim

Allahu i Lartėsuar thekson se gruaja duhet t’i nėnshtrohet burrit tė saj. Ai thotė: “Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj sė fshehtės.”

Nėnshtrimi i gruas ndaj burrit nė mėnyrėn ashtu siē obligon Zoti i botėrave, do tė rezultojė me harmoni nė martesė, ndėrsa kundėrshtimi do tė rezultojė me joharmoni dhe me anarki.

Sa ėshtė me rėndėsi nėnshtrimi i gruas ndaj burrit tė saj, mė sė miri do tė ilustrojė njė hadith i Muhamedit s.a.v.s. nė transmetimin e Ebu Hurejres r.a.: “Po t’i kisha urdhėruar dikujt qė t’i bėjė sexhde dikujt, do t’i kisha urdhėruar gruas t’i bėjė sexhde burrit tė saj!”

Nėse gruaja tregon dozė tė mjaftueshme tė nėnshtrimit ndaj burrit tė saj, Muhamedi s.a.v.s. nėpėrmjet transmetimeve tė Ebu Hurejres, Enesit r.a. dhe tė tjerėve, i premton hyrjen nė Xhennet:

“Nėse gruaja i falė pesė kohėt e namazit, agjėron Ramazanin, e ruan moralin e saj dhe i nėnshtrohet burrit tė saj, do t’i thuhet asaj: hyn nė xhennet, nga cilado derė!”


2. Falėnderim

Bashkė me nėnshtrimin dhe dėgjueshmėrinė ndaj burrit, gruaja duhet tė tregojė njė falėnderim tė veēantė ndaj tij nė gjithė ēka qė ai vepron. Ajo nuk guxon tė jetė jo falėnderuese nėse ai i ndalon ndonjė dėshirė asaj. Pėr fat tė keq, ky ėshtė rast i shumė grave. Nė kėtė tėrheq vėrejtjen edhe i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., nė hadithin tė cilin e transmetojnė Abdullah ibn Abbasi dhe Imran ibn Husajni r.a:

“Mė ėshtė paraqitur xhehenemi, dhe pashė se gratė janė banorėt mė tė shumtė, sepse fshehin (mbulojnė) tė vėrtetėn (jekfurne).” Ėshtė pyetur: “A fshehin ato besimin nė Allahun?” I Dėrguari s.a.v.s. ėshtė pėrgjigjur: “Ato fshehin bamirėsinė e burrave tė tyre. Janė jo falėnderuese nė bamirėsi. Po t’i bėni mirė tėrė jetėn, dhe nėse vėrenė te ju diēka jo tė kėndshme, do tė thotė: Nuk kam parė prej teje kurrė tė mira!”

Imam Neveviu, jo falėnderimin e gruas nė tė mirat e burrit dhe mohimin e pėrpjekjeve tė tij, e konsideron ndėr mėkatet e mėdha, ndėrsa Ibn Bettali thotė se nė bazė tė hadithit tė lartėshėnuar, personi jo falėnderues do tė dėnohet dhe tėrheq vėrejtjen se falėnderimi ndaj atij i cili bėn mirė bie nė obligim fetar tė ndėrsjellė.


3. Kujdeset pėr shtėpinė dhe fėmijėt

Njė ndėr detyrat mė me rėndėsi tė gruas ėshtė tė kujdeset pėr shtėpinė e burrit tė saj dhe me kujdes tė madh tė ruajė, edukojė dhe rrisė fėmijėt. Nė tė vėrtetė, gruaja pėrveē qė ėshtė nėnė, ajo ėshtė edhe pedagoge, mėsuese dhe mjeke nė shtėpinė e saj.

Burri pėr shkak tė natyrės sė punėve dhe obligimeve tė tij, ėshtė i obliguar tė: furnizojė familjen, ndėrsa mungesa e shpeshtė e tij, si dhe pėrpjekjet e vogla lidhur me lindjen dhe edukimin e drejtėpėrdrejtė tė fėmijėve, janė larg mundėsive qė tė kontribuojė nė edukimin kualitativ ashtu siē mund ta bėjė gruaja. Andaj i Dėrguari s.a.v.s. mė sė miri ka klasifikuar detyrat e ēdo anėtari tė familjes. Ai ato detyra dhe obligime i ka krahasuar me bariun dhe kopenė. Le tė shohim se sa bukur i Dėrguari ynė, ka definuar ato obligime, nė njė hadith tė cilin e transmeton Abdullah b. Omer r.a.:

“Tė gjithė ju jeni barinj dhe secili prej jush do tė pėrgjigjet pėr kopenė e tij. Udhėheqėsi ėshtė bari.” 92 Burri ėshtė bari nė familjen e tij, derisa gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe tė fėmijėve tė saj. Domethėnė, tė gjithė ju jeni barinj dhe tė gjithė jeni pėrgjegjės pėr kopetė e juaja.



4. Ruan moralin e saj dhe pasurinė e burrit kur ai mungon

Gruaja ėshtė e obliguar qė nė mungesė tė burrit tė saj, tė ruajė moralin e saj dhe pasurinė e tij. Muhammedi a.s. nė transmetimet e Ebu Hurejres, Ebu Umames dhe Abdullah ibn Selamit r.a. ka theksuar : “Gruaja mė e mirė ėshtė ajo e cila tė gėzon kur e shikon, e cila tė dėgjon kur diēka e urdhėron dhe e cila e ruan autoritetin tėnd, moralin e vet dhe pasurinė tėnde kur mungon!”


5. Nuk do tė agjėrojė pa lejen e burrit

Se sa islami i kushton rėndėsi harmonisė sė jetės bashkėshortore, mė sė miri tregon hadithi tė cilin e transmeton Ebu Hurejre, nė tė cilin Muhamedi s.a.v.s. ka thėnė: “Gruas nuk i ėshtė lejuar tė agjėrojė, nė prezencėn e burrit tė saj, pa lejen e tij!”

Kuptohet, kėtu qėllimi ėshtė nė agjėrimin nafile (vullnetar) e jo atė tė obligueshėm gjatė muajit tė Ramazanit. Ky hadith, nė formė eksplicite tregon se sa islami pėrkujdeset nė ruajtjen, ngritjen dhe forcimin e dashurisė ndėrmjet bashkėshortėve. Sepse, me agjėrim gruaja mund tė humb eventualisht nė fuqi dhe nė freskinė e saj, dhe me rastin e afrimit te burri i saj, ndoshta nuk do tė mund tė tregojė dėshirė tė mjaftueshme pėr atė ēka ai dėshiron. Apo ndoshta, burri ndjenė nevojė pėr gruan gjatė ditės, e nėse ajo ėshtė agjėrueshėm, atėherė do tė jetė i penguar nga kjo dėshirė (pėr kontakt), ashtu siē transmetohet nga Ebu Se’id el-Hudriut r.a. nė tė cilin gruaja e Safvanit r.a. i ėshtė ankuar Muhamedit s.a.v.s. se nuk po i lejon agjėrimin nafile, dhe Safvani r.a. nė pyetjen e Muhamedit s.a.v.s. ka thėnė: “Ajo agjėron e unė jam i ri dhe nuk mund tė duroj (pėr t’iu afruar). Atėherė Muhamedi s.a.v.s. tha: “Gruaja nuk do tė agjėrojė pa lejen e burrit!”

Gruas i lejohet agjėrimi nafile kur burri i saj mungon, gjegjėsisht ėshtė nė udhėtim. Mirėpo, nėse ai kthehet nga udhėtimi dhe dėshiron t’i afrohet gruas sė tij, ajo mund tė prishė agjėrimin, sepse plotėsimi i dėshirės sė burrit ėshtė obligim ndėrsa agjėrimi jashtė Ramazanit ėshtė nafile.

Shikoni se si nė kėto hadithe shihet urtia e pafund e islamit, i cili jo vetėm qė ruan marrėdhėniet martesore, por nxitė, forcon dhe stabilizon ato.



5. Nuk e lėshonė askend nė shtėpi pa lejen e burrit

Gruaja nuk e lėshon tė hyjė nė shtėpi askė pa lejen e burrit, posaēėrisht kjo ndalesė ka tė bėjė pėr personat tė cilėt nuk janė nė afri me tė (mahrem). I Dėrguari i Allahut s.a.v.s. qartė e ka theksuar kėtė nė vazhdimin e hadithit tė mėparshėm nė tė cilin thotė se gruas pėrveē agjėrimit vullnetar: “I ndalohet qė tė lėshojė nė shtėpi dikė pa lejen e burrit!”

Kuptohet, me kėtė islami godet tė keqen mu nė rrėnjė. Sepse, nėse ndonjė mashkull hyn nė shtėpinė e gruas me tė cilėn nuk ėshtė nė lidhje familjare, posaēėrisht nėse vetmohet me tė, mund tė vijė deri te pasojat e paparashikueshme, amoraliteti ose mė sė paku deri tė dyshimi. Shumė hadithe tė Muhamedit s.a.v.s. ndalojnė kėtė praktikė dhe rreptė e gjykojnė.

Kėshtu, nė transmetimin e Xhabirit r.a. i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. thotė: “Mos hyni te gratė kur u mungojnė burrat, sepse shejtani ecė nėpėr ju ashtu siē ecė gjaku nė venėt e juaja!”

Ibn Abbasi r.a. transmeton se e ka dėgjuar tė Muhamedin s.a.v.s. si thotė: “Mos tė vetmohet njė burrė me njė grua tjetėr pa prezencėn e mahremit tė saj!”

I dėrguari i Allahut s.a.v.s. posaēėrisht ka tėrhequr vėrejtjen nė vetmimin e gruas me tė afėrmit e burrit, qė mund tė shkaktojė pasoja edhe mė tė mėdha sesa vetmimi me ndonjė tė huaj. Ukbe ibn Amir r.a. transmeton se i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. ka tėrhequr vėrejtjen: “Ruajuni vetmimit me gratė (tė cilat nuk janė afri familjare me ju)!” Nė kėtė njė ensar ka pyetur: “E ēka thua pėr hamv (kunatin)?”
Muhamedi s.a.v.s. ėshtė pėrgjigjur: “Ai ėshtė sikur vdekja!”

El Hamv, sipas disave do tė thotė vėllai i burrit, ndėrsa sipas linguistėve, siē pėrmend Imam Neveviu, tregon ndonjė tė afėrm tė ngushtė tė familjes siē janė: babai, xhaxhai, vėllai, kusheriri etj.

Muhamed Fuad Abdul-l-Baki, duke komentuar kėtė hadith thotė se nuk ėshtė rrezik pėr gruan nga familja e burrit siē janė babai ose djemtė e burrit, tė cilėt bėhen mahremė tė saj dhe atyre u ėshtė e lejuar vetmimi me tė, por rrezik i vėrtetė paraqesin vėllai i burrit, domethėnė kunati pastaj kusheriri i burrit, xhaxhai etj tė cilėt nuk mund tė vetmohen me gruan dhe nuk bijnė nė mahrem tė gruas. Rreziku i madh qėndron nė atė se ata janė tė afėrmit e burrit, kanė mundėsi mė tė mėdha tė gjenden nė situatė tė jenė tė vetmuar me gruan e vėllait tė tij ose familjarit tė tyre dhe kjo situatė nuk i nxitė tė tjerėt nė dyshime, ashtu siē do tė mund tė ndodhte me ndonjė tė huaj, i cili nuk ėshtė nė marrėdhėnie familjare me burrin.

Pėr fat tė keq, kjo praktikė e vetmimit te ne ėshtė e zakonshme, dhe nė bazė tė vėrejtjeve tė Muhamedit s.a.v.s. duhet ndėrprerė kėtė praktikė. Personat tė cilėt nė bazė tė njohjes sė rregullave islame, i janė pėrmbajtur udhėzimeve tė Muhamedit s.a.v.s., kanė qenė tė pėrqeshur dhe janė quajtur ekstrem. Mirėpo, vetėm pasimi i drejtėm i kėshillave tė Muhamedit s.a.v.s. mund tė rezultojė me harmoni nė martesė dhe preventivė nga veprimet amorale dhe situatave tė kurvėrisė.



6. Nuk e shqetėson burrin

Gruaja duhet tė mundohet qė tė mos e shqetėsojė dhe maltretojė burrin e saj. I Dėrguari i Allahut s.a.v.s. kėtė e ka theksuar nė njė hadith tė cilin e transmeton Mu’adh b. Xhebel r.a.: “Asnjė grua nuk do ta shqetėsojė burrin e saj nė kėtė dunja e hyrija e Xhennetit tė mos thotė: Mos e shqetėso, Allahu tė vraftė! Ai te ti ėshtė vetėm shkurt ndėrsa sė shpejti do tė tė lėrė dhe do tė vijė tek ne!”



7. Nuk e refuzon

Gruaja do tė ketė kujdes qė tė mos refuzojė burrin e saj kur e thėrret nė plotėsimin e nevojave tė tij. Ebu Hurejre r.a. transmeton se i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. ka tėrhequr vėrejtjen: “Nėse njė burrė e thėrret gruan e tij nė shtrat, dhe ajo e refuzon, ndėrsa ai fle i hidhėruar nė tė, atė grua do ta mallkojnė melaiket deri nė agim!”

Nė dy pėrmbledhjet (Buhari dhe Muslimi) thuhet se i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse gruaja fle jashtė shtratit tė burrit tė saj, melaiket do ta mallkojnė deri nė agim! Dhe pasha Atė, nė dorėn e tė cilit ėshtė shpirti im, ēdo burrė qė e thėrret gruan e tij nė shtrat dhe ajo e refuzon, i hidhėruar nė tė ėshtė Ai i cili ėshtė nė qiell, derisa burri nuk qetėsohet!”


8. Nuk e refuzon qoftė duke e lėnė edhe bukėn tė digjet

Nėse burri kėrkon t’i plotėsojė nevojat e tij intime, gruaja duhet t’ia plotėsojė qoftė edhe nėse e ka bukėn nė zjarr. Kjo bazohet nė hadithin tė cilin Talk ibn Ali e transmeton nga Muhamedi s.a.v.s.:

“Nėse burri e thėrret gruan e tij qė tė kėnaqė nevojat e tij, le t’i shkojė, qoftė edhe nėse e ka bukėn nė furrė!”

El Mubarekfuri duke e komentuar kėtė hadith, thotė se gruaja ėshtė e obliguar qė tė kėnaqė burrin e saj, qoftė edhe nėse e ka futur bukėn nė furrė, duke e ditur se nuk guxon tė largohet nga furra, me qėllim qė buka mos tė digjet. Mė mirė ėshtė qė buka tė digjet sesa burri tė humb durimin dhe tė shkojė nė amoralitet.



9. Kushti pėr xhennet ėshtė kėnaqja e burrit

Se sa janė me rėndėsi marrėdhėniet e mira mes burrit dhe gruas mė sė miri tregon hadithi i Ummi Selemes r.a. nė tė cilin i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. kushtėzon hyrjen nė Xhennet tė gruas me kėnaqjen e burrit. Ai thotė: “Secila grua e cila vdes, ndėrsa burri i saj ėshtė i kėnaqur me tė, do tė hyjė nė Xhennet!”


10. Nuk ka ndėgjushmėri ndaj burrit nė mėkat

Gruaja ėshtė e obliguar t’i nėnshtrohet burrit nė gjithēka qė nuk bie ndesh me mėsimet e islamit. Nėse vie deri te kundėrshtimi i ndonjė rregulli islam, atėherė gruaja nuk do tė dėgjojė burrin e saj. Imam Buhariu njė kaptinė e ka pagėzuar: Gruaja nuk do t’i nėnshtrohet burrit nė mėkate. Nė atė kaptinė, ai thekson njė hadith tė Ajshes r.a. qė thotė se njė ensare ka martuar vajzėn e saj, tė cilės i kishin rėnė flokėt. Burri i kishte urdhėruar qė tė vendosė flokė tė huaja (parukė), dhe me kėtė rast Muhamedi s.a.v.s ka thėnė: "Jo! Janė tė mallkuar ata tė cilėt fusin flokėt e huaja nė flokėt e tyre".
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-09-13, 16:27   #40
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

Martesa si mburojė ndaj anarkisė morale


Devijimet bashkėkohore morale kanė marrė hov tė madh edhe tek ne edhe nė botė. Mediumet, detyrė e tė cilėve ėshtė tė ruajnė moralin dhe pengojnė erozionin e tij, vetė kontribuojnė pėr shkatėrrim, tejkalimin e kufijve moral dhe nxisin anarki morale.

Nė planin e jetės seksuale, perėndimi moti kohė ėshtė duke shkuar drejt humnerės. Nė tė vėrtetė, intelektualėt e saj qartė tėrheqin vėrejtjen nė kėtė rrezik.
Kėshtu, sociologu i njohur Will Durant, nė librin e tij Magjia e filozofisė tėrheq vėrejtjen: “Jeta nė qytetet e civilizuara nuk i lejon njeriut qė aspak tė mendojė pėr martesė, derisa epshet seksuale janė nė rritje, ndėrsa kushtet mundėsojnė kėnaqėsitė. Kėshtu, pastėrtia, e cila mė herėt ėshtė konsideruar virtyt, sot ajo ėshtė bėrė mjet pėrqeshjeje dhe nėnēmimi. Nė kėtė atmosferė humb edhe turpi, i cili mė herėt ka zbukuruar njeriun, ndėrsa gratė nėn velon e barazisė me meshkujt, hyjnė nė lidhje tė pakufishme jashtėmartesore dhe kjo bėhet diēka e zakonshme. Sot ka mė pak prostitute nėpėr rrugė, jo pėr shkak tė policisė, por pėr shkak se kanė humbur punėn duke iu falėnderuar grave tė cilat kėtė e bėjnė pa para.

Teoria e Frojdit e cila tė gjitha aktivitetet njerėzore i shpjegon nėpėrmjet ndjenjave seksuale, shumė veta i ka ēuar nė shkatėrrimin mė tė madh seksual. Kjo teori seksin e ka ndarė prej moralit.
Ndershmėria ka eroduar nė fundin e pakufishėm. Le tė shikojmė disa tė dhėna:

Psikologu Dale Carnegie thotė: “Tė dhėnat statistikore tė cilat i ka publikuar njė fondacion amerikan, tregojnė se burrat pėr tė cilėt dihet se kanė tradhėtuar gratė e tyre, i takojnė tė gjitha klasave sociale dhe moshave. 50% tė anketuarve nganjėherė kanė tradhėtuar gratė, ndėrsa disa prej tyre pėrherė. Pjesa tjetėr, ata tė cilėt janė besnikė ndaj gravė tė tyre, kanė mbetur besnik ose pėr shkak tė ndonjė frike, sėmundje, skandali apo pėr shkak se nuk kanė pasur mundėsi tė tradhėtojnė. Pėrgjimi i telefonave nė Nju Jork pėr njė interval tė shkurtė kohor, ka shpalosur se shumė gra tė Nju Jorkut gjithashtu kanė tradhėtuar burrat e tyre.”

Ėshtė interesant e dhėna se prej numrit tė pėrgjithshėm tė spitaleve amerikane, 650 prej tyre janė tė specializuara pėr sėmundje venerike (seksuale)! Numri i fėmijėve tė lindur jashtėmartesor nė Amerikė ėshtė nė rritje e sipėr, e cila i shkakton probleme tė mėdha qeverisė sė kėtij shteti. Statistikat e vitit 1957 tregojnė pėr mė shumė se 200.000 fėmijė tė lindur jashtė martese, ndėrsa ky numėr rritet 5 pėrqind pėr ēdo vjet brenda 20 vjetėve.

Vetėm nė Amerikė pėr ēdo vit numri i aborteve arrinė 1.000.000 raste! Prej tyre, 65 pėrqind janė pasojė e marrėdhėnieve jashtėmartesore, ndėrsa tjerat janė nga vajza dhe gra tė lira!

Gjendje aspak mė e mirė nuk ėshtė edhe nė vendet tjera tė perėndimit. Kėshtu, dr. Molenz nga Londra thotė: “Ēdo e pesta vajzė e pamartuar e cila shkon nė kishė nė Angli, ėshtė me barrė. Numri i aborteve vetėm nė Londėr arrinė shifrėn prej 50.000 pėr njė vit! Mė sė shumti fėmijė jashtėmartesor lindin nė familje me ekonomi stabile, ndėrsa vajzat e familjeve tė pasura mė shumė preferojnė tė bėhen nėna tė pamartuara!

Si dhe me ēfarė shpejtėsie Evropa ėshtė duke shkuar nė ambis pa fund, mė sė mirė do tė ilustrojė e dhėna e gazetės Oslobo��enje: “Nė korrik tė vitit 1997 nė Berlin janė tubuar mė shumė se njė milion tė rinjė nė paradėn (defilenė) tradicionale tė dashurisė. Bėhet fjalė pėr njė festival tė hapur nė tė cilin takohen grupet tekno, dance dhe hip-hop me ithtarėt e tyre. Kolona e tė rinjėve, duke vallėzuar gjysėm tė lakuriquar dhe tė disponuar pėr dashuri, arrinte gjatėsinė 6 kilometra, kėshtu qė kanė bllokuar tetė drejtime kryesore tė rrugėve nė kėtė qytet!



Epidemia e amoralitetit ka pėrfshirė edhe qenien tonė


Ne nuk do tė kishim tepruar ne alarmim, po tė mos na kishte pėrfshirė kjo epidemi edhe ne. Mirėpo, pėr fat tė keq, kjo sėmundje na ka pėrfshirė dhe po zgjerohet edhe mė shumė, kėshtu qė kėrkon aksion tė shpejtė dhe energjik tė tė gjithė faktorėve relevant tė popullit tonė, me qėllim tė ndėrprerjes ose tė zvogėlimit tė kėsaj epidemie tė madhe.

Amoraliteti i pėrmasave tė gjėra ėshtė kryesisht pasojė e luftės dhe agresionit ndaj vendit tonė. Numėr i madh i grave gjatė kohė ka qenė nė shpėrngulje, tė ndara nga burrat legalė, ndėrsa njė numėr tjetėr kanė mbetur pėrgjithmonė pa burra tė cilėt kanė rėnė duke e mbrojtur atdheun e vet.



Kush ėshtė fajtorė



Athua vetėm gratė janė fajtori kryesor dhe i vetėm i kėsaj anarkie morale? Menjėherė duhet konstatuar se njė numėr tė madh tė fajit bartin edhe ato. Mirėpo, jo vetėm ato. Fajtorė ka shumė! Nė tė vėrtetė, fajtor dhe bashkėfajtor ėshtė edhe ai i cili ka mėnyra pėr tė ndėrprerė kėtė epidemi dhe kėtė vėrshimė tė amoralitetit, e ai nuk ndėrmerr asgjė. Fajtor janė edhe ata tė cilėt vetėm materialisht i ndihmojnė ndėrsa nuk u bie ndėrmend aspak qė tė shikojnė nevojat e tyre natyrore dhe epshin e tyre seksual, tė grave tė reja tė cilat kanė mbetur pa burra. Fajtor janė edhe ata tė cilėt gjithė kėtė e shikojnė me ndėrgjegje tė qetė, duke harruar se jemi nė njė anije tė njėjtė dhe se padyshim se jemi duke u fundosur, nė bazė tė kėrcėnimit tė Allahut!

Ėshtė e ēuditshme se muslimanėt dhe shoqėria nė pėrgjithėsi nė mėnyrė indolente shikojnė problemin nė fjalė! Gati se as qė gjykohet, e lėre mė t’i afrohet problemit nė rrėnjė pėr zgjidhjen e tij, nga shkatėrrimi ynė pėrbrenda.

Zotėrinj pėrgjegjės, pa marrė parasysh se nė cilat funksione jeni, ju tė cilėt mund tė ndaloni kėtė kataklizmė, ju thėrras qė tė lėvizni dhe tė ndėrmirrni hapa konkrete dhe kėshtu tė ndėrpreni praktikėn e shkatėrrimit tonė! Historia na mėson se civilizimet mė tė mėdha dhe mė tė fuqishme, madje edhe shtetet, kanė rėnė - jo duke iu falėnderuar fuqisė sė armiqve tė tyre, por anarkisė morale nė radhėt e tyre. Nuk duhet tė harrojmė se shkatėrrimi i vlerave morale lind probleme tė reja, sėmundje tė reja dhe u hapė dyert perverzioneve tė reja!

Allahu i Lartmadhėruar kėtė e ka paralajmėruar nė ajetet e Librit tė Tij tė Shenjtė. Muhamedi s.a.v.s. gjithashtu nėpėrmjet shumė haditheve ka tėrhequr vėrejtjen se njė prej parashenjave tė ditės sė Gjykimit do tė jetė pėrhapja e kurvėrisė!




Zgjidhja islame e kėtij problemi




Mekanizmat tė cilat Islami i ka vendosur nė largimin prej amoralitetit janė shumė tė pėrsosura. Islami aspak nuk flet pėr amoralitetin, tė cilit gati se ėshtė e pamundshme t’i ikėsh, kur tė gjitha mundėsitė pėr kryerjen e saj i janė afruar njeriut. Islami, nė tė vėrtetė prenė ēdo ērregullim qė nė rrėnjė! Pėr kėtė Allahu i Gjithmėshirshėm thotė: “Dhe mos iu afroni imoralitetit (zinasė) sepse vėrtet ai ėshtė vepėr e shėmtuar dhe ėshtė njė rrugė shumė e keqe.”

Me kėtė rast ėshtė shumė interesant tė thuhet se Islami kurrė asnjėherė nuk ndalon diēka e tė mos ketė alternativė dhe tė mos gjejė zgjidhje se si atė ndalesė tė largojė dhe tė ruajė nderin e tij. Janė tė njohura metodat e veprimit preventiv islam ne planin e ērrėnjosjes sė prostitucionit dhe ērregullimit moral nė shoqėri.

Tė pėrkujtojmė disa prej tyre:

1. Ulja e shikimit dhe largimi nga shikimet e tepruara tė personave tė gjinisė sė kundėrt,
2. Ndalimi i pėrzierjes sė meshkujve dhe femrave tė cilėt nuk janė nė afri gjaku (familje),
3. Ndalimi i vetmimit me personat e gjinisė sė kundėrt pa prezencėn e personave tjerė,
4. Mbulimi i gruas si njė masė preventive pėr ruajtjen e saj dhe afirmimin moral tė saj,
5. Martesa e ligjshme me tė cilin ndėrpritet shkatėrrimi, dhe
6. Poligamia- martesa me shumė gra qė bėhet farz kifaje nė rastin e nevojės, kur nė njė shoqėri ka mė shumė femra se sa meshkuj.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Zero Cool : 03-09-13 nė 16:28
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-09-13, 20:59   #41
Zanzi/M
mire ....
 
Avatari i Zanzi/M
 
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
Zanzi/M e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

Eshte i zene njeri (personi) me situaten ne Siri, perkatesisht me ri-instalimin e rrymes atje se ai vjen ketu edhe i jep disa korigjime ;P

Nje dijetar Musliman keto dite tha: "qe femres nuk ben me i ra me shume se dhjete her ne nje vend" edhe tha:" doren tende (te sulmuesit ) nuk ben me e qu ma lart se sa trupi i femres" cka do te thot se nese don me i ra ne maje t kokes nuk mundesh :D .... po edhe dhomt sbon me ja thy.


.
__________________
Shėlbimi i Hyjit u ėshtė dėrguar popujve joēifutė. Ata do ta dėgjojnė.
Zanzi/M Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-09-13, 11:34   #42
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

Poligamia, martesa me shumė gra


Njė numėr tė vogėl tė metodave tė pėrmendura ne i pėrdorim nė jetėn e pėrditshme. Medota e fundit e pėrmendur- martesa poligame- madje pėrqeshet edhe nga ana e disa ulemave, ndėrsa pėr tė tjerėt tė mos flasim!

All-llahu xh.sh nė Kur’an thotė: “Martohuni me ato gra qė ju pėlqejnė; me dy, tri e me katra…”

Duke pasė parasysh univerzalitetin e ligjit tė Allahut, vėrtetoj se kjo ėshtė zgjidhja e vetme pas vdekjes sė njė numri tė madh tė meshkujve gjatė agresionit nė vendin tonė (Bosnjė). Kjo ėshtė zgjidhja e vetme edhe pėr ato vende ku nataliteti i grave ėshtė shumė i madh nė raport me meshkujt. Tė dhėnat statistikore tregojnė se p.sh. nė Francė numri i femrave ėshtė mė i madh se i meshkujve per 1.765.000! Nė Amerikė ka 20 milion vajza tė pamartuara! Profesor Peter Mudalar, nga Univerziteti i Londrės, thotė se numri i femrave nė raport me atė tė meshkujve ėshtė nė rritje konstante!

Tė pėrkujtojmė se njė milion gra kanė mbetur tė veja nė Evropė pas Luftės sė Dytė Botėrore. Nė Gjermani ato kanė formuar asociacionin nėpėrmjet sė cilės kanė kėrkuar nga qeveria gjermane qė me ligj t’u mundėsohet tė martohen pėr burra tė martuar. Pėr fat tė keq, Kisha ishte kundėr kėsaj dhe kjo tėrė Evropėn e ka infektuar me amoralitet publik!

Pėrndryshe nė natyrėn e gruas ėshtė tė dojė shtėpi, burrė dhe fėmijė. Kjo nevojė mundet nė mėnyrė tė drejtė tė realizohet vetėm nė shoqėrinė e cila e pėrkrahė jetėn e mirėfilltė familjare me burrė tė ligjshėm. Ndėrsa Islami kėtė e ka rregulluar nė mėnyrė shumė tė natyrshme!


Islami e merr njeriun nė realitetin e tij, duke mos mohuar ose injoruar nevojat e tij natyrore. Islami nuk ėshtė sistem i kėnaqet nė zbukurim tė zbrazėt, nė elegancėn artificiale, nė ėndėrra pėr siguri e cila bie ndesh me natyrėn e njeriut, realitetin e tij dhe rrethinėn nė tė cilėn jeton.
Ai ėshtė sistem qė kujdeset pėr etikėn e njeriut dhe tė shoqėrisė duke mos lejuar ndėrtimin e realitetit material duke i shkatėrruar normat etike.

Kėto janė teza tė detyrueshme pėr kuptimin e drejtė tė martesės me shumė gra nė tė cilėn thėrret Islami dhe tė cilin e lejon nė rastet e caktuara.

Atėherė, si tė zgjidhen problemet nė shoqėritė tė cilat kanė numėr mė tė madh tė femrave se sa tė meshkujve? A zgjidhet kjo me ngritjen e supeve, mbylljen e syve para realitetit ose t’i lėshohet stuhisė?!

Ngritja e supeve nuk sjell asgjė. Nuk kontribuojmė asgjė me pritje tė pabazė dhe dyftyrėshe qė problemi tė zgjidhet vetvetiu. Ėshtė e qartė se diēka duhet tė ndėrmirret. Nėse jemi tė bindur nė ekzistimin e ndonjė sistemi pėr zgjidhjen konstruktive tė kėsaj anomalie sociale, atėherė me kėtė rast gjendemi para tri mundėsive, prej tė cilave (Allahu e di mė sė miri), njėra ėshtė e saktė:
Qė ēdo njeri i aftė pėr martesė tė martohet me njė grua, ndėrsa numri tjetėr i grave tė kalojnė jetėn pa mundėsinė e pėrjetimit tė atmosferės martesore.

Qė ēdo njeri i aftė pėr martesė, tė martohet ligjshėm vetėm me njė grua, e tė ketė dashnore ose tė bėjė kurvėri me njė apo me mė shumė gra. Nė kėtė rast, gruaja do tė ketė marrėdhėnie intime mirėpo nuk do tė pėrjetojė e as qė do tė shijojė bashkėsinė martesore.

Dhe mundėsia e tretė ėshtė qė tė gjithė njerėzit e aftė ose njė numėr i tyre, tė martohen me shumė gra (deri nė katėr) kėshtu qė secila prej tyre do tė njihte kėnaqėsitė e burrit nėpėrmjet martesės legale, tė ligjshme, e jo sikur shoqe ose dashnore!

Duhet patjetėr tė theksohet se mundėsia e parė ėshtė kundėrnatyrore. Ky fakt, siē thotė Sejjid Kutubi nuk mund tė largohet me tregimet e njerėzve fjalėmbėl tė cilėt thonė se gruas nuk i duhet burrė nėse i nėnshtrohet punės dhe fitimit. Edhe burri gjenė punė dhe fitim, mirėpo kjo nuk ėshte e mjaftueshme pėr baraspeshėn psikofizike, por martohet dhe kėshtu jeton nė atmosferė natyrore familjare. Edhe gruaja edhe burri kanė nevojat e njėjta nė gjithēka, por edhe nė lidhje me kėtė ēėshtje, sepse tė dytė janė krijuar prej njė rrėnje. Martesa pėr tė dytė ėshtė qetėsim. Pėr kėtė Kur’ani flet: “Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė) ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri e mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.”

Mundėsia e dytė ėshtė kundėr pėrpjekjeve tė pastra Islame, njerėzore dhe kundėr grave dhe nderit tė saj. Kėtė e pėrkrahin njerėzit qė dojnė turbullira me ēka rrėzojnė edhe fenė dhe tė gjitha vlerat morale.

Mundėsia e tretė ėshtė ajo tė cilėn Islami e ka zgjedhur. Kėtė e ka zgjedhur si tė lejuar mirėpo tė kushtėzuar, pėr t’u ballafaquar me realitetin nė tė cilėn nuk vlenė ngritja e supeve ose tregimi bosh pėr padrejtėsi dhe degradim tė gruas, nėse pranon kėtė lloj tė martesės!

Pas konstatimit se Islami ofron zgjidhje tė vetme tė drejtė pėr gruan, dr. Jusuf Kardavi, thotė: “Kjo ėshtė poligamia tė cilėn e mohojnė perėndimi i krishterė, duke e llogaritur si tė shėmtuar, ndėrsa nė tė njėjtėn kohė meshkujve tė tyre u lejojnė numėr tė madh tė dashnoreve dhe tė shoqeve pa kufizime nė numėr dhe pa ndėrmarrjen e asnjė obligimi ligjor e moral ndaj tyre dhe pasardhėsve tė cilėt vijnė si pasojė e numrit tė madh tė lidhjeve amorale dhe jobesimtare. Pra, cila prej kėtyre dy anėve ka pėrgjigje mė tė mirė, rrugė mė tė besueshme dhe mė tė drejtė?!”


Qėndrimi i disa mendimtarėve pėrendimorė lidhur me poligaminė


Ėshtė me rėndėsi tė cekim se disa mendimtarė perėndimorė kanė gjykim objektiv ndaj kėtij institucioni islam duke ardhur nė pėrfundim se kjo ėshtė nevojė shoqėrore.

Kėshtu, Artur Shopenhauer nė librin Disa fjalė pėr gratė thotė: “Tė popujt ku ėshtė e lejuar martesa me shumė gra, tė gjitha grave u mundėsohet qė tė kenė burrė, fėmijė dhe jetė tė vėrtetė familjare qė u pėrgjigjet nevojave tė saj shpirtėrore dhe plotėson instinktin e tyre femėror. Pėr fat tė keq, ligjet kishtare nė Evropė nuk lejojnė martesa tė shumta dhe shumė gra i nėnshtrohen jetės sė vetmisė. Disa vdesin tė pakėnaqura dhe tė nėnēmuara, disa i nėnshtrohen dėshirave dhe nevojės qė tė fitojnė pėr tė mbetur gjallė nga amoraliteti, disa veniten nga ndėrgjegja jo e pastėr dhe zemra e thyer. As unė nuk mund tė kuptoj madje as pas tė menduarit tė gjatė pėr kėtė, se pse burri, gruaja e tė cilit ėshtė e sėmurė nga ndonjė sėmundje vdekjeprurėse, ose ėshtė sterile, e paaftė pėr tė lindur, tė mos mund tė martohet me gruan e dytė, pėrskaj tė parės. Kjo ėshtė ēėshtje tė cilės Kisha duhet t’i pėrgjigjet. Pėr fat tė keq, ajo nuk mundet tė pėrgjigjet. Ligjet e mira janė ato tė cilat respektohen, ato ligje tė cilat sigurojnė jetė tė lumtur, e jo ato ligje tė cilat njerėzit u mohojnė lumturinė ose i gjykojnė tė bartin barra tė panevojshme, tė cilat nxisin njerėzit qė t’i urrejnė dhe nė kėtė mėnyrė shkojnė nė skajin tjetėr (ekstremin tjetėr), nė amoralitet, prostitucion ose nė ndonjė lloj tjetėr tė veseve!”

Zonja Ani Bizant, teozofe, thotė: “Perėndimi pohon se nuk pranon martesėn me shumė gra. Mirėpo, burrat e perėndimit kanė gjetur mėnyrė qė tė tejkalojnė ligjin dhe tė mbajnė marrėdhėnie seksuale me shumė gra edhe atė pa ndonjė pėrgjegjėsi tė cilėn e kėrkon martesa e ligjshme. Me kėtė, u mundėsohet qė tė largojnė dashnoret e tepėrta kur tė duan, duke mos u lėnė zgjidhje tjetėr por tė shkojė nė rrugė dhe t’i nėnshtrohet prostitucionit publik dhe masiv. Fati i asaj gruaje ėshtė e pakrahasueshme me pozitėn e gruas e cila ka hyrė nė martesė tė ligjshme me shumė gra dhe e cila, edhe pse e ndanė burrin mė ndonjė grua tjetėr, gėzon pėrkujdesin e burrit, bėhet nėnė, madje edhe kryesore nė familje. Kur shikoj natėn mijėra gra nėpėr rrugėt e tona, jam e bindur se perėndimi duhet tė mėsojė nga Islami dhe duhet tė ndėrpresė me kritika ndaj Islamit lidhur me martesėn me shumė gra. Islami i mundėson gruas nė martesėn me shumė gra qė tė ketė burrė dhe fėmijė nė krahun e tij nė mėnyrė legjitime dhe me gjithė respekt. Ndėrsa, kjo ėshtė mė e mirė, mė e lumtur, mė e ndershme dhe mė me sinqeritet pėr gruan sesa jeta e pasigurt dhe e rėndė e rrugės.
Ato gra janė viktimė e pasioneve tė burrave! Ajo bartė fėmijėn e tij tė paligjshėm, ndėrsa ligji as qė e mbronė!”

Dr Gustav le Bon shkruan: “Asgjė mė shumė nuk ėshtė kritikuar nė Evropė se tradita e Lindjes, martesa me shumė gra. Evropa nė asgjė nuk ka gabuar mė shumė se sa nė kritika tė institucionit tė poligamisė nė martesė. Ėshtė e sigurtė se martesa e ligjshme me shumė gra nė Lindje ėshtė mė e ndershme se sa prostitucioni i fshehtė dhe publik i perėndimit. Legalizimi i martesės poligamiste ėshtė mė e mirė nė ēdo aspekt!”


Pėrfundimi


Ēka tė themi pas kėtyre argumenteve?! A tė lejojmė qė jomuslimanėt para neve tė kuptojnė arsyeshmėrinė dhe nevojėn e kėsaj metode tė All-llahut nė ruajtjen e vlerave morale tė njė hoqėrie?!
A pas kėtyre dėshmive racionale, pragmatike dhe precize tė neglizhojmė mirėsinė e Allllahut?!

Le tė pėrfundojė ky pėrfundim nė pyetjet e theksuara! Pėrgjigja ėshtė te pėrgjegjėsit! Ndėrsa tė
gjithė jemi pėrgjegjės!
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Zero Cool : 06-09-13 nė 11:50
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-09-13, 08:14   #43
sherri
J.H.N.K.SH
 
Avatari i sherri
 
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
sherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Martesa nė Islam

Njė vajzė tetėvjeēare ka vdekur nė natėn e saj tė parė tė ‘martesės’. Kjo ngjarje tronditėse ka ndodhur nė Jemen, ndėrsa tetėvjeēarja njihet me emrin Rawan.

Sipas aktivistėve tė tė drejtave tė njeriut, babai i saj mendohet ta ketė shitur tek njė 40-vjeēar saudit, ndėrsa mediat e huaja raportojnė se vajza ka vdekur nga plagėt e brendshme.

Martesa ishte organizuar nė njė hotel nė Hardh, Jemen, ndėrsa nuk janė bėrė tė ditura detaje tjera.
Nė Jemen, nuk ėshtė e pazakontė qė vajzat e mitura tė detyrohen tė martohen. Aktivistėt e tė drejtave tė njeriut kėrkojnė njė ligj qė kėrkon qė mosha minimale pėr martesė tė jetė 15 vjeēare.
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!

Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
sherri Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-09-13, 12:15   #44
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

Kultura e sjelljes me rastin e shkurorėzimit



Vėmendje tė posaēme Islami i kushton martesės dhe marrėdhėnieve martesore, duke u kujdesur nė ruajtjen dhe mbrojtjen e harmonisė martesore dhe me shumė kujdes dhe takt pėrpiqet tė ruajė bashkėsinė martesore nga shkatėrrimi. Shkurorėzimi bėhet i lejuar vetėm nėse nuk ka kurrfarė mėnyre qė harmonia dhe pajtueshmėria martesore tė mbesin gjallė. Nėse, eventualisht vjen deri te shkurorėzimi i bashkėsisė martesore, islami nė mėnyrė precize ka rregulluar tė gjitha detalet nė lidhje me tė, me qėllim tė ruajtjes sė nderit tė dy bashkėshortėve.

Mė herėt theksuam se sipas rregullores islame tė sjelljes, gruaja ėshtė e obligueshme qė pas shkurorėzimit, nė intervalin kohor tė pritjes tė kalojė nė shtėpinė e burrit tė saj, ndėrsa burri ėshtė i obliguar qė ta mbajė, sikur tė jenė edhe mėtej nė kurorė, deri sa tė zgjasė periudha e pritjes (iddetit). Burri ėshtė i obliguar qė nė mundėsitė e tij materiale ta mbajė atė, siē thotė Allahu i Lartėsuar nė Kur’anin fisnik: “Ai qė ėshtė i pasur, le tė shpenzojė sipas mundėsisė sė vet, e ai qė ėshtė ngusht nga pasuria, le tė japė nga ajo qė i ka dhėnė Allahu, e Allahu nuk ngarkon askė, vetėm aq sa i ka dhėnė; mirėpo pas vėshtirėsisė Allahu sjell ēlirim (begati)”



Nėse janė me barrė, mbesin te buri derisa tė lindin


Ėshtė theksuar se shtatzėna, nėse vjen deri te shkurorėzimi, duhet tė qėndrojė nė shtėpinė e burrit tė saj deri sa tė lindė, ndėrsa burri ėshtė i obliguar qė nė atė periudhė ta mbajė, ashtu siē thotė Allahut i Lartėsuar nė Kur’an: “Nė qoftė se ato janė shtatzėna, atėherė furnizoni ato derisa tė heqin barrėn e tyre.”



Nėse i japin gji fėmijės, meitojnė shpėrblimin


Nėse gruaja i jep gji fėmijės, atėherė burri, nėse vjen deri te shkurorėzimi, ėshtė i obliguar t’i japė asaj njė shpėrblim tė caktuar pėr kėtė akt. Allahu xh.sh. kėtė shumė mirė e ka theksuar: “E nėse ato u japin gji fėmijėve tuaj, atėherė jepnu atyre shpėrblimin qė u takon dhe kini mirėkuptim nė mes jush ashtu si duhet, e nė qoftė se hasni nė vėshtirėsi ndėr vete, atėherė le tė kėrkojė pėr tė gjidhėnėse tjetėr.”

Le tė shikojmė se si Allahu i Mėshirshėm dėshiron qė me tė gjitha mėnyrat pritjen me rastin e shkurorėzimit, madje edhe pas tij, tė shfrytėzohet qė ish bashkėshortėt t’i kthehen martesės sė tyre dhe tė pėrtėrijnė bashkėsinė martesore. Me dhėnien gji fėmijės, nėna do tė jetė shumė mė e lidhur pėr atė fėmijė, ndėrsa shansat janė tė mėdha qė nė kėtė mėnyrė, tė lidhet edhe pėr babanė e atij fėmiu. Shikoni se si Allahu i Urtė i pėrdorė tė gjitha mekanizmat qė t’i lidhė bashkėshortėt me tė gjitha mėnyrat, dhe nėse vjen deri te shkurorėzimi, u ka mundėsuar qė nėpėrmjet kėsaj rregulloreje tė sjelljeve islame, t’u japė shansė tė veēantė qė sėrish tė afrohen dhe t’i kthehen lidhjes sė mėparshme?! Nėse analizojmė kėto propozime, do tė shohim se gjithēka ėshtė drejtuar kah kjo!

Pėrndryshe, udhėzimi i Allahut ėshtė qė gjidhėnia tė zgjasė dy vjet tė plota, ēka do tė thotė se kjo vlenė edhe pėr gratė e shkurorėzuara: “Nėnat, ato qe duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara t’u japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. Allahu i Lartėsuar nuk lejon qė fėmija tė vuajė pėr shkak tė mospajtimeve tė prindėrve dhe ndarjes sė tyre.



Dėshmimi me rastin e shkurorėzimit ose kthimit


Burri ka tė drejtė, derisa e lėshuara ėshtė nė periudhėn e pritjes (iddetit), qė ta kthejė ose ta lėrė qė tė kalojė pritja dhe ajo tė ndahet prej tij. Nėse lejon qė koha e pritjes tė kalojė, atėherė duhet tė bėjė marrėveshje tė re me bashkėshorten e tij.

Me rastin e shkurorėzimit apo kthimit, kėrkohet dėshmimi i dy personave tė drejtė, me qėllim qė tė largohet ēdo dyshim, sepse mund tė ndodhė qė njerėzit tė dinė pėr shkurorėzimin, mirėpo nuk dinė pėr kthimin, dhe kjo mund tė ēojė nė spekulime dhe thashetheme. Nga kėtu Allahu Bujar, i Cili di gjithēka qė na nevojitet, thotė: “E kur t’i afrohen ato mbarimit tė afatit tė tyre, atėherė ose mbani (i ktheni nė jetėn bashkėshortore) si duhet, ose ndanu prej tyre si ėshtė e udhės, e kėtė do ta dėshmojnė dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj dhe dėshminė zbatojeni pėr hirė tė Allahut. Kėshtu kėshillohet ai qė i beson Allahut dhe Ditės sė Fundit, e kush iu pėrmbahet dispozitave tė Allahut, atij Ai i hapė rrugė”



Grave nuk duhet ndaluar kthimin e sėishėm pėr burrat e tyre


Nėse kalon koha e pritjes dhe vjen deri te shkurorėzimi, ndėrsa nė mesin e ish bashkėshortėve sėrish lind dashuria dhe dėshira qė sėrish tė themelojnė bashkėsinė martesore, ata kanė tė drejtė nė kėtė dhe tė tjerėt nuk duhet penguar kėtė.

Imam Buhariu thekson nga Hasan El-Basriu r.a, i cili transmeton se Ma’kal ibn Jesar r.a. ka martuar motrėn e tij pėr njė ensar gjatė kohės sė Muhamedit s.a.v.s., mirėpo ajo martesė rezultoi pas njė kohe me shkurorėzim. Kur kaloi afati i pritjes, ish burri i saj sėrish ndjeu dėshirė pėr tė por edhe ajo pėr tė, dhe sėrish e kėrkoi pėr grua. Mirėpo, vėllai i saj Ma’kal ka refuzuar qė ta japė pėr ish burrin e saj, dhe me kėtė rast Allahu i Lartėsuar ka shpallur: “Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes) nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson Allahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se Allahu e di, e ju nuk e dini.” 132 Kur kėtė e dėgjoi Ma’kali r.a. pasi qė Muhamedi s.a.v.s. ia kėndoi kėtė ajet, ftoi ensariun dhe sėrish e martoi motrėn e tij!



Sa shkurorėzime lejohen me personin e njėjtė


Shkurorėzimi, pas tė cilit mundet sėrish tė fillojė jeta e pėrbashkėt, mund tė jetė vetėm dy herė. Pėr kėtė ekziston teksti i qartė kur’anor: “Lėshimi (pas sė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim.”



Ēka nėse vjen deri te shkurorėzimi i tretė


Theksohet se shkaktar kryesor i kufizimit tė shkurorėzimit me personin e njėjtė ka qenė pėr shkak se shkurorėzimi para Islamit nuk ka qenė i kufizuar. Burri ka pasė tė drejtė qė ta lėshojė gruan, dhe sėrish ta kthejė dhe kėtė e ka bėrė aq herė sa ka dashur.

Allahu i Lartėsuar shkurorėzimin e kufizon nė dy herė, sepse i pari ėshtė pasojė ndoshta e aktit jo mirė tė menduar mes bashkėshortėve, i dyti ėshtė testi i fundit pėr jetė tė pėrbashkėt ndėrsa shkurorėzimi i tretė tregon se ajo martesė nuk ėshtė nė rregull dhe nuk ka mundėsi tė vazhdimit.

Nėse vjen edhe te shkurorėzimi i tretė, atėherė burri nuk mundet ta kthejė bashkėshorten deri sa ajo tė mos martohet pėr dikė tjetėr, dhe nėse ai vdes ose vjen deri te shkurorėzimi me tė, ėshtė e mundur atėherė qė sėrish tė martohet pėr ish burrin e saj. Allahu Bujar nė kėtė ēėshtje ėshtė shumė i qartė, kur thotė: “E nė qoftė se ai (burri) e lėshon atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk i lejohet mė derisa tė martohet ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr ata tė dy, po qe se mendojnė se do t’i zbatojnė dispozitat e Allahut, nuk ka pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi).”

Kėtu sėrish vjen nė shprehje urtia e Allahut. Me kėtė rregullore burri i cili aq lehtė shkurorėzon gruan e tij bėhet serioz. Nėse nuk vie deri te ky ndryshim rigoroz, e ajo ėshtė qė ish gruaja e tij tė martohet pėr tjetėr, atėherė ai tėrė jetėn do tė shkurorėzohet dhe nuk do tė ndalet kurrė.

Nga ana tjetėr, nuk mundet qė gruaja tė martohet pėr tjetėr, e pastaj pa marrėdhėnie intime, tė shkurorėzohet nga ai me qėllim qė t’i kthehet burrit tė parė. Jo! Kėshtu nuk mundet! Ajo duhet tė ketė marrėdhėnie intime me burrin e ri, e mė pas tė shkurorėzohet dhe t’i kthehet burrit tė parė, me qėllim qė ai tė pėrjetojė leksionin e lojės me martesė (kurorė).

Ajsheja r.a. transmeton se Rifa’a el-Kuredhi, r.a. ėshtė martuar, e gruaja e tij pas shkurorėzimit ėshtė martuar pėr tjetėr. Pas njė kohe tė shkurtėr ajo erdhi te Muhamedi s.a.v.s. dhe i ėshtė ankuar se burri i ri nuk po i afrohet dhe se organi gjenital i ėshtė sikur pėlhurė. Muhamedi s.a.v.s. e ka kuptuar se ajo ėshtė bėrė pishman dhe dėshiron qė sėrish t’i kthehet Rifa’iut, dhe i tha se i ėshtė e ndaluar shkurorėzimi me burrin e ri derisa ajo tė mos e shijojė organin e tij dhe ai tė sajin, domethėnė deri sa tė vijė te marrėdhėniet intime!



Burri nuk duhet tė kėrkojė ti kthehen dhuratat e kurorės


Nėse vie deri te shkurorėzimi, burri nuk duhet tė kėrkojė dhuratėn e kurorės mbrapa (mehrin), tė cilėn ia ka dhėnė gruas me rastin e kurorėzimit. Gjithashtu, ai prej saj nuk duhet tė kėrkojė asgjė qė ka harxhuar nė mirėmbajtjen e saj gjatė martesės. Allahu i Lartėsuar ka thėnė: “E juve (burrave) nuk u lejohet t’u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah)…”



Grruaja do tė kthejė dhurratėn e kurorės nėse ajo ka kėrkuar shkuorėzimin


Nėse ndodhė qė gruaja tė mos e durojė burrin, tė mos ndjejė aspak dashuri ndaj tij, ose madje ndjenė urrejtje tė madhe ndaj tij, ndėrsa ai me asgjė nuk e ka nxitur nė kėto sjellje tė saj, dhe ajo kėrkon shkurorėzim, atėherė ėshtė e obliguar qė t’ia kthejė dhuratėn e kurorės burrit tė saj, me qėllim qė tė ruhet prej mėkateve, ashtu siē urdhėron Kur’ani: “E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e Allahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim, pėr ata tė dy nuk ka mėkate.”

Abdullah ibn Abbasi r.a. transmeton se Habiba, vajza e Sehl el-Ensariut r.a. e cila ka qenė e martuar pėr Thabit ibn Kajsin, ka ardhur te Muhamedi s.a.v.s. dhe ka kėrkuar qė tė shkurorėzohet nga burri. I ka thėnė se nuk i pėlqen aspak, se ėshtė i keq dhe se nuk mund tė vazhdojė martesėn me tė. Muhamedi s.a.v.s. ka pyetur se a do t’ia kthente kopshtin tė cilėn ia ka dhėnė si dhuratė kurore, tė cilėn e pranoi me dėshirė, ia ktheu kopshtin dhe ai i shkurorėzoi!



Lėshimi i gruas para se tė kemi marrėdhėnje me tė


Nėse vie deri te shkurorėzimi pas fejesės dhe para hyrjes nė marrėdhėnie intime, burri do t’i japė gjysmėn e dhuratės sė kurorės. Kjo ėshtė kėshtu pėr shkak se kjo do tė jetė njė goditje pėr gruan, dhe kjo dhuratė e burrit do tė ndikojė pozitivisht nė psikėn e gruas. Allahu pėr kėtė thotė: “Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se t’u caktoni atyre ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit. E nėse i lėshoni ato para se tė kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktimv(kurorės) atėherė duhet t’u jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ato ju falin ose ju falė ai nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė afėr devotshmėrisė,e mos harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtet, Allahu sheh atė qė veproni.”



Bashkėshortėt le tė ndahen nėse akuzohen dhe betohen ndėrmjt veti


Nėse burrat akuzojnė gratė e tyre pėr amoralitet, ndėrsa nuk kanė dėshmitarė, do tė betohen para Allahut katėr herė se e flasin tė vėrtetėn ndėrsa tė pestėn herė do tė thėrrasin pėr vete mallkimin e Allahut nėse gėnjejnė, ndėrsa tė njėjtėn do ta bėjnė edhe gratė dhe pas kėsaj mund tė ndahen dhe kurrė nuk do tė kenė mundėsi pėr martesė.

Allahu i Lartėsuar thotė: “Ndėrsa ata tė cilėt shpifin pėr gra tė veta dhe nuk kanė dėshmitarė tjetėr pėrveē vetes dėshmimi i ēdonjėrit prej tyre ėshtė: tė betohen katėr herė nė Allahun se ai e thotė tė vėrtetė. E pesta (herė e betimit) ėshtė: mallkimi i Allahut qoftė mbi tė, nėse ai gėnjen. E nga ajo (gruaja e shpifur) largohet dėnimi, nėse katėr herė betohet nė Allahun se ai (shpifėsi) gėnjen. E pesta herė e betimi tė jetė qė ta godis hidhėrimi i Allahut, atė (gruan) nėse ai, ka qenė i vėrtetė.”

Buhariu pėrmend njė transmetin tė Abdullah ibn Omerit r.a. nė tė cilėn thuhet se Muhamedi s.a.v.s. ka shkurorėzuar bashkėshortėt tė cilėt janė akuzuar mes veti dhe tė cilėt janė betuar se njėri prej tyre ka bėrė kurvėri me ndonjė person tjetėr!
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-09-13, 12:32   #45
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Martesa nė Islam

Nėse burri largohet nga gruaja ma gjatė se katėr muaj, ėshtė i obliguar tė ndahet prej saj


Burri mundet tė ndahet nga shtrati i bashkėshortes mė sė shumti katėr muaj. Nėse kjo periudhė zgjatė mė shumė, atėherė prej saj duhet tė ndahet. Allahu xh.sh, tėrheq vėrejtjen: “Ata qė betohen se do tė largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), s’ka dyshim Allahu bėn falje dhe mėshiron. E nė qoftė se ata kanė vendosur pėr shkurorėzim, Allahu dėgjon (fjalėt e tyre) dhe di (qėllimet e tyre).

Kufiri prej katėr muajve ėshtė afati pėrfundimtar qė gruaja moralisht tė mos devijojė dhe tė mos bie nė sprovė duke iu dorėzuar dikujt tjetėr e jo burrit tė saj. Transmetohet se Omer ibn Hattabi r.a. si halife, njė natė ėshtė shetitur nėpėr rrugėt e Medines, duke dashur tė dijė a ka nevojtarė pėr t’u ndihmuar. Nė kėtė shetitje, vonė nė mbrėmje, ka dėgjuar njė grua se si kėndon:

U zgjat kjo natė dhe ka ra terri
E unė e shtrirė ne krevat, e vetme pa njeri
Pasha Allahun, por tė mos ishte ndalesa e Tij,
E cila nuk ka ortaki,
Do tė dridheshin anėt e krevatit tim…

Tė nesėrmen Omeri r.a. e pyeti vajzėn e tij Hafsėn r.a. se sa mundet gruaja tė durojė pa burrė. Ajo i ėshtė pėrgjigjur se afati i fundit ėshtė gjashtė ose katėr muaj. Prej atėherė, Omeri r.a. askėnd nė xhihad nuk e ka mbajtur mė shumė se katėr muaj.



Nėse zhduket burri, a mund tė vijė deri te shkurorėzimi


Nėse burri zhduket dhe kjo gjendje zgjatė, gruaja ka tė drejtė qė tė shkurorėzohet dhe tė martohet pėr dikė tjetėr. Se’id el-Musejjeb pohon se gruaja duhet tė presė njė vit, prej momentit kur burri ka marrė pjesė nė luftė dhe ėshtė zhdukur.

Abdu-r-Rezzaku transmeton nga Davud ibn el Hindi nė tė cilin thuhet se burri duhet tė pritet njė vit, nėse ėshtė zhdukur nė luftė, ndėrsa katėr vjet nėse ėshtė zhdukur nė rrethana tė paqes.

Transmetohet prej Aliut dhe Abdullah ibn Mesudit r.a. se ata konsiderojnė se gruaja duhet tė presė burrin e zhdukur deri sa tė paraqitet!

Nėse pas martesės sė gruas paraqitet burri i saj, atėherė ēfarė tė bėhet? A do tė mbetet nė martesėn e dytė apo do t’i kthehet burrit tė parė. Ibn Haxher pėrmend qėndrimin e Aliut r.a. se do t’i takojė burrit tė parė, ndėrsa qėndrimi i Esh-Shabiut ėshtė se gruaja mund tė zgjedhė ndėrmjet tė parit dhe tė dytit.



Nė fund


Nga gjithė kjo tė cilėn e parashtruam qartė shihet se islami pėrdorė tė gjitha mekanizmat pėr pengimin e shkurorėzimit. Shkurorėzimi do tė bėhet vetėm nė raste tė domosdoshme, sepse nga ajo ēka ka dhėnė Allahu Fisnik, gjėja mė e urryer ėshtė shkurorėzimi, siē thotė i dėrguari Ynė, Muhamedi s.a.v.s. nė hadithin e Muadh b. Xhebelit r.a.: “Nga ajo tė cilėn Allahu e ka krijuar nė faqe tė tokės, mė e urryer ėshtė shkurorėzimi!”

Nga kėtu duhet gjetur modus si tė ruhet martesa. Ėshtė mirė tė shfrytėzohet kėshilla e sahabiut tė njohur Ebu Derdasė r.a. i cili ia tha gruas sė vet, duke e kėshilluar: “Nėse sheh se jam nervoz, pėrpiqu tė mė disponosh dhe qetėsosh, ndėrsa nėse unė shoh te ti zemėrim, do tė pėrpiqem tė tė disponoj dhe qetesoj.” Imam Zuhri i cili pėrcjell kėtė kėshillė tė tė Ebu Derdasė r.a. thotė: “Kėshtu veprojnė vėllezėrit e vėrtetė!”

Nėse respektohet kjo kėshillė, shumė martesa do tė ishin shpėtuar. Ėshtė e natyrshme qė burri dhe gruaja ndonjėherė tė jenė jo tė disponuar, ashtu siē ėshtė e natyrshme qė pas ditės sė bukur me diell, tė vijė deri te bubullima e vetėtima dhe reshje, mirėpo pėr kėtė ekzistojnė ombrellat dhe vendet ku njerėzit strehohen. Kėshtu edhe pas zjarrit tė zemėrimit tė njėrit prej bashkėshortėve, duhet pėrdorur ujin e qetėsimit, kėshtu qė nė mėnyrė tė mirė tė neutralizohet.

Pėrndryshe, bashkėshortėt duhet tė kenė kujdes pėr veprimet e tyre, kėshtu qė pas realizimit tė tyre tė mos vijė deri te pendimi. Islami lidhur me kėtė pėr burrin ka sjellė sanksione materiale, ndėrsa nėse vepron me aq mendjelehtėsi dhe gruan ta shkurorėzojė edh pėr sė treti herė, atėherė edhe psikologjikisht e dėnon nė atė mėnyrė, siē ėshtė cekur mė herėt, qė bashkėshortja tė martohet pėr burrė tjetėr dhe tė ketė marrėdhėnie intime me tė.

Mendjelehtėsia mund tė sjellė deri te ajo qė njeriu tė bėjė atė qė e ka bėrė njė arab, i cili pėrnjėherė ka shkurorėzuar pesė gra. Kur pėr kėtė dėgjoi Harun er-Rashidi, halifeja i njohur islam, pyeti nė mėnyrė tė ēuditshme: “Po si ka mundur tė ndahet prej pesė grave, kur nė bazė tė islamit, burri mund tė ketė vetėm katėr?!” Ka marrė kėtė pėrgjigje:
Njė ditė ai njeri ka ardhur nė shtėpi dhe ka takuar katėr gratė e tij se si po fjaloseshin. Pasi qė ishte nervoz, iu afrua gruas pėr tė cilėn mendoi se ka nxitur fjalosjen dhe i ka thėnė: Ti je e shkurorėzuar!
E dyta ka vėrejtur kėtė dhe ka thėnė: U ngute me shkurorėzimin. Mė mirė do tė ishte qė tė kishe vepruar nė mėnyrė edukative e jo ashtu!
Burri i tha: Edhe ti je e shkurorėzuar!
Gruaja e tretė, gjithashtu reagoi, dhe edhe asaj i ka thėnė: Edhe ti je e shkurorėzuar!
As e katėrta nuk mundi tė qėndrojė e qetė nė mendjelehtėsinė e tij, dhe i ka folur, ndėrsa ai i ka thėnė asaj: Edhe ti gjithashtu je e shkurorėzuar!

Njė fqinje krejt kėtė e ka parė nga dritarja e saj dhe ka reaguar nė shkurorėzimin e tij me tė katėr gratė pėr njė moment, kėshtu qė edhe asaj i ėshtė drejtuar me hidhėrim: Edhe ti je e shkurorėzuar nėse kėtė e lejon burri yt!
Burri i saj, i cili gjithashtu ka parė se ēfarė ka ndodhė, dhe me siguri mezi se ka pritur shkurorėzimin nga gruaja e tij, ka bėrtitur: Lejoj. Ti je e shkurorėzuar!

Kėshtu ai njeriu nervoz pėrnjėherė ka shkurorėzuar pesė gra!

Pėr kėtė burri duhet nė mėnyrė tė kthjellėt tė mendojė nė ēastin e sjelljes sė ndonjė vendimi tė tillė. Ai duhet tė kėrkojė ēdo imtėsirė e cila do t’ia ruajė martesėn, e jo tė kėrkojė detalet e imta tė cilat kontribuojnė nė shkurorėzim. Nė kėtė mėnyrė duhet tė na shėrbejė si shembull i mirė rasti i Hasan ibn Ali ibn Hasanit kur ka shkurorėzuar gruan e tij, Ajshen, vajzėn e Talhasė. Nė momentin e shkurorėzimit, ka thėnė: Gjėja (vendimi) ėshtė nė dorėn tėnde.

Nė kėtė Ajsheja i ėshtė pėrgjigjur: “Deri mė tani vendimi ka qenė dymbėdhjetė vjet nė duart e tua dhe nė mėnyrė tė mrekullueshme je pėrkujdesur dhe je ruajtur. Mos vallė do tė mė lejosh qė unė pėr njė moment tė shkatėrroj gjithė atė. Jo, unė kėtė vendim ta lėshoj ty
I ēuditur me kėtė tė kuptuar, pėrgjigje dhe lidhshmėrinė e gruas sė tij, Hasani ka hjekė dorė nga shkurorėzimi.



Shpresojmė se kėso lloj tė shembujve do tė ketė mė shumė nė mesin tonė, tė cilat do tė kontribuojnė me tė madhe nė martesėn stabile dhe nė forcimin e bashkėsisė martesore.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 09:57.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.