Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
Emri
Fjalėkalimi
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



 
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Prev Postimi Mėparshėm   Postimi Tjetėr Next
Vjetėr 12-12-11, 23:05   #12
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi. Skėnderbeu nė letėrsinė angleze.

Skėnder Luarasi

Skėnderbeu nė letėrsinė angleze.

Shekulli XV ėshtė shekulli i Arbėrit, shekulli i heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu. Shqipėria nė atė kohė u bė fushė betejash titanike dhe Kruja ēerdhe e lirisė pėr njėqind vjet me radhė. Nė historinė e njerėzimit rrallė gjen shembuj tė tillė heroizmi dhe vetėmohimi si nė historinė e popullit shqiptar tė epokės sė Skėnderbeut. Mijra volume historike dhe qindra vepra letrare artistike kanė pėrjetėsuar me shkronja tė arta timėritė e stėrgjyshėrve tanė dhe emri i Skėnderbeut ėshtė bėrė sinonim i virtuteve morale dhe i therorisė eprore, kur ėshtė puna pėr tė mbrojtur gjer nė fund vlerat mė tė shtrenjta tė njerėzimit: njerinė dhe nderin e lirinė e tij, atdhenė, pavarėsinė e tij dhe qytetėrimin evropian.
Edhe nė gjuhėn e Shekspirit janė hartuar poema, novela, romane, drama pėr Skėnderbenė, emri i heroit tonė kombėtar ėshtė pėrmendur me zėrin e lėvdatės prej njerėzve nga mė tė shquarit qė nxori historia e Anglisė. Figura e Skėnderbeut ka zėnė njė vend tė dukur e tė merituar nė historinė dhe letėrsinė angleze. Nė hyrjen e veprės sė tij pėr Skėnderbeun dramaturgu Tomas Uinkop (Th. Whincop) shkruan: ‘’Turqit erdhėn nė kontakt armiqėsor me shqiptarėt nė fund tė shek.XIV. Tre ēerekė shekulli ata luftuan pėr tė ruajtur indipendencėn e tyre: njėzet e pesė vjet tė tjerė tė kėsaj lufte nėn Skėnderbenė bėjnė apogjenė e heroizmit tė tyre pėr pavarėsi kombėtare’’.
Skėnderbeu ėshtė mysafir i vonuar nė gostinė e letrave angleze pėr heronjtė e botės. Ē’e ka shkaktuar kėtė vonesė? Gjeografikisht ishujt britanikė shtrihen nė pika krejt tė kundėrta me Evropėn Juglindore . Por nuk ėshtė vetėm udha fort e gjatė nga Kruja gjer nė Londėr qė e mėnoi ardhjen me kohė tė heroit arbėr nė qytetin anės Tamesit. Gjer mė 1453, lufta 100 vjeēare vazhdoi me tėrbim nė kontinentin evropian. Atė vit kur Eduardi III u nis me ekspeditėn e tij rjepacake pėr nė Francė, pėr tė grabitur njė kurorė mbretėrore, populli shqiptar hyri nė luftė tė pabarabartė, pėr jetė a vdekje, me otomanėt qė tė mbronte atdhenė dhe pavarėsinė e tij. Kostandinopoja, kryeqyteti i Perandorisė Bizantine, ra mė 1453 nė duart e Sulltan Mehmetit II. Ushtritė turke patėn vėnė nėn thundėr Ballkanin dhe i kėrcėnoheshin Evropės gjatė Danubit. Papa po bėhej gati ta braktiste kryeqytetin e krishterimit. Evropa po nėnshtrohej. Dy vjet pas mbarimit tė luftės 100 vjeēare nė Angli filluan luftrat e Trėndafilave. Pėr shkak tė kėtyre luftrave tė pandėrprera popullit anglez i patėn rėnė shumė andralla mbi krye nė shtėpi tė vet e nuk pati nge tė interesohej pėr atė qė po ndodhte atje tutje nė malet e Shqipėrisė. Megjithatė, pikėrisht gjatė kėtyre ditėve tė vėshtira, si pėr Anglinė, si pėr Shqipėrinė, figura e Skėnderbeut u bė e njohur pėr publikun anglez.
Cilat qenė rrugėt nėpėr tė cilat u njohėn nė Angli me figurėn e heroit tonė dhe me luftat e tij fitimtare kundėr otomanėve?
Nė lidhje me betejėn e pėrgjakshme tė Albulenės, ku nga tė 80.000 ushtarėt turq 30.000 u vranė a ranė rob, lexojmė nė njė letėr tė kardinalit Pikolomini, qė mė vonė u bė Papa Pius II, kėtė shėnim:
‘’Nė kėto beteja kundėr turqve, nė verė dhe nė vjeshtė tė motit 1457, njė kalorės anglez Xhon of Njuport (John of Newport) mori pjesė duke komanduar njė togė shigjetarėsh. Nė shoqėri tė njė ambasadori tė Skėnderbeut, duke u kthyer nga Napoli, erdhi nė Romė pėr tė kėrkuar ndihmė pėr prijsin shqiptar, qė ende ėshtė nė rrezik prej turqve’’ 1)
Xhon of Njuport si dėshmitar i epokės sė madhe heroike tė shqiptarėve, i bėri asaj njė vlerėsim shumė tė lartė duke u shprehur kėshtu: ‘’Invazioni i Evropės ėshtė i sigurtė, sepse nuk ka fuqi tjetėr qė mund t’i bėjė kėtė rezistencė, po tė bjerė kėshtjella shqiptare. 2)
S’ka dyshim se bashkė me vullnetarėt qė erdhėn nė Shqipėri nė atė kohė, edhe publiku anglez mėsoi pėr heroin tonė kombėtar qė e habiti botėn me heroizmin dhe burrėrinė e tij.
Me sa duket, burim tjetėr qė u shėrbeu anglezėve pėr t’u njohur me luanin e Krujės qe vepra e historianit frėng Zh. Lavardenit (J.Lavardin) ‘’Historia e Gjergj Kastriotit, mbiemėruar Skenderbej’’ pėrkthyer anglisht mė 1596 prej Z.J., inicialet duket ishin tė Zachary Jones.
Pas kėsaj kohe shohim qė figura e Sėnderbeut tė tėrheqė vėmendjen e mjeft historianėve, burrave tė shtetit, publicistėve dhe filologėve anglezė.
Prej veprave qė u botuan mė vonė dhe qė bėjnė fjalė pėr heroin tonė kombėtar, pėrmendim ‘’Historinė e Turqve’’ prej Knolles ( 1603) dhe veprėn anonime ‘’Scanderbeg redivivus’’( Skėnderbeu i ringjallur), botuar mė 1684. Kjo e fundit ka rėndėsi pėr rethanat nė tė cilat u shkruajt. Tmerri qė shkaktoi rrethimi i parė i Vjenės mė 1529 i lemerisi popujt e Evropės Qendrore mė 1693 kur turqit e rrethuan kėtė qytet pėr tė dytėn herė. Njerėzit liridashės kujtuan kohėn epike tė Gjergj Kastriotit dhe i zuri malli pėr njė kryetrim si Skėnderbeu.
Ushtritė gjermano-poloneze e ruso-veneciane, tė bashkuara prej rrezikut, i erdhė nė ndihmė Austrisė. Forcat e Jan Sobieskit nuk e lanė Vjenėn tė bjerė nė duart e rrethonjėsve. Nė fakt, vepra letrare-historike ‘’Scanderbeg redivivus’’ (‘’Skėnderbeu i ringjallur’’) bėn fjalė pėr Janin III tė Polonisė dhe ka brendinė ‘’nė ē’mėnyrė t’i zbojmė turqit prej Evropės brenda tre vjetėve’’
Nė shekujt XVII dhe XVIII burrat e shtetit dhe ushtarakė tė njohur , si U.Tempėll (W.Temple) dhe Xh. Ullf (J.Wolfe) studjojnė artin qė Skėnderbeu zbatoi nė luftrat e tij kundėr pushtuesve otomanė. Sipas Ullfit, ‘’Skėnderbeu i tejkaloi gjithė oficerėt, tė moēmit e tė soēmit, nėn udhėheqjen e njė ushtrie tė vogėl mbrojtėse. 3)
S.Artur Bollduin (A.Balldwin), nė sprovėn e tij pėr Skėnderbenė, me titull ‘’Mbret i pakurorėzuar’’, pėrmblodhi mendimin e tė gjithė mendimtarėve , kritikėve, burrave tė shtetit dhe shkrimtarėve anglezė, qė vlerėsuan Skėnderbenė, kur shkroi: ‘’Skėnderbeu luftoi jo vetėm pėr populli e tij, por pėr gjithė Evropėn’’. 4)

Krahas veprave me karakter historik e politik nė Angli pati edhe vepra letrare-artistike kushtuar Skėnderbeut, ose ku pėrmendet emri i tij. Por pėrpara se tė hidhemi e tė shikojmė se si u shpreh figura e heroit shqiptar nė letėrsinė angleze, po themi dy fjalė si forca e tij fizike, guximi e burrėria e shqiptarėve hynė nė gjuhėn angleze dhe u bėnė proverbiale. Ose nga bashkėluftėtarėt e Xhon of Njuport qė ktheheshin gjallė nė atdhe tė veshur me petkun shqiptar tė asaj kohe, ose nga vetė kalorėsit e Skėnderbeut, qė mė vonė lanė atdhenė e robėruar dhe i ofruan shėrbimet e tyre ushtarake mbretėreshės Elizabeta, poeti Edmund Spencer ( 1552-1599) u njoh me kostumin kombėtar tė arbėreshėve e kėshtu shkroi nė poemėn e tij alegorike ‘’Mbretėresha e Zanave (1590) pėr ‘’mėngė qė varen nė mėnyrė arbėrore’’.
Nė gjuhėn angleze, pėr njė veprim qė nuk kishte rezultatin e dėshėruar, sepse i mungonte forca e brendėshme, ishte bėrė zakon tė thuhej : ‘’Scanderbeg’s sworth must have Scanderbeg’s arm’’. Kėshtu duke komentuar nė veprėn e vet ’’Jeta e poetėve’’ replikėn e fuqishme qė i bėn shkrimtari Kongriv (Congreve) kritikės sė ashpėr tė Kollierit Collier) njė kritik i njohur i kohės, Samuel Xhonson (Samuel Johnson) thotė pėr Kongrivin: ‘’He has the sworth without the arm of Scanderbeg. (E ka shpatėn, por nuk ka edhe krahun e Skėnderbeut). 5)
Veprat e para letrare tė autorėve anglezė pėr Skėnderbeun i gjejmė qysh herėt.
Poeti i madh i Rilindjes angleze, Edmund Spencer(*), pėr tė cilin folėm mė sipėr, shkruan njė sonet mbi Skėnderbenė, me tė cilin pėrcolli botimin e veprės sė Lavardenit nė gjuhėn angleze.

Pse mburret kot e Lashta kaqė fort
Me monumentet e moēėm burrash trima,
Heronj qė pėrmes veprave pa mort
Mahnitėn botėn, dhe nė prallė e rima
Ēdo foshnjė i nxėn? Njerzim’ i admiron
Statujat e tyre, kolose tė larta
E beret triumfore q’i pėrshkon
E bukura me madhėshtit’ e narta.

Ja Njė, qė koha von’e nxor nė dritė,
Ndėr tė mėdhenjtė krah mė tė madhit shkon:
I madh nė zė, pushtet e nė vetitė,
Triumfe tė vėrtetė meriton.
Kamzhik pėr turqit, pėr armiqtė rrufe-
Ky libėr flet pėr Ty, o Skėnderbe!

------------
(*) Edmund Spenser (1552-1599) shquhet nder mė te madhenjte poete epike te Rilindjes Angleze.Ai cilėsohet ''poeti mė i madh anglez i eres Elisabetiane. .(The world book encyclopedy,1993)
Ky sonet u permend mė 1596 nga Zachary Jones kur botoi anglisht pėrkthimin e historianit frėng J.Lavardin’’Historia e Gjergj Kastriotit, tė mbiemėruar Skėnderbe’’.Botimin anglisht tė kėtij libri , Jones e pėrcolli me njė sonet pėr Skėnderbenė prej Edmund Spenser i cili edhe nė kryeveprėn e tij’’Faerie Queene’’(Mbretėresha e zanave), nė kėngėn e tretė, kreu XII, vargu i 10-tė, e vesh mbretėreshėn Elisabeta me fustan ‘’qė mėngėt i varen nė mėnyrė arbėreshe (Sleeves dependant albanese iyse).
Kėtė sonet tė vyer mbi Heroin Kombetar S.Luarasi e ka bėrė tė njohur pėr here tė pare ne studimin e tij ''Skenderbeu ne letersine angleze'' ndėrsa pėrkthimin e publikoi mė 16 janar 1977 (Gazeta Drita, f.12)
Njohja e kėtij soneti paraqet njė rėndėsi tė veēantė pėr lidhjet kulturore anglo-shqiptare, ndaj po e japim edhe origjinalin anglisht:

Iherefore doth vain Antiquity so vaunt
Her ancient monuments of mighty peers
And hold heroes, ihich their iorld did daunt
Iith their great deeds and filled their children’s cares.
Iho rapt iith ionder of their famous praise
Admire their statues and Collossoes great
Their triumphal arcs ihich they did raise,
Their huge pyramids, iho do heaven threat.
Lo One, ihom later age hath brought to light,
Matchable to the greatest of those great:
Great both by name and great in poier and might
And meriting a mere triumphal feat.
The scourge of Turks and plague of infidels,
Thy acts, o Scanderbeg, this volume tells

(Vijon)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
 


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 03:29.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.