Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
Emri
Fjalėkalimi
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 03-02-12, 14:49   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Mistika

Forca e piramidave dhe enigma e zhiletave





Piramidat egjiptiane janė njė nga ēudirat mė tė mėdha botėrore dhe ndėrtesa mė misterioze qė ekzistojnė nė Tokė. Enigma e konstruktimit tė tyre si dhe efektet tjera rrezatuese qė shkaktojnė ato, edhe sot e tėrė ditėn, mbetet njė sfidė qė seriozisht e vėnė nė sprovė njohurinė tonė tė pakontestueshme materialiste e quajtur shkencė.



Vėrtetė, shkencėtarėt tanė mbeten tė mahnitur jo vetėm nga mėnyra e vetė projektimit dhe aftėsisė sė ndėrtimit tė kėtyre piramidave gjigante, por edhe nga efektet e ndryshme misterioze qė krijohen nga hapėsirat labirinte tė korridoreve tė tyre, duke shkaktuar ndryshime kualitative nė pėrbėrjen materiale tė disa substancave.


Nga tri piramidat mė tė njohura tė faraonėve tė Egjiptit tė lashtė qė gjenden nė rrafshinėn shkretinore tė Gizit, afėr Kajros (Keopsit, Kefrenit dhe Mikerinit), si mė e madhe dhe mė atraktive konsiderohet ajo e Keopsit. Ka njė sipėrfaqe prej 1300 m3, ndėrsa perimetri i themeleve ėshtė 910 metra. Lartėsia nga bazamenti e deri nė maje tė saj ėshtė 138 metra dhe hyn nė grupin e shtatė ēudive mė tė mėdha botėrore. I tėrė konstruksioni i saj piramidal, ėshtė i ndėrtuar prej blloqeve tė mėdha guri dhe secila prej tyre peshon 55 ton. Tė gjitha kėto blloqe janė tė vendosura me njė renditje tejet precize, gjė qė, edhe i hamend shkencėtarėt tanė, duke ju krijuar shumė dyshime tė bazuara: nga kanė ardhur kėto blloqe kolosale guri kur dihet se i tėrė regjioni aty afėr ėshtė njė hapėsirė shkretinore prej qindra kilometrash? Nėse janė marrė diku tjetėr, atėherė, si janė transportuar deri aty? Si kanė mundur kėto masa 55 tonėsh tė ngrihen nė lartėsira mė tė larta murale tė konstruksionit tė piramidės, pa pasur njė teknologji tė pėrsosur ndėrtimore sikurse e kemi ne sota?


Forma piramidale dhe dimensionet e saja tė caktuara precize gjeometrike, tek hulumtuesit tanė bashkėkohor, nuk shkaktojnė vetėm mėdyshje nė mėnyrėn e konstruktimit dhe ndėrtimit tė tyre, por edhe tek efektete e caktuara mrekulluese qė shkaktohen nė hapėsirėn e brendėsisė sė saj. Kjo dukuri i ka sfiduar shumė shkencėtarė.


Pranimi zyrtar i efektit ēudibėrės tė piramidave, sė pari ėshtė regjistruar me rastin e njohur si "rasti Dėrbal".


Nė Entin ēekosllovak tė Patentave, nėn numrin 91304, gjendet i regjistruar njė zbulim i inxhinierit nga Praga-Karel Dėrbal. Ai njė kohė tė gjatė interesohej pėr parapsikologjinė dhe fenomenet jashtė shqisore, dhe nga shumė hulumtime tė veta tė bėra nga kjo lėmi, mė nė fund zbuloi se piramida ka njė forcė mahnitėse, e cila transformon njė lloj tė energjisė kozmike pėr ne ende tė panjohur. Po ashtu, ai vėrtetoi se dhoma ku ishte vendosur kufoma e balsamuar e faraonit, gjendej nė 1/3 e lartėsisė, nga pika e mesit tė konstruksionit tė piramidės, gjė qė, jo rastėsish, mu aty ishte qendra e veprimit mė tė koncentruar tė kėsaj energjie specifike. Kėshtu, mė tej, ai zbuloi se modeli me dimensionet e njėjta gjeometrike tė Piramidės sė Keopsit, i mpreh zhiletėt e topitur. Ideja pėr kėtė zbulim i rrodhi kur kishte vėrejtur nė brendinė e hapėsirės sė piramidave, njė trup tė maces sė ngordhur i cili nuk qe shndėrruar nė skelet, por ishte i mumifikuar nė mėnyrė fantastike, pa asnjė gjurmė qelbėsire. Me tė kthyer nė shtėpi, punoi njė model tė kopjuar tė piramidės dhe eksperimentoi. Fenomeni i njėjtė u pėrsėrit edhe nė piramidėn e improvizuar. Dėbali mendonte se energjia e grumbulluar nė piramidė mund tė jetė bazė veprimi ndaj proceseve fizike, kimike dhe biologjike. Tehu i zhiletės ka pėrbėrje "gjalpi" (disa yndyrore). Pas pėrdorimit kjo mprehtėsi topitet, mirėpo jo gjithmonė. Disa sende mund t'i kthejmė nė gjendje tė mėparshme pas njė kohe tė caktuar, madje edhe pėrmbajtjen e tyre kristalore. Dėbeli logjikonte teorikisht: po qe se tehu i zhiletės ėshtė punuar nga ēeliku kualitativ, pėrderisa nuk dėmtohet mekanikisht, atij mund t'i kthehet mprehtėsia e mėparshme. Ai, me disa zhiletė tė deponuar nėn piramidėn prej kartuēi, mund tė kryente numėr tė pacaktuar rrojesh.


Ja udhėzimi praktik se si konstruktohet piramida e improvizuar nga kartuēi me dimensionet gjeometrike tė modelit tė Piramidės sė Keopsit.


Nė qoftė se doni tė bindeni nė kėto efekte tė piramidės, punojeni njė model nga kartuēi, i cili duhet tė jetė nga llojet e kartupit tė rrafshėt, e jo valor. Preni katėr trekėndėsha me dimensionet e bazės 23,4 cm. dhe tė dy brinjėve me 22,3 cm. Tė gjithė trekėndėshat i ngjitni me ngjitės duke pėrfituar formėn e piramidės. Piramida e fituar nga baza e deri nė maje, patjetėr duhet tė jetė me lartėsi prej 15 cm. Pas ngjitjes sė katėr krahėve tė trekėndėshit dhe pėrfitimit tė konstruksionit tė piramidės, nė njė kartuē tė njėjtė kopjojeni bazėn nga forma e piramidės sė pėrfituar dhe kėtė katėrkėndėsh ndajeni nė katėr pjesė tė barabarta.


Me ndihmėn e busullės saktėsisht caktojeni drejtimin veri-jug. Mbajtėsin vendoseni nė lartėsinė prej 5 cm. (njė e treta e lartėsisė sė piramidės) dhe atė mu nė mes tė boshtit. Tehun e topitur tė zhiletės vendoseni ashtu qė anėt e zhiletės tė jenė tė kthyera kah drejtimi veri-jug. Kjo ėshtė e detyrueshme, pėrndryshe, nė tė kundėrtėn, nuk do ta kemi efektin e dėshiruar. Piramida, nė asnjė mėnyrė, nuk guxon tė vendoset nė afėrsinė e ndonjė hapėsire ku veprojnė fushat e caktuara magnetike. Zhileti duhet tė qėndrojė nė piramidė sė paku gjashtė ditė. Pas kėsaj kohe, mund tė pėrdorohet pėr rruajtje me kusht qė, pas pėrdorimit, sėrish tė kthehet nė piramidė. Kjo qė e pėrmendėm si shembull me zhilet, nuk ėshtė e vetmja mėnyrė ku mund tė vėrehet veprimi i fushės misterize magnetike nga hapėsira piramidale. Ju mund tė bėni eksperimente tė njėjta edhe me shumė artikuj tjerė. P.sh. nėse nė brendi tė piramidės futen zarzavatet e ndryshme, ato nuk prishen fare, veēse e humbasin sasinė e konsiderueshme tė ujit. Kafeja, ēaji, mėlmesa tė ndryshme dhe birra, pas 10-15 ditėve, shndėrrohen nė artikuj tė cilėsisė sė lartė. Mjafton qė njeriu nė njė piramidė tė improvizuar sipas formės dhe dimensioneve tė asaj qė e prezentuam (premisa tė njėjta, por madhėsi mė tė madhe), tė qėndrojė vetėm 15 minuta nė ditė, dhe, pas disa dite, do tė vėrejė pėrmirėsimet e dukshme tė procesit tė tė mbajturit nė mend dhe rritjen e shkallės sė inteligjencės. Qėndrimi nėn piramidė nė rrethanat e njėjta shkakton, po ashtu, edhe humbjen e kilogramėve tė tepėrt nga trupi, tek tullacėt - rritjen e flokėve, si dhe ka pasur raste tė shėrimit tė mrekullishėm tė sėmundjeve tė ndryshme.

Por, ēfarė efekti duhet tė ketė piramida nėse ajo kthehet mbrapsht (me majė teposhtė)? Pas shumė eksperimenteve tė bėra, nė kėtė pyetje pėrgjigjen na jep shkencėtari bullgar V. Litvinov. Rezultatet e tij tė arritura tejkalonin ēdo parashikim. Piramida e kthyer mbrapsht, jo vetėm se nuk i humb efektet e veta tė theksuara, por ato, pėrkundrazi rriten edhe shumėfishohen. Ta zėmė: virusi i gripit dhe antibiotikė tė ndryshėm, arrijnė imunitet tė shumėfishuar. Penicilina, ta zėmė, e mbajtur disa ditė nė piramidėn e kthyer mbrapshtė, e rrit efektin e vet deri nė dhjetė herė mė tepėr.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 03-02-12, 14:55   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Shikimi nė shpirtin e njeriut




Fotografia e Kirlianit

Edhe pse e njohur qė njė kohė tė gjatė. Edhe pse ėshtė eksperimentuar mjaft me tė, edhe mė tej ekzistojnė qėndrime kontroverse ndaja kėtij fenomeni dhe rėndėsisė sė tij.

Njeriu nuk ėshtė i kufizuar vetėm me lėkurėn e tij, por edhe me potencialin e pakufishėm tė rrezeve nė hapėsirė dhe kohė. Kėto rreze, kjo energji qė pėrshkon edhe trupin e tij nėpėrmjet qendrave pėrkatėse energjetike dhe mban organizmin nė harmoni me ambientin e jashtėm, quhet bioenergji. Ndryshe nga energjia fizike e cila me forcėn e saj vepron dukshėm nė botėn e jashtme materiale, bioenergjia vepron nė formė mė sublime dhe atė mė fuqishėm nė botėn e brendshme shpirtėrore, nė kryerjen e veprimeve dhe proceseve psikike, kuptimeve mentale, pėrjetimeve emocionale etj.

Dihet mirė se nė organizėm veprojnė lėvizje tė brendshme pulsike si rezultat i tėrė proceseve jetėsore, e tė cilat formojnė njė fushė energjetike, si jashtė ashtu edhe brenda organizmit, e cila, varėsisht prej kushteve, ėshtė herė mė e fortė e herė mė e dobėt. Por nė raste tė jashtėzakonshme fuqia e saj rrezatuese bėhet mė intensive dhe mund tė vėrehet edhe nė spektrin e rrezeve tė dritės sė dukshme, ose nė fushėn e elektromagnetike tė tensionit tė lartė dhe frekuencave tė larta, ajo arrihet edhe tė fotografohet.

Megjithatė, kjo energji i ėshtė e njohur njerėzimit qė nga lashtėsia. Indianėt e njohin kėtė energji qysh para mė sė 5000 vjetėsh. E konsiderojnė si energji tė jetės dhe e quajnė "prana". Gjithashtu, edhe kinezėt e njohėn kėtė energji dhe e quajtėn Ch'i e cila pėrmban dy polet e forcės dhe baraspeshės, jin dhe jang. "Kaballa"- teoria mistike e hebrenjve, qė ka filluar tė paraqitet disa qindra vjet para Krishtit, bėnė fjalė pėr kėtė energji si dritė astrale. Krishterimi portreton Isain dhe figurat e larta fetare tė rrethuara me dritė mbi kokė (aureolė) etj.

Nė fillim tė viteve 1900, ishte dr. William Kilner ai qė i pari dha informata rreth kėsaj energjie njerėzore. Ai i pėrshkruan tri shtresa nė formė tė mjegullės qė pėrshkojnė trupin e njeriut dhe kėtė mbėshtjellės e quan "aura". Mirėpo tek kah fundi i viteve 60' u zbulua pėr herė tė parė aparati qė mundėsonte fotografimin e auarės (bioenergjisė), dhe atė me ngjyra. Ishte elektricisti dhe fotoamatori, Sejmon D. Kirlian nga Krasnodova (Rusi), bashkė me tė shoqėn Valentinen qė bėne kėtė zbulim senzacional.






Fotografia e Kirlianit bazohet nė fenomenet e profesorit nga gjermania G. Lichtenberg, tė zbuluara para mė se dy shekujsh. Mirėpo tek zbulimet e N. Teslles (shkarkimi i tensionit tė lartė) mundėsuan realizimin teknik tė kėtij instrumenti. Duke u bazuar nė kėto studime, qifti Kirlian arriti konstruktimin e aparatit dhe zbatimin e tij nė praktik pėr regjistrimin e kėtyre fenomeneve, pra fotografimin e shkarkimeve energjetike, tė cilat dukshėm ndriēojnė dhe ndryshojnė mes materieve tė gjalla dhe atyre tė "vdekura" nė fushėn e tensionit tė lartė dhe frekuencave tė larta.

Ky aparat, me ndihmėn e njė transformatori, krijon fushė elektromagnetike me tension tė lartė deri nė 20.000 volt, nė tė cilėn vet objekti i fotografimit, qoftė ai gjeth bimėsh, gisht njeriu apo diē tjetėr, shėrben si njė elektrodė i cili emeton njė energji tė dukshme. Shkarkimi i kėsaj energjie regjistrohet nė njė film shumė tė ndjeshėm, qė ėshtė i vendosur mbi njė pllakė metalike, e cila ėshtė e lidhur me masėn e aparatit. Dhe nga kjo energji shndritėse qė krijohet mes objektit dhe pllakės metalike nga tensioni i lartė, pėrfitojmė pamjen e aurės tė cilėn e rrezaton objekti i caktuar.

Nė kėto regjistrime shihet qartė aura e objektit, diku mė e fortė e diku mė e dobėt (varėsisht nga lėnda) e cila paraqitet nė formė tė flakės ose rrezeve. Qifti Kirlian, gjatė eksperimentimeve tė gjata me aparatin e tyre, arriti tė konstatojė se secila substancė e ka strukturėn e vet tipike. P.sh. gishti i njeriut e ka strukturėn e dritės krejt tė ndryshme nga gjethi i ndonjė bime apo objekti metalik. Metali tregon dritė tė zbehtė, ndėrsa organizmat e vdekur nuk rrezatojnė fare energji. Ata gjithashtu vėrejtėn edhe ndryshime nė shtresat e vetė arės, si rezultat i vetė ndryshimit emocional tė individit ose gjendjes sė tij shėndetėsore. Ato ndryshime reflektoheshin pėrmes intensitetit tė dritės si dhe ndryshimeve variabėl tė ngjyrave nė aurė.

Kjo i nxiti edhe shumė hulumtues qė aparatin e Kirlianit ta pėrdorin si mjet diagnozstifikues pėr shumė sėmundje tė ndryshme, bazuar mu nė kėto ndryshime variabėl tė aurės gjatė gjendjeve tė ndryshme psikik e fizike. Disa prej tyre janė munduar ta pėrpunojnė atė "fotografi shpirtėrore". Ata kanė eksperimentuar edhe me regjistrimin e objekteve nė largėsi prej disa cm, pra pa i vendosur nė pllakėn metalike. Suksesi nė kėto veprime argumentoi se aura e regjistruar nga aparati i Kirlianit, nuk ėshtė njė fenomen, thjesht fizik, i regjistrimit tė dritės, por se organizmi rrezaton edhe energji tjera me karakteristika tė posaēme, tė paregjistruara deri mė tani, qė disa parapėlqejnė ta quajnė edhe Bioplazmė. Prandaj edhe shumė shkencėtar mendoj se mu kjo plazmė biologjike mundėson edhe paraqitje tė partikuluara psikotronike, respektivisht paraqitjen e fenomeneve parapsikologjike, nė ekzistencės e tė cilave sot as qė dyshohet.

Mėsimet ezoterike, shumė shumė mė herėt se zbulimi i aparatit tė Kirlianit, e kanė pėrshkruar aurėn si manifestim i energjisė qė ėshtė e lidhur ngushtė me baraspeshėn e njeriut nė harmoni me natyrėn. Kėtė fushė energjetike qė e rrethon njeriun dhe emeton rreze karakteristike, ato mėsime e pėrkufizojnė nė shtatė shtresa tė lidhura me shtatė qendra tė energjisė nė trupin e njeriut, tė quajtura Chakra (ēakra). Shtresa e parė ėshtė e lidhur me ēakrėn e parė, e dyta me tė dytėn e kėshtu me radhė. Pėrmes kėtyre kanaleve subtile kalon energjia universale nėpėr trupin e njeriut duke e mbajtur atė nė harmoni me vetėn dhe ambientin qė e rrethon. ēdo ērregullim nė kėto pika tė energjisė pason me disharmoni, qė shkakton edhe sėmundje. Secila nga kėto shtatė ēakrat ka lokacionet e veta specifikat nė sistemin tonė energjetik tė lidhura ngushtė, si me emocionet, mendimet, kujtimet ashtu edhe me pėrjetimet tjera fizike. Pasi qė simptomat fizike janė tė lidhura me kėto lokacione,atėherė edhe do tė mund ta kuptojmė shumė lehtė natyrėn e ērregullimit, pra sėmundjes.
Edhe pse jo shumė e marrė nė konsideratė nga shkenca konvencional, dhe mjaftė e diskutueshme nė qarqe tė ndryshme, fotografia e Kirlianit mbetet njė ndėr faktet mė bindėse pėr ekzistimin e energjisė biologjike.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-02-12, 11:16   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Mistika e ngjyrave



Ashtu sikurse besohej pėr numrat dhe format e manifestimit mistik tė ndikimit tė tyre nė jetėn tonė tė pėrditshme, jo vetėm urtėsitė e lashta tė civilizimeve tė ndryshme, por edhe psikologjia jonė bashkėkohore, vlerėson rėndėsinė e madhe tė ndikimit tė ngjyrave nė krijimin e efekteve tė ndryshme psikike dhe gjendjeve tė caktuara emocionale dhe shpirtėrore nė pėrgjithėsi.



Se ngjyrat, vėrtet, kanė njė ndikim tė pamohueshėm nė gjendjen tonė emocionale, atė mund ta ndjeni edhe vetė. Humori juaj fare nuk do tė jetė i njėjtė nė njė ambient ku dominon ngjyra e kuqe dhe aty ku do tė dominojė ndonjė ngjyrė tjetėr mė e ēiltėr. Mu pėr kėtė qėllim edhe arkitektėt e enterierit tė hapėsirave publike dhe banesore, gjithnjė pėrkujdesen qė dhomat dhe ambientet me dedikime tė ndryshme, tė kenė ngjyra tė caktuara. E njėjta gjė ėshtė edhe me rrobat qė ne i veshim.



Edhe kėtu, ngjyrat e kanė rolin e tyre vendimtar, si nė shkaktimin e gjendjes sė humorit nė ne, ashtu edhe te krijimi i efekteve tė caktuara tek tė tjerėt.



Qė nga koha e Babilonisė sė vjetėr, astrologėt kanė besuar se ēdo planeti i takon njė ngjyrė e caktuar dhe ajo, nė mesin e shumė elementeve tjera, luan njė rol tė rėndėsishėm nė komentimin parathėnės pėr shenjėn e caktuar.



P.sh. Diellit, i ka takuar e verdha e arit dhe e portokallta; Hėnės, ngjyra e bardhė; Marsit, e kuqja e mbylltė; Merkurit, tonet neutrale dhe jeshil e ēelėt; Venerės, jeshil e mbylltė dhe e kaltra; Jupiterit, e kaltra dhe ngjyra vjollcė; Merkurit, edhe ngjyra e zezė dhe e kaltra e mbylltė.



Pėrveē astrologjisė, urtėsia e lashtė ēifute Kaballeja, manipulon shumė me ritualin e ngjyrave. Sipas saj, vizualizimi mental i ngjyrės sė caktuar dhe paralelisht shqiptimi i fjalėkalimit adekuat verbal, arrihet nė gjendje transi, gjatė sė cilės mund tė kontaktohet me nivele tė lartėsuara hyjnore. Edhe urtėsitė tjera tė lashta, sikurse janė: magjia, hermetizmi, okultizmi, alkimia etj., tė gjitha ritualet e veta i mbėshtesin nė veprimin e domethėnies sė simbolikės sė ngjyrave. Ndikimet e ngjyrave nė hapėsira tė caktuara dhe nė gjendjen e pėrgjithshme emocionale tė njeriut, ata kanė pėrpiluar tabela tė veēanta tė klasifikimit tė tyre, tė cilat i ruanin si fshehtėsi. Nė pėrgjithėsi, popujt e lashtė ngjyrat e i kanė klasifikuar si: ngjyra me ndikime pozitive, dhe ato qė kanė ndikim negative.

Ngjyrat me ndikim pozitiv:

Ngjyra vjollcė simbolizon inteligjencėn, dijen dhe triumfin;
Ngjyra e kaltėr simbolizon natyrėn e panėnshtrueshme tė njeriut;
Ngjyra jeshile simbolizon shpresėn, besimin dhe fitoren;
Ngjyra e bardhė simbolizon pastėrtinė, gėzimin dhe tė vėrtetėn;
Ngjyra e kuqe simbolizon vlerėn, fuqinė dhe shėndetin;
Ngjyra e verdha e artė simbolizon suksesin.

Ngjyrat me ndikim negativ:

Ngjyra e zezė simbolizon vdekjen, kobin dhe vajtimin;
Ngjyra e verdhė e mbylltė simbolizon tradhtinė, ambiciet dhe dyfytyrėsinė;
Ngjyra hirtė simbolizon gabimet dhe pendimin;
E purpurt simbolizon shkatėrrimin dhe disfatėn;
Ngjyra e portokalltė simbolizon lakminė;

Ata qė s'kanė dashur tė rrezikojnė fatin e tyre, i kanė kushtuar njė kujdes tė veēantė kombinimit dhe kontrasteve tė kėtyre ngjyrave. Ngjyra e bardhė nuk duhet tė pėrzihet me ngjyrėn vjollcė; e verdha me tė hirtėn ose me tė kaltrėn e mbylltė; e kuqja me tė portokalltėn; jeshilja me tė hirtėn; e bardha me tė kaltrėn etj.



Si kombinime tė ngjyrave qė do tė ndikonin pozitivisht nė fatet njerėzore konsideroheshin: e kuqja me vjollcėn; e kaltra e mbylltė me tė portokalltėn; e kaltra a hapur me jeshilen e mbylltė; e zeza me tė verdhėn etj.



Edhe ditėt e javės i kishin ngjyrat e tyre: e hėna ishte me ngjyrė tė bardhė: e marta me ngjyrė tė kuqe, e mėrkura kishte ngjyrė jeshile; e enjtja mbante ngjyrėn e purpurt; e premtja identifikohej me tė kaltrėn; e shtuna me tė kaltrėn e mbylltė dhe e diela kishte ngjyrė portokalli.



Ngjyrat qė mė sė shumti pėrmenden nė mitologjitė dhe besėtytnitė popullore janė: e bardha, e zeza, e kuqja, e kaltra, jeshilja dhe e verdha. Filozofi i lashtė Filioni nga Alaksandria, konsideronte se i tėrė universi ėshtė i ndėrtuar nga katėr ngjyrat qė i simbolizojnė tė katėr elementet: e bardha, tokėn; e jeshilja, ujin; ngjyra vjollcė, ajrin, dhe e kuqja, zjarrin. Ndėrsa, tė shtatė ngjyrat tjera qė pasojnė, sipas Filionit, kanė pėrputhshmėri numerike dhe harmoninė e shtatė ditėve tė javės, shtatė notave muzikore, shtatė qiejve, shtatė planetėve etj.



Edhe psikiatri bashkėkohor Karl Gustav Jungu ka konstatuar se nė koncepcionin e psikanalizės, ngjyrat shpalosin funksionet themelore psikike tė njeriut.



Nė vazhdim do ta paraqesim domethėnien simbolike tė gjashtė ngjyrave mė tė rėndėsishme qė konsiderohen si bazė e formimit tė shumė nuancave tjera kolorite:

NGJYRA E BARDHė - Edhe pse nė Kinė dhe Japoni ngjyra e bardhė simbolizon zinė dhe vdekjen, ajo nė besimet e popujve tjerė tė botės, ka domethėnien ngjyrės sė dritės. ėshtė ngjyrė qė simbolizon pastėrtinė dhe kthjelltėsinė, gjendje humori, festėn, gėzimin dhe harenė, pafajėsinė dhe virgjėrinė femėrore, sinqeritetin etj. Por, tek disa popuj ekziston besėtytnia qė prania e disa llojeve tė luleve tė bardha nė shtėpi nuk sjellin fat.

NGJYRA E ZEZė - Zakonisht ėshtė negative dhe ka tė bėjė me: terrin, vdekjen, varfėrinė, kobin, kaosin... Ngjyra e zezė ėshtė ngjyra e sotonės, e djajve, shtrigave dhe e demonėve.



Gjithmonė kjo ngjyrė shprehet si manifestim i sė keqes. Nė letrat e fatit Tarot, ka domethėnien e vdekjes.



Tek shumė popuj besohet se vezėt e zeza kanė fuqi magjike, ndėrsa pula me ngjyrė tė zezė parathonė varfėrinė. Nėse buqetėn e luleve e lidhim me fjongo tė zezė, kjo parathotė vdekjen. Nė hieroglifėt egjiptiane, pėllumbi i zi ka qenė simboli i femrės, e cila gjatė tėrė jetės ka mbetur e ve. Ndėrsa, Kalorėsi i Apokalipsės (paralajmėruesi i shkatėrrimit tė botės), tregohet se kalėron nė kali tė zezė. Edhe te ne shqiptarėt besohet se, nėse ju prehet rruga nga macja e zezė, nuk do tė keni fat, ndėrsa romakėt e vjetėr ditėn e "pafat" e kanė shėnjuar me gur tė zi. Nė Bibėl thuhet se Juda qė e tradhtoi Jezusin ėshtė i mbuluar me tė zezė. Por, e zeza, si simbol, shpesh nuk pėrdorej nė kontestin negativ. Ta zėmė, nėse me vete mbani dhėmbin e qenit tė zi, atėherė kurrė nuk do tė sulmoheni dhe as tė kafshoheni nga qentė tjerė. Ose, nė kulturat e pasura tradicionale tė shumė popujve, lidhja e shiritit tė zi ėshtė pėrdorur pėr largimin e zėnies sė frymės, dhimbjes sė kokės dhe dhimbjeve tė dhėmbėve.

NGJYRA E KUQE - Ngjyra e kuqe ėshtė njėra ndėr ngjyrat mė tė rėndėsishme tė simbolikės rituale okulistike. Konsiderohet si ngjyra e gurit alkimist tė tė urtėve qė nė vete mban vulėn e shenjės sė diellit. ėshtė ngjyrė e shpirtit tė shenjtė, e viktimizmit, zjarreve hyjnore, bukurisė, begatisė dhe dashurisė. Po ashtu, konsiderohet edhe si ngjyrė e luftės, gjakut, shqetėsimeve kolektive, emocioneve dhe urrejtjes.
Jo vetėm kaq!



Mė tej, ngjyra e kuqe trajtohet si ngjyrė e shpirtit, epshit (libidosė), e zrmės, dijenisė, menēurisė si dhe urtėsisė ezoterike. Tė gjithė magjistarėt, gjatė ritualeve tė tyre magjike, vishnin pelerinat me ngjyrė tė kuqe. Edhe sipas mėsimeve biblike, gjatė krijimit tė njeriut tė parė (Ademit) ėshtė pėrdorur dheu i kuq. Nė Japoni, e kuqja ėshtė ngjyra e sinqeritetit dhe besnikėrisė. Atje, zakonisht, nė veshjet e tyre tradicionale, tė kuqen e bartin femrat.



Nė Romėn e lashtė, ngjyra e kuqe ka qenė ngjyrė e fisnikėve, gjeneralėve dhe shtresės elite tė patricėve.



Nė Kinė dhe Rusi, ngjyra e kuqe u paraprinte tė gjitha riteve popullore e veēanėrisht atyre qė i kushtohen pranverės, fejesės dhe lindjes - pjellshmėrisė.



Pėr fėmijėt e shėndoshė, thuhet se ėshtė i kuq si gjaku. E, nėse e ėndėrron tė kuqen, do tė thotė fat nė dashuri.

NGJYRA E JESHILėT - Nė besimet e popujve qė nga lashtėsia dhe nė kohėrat e sotme, ngjyra e gjelbėr simbolizon fuqinė, besimin, ringjalljen, natyrėn, qetėsinė shpirtėrore dhe mirėqenien nė pėrgjithėsi, andaj edhe jo rastėsisht ėshtė pėrvetėsuar si ngjyra bazė e besimit mysliman. Nga ana tjetėr, ekzistojnė edhe popuj tė tjerė qė kėtė ngjyrė e konsiderojnė si tė pafat dhe ngjyrė e njerėzve tė vegjėl, "e vegjėlisė". Nė kėto besime, ajo konsiderohet se ėshtė e pafat, veēanėrisht tek tė dashuruarit kur ata me vete mbajnė eventualisht ndonjė veshje apo send qė ka kėtė ngjyrė. Nė Anglinė e vjetėr, ngjyra e jeshilėt simbolizonte pranverėn, rilindjen dhe shėndetin e mirė. Tė dhuruarit dikujt nė mėngjes ndonjė send me ngjyrė jeshile ėshtė konsideruar si fatsjellėse.

NGJYRA E KALTėR - Kjo ngjyrė konsiderohet si ngjyra e qiellit dhe e shpirtit. Nė planin psikik, e kaltra ėshtė ngjyra e mendimeve, ndėrsa e kndėrta nė orientin e lashtė, kjo ngjyrė simbolizonte brengėn dhe dhembshurinė, ndėrsa nė besimet e disa popujve tjerė ajo shpreh sinqeritetin dhe aftėsinė kreative. Po ashtu, ėshtė shumė i pėrhapur besimi se ngjyra e kaltėr sjell fat dhe na mbron nga ndikimet negative psikike dhe shpirtrat e ligė. Tė veshėsh veshje me ngjyrė tė kaltėr nė ditėn e parė tė martesės ėshtė besuar se bashkėshortėve tė ardhshėm nė jetėn e pėrbashkėt bashkėshortore do t'iu sjellė fat, harmoni dhe lumturi. Po ashtu, duhet pėrmendur edhe njė besim qė ėshtė tejet i pėrhapur edhe nė kohėn e sotme dhe ka tė bėjė me bartjen e zinxhirit apo qafores me guralacė tė kaltėr rreth qafe, se ato na ruajnė nga gripi, ftohjet dhe inflamacionet e ndryshme.

NGJYRA E VERDHė - ėshtė ngjyra e arit, dritės diellore dhe inteligjencės kreative. Nė besimet e popujve tė lindjes, kjo ngjyrė simbolizon dobėsinė dhe sėmundjen. Ndėrsa, zakonisht konsiderohet se veshjet me ngjyrė tė verdhė, nė veēanti femrave u sjellin magnetizmin, tėrheqjen, gėzimin dhe harenė. Nė marketingun bashkėkohor, ngjyra e verdhė konsiderohet si ngjyrė qė mė sė shumti e tėrheq vėmendjen e tė tjerėve, andaj edhe shumė punime publicistike pėr qėllime tė reklamimeve tė ndryshme, gjithnjė krijohen nga ngjyra e verdhė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-02-12, 11:52   #4
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Magjia tek Shqiptarėt

Mbetjet e besimeve tė lashta, me rrėnjė nga kohėt e paganizmit, qė janė tė shumta nė popullin tonė, janė ruajtur kryesisht nė rite e nėpėrmjet riteve, nė skenarė mitiko-ritualė, praktikuar nė ditė tė caktuara tė vitit, nė festa, nė ngjarje tė shėnuara tė jetės sė njeriut, sipas rastit, me qėllime shėrimi e parandalimi tė sėmundjes, tė sė keqes, pėr mbarėsi nė familje, nė ekonomi e mė tej.

Si i vėrejmė nga shqyrtimi i brendėsisė sė tyre, ato janė ruajtėse e pėrforcuese tė kodeve tė tė besuarit e pėrjetimit tė tyre, tė fshehtėsive tė pakuptueshme (mistereve), nė ndjenja e nė mendime tė njerėzve.

Nė shqyrtimet e mėposhtme nė kėtė monografi ritet e skenarėve mitiko-ritualė do tė zėnė njė vend tė gjerė, ndaj edhe sqarimi paraprak i disa prej kėtyre dukurive dhe praktikave me natyrė religjioze u quajt i nevojshėm pėr t'i bėrė gjėrat edhe mė tė qarta.

Rite, ceremoni, doke, zakone, tradita: tė tėra janė terma, emėrtime a kategori qė shėnojnė veprime, ide, sinteza e rregulla me natyrė sociale, praktikuar nė familje, nė bashkėsitė fshatare a urbane, nė qytete ose nė bashkėsitė mbi baza pune, zejesh e mjeshtėrish tė caktuara.

Ėshtė krejt e natyrshme qė ēdo rit tė emėrtohet me termat pėrkatės, tė afėrme me tė, por jo ēdo ceremoni, doke, zakon a traditė ėshtė rit; ta zėmė, njė ceremoni tepėr e gjerė e dasmės ose e vdekjes mund tė ketė vetėm elementė tė veēantė qė hyjnė nė pėrmbajtjen e ritit, tė tjerat janė thjeshtė doke, zakone, tradita e aspak rite.

Kėngėt, vallet, lojnat, skenat humoristike, bisedat pyetje-pėrgjigje me natyrė arsyetuese, nė pėrgjithėsi nuk janė rite, po veprime pėr t'u argėtuar, si pjesė tė ceremonive tė dasmės.

Zakonet pėr tė larė fytyrėn ēdo mėngjes ose pėr tė larė duart nė ēdo rast para ngrėnies, nuk janė aspak rite, por vetėm zakone me natyrė higjienike.

Janė rite vetėm ato veprime, nė thelbin e tė cilave qėndron besimin nė tė mbinatyrshmen, nė hyjnoren, ose tė paktėn, nė rrėnjėt e tyre tė origjinės, kanė lidhje me kuptimin e
pėrmendur mė sipėr.

Kanė natyrė riti veprime tė tilla: Nė rrugė brenda fshatit tė dhėndrrit kalon nusja me krushqit e dy gra shkojnė duke kėrcyer, duke vallėzuar pas krushqve qė ecin me nusen, e me kėrcim prishin gjurmėt e kalit me synim qė tė mos mund tė bėjnė magji dashakeqėt.

Pasi zbret nusja nga kali nė oborr tė shtėpisė, njė burrė i fuqishėm, kalorės i zoti, i hypėn kalit e i jep atij me trok (me shpejtėsi) andej e kėtej pėr disa minuta; edhe kjo bėhet kundėr magjive qė mund tė jenė bėrė pėr tė dėmtuar ēiftin qė martohet. Ka ndodhur qė nė natėn e parė tė fjetjes sė dhėndrrit me nusen, nga kontakti seksual nusja tė ketė pasur shumė hemoragji e tė jetė sėmurė, madje, sidomos kur nusja ishte nė moshė tepėr tė re, edhe tė ketė vdekur, pra pėr shkaqe veprimesh thjeshtė fiziologjike tė rėnduara.

Nė raste tė tjera, burri pėr disa ditė ose dhe dy a tre muaj, nuk ka bėrė dot veprim seksual me nusen, ndoshta pėr arsye emocionesh, pėr shkak papjekurie seksuale ose nga difekte tė tjera fiziologjike, thjeshtė tė natyrshme; ka ngjarė dhe kėshtu, pas martesės ėshtė sėmurė burri ose kanė ndodhur fatkeqėsi tė ndryshme nė familje, nė jetėn bashkėshortore, ēka ėshtė krejt e natyrshme tė ndodhin kėto gjėra tė dhimbshme nė raste tė veēanta. Ka ndodhur qė gruaja pėr vite tė tėra nuk ka lindur fėmijė, aq tė kėrkuar nė jetėn patriarkore.

Tė tėra fatkeqėsitė e kėtij lloji janė shpjeguar, sipas besimeve popullore, me magjitė e bėra nga dashakėqinjtė, nga njerėz qė janė tė prirur t'ju sjellin brenga, sėmundje, dhimbje tė tjerėve.

Kundėr kėtyre fatkeqėsive veprohet me rite, magji mbrojtėse e shėruese, me magji tė bardha mė tė cilat besohet se mund tė bėhen jo vepruese magjitė dėmtuese, magjitė e zeza.

Janė rite dasme pėr mbarėsi, pėr pllenim nė lindje fėmijėsh, veprimet qė kryhen me kulaēin e nuses ku hanė nga pak tė gjithė prej tij; posa zbret nusja nga kali, marrin njė djalė tė vogėl (5-8 vjeē) dhe e sjellin pėr nėn bark tė kalit e mbi shpinė tė tij, pra nė formim rrethi, tre herė me radhė; kjo quhet tė kapėrcyerit e kalit; ato qė bėhen posa zbret nusja nga kali: duke e lėnė nė kėmbė pranė portės sė shtėpisė e sipėr kokės sė saj venė disa kėsula burrash, njėra mbi tjetrėn, mundėsisht e para duhej tė ishte e dhėndrit.

Me rite lidhen edhe veprimet qė kryhen pasi e fusin nusen nė vatėr dhe e vendosin nė karrige, i venė mbi gjunjė djalin qė ka kėrcyer kalin, mandej ai zbret nga gjunjėt e i zbath opingat nuses e aty gjen njė monedhė; zakonisht njė a dy lekė. Rit ėshtė dhe "tė lėshuarit e nuses mė ujė", pra: tė ēuarit e nuses te burimi a te pėrroi: nusja, e shoqėruar nga krushqit e dasmorėt shkon e mbushėn ujėt qė e pinė nga pakė tė gjithė duke bėrė urime.

Para se tė flenė bashkė ēifti i posamartuar, tė afėrmit e dhėndrrit bėjnė tė rrokulliset njė djalė nė krevatin e tyre. Nė krevat tė nuses sė re venė njė armė ose mjete tė tjera qė mbajnė burrat, po kurrė gjėra tė grave. Tė tėra kėto rite e tė tjera si kėto bėhen pėr mbarėsi nė jetėn e ēiftit tė ri e sidomos me synim qė nusja tė lindė fėmijė, veēanėrisht djem e jo vajza.

Me anė tė ritit pėrforcohet ndjenja e besimit, lidhja shpirtėrore me hyjnoren; ripėrtėrihet kujtesa pėr domosdoshmėrinė e zbatimit tė kodit tė besimit me njė fisnikėri e pėrkushtim tė veēantė.

Nė rite, nė skenarė mitiko-ritualė, shprehen simbolikisht e, si ide mė tė pėrgjithshme, kėrkesa ndaj hyjnores pėr mbrojtje nga fatkeqėsitė, pėr mbarėsi, pėr begati nė ekonomi e mirėqėnie nė jetėn familjare.

Pra me rite veprohet praktikioht e kėrkohet tė pėrmbushen synime tė caktuara, tė thuash konkrete.

Riti nė jo pak raste, ashtu si na paraqitet nė shek. XIX-XX, nė pėrgjithėsi e ka humbur funksionin e dukshėm tė zanafillės e tė kohėve tė herėshme dhe praktikohet vetėm si njė normė, si njė doke e trashėguar ndėr shekuj e qė ruhet me arsyen se "kėshtu na e kanė lėnė tė parėt". Po edhe nė kėto raste ekziston doemos njė ndjenjė e dukshme, edhe pse e mjegulluar, mbarėsi-prurėse, mbrojtėse, pėrtė mėnjanuar rrezikun nga e keqja.

Ritet pėrgjithėsisht kanė natyrė magjike. Ato janė veprime qė bėhen pėr tė plotėsuar dėshirat pėrmes rrugėve jo tė natyrshme: me mjete misterioze (tė pakuptueshme), pasqyrė e njė mendėsietepėrfėminore, me anė tė pėrgjasimit (mimetikė), me anė tė shoqėrimit (asocizrai), me anė tė fjalėve (lutje, urime, mallkime ose formula tė ndryshme magjike pa kuptim), me anė veprimesh frikėsuese ("me pre lungėn"): bėhen veprime magjike sikur gjoja po e prėt atė, pėr ta bėrė qė nga frika ajo tė zhduket e i sėmuri tė shėrohet.

Nė popull magjistaret e magjistarėt quhen me emrat: magjistare, mgjicė, mgjitare, shtrigė e tjerė, dhe vetėm ato qė bėjnė veprime pėr t'u bėrė keq njerėzve.

Nė Kosovė, nė Rrafsh tė Dukagjinit, Lugu i Drinit, besohet se "Natėn e kėshėndellave, kush i hyp shkopit kaluer e merr dhė (dheun) prej bashtinet tė huej, e e qet nė tė vetėn e thotė:"Kėtu ngarko, kėtu shkarko"e kjo dihet se bie bereqetin nė arėn e tij tue e tėrhequn nga ara e tjetri t(M. Prelaj, Kosova...,f. 186).

Ka dhe veprime rituale magjike tė kėsaj natyre, me tė njėjtat synime, po me strukturė pak ndryshe.

Kėshtu, nė viset Dibėr, Mat, Mirditė, nė ditėt e Shėn Gjergjit njė grua e zhveshur lakuriq shkon me njė kosh para duarsh, nė mesnatė nė errėsirė e qėndron nė kufi tė arės sė saj dhe tė asaj tė fqinjit. Drejton grykėn e koshit nga ana e arės sė fqinjit e thotė: "Ngarko! Ngarko! Ngarko!" e pastaj e kthen nga ara e saj e thotė: "Shkarko! Shkarko! Shkarko!" me besimin se ara e saj do tė thithė dhe bereqetin e arės sė fqinjit, kėshtu do tė bėjė drithė shumė pėr familjen. Ajo nuk arsyeton se pėr tė prodhuar mė shumė duhet qė toka tė ketė strukturė tė pėrshtatshme pėr ato lloje bimėsh qė mbillen aty, duhet mandej puna e bujkut, plehu e ujitja aq sa e ka tė nevojshme rritja e bimėve.

Ka dhe plaka qė bėjnė veprime magjike me penj, me qime, me jashtėqitje mini, maceje, qeni a njeriu, pėr t'u bėrė keq armiqve tė shtėpisė, tė lagjes a tė fshatit tė saj. Kanė ekzistuar ndėr Shqiptarė gjithfarė skenarėsh magjiko-ritualė keqbėrės.

Po sjellim dy gjedhe:"Njeni po pat inad kundra shoqit e kėtij don me i marrė shėndetin, do tė ketė me doemos njė fije folkut t'anmikut tė vet, qi do ta ven mbi nji vorr, ase nėn kryet tė ndo'i tė dekunit. Me tė shpejtė njeri i atij folkut ka me u thithė emeu zverdhė nė ftyrė, si i dekuni, mandej ka me mbetė ashtu e me lėngue pėrgjithmonė'.(Z. Harapi,Mėnijt,Folklorė I, Shkodėr, "Sht.Z.P", 1940, f.79)

"Pėr tė mbyllur fatin e njė goce ose tė njė djali (qė tė mos gjejnė burrė a nuse), marrin njė pė dhe matin njė gomar nga kryeja e ne bishti, pastaj dhe nga kurrizi, ijė mė ijė; kėtė pė e venė nė nji hok (kuti), duke thėnė tri herė: "Mbyll fatin e akcilit ose akcilės!" (Pėrmendin emrin pėrkatės). Kutinė e mbajnė tė mbyllur, dhe ditėn e Shėn Gjergjit e hedhin nėgropė tė nevojtores".(I. Dalliu, Magjitė..., "Dituria", 1928, nr.4,f. 149).

Nė disa raste e, kėta jo tė paktė, magjitė e magjistarėt keqbėrės ekzistojnė vetėm nė besimet popullore, nė fantazi, po jo nė tė vėrtetė si veprime rituale-magjike.

Kėshtu, dikur, pėr fatkeqėsi tė ndryshme qė ndodhnin nė fshat, si vdekje fėmijėsh, vdekje grash nė lindje e sipėr, natyrisht pėr arsye kushtesh tė njė niveli tė ultė nė jetesė, ose ngordhje tė bagėtive, ta zėmė: e kaut tė lavrės, sėmundje e epidemi qė preknin njerin e tjetrin a grupe tė tjera njerėzish, thuhej se kėto fatkeqėsi i kanė shkaktuar mgjitoret ose shtrigat.

Ndėrsa shtrigat, ashtu si na paraqitėn nė besimet popullore, kanė disa funksione tėrėsisht tė veēanta nė krahasim me magjistarėt.

Nė jo pak raste i vėrejmė me funksione tė pėrziera, funksione tė njėjta, pra kėtu kemi njė fuzionim figurash tė ndryshme tė mitologjisė popullore, si mbijetoja tė njė kohe tė lashtė.

Nė raste tė kėtij lloji, si mė sipėr, ēdo fatkeqėsi mundoheshin ta shpjegonin me veprime magjish, me syrin e keq. Nė disa raste mund tė pėrcaktohen magjistricat, natyrisht nė pėrfytyrimet popullore e jo nė tė vėrtetė.

Ka raste qė nė fshat tė ketė njė a dy plaka tė shkreta, pa burra e pa djem, tė varfėra e tė mbyllura nė punėt e tyre, qė nuk i bėjnė njeriut asnjė tė keqe, nuk bėjnė asnjėfarė lloji magjie. Edhe pse tė tilla, krejt tė pafajshme, pėr ēdo fatkeqėsi qė ndodhte nė fshat, fajėsonin si shkaktare tė ashtuquajturat magji qė qėnkan bėrė nga kėto plaka.

Nė raste tė veēanta, me tė njėjtat arsye, pėr fatkeqėsi nė persona, kafshė a gjėra tė veēanta fajsojnė njerėz tė veēantė, burra a gra, qė paskan syrin e keq e qė me anė tė tė shikuarit shplakuakan, sėmurkan qenėsa tė veēantė, prandaj dhe ruheshin prej tyre ose bėnin kundėrmagji me synim qė syri i keq i kėtyre njerėzve tė caktuar tė mos mundet tė shplakojė fatkeqėt.

Kėshtu, pėr kėtė u varnin fėmijėve nė trup hudhra, ose dhėmbė ujku, guacka deti a ndonjė send tjetėrqė konsiderohej prishės i magjisė.

Nė disa raste pėrdorej bloza e thėngjijt pėrtė ruajturfėmijėt, kryesisht nga magjitė, nga syri i keq, nė disa raste tė tjera atyre u nxihej nė disa vende fytyra me thėngjij.

Gratė apo burrat e veēantė, "tė specializuar" si magjibėrės, nė magji shėruese, nė prishje magjish "tė bėra nga mgjicat''a shtrigat, e kėta natyrisht ishin mė tė rrallė, quheshin: dies a diese, distara distare, shefcė, shtjeskė e me emra tė tjerė, por kurrė midis besimtarėve nuk thuhej e as nuk besohej se edhe kėta bėnin veprime me natyrė magjike tė keqe.

Kėta njerėz profesionistė, distarė, mėtojnė se me veprimet e tyre (qė doemos janė magjike): me fjalė e formula tė fshehta qė i pėshpėrisin, me disa lėngje e pėrgatitje tė ndryshme, me prekje tė trupit tė tė sėmurit, me nxirje tė fytyrės sė fatkeqit, me lėvizje a veprime tė ndryshme tė tyre, shėrojnė njerėzit; gratė qė nuk lindin fėmijė i bėjnė tė lindin; kėta a kėto prishin magjitė keqbėrėse dhe tė shplakuarit nga syri i keq: Dikush ka lėshuar grindje nė njė familje e ata me veprimet e tyre rituale-magjike "prishin magjitė" e, si rrjedhojė, grindja nė familje pushon.

Zakonisht, ritet qė mund t'i kryejė ēdo njeri, siē janė ato pėr Ditė Vere, pėr Nevruz, pėrShėn Gjergj, pėrShėn Gjon, nė pelegrinazhet nė msle, nė Njė Shtator, Kolendarėt e Nata e Buzmit, rite tė lindjes, tė martesės, tė vdekjes, rite nė sėmundje a nė inicime, quhen thjeshtė rite, ndonėse nė brendinė e tyre kanė natyrė magjike.

Shpesh herė edhe studjuesit i trajtojnė si rite, duke pėrmendur tepėr rrallė fjalėn magjike.

Ndėr mitologė ka mendime tė ndryshme pėr pėrcaktimet rit dhe magji.

Disa thonė se jo ēdo rit ėshtė magji. Kėshtu ritet, lutje tė animizuara qė lidhen thjeshtė me shpirtra tė shenjtė e me shenjtorė, sipas tyre, nuk janė magji. Disa studiues mendojnė se nuk janė rite me natyrė magjike ato qė bėhen pėr mirė.

Tė tjerė mendojnė se ritet, lutjet qė u pėrkasin feve monoteiste nuk kanė tė bėjnė aspak me dukuri magjie, se kėto lidhen me perėndinė supreme tė gjithėpushtetėshme, tė gjithėfuqishme, qė sipas tyre, ėshtė njė realitet i qartė, i dukshėm.

Nėse disa rite tė monoteizmit nė jetėn familjare duket se pėrfshijnė brenda edhe elementė magjikė, kjo, sipas tyre, ndodh sepse kėtu kemi njė sinkretizėm nė mes tė riteve pagane qė nė pėrgjithėsi kanė dhe natyrė magjike dhe riteve tė fesė monoteiste qė nuk janė tjetėr veēse lutje pėrfalje mėkatesh, lutje perėndisė supreme qė t'u sjellė mbarėsi e mirėqenie.

Nė tė vėrtetė, si e mendojmė ne, problemi ėshtė mjaft i ngatėrruar, po tė nisemi nga synimet qė duan tė arrijnė besimtarėt me anė tė kėtyre riteve e kėtyre lutjeve.

Disa specialistė tė mitologjisė janė tė mendimit se edhe pse magjia i ka rrėnjėt shumė tė lashta nė periudha para religjoze, para animiste,

Ajo jeton nė shoqėrim me tėrė religjionet, qofshin ato pagane, qofshin dhe ato monoteiste; ata theksojnė se nė fetė monoteiste ritet magjike janė mė tė pastruara nga elementė primitivė, mė tė fisnikėruara e tė lidhura me ide tė jetės shpirtėrore e morale.

Monoteizmi, magjitė e egra e primitive siē janė: sakrifica njerėzore, shėmtim, damkosje e deformim i trupit, rite torturuse tė njerėzve e tjerė, i ka luftuar e i ka fshirė me kohė nga jeta e shoqėrisė, pėr ku ka mbizotėruar ndikimi i tij.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-02-12, 11:53   #5
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Kulti nė rite magjike

Gurėt e kultit, tė veēuar nė natyrė, tė ngulur nė tokė a si zgjatim vertikal i njė shkėmbi, quhen : Guri i Shejtė, Guri i Mirė, po dhe Guri i Gjallė ose dhe me emra tė tjerė.

Nė Sellcė tė Sharrit (Malėsi e Tetovės, nė Maqedoni) kemi vėrejtur Gurin e Gjallė.

Ai ndodhej jo larg nga varret e fshatit. Aty shkonin gratė pėr tė gjetur shėrim. Ēonin aty fėmijėn "e ndėrruem" dhe thonin: "Merrni ket si keni laan e bini at si keni marrėl". Po u shėrua fėmija, ka qenė "i ndėrruar"; po nuk u shėrua, besohet se ka pasur sėmundje tjetėr dhe i duhet gjetur derman tjetėr.

Mendohet se Ato tė Malit, Fatmirata Zanat, natėn i marrin fėmijtė e vegjėl dhe luajnė me to. Po, kur i kthejnė te djepi a te shtresat e tyre natėn, ndodh disa herė qė t'i ndėrrojnė. Pra, nuk u ēojnė nėnave fėmijėt e tyre, po tjetėr pėr tjetėr. Kėta fėmijė bėhen tė sėmurė e qajnė shumė.

Gratė pėr kėtė bėjnė rite e lutje tė caktuara qė t'u kthehen fėmijėt. Rite tė tilla e dhurata kushtimi bėhen dhe pranė Gurėve tė Shejtė ose te Guri i Gjallė.

Kur njė gruaje nuk i jetojnė fėmijėt, tri cuca tė mėdha shkojnė te Guri i Gjallė nė Sellcė, hipin mbi atė gur e aty qepin kėmishėn e fėmijės qė do tė lindė, nga tri copa pėlhure; atė ia veshin kur lind fėmija, me besimin se kėshtu ka pėrtė jetuar.

Edhe ndorta (gjalm me tė cilin lidhin fėmijėn) bėhet te ky Gur, po nga kėto tri vajza. Besohet se forca e Gurit tė Gjallė do tė ndikojė nė shėndetin e fėmijės, qė ai tė jetojė. Pra, nga shpirti i Gurit kalon diēka e fuqishme nė shpirtin e fėmijės. Ndoshta Guri i Gjallė ndryn nė vetvete forcėn e shpirtit tė tė vdekurve e cila kalon te tė gjallėt; shpirti i tė vdekurit i jep forcė e energji fėmijės pėr tė jetuar, pėr tė mos e marrė vdekja.

Nė fshatin Orashė tė Sharrit (Tetovė) ėshtė Guri i Gjallė ku bėnin rite tė ndryshme. Kur shtatzėnės i kanė vdekur fėmijėt e lindur mė parė, vjehrra e saj kėrkon pėlhurė dy copa nga dy vajza tė fejuara, dhe njė copė nga njė vajzė e pafejuar. Trupi i kėmishės, para dhe prapa, qepet nga pėlhura e dy vajzave tė fejuara dhe mėngėt nga copa e pėlhurės: sė vajzės sė pafejuar. Kėmishėn e qepin vajzat mbi Gurin e Gjallė. E qep njė vajzė e fejuar. Ato pyesin: "Ē'po ban aty?" Qepėsja pėrgjigjet: "E qepi kėt kmejshė, ēaj cull si t'i leje Aishes sa u kalbtė ki Quri, ēaēė rroft coulli i Aishes!" (E. Osmani, Rite..."Kult.pop.", 1999,f.210).

Nė jo pak raste bėhen rite tė ndryshme pranė kėtyre gurėve tė shenjtė Ditėn e Verės a Ditėn e Shėn Gjergjit, pėrkatėsisht tri tė enjte para Shėn Gjergjit, po dhe nė raste tė veēanta, nė ndonjė ditė feste tjetėrtė vitit, mė sė shumti nė pranverė ose nė verė, ashtu si ndodh me ritet nė shpella a pranė gurrave.

Nė afėrsi tė fshatit Kapaēindoll (Malėsi e Dervenit tė Tetovės) nė vendin e quajtur Majė-Zebel ndodhet Guri i Kapaēindollit, qė ndryshe quhet dhe Zanza e Malit.

Aty bėhen rite tė ndryshme nė kohė tė Ditės sė Shėn Gjergjit a nė ditėt e afėrme tė tij.

Po japim njė prej kėtyre riteve: Shtatzėna, sė cilės nuk i jetojnė fėmijėt, kryen kėtu veprime magjike tri tė enjte para Shėn Gjergjit. Duke qepur kėmishėn e foshnjės mbi kėtė Gur, pėrsėrit fjalėt: "T'rrojė ki coulli si ki Guril". Ajo, pasi e qep, e len tė qėndrojė aty 24 orė; kėmishėn e bėrė pėr fėmijėn qė do tė lindė, pastaj e lag me ujin qė gjendet aty afėr. Sė fundi, e merr dhe e ēon nė shtėpi. Kur lind fėmija, ia veshin kėtė kėmishė me besimin se kėshtu fėmija do tė bėhet i fortė e ka pėr tė jetuar
(E.Osmani, Shtatzania...t 6).

Shėnojmė se, jo larg nga ky gur gjenden rrėnojat e njė kishe. Ka mundėsi qė Guri i Kultit aty, me ato atribute, do tė jetė shumė mė i lashtė nga koha kur ka qenė bėrė kisha. Dhe kisha do tė jetė bėrė pikėrisht pranė kėtij Guri tė Shenjtė tė kohės sė paganizmit, siē ka ndodhur, si na e thonė dijetarė tė ndryshėm, dhe nė vise tė ndryshme tė Europės nė shekujt e Mesjetės.

Nė Kalisht tė Gostivarit (Maqedoni) ka disa gurė e shpella tė shenjta. Aty ndodhet dhe Guri i Shėn Gjergjit. Nė afėrtinė tė Ditės sė Verės vajzat hipin mbi kėtė gur e thurin kurora me degė thane. Pastaj ato i sjellin nė shtėpi. Kur vajzat ulen mbi kėtė shkėmb, thonė fjalėt: 'Tbohena t'forta si Guri! T'na shkojė vera mbarė! T'na hecė shėndeti! T'rrojmė sa Guri i Shėn Gjergjit!", fjalė qė pėrsėriten nga secila nga tri herė, duke ndėrruar tri herė vendin dhe duke u ulur e ngritur.

Afėr Gurit tė Shėn Gjergjit Ndodhet Guri i Vajzės.Thuhet se aty nė njė kohė tė vjetėr po kalonin motėr e vėlla. Vėllai aty paska dashur tė kapė motrėn. Motra ka thėnė: "O AIIah, banėm ma mirė gurl". Kėshtu motėr e vėlla janė gurėzuar. Sot shkėmbi ka formėn e dy njerėzve, ndarė nga njėri tjetri me njė tė ēarė.

Nė disa raste besohet se gurėt e veēuar e me atribute kulti kanė mbirė nga toka apo kanė ardhur aty nuk dihet se prej nga. Pra, sipas kėtyre besimeve, nė njė kohė nuk kanė qenė aty e mė vonė janė dukur. Ata kanė nė vetvete diēka tė veēantė. Nuk janė si gurėt e tjerė tė zakonshėm qė gjenden nė atė vend, nė ato afėrsi. Ndoshta janė tė ardhur me akullnajat dhjetra, qindra, mijėra vite mė parė, ose janė pasojė e fenomeneve gjeologjike tė stėrlashta, po mund tė jenė dhe mbeturina meteoritesh.

Nė jo pak raste, gurė me elementė kulti, te tė cilėt zhvillohen ose nuk zhvillohen rite, janė objekte legjendash mitike tė ndryshme. Ata kanė dhe emra nga qėnie tė ndryshme mitike tė panteonit shqiptar, si: Gurėt e Dragojve nė Malėsi tė Deēanit (Kosovė), Gurėt e Dragojve te Ura e Vezirit pranė Kukėsit, Vrima e Dragojve nė Shpirag (Berat), Guri i Dragonit nė Mal tė Zi tė Preshevė- Kumanovės, Rrasa e Zanės nė Kelmend, Shkambi i Zanave nė breg tė Drinit (Tropojė), Guri i Bollės (fshati Vorė jo larg qytetit Vorė, Tiranė. Shih: "Kult.pop.", nr.1, 1991, f.219),

Vrima e Kuēedrės nė Sirakė (Berat). Lugu i Zėrės (Vuno), Shpella eZėrės (Paramithi, Ēamėri). Emra tė tillė ka dhe plot tė tjerė.

Ndoshta kėta emra dhe legjendat mitike pėrkatėse i takojnė njė kohe tė lashtė, nė tė njėjtat vende. Mbase kėto vende kulti mund tė kenė lindur dhe nė Mesjetė, por gjithsesi sipas modelesh e kodesh tė besimeve tepėr tė lashta.

Edhe guralecė tė ēfarėdoshėm pėrdoren nė rite tė ndryshme e atyre u jepen forca tė mbinatyrshme. Nė malėsitė shqiptare, gruaja qė nuk kishte qumėsht gjiri pėr t'i dhėnė fėmijės, mbante nė gji njė gur duke besuar se kėshtu do t'i vinte qumėshti. Ky quhej Guri i Gjirit , Guri i Qumshtit (Guri i Tamlit).

Nė fshatra tė komunės sė Tetovės ėshtė vėrejtur ky rit: Gruaja qė nuk mbetet shpejt me barrė, mban tė varur nė gjoks njė hajmeli e aty janė futur nėntė gurė tė marrur nga nėntė ura, nėn tė cilat kalon ujė i rrjedhshėm. Pasi kalon viti, gruaja do t'i hedhė gurėt nė lumin e rrjedhshėm duke besuar se kėshtu do tė ketė fėmijė (E.Osmani, Rite...,"Kult.pop.", 1999, f.209).

Kur gruas nuk i jetojnė fėmijėt, tri tė enjte para Shėn Gjergjit shtatėzėna shkon pranė tyrbes sė Ali Babės (Tetovė) nė fshatin Ēiflik. Aty merr njė gur dhe e mban tė lidhur nė bel deri kur tė lindė. Pastaj atė gur e var nė tojėn e foshnjės (nė djep). Pas tre muajsh ajo e kthen gurin nė vendin ku e mori dhe thotė tri herė fjalėt: "Me niet t'Allahit tė mė rrojnė coullėtl". Po kėtė veprim e bėn dhe kur mė parė i kanė lindur vetėm vajza e, me kėtė rast, kur e kthen gurin nė vendin e vet thotė: "Me niet t'Allahittė mė kthehen djemt!".

Nė anė tė Krajės, kur nusja arrin nė oborr tė shtėpisė, marrin nė tokė nga ana e djathtė e kėmbės sė kalit tre gurė dhe, tė mbėshtjellur nė njė shami, nusja i fut nė gjoks, ku i mban pėr njė kohė tė gjatė.

Kuptohet se dhe kėta janė pėr mbarėsi nė jetėn e ēiftit e pėr frytnim tė nuses nė tė ardhmen. Forca magjike e gurėve do tė ndikojė nė plotėsimin e dėshirave tė nuses e tė tė afėrmėve tė dhėndrit.

Po kėshtu, nė shumė raste, nė vise tė ndryshme shqiptare nėna, sė cilės nuk i rrojnė fėmijėt, merr njė gur aq tė rėndė, sa t'i barazohet peshės sė fėmijės e, si ta ketė vėnė nė peshė e tė vijė nė baraspeshė me fėmijėn, beson se me kėtė veprim fėmija do t'i jetojė. (Sh.Gjeēovi"Bet'e Shqiptarėvet","Bota Shqiptare", 1943; f.63).

Vėrehet se, herė-herė, nė ēfarėdolloj rreziku e dyshimi nė fatkeqėsi, banorėt e malėsive kėrkojnė ndihmėn ēudibėrėse tė gurit. Nė Baze e Pėshkash tė Kthellės (Mirditė), kurbanorėt e atyshėm duan tė kalojnė lumin e Matit dhe shohin se ky ka ujė shumė, si vėren Gjeēovi mė 1903, marrin njė papėrdhok dhe e vėnė nė cep tė krahut dhe kėshtu e kalojnė ujin nė kėmbė, duke besuar se ai do t'ua lehtėsojė mundimin dhe t'i ruajė nga rreziku i mbytjes. (Sh.Gjeēov, e dhėnė e regjistruar mė 1903. Shih"Kanun i LD 1989 ; f.495).

Njė forcė magjike tė posaēme nė besimet e tij populli u ka dhėnė gurėve me vrimė.

Pėr tė pushuar dhimbja e kokės, shihnin diellin pėrmes vrimės sė gurit. Hidhnin farėn e arės pėrmes vrimės sė gurit qė ajo tė jepte nė tė ardhmen prodhimin e dėshiruar. Pėrshkohej bagėtia pėrmes vrimės sė ndonjė shkėmbi (ku hyhet nė njė anė e dilet nė anėn tjetėr) nė pranverė qė ajo tė ketė shėndet, tė mos dėmtohet e qė tė japė prodhim tė mbarė atė vit. Gurėt me vrimė, nė disa raste i varin nė portė tė banesės ose dhe te bletėt, pėr mbarėsi, pjellori.

Kjo e dėshmuar nė disa vende po mė shumė nė Kolonjė, si na e dėshmon Dh. Qiriazi. "Kur e ndigjojnė fėmijėt sė pari kangėn e qyqes, marrin nji gur, e venė mbi krye e thonė: Qyqe, koka ime gurekokajote qull! Bajnė kėshtu qi tė jenė tė fortė si guri dhe tė mos ndiejnė dhimbė kreje e trupi. Barijtė marrin atė ditė tre gurė pa folun e ia venė tundsit, pse besojnė qi qet ma shum gjalp qumshti i rrahun, kur tė ket ksi gurėsh",
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-02-12, 21:09   #6
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Gjaku dhe domethėnia simbolike


Gjatė gjithė historisė njerėzore, tek shumė popuj tė civilizimeve tė lashta, e posaēėrisht nė Greqinė Antike, ėshtė besuar se me derdhjen e gjakut nga organizmi i tė sėmurit, do tė largohen toksiket e dėmshme nga trupi, dhe sė bashku me to, do tė eliminohen edhe tė gjitha tė kėqijat qė e kanė pruar tė sėmurin gjer tek kjo gjendje e ērregulluar.



Atėbotė, me shkaktimin e rrjedhjes sė e gjakut, si dhe me futjen e saj orale nė organizėm, ėshtė konsideruar se mund tė shėrohen 386 sėmundje, andaj, jo rastėsisht, marrja e gjakut tė freskėt tė njeriut, aplikohej me tė madhe si ilaē efikas tek mjekimi i shumė sėmundjet, e veēanėrisht tė epilepsisė.


Duke u nisur mu nga ky besim, ėshtė krijuar bindja se pirja e gjakut tė njeriut fizikisht dhe shpirtėrisht forconte organizmin. Me kėtė besėtytni ėshtė shkuar aq larg, saqė, mendohej se, pėrmes ritualit me gjak, mund t'ju bėhet shėrbim jo vetėm tė gjallėve por edhe tė vdekurve: nė mitologjinė greke, besohej se duke stėrpikur me gjak varrin e tė vdekurit mund tė shkaktohet paraqitja e hijes sė atij qė ka vdekur dhe tė komunikohet me tė.
Po ashtu, kėta popuj tė lashtė, kanė besuar se gjaku i njeriut si ilaē, i qetėson "demonėt" qė konsideroheshin si shkaktar tė ērregullimeve tė ndryshme organike, sikurse janė: shtrėngim muskujsh, anemia (pagjakėsia) dhe dobėsim tė organizmit nė pėrgjithėsi, andaj, jo rastėsisht, nė kohėn e inkuizicionit famėkeq, xhelatėve qė i ekzekutonin dėnimet me vdekje, si privilegje e veēantė, ju ishte lejuar qė tė tregtojnė me gjakun e njeriut.


Romakėt e vjetėr, luftėtarėve tė dalluar me trimėri nėpėr beteja, para daljes sė shpirtit, ia pinin gjakun, duke besuar kėshtu, se me kėtė akt, ata nė vete do ta fusin afshin e fuqisė trimėrore tė luftėtarit qė veē po vdiste.


Nė bazė tė mėsimeve islame gjaku konsiderohej si para - ekzistencė. Ndėrsa, nė mitologjinė biblike, gjaku paraqitet si thelb i forcės jetėsore ku ėshtė i koncentruar shpirti. Nė njė pasus tė saj thuhet: kur Kaini e vrau tė vėllain Abelin, Zoti i tha: "ēfarė bėre kėshtu?!…Zėri i gjakut tė vėllait tėnd mė thėrret!"
Nė testamentin e vjetėr gjakut i jepej funksion kataraktit dhe thuhej: "Jeta e trupit tuaj ėshtė nė gjakun tuaj, andaj, me qėllim qė shpirtrat e juaj tė jenė tė pajtuara, unė atė jua dhashė nė oltar!" Pėr krishterėt gjaku paraqet ndėrmjetėsuesin e nė bashkimi tė ngushtė qė krijohet nė mes Zotit dhe njerėzve. Nė njė shkrim biblik thuhet:. "... kur tė tretet vera nė bukė, ajo shndėrrohet nė trupin dhe gjakun e Jezusit, dhe me kėtė bashkim besimtari lidhet me Zotin".

Mė shumė mistike se sa medicinale kanė qenė tė njohura eksperimentet me gjak tė alkimistėve nė shekullin 16 dhe 17. Ata kanė tentuar qė pėrmes zjarrit dhe distilimit tė gjakut, tė zbulojnė tė gjitha tė fshehtat qė kjo tretje ngėrthen nė vete. Vetė mjeku personal i mbretit Ludvigut XIV, ka raportuar pėr dy bashkėkohėsit e vetė, tė cilėt kanė distiluar gjakun e njeriut sepse, atė e kanė trajtuar si materie adekuate nga e cila mund tė separohet "eliksiri i urtėsisė filozofike tė krijimit"
Nė anėn tjetėr, shumė ritualet e ēmendura tė shoqatave dhe vėllazėrive tė ndryshme tė fshehta magji zeze, si njėrėn prej principeve tė traditės karakteristike tė veprimit tė tyre, praktikonin derdhjen e gjakut tė freskėt, e veēanėrisht gjakun e fėmijėve dhe femrave virgjėre qė i flijonin si viktima.
Do tė ishte e paevitueshme tė theksohet se, gjaku, si nė kuptim fizik, ashtu edhe metaforik, nė tė gjitha kohėrat e zhvillimit tė shoqėrisė njerėzore, por edhe sot, konsiderohet si identifikim i gjenezės sė pėrkatėsisė rasore, sikur bie fjala, gjaku i pastėr fisnik, gjaku i pastėr mbretėror, gjaku aristokrat...
Po ashtu, me ritualin e pėrzierjes sė gjakrave qė bėhej nė lėng tė ujit apo verės, e cila mė pas pihej, ėshtė besuar se arrihej vėllazėrimi dhe binjakėzimi. Kėshtu, vėllezėrit sipas gjakut betoheshin nė besnikėri deri nė vdekje.

Jashtė kėtij artikulli, sigurisht qė me njė kaptinė tė veēantė duhet trajtuar simbolikėn dhe domethėnien e gjakut tek tradita e gjakmarrjes te ne shqiptarėt. P.sh., nė disa troje shqiptare, posa tė vritej njė i afėrm u familjes, merrej gjaku i tij dhe ruhej nė njė vend tė caktuar ku pritej deri nė momentin e vlimit tė saj. Kur ky gjak fillonte tė vlonte nga ena, atėherė kjo merrej si shenjė pėr kryerjen e hakmarrjes.
Edhe pse pėr simbolikėn dhe domethėnien metaforike dhe substanciale tė gjakut, mund tė thuhet dhe shkruhet mjaft, shikuar pėrgjithėsisht, gjatė tėrė historisė njerėzore, gjaku ėshtė konsideruar si simbol i forcės, ripėrtėritjes, jetės, fuqisė, ngritjes hyjnore…. Pa marrė parasysh a ka tė bėj si eliksir i ripėrtėritjes jetėsore, apo, si simbol i sė keqes dhe vdekjes, historia e njerėzimit ėshtė pėrplot me dėshmi paradoksale qė kanė tė bėjnė me gjakun. Nė to shihet qartė se, disa popuj, nė ritet e tyre, atė e kremtojnė dhe madhėshtojnė, ndėrsa, disa tė tjerė, i frikon dhe ajo ju shkakton tmerr.
Sido qė tė jetė, vlerat e vėrteta tė gjakut, njė kohė tė gjatė kanė mbet tė panjohura, por, njerėzit, shumė vonė kanė kuptuar njė realitet tė pamohueshme se, gjersa gjaku rrjedh vazhdimisht nėpėr organizėm, nė realitet aty ekziston edhe jeta.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-02-12, 21:11   #7
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Kuq e Zi


E kuqja dhe e zeza janė dy ngjyra mė tė rėndėsishme dhe mė antagoniste tė baraspeshės universale. Por, njėkohėsisht, kėto janė edhe ngjyra karakteristike kombėtare tė ne shqiptarėve . Edhe pse nė raport tė ndėrsjellė, domethėnia e tyre simbolike shprehet si kundėrshti ekstreme, ato kanė njė rol relevant tek harmonia e veprimit tė pandėrprerė tė ligjit natyror tė tė kundėrtave.


Pa dashur tė hyjmė nė fillet historike tė gjenezės sė pranimit tė "kuqes dhe tė zezės, si ngjyra tona identifikuese kombėtare, pėrmes kėtij artikulli, desha tė prezantoj njė domethėnie tė rėndėsishme tė simbolikės sė tyre metaforike tek mėsimet e vjetra okuliste dhe praktikat rituale tradicionale tė popujve tė ndryshėm tė lashtė.


ėshtė tejet me rėndėsi tė cekim se pėrzgjedhja e mu kėtyre ngjyrave, nuk ėshtė kombinacion i rastėsisė, sepse pėrmes veprimit tė ligjit tė tė kundėrtave, iniciohet reflektimi i fortė mbresėlėnės emocional tek masat. Andaj, ndoshta edhe jo rastėsisht, dikur nga tė urtit e tė parėve tanė, si ngjyrė simbolike e flamurit tonė kombėtar, janė pėrzgjedhur mu e kuqja dhe e zeza.


Nė vazhdim tė shkojmė radhazi nė interpretimin simbolik tė ngjyrės sė kuqeshe tė zezė dhe domethėnien kundėrthėnėse qė ato kanė si raport nė mes veti.


Kuq

Sipas urtėsive tė lashta ezoterike, ngjyra e kuqe ėshtė njėra ndėr ngjyrat mė tė rėndėsishme tė simbolikės rituale okuliste. Konsiderohet si ngjyra e gurit alkimist tė tė urtėve qė nė vete mban vulėn e shenjės sė Diellit. ėshtė ngjyrė e shpirtit tė shenjt, e viktimizimit, zjarreve hyjnore, bukurisė, begatisė dhe dashurisė. Po ashtu, konsiderohet edhe si ngjyrė e luftės, gjakut, shqetėsimeve kolektive, emocioneve dhe urrejtjes.
Jo vetėm kaq!
Mė tej, ngjyra e kuqe trajtohet si ngjyrė e shpirtit, epshit (libido), e zemrės, dijenisė, menēurisė si dhe urtėsisė ezoterike.
Tė gjithė magjistarėt, gjatė ritualeve tė tyre magjike, vishnin pelerinat me ngjyrė tė kuqe. Edhe sipas mėsimeve biblike, gjatė krijimit tė njeriut tė parė, (Adamit) ėshtė pėrdorur dheu i kuq.
Nė Japoni, e kuqja ėshtė ngjyra e sinqeritetit dhe e besnikėrisė. Atje, zakonisht nė veshjet e tyre tradicionale, tė kuqen e bartin femrat.
Nė Romėn e lashtė, ngjyra e kuqe ka qenė ngjyrė e fisnikėve, gjeneralėve dhe shtresės elite.
Nė Kinė dhe Rusi, ngjyra e kuqe i paraprinte tė gjitha riteve popullore, veēanėrisht atyre qė i kushtohen pranverės, fejesės, lindjes dhe pjellshmėrisė.
Pėr fėmijėt e shėndosh thuhet se ėshtė i kuq si gjaku. E, nėse e ėndėrron tė kuqen , do tė thotė, fat nė dashuri.

Zi

Nė krahasim me ngjyrėn e kuqe, e zeza ėshtė ngjyrė skajshmėrish e kundėrt.
Zakonisht ėshtė negative dhe ka tė bėj me:terrin, vdekjen, varfėrinė, kobin, kaosin...
Ngjyra e zezė ėshtė ngjyra e Sotonės, e djajve, shtrigave dhe e demonėve. Gjithmonė kjo ngjyrė shprehet si manifestim i sė keēes. Nė letrat e fatit TAROT, ka domethėnien e vdekjes.
Tek shumė popuj besohet se vezėt e zeza kanė fuqi magjike, ndėrsa pula me ngjyrė tė zezė parathotė varfėrinė. Nėse buqetėn e luleve e lidhim me fjongo tė zezė, kjo parathotė vdekjen. Nė hieroglifėt e lashta egjiptiane, pėllumbi i zi ka qenė simbol i femrės e cila gjatė tėrė jetės ka mbetur e ve. Ndėrsa kalorėsi i Apokalipsės (paralajmėruesi i shkatėrrimit tė botės), nė shkrimet e lashta tregohet se kalėron nė kali tė zezė. Sikurse tek shumė popuj tjerė, edhe te ne, shqiptarėt, ėshtė e pėrhapur besėtytnia se, nėse ju prehet rruga na macja e zezė, nuk do tė keni fat, ndėrsa romakėt e vjetėr ditėn e 'pa fat" nė kalendarėt e tyre e kanė shėnuar me ngjyrė tė zezė. Nė shkrimet biblike thuhet se Juda qė e tradhtoi Jezusin ėshtė i mbuluar me ngjyrė tė zezė, etj.
Por, e zeza, si simbol, shpesh nuk pėrdorej nė kontestin negativ. Ta zėmė, besohej se nėse me vete mbani dhėmbin e qenit tė zi, atėherė kur nuk do tė sulmoheni dhe as tė kafshoheni nga qentė tjerė. Ose, nė kulturat e pasura tradicionale tė shumė popujve, lidhja e shiritit tė zi ėshtė pėrdorur pėr largimin e zėnies sė frymės, dhembjes sė kokės dhe dhembjeve tė dhėmbėve.


Dhe...ēka tė themi pėr fund?


Ngjyrat 'kuq e zi", nė raport ndaj njėra-tjetrės, qėndrojnė si ekstreme, ndėrsa ndikimi i tyre kontradiktor, tek shumė urtėsi tė lashta, konsiderohet si barazhesh universale.
Pasi qė ne shqiptarėt, 'kuq e zi"-nė e kemi nė flamur dhe kėto dy ngjyra i konsiderojmė si ngjyra tona kombėtare, atėherė, tė nderuar lexues, bėjeni ju vetė njė analizė krahasuese nė mes tė simbolikės figurative tė pėrshkruar, dhe realitetit tonė si popull gjatė historisė.
Sa i pėrngjan fati i popullit tonė domethėnies metaforiket kėtyre dy ngjyrave antagoniste?
Vėreni ngjashmėritė! Por, assesi nė kėtė analizė, mos e anashkaloni ligjin universal tė tė kundėrtave dhe natyrshmėrinė e veprimit tė tij, sepse mu kėtu qėndron fshehtėsia e forcės mbresėlėnėse tė veprimit tė tyre si bashkėsi antagoniste nė ndėrvetėdijen tonė si individuale ashtu edhe kolektive.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-02-12, 19:38   #8
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Hėna na e ndryshon jetėn


Fuqinė e jashtėzakonshme tė Hėnės dhe ndikimin e kėtij sateliti nė vetė Tokėn - paraardhėsit tanė kaherė e kanė pasur tė njohur, andaj, bazuar nė kėtė realitet, ata gjithmonė pėrshtatnin dhe orientonin pėrditshmėrinė e tyre sipas kėtij ritmi.


Atė qė e dinin gjyshėrit tanė - tash ėshtė dėshmuar edhe shkencėrisht: Hėna ndikon dukshėm nė ndryshimin e jetės tonė.
Pas disa vite hulumtimi dhe studimi tė bėra nė kėtė drejtim, Jehona Paunger dhe Tomas Pope, tė arriturat e tre kėrkimore rreth ndikimit tė Hėnės nė pėrditshmėrinė tonė, kėto ditė, me sukses i kanė prezantuar nė njė artikull tė gazetės mė tė lexuar gjermane "Bild".
Shikimi i kėtyre dy studiuesve nė lidhje me ndikimet e Hėnės, ka ngjallur njė interesim tė madh tek lexuesit e kėsaj reviste prestigjioze me tirazh disa milionėsh.

Por, ēka do tė duhej tė dimė fillimisht pėr Hėnėn?

Katėr gjendjet e hėnės


Hėna nė tė mbushur shihet dy deri tri herė pas Hėnės sė re dhe duket si hije e argjendtė nė errėsirėn e natės. Ajo pėrhap siguri, veēanėrisht pas njė etape tė pesimizmit, me bindje se gjėrat, megjithatė, sėrish do tė ecin para. Hėna e plotė ėshtė si njė festė. Dielli dhe hėna qėndrojnė pėrballė njėri-tjetrit dhe e marrin tokėn nė mes, si prindi fėmijėn e tyre. Koha ėshtė pėr veprime tė mėdha dhe dashuri.
Hėna nė tė sosur simbolizon aktin e dhėnies dhe dhuratat. Koha ėshtė pėr shėrim (operacionet) dhe e pėrshtatshme pėr mbjellje dhe vjelje tė bimėve.
Hėna e re figurativisht simbolizon babanė. Kush agjėron nė kėtė ditė, ai e pastron mirė trupin nga helmet. Gjithashtu, edhe fillimi i ndonjė diete, ēfarėdo nisme e re, biznes, ose farė kurimi pėr dobėsim, nė kėtė periodė do tė mbėshtetet nga Hėna.

Kalendari hyjnor

Hėna qė "ėshtė ngrėnė" pakėson energjitė tona. Trupi ėshtė i dėrmuar dhe i rraskapitur, ka nevojė pėr qetėsi. ėshtė faza e pjekurisė dhe e gjykimit pėr spastrimin e keqkuptimeve brenda familjes dhe nė profesion. Operacionet gjatė kėsaj kohe kanė mė shumė gjasa dhe mundėsi tė jenė tė suksesshme, proceset e shėrimit pėrparojnė, gjithashtu, mė shpejt. Pastrimi, fshirja, larja dhe heqja e peshės bėhen mė lehtė. Pastrimi i gjakut pėrmes ēajit tė hithit gjatė kohės sa Hėna "hahet", ėshtė njė mjet shėrues i famshėm. Tė vjetrit tanė e dinin mirė se, trupi pas njė dimri rraskapitės ėshtė si i rrahur, gjė qė ndikon nė kolesterinėn. Nė pastrimin e hershėm - "pastrimi i gjakut", nė kėtė periodė, aktivizon kapacitetin e plotė tė funksionalitetit tė veshkave.
"Tė vjelat" e kopshtit (kose tė tarracės): bimė, perime dhe fruta tė vilen shkurt pas Hėnės sė plotė. Ato pastaj kanė shije intensive. Edhe patatet dhe kėrpudhat gjatė kohės sė Hėnės sė plotė kanė aromė tė plotė.
Agjėrimi ka sukses nė humbjen e kilogramėve tė tepėrt mė sė miri tri ditė para Hėnės sė plotė dhe tri ditė pas Hėnės sė plotė. Gjatė kėsaj kohe sa jeni nė dietė, pini sė paku dy litra ujė nė ditė! Flokėt. Ngjyra rri mė gjatė, nėse ato pėrdoren gjatė kohės sa hėna vjen duke u pėrplotėsuar. Larja dhe prerja e tyre preferohet, nėse Hėna ėshtė nė kuadėr tė shenjės sė Luanit.
Lakrat kėputni paradreke vonė, kur vesa tashmė ėshtė tharė dhe i magazinoni gjatė kohės kur Hėna "hahet". Kjo shmang mykun, ndėrkaq cilėsia dhe fuqia ndikuese e tyre mbetet e lartė. Dashura dhe tė qenit tė kėndshėm (tė "ėmbėl!") - Hėna e plotė ėshtė romantike e madhe. Jo rastėsisht dhe jo pa shkas, ajo ėshtė pagėzuar edhe si "planeti erotik". Gjatė Hėnės sė plotė ndryshohet fusha magnetike e Tokės. Fuqia e diellit dhe Hėnės pėrshkrojnė trupin tonė dhe i bėjnė hormonet t'ia thonė valles.
Nėse Hėna qėndron nė rrethin e shenjės sė Peshores nė Horoskop - ėshtė mirė pėr stėrngopje, pėr ata qė janė fizikisht tė dobėt si dhe pėr plehėrimin e bimėve. Rekomandimet pėr ushqim gjatė kėsaj periode: Hani mė pak, ndėrkas pas orės 18:00 mos hani mė, nėse agjėroni, atėherė nuk ėshtė e mundur ta pėrballoni. Pini rreth 2 litra lėngje deri nė ora 19.00, pastaj vetėm nėse keni etje.

Kurė hėna ėshtė e re, keni mė shumė energji

Hėna e re, faza e energjisė: Shikuar nė rrafshin astronomik rrėshqet nė mes Tokės dhe Diellit, fytyra e saj ėshtė zhytur tėrėsisht nė errėsirė. Lėreni ēdo gjė tė shkojė rrugės qė ėshtė nisur. Startoni sėrisha nga e para - njė fillim i ri i mbarė (dieta, shpėrngulja...) Nė kėtė fazė, madje edhe medikamentet, kanė ndikim mė tė mirė.
Pemėt dhe lėngjet natyrore ju bėjnė posaēėrisht mirė nė periudhėn para Hėnės sė re dhe para Hėnės sė plotė.
Kėshillė: Nė kėtė periudhė bioproduktet kanė mė shumė materie ushqyese dhe aromė natyrore.
Pelingu po u pėrdor kur ėshtė Hėna nė tė "sosur", e mban lėkurėn shumė gjatė tė lėmuar dhe tė shėndoshė, por edhe tė kėndshme (lezetshme). Kjo kėshillė nuk vlen kur ėshtė Hėna nėn shenjėn e Horoskopit-Peshk.
Kositja e barit. Pėr rritje tė shpejtė bėhet, zakonisht, kur Hėna ėshtė duke u mbushur dhe qėndron nė shenjėn e Horoskopit tė Gaforres ose tė Akrepit.

Pas hėnės sė plotė rritet dėshira pėr sex

Seksi: Frytshmėria dhe gjallėria mė tė theksuara janė tetė ditė pas Hėnės sė plotė (tė gushtit), dhe gjatė kohės sa Hėna ėshtė nė tė "sosur". Kjo periodė ėshtė parashenja dhe parakushti mė i mirė pėr pranim tė fetusit, ngase dėshira pėr seks rritet.
Edhe ritmi ditor i organeve gjatė kėsaj periode ndryshon. Pėr shembull, te stomaku vėrehet aktivitet i lartė prej orės 7.00 deri nė ora 9.00, ndėrsa faza e qetėsisė, prej orės 9.00 deri nė ora 11.00.
Hėna e plotė: Somnambulėt (ata qė shėtisin natėn nė gjumė) si dhe ata qė flasin nė gjumė, do tė bėhen mė aktiv, sepse nė kėtė periodė pengesat gjatė tė fjeturit janė mė tė shpeshta. Nė rrafshin astronomik, gjatė kėsaj periode. Hėna qėndron prapa Tokės dhe ėshtė tėrėsisht e zėnė nga Dielli.
Rrobat lahen mė sė mirė gjatė kohės sa Hėna ėshtė duke u mbushur, dhe ato, menjėherė pas larjes duhet nderen (tė shtrihen) pėr t'u tharė.
Hėna qė shkon duke u mbushur rezervon energji. Sa mė shumė i ofrohet pėrplotėsimit tė saj (Hėna e plotė), aq mė i fortė bėhet ndikimi i saj. Kjo periodė ėshtė koha optimale pėr biseda tė vėshtira. Por, keni kujdes! Mos merrni kurrė diēka pėsipėr si obligim!
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-02-12, 18:16   #9
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Kriminaliteti dhe ndikimi i hėnės sė plotė nė tė


Qysh nga kohėrat e lashta ėshtė i njohur fakti se hėna ka ndikim nė njeriun.
Kėshtu qė, me kalimin e kohės, janė krijuar kulte nė bazė tė tė cilave mė vonė janė shkruar tregime, e disa prej tyre janė realizuar nė projekte filmike, me tema tė ndryshme horrori. Nė kėta filma, tė pashmangshme kanė qenė skena me pamje tė hėnės sė plotė.

Nė kėtė fazė tė hėnės sė plotė, zakonisht shfaqeshin skena me vrasės, dhunues dhe kriminel tė ndryshėm. Tė gjithė kėta, vėrehej se ishin tė ndikuar nga fuqia e hėnės.

Sipas burimeve tė Nasa-sė, distanca nė mes tė Hėnės dhe Tokės lėvizė prej 356,410 km e gjer mė 406,697 km. Distanca mesatare ėshtė 384,400 km.
Diametri I hėnės ėshtė 3,476 km, kurse diametri I Tokės ėshtė 12,756 km.
Perimetri I hėnės ėshtė 10,927 km, kurse perimetri I Tokės ėshtė 40,075 km.

Shkencėtarisht ėshtė e ditur se hėna ndikon nė baticėn dhe zbaticėn e oqeaneve, detėrave, nė botėn shtazore, bimore e gjithsesi ky ndikim manifestohet edhe tek njerėzit.



Kėshtu, ndikimi I hėnės ka rėndėsi tė madhe nė jetėn e pėrditshme. P.sh. nė mjekėsi ėshtė I njohur fakti se gjakderdhjet (hemorragjitė) gjatė hėnės sė plotė janė mė tė mėdha, kėshtu qė kirurgėt gjatė pėrgatitjeve pėr operacion kėsaj dukurie I kushtojnė kujdes tė posaēėm.



Dr. Edson J. Andrews nga Asociacioni I Mjekėsisė nė Florida kishte bėrė njė hulumtim nė 1.000 persona qė ishin operuar nga bajamet dhe kishte konstatuar se 82% tė tyre kishin pasur gjakderdhje mė tė madhe pas operacionit nė fazėn e hėnės sė plotė. Sipas kėtij mjeku, kjo fazė ėshtė e rrezikshme pėr kirurgjinė dhe kėto tė dhėna duhet tė shpėrndahen dhe tė shėrbejnė si bazė pėr planifikimin e operimeve.



Gjithashtu edhe gjakderdhja gjatė ciklit menstrual nė kėtė fazė ėshtė mė e madhe.
Hėna e plotė nė mes tjerash, ndikon e dhe nė pagjumėsi. Somnambulėt (njerėzit qė hėna ka ndikim nė ta, qė zgjohen gjatė gjumit dhe kryejnė veprime tė ndryshme pa vetėdije) janė njė dukuri e njohur, qė tė gjithė ose I kemi parė ose kemi dėgjuar pėr ta nga rrethi I ngushtė ose I gjerė.



Ndikimi I hėnės vėrehet edhe nė disponimin e pėrgjithshėm tė njerėzve. Me siguri se e keni vėrejtur se nė kėtė kohė nė mbrėmje jeni mė tė shqetėsuar se zakonisht, kėshtu qė iu pengojnė disa imtėsi qė zakonisht nuk I keni vėrejtur.



Duke u nisur nga kjo, shumė shkencėtarė botėrorė e kanė studiuar kėtė fenomen dhe kanė ardhur nė pėrfundim se hėna e plotė pashmangshėm ndikon nė sjelljet e njerėzve. Natyrisht se ka pasur edhe shkencėtarė tė tillė qė nuk e pranojnė kėtė teori, mirėpo shkencėtarėt qė e pėrfaqėsojnė kėtė teori, mendimin e tyre e mbėshtesin dhe e ilustrojnė me shumė fakte dhe statistika.



Dr. Arnold Lieber pas njė studimi 15vjeēar tė ndikimit tė hėnės sė plotė nė njerėzit ka ardhur nė pėrfundim se:



Gjatė hėnės sė plotė numri I vrasjeve ėshtė mė I madh, Lėndimet e trupit janė shumė tė shpeshta, Aksidentet rrugore nė kėtė kohė janė shumė tė theksuara, Vetėvrasjet mė sė shumti ndodhin nė kėtė fazė.



Ky shkencėtar, si mjek nė Klinikėn Psikiatrike nė Miami kishte konstatuar korrelacionin nė mes tė hėnės sė plotė dhe pacientėve nė kėtė spital. Nė kėtė korrelacion ishte bindur edhe I tėrė personeli mjekėsor nė kėtė spital.



Prandaj qė prej atėherė ky fenomen e kishte inspiruar kėtė shkencėtar qė tė merrej edhe mė tutje me kėtė ēėshtje. Rezultatet e hulumtimit kishin qenė mahnitėse. Numri mė I madh I vrasjeve ishte kryer pikėrisht gjatė hėnės sė plotė.
Pse ndikon hėna nė njeriun? Kur hėna tė arrijė pozitėn mė tė lartė nė relacion me planetin e tokės, ajo shkakton baticėn dhe anasjelltas kur hėna ėshtė mė sė afėrmi planetit tonė shkaktohet zbatica. Meqenėse njeriu, si edhe toka pėrbėhet prej 75- 80% nga materia e lėngtė dhe 20-25% nga materia e ngurtė, kur hėna ėshtė e plotė nė njeriun shkaktohet njė “Aksion koncentrik”. Nė kėtė fazė pasojat qė njeriu i pėrjeton janė: ngushtimi I indeve, edemet (tė ėnjturit), eksitimet nervore, etj. Tė gjitha kėto ndryshime qė pėrjeton njeriu manifestohen nė oreks, gjumė, disponim, sjellje, aktivitete trupore, seksuale, etj. Nė kėtė fazė ėshtė vetėvrarė (ose vrarė, pl. i autorit) aktorja e famshme, Merilyn Monro, pastaj ėshtė vrarė John Lenon, legjenda e grupit “Beatles”, dhe shumė njerėz tė famshėm nga bota e filmit dhe muzikės.



Dr. Lieber sė bashku me kolegėt e tij, nga Universiteti I Miamit pra, kishin bėrė njė hulumtim 15 vjeēar. Duke krahasuar numrin e vrasjeve nė kėtė periudhė, qė kishte qenė gjithsej 1887, kėta shkencėtarė ishin befasuar mė shumė se qė kishin pritur, me numrin e madh tė vrasjeve qė kishin ndodhur gjatė hėnės sė plotė. Sipas kėtij hulumtimi, sa mė shumė qė afrohej hėna e plotė dukshėm rritej edhe numri I vrasjeve. Duke dėshiruar tė binden pėr njė dukuri tė tillė, hulumtuesit bėn njė studim tė njėjtė edhe nė Ohajo tė Clevelendit. Statistikat gjithashtu treguan se numri vrasjeve ėshtė dukshėm mė I madh gjatė hėnės sė plotė se sa nė faza tė tjera tė hėnės. Dr. Lieber dhe kolegėt e tij nuk ishin tė befasuar edhe aq shumė me kėto rezultate. Njė raport I mėhershėm I Institutit Amerikan I mjekėsisė klimatologjike pranė Departamentit Policor tė Filadelfisė, I titulluar “Efektet e hėnės sė plotė nė sjelljet e njerėzve”, kishte zbuluar gjithashtu rezultate tė njėjta.
Sipas kėtij raporti shenja e hėnės sė plotė nė fazėn e saj kulminante rezulton me orientime tė ndryshme kriminale siē janė: vrasjet, piromanitė, vozitjet e rrezikshme dhe kleptomanitė. Sipas kėtij raporti, po ashtu disa njerėz duken pak a shumė mė tė gjindosur (krisur) gjatė kėsaj faze tė hėnės sė plotė.
Kohėt e fundit, regjioni I Sussexit nė Anglinė Jug-lindore kishte shtuar numrin e policėve qė patrullojnė nė rrugė gjatė kėtij cikli lunar, pasi qė oficerėt e tyre kishin konstatuar lidhjen nė mes tė hėnės sė plotė dhe krimeve tė dhunės.



Hėna e plotė dhe ditėt e pagave tė rrogės ishin identifikuar si faktorė tė rritjes sė krimeve tė dhunės nė mesin e vizitorėve tė kafeneve dhe klubeve tė natės.



Me dt. 06.06.2007. zėdhėnėsja e policisė sė Sussexit kishte deklaruar:



“Hulumtimet e bėra nga ana jonė tregojnė qartė se ekziston njė lidhje e fortė nė mes tė hėnės sė plotė dhe krimeve tė dhunės”, duke shtuar se, nė tė ardhmen shumė oficer do tė patrullojnė nėpėr rrugė, nė kėtė fazė tė hėnės.
Duke u bazuar nė kėtė, Andy Parr I kishte deklaruar Brighton Argus:



“Meqenėse grafikoni I krimeve tė dhunės ėshtė mė I madh nė kėtė fazė tė hėnės se sa nė jashtė kėsaj faze, do tė dėshiroja qė me kėtė dukuri tė merreshin shkencėtarėt e niveleve mė tė larta. Kjo do tė ishte nė interesin e pėrgjithshėm”.



Gjithashtu edhe prof. Michael Zimecky, nga Akademia Shkencore e Polonisė, duke studiuar qindra raste, ka argumentuar se hėna e plotė, bėn ndikim nė aktivitete kriminale si dhe nė shėndetin e njeriut.



Ndėrkaq, hulumtuesi japonez Asaka Fukada, mendon se hėna e plotė ndikon sidomos te piromanėt.
Nė hulumtimet psikologjike 3 mujore, tė bėra nė mesin e 1200 tė burgosurve, nė burgun Armley nė qytetin Leeds, nė vitin 1998, ishte zbuluar njė rritje e krimeve tė dhunės nė kėtė fazė tė hėnės sė plotė. Por, gjatė fazave tė tjera tė hėnės, ėshtė shėnuar numėr mė I vogėl I incidenteve, kurse gjatė disa ditėve tjera nuk ėshtė shėnuar asnjė incident.
Fransua Leroj, ishte njė Parisien pesėdhjetėvjeēar me pamjen e njė djaloshi, qė miqtė dhe tė gjithė tė tjerėt e njihnin si shumė tė sjellshėm dhe tė butė, me njė fjalė e admironin tė gjithė. Mirėpo, pėr fat tė keq, mė vonė pasi qė I tėrė Parisi vuante nga njė neurozė kolektive, u kuptua se ky njeri I adhuruar nga tė tjerėt ishte njė vrasės maniak sadist-mazohist, qė kishte kryer shtatėmbėdhjetė krime seksuale-sadiste, ndėrsa dyshohej edhe pėr nėntė krime tjera. Ky kriminel nuk zgjidhte viktima dhe vriste vajza prej moshės
18 vjeēare e gjer te ato 73 vjeēare. Vetėm 3 nga viktimat e tij nuk I vrau dhe pikėrisht ato ndihmuan nė hetimet e policisė qė tė zbulohet ky vrasės serik.



Ekspertėt mjekėsorė tė cilėt e kishin kontrolluar tė akuzuarin dhe qė e ndoqėn gjendjen e tij, mundoheshin qė nė mėnyrė objektive t’i tregonin gjyqit ndikimin misterioz tė hėnės nė sjelljet kriminale tė akuzuarit.



Testet e ndryshme treguan se Leroj sillej nė mėnyrė tė veēantė kur hėna ishte e plotė. Nė kėtė kohė, te ai rritej sasia e hormoneve deri nė atė shkallė sa qė nė gjak kishte sasi tė jashtėzakonshme tė adrenalinės. “Niveli I hormoneve tė tij arrinte nė nivele tė cilat mund tė jenė tė barabarta me ato tė dhjetė njerėzve njėkohėsisht. Pėrveē kėsaj, edhe muskujt I ndryshojnė, ato tkurren dhe forcohen, dukuri qė nė mjekėsi janė vėrejtur vetėm nė disa sėmundje”, ishte shprehur para gjykatėsit psikiatri, prof.



Ogist Sharije. Sipas kėtij psikiatri, shkenca edhe nė shkallėn e sotme tė zhvillimit ende nuk mund ta shpjegojė ndikimin e hėnės nė njeriun, apo siē quhen nė Francė kėta njerėz, “Homme de Lune”!
Gjithashtu edhe nė Serbi, kėtė vit kishte ndodhur njė tragjedi e paparė nė fshatin Jabukovci, afėr Negotinit. Vrasėsi Nikolla Radosavljeviq (39), siē shkruanin gazetat nė “gjendje tė tėrbuar”, nė mbrėmjen e 27.07.2007. (Pl. i autorit, nė fazėn e hėnės sė plotė) kishte vrarė nėntė vendas tė tij, dhe kishte plagosur disa tė tjerė me pushkė gjuetie. Sipas fjalėve tė bashkėshortes sė vrasėsit Jellena, e cila ishte e plagosur me kėtė rast:



“Nikolla mė kishte sulmuar pa asnjė arsye dhe isha shumė e befasuar, meqenėse deri mė tani nuk kam pasur asnjėherė problem me te dhe nuk mė ka sulmuar asnjėherė”. Kėta kishin pasur njė jetė bashkėshortore shumė tė lumtur dhe kishin dy fėmijė, Gordanėn (12) dhe Daliborin (13). Sė bashku kishin jetuar dhe punuar nė Austri, prej nga kishin ardhur nė pushim njė ditė para krimit. Tė gjithė banorėt e kėsaj ane ishin ēuditur me kėtė veprim tė jashtėzakonshėm tė vrasėsit Nikolla Radosavljeviq, qė mė parė e kishin njohur si njė njeri serioz, stabil, tė suksesshėm dhe qė jetonte dhe punonte nė Austri, njė jetė me njė familje nė lumturi tė plotė! Vrasėsi kishte jetuar nė vendin Himberg afėr Vjenės dhe sipas fjalėve tė banorėve tė kėtij vendbanimi kishte qenė njė “njeri I qetė, qė nuk dallohej nga tė tjerėt”.



Me siguri se raste identike ka shumė mė shumė se kėta qė u paraqitėn mė lartė. Kėto raste nė vendet mė tė zhvilluara tė botės, pa dyshim se po hulumtohen nga aspekte tė ndryshme shkencore. Nė Amerikė, Angli, Francė, etj, edhe pse ėshtė konstatuar dhe argumentuar njė lidhje apo ndikim nė mes tė hėnės sė plotė dhe njeriut, prapė se prapė njė numėr shkencėtarėsh kėtė lidhje e konteston! Nė vendin tonė, nga aspekti shkencor njė dukuri e tillė nuk ėshtė pėrmendur dhe trajtuar asnjėherė. ėshtė mirė qė kjo dukuri, edhe tek ne, sikurse nė botėn e civilizuar t’i sfidojė kriminologėt dhe shkencėtarėt tjerė, qė sė paku ky fenomen tė trajtohet jo si njė faktor amnistues por si faktor kriminogjen.



Dihet mirėfilli se, njė dukuri e tillė edhe pse nuk ėshtė trajtuar nė nivele shkencore, ajo nė popull ėshtė pėrmendur edhe shumė mė herėt. Tė gjithė ne e kemi dėgjuar e ndoshta edhe e kemi pėrmendur fjalėn “I pėrhontė” duke mos menduar se ēka nė esencė nėnkupton kjo fjalė. “I pėrhontė” e ka kuptimin e njėjtė me atė anglisht “Lunetic” ose frengjisht “Homme de Lune”, d.m.th.



Lunar-Hėnor. Kjo fjalė ėshtė trashėguar brez pas brezi te ne, por nė asnjė mėnyrė rastėsisht. Dihet se ndėr shqiptarėt ka pasur dituri dhe dijetarė shumė tė fortė, sepse nė kėto troje ka pasur shkolla tė larta (medrese) me traditė mbi 500 vjeēare, dhe se nė kėto shkolla ėshtė mėsuar dituri burimore. Sa i pėrket nivelit shkencor kėto shkolla, dihet se kanė qenė mė tė avancuara se shumė shkolla tė vendeve perėndimore. Pikėrisht nga kėto shkolla ka dalur kjo fjalė e cila burimin e ka nė thėnien e profetit Muhamed, paēa dhe shpėtimi qofshin mbi te, I cili ka porositė “Agjėroni nė netėt e bardha” (fjala ėshtė pėr 3 ditė tė muajit tė plotė). E dihet se agjėrimi I mirėfilltė nuk d.m.th. tė pėrmbajturit vetėm nga ushqimi por edhe nga fjalėt e kėqija, kacafytjet, cytjet e ndryshme, sjelljet asociale dhe tė dhunshme, pastaj neurozat tė cilat shkaktojnė rritjen e hormoneve, adrenalinės, e qė si pasojė kanė rritjen e krimeve. “Dhe ai (Muhamedi) nuk flet nga dėshira e tij. Ai (Kur'ani) nuk ėshtė tjetėr pos shpalljes qė i shpallet. Atė ia mėsoi, Ai fuqiforti” (Kur’an, kaptina 53, verseti 3-5).



Nė mesin e efekteve fiziologjike qė prodhon agjėrimi janė edhe rėnia e nivelit tė sheqerit dhe kolesterolit si dhe e presionit sistolik tė gjakut.
Krahas dobive materiale e fiziologjike, agjėrimi ka edhe shumė efekte moralo-shpirtėrore. Kėshtu, agjėruesi si rrjedhojė e kėnaqėsive shpirtėrore tė marra nga agjėrimi, ka njė situatė paqeje dhe qetėsie. Urrejtja dhe zemėrimi personal ėshtė nė nivelin mė tė ulėt. Agjėruesit gjithnjė duhet pasur parasysh kėshillėn Profetike: “Nėse jeni duke tė agjėruar, dikush ju ofendon ose ju godet, thuani: “Unė jam duke agjėruar”.



Gjatė agjėrimit, vėllimi i gjakut pakėsohet. Kjo dukuri i jep zemrės njė prehje me rėndėsi. Mė e rėndėsishmja ėshtė se, pakėsimi i lėngut ndėrqelizor shkakton pakėsimin e presionit indor. Ky presion indor i quajtur nė gjuhėn e popullit si presion i vogėl, gjatė gjithė kohės sė agjėrimit ėshtė vazhdimisht i ulėt, pėr rrjedhojė edhe zemra ėshtė e qetė. Prandaj, nė kėtė gjendje zemra hedh rreth 15000 litra gjak mė pak nė ditė, kėshtu pushon mė shumė dhe bėhet mė e fuqishme. Njė i urtė kishte thėnė: “Agjėrimi ėshtė ilaē i padurimit i cili ia dyfishon fatkeqėsitė njerėzimit”. Ndėrsa Kur’ani Famėlart thotė: “... po ta dini, agjėrimi ėshtė mė i dobishėm pėr ju”
(Kaptina 2, verseti 184).



Si pėrfundim, shkenca e mirėfilltė nuk duhet tė merret me paragjykime dhe tė mbetet edhe mė tutje peng e ideologjive tė kaluara dhe dėshtuara.



Shkencėtari nuk duhet tė vuaj nga kriza e identitetit, sidomos atij identiteti qė duhet mburret me te. Ai duhet ta ketė guximin qė, gjithnjė ta pranojė dhe ta thotė tė vėrtetėn, dhe nuk duhet tė ketė kompleks inferioriteti. Shkencėtarė janė vetėm ata dijetarė qė e dinė fillimin dhe fundin, janė dijetarė komplet, dijetarė shumėdimensional, pėrndryshe “dituria” e tyre do tė dėshmojė kundėr tyre.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-02-12, 23:51   #10
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Shpikjet tė cilat sfidojnė shkencėn sot


Teknologjia dhe facilitetet e sotme nuk janė edhe aq tė reja.
Historia nuk ėshtė e ndriēuar vetėm nga zbulime tė mėdha vepėr shkencėtarėsh tė shquar. Ekzistojnė edhe shpikje dhe sidomos tė vogla tė dobishme pėr jetėn e dobishme, qė sigurisht nuk i kanė dhuruar famė autorit tė tyre. Kjo ėshtė historia e tyre.

Bindja se truri njerėzor ka evoluar me kalimin e shekujve ėshtė e gabuar, e demonstrojnė shpikjet qė janė realizuar nė tė gjitha epokat. Bile duket qartė sesi njeriu modern po pėrfiton nė kėtė epokė mijėra vitesh dije dhe eksperimentimi tė akumuluara gjatė historisė. Nė tė njėjtėn mėnyrė, edhe supozimi se njė qytetėrim ėshtė mė i pėrparuar se njė tjetėr ėshtė i gabuar: historia e shpikjeve demonstron sesi asnjė grup historik nuk posedon (apo nuk ka poseduar nė tė kaluarėn) ēelėsin e dijes. Nė tė gjithė epokat historike, brezat bashkėkohore janė ndodhur pėrballė njė serie tė re problemesh, karakteristike tė kohės. Pėr kėtė arsye, njeriu ėshtė impenjuar gjithmonė qė tė kėrkojė zgjidhje pėr tė gjitha problemet praktike tė jetesės sė pėrditshme, nė tė gjitha fushat: mjekėsi, ushqim, bujqėsi, transporte, komunikacione, urbanistikė, teknologji dhe mė pas akoma muzikė, jetė seksuale e kėshtu me radhė.

Pėrpara se tė vazhdojmė me udhėtimin tonė nė tė kaluarėn, parasėgjithash duhet tė dallohen shpikjet nga zbulimet: tė parat janė njė arritje njerėzore nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, pasi me tė krijohet diēka e re, tė dytat kufizohen qė tė nxjerrin nė pah atė qė tashmė ekziston nė natyrė. Sigurisht qė shpikjet rriten me zhvillimin e qytetėrimit e qytetėrimit material, por kėto nuk janė prerogativė e modernizmit tonė. Tė gjithė kemi studiuar nė shkollė zbulimet dhe shpikjet e mėdha tė bėra nga njeriu nė periudhėn parahistorike: zjarri, bujqėsia me plug, artizanati me krijimin e poēerisė dhe instrumentave tė gurit, rrota. Shumė lexues mund tė mbeten tė habitur nė konstatimin se shumė prej shpikjeve revolucionare zbresin nė mijėra vjet mė parė: pėr shembull, nė Indi qysh nė shekullin e I-rė B.C. (para erės sonė) praktikohej kirurgjia plastike; ndėrtimet e mėdha egjiptiane dhe maja - pėr tė dhėnė njė shembull tjetėr - nuk u lėnė gjė mangut qiellgėrvishtėseve moderne.

Ideja e kontraceptivit ėshtė shumė mė e vjetėr nga sa mund tė mendohet: i pėrket deri Egjiptit tė Lashtė. Dėshmia mė e vjetėr e njė ilaēi kontraceptiv vjen nga njė papirus egjiptian qė ekspertėt e datojnė rreth vitit 1850 B.C. Midis rekomandimeve tė tjera, dokumenti pėrmban tri receta pėr pėrgatitjen e suposteve vaginale. Nė njė prej kėtyre kėshillohet: "pėr tė mos mbetur shtatzėnė [...] jashtėqitje krokodili" tė pėrzier me tul buke dhe ingredientė tė tjerė. Qysh 300 vjet mė parė, nė njė papirus qė i pėrket vitit 1550 B.C., njė mjek egjiptian me emrin Kahum theksonte nevojėn pėr tė kėrkuar "njė metodė qė ta bėnte femrėn shterpė pėr njė periudhė tė caktuar kohe". Edhe kinezėt e lashtė pėrdornin receta antifekonduese. Duket, se egjiptianėt kanė qenė tė parėt qė kanė pėrdorur veshka dhe zorrė kafshėsh tė vajisura pėr tė shmangur tė gjitha rreziqet qė burojnė nga raportet seksuale, ndėrsa nė Orient pėrdoreshin copėra letre ta vajosura tė prera, cilindra lėkure apo zhguaj breshke fleksibėl. Duke qėndruar nė fushėn e mjekėsisė, nėqoftėse qysh nė vitin 2200 B.C. nė Mesopotaminė e Lashtė ishte krijuar njė legjislacion mjekėsor (kodi i Hamurabit) qė ndėshkonte kė gabonte operacionet, jepte kura tė gabuara apo nuk posedonte njė grup instrumentash tė vlefshme kirurgjikale, nė Egjipt dhe nė Indi, arti i mjekėsisė me dijet e tij ka pėrqafuar disa mijėvjeēarė.
Teksti mė i lashtė qė pėrmban nocione tė mjekėsisė ėshtė indian: bėhet fjalė pėr Atharvaveda, njė prej katėr librave Veda. Sipas fesė indiane, kėto tekste ju urdhėruan njerėzve drejtpėrsėdrejti nga Zoti Brahma. Datimi i Atharvaveda ėshtė i paqartė, por ndoshta u pėrket disa mijėvjeēarėve pėrpara Krishtit. Ama bėhet fjalė pėr njė shembull mjekėsie teurgjie, domethėnė terapish qė konsistojnė sidomos nė formula magjike dhe lutje. Por, rreth shekullit tė V-tė B.C., qėndrimi teurgjik ėshtė tejkaluar tashmė me Ayurveda dhe Librin Susruta. Ayurveda ėshtė njė pėrmbledhje praktikash higjenike dhe nocionesh mjekėsie empirike. Kurse Libri Susruta (Susruta Samhita) ėshtė njė prej shembujve tė lashtė traktati mbi anatominė dhe kirurgjinė. I shkruar nga Susruta di Varanasi (Benares), qė ka jetuar midis shekullit tė II-tė B.C. dhe shekullit tė II-tė A.D. (pas erės sonė), ėshtė njė tekst klasik si nė prozė, ashtu dhe nė vargje, dhe qė bėn fjalė pikėrisht pėr mjekėsi. Nė kėtė vepėr nėnvizohet rėndėsia e gjakut dhe struktura, funksionet dhe kurat e teksturave sanguine. Nė fakt, Susruta konsiderohet si babai i kirurgjisė; qe i pari qė zhvilloi teknikat e kirurgjisė plastike dhe pėrdorimin e implanteve epidermike pėrveē teknikave pėr rinoplastikėn. Gjithmonė nė Indi, nė fillimet e shekullit tė II-tė A.D., gjejmė kontributin e ēmuar lidhur me farmakologjinė, qė i detyrohet studimeve mbi Jatrochimica (shkencėn e pėrgatitjes sė ilaēeve minerale) nga ana e filozofit tė famshėm, mjekut ajurvedik dhe murgut budist, Nagarjuna (shekulli i II-tė A.D.). Nėqoftėse deri atėhere merreshin nė konsideratė vetėm bimė mjekėsore dhe barėra, me Nagarjuna u futėn substanca deri mė atėhere tė konsideruara toksike (pėr shembull, mėrkuri qė mund tė ishte i padėmshėm falė teknikave tė veēanta tė zhvilluara nga vetė mjeku dhe murgu indian). Kurse mjekėsia egjiptiane konsiderohet njė shembull klasik i mjekėsisė protohistorike.

Ka baza fuqimisht empirike, qė derivojnė nga vėzhgimi i realitetit, edhe pse ngushtėsisht e lidhur me fenė. Qe edhe falė praktikės sė ballsamosjes sė kufomave qė egjiptianėt fitojnė dituri anatomike. Disa papirusė egjiptianė tė gjetur gjatė punimeve arkeologjike - sidomos njė pėrmbledhje shkrimesh mjekėsore qė i pėrkasin vitit 1550 B.C. (Papirusi Ebers dhe Brughsch) apo deri edhe mė parė - e konfirmojnė kėtė tezė, pasi qė janė demonstruar traktate mjekėsie nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, ndėrsa gjetja e instrumentave mjekėsore tė ngjashme me ato tė pėrdorur sot nė spitale na bėn tė imagjinojmė, se nė atė kohė kryheshin operacione kirurgjikale nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės. Tė mos harrojmė se ėshtė verifikuar se rreth vitit 3000 B.C. operonte shkolla mjekėsore e Osirisit nė Heliopolis. Pikėrisht nė Egjipt, ekzistojnė dėshmi lidhur me praktikimin e artit odontoiatrik nga ana e disa mjekėve. Duke shqyrtuar disa mumje me rreze X apo duke studiuar disa gjetje qė i pėrkasin vitit 3000 B.C., disa studiues kanė konstatuar sesi nė kėtė periudhė praktikoheshin rėndom jo vetėm heqjet, por edhe bllokimet; realizoheshin edhe pastė dhėmbėsh me temjan, plumb dhe oksid bakri. Mė tė mirėdokumentuara nė kėtė fushė janė nė fakt disa gjetje etruske, qė i pėrkasin afėrsisht vitit 700 B.C., ku zbulohet se njė pacienti jo vetėm qė ju hoq njė dhėmb, por ky u zėvendėsua me njė kopje artificiale. Edhe tjetėrkund, pėr shembull nė Kinė apo nė Amerikė, falė gjetjeve ėshtė mundur tė pėrcaktohet se popujt indigjenė njihnin shumė mjekėsi. Nė disa shpella tė Kalifornisė janė gjetur afreske qė i pėrkasin kulturės Mesoamerikane qė riprodhojnė nė mėnyrė shumė tė ngjashme strukturėn e ADN-sė. Nuk duhet harruar se, "babai i mjekėsisė" konsiderohet Hipokrati, i lindur rreth vitit 460 B.C. Nė fakt, pikėrisht me Hipokratin, mjekėsia pati njė adresė pothuajse definitive, duke u ēliruar nga ēdo ndikim klerikal dhe duke fituar ato parime thelbėsore tė mjekėsisė shkencore tė vėrtetė.

Edhe nė fushėn e Inxhinierisė sė Ndėrtimit, tė lashtėt nuk qenė mė pak. Pėrveē piramidave apo tempujve parakolombianė tė famshėm, kryevepra tė arkitekturės dhe tė shkencės sė konstruksioneve, shkėlqime tė tjera shpjegojnė sesi vepra tė ngjashme nuk janė fryt vetėm i forcave tė konsiderueshme tė punės materiale. Porti i madh Caesarea Maritima nė Izrael, i ndėrtuar midis viteve 22 dhe 9 B.C. nga Herodi i Madh, tiran me famė biblike, mbetet njė shembull aftėsie tė lartė. Sipas njė pėrshkrimi tė hollėsishėm tė lėnė nga historiani Josephus Flavius, njė port i tillė ishte pajisur me njė barrierė ujore artificiale me 60 metra gjerėsi, mjaftueshmėrisht e madhe sa tė pėrmbante vendstrehime harkore pėr marinarėt. Veē kėsaj, ishte i rrethuar nga njė metropol guri gėlqeror tė bardhė dhe rrugėt e tij qenė hequr sipas njė projekti kompleks dhe tė zbukuruar me shatėrvanė tė shumta me ujė tė ėmbėl.
Shumė e shumė vite mė parė, nė Egjipt filluan punimet e njė kanali qė tė lidhte Mesdheun me Detin e Arabisė. Vepra ka qenė paraardhėsja e kanalit shumė tė famshėm tė Suezit. Punimet filluan nėn mbretėrimin e Sesotris tė II-tė shumė vite pėrpara ardhjes sė Krishtit, u zhvilluan mė pas nga Necao i II-tė dhe u pėrfunduan, pasi Dari pushtoi Egjiptin. I lėnė i papėrfunduar, rėra e shkretėtirės e mbuloi me kalimin e kohės, arabėt rifilluan punimet. Tėta e rimbuloi sėrish kanalin deri nė vitin 1869. Duke qėndruar nė Lindje tė Mesme, nė fillim tė shekullit tė IX-tė, gjatė mbretėrimit tė Harun al-Rashid, Bagdadi ishte qyteti mė i madh dhe i begatė i botės, njė shembull qytetėrimi urban tejet i sofistikuar. Qyteti kishte njė lloj spitali falas me nja 1000 mjekė, njė shėrbim postar tė rregullt, njė sistem tė mirė furnizimi ujor, njė rrjet tė mirė ujėrash tė zeza, 15000 hammam (banja dhe llixha), qindra xhami dhe shumė biblioteka. Qyteti mbeti njė prej qendrave kryesore kulturore dhe tregtare tė botės islamike deri mė 10 shkurt tė vitit 1258, kur u plaēkit nga mongolėt e drejtuar nga Hulagu, nip i Genghis Khan. Gjithmonė nė Lindje, qytetet e lashta pakistaneze Mohenjo-Daro, Harappa, Kalibanga, dispononin njė projekt planifikimi urban tė pėrsosur, me kanale evadimi pėr mbeturinat dhe njė sistem ujor efikas. Pikėrisht, qyteti Mohenjo-Daro ka rrjetin e ujėrave tė zeza mė tė lashtė tė historisė, qė i pėrket vitit 2500 B.C.

Nė banesat mė tė lashta tė Koresė ekzistonte edhe njė impiant modern ngrohjeje, i pėrbėrė nga tubacione nėn dysheme ku qarkullonte ajėr i ngrohtė. Duke qėndruar nė fushėn e urbanistikės, duhet regjistruar habia absolute e pushtuesve spanjollė nė Meksikė, kur nė vitin 1519 kur hynė nė kryeqytetin e lashtė aztek Tenochtitlįn (tani Mexico City). Nė Europė, nuk ishte parė kurrė ndonjė gjė e krahasueshme me tempujt dhe pallatet e mrekullueshme tė kėtij qyteti, tregun e pasur tė saj, dyqanet e llojeve tė ndryshme, kanalet e dendura tė pėrshkuara nga ura tė transportueshme, kopshtet e jashtėzakonshėm lundrues nė shkallė tė gjerė, rrugėt me nė qendėr njė rrip gurėsh shumėngjyrėsh pėr tė delimituar dy rrugėt e ecjes. Megjithatė, duhet kujtuar se dėshmitė e para tė shtėpive tė ndėrtuara me tulla prej balte tė thara nė diell i pėrkasi vitit 7000 B.C. Njė prej vendeve mė tė lashta qė njihen nga kėto fshatra ėshtė ai i Qual'at Jarmo qė ngrihet nė ultėsirėn Chamchama (Iraku verior).
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-02-12, 23:54   #11
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Pėrsa i pėrket veshjes, mendohej se endėsit e parė i pėrkisnin Neolitikut, domethėnė jo mė parė se 5000 apo 10000 viteve mė parė. Sot, ekzistojnė provat se arti i endjes dhe i qepjes praktikohej qysh 30000 vjet mė parė. Sigurisht, rrobat e para bėheshin nga lėkurėt dhe peliēet e kafshėve tė thara nė diell dhe tė qepura me gjilpėrė (gjilpėrat e para, ato prej kocke, datohen viti 20000 B.C. dhe shėrbenin pėr tė qepur lėkurėt), mė pas filluan tė pėrdoren materiale vegjetale. Tashmė ėshtė e sigurt se gratė e Paleolitit tė hershėm qenė endėse tė afta. Ndėr provat mė tė rėndėsishme ėshtė gjetja e nja 90 fragmenteve prej argjile tė gjetura nė Republikėn ēeke, qė u pėrkasin rreth 27000 viteve mė parė. Nė fillim, sigurisht qenė rroba qė i ngjanin thasėve tanė tė trashė prej jute, por krijimi i copėrave komplekse, qė shfaqen midis viteve 2500 - 2000 B.C., solli qė tė siguroheshin copėra gjithnjė e mė tė buta, tė cilat filluan tė quheshin tekstile (nga "texla"), ideale pėr tė prodhuar pelerina, kapuēė, tunika dhe lloje tė tjera veshjeje. E njėjta teknikė u zbatua mė pas nė Indi, pėr fibrat e pambukut dhe nė vende tė tjera pėr leshin. Tė lidhura me historinė e veshjes dhe tė tekstilit janė dy qytetet e Lindjes sė Mesme tė Mosulit (Irak) dhe Damaskut (Siri). Me irakenin Mosul (transkriptim i gabuar i termit arab Mawil) janė tė lidhura "muslin" dhe "mousseline" (copa shumė fine fillimisht prej pambuku, mė pas prej leshi dhe mėndafshi, shumė tė pėrdorura pėr tė linjtat e brendshme ose pėr tė konfeksionuar rroba emėrore, ashtu dhe pėr tė krijuar tenda), ndėrsa nga qyteti sirian Damask morėn emrin copat "damaskine" (njė punim i veēantė qė jep efekte tė ndryshme ndriēimi, duke krijuar dizenjo tė stilizuara apo floreale opake nė sfond tė zbehtė). Kėto metrazhe u futėn mė pas nė Europė respektivisht nė shekujt e XII-tė dhe tė XVII-tė.

Edhe disa produkte qė sot i gjejmė nė tryezat tona kanė origjinė tė lashtė. Pėr shembull, buka njihej tashmė nga Homo sapiens, natyrisht jo siē paraqitet sot nė tryezat tona. Nė fillim drithėrat haheshin krudo dhe mė pas u mėsua qė tė piqeshin. Kjo procedurė jo vetėm pėrmirėsonte aromėn, por lehtėsonte ruajtjen, duke penguar qė tė formoheshin myqe. Mė pas, u kalua nė bluarjen e drithėrave, duke pėrdorur njė bazė prej guri mbi tė cilėn vendoseshin kallėzat qė shtypeshin me njė gur tjetėr tė mbajtur nė dorė. Sigurohej kėshtu njė miell shumė i trashė, qė i pėrzier me ujin, pėrdorej si ushqim.

Zbulimi i bukės, sipas ēdo gjase, ndodhi nė mėnyrė tė rastėsishme kur, e lėnė afėr zjarrit pėrzierja e ujit dhe miellit, u kuptua se forcohej duke ndryshuar aromė. U kalua kėshtu nė gatimin e drithėrave tė bluara dhe ujit mbi njė gur tė nxehtė. Drithi i parė i konvertuar nė bukė ka shumė mundėsi tė ketė qenė elbi, sė bashku me melin. Egjiptianėt qenė planifikues tė aftė: atyre u detyrohet ndėrtimi i furrave tė parė me kupola, qė mundėsonin pjekjen nė temperatura mė tė larta, por edhe zbulimi i tharmimit. Nė fakt, rreth vitit 3500 B.C., egjiptianėt zbuluan se nėqoftėse pėrzierja e drithėrave lihej jashtė pėr disa kohė sigurohej njė pėrzierje mė voluminoze dhe, pasi piqej, njė bukė mė e butė dhe mė e sfungjertė nga brenda. Pėr egjiptianėt buka nuk ishte vetėm burim ushqimi, por edhe pasurie. Nė fakt, rroga shpesh pėrbėhej nga njė sasi e ndryshueshme buke. Buka u bė edhe simbol dallimi social: popullit i takonte buka prej elbi apo tėrshėre, fisnikėve ajo prej mielli gruri.

Teknika e bėrjes sė bukės u pėrmirėsua ndjeshėm nga grekėt. Me ta buka mori forma dhe aroma tė reja: nė Greqinė e lashtė u arrit qė tė prodhoheshin rreth 72 lloje tė ndryshme buke (me specie, me qumėsht, me mjaltė e kėshtu me radhė), emrat e tė cilave e kishin origjinėn nga format, nga lloji i drithėrave tė pėrdorura, nga pėrbėrėsit dhe nga mėnyra e pjekjes. Grekėt qenė edhe tė parėt qė ndėrtuan furra publike dhe shoqata bukėpjekėsish qė pėrcaktonin rregullat pėr punėn e natės sė furrxhinjve. Arti i bukės u pėrhap nė Romė pas humbjes sė mbretit maqedonas, Perseus nga skllevėrit e saj grekė, qė i importuan punimin. Romakėt rafinuan bluarjen, duke siguruar miellra mė tė bardha dhe mė tė imta.
Pasta ėshtė njė ushqim qė e gjejmė tashmė qysh rreth vitit 8000 B.C., natyrisht me emra tė ndryshėm. Ajo vjen nga njė pėrzierje drithėrash me ujė e lėnė tė thahet nė diell. Fjala pasta vjen nga latinishtja e vonshme pasta(m), nga greqishtja pįste me domethėnien "miell me salsė" qė vjen nga folja pįssein domethėnė "tė pėrziesh". Me kalimin e shekujve pasta fitoi njė pozicion tė rėndėsishėm nė Itali e nė Kinė, megjithėse sipas rrugėtimesh tė pavarura.

Dėshminė mė tė lashtė e gjejmė nė Kinė dhe i pėrket 4000 viteve mė parė: ėshtė njė pjatė spageti prej meli e zbuluar pranė Lajia-s nė Veriperėndim tė vendit. Gjurmė tė lashta vaktesh ushqimore janė gjetur pranė etruskėve, arabėve, grekėve dhe romakėve. Pėr shembull, nė Cerveteri nė varrin Grotta Bella qė i pėrket shekullit tė IV-ėt B.C., disa mbeturina paraqesin instrumenta akoma sot nė pėrdorim pėr prodhimin shtėpiak tė pastės, si makina e makaronave dhe petėsi. Ndėrsa pėr botėn greke dhe atė latine, tė shumta janė citimet midis autorėve klasikė, midis tė cilėve Aristofani dhe Horaci, qė pėrdorin termat ląganon (greqisht) dhe laganum (latinisht) pėr tė treguar njė pėrzierje uji dhe mielli, e pėrpunuar dhe e prerė me shirita. Nė librin e katėrt tė De re coquinaria, njė pėrmbledhje recetash e Marco Gavio (i lindur rreth vitit 25 B.C. dhe i mbiquajtur Apicio, nga emri i grykėsit tė famshėm qė jetoi nė shekullin e mėparshėm), pėrshkruhen me hollėsi erėzat. Homologu i Apicio ėshtė muzikanti Ziryab, njė gastronom i apasionuar i shekullit tė IX-tė A.D. qė pėrshkroi pėrzierje uji dhe mielli tė asimulueshme pėr pastat.

Dėshmia e parė e shkruar qė sjell zyrtarisht pastėn nė Itali i pėrket vitit 1154 dhe ėshtė libri Kėnaqėsia pėr kė dėshiron tė shėtisė botėn apo Libri i Mbretit Ruggero i shkruar nga gjeografi i Mbretit Ruggero i II-tė i Siēilisė, shkrimtari Scerif Al-Idrisi. Duke kryer njė udhėtim nėpėr Siēili pėr llogari tė Mbretit Ruggero i II-tė me qėllim qė t'i njihte, doke, tradita dhe zakone tė popullsive tė asaj kohe, Al-Idrisi pėrshkroi qytezėn Trabia, njė vend nja 30 kilometra larg nga Palermo, si njė zonė e pasur me mullinj ku prodhohej njė pastė nė formė fijesh e quajtur itrya (nga arabishtja itryah qė do tė thotė "fokaēia e prerė me rripa"). Shkruan gjeografi: "Nė veri tė Termini ėshtė njė vend qė quhet 'At Tarbiah (kuadrati): vendbanim magjepsės; pėrrenj ujėrash tė pėrjetshėm qė vėnė nė lėvizje shumė mullinj. Trabia ka njė ultėsirė dhe fermash tė mėdha, nė tė cilat fabrikohet shumė pastė pėr t'u eksportuar nė tė gjitha anėt, veēanėrisht nė Kalabri dhe nė vende tė tjera myslimane dhe kristiane: qė u dėrgojnė shumė ngarkesa anijesh .

Edhe dy pije sot tė pranishme nė tryezat tona, tė tilla si vera dhe birra, kanė origjina shumė tė lashta. Gjurmė tė bimės sė hardhisė (Vitis Vinifera) i pėrkasin rreth 2 mijė viteve mė parė: nė Valdarno Superiore, rreth Montevarchi nė Arezzo, janė gjetur nė disa rezerva linjiti fosile degėsh Vitis Vinifera. Disa specie bimėsh tė egra tė hardhive lulėzonin nė brigjet e Detit Kaspik dhe qė ndoshta nė njė zonė tė tillė qė bima, rreth vitit 3000 B.C., ju nėnshtrua pėr herė tė parė kultivimit. U shtri mė pas nė Mesopotami, nga kėtu nė Egjipt, nėpėrmjet Kaukazit drejt brigjeve tė Detit tė Zi dhe, mė pas, nė Greqi.

Dėshmitė e parė tė pėrdorimit tė pijes dehėse qė mund tė nxirrej nga shtrydhja dhe fermentimi i mėpasėm i frutit tė rrushit janė rreth viteve 6000 - 5000 B.C. nė Lindje. Midis tyre, ato tė lėna nga sumerėt, qė jo vetėm simbolizonin me njė degė hardhie ekzistencėn njerėzore, por tashmė e njihnin kėtė pije. Nė fakt, mbi bazorelievet e tyre gjejmė skena banketesh, nė tė cilat janė paraqitur skllevėr qė e nxjerrin verėn nga kraterė tė mėdhenj dhe ua shėrbejnė ngrėnėsve me kupa tė mbushura plot. Njė ndėrvarėsi e ngushtė midis Vitis dhe Vinum ėshtė pranishme nė disa piktograma sumere qė i pėrkasin fundit tė mijėvjeēarit tė IV-ėt B.C. Edhe disa hieroglife egjiptiane qė i pėrkasin vitit 2500 B.C. pėrshkruajnė praninė nė mbretėri tė tipave tė ndryshme tė verės.

Edhe Bibla, tek Zanafilla, referon pėr Noen, qė sapo ka dalė nga Arka pas Pėrmbytjes Universake, mbjell njė rrėnjė rrushi dhe i nxjerr verėn, duke na dhėnė dėshminė e faktit qė teknikat enologjike njiheshin shumė kohė pėrpara epokės para Pėrmbytjes. Ashtu si pėr bukėn, zbulimi qe i rastėsishėm. Ai i detyrohet fermentimit natyral tė ndodhur nė kontenitorė ku hominidėt e parė mbanin rrushin e pėrdorur si frut.

Edhe birra ka origjinė shumė tė lashtė, ka mundėsi midis viteve 8000 B.C. dhe 6000 B.C. Megjithatė, burime e datojnė praninė e kėsaj pijeje pranė sumerėve rreth vitit 3000 B.C., tė cilėt e prodhonin nė 8 varietete (njė legjendė sumere nxjerr Zoten Ninkasi tė manipulojė drithin e lulėzuar). Nė tė njėjtėn periudhė, edhe egjiptianėt prodhonin birrė, tė quajtur haq, duke e nxjerrė jodrejtpėrsėdrejti me drithėra krudo tė lulėzuar, por me bukė tė pjekur nė pėrbėrjen e sė cilės kishte drithėra tė tilla. Kėto "bukė" liheshin mė pas pėr t'u fermentuar pėr njė ditė tė zhytur nė ujė, pas sė cilės lėngu filtrohej dhe birra ishte e gatshme pėr t'u pirė. Mė pas birra u paraqit nė Mesopotami dhe dora-dorės nė zona tė tjera tė Mesdheut.
Kėto janė disa shpikje dhe zbulime qė kanė njė histori shumė mė tė gjatė nga sa besohet. Mund tė vazhdohet, duke folur pėr shembull pėr vajin (pema e ullirit njihej qysh nė vitin 6000 B.C.) apo pėr shpikjen e numrave (numri i parė i shkruar i takon vitit 3500 B.C. pranė sumerėve) apo akoma tė varkave (varkat e para, edhe pse shumė rudimentare, i pėrkasin vitit 7500 B.C.) dhe tė anijeve (2500 B.C.). Edhe shpikje tė tjera, nė dukje tė thjeshta dhe tė parėndėsishme, janė pjesė e historisė sė lashtė: krehėri (8000 B.C), kozmetikėt (3500 B.C.), gozhda (3500 B.C.), karrigia (3000 B.C.), pasqyra (3500 B.C.), gėrshėrėt (2000 B.C.), komēa (2000 B.C.), loja me top (e njohur qysh nga qytetėrimet parakolombiane), skitė (3000 B.C. dhe ndoshta akoma mė thellė nė parahistori), patinat mbi akull (1000 B.C.), peshorja (disa papiruse tė datuara 3500 B.C. paraqesin kėtė objekt), qiriu (3000 B.C.), ombrella (800-900 B.C.) dhe mund tė vazhdohet pafund.

Nė pėrfundim tė kėtij udhėtimi shumė tė shkurtėr rreth zbulimeve dhe shpikjeve nė lashtėsi, imponohet njė konsiderim: asnjė kulturė nuk mund tė quhet mė superiore ndaj njė tjetre, secila ėshtė nė borxh karshi tė tjerave, pasi vetėm nėpėrmjet shkėmbimit reciprok ėshtė mundur tė gėzohet njė progres i pėrgjithėsuar. Pėr kėtė, mund tė pohohet se ēelėsi i progresit njerėzor konsiston jo vetėm nė konkurrencėn, por edhe (ndoshta edhe mė shumė) nė bashkėpunimin.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-02-12, 17:23   #12
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Disa gjėra pėr hėnėn e plotė


Nuk ėshtė vetėm ēėshtje supersticioni. Sipas studimeve, procesi i Hėnės sė plotė rastis me njė rritje tė rrugaēėrisė. Jonathan Brown dhe Rebeca Bowle kanė hedhur dritė nė kėtė fenomen qiellor.


1. Faza e Hėnės sė plotė ndodh atėherė kur ajo ėshtė nė anė tė kundėrt me Tokėn nga Dielli, si dhe kur tė tre planetėt vendosen nė njė vijė tė drejtė. E parė nga Toka, ana mė e afėrt e Hėnės ndriēohet plotėsisht nga Dielli, duke i dhėnė pamjen e saj rrethore.

2. Ndodh vetėm gjatė Hėnės sė plotė, qė ana e errėt e saj -hemisfera nė anėn e kundėrt tė Diellit, tė errėsohet plotėsisht.

3. Eklipsi i Hėnės (i shkaktuar nga kalimi i hijes sė Tokės pėrmes hemisferės sė ndriēuar) ndodh vetėm gjatė Hėnės sė plotė.

4. Sipas njė studimi tė spitalit Bradford Royal, mundėsia pėr t‘u kafshuar nga ndonjė qen, gjatė Hėnės sė plotė, ėshtė dy herė mė e madhe. Sipas kėtij studimi, janė regjistruar 1621 raste tė kafshimit nga qeni midis viteve 1997 dhe 1999. Por njė tjetėr studim i bėrė nė Universitetin e Sidneit nė Australi, rezultoi se nuk kishte lidhje mes gjendjes sė Hėnės dhe kafshimit tė qenve.

5. Gervaisi i Tilburit, njė avokat i sė drejtės kishtare nė shekullin e 13-tė, ishte i pari qė lidhi procesin e Hėnės sė plotė me transformimin nė njė njeri-ujk. Filozofi Gottfried Leibniz, e pėrshkruan si "budallallėqe tė treguara nga njerėzit".

6. Hėna bėhet e plotė ēdo 29.5 ditė- e cila ėshtė edhe kohėzgjatja e njė cikli tė plotė tė Hėnės.

7. Ėshtė i njohur fakti se cikli menstrual femėror ka lidhje me procesin e Hėnės sė plotė. Sipas njė teorie, meshkujt parahistorikė shkonin nė gjueti, gjatė periudhės qė gratė ishin me cikėl, pėr shkak tė tabuve qė lidheshin me gjakun. Koha mė e leverdishme pėr tė shkuar nė gjueti ishte gjatė Hėnės sė plotė dhe mėnyra mė e mirė pėr tė bindur mashkullin qė tė kthehej me ushqim, ishte shpresa pėr seks.

8. Neo paganėt ndiqnin njė ritual tė pėrmuajshėm, qė bazohej rreth Hėnės sė plotė dhe quhej Esbat. Termi lidhet me shkrimet kundėrshtuese tė antropologut Margaret Murray.

9. Procesi i dytė i Hėnės sė plotė, qė ndodh nė njė muaj kalendarik, quhet Hėna Blu. Rasti i fundit ėshtė parė mė 31 maj 2007. Ky fenomen i veēantė ndodh mesatarisht njė herė nė 3 vjet.

10. "Blue Moon" (Hėna Blu), e cila ėshtė shkruar nga Richard Rodgers dhe Lorenz Hart nė vitin 1934, u bė njė baladė standarde, e cila u kėndua mė vonė nga kėngėtarė si Frank Sinatra dhe Bob Dylan. Versioni mė i famshėm ėshtė regjistruar nga banda "Marcels" nė vitin, 1961 duke shitur mė shumė se njė milionė kopje.

11. Shkalla e baticave nė botė ėshtė nė maksimum gjatė Hėnės sė plotė, atėherė kur Dielli, Toka dhe Hėna janė nė njė vijė. Marinarėt e njohin efektin si baticat pranverore.

12. Muaji i vetėm, gjatė tė cilit nuk ndodh procesi i Hėnės sė plotė ėshtė shkurti.

13. Hėna e plotė konsiderohet si shenjė tersi nėse ndodh tė dielėn, por nėse ndodh tė Hėnėn shihet si shenjė fati (nga vetė emri i ditės sė hėnė).

14. Sipas supersticioneve, fėmija qė ngjizet kur Hėna ėshtė e plotė, ka shumė mundėsi qė t‘i pėrkasė gjinisė mashkullore.

15. Nė tetor tė vitit 1939 nė Springfield, Misuri, Hėna e plotė u krijoi idenė njerėzve sikur po binte nga qielli. Ngjarja e pazakontė u raportua nė gazetat lokale, por mė vonė rezultoi e pavėrtetė.

16. Kalendari Gregorian daton Pashkėn si e diela e parė, pas Hėnės sė plotė kishtare- e para ndodh pas ekuinoksit tė pranverės.

17. Festivali Kinez i Fenerėve, qė daton nė dinastinė Han, ėshtė vėnė nė skenė ditėn e pesėmbėdhjetė, tė muajit tė parė, tė Hėnės sė plotė, pas vitit tė ri. Komunitetet kineze festojnė duke ndezur fenerė dhe bėrė gosti me oriz.

18. Shoqėria e Hėnės, qė pėrfshinte Erasmus Darwin, James Watt dhe Josiah Wedgewood, e mori emrin nga praktika e mbajtjes sė takimeve muaj pėr muaj, nė ditėn e Hėnė pranė procesit tė Hėnės sė plotė. Anėtarėt e shoqėrisė, e quanin veten si njerėzit e hėnės.

19. Sipas njė studimi psikologjik tre mujor tė bėrė tek 1200 tė burgosur nė burgun e Armley nė Leeds, nė vitin 1998 rezultoi se kishte njė rritje tė madhe tė incidenteve kur Hėna ishte e plotė.

20. Shkencėtarėt janė pėrpjekur shumė tė shpjegojnė "iluzionin e Hėnės", ku Hėna e plotė duket sikur ėshtė mė e madhe, se sa duket nė horizont. Fenomeni kuptohet qė ėshtė shkaktuar nga perceptimi njerėzor.

21. Mbjellja e drurėve ėshtė e ndaluar gjatė Hėnės sė plotė nė Amerikėn e Jugut dhe nė Azinė Juglindore, sepse shkakton tharje.

22. Qindra njerėz mblidhen ēdo muaj nė plazhet e Koh Phangan nė Tailandė, pėr tė festuar ngjarjen e Hėnės sė plotė. Ata gėzojnė dhe kėrcejnė gjatė gjithė natės.

23. Tributė amerikane nė Britaninė e Madhe, u japin ēdo Hėne tė plotė tė vitit njė emėr si p.sh., Hėna kastor, Hėna bli dhe Hėna luleshtrydhe.

24. Hėna e plotė mund tė duket e rrumbullakėt, por nė fakt ka formėn e njė veze.

25. Sonata e Hėnės, kompozuar mjeshtėrisht nga Ludwig von Beethoven, ėshtė padyshim njė nga kryeveprat klasike mė tė bukura qė ka lidhje me Hėnėn e plotė. Titulli i melodisė nuk vjen nga kompozitori, por nga njė kritik, i cili krahasoi pjesėt dhe efektin e dritės sė Hėnės nė liqenin e Lucernės.

26. RAF pėrdori Hėnėn pėr tė prezantuar sulmin e tij tė parė tė suksesshėm nė qytetin gjerman, kur aeroplanėt sulmuan Lubeckun nė 1942.

27. Wesak, festivali mė i rėndėsishėm budist ėshtė festuar nė maj, kur ka qenė Hėnė e plotė . Nė kėtė kohė, festohet ditėlindja e Budės, ndėrsa pėr disa budistė tė tjerė shėnohet lindja dhe vdekja e tij.

28. Hėna e plotė ėshtė objekti mė i shndritshėm nė qiellin e darkės.

29. Psikiatri sllovak, Eugen Jonas, krijoi metodėn e kontrollit tė lindjes dhe fertilitetit, bazuar nė procesin e Hėnės sė plotė.

30. Njė analizė e ditėlindjeve tė 4,256 bebeve tė lindura nė njė klinikė nė Francė, tregoi se nuk kishte asnjė lidhje mes Hėnės sė plotė dhe fertilitetit.

31. Njė studim i realizuar nga Universiteti Tybingen nė Gjermani, tregon se sipas raportimit tė policisė, cikli i Hėnės sė plotė ndikon duke pirė mė shumė pėr tė ardhur nė qejf.

32. Njė vizatim i Hėnės sė plotė parė nga teleskopi ėshtė realizuar nga njė matematicien anglez, Thomas Harriot, nė fillim tė gushtit tė vitit 1609. Ky ėshtė regjistrimi i parė, i cili i paraprin fizikanit italian Galileo, nė studimet e tij tė mėvonshme.

33. Artistėt e Rilindjes tradicionalisht kanė pėrshkruar mė tepėr gjysmėhėnėn, se sa fazėn e saj tė plotė.

34. Shakaja e madhe e Hėnės, u bė nga Richard Adams Locke pėr "New York Sun" nė vitin 1835.

35. Gjatė sezonit dimėror, Hėna e plotė ėshtė nė lartėsinė mė tė madhe nga Toka.

36. Disa njerėz qė vuajnė nga pagjumėsia tregojnė se flenė shumė keq kur Hėna ėshtė e plotė, por ka edhe nga ata qė thonė se flenė shumė rėndė.

37. Ėshtė gabim nėse mendoni se ulja e parė e "Apollo"-s ėshtė bėrė kur Hėna ka qenė e plotė. Ulja ndodhi njė javė mė pas.

38. Hėna ėshtė 10 herė mė e shndritshme kur ėshtė e plotė, se sa kur ėshtė ēerekhėnė.

39. Muaji i mjaltit ėshtė quajtur pas Hėnės sė plotė nė qershor. Duke qenė se binte mes mbjelljes dhe tė korrave, ky ishte tradicionalisht muaji mė i mirė pėr t‘u martuar.

40. Kalendari i vjetėr i Hėnės, i cili tregon kohėn se kur shfaqet ajo e plotė, ėshtė zbuluar nė shpellat nė Lascaux nė Francė. Daton para 15000 vjetėsh dhe tregon fazat e Hėnės me njė sėrė pikash, tė cilat pėrshkruajnė ditėt e ciklit.

41. Nė 2001, loja e parė mes Sri Lanka dhe Zimbabve u shty. Ajo u caktua tė luhej njė ditė mė vonė, nė bazė tė rregullit tė ri tė nxjerrė nga qeveria vendase, e cila ndalonte ēdo lloj sporti kur Hėna ėshtė e plotė.

42. Sipas njė studimi tė 1000 operacioneve pėr heqjen e bajameve, 82 pėr qind e pacientėve tė operuar treguan se krizat ishin mė tė forta kur afronte procesi i Hėnės sė plotė. Kjo nė bazė tė revistės sė shoqatės sė mjekėve nga Florida.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-02-12, 20:44   #13
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Numri 666


Numri (i mallkuar) 666, te shumė popuj, pėrgjithėsisht, konsiderohet si kodi i djallit dhe simbolizon tė keqen, mallkimin, ferrin, antikrishtin, gjegjėsisht, ēdo gjė qė ndėrlidhet me anėn e kundėrt tė sė mirės.

Jo vetėm te popullata e zakonshme, por nė botė ekzistojnė shumė vėllazėri magji-zeze qė kėtė numėr e kanė si kod tė kontaktit ritual tė nėnshtrimit ndaj forcave tė errėta, e qė konsiderohen si ndikime polare antagoniste kundrejt sė mirės.
Edhe pse, qė nga kohėt e lagėta, e deri te ditėt e sotme, me kėtė numėr manipulohet mjaft, shumica prej nesh nuk e dinė burimin e saj tė vėrtetė. Nė fakt, numri i mallkuar 666 pėr herė tė parė pėrmendet nė Dhjatėn e Re, ku nė lidhje me tė thuhet se: "...nėse doni tė kuptoni, duhet ta pėrllogaritni numrin e bishės, sepse ai numėr ėshtė numri i njeriut dhe numėr ėshtė 666".

Sipas intepretimeve tė vjetra, "Egėrsira e madhe 666", apo ndryshe "ANTIKRISHTI", njė kohė tė gjatė duhet tė sundojė me njerėzimin dhe ky sundim do tė zgjasė nė paraqitjen e sėrishėm tė JEZUSIT, i cili, pasi tė shfaqet nė tokė, do ta mposhtė atė duke e shpėtuar njerėzimin nga ky kataklizėm qė e priste. Pas kėsaj periudhe, do tė mbretėrojė njė etapė e re e artė e pakohėsisė. (ku nuk do tė ekzistojė koha).

Identiteti i personalitetit tė mallkuar bishė, me shekuj ka qenė objekt i spekulimeve sensacionale. Duke shfrytėzuar sistemin antik tė numerologjisė, ēdo gjeneratė ka tentuar ta gjejė numrin 666 nė emrat apo nė detajet tjera biografike tė personaliteteve tė shquara historike qė janė dalluar me veprat e tyre mizore. Ky fokus, mė sė shumti ishte i pėrqendruar tek pushtuesit dhe sundimtarėt tiranė, diktatorėt e ndryshėm, si dhe prijėsit e mėdhenj ushtarakė tė historisė njerėzore. Njė kohė tė gjatė, si prioritet nė "top listėn" e personaliteteve mė tė egra tė historisė njerėzore ka qenė imperatori i ēmendur romak NERONI. Ai, pėrpos faktit se, sipas rregullave tė numerologjisė, pėr tė pėrmbushur kriterin e vlerės sė 666, emrit tė tij i mungonte dhe njė germė "N", ai, sot e kėsaj dite, ende e mban kėtė prioritet. Me njė keqardhje ndaj kundėrshtarėve tė shumtė tė tyre, Napoleoni, Hitleri dhe Stalini kanė rėnė nga kriteret e kėtij klasifikimi numerologjik. Nė vitet e fundit, mbreti i pakurorėzuar i prapėsisė, egėrsisė dhe tė keqes, okulisti Alister Krol, themeluesi i vėllazėrisė magji-zeze, e quajtur "Agimi i artė", i cili ka vdekur mė 1947, sinqerisht ka besuar se pikėrisht ai ėshtė "egėrsira Antikrisht" qė fshihet prapa numrit 666. Vetė, me plot krenari, publikisht nėnshkruhej si "Egėrsira e madhe 666", ose si "TOMEGA THERION", qė nga gjuha greke do tė thotė egėrsirė apo bishė, e qė sipas sistemit hebraik tė pėrllogaritjes numerologjike, pėrfitohet numri 666. Numri 666 mund tė haset edhe nė simbolikėn e vėllazėrive tė ndryshme masonerike, tė cilėn ata e kanė shprehur si identitet edhe nė nivele publike me karakter shtetėror. Ta zėmė, konstruksioni artistik i piramidės sė madhe e ndėrtuar nga qelqi dhe profilet e hekurit nė hyrje tė muzeut tė LUVRIT nė Paris, pėrbėhet nga 666 dritaret qelqore dhe e njėjta ėshtė ndėrtuar me urdhėr tė vetė presidentit francez Zhak Shirak.

Nė anėn tjetėr, okulistėt dhe pėrkatėsit e vėllazėrisė shpirtėrore tejet tė pėrhapur nė botė e quajtur "Newage" (Gjenerata e re), nė kėrkim tė instuticioneve zyrtare qė pėrputhen me numrin e mallkuar, kanė regjistruar se shėrbimi postar i Britanisė sė Madhe nė ishujt e Foklandės, mė vitin 1982, ka pasur numrin 666, ndėrsa njė komentim mė autentik tė mundėsisė sė lidhjes shtetėrore britanike me kėtė numėr e ka dhėnė burrėshtetasi dhe politikani anglez Tomas Mekolli. Ai konstatonte se "bisha numerike biblike" ėshtė e fshehur prapa institucionit tė njohur shtetėror britanik me 666 anėtarė. Kėtu Mekolli e kishte fjalėn pėr Parlamentin e Britanisė sė Madhe, i cili, me deputetėt dhe gjithė personelin tjetėr teknik tė punėsuar nė tė, numėron gjithsej 666 njerėz tė angazhuar.

Ndoshta kjo hamendje na duhet paksa e tepruar, por shumica sot, mendojnė se Mekolli s'ka gabuar edhe aq.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-03-12, 21:19   #14
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Disa fenomene tė mistershme


Shkenca ka fuqinė tė shfrytėzojė energjinė, t’i lejojė njerėzit tė fluturojnė, tė ndihmojė nė kurimin e sėmundjeve dhe tė shpjegojė shumė rreth botės. Por, edhe pse ėshtė e mrekullueshme dhe e dobishme, shkenca nuk mund tė shpjegojė gjithēka. Shkencėtarėt mund tė mos e zbulojnė kurrė se si ka lindur universi e as nuk mund tė ndihmojnė nė zgjidhjen e ēėshtjeve tė besimit, ashtu si kanė lėnė tė pashpjeguara plotėsisht edhe fenomenet qė lidhen me botėn paranormale. Edhe pse mund tė shpjegojė shumė fenomene tė ēuditshme, disa mistere mbeten pėr t’u zgjidhur - shpeshherė sepse nuk ka informacion tė mjaftueshėm pėr tė arritur nė njė vendim pėrfundimtar. Disa nga kėto fenomene ndoshta njė ditė do tė kuptohen plotėsisht, si shumė gjėra qė dikur ishin mistere dhe tė pashpjegueshme (si pėr shembull, shkaqet e sėmundjeve) tashmė janė njė njohuri e pėrgjithshme... Megjithatė pėr epokėn tonė ato mbeten ende mistere dhe askush deri mė sot nuk ka arritur t’i shpjegojė, tė paktėn nė mėnyrė tė kėnaqshme

Lidhja trup/mendje


Shkenca mjekėsore vetėm sa ka filluar tė kuptojė mėnyrat se si mendja ndikon trupin. Efekti Placebo pėr shembull, tregon se njerėzit mund tė ēlirohen nga simptoma tė ndryshme sėmundjesh vetėm duke besuar se kurat janė efektive, pavarėsisht nėse ato janė apo jo. Studimet kanė treguar se gjatė periudhave tė traumave, njerėzit ngulitin pėrvoja qė kanė nivele tė larta pėrmbajtjeje emocionale. Trupi mund tė mbajė informacion pėrtej nivelit tė ndėrgjegjes, si mekanizėm mbrojtės, kėshtu qė kujtimet priren tė shkėputen ose tė kthehen nė amnezi. Informacioni nuk ėshtė i vlefshėm nė gjendjen normale tė ndėrgjegjshme dhe mekanizmi mbrojtės i trupit na mban larg nga pozicioni ku vetėdija e trup/mendjes sonė e interpreton tė dhimbshme apo traumatike. Njė zonjė e quajtur Evy McDonald nė vitin 1980 u diagnostikua me sėmundjen Amyotrophic Lateral Sclerosis. Mjekėt i dhanė asaj vetėm njė vit jetė. Sot, pas shumė vitesh, ajo jo vetėm qė ėshtė gjallė, por gėzon shėndet tė plotė. Duke pėrdorur vetėm procese tė kuptuara nė mėnyrė tė thjeshtė, aftėsitė e trupit pėr tė shėruar veten janė shumė mė mbresėlėnėse se ēdo lloj gjėje qė mjekėsia moderne mund tė krijojė.

Fuqia psikike dhe perceptimi superndijor

Fuqitė psikike dhe perceptimet superndijore renditen nė majė tė fenomeneve tė pashpjeguara, jo pėr ndonjė arsye tjetėr veē bindjes shumė tė pėrhapur nė tė. Psikika i referohet forcave apo agjentėve me natyrė paranormale. Kėrkuesit kanė testuar njerėz qė pretendojnė se kanė fuqi psikike, ndonėse rezultatet nėn kushtet e kontrolluara nė mėnyrė specifike kanė qenė negative ose tė paqarta. Disa kanė argumentuar se fuqitė psikike nuk mund tė testohen ose, pėr disa arsye, zvogėlohen nė prani tė skeptikėve apo shkencėtarėve. Nėse kjo ėshtė e vėrtetė, shkenca nuk do tė jetė kurrė e aftė tė provojė apo tė pėrgėnjeshtrojė ekzistencėn e fuqisė psikike. Nga i fitojnė fuqitė psikikėt? Skeptikėt argumentojnė se hilet dhe fuqia e sugjestionimit ėshtė gjithēka qė ka lidhje me fuqitė psikike. Ata qė besojnė, zakonisht mendojnė se ėshtė njė dhunti qė e kanė tė gjithė njerėzit, por shumica nuk e zhvillojnė. Disa njerėz kanė lindur me kėtė dhunti tė zhvilluar fuqishėm. Dhuntia ėshtė argumentuar si ndjeshmėri e zmadhuar e tė gjitha apo disa shqisave.

Pėrvojat nė prag tė vdekjes dhe jeta pas saj

Njerėzit qė kanė qenė njėherė pranė vdekjes kanė raportuar pėrvoja mistike, si: shkėputja prej trupit, ngritja nė ajėr, prania e njė qenie shumė tė dashur prej drite - ndonjėherė e interpretuar si Perėndia, duke kaluar nė njė tunel e pas kėsaj duke dalė nė dritė, duke u bashkuar me tė dashurit e tyre etj. Meqenėse kėto pėrvoja janė tė thella, askush nuk ėshtė kthyer me prova apo informacione tė vėrtetueshme nga “pėrtej varrit”. Komuniteti shkencor ėshtė shumė i pėrēarė nė kėto pėrvoja. Skeptikėt sugjerojnė se ato janė tė shpjegueshme si natyrale dhe halucinacione tė parashikueshme nga truri i traumatizuar. Ndėrsa shkencėtarėt paranormalė i etiketojnė si dėshmi e jetės sė pėrtejme. Raste tė tilla shpeshherė janė raportuar pasi individi ėshtė shpallur i vdekur klinikisht, ose shumė pranė vdekjes. Me zhvillimet e reja nė teknikat e kardiologjisė, numri i kėtyre pėrvojave po rritet nė mėnyrė tė vazhdueshme. Nėse janė apo jo halucinante kėto pėrvoja, kanė efekt tek vėzhguesi. Shumė raporte tė pėrvojės pranė vdekjes duken se pėrfshijnė elemente tė cilėt, sipas disa teoricienėve, mund tė shpjegohen vetėm nga vetėdija jashtė trupit. Pėr shembull, njė grua e pėrshkroi nė mėnyrė tė detajuar njė instrument kirurgjik tė cilin nuk e kish parė mė parė, po ashtu edhe njė bisedė qė kishte ndodhur ndėrsa ajo ishte nė anestezi totale. Nė njė tjetėr rrėfim, nė Holandė, njė infermiere i hoqi protezat e dhėmbėve njė pacienti tė pavetėdijshėm, qė vuante nga njė atak nė zemėr dhe kur po dilte nga spitali ia kėrkoi t’ia kthente. Nėse janė ose jo paranormale kėto pėrvoja, asnjė nuk mund ta vėrtetojė plotėsisht apo ta hedhė poshtė. Megjithatė ėshtė e qartė qė asnjė model psikologjik apo fiziologjik nuk mund t’i shpjegojė tė gjitha pėrmbajtjet e pėrvojave pranė vdekjes. Dukuria paradoksale e ngritjes nė ajėr, vetėdija e kthjellėt dhe mendimet logjike gjatė periudhės sė paaftėsisė sė aktivitetit cerebral ngre shumė pikėpyetje pėr kuptimin tonė rreth vetėdijes dhe lidhjen me funksionimin e trurit. Debati vazhdon ende, pa gjetur njė zgjidhje logjike.

UFO-t

Nuk ka dyshim se disqet fluturues tė njohura si UFO - Objekte Fluturuese tė Paidentifikuara (Unidentified Flying Objects) ekzistojnė - shumė njerėz shohin gjėra nė qiell qė nuk mund t’i identifikojnė, duke i renditur nga avionėt te meteorėt. Nėse kėto objekte dhe drita janė ose jo anije jashtėtokėsore, kjo ėshtė njė ēėshtje tjetėr. Duke i dhėnė distancat fantastike dhe pėrpjekjet e pėrfshira nė ardhjen nė Tokė nga universi, njė skenar i tillė duket i pabesueshėm. Edhe pse hetime tė kujdesshme kanė zbuluar shkaqe tė njohura pėr raportet mė tė para, disa incidente UFO-sh do tė mbeten gjithnjė tė pashpjeguara. Raportime pėr fenomene tė pazakontė ajrorė datojnė qė nė kohėt e lashta (disqe fluturuese nė piktura shpellash nė Hunian 47.000 vjet para Krishtit. Nė jug tė Francės 20.000 vjet para Krishtit etj.), por raportimet e shikimit tė UFO-ve nisėn tė bėheshin mė tė zakonshėm pasi u reklamuan gjerėsisht nė Shtetet e Bashkuara nė vitin 1947. Qė prej asaj kohe janė raportuar me dhjetėra mijėra raste. Njė shkencė e re me emrin Ufologji merret me pėrpjekjet kolektive tė atyre qė studiojnė raportet mbi UFO-t dhe provat e shoqėruara. Edhe pse Ufologjia nuk pėrfaqėson njė program akademik kėrkimi, UFO-t kanė qenė subjekt i shumė hetimeve gjatė viteve. Gjatė zbritjes sė njė disku fluturues nė korrik tė viti 1952 , i parė me imazhe nga radarė mbi Uashington, FBI-ja u informua nga inteligjenca e drejtorisė sė forcave ajrore. Ata mendonin se “disqet fluturuese” nuk ishin as iluzione optike e as fenomene atmosferike, por ata shtuan se disa oficerė ushtarakė po konsiderojnė seriozisht mundėsinė e anijeve ndėrplanetare. CIA nisi shqyrtimin e brendshėm shkencor ditėn tjetėr. Disa shkencėtarė tė CIA-s po i konsideronin seriozisht si jashtėtokėsorė. Pėrkrah vėzhgimeve tė imazheve, rastet ndonjėherė kanė edhe prova fizike (kontakte me radarė ose fotografi , gjurmė tė uljes sė anijes, interferenca elektromagnetike dhe efekte fiziologjike dhe biologjike) duke pėrfshirė shumė raste tė studiuara nga ushtria. Statistikat e pėrpiluara nga studimet e forcave ajrore tė Shteteve tė Bashkuara nga 1947 deri nė 1970, kanė zbuluar se epėrsia e fortė e vėzhgimeve tė identifikuara vinte si pasojė e keqidentifikimeve, mashtrimeve dhe nga kėto, tregimet jonormale pėrbėnin njė pėrqindje tė vogėl tė tė gjithė rasteve. Shumė vėzhgime tė UFO-ve janė ngjarje kalimtare dhe zakonisht nuk ka asnjė mundėsi pėr pėrsėritjen e testit nga metoda shkencore. Pavarėsisht kėtyre, shumė raste mbeten tė pashpjeguara.

Dezha Vu

Deja vu ėshtė njė shprehje franceze qė do tė thotė “e parė mė parė”, duke iu referuar njė ndjesie tė veēantė, tė ēuditshme, tė qartė dhe tė mistershme njėkohėsisht, sikur njė skenė apo rrethanė e caktuar duket e pėrjetuar mė parė. Deja vu-ja ėshtė pėrkufizuar si “tė kujtosh tė ardhmen”. Pėrvoja e “mėparshme” shpeshherė i atribuohet njė ėndrre, megjithėse nė disa raste ėshtė njė ndjenjė e fortė se kjo situatė ka ndodhur me tė vėrtetė nė tė kaluarėn. Disa ia atribuojnė deja vu-nė pėrvojave psikike ose sekuenca tė pakėrkuara tė jetėve tė mėparshme. Pėrvoja e deja vu-sė duket se ėshtė shumė e pėrhapur. Nė studime formale rreth 70% e njerėzve kanė raportuar se kanė pėrjetuar tė paktėn njė herė (kjo pėrqindje i pėrket grup moshės nga 15-25, kur mendja ėshtė ende subjektive pėr tė vėnė re ndryshimet nė mjedisin rrethues). Referenca tė pėrvojave tė deja vu-sė gjithashtu janė gjetur nė literatura tė kaluara, duke dėshmuar se nuk ėshtė fenomen i ri.

Njė person mund tė dijė rrugėn apo peizazhin e njė qyteti qė nuk e ka vizituar mė parė, duke u habitur nė tė njėjtėn kohė se si ka mundėsi tė ndodhė. Disa sugjerojnė se leximi i njė rrėfimi tė detajuar tė njė vendi mund tė pėrfundojė nė kėtė ndjesi, kur mė vonė ky vend vizitohet. Shpjegimi mė i zakonshėm nuk e sheh deja vu-nė si akt i njohjeve paraprake apo profecisė, por njė anomali e kujtesės. Njė tjetėr teori e shpjeguar ėshtė ajo e vegimeve. Ashtu si sugjeron teoria, njė sy mund ta regjistrojė atė qė sheh njė fraksion sekonde mė shpejt se tjetri, duke krijuar atė ndjesi tė fortė kujtese mbi tė njėjtėn skenė e parė nė tė mijtėn e sekondės mė vonė nga syri tjetėr. Megjithatė edhe kjo dėshton nė shpjegimin e fenomenit kur janė tė pėrfshirė edhe informacione tė tjerė ndijorė, si pjesa dėgjimore dhe veēanėrisht pjesa digjitale. Njė lidhje reciproke klinike ėshtė gjetur mes pėrvojės sė deja vu-sė dhe ērregullimeve, si skizofrenia apo ankthi, dhe se pėrvoja ka gjasa tė rritet me subjektet qė janė nė kėto kushte. Ky korrelacion i ka ēuar disa kėrkues pėr tė spekuluar se pėrvoja e deja vu-sė ėshtė anomali neurologjike e lidhur me shkarkimet e tepėrta elektrike nė tru. Bashkė me intuitėn, kėrkimet nė psikologjinė njerėzore mund tė ofrojnė mė shumė shpjegime natyraliste, por pėrfundimisht shkaku dhe natyra e vetė fenomenit mbeten mister.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-03-12, 21:19   #15
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Fantazmat

Qė nga tragjedia e Doruntinės, kur i vėllai Kostandini, u ngrit nga varri pėr tė mbajtur amanetin, deri te filmat me fantazma, shpirtrat e tė vdekurve janė shfaqur shpesh nė kulturėn dhe folklorin tonė. Shumė njerėz kanė raportuar se kanė parė shfaqje tė hijeve tė panjohura si edhe tė njerėzve tė dashur apo tė tė afėrmve. Edhe pse prova pėrfundimtare pėr fantazmat mbeten tė pakuptueshme, dėshmues tė sinqertė vazhdojnė tė raportojnė pamje, duke fotografuar deri madje duke komunikuar me fantazmat. Fenomeni mund tė pėrfshijė shfaqje, shqetėsime me zhurma tė mistershme, frymėmarrje tė ftohta, tinguj hapash, zėra si edhe aroma tė ndryshme. Fantazmat janė fenomen tepėr i diskutuar. Kritikėt e dėshmitarėve okularė tė fantazmave sugjerojnė se kufizimi i perceptimit njerėzor dhe shpjegimi i zakonshėm fizik mund tė arsyetojnė shikime tė tilla. Pėr shembull, ndryshimi i trysnisė nė njė shtėpi mund tė bėj dyert qė tė pėrplasen ose dritat nga njė makinė kalimtare mund tė reflektojnė pėrmes dritares natėn. Sipas hetuesit skeptik Joe Nickell: “...shikimi periferik ėshtė shumė i ndjeshėm dhe mund tė mashtrohet lehtė, sidomos natėn vonė, kur truri ėshtė i lodhur dhe ka mė shumė mundėsi t’i keqinterpretojė pamjet dhe tingujt. Mendohet qė tingulli ėshtė njė tjetėr shkak pėr shikimin e fantazmave. Frekuencat mė tė ulėta se 20 hertz quhen infra tinguj dhe janė normalisht tė padėgjueshme, por shkencėtarėt britanikė Richard Lord dhe Richard Wiseman kanė nxjerrė pėrfundimin se “infra tingujt mund t’i bėjnė njerėzit tė ndjejnė prani tė huaja nė dhomė apo ndjenja tė pashpjegueshme ankthi apo frike. Helmimi me monoksid karboni, qė mund tė shkaktojė dėgjim tė fuqishėm dhe halucinacione pamore, depresion dhe ndjesi tė pėrgjithshme sėmundjeje dhe frike, ėshtė njohur si shpjegim i mundshėm pėr shtėpitė e pushtuara nga fantazmat, qė nga vitit 1921”. Disa kėrkues, si profesor Michael Persinger, kanė arsyetuar se ndryshimet nė fushat gjeomagnetike (tė krijuara nga lėkundjet tektonike nė koren e tokės apo nė aktivitetin diellor) mund tė stimulojnė tėmthat e trurit dhe tė prodhojnė shumė nga pėrvojat e shoqėruara me fantazmat. E gjithė kjo hipotezė ėshtė kundėrshtuar dhe ka hapur njė debat tė gjerė. Ndėrsa hetuesit e fantazmave shpresojnė qė njė ditė tė provojnė se tė vdekurit mund tė kontaktojnė me tė gjallėt, duke siguruar njė pėrgjigje pėrfundimtare ndaj misterit.

Zhdukjet misterioze

Njerėzit zhduken pėr arsye tė ndryshme. Disa arratisen, disa humbasin nė aksidente, disa rrėmbehen dhe vriten, por pjesa mė e madhe janė gjetur. Kjo nuk ka ndodhur me zhdukjet vėrtet tė mistershme. Qė nga ekuipazhi i Marie Celeste te Jimmy Hoffa, Amelia Earhart, dhe Natalee Holloway, disa njerėz janė zhdukur pa lėnė gjurmė. Kur personat e humbur janė gjetur, ka ndodhur gjithmonė pėrmes punės kėrkimore tė policisė, dėshmive ose aksidenteve, kurrė prej detektivėve psikikė. Por kur provat mungojnė dhe udhėheqėsit kanė humbur, as policia dhe as shkenca tradicionale nuk mund tė zgjidhin krimin.

1872, Mary Celeste: anija u nis pėr lundrim nga porti i Nju Jorkut drejt Xhenovės nė Itali mė 5 nėntor. Anija britanike “De Gratia” e zbuloi anijen tė braktisur nė 5 dhjetor. Tė gjithė nė bordin e Mary Celeste-s ishin zhdukur: kapiteni, familja e tij dhe 14 burrat e ekuipazhit. Anija ishte krejtėsisht nė rregull me furnizim tė bollshėm dhe nuk kishte asnjė shenjė dhune. Fati i ekuipazhit mbetet mister edhe sot e kėsaj dite.

1918, Ciklopi, Bashkim Sovjetik: flota detare me qymyr duhej tė shpėrndante karburant dhe lėndė tė tjera nė luftanijen nė Shtetet e Bashkuara gjatė Luftės sė Parė Botėrore. Ajo u zhduk gjatė rrugės nga Brazili pėr nė Baltimorė. Anija ankoroi pėr pak kohė nė ishujt Barbados mė 3-4 mars. Meqenėse nuk arriti nė datėn e paracaktuar, 13 mars, nė Baltimorė, filluan kėrkimet, por as rrėnojat e saj dhe asnjė nga 309 personat nė bord nuk u gjetėn kurrė. Shkaku i humbjes mbetet ende i panjohur.

1928, Köbenhavn: anija trajnuese e lundrimit me ekuipazh prej 75 vetash, duke pėrfshirė edhe 45 kadetė, lundronte nga River Plate drejt Melburnit, Australi mė 14 dhjetor. Kontakti i fundit me radio me anijen u bė mė 22 dhjetor dhe gjithēka dukej mirė. Köbenhavn-i dhe ekuipazhi i saj u zhdukėn pa asnjė gjurmė dhe askush nuk e di se ēfarė u ka ndodhur.

Sipas njė shkrimtari paranormal John Keel, shumė zhdukje paranormale mund tė jenė rezultat i vrimės nė fabrikėn e realitetit, ku njerėzit apo objektet kalojnė pėrmes njė vrime jashtė sė njohurės, duke lėvizur nė njė dimension tjetėr, duke mbetur jashtė botės sonė nė terma tė kohės dhe hapėsirės, duke iu shkaktuar zhdukjen. Njė numėr i konsiderueshėm zhdukjesh implikojnė UFO-t, si rasti i Frederick Valentich, njė pilot 20-vjeēar, i cili u zhduk nė njė fluturim nga King Island nė ngushticėn australiane mes Viktorias dhe Tasmanisė mė 21 tetor 1978. Trekėndėshi i Bermudave i njohur gjithashtu si trekėndėshi i djallit ėshtė njė zonė nė veriperėndim tė Oqeanit Atlantik, nė tė cilin njė numėr avionėsh dhe anijesh lundruese janė zhdukur nė ato tė ashtuquajtura rrethana pėrtej kufijve tė gabimit njerėzor apo veprimtarive tė natyrės. Disa prej tyre i atribuohen paranormales: njė pezullim i ligjeve tė Fizikės ose aktivitet i qenieve jashtėtokėsore. Edhe pse incidente tė shumta janė raportuar pa saktėsi ose janė zbukuruar nga autorėt e vonshėm, shumė tė tjera mbeten tė pashpjeguara.

Intuita

Megjithėse e quajmė ndjesi tė brendshme, “shqisė tė gjashtė” etj., tė gjithė e kemi pėrjetuar intuitėn nė njė situatė apo nė njė tjetėr. Sigurisht, ndjenjat e brendshme shpeshherė janė tė gabuara, por ato duken se janė tė vėrteta nė shumicėn e rasteve. Shumė njerėz besojnė se intuita ėshtė njė formė fuqie psikike, njė mėnyrė pėr tė futur misterin apo njohuritė e veēanta rreth botės sė tė ardhmes.
Psikologėt vėrejnė se njerėzit nė mėnyrė tė pavetėdijshme marrin informacion rreth botės qė na rrethon, duke na udhėhequr nė njė skenė tė dukshme ose informacion tė njohur, pa e kuptuar saktė se si apo pėrse e dimė. Por rastet e intuitės janė tė vėshtira pėr t’u provuar apo studiuar dhe psikologjia mund tė jetė vetėm njė pjesė e pėrgjigjes.

Nga pėrkufizimi, intuita nuk ka vlefshmėri objektive. Gjithsesi ėshtė shumė e pėrhapur si njė fenomen i dukshėm. Pėr kėtė arsye ėshtė bėrė subjekt i studimeve nė Psikologji, si edhe ēėshtje e interesit pėr tė mbinatyrshmen.

Intuita supozohet tė jetė njė formė e hyrjes sė drejtpėrdrejtė. Por, hyrje e drejtpėrdrejtė nė ēfarė? Ndoshta intuita ėshtė mėnyra e mendjes pėr tė ndėrvepruar drejtpėrdrejt me idealet platonike apo esencat fenomenologjike. Kanti ka thėnė se si hapėsira, ashtu dhe koha janė tė lidhura me intuitėn. Me fjalė tė tjera, ai mendonte se shqisat ndėrveprojnė me intuitat tona transcendente pėr tė prodhuar njė njohuri sintetike a priori. Seria e tė dhėnave tė pėrftuara nga shqisat tona apo pėrvojat shqisore pėrbėjnė intuitėn. Dikush mund tė argumentojė se intuita ėshtė e pavarur nga shqisat tona. Kėshtu qė kėto mund tė mos jenė pasojė e informacioneve shqisore tė llogaritjes apo tė procedimit dhe manipulimit tė sė njėjtės. Bergson-i e pėrshkruan si njė lloj intuite empatike instiktive, e cila percepton objekte dhe njerėz, identifikohet me ta dhe nė kėtė mėnyrė derivon njohuri rreth absolutes. Spinoza mendonte se njohuria intuitive ėshtė mė superiore (si njohuri empirike dhe njohuri shkencore). Ajo bashkon mendjen me qenien e pėrjetshme dhe zbulon atė nė njė univers tė lashtė e tė shenjtė.

Por a janė intuitat me tė vėrtetė a priori apo zhvillohen si pėrgjigje tė njė realiteti relativisht tė qėndrueshėm nė ndėrveprim me tė? A kemi pasur intuita nė njė univers kaotik, kapriēioz, tė paparashikueshėm dhe tė parregullt?


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 16:25.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.