Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Politika & Shtypi > Politika > Dr Ibrahim Rugova 1944 - 2006
Emri
Fjalėkalimi
Dr Ibrahim Rugova 1944 - 2006 Mė 21 janar 2006 pushon sė rrahuri zemra e Presidentit tė Parė tė Kosovės, Dr Ibrahim Rugova



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 08-09-09, 22:52   #1
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

Enver Bytyēi


Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugovės



Pėrmbajtja:



- Parathėnie e autorit

- Nė vend tė njė parathėnie nga Carl Bildt *- ministėr i Punėve tė Jashtme tė Suedisė, ish- i ngarkuar i BE-sė pėr Ballkanin

- Pak fjalė hyrėse



Pjesa I

Jeta dhe veprimtaria politiko-shoqėrore e Ibrahim Rugovės



1. Fėmijėria dhe edukimi

2. Filozofia e tė sfiduarit

3. Veprimtaria intelektuale

4. Veprimtaria politike



Pjesa II

Rugova ndryshe



1. Konteksti rajonal

2. Pėrgjegjėsia pėr ta mposhtur revanshin serb

3. Mbijetesa nė kushtet e planeve asgjėsuese

4. Veēoritė e zhvillimeve dramatike nė Kosovė e ish-Jugosllavi.

5. Efektet e menēurisė politike tė Ibrahim Rugovės.



Pjesa III

Gandhi i Prishtinės dhe i Ballkanit



1. Specifika e gandhizmit rugovian

2. "Ne jemi kėtu..."

3. Filozofia e refuzimit

4. Ta lexosh mendimin filozofik tė Ibrahim Rugovės

5. Papa Gjon Pavli i II dhe Nėnė Tereza frymėzimi i Presidentit



Pjesa IV

Babai i Kombit



1. Ibrahim Rugova pėr Kosovėn si Xhorxh Uashington pėr Amerikėn

2. Fenomeni Rugova dhe strategjia nacionale e Tij.

3. Arkitekti i shtetit tė pavarur, tė lirė e demokratik

4. Heroi i Pavarėsisė

5. Rugova, pavarėsia dhe historia e re e Kosovės.



Pjesa e V

Dimensioni i Ibrahim Rugovės si personalitet ndėrkombėtar



1. Filozofia e qasjes ndėrkombėtare

2. Miqtė dhe partnerėt e Rugovės

3. Kundėr ēdo kompromisi nė qėllimin final

4. Nuk kishte dėshtuar Rugova, kishte dėshtuar Europa

5. Rugova si personalitet nderi





Pjesa e VI

Presidenti Rugova dhe kthesa e lidhjeve Prishtinė - Tiranė



1. Vizion i ri pėr rolin e Shqipėrisė nė Kosovė dhe anasjelltas.

2. Kthesa e madhe

3. Dyshja Rugova - Berisha

4. Marrėdhėniet midis Rugovės dhe socialistėve.

5. Njė vlerėsim i shkurtėr rreth aventurave antiRugovė



Pjesa VII

Kritikė: Rugova dhe kundėrshtarėt e hijes sė tij



1. Presidenti historik i Kosovės dhe dėshtakėt antirugovė tė Tiranės

2. Frika prej bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė.

3. Rugova peng i Beogradit, Tirana peng i Rugovės.

4. Fundi i euforisė antirugovė tė Tiranės zyrtare.

5. Dėshtimi i pėrpjekjeve antirugovė.

6. Kush ishin njerėzit e Milosheviēit nė Shqipėri?

7. E vėrteta pėr Rugvėn zbulohet nė Perendim e fshihet nė Tiranė.

8. Kundėrthėniet mbi ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė.

9. E vėrteta e provuar nė gjyqin e Hagės

10. Ibrahim Rugova dhe Adem Jashari janė simboli i lirisė sė Kosovės



Pjesa VIII

Ndikimi dhe aktualiteti i filozofisė sė Rugovės



1. Modeli Rugova pėr shtetin e Kosovės

2. Pėrkatėsia e trashėgimisė sė Rugovės

3. Rugova i munguar

4. Pėrfundime


Nė vend tė njė parathėnie:


Carl Bildt *- ministėr i Punėve tė Jashtme tė Suedisė, ish- i ngarkuar i BE-sė pėr Ballkanin.

Ibrahim Rugova

Me humbjen e Ibrahim Rugovės, Kosova humbet tė vetmin njeri, i cili nė kohėrat kritike mundi tė bashkonte dhe moderonte skenėn e pėrcarė politike. Rugova ishte njė karakter i vėshtire, por impresionues. Ndonėse asnjėherė i qete dhe i rehatshem me politiken boterore, ai u shfaq si forca politike mė e madhe nė Kosovėn e kohėve moderne. Gjatė viteve kur Kosova udhėhiqej nga Serbia, ishte Ibrahim Rugova ai qė u bė simboli i luftės paqėsore pėr tė drejtat e njerėzve nė Kosovė. Gjithmonė kundėr pėrdormit tė dhunės, ai u shfaq si njė force morale e fuqishme dhe tėrhoqi vėmendjen e gjithe botės. Ishte koha kur Milosheviēi anulloi autonominė e Kosovės kur shkrimtari Ibrahim Rugova u shfaq si lider jo-zyrtar i provincės, i cili krijoi Lidhjen Demokratike te Kosoves (LDK). Ai refuzoi tė merrte pjesė nė zgjedhjet jugosllave pavarėsisht se votat shqiptare mundej shumė thjesht ta kishin kthyer balancėn kundėr Milosheviēit dhe tė kishin ndėrtuar njė system tė pėrpunuar institutesh paralele, veēanėrisht nė edukim. Nėse ai do tė kishte mundur tė arrinte njė ujdi tė pėrhershme mes Kosovės dhe Serbisė ėshtė njė ēeshtje, pėrgjigjen e tė cilės nuk do ta dimė kurrė. Por sigurisht qė kishte pėrpjekje nga tė dyja palėt, tė cilat nuk dukeshin komplet tė pashpresa nė atė kohė.

Por rrjedhimisht, njė brez mė i ri, mė militant dhe mė pak tė durueshėm morėn pushtetin dhe nisėn luftėn. Kur UĒK-ja – Ushtria Clirimtare Kosovare – doli nė skenė, ata vepruan ashtu edhe kundrejt politikės sė Rugovės si dhe tė grupit tė tij politik. Ndoshta mund ta kemi harruar tashmė, por nė fakt qe dhe njė tip lufte civile e egėr ndėrmjet shqiptarėve tė Kosovės. Ēfarė ndodhi me Rugovėn gjatė luftės sė Kosovės nuk ka qenė asnjėherė tepėr e qartė pėr mua. Ai qėndroi nė Prishtinė, por pastaj deshi tė largohej dhe Millosheviēi e la tė ikte me aeroplan nga Beogradi nė Romė, pavarėsisht se kjo ndodhi pas njė takimi publik mes tyre.

Kur Serbisė i duhej tė hiqte dorė nga Kosova, forcat qė pėrbėnin UĒK-nė prisnin qė tė merrnin tė gjithė pushtetin dhe vėrtet qė s’donin tė kishin tė bėnin fare me Rugovėn. Por ata i bėnė llogaritė gabim. Larg diskreditimit, ai u rikthye si njeriu mė i respektuar nga popullsia dhe nė mars tė 2002 ai u zgjodh president i Kosovės pa ndonjė farė konkurence. Si rrjedhim ai u ngrit dhe moderoi skenėn politike tė vendit, pavarsisht nga vėshtirėsia pėr ta udhėhequr vendin. Ai ishte mė tepėr filozofik sesa praktik, mė tepėr i moralshėm sesa politik. Ndonjėherė ai rrinte mė tepėr nė shtėpi, duke mbledhur gurėt e tij tė ēmuar dhe nė raste tė veēanta duke ua dhėnė njerėzve qė ai takonte dhe shkėmbente njė bisedė me ta. Do t’i mbaj gurėt qė kam marrė nga Rugova si kujtim nga njė burrė i moralit, dinjitetit dhe integritetit nė njė kohė dhe nė njė zonė ku kėto kualitete ishin dėshpėrimisht tė munguara. Pa dyshim qė Kosova do tė jetė njė vend mė i vėshtirė pa Rugovėn.




Ibrahim Rugova


With the loss of Ibrahim Rugova, Kosovo loses the one person that at critical times could unite and moderate its otherwise very divided political scene.
Rugova was an elusive but impressive personality. Never really comfortable with the world of politics, he nevertheless emerged as the major political force in Kosovo in modern times.
During the years when Kosovo was ruled by Serbia, it was Ibrahim Rugova that become the symbol for the peaceful struggle of the people of Kosovo for their rights. Always opposed to using violence, he emerged as a strong moral force, and caught the attention of the world.
It was when Milosevic revoked the autonomy of Kosovo that the writer Ibrahim Rugova emerged as the unofficial leader of the province. He founded the Democratic League of Kosovo (LDK, refused to take part in the elections of Yugoslavia although the Albanian votes might well have tipped the balance against Milosevic and instead set up an elaborate system of parallel institutions, notably in education.
Whether he could ever have achieved a lasting settlement between Kosovo and Serbia is a question we will never know the answer of. There were certainly attempts from both sides that did not look entirely unpromising at the time.
But eventually a younger, more militant and less patient generation took over and took up arms. When the UCK – the Kosovo Liberation Army – appeared, they did so also in opposition to the policies of Rugova and his political group. We might have forgotten it by now, but there was also what in effect was a savage civil war among the Kosovo Albanians.
What happened during the Kosovo war with him has never been entirely clear to me. He stayed in Prishtina, but then wanted to leave, and Milosevic let him leave with a plane from Belgrade to Rome, although only after a public meeting between the two.
When Serbia had to leave Kosovo, the forces making up the UCK expected to take over completely, and really wanted nothing to do with Rugova.
But they miscalculated. Far from discredited, he returned as the person most respected by the population, and in March 2002 was elected President of Kosovo without much of real competition.
As such, he hovered above and moderated the political scene of the country, although hardly ruling it. He was philosophical rather than practical, moral rather than political.
At times, he seemed more at home collecting his precious stones, and occasionally giving them away to people that he meet and talked to.
I will keep the stones i got from him in memory of a man of morality, dignity and integrity in a time and a region where these qualities were often in desperately short supply.
There is no doubt that Kosovo will be a more difficult place without him.



Carl Bildt

*- ministėr i Punėve tė Jashtme tė Suedisė, ish- i ngarkuar i BE-sė pėr Ballkanin.

http://carlbildt.wordpress.com/2006/...brahim-rugova/


__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 08-09-09, 22:54   #2
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

Pak fjalė hyrėse



Kurrė ndonjėherė mė parė nuk ishte konstruktuar njė vizion aq i qartė dhe njė profil aq dinamik e magjepės, si ai qė kishte vizatuar Ibrahim Rugova pėr vendin e tij e tė shoqėrisė shqiptare. Kurrė ndonjėherė bota shqiptare nuk kishte pėrpunuar njė filozofi aq tė kthjellėt e aq tė kuptueshme pėr tė ardhmen e tyre. Kurrė ndonjėherė ndonjė udhėheqės rajonal e mė gjerė nuk ishte fiksuar me aq kėmbėngulje dhe nuk kishte qenė aq bindės nė shėrbim tė paqes, tė sė drejtės e tė lirisė njerėzore pėr shtetformim e demokraci, sa ēishte Rugova.





Ibrahim Rugova si dhe jeta e veprimtaria politike e tij si udhėheqės politik e shpirtėror i shqiptarėve ėshtė vlerėsuar dhe vazhdon tė ngjallė debat nė mėnyra tė ndryshme e kontraverse. Kundėrshtarėt e Tij e kanė anatemuar, duke u pėrpjekur nė disa raste ta denigrojnė. Bashkėpunėtorėt dhe pėrkrahėsit e Tij e kanė mbėshtetur dhe janė fascinuar me idetė dhe veprimtarinė politike e atdhetare tė liderit tė tyre. Shumica dėrmuese e popullsisė shqiptare dhe disa pakicave nacionale tė Kosovės e kanė mbėshtetur jo vetėm nė fillimet e veprimtarisė politike, por edhe nė rastet, kur Rugova qėndronte nė qendėr tė kritikave dhe kontestimeve tė shumta.

Partnerėt ndėrkombėtarė, tė cilėt kanė pasur rastin ta takojnė e tė bisedojmė me tė, ruajnė kujtime dhe mbresa tė jashtėzakonshme dhe kanė dhėnė vlerėsime tė pazakonta pėr njė politikan jourban e ballkanik. Nė njė shoqėri demokratike e pluraliste ėshtė normale diskutimi pro dhe kundėr njė figure politike tė caktuar, qoftė ajo edhe e pėrmasave tė paarritshme tė Ibrahim Rugovė. Nga ana tjetėr njė mėnyrė e tillė vlerėsimi e debati vetėm sa i ndriēon mė mirė tė vėrtetat dhe sjell nė publik njė realitet, nė tė cilin kanė vepruar instikte e ndjenja njerėzore tė pėrziera si nė njė veprimtari kaosi, nė njė situatė dramatike tė njė shoqėrie nė pushtim e tė kolonizuar prej njė armiku tė pabesė e njėkohėsisht tė "legjitimuar" nga e ashtuquajtura bashkėsi ndėrkombėtare.

Ky fakt e bėn tė dmozdoshėm debatin mbi rolin historik, kulturėn filozofike dhe ndikimin aktual tė njeriut qė pėr dy dekada qėndroi nė qendėr tė njė procesi historik tė papėrsėritshėm jo vetėm nė hapėsirėn shqiptare, por edhe mė gjerė. Megjithė diskutimet kontraverse, qė nė fillim mė duhet tė shkruaj faktin se Ibrahim Rugova mbetet e do tė mbetet personaliteti i vetėm shqiptar me njė profil origjinal, tė paarritshėm deri mė sot nė territoret shqiptare e mė tej nė hapėsirėn ballkanike. Ibrahim Rugova mbetet themeluesi i njė filozofie tė re politike, vlerat e sė cilės vetėm se do tė rriten dhe kurrė ndonjėherė nuk do tė veniten. Ibrahim Rugova ishte dhe do tė analizohet nga shkenca politike bashkėkohore dhe ajo qė do tė pasojė, nga biografėt dhe historianėt si njė rast unikal nė rrafshin shqiptar dhe nė rrafshin ballkaniko-europian.

Si i tillė, duke sjellė njė filozofi tė re, tė pranueshme pėr shumicėn dėrmuese tė shqiptarėve dhe tė botės demokratike perendimore, Rugova do tė ndeshej me idetė konservatore tė njė nacionalizmi folklorik, i cili ishte ushqyer pėr qėllime pushtetmbajtėse nė veēanti gjatė kohės sė sundimit komunist nė Shqipėri. Kjo ndeshje do ta shoqėronte aktivitetin politik tė udhėheqėsit tė pakontestueshėm shqiptar gjatė gjithė periudhės 20 vjeēare, qė nga ai moment kur nė Tiranė nė fillimin e vitit 1991do tė evitonte nderimin pėr ish-diktatorin shqiptar, Enver Hoxha, e deri nė ditėt e fundit tė jetės sė tij. Kjo kundėrshti, midis njė filozofie tė re, tė cilėn e pėrpunoi dhe aplikoi me vendosmėri e pamėdyshje Ai, nga njėra anė, si dhe mentalitetit tė vjetėr, tė ndryshkur e regresiv tė ushqyer nė kohėn e diktaturės komuniste, nga ana tjėtėr, pėrbėn thelbin e debatit kontravers sa i pėrket diskutimit dhe evidentimit tė figurės, rolit dhe kontributit nacional tė presidentit historik tė Kosovės.

Por debatet, diskutimet, analizat, shėnimet e memuaret qė botohen ēdo ditė nė media, kryesisht nė gjuhėn shqipe, nė tė cilat atakohet pa takt dhe pa argumente figura, personaliteti, veprimtaria dhe udhėheqja e Ibrahim Rugovės, besoj se vijnė mė sė shumti nė skenė pėr shkak tė njė veēorie psikologjike tė shqiptarėve: - Ndėr shqiptarėt ėshtė i ngjizur njė lloj egoizmi ekstrem, egoizėm qė ka ēuar gjithnjė nė mospranimin e realiteteve pėr shkak tė cmirės, tė inatit, sipas konceptit "pse ėshtė ai e nuk jam unė", pėr shkak tė prirjes pėr tė qenė demon nė shoqėri dhe pėr ta sunduar atė gjithashtu si demon. Kjo cilėsi negative, e ngjizur si mikrob thuajse te secili nė doza e masa tė caktuara, shfaqet nė shtresat intelektuale e politike ose nė mjediset e biznesit jo vetėm nė Shqipėri, por dhe nė Kosovė, nė Maqedoni e gjetkė. Secili nga ne pretendon se i njeh tė gjitha fushat e dijes, edhe pse mund tė mos dijė shkrim e kėndim, ēdonjėri beson se mendimi i tij pėrbėn njė "tė vėrtetė absolute" dhe nuk duron qė dikush ta kundėrshtojė. Nisur nga ky sens negativ akademikė e studiues tė letėrsisė shqiptare pėrpiqen ė errėsojnė e denigojnė krijimtarinė e kolosėve shqiptarė nė letėrsi, shkenctarė tė rrejshėm, por me grada akademikėsh pėrpiqen tė varrosin shkenctarėt e mirėfilltė, sidomos nė albanologji etj.

Politika shqiptare, duke e mbartur kėtė sėmundje tė rrezikshme pėr shoqėrinė tonė shpesh herė ėshtė shndėrruar nė pengesė tė proceseve tė zhvillimit demokratik. Ndaj mund tė gjykohet se sėmundja e egoizmit ėshtė njė ndėr faktorėt kryesorė tė konflikteve specifike alla shqiptare me karakter denigrues midis pozitės dhe opozitės, si nė Shqipėri, edhe nė Kosovė, ndėr partittė shqiptare nė Maqeoni etj. Gjuha e denigrimit si dhe njė lloj fushate pėr tė pėrvetėsuar meritat nė ēeshtje tė ndryshme tė zhvillimeve politike dhe ekonomike janė dy dukuritė thelbėsore tė asaj qė quhet egoizėm dėmprurės. Gara pėr merita p.sh nė Kosovė ėshtė shfaqur nė procesin lobimit pėr njohjen e shtetit tė ri tė pavarur, nė Shqipėri pėr ndėrtimin e autostradės Durrės-Morinė, nė Maqedoni pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit e nė Mal tė Zi pėr ēeshtje praktike tė tė drejtave tė shqiptarėve. Nėse vėrejmė me kujdes kėto zhvillime, mund tė korrnizohet pėrpjekja individuale pėr tė pėrfituar lavdi e merita tė pamerituara. Pikėrisht kėto cilėsi negative i njohin dhe i kanė shfrytėzuar me mjeshtėri armiqtė e shqiptarėve, me qėllim qė ta pėrēajnė faktorin politik e intelektual shqiptar, me qėllim qė nė vend tė interesave kombėtare tė gjallojnė interesat meskine personale, parciale, deri klanore e individualiste.

Nėse vemė re diskutimet dhe debatet qė janė zhvilluar nė Kosovė dhe mė tej nė hapėsirat shqiptare rreth veprimtarisė dhe ideve politike e nacionale tė Ibrahim Rugovės, duken mjaft qartė shenjat e egoizmit specifik shqiptar, bartės tė tė cilit duket se kanė qenė pikėrisht kundėrshtarėt e liderit karizmatik. Ndėrsa Ibrahim Rugova ishte edhe nė kėtė rrafsh njė personalitet i veēantė. Shembulli i Tij i modestisė dhe pėrkushtimi i tij ndaj Kosovės pa "mburrjet" burracake e kanė lartėsuar figurėn, emrin dhe personalitetin e Tij te qytetarėt e Kosovės. Ky lloj qėndrimi, i ndryshėm nga qėndrimet e shumicės dėrmuese tė politikanėve shqiptarė, ishte rezultat i faktit se Rugova kishte ardhur nė skenėn politike si intelektual i formuar me njė vizion tė ri filozofik, politik e moral.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 22:55   #3
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

Megjithė kėtė Ai edhe pas vdekjes ėshtė bėrė objekt i sulmeve tė egoizmave tė disa personaliteteve politike e intelektuale shqiptare. Ata qė kanė ndjekur me vėmendje kėtė debat dhe ata qė kanė lexuar memuare dhe artikuj tė shumtė nė media ose nė faqet e internetit mund tė konstatojnė se kundėrshtarėve tė Rugovės u mungon argumenti dhe fakti, pėr pasojė edhe logjika pėratėse, ndėrkohė qė ata si tė tilla i shesin oinionet denigruese qė shprehin.

Ibrahim Rugova ishte dhe mbetet pėrgjithnjė modeli i kurajos pėr ta refuzuar ndikimin institucional e shpirtėror serb nė Kosovė. Refuzimi institucional i Serbisė nė Kosovė nga ana e Tij ėshtė i njė lloji specifik, i krahasueshėm me refuzimin e pushtimit britanik nė Indi nga Mahthma Gandhi. Ndėrsa refuzimi psikologjik, ideologjik, shpirtėror, refuzimi i brendshėm ėshtė njė detaj i veēantė, i pazakontė, madje krejt specifik nė radhėn e polikanėve shqiptarė tė tė gjitha kohėve si dhe tė politikanėve nė rajon e mė gjerė. Mohimi rugovian i regjimit dhe ideologjisė sunduese tė Serbisė nė Kosovė nuk ishte njė mohim metafizik i tipit “Unė nuk tė dua dhe pikė!”. Ai ishte mohim nėpėrmjet pohimit tė diēkaje tė re, tė diēkaje tė “ndaluar” nga ligjet dhe mentaliteti serb i sundimit nga njėra anė, si dhe i mirėkuptuar dhe akceptuar nga ligjet e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė vlerave perendimore.

Nga studimi i kėsaj dukurie mė ėshtė dashur tė vij nė pėrfundimin se atakimi i Rugovės dhe figurės sė Tij prej politikanėve e intelektualėve nė Kosovė e nė Shqipėri ka ardhur dhe pėr dy arėsye tė tjera: P.sh, pėr shkak tė njė prirjeje qė meritat tė fitohen duke "groposur" madhėshtinė e tjetrit. Ose qė tė bėhen pėrpjekje "tė dukesh i madh", duke u matur me hijen e mė tė madhit. Nėse vemė re faktin se njė pjesė e madhe e kundėrshtarėve tė Ibrahim Rugovės nė politikė, janė kundėrshtarė tė Ismail Kadaresė nė fushėn e letrave, atėherė mund tė dallojmė qartė kėtė prirje anadollakėsh pėr "tu matė me hijen e mėngjėsit". Gjithashtu mund tė thuhet se shumė prej politikanėve dhe intelektualėve kritikė ndaj Rugovės ndjejnė si tė nevojshme qė tė "groposin", tė fshehin mėkatet e tyre sa i pėrket qėndrimit ndaj ēeshtjes nacionale tė shqiptarėve. Ndėrsa vetė kanė afera tė shumta me shėrbimet shtetėrore e sekrete serbe, kritika ndaj veprimeve transparente tė Rugovės nė raport me Serbinė u shėrben atyre tė shiten si "atdhetarė e nacionalistė". Ky trend ėshtė i rrezikshėm, jo pėr faktin se ky lloj politikani e intelektuali pėrpiqet tė ndryshojė realitetet dhe tė dėmtojė personalitetin e ish-presidentit tė Kosovės, por se krijon kushte pėr tė fshehur afera dhe veprimtari dėmprurėse pėr interesat kombėtare tė shqiptarėve. Edhe mė tej kjo shėrben pėr tu promovuar nė instancat e ndryshme shtetėrore e politike tė Kosovės apo tė Shqipėrisė, promovim tė cilin e nxit gjithashtu faktori politik ndėrkombėtar, me qėllim qė pėrmes kėtyre politikanėve dhe intelektualėve tė "zbutė" dhe "pėrmirėsojė" marrėdhėniet midis Prishtinės e Beogradit.

Megjithatė duket se kundėrshtarėt mė tė pėrkushtuar tė Rugovės kanė filluar tė vihen nė vijėn mbrojtėse, duke e pranuar se "Rugova ishte njė shqiptar i madh", nėse i referohemi njė pėrkufizimi tė gazetarit M. Zeka nė njė emision televiziv tė janart 2009. Gjithėsesi unė besoj se do tė vihet deri te mendimi unik se kurrė ndonjėherė mė parė nuk ishte konstruktuar njė vizion aq i qartė dhe njė profil aq dinamik e magjepės, si ai qė kishte vizatuar Ibrahim Rugova pėr vendin e tij e tė shoqėrisė shqiptare. Se kurrė ndonjėherė bota shqiptare nuk kishte pėrpunuar njė filozofi aq tė kthjellėt e aq tė kuptueshme pėr tė ardhmen e tyre. Se kurrė ndonjėherė ndonjė udhėheqės rajonal e mė gjerė nuk ishte fiksuar me aq kėmbėngulje dhe nuk kishte qenė aq bindės nė shėrbim tė paqes, tė sė drejtės e tė lirisė njerėzore pėr shtetformim e demokraci, sa ēishte Rugova. Pėr kėto arėsye mund tė vihet nė pėrfundimin se sa mė shumė vite kalojnė, aq mė shumė do tė minimizohen dhe do tė harrrohen gabimet njerėzore tė Rugovės, sepse Ai arkitektoi tė ardhmen e njė vendi, Kosovės, tė cilėn pesimistėt e shumtė nė botė e kishin cilėsuar si epiqendrėn e njė lufte shkatėrruese, tė cilėn shpesh e cilėsonin madje dhe si fillimin e "Luftės sė Tretė Botėrore". Me filozofinė e tij politike Ai e shndėrroi nė realitet atė qė mund tė quhet e pamundur pėr logjikėn e shumė shkenctarėve dhe studiuesve nė botėn demokratike. Vetė njohės tė shquar tė arkitekturės historike tė Ballkanit nuk kanė mundur tė besojnė se njė personalitet i kėtyre hapėsirave do tė arrinte tė shkėputej plotėsisht nga konceptet arkaike nacionaliste tė sė kaluarės dhe do tė shndėrrohej nė njė simbol tė luftės moderne pėr liri, pavarėsi e drejtėsi. Ky personalitet erdhi nė jetėn politiko-shoqėrore si i tillė dhe Ai mban emrin e tė shquarit, Ibrahim Rugova.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 22:55   #4
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

Pjesa I



Jeta dhe veprimtaria politiko-shoqėrore e Ibrahim Rugovės



1. Fėmijėria dhe edukimi



Ibrahim Rugova ishte lindur mė 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cėrrcė tė komunės sė Istogut, nė perendim tė Kosovės. Atėherė ishte fundi i Luftės sė Dytė Botėrore kur vendin e pushtuesve gjermanė po e zinin pushtuesit komunistė jugosllavė tė pėrzier me ēetnikėt nacionalistė serbė. Kur u lind Ibrahim Rugova babai i tij, Uka, nuk jetonte. Vetėm pak javė mė parė ai si dhe gjyshi i Ibrahim Rugovės, Rrusta, ishin pushkatuar nga gjyqet partizano-ēetnike serbe nėn akuzėn "se kishin bashkėpunuar me nazistėt gjermanė". Tė dy kėta kishin qenė antikomunistė, anėtarė tė lėvizjes nacionaliste shqiptare tė Ballit Kombėtar. Dhe pikėrisht pėr shkak tė veprimtarisė antiserbe dhe tė luftės kundėr pushtimit shekullor sllav, Ukė Rugova dhe Rrustė Rugova ishin pushkatuar nga partizanėt serbo-jogosllavė pa gjyq.

Nėna Sofė e kishte rritur Ibrahim Rugovėn me shumė vuajtje fizike e shpirtėrore, si njė fėmijė tė vetėm. Ajo si dhe xhaxhai ishin kujdesur aq shumė qė Ai tė rritej dhe edukohej nė frymėn nacionaliste tė tė atit dhe gjyshit tė Tij. Tė gjitha etapat e zhvillimit intelektual tė Rugovės, shkollimi e specializimet e ndryshme, kanė njė pėrmbajtje tė veēantė, atė pėrmbajtje tė cilėn e kishin mbartur nėna dhe xhaxhai i Tij prej babait dhe gjyshit tė Rugovės. Patriotizmi dhe ndjenja pėr tu bėrė i vlefshėm pėr Kosovėn e shqiptarėt ishin thelbi i kėsaj pėrmbajtjeje.

Ky fat i pamėshirshėm, tė cilin pushtuesit serbė tė shekullit tė XX kishin mundur tia sjellin tė gjitha familjeve shqiptare, e kishte bėrė Ibrahim Rugovėn tė rritej me ndjenjėn e sfidės. Gjatė kohės kur mėsonte nė shkollėn fillore nė fshat, apo nė shkollėn e mesme nė Pejė, kishte formuar nė vetvete bindjen se jeta duhet jetuar ashtu siē ajo mund tė vijė. Si mjet pėr ta sfiduar njė jetė me probleme e tekanjoze ai kishte zgjedhur urtėsinė. Bashkėmoshatarėt e tij dėshmojnė se qė nė rininė e hershme Rugova ishte i pėrmbajtur, madje deri nė atė masė sa gjithnjė ndėrhynte pėr tė zgjidhur konfliktet e zėnkat midis bashkėmoshatarėve. "Mosni, nuk ėshtė mirė kėshtu"- u bėnte thirrje fėmijėve "grindavecė", duke dhėnė qė nė atė moshė modelin e logjikės e tė menēurisė popullore.

Nėna dhe gjyshja, si dhe xhaxhai i tij kishin ndikuar qė tia edukonin djalit tė vetėm jetim kėtė sjellje, si sfidė dhe si kusht paraprak pėr ta ruajtur nga fati i keq qė kishte pėsuar i ati dhe gjyshi i Tij. Ai do tė pėrballej me vrasėsit e njerėzve tė dashur, tė cilėt nuk kishte pasur shansin t’i kishte njohur. Por jo nė modelin e kohėve tė shkuara dhe jo me mjetet qė kishin pėrdorur pushtuesit serbė kundėr shqiptarėve nė Kosovė. Shkurt: Jo me dhunė, sepse prej saj nuk kishte tė fituar, kishte pasur vetėm tė humbur, sidomos nė anėn e shqiptarėve. Humbėsit e mėdhenj do tė ishin pėrsėri vetė shqiptarėt. Kur ai erdhi nė krye tė politikės dhe shtetit tė Kosovės e pėrdori kėtė armė taktike me mjeshtėrinė virtuale tė njė artisti. Ndėrkaq kishte ekzaminuar sfidėn kryesore, tė cilėn do tė duhej ta pėrballonte, me qėllim qė jeta tė bėhej mė e kėndshme dhe qė vetė Ai tė ishte mė i pėrkushtuar ndaj saj.

Sigurisht qė i vinte tė ēahej prej inatit se jetim nuk e kishte lėnė Zoti, por pushtuesi serb. Pėr shumicėn e shqiptarėve qė kishin pėsuar fatin e Rugovės do tė ishte mė i lehtė modeli i tė parėve, hakmarrja nė mėnyrė tė dhunėshme kundėr vrasėsve serbė. Shumica e shqiptarėve, tė cilėt kishin marrė armėt pėr ta kundėrshtuar dhe luftuar regjimin e pushtimin serb nė Kosovė ishin thirrė nė emėr tė martirėve, tė njerėzve tė tyre tė dashur, tė cilėt po ashtu ishin sakrifikuar nė luftė me ushtrinė e policinė serbe pėr lirinė e Kosovės. Dėshmorėt dhe martirėt e mėparshėm kishin krijuar ata tė mėvonshmit. Zingjiri i sakrificave sublime pėr atdheun dhe i tė tė sakrifikuarve shtrihej nė tė gjithė brezat e shqiptarėve pa pėrjashtim tė 130 viteve tė fundit, sė paku nga viti 1875 e kėtej. Dhe nė tė gjithė kėtė hark kohor tė gjithė politikaėt dhe udhėheqėsit politikė shqiptarė nė Shqipėri, Kosovė e gjetkė gjithnjė kishin predikuar mjetet e dhunėshme pėr t’u hakmarrė ndaj serbėve, kishin pėrdorur tė njėjtin mjet, dhunėn. Por qė fitoren nuk kishin mundur ta sillnin dhe fatin e Kosovės nuk kishin mundur ta ndryshonin. .......
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 22:56   #5
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

2. Filozofia e tė sfiduarit



Promotheu i Pavarėsisė

(Presidentit historik Ibrahim Rugova)



Nė fillim ishin rrėfimet e nėnėlokes

Bri votrės gati tė fikur

Pėr pushkatimin e babait e gjyshit

E jehonėn e pushkės sė Zhujė Selmanit

Pastaj erdhėn pėrkėdheljet e nėnės si ngushėllim

Dhe jeta vazhdoi ecjen me vuajtjet e saj

Atje nė njė fshat tė vogėl tė Dukagjinit

Ku secili armik e la gjurmėn fatale tė egėrsisė

Nė rrugicat e Pejės



Gani Azemi



Njė jetim i rritur me aq mundime nuk mund tė mos shihte, qoftė dhe me njėfarė arrogance tė fshehur, nė drejtim tė pėrjetėsisė. Jeta e mundimshme dhe sprova e tė rriturit jetim, ndjenja e mospajtimit me faktin se nuk e njihte fytyrėn e babait, mospajtimi me kėtė fat tė imponuar nga njerėzit e njė kombėsie tjetėr (serbėt), pra nga ata qė nuk kishin treguar pikė mėshire, kur ishte fjala pėr ti asgjėsuar dhe shfarosur shqiptarėt, e kishin bėrė Ibrahim Rugovėn tė identifikohej me vetė sfidėn. Te Ai kishte zėnė vend tashmė ideja, imagjinata dhe fantazia e tė qenit sfidues. Ai kishte gjetur gjithashtu mjetet e armėt e domozdoshme pėr kėtė, pėr tė qenė mė nė fund krenar se kishte realizuar amanetin e njerėzve tė tij tė dashur, tė cilėt ishin sakrifikuar pėr kėtė vend. Nė mbi dymilion shqiptarė tė Kosovės do tė gjendeshin sė paku njėmijė ose dymijė tė tillė qė mendonin e besonin nė ato qė besonte Ibrahim Rugova. Por ndėr tė gjithė ata qė besonin e mendonin pėr kėtė ide, vetėm Ai do tė dėshmonte se i pėrkiste njė filozofie tė re, njė mėnyre tė re tė tė menduarit dhe tė vepruarit pėr tu ēliruar nga robėria serbe.

Kjo lloj filozofie ishte formuar nė qenien e Ibrahim Rugovės pėrfundimisht nė kohėn kur Ai kishte marrė kontakt me njohuritė filozofike gjatė studimeve nė universitet. Nė auditoret e Universitetit tė Prishtinės Rugova kishte pėrvetėsuar me pasion tė dyfishtė rrjedhat historike tė kombit qė ai i pėrkiste, tė shqiptarėve si dhe paardhėsve tė tyre, iliro-dardanėve. Aty Ai kishte mėsuar me pasion figurat e shquara tė kombit shqiptar si dhe filozofinė e mendimtarėve tė mėdhenj tė tyre. Pjetėr Bogdani, ndoshta ishte personaliteti dhe udhėheqėsi i madh i shqiptarėve, tek i cili Rugova gjeti adresėn e duhur pėr tu frymėzuar dhe pėr tė ideuar disa piketa tė angazhimit tė Tij politik e historik. Kėtij shkrimtari, luftėtari dhe filozofi katolik shqiptar Ai i kushtoi studimin e veēantė, me tė cilin kishte mbrojtur doktoraturėn nė Universitetin e Prishtinės.

Ndėrkaq, kushdo qė ka dėgjuar me vėmendje ligjėratat e Ibrahim Rugovės, ka vėrejtur se njohuritė e frymėzimet e Tij nga rilindasit e shquar shqiptarė ishin tipar thelbėsor i formimit politik e intelektual. Nga doktrina e rilindasve Rugova kishtė mėsuar faktin se vetėm Perendimi (SHBA-tė dhe Europa) janė e mund tė ishin adresa e vetme pėr ndėrtimin e sė ardhmes sė Kosovės. Nga ajo doktrinė Ai kishte gjetur frymėzimin pėrkatės se "Dituria, menēuria, urtėsia dhe rezistenca janė mjetet e mundėshme, tė cilat sjellin njė ardhmėri tė sigurt dhe tė ndritur".

Natyrisht qė Rugova kėto dije e maksima i kishte zgjeruar gjithashtu gjatė studimeve nė Francė dhe mė pas i kishte projektuar nė veprimtarinė e tij shoqėrore si studiues, si krijues, si letrar, si kritik dhe si gazetar. Nga prindėt kishte marrė gjithmonė kėshillėn pėr durim e urtėsi. Nga filozofia kishte mėsuar gjithnjė se kjo mėnyrė sjelljeje ėshtė mė e dobishme, humane dhe mbi tė gjitha e suksesshme. Ndonėse kishte preferuar me kėnaqėsi tė dėgjonte repertorin patriotik shqiptar, Ai u kishte rezistuar rapsodive patriotike, nė tė cilat, pėrveē grykės sė pushkės e grykės sė topit, nuk gjente vend kėnga e melodia pėr filozofinė e tė menduarit e tė duruarit, si mjet edhe pėr tu ēliruar nga njė sundim i huaj.......
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 22:57   #6
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

3. Veprimtaria intelektuale



Promotheu i Pavarėsisė

(Presidentit historik Ibrahim Rugova)



Dallohej djaloshi i hajshėm me libra nė dorė

Rritej me uratėn e nėnėlokės shtigjeve tė dritės

Nėpėr kohėn e pakohė nuri i shkėlqente si meteor

Netėve tė gjata merrte nektar nga klasikėt e letėrsisė

Nga librat e profesor Bartit

Meditonte mbi harten e leckosur tė Dardanisė

Dhe kėshtu formhej mendimtari i ri

Me dije tė hollė e mė shumė urti

Ai ishte nisur nė betejat e kohės me mendimin e lirė

Ballėpėrballė me furtunat nėpėr rrugėn e gjatė

Kaherė ishte pėrgatitur pėr Maratonė

Qė stacion tė fundit e kishte Pavarėsinė



Gani Azemi - Bruksel



Nė vitin 1968, atėherė kur shqiptarėt e Kosovės ishin ngritur nė kėmbė pėr tė drejtat e tyre dhe kėrkonin Republikėn e Kosovės, Ibrahim Rugova ishte student. Nė ato kohė tė vrullshme Ai kishte dhėnė kontributin e Tij nė ndihmė tė lirisė sė shqiptarėve. Shkrimet qė kishte botuar nė shtypin e kohės, nė veēanti nė "Bota e re", ishin bėrė burim frymėzimi pėr brezin e tij nė kėtė luftė. Po shkėpusim vetėm njė pjesė nga njė shkrim, botuar nė nėntor 1968 nė revistėn e lartpėrmendur: "Zinė e lėngatės sė njė populli e ndjejnė mė sė miri dhe mė sė shumti bijtė mė tė mirė tė tij. Ata shkrumohen sa ska mė. Mundohen qė ta zhdukin atė dhe tė sjellin fatbardhėsinė e ėndėrruar. Tė ngrenė tempullin e lirisė nė mesin e Atdheut - vendit tė shenjtė, vendit qė ėshtė simbol i njeriut nė mbarė jetėn dhe lavdinė. Ata bėjnė ēdo gjė. Digjen si qiriri. E me atė dritė qė del nga trungu i tyre i djegur shėndrisin tokėn e rituar me gjak ndėr shekuj. Shumė ka pasur gjaku ynė kėsi bijsh, tė ndershėm, madhėshtorė dhe burrėrorė. Vargu i tyre ndėr faqet e sė kaluarės sonė ėshtė i gjatė sa tė gjithė ne. Mė i gjatė ėshtė vargu i lavdive dhe trimėrive tė tyre tė paskajshme" ( ) "Bota e re", Prishtinė, 28 Nėntor 1968.

A i kishte shkuar atėherė, pra 21 vjet para se tė themelohej LDK, Ibrahim Rugovės se do tė vinte ajo kohė kur vetė Ai tė digjej si qiriri e ti bėnte aq shumė dritė kombit tė tij, bashkėkombasve nė vuajtje, nėn dhunė e nėn pushtim nė Kosovė?! Askush nuk mund ta parashikonte rrjedhėn e ngjarjeve qė do tė vinin. Por nga sa cituam mė lart, duket qartė se Ibrahim Rugova ishte njė nga personalitetet e rralla intelektuale nė Kosovė, njė ndėr tė parėt prej tyre, i cili ishte formuar qė nė rini me ndjenjėn pėr ti shėrbyer atdheut e kombit shqiptar. Rruga qė Ai ndoqi ishte origjinale, nė pėrshtatje me rrethanat e zhvillimit tė ngjarjeve nė Kosovė.

Ai zgjodhi qė gjatė periudhės sė autonomisė tė jepte kryesisht kontribute intelektuale. Si krijues, studiues dhe kritik letrar, Rugova ishte dalluar nė mesin e shumė albanologėve tė vendit. Nė fillimet e veprimtarisė letrare Ai kishte botuar librin me kritika letrare "Prekje lirike" (1971), nė tė cilin jo vetėm identifikon tekstet poetike, por njėkohėsisht hedh nė diskutim teorik ēeshtje tė rėndishme tė etikės, estetikės, tė poetikės, tė teorisė sė veprės dhe tė studimit tė letėrsisė nė pėrgjithėsi. Ndėrsa disa vite mė vonė (1978) Rugova kishte nxjerrė nė botim njė libėr tjetėr me kritikė tė letėrsisė, tė titulluar "Kah teoria". Ky libėr ishte si tė thuash plotėsim i librit tė parė, por mė sė shumti si kontribut nė rrafshin e teorisė sė kritikės. Pėr kėtė botim autori shprehej se "Libri im i fundit "Kah teoria" ėshtė njė lloj i prekjeve teorike, tė cilat do ti zhvilloj e thelloj nė punėn e mėtejshme, me qėllim e me dėshirė qė tė krijojmė edhe teorinė tonė..." ( ) Ibrahim Rugova ""Kritika integrale ėshtė njė monizėm heterogjen", Intervistė nė gazetėn "Rilindja", Prishtinė, 09.09.1978......
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 22:57   #7
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

4. Veprimtaria politike



Vazhdimi i pandėrprerė i dhunės dhe aparteidit serb kundėr shqiptarėve, tė qenit nė krye tė organizatės mė prestigjioze tė njerėzve tė letrave nė Kosovė, si dhe revolta shpirtėrore qė akumulohej te Ai, ishin tri momente vendimtare qė e vunė Ibrahim Rugovėn nė ballin e luftės sė shqiptarėve pėr liri, demokraci e pavarėsi.

Garsten Giersch shkruan se "Pas ndryshimeve kushtetuese tė marsit 1989 Rugova i pėrkiste grupit tė 214 intelektualėve, tė cilėt kishin nėnshkruar protestėn e tyre kundėr heqjes sė statusit tė autonomisė, gjė qė kishte ēuar nė vendimin pėr pėrjashtimin e tij nga Lidhja e Komunistėve tė Jugosllavisė. Nė dhjetor tė tė njėjtit vit njė numėr shqiptarėsh krijuan Lidhjen Demokratike tė Kosovės, anėtarėt e sė cilės e zgjodhėn mė 23 Dhjetor me 95 pėrqind tė votave si kryetar tė tyre". ( ) Carsten Giersch: "NATO und militerishe Diplomatie im Kosovo - Konflikt" - Der Kosovo - Konvlikt - Ursache, Verlauf, Perspektiven, Wieser Verlag, Klagenfurt, 2000, faqe 447.

Mė 23 dhjetor 1989 Ibrahim Rugova ishte zgjedhur kėshtu kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Vetė Lidhja Demokratike e Kosovės ishte themeluar si partia e parė opozitare nė ish-Jugosllavi. Akti i themelimit dhe njohja juridike e saj si parti politike nga ana e Federatės sė atėhershme jugosllave e sillnin nė skenė LDK-nė si parti politike opozitare, pjesė e njė sistemi pluralist dhe me njė proram tė kundėr politik e nacional nga programi i partisė komuniste. Ky Programi i saj ndryshonte jo vetėm nga pikėpamja sociale dhe ekonomike, as vetėm nga qėndrimi ndaj shoqėrisė sė mėparshme komuniste. Programi i LDK-sė ndryshonte nga tė gjitha programet e partive tė tjera opozitare nė republikat e ish-Jugosllavisė. Ai kishte ngjashmėri vetėm me programet politike tė partive politike opozitare nė Slloveni, si dhe vetėm me ato tė partive moderne perendimore.

Por Lidhja Demokratike e Kosovės vepronte e do tė vepronte nė kushte tė tjera, nga ato tė partive poitike sllovene, ndaj ajo vinte nė jetė mė sė pari si njė parti politike me program tė qartė kombėtar, si luftėtare e lirisė, e cila merrte mbi vete barrėn e ēlirimit tė shqiptarėve nga dhuna e aparteidi serb. Ajo kishte gjithashtu disa karakteristika tė veēanta, tė cilat e dallonin nga opozitarizmi klasik. Sė pari, Lidhja Demokratike e Kosovės ishte parė nga shqiptarėt si akt refuzimi tė regjimit serb nė Kosovė. Kur Lidhja e Komunistėve pėrfaqėsonte sistemin e aparteidit serb, LDK sillte njė format tė ri nė lėvizjen politike tė shqiptarėve. Refuzimi i njė sistemi, i njė regjimi, i njė pushtuesi nuk ėshtė punė opozitarėsh. Ndaj ky lloj qėndrimi e bėnte LDK-nė njė parti, e cila kishte si program dhe synim tė saj ēlirimin prej dhunės dhe pushtuesve serbė, e mė pas ndėrtimin e njė shoqėrie demoktratike e tė lirė pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės. Sė dyti, kushtet politiko-shoqėrore, nė tė cilat ishte krijuar Lidhja Demokratike e kishte pozicionuar atė mė shumė si njė lėvizje politike e kombėtare tė tė gjithė shqiptarėve. Sė treti, karakterin e njė partie demokratike antikomuniste ia kishte dhėnė Lidhjes Demokratike edhe fakti e tė qenit parti e parė pluraliste dhe opozitare nė vend. Kjo karakteristikė ishte shfaqur thuajse nė tė gjitha vendet ish-komuniste, ku atė kohė po formatizohej sistemi pluralist demokratik.

Kėto karakteristika i kishin dhėnė Lidhjes Demokratike njė dimension mbarėshqiptar nė Kosovė, madje tė admirueshme dhe pėr pakicat etnike nė nė kėtė vend. Tė gjithė ata qė ishin anėtarėsuar nė kėtė parti kishin si qėllim parėsor ēlirimin e vendit nga pshtuesit e dhunuesit serbė. Nė kėtė shumėsi anėtarėsh bėnin pjesė edhe demokratė, edhe enveristė, edhe njerėz qė pajtoheshin me lėvizjen paqėsore tė udhėheqėsit tė tyre, Ibrahim Rugova, edhe tė tjerė qė si modelin dhe shansin e rezistencės e shihnin te pėrdorimi i armėve dhe i forcės. Brenda pak muajve Lidhja Demokratike do ta shtonte numrin e anėtarėve tė saj nė 500 mijė e mė pas nė 700 mijė veta. Me kėtė numėr ajo ishte renditur si partia mė e madhe politike nė ish-Jugosllavi. Dukej qė besimi i shqiptarėve te Ibrahim Rugova ishte i jashtėzakonshėm. Kjo i jepte Atij si dhe LDK-sė pėrmasat e njė lėvizjeje gjithėkombėtare, gjithėpopullore dhe i vėshtirėsonte ose ēvleftėsonte pėrpjekjet e Serbisė pėr ta paraqitur lėvizjen e shqiptarėve pėr liri, autonomi e pavarėsi si njė lėvizje "nacionaliste e seperatiste, irredentiste", si "kundėrrevolucion", si "fundamentalizėm islamik" etj slogane, tė cilat Beogradi i kishte pėrdorur me efikasitet nė propagandėn e tij antishqiptare.

Megjitatė Rugovės i duhej tė ruantė njė ekuilibėr tė caktuar, me qėllim qė filozofia e tij tė kishte sukses. Atij i duhej tė ruante shpresėn te shqiptarėt e robėruar nga dhuna e terrori serb, i duhej njėkohėsisht tė jepte mesazhet e duhura politike e praktike pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės. Atij i duhej tė ruante kohezionin, kompaktėsinė midis shqiptarėve, si e vetmja armė me epėrsi tė padiskutueshme kundėr regjimit dhe pushtimit shtypės tė Beogradit si dhe maturinė e shumicės ndaj pakicave, sidomos ndaj pakicės serbe. Mė e pakta Ai synonte qė tė zgjaste sa mė shumė idenė e Tij pėr zhvillimin e kėsaj filozoofie politike. Ai ishte i bindur se realizimi praktik i folizofisė qė kishte pėrpunuar kėrkonte kohė, durim dhe sakrifica tė mėdha. Por Ai kishte llogaritur se nė krahasim me viktimat qė do ti shkaktoheshin Kosovės nė rastin e jė konflikti tė armatosur, ia vlente shtyrja disi nė kohė e zgjidhjes paqėsore tė problemit dhe statusit tė saj.........
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 22:58   #8
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

Pjesa II



Rugova ndryshe



Ibrahim Rugova ndryshoi filozofinė ballkanike e panshqiptare tė qėndresės, duke pėrpunuar e pėrcaktuar qėllime sa mė radikale, tė cilat synoi ti realizonte me mjete joradikale. Ai besonte se suksesi politik e nacional do tė vinte pėrmes njė lidhjeje tė qėndrueshme midis vullnetit pėr tė arritur qėllimin final si dhe gatishmėrisė e vendosmėrisė pėr tu orientuar drejt nė rrethanat qė ti krijojnė tė tjerėt, nė rastin konkret shteti i Serbisė.





1. Konteksti rajonal



Ibrahim Rugova kishte ardhur nė skenėn politike e nacionale tė shqiptarėve tė Kosovės si njė studiues i pasionuar i historisė, kulturės dhe etnogjenezės sė tyre. Atė e kishte thirrur nė skenė vetė koha, nė tė cilėn kalonte vendi, vetė proceset qė kishin ndodhur dhe po ndodhnin nė Kosovė dhe nė ish-Jugosllavi. Rugova u thirr dhe u vendos nė krye tė lėvizjes politike e nacionale nė kulmin e konfliktit shqiptaro-serb.

Ai erdhi nė krye tė Lidhjes sė Shkrimtarėve e mė pas tė Lidhjes Denokratike tė Kosovės pėr tė udhėhequr njė betejė dhe njė luftė tė pabarabartė. Ai kishte dhe do tė kishte pėrballė njė shtet pushtues tė vendit tė tij. Serbia ishte rishfaqur pas vitit 1981 si pushtuese e dhunuese e egėr nė Kosovė. Nė marsin e vitit 1989 ajo i kishte vendosur shqiptarėt nėn njė sistem aparteidi e kolonizimi tė pashembullt. Statistikat flasin pėr mijėra tė vrarė e tė burgosur, pėr 115 mijė punėtorė tė lėnė pa punė, pėr mbyllje tė shkollave, tė universitetit, spitaleve, etj. Rugova ishte thirrur nė skenė pėr ta sfiduar kėtė aparteizėm si dhe vetė sundimin serb nė Kosovė.

Aso kohe nė ish-Jugosllavi ishin shfaqur udhėheqėsit tipikė nacionalistė, tė cilėt nė mė tė shumtėn e rasteve ose kishin tiparet tradicionale tė ish-udhėheqėsve radikalė, ose ishin shndėrruar nė kukulla tė ish-diktatorit serb, Sllobodan Millosheviē. Nėse analizojmė prurjet e reja nė elitėn politike nė ish-republikat jugosllave, atėherė do tė kishim dhe njė pėrceptim mė tė qartė tė liderit politik tė shqiptarėve tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Nė Beograd prej vitit 1987 kishte ardhur nė krye tė republikės sė Serbisė njė prej figurave mė radikale e mė nacionaliste tė kohės, Sllobodan Milosheviē. Qė nė fillim tė uzurpimit tė pushtetit nė Serbi, ai kishte bėrė me dije se do tė ndiqte politikėn e Hitlerit pėr tė konstruktuar Serbinė e madhe. Parulla e tij ishte "O njė Serbi e madhe, ose hiē". Dihet tashmė sa tragjedi ka shkaktuar kjo lloj politike e ēmendurisė serbe tė kohės sė Milosheviēit. Bilanci tragjik nė Bosnjė-Hercegovinė, nė Kosovė e nė Kroaci janė dėshmitė e njė politike tė dhunės e tė terrorit, tė cilėn shefi i shtetit serb e kishte projektuar me qetėsinė e njė krimineli profesionist. Rugova kishte formuluar tė kundėrtėn e filozofisė hitleriane tė Milosheviēit pėr qėndresė e rezistencė paqėsore kundėr kėsaj ēmendurie.

Ndėrsa nė Kroaci aso kohe kishte ardhur nė pushtet Franjo Tuxhman, njė nacionalist jo mė pak i rrezikshėm se Milosheviē, nėse do tė kishte fuqinė e kėtij tė fundit. Politikanėt dhe diplomatėt e botės demokratike, tė cilėt e kanė njohur atė nga afėr e pėrshkruajnė si njė udhėheqės tė paskrupullt, hakmarrės e tė etur pėr dhunė. Spastrimi etnik i Krajinės prej popullsisė serbe si dhe nxitja e pėrkrahja e konfliktit nė Bosnje-Hercegovinė, me qėllim ndarjen e saj, ishin aksione nacionaliste tė Tuxhman, tė cilat synonin jo vetėm kundėrshtimin e pushtimit dhe sulemeve serbe mbi kėtė vend, por edhe krijimin e "Koracisė sė Madhe". Ibrahim Rugova, nė tė kundėrtėn, kishte formuluar dhe pėrqasur njė politikė e njė filozofi politike tė ndryshme nga ajo e ish-udhėheqėsit dhe presidentit kroat. Pėr kėtė arėsye Ai kishte kundėrshtuar prerė dhe pa mėdyshje nė fillimin e viteve 1990 njė pėrpjekje tė Tuxhman pėr ti futur shqiptarėt e Kosovės nė konflikt tė armatosur me Serbinė.

Ndėrsa nė Maqedoni e Bosnje-Hercegovinė procesin e pavarėsimit e kishin udhėhequr dy figura tė tjera tė asaj kohe, pėrkatėsisht, Kiro Gligorov dhe Alija Izetbegoviē. Kiro Gligorov e kishte udhėhequr Maqedoninė drejt pavarėsisė nė kushte mė komode sesa Alija Izetbegoviē kishte udhėhequr Bosnje-Hercegovnėn nė kėtė proces. Maqedonia, pėr shkak tė pozicionit gjeopolitik nė Euopėn Juglindore ishte marrė nė mbrojtje tė hapur e tė sigurt nga ana e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Njė ndarje e Maqedonisė me luftė prej Serbisė do tė sillte njė konflikt tė gjerė ballkanik tė pėrmasave tė paparashikueshme. Me gjasė nė kėtė konflikt do tė pėrfshiheshin dhe dy anėtare tė NATO-s, Turqia e Greqia, secila pėr interesa e qėllime tė kundėrta me njėra-tjetrėn. Stacionimi i ushtaravė amerikanė nė Maqedoni ishte sinjal i qartė pėr Milosheviēin, se ai nuk do tė lejohej tė ndalonte pėrpjekjet e Maqedonisė pėr pavarėsinė e vendit.......



.......Krahasuar me tė gjithė udhėheqėsit e ish-Republikave tė Jugosllavisė, Ibrahim Rugova ishte dhe mbeti njė personalitet politik e intelektual i veēantė, sepse Ai mundi tė imponohej thjesht me idetė e Tij. Pėr kėto arėsye anketimet nė ish-Jugosllavi mė 1990 e rendisnin atė nė vendin e katėrt. Ky sukses politik jo vetėm nė Kosovė, por nė tė gjithė Jugosllavinė, i fituar nė disa muaj e bėnte atė tė ishte shihej si personi me tė cilin nuk mund tė injorohej. Kėshtu Rugova ishte imponuar si partner i miqve dhe armiqve tė Kosovės, pa pasur ushtri, polici e struktura shtetėrore, tė cilat gjithkujt i jepnin fuqi e pushtet. Imponimi dhe dalja nė skenėn politike madje nė krye tė liderėve tė preferuar nė njė vend shumėkombėsh, kjo e realizuar duke qenė nė opozitė, pra, si alternativė e njė pushteti dhunues e pushtues dhe thjesht me forcėn e idesė e tė filozofisė politike tė mosdhunės, tė dialogut, tė lirisė e demokracisė, ishte ndoshta njė rast unikal nė historinėe marrėdhėnieve politike ndėrkombėtare europiane, tė cilin e realizonte pikėrisht njė personalitet i letrave shqipe, Ibrahim Rugova.

Besueshmėria e Rugovės te shqiptarėt dhe rritja e autoritetit tė Tij tė padiskutueshėm te ata kishte sjellė si rrjedhojė dobėsimin e pozitės sė Serbisė pėr tu mbėshtetur nė tė ashtuquajturit "shqiptarė tė ndershėm", pra pėr tė gjetur "partnerė" e bashkėpunėtorė nė Kosovė nė shėrbim tė politikave kolonizuese antishqiptare. Vetė Rugova, qė nė fillimet e karrierės sė Tij politike e kishte demaskuar kėtė politikė pėrēarjeje, duke evidentuar thelbin e tij. Nė verėn e vitit 1989 Ai i karakterizonte kėshtu vetitė qenėsore tė "shqiptarit tė ndershėm": "Shqiptari i ndershėm, thoshte Rugova, ėshtė analfabet, i pakualifikuar, punėtor apo fshatar, pastrues, e para sė gjithash, servil dhe i dėgjueshėm. Nėse rastėsisht di tė shkruajė dhe tė lexojė, "ndershmėria" e tij mbetet me atė aq sa ai e shan poullin e vet". ( ) Ibrahim Rugova: Intervstė pėr revistėn sllovene, "Mlladina", Lubljanė, 07.07.1989. .....
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 22:59   #9
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

2. Pėrgjegjėsia pėr ta mposhtur revanshin serb



Si intelektual Ibrahim Rugova i kishte pėrjetuar me dhimbje tė gjitha krimet serbe kundėr bashkėkombasve tė tij, krime qė nuk ia kishin kursyer as njerėzit mė tė dashur. Si njeri i dijes dhe i kulturės, Ai kishte pėrjetuar me trishtim revanshin propagandistik antishqiptar tė akademikėve, klerikėve dhe intelektualėve serbė. Nė janar 1986, vit nė tė cilin Rugova do tė merrte pėrsipėr barrėn e kreut tė Lidhjes sė Shkrimtarėve, 217 intelektualė serbė, tė drejtuar nga romancieri dhe mė pas president i Jugosllavisė sė mbetur, Dobrica Qosiē, kishin nėnshkruar njė peticion, nė tė cilin serbėt e Kosovės deklaroheshin si viktima tė "genocidit shqiptar". Ky memorandum i Akademisė sė Shkencave tė Beogradit e kishte bindur liderin karizmatik, Rugova, se Serbia po pėrgatiste njė luftė tė re shfarosėse kundėr shqiptarėve. Kėto publikime serbe, shkruan Prof. Sundhaussen, kishin dy qėllime: "Ti shndėrronin dhunuesit serbė nė viktima" dhe tė pėrhapnin idenė se "Toka dhe qielli formojnė sė bashku atdheun e serbėve" ( )Holm Sundhaussen: "Der Kosovo Krieg", 2000, faqe faqe 82. (Himmel und Erde bilden diese serbische Heimat).

Vetėm pak kohė para se Rugova tė shfaqej nė skenėn e veprimtarisė politie e kombėtare tė shqiptarėve, nė Serbi kishte ardhur nė krye tė Lidhjes sė Komunistėve e tė shtetit serb krimineli Sllobodan Millosheviē. Njė vit mė parė se Rugova tė zgjidhej nė krye tė lėvizjes ēlirimtare tė shqiptarėve Millosheviēi ishte betuar (19 nėntor 1988), me formulėn gebelsiane e hitleriane, sipas sė cilės : "Serbia ose do tė jetė e madhe, ose nuk do tė ekzistojė fare". ( ) Po aty, faqe 83.(Serbien wird groß sein oder es wird gar nicht sein"). Ishte koha kur qindramijė shqiptarė protestonin me fuqi tė jashtėzakonshme kundėr kėsaj doktrine gjakderdhėse tė Beogradit.....





3. Mbijetesa nė kushtet e planeve asgjėsuese



Kėto rrethana ishin ato ēfarė edhe dihen. Por mė mirė sesa i njohim ne shqiptarėt i kanė formuluar vetė serbėt. Njė nga figurat ultranacionaliste serbe, ish-zevendėskryeministri i Serbisė, Vojisllav Sheshel, kishte rekomanduar nė stilin e Cvijiēit, Gjorgjeviēit, Pashiēit, Ēubrilloviēit dhe Andriqit se si do tė duhej ndėrtuar agresioni i gjithanshėm kundėrshqiptar. Projektin e tij e risjell nė vėmendje Profesori i Universitetit tė Berlinit, Holm Sundhaussen, pėrmes citimit tė njė reviste tė vitti 1995 tė Beogradit. Sipas Sheshel, e rėndėsishme pėr Serbinė do tė ishte diskreditimi i personaliteteve shqiptare tė politikės, kulturės e shkencės nė sytė e botės sė perendimit. Udhėheqėsit e shqiptarėve, shkruante Shejshel, duhet tė diskretitohen pėrmes publikimeve brenda dhe jashtė vendit, njė fushė kjo, ku shqiptarėt janė shumė tė ndjeshėm. Jetėn e personaliteteve politike duhet ta dominojnė skandalet, tė cilat duhen inskenuar me forma tė shumta si aksidente automobilistike, vrasjet pėr xhelozi ose infektimi me sėmundjen e SIDA-s gjatė udhėtimeve jashtė vendit. Nė rastin e infektimit me SIDA, rekomandonte Sheshel, duhej qė kėta udhėheqės politikė tė nalohen nė kufi, tė vihen nė karantinė pėr ekzanimime dhe mė pas tė diskreditohen nė opninion. Mė pas radikali serb udhėzonte qė kėto ngjarje tė pėrhapeshin si lajme pėrmes njė propagande tė gjerė nė mediat, me qėllim qė tė krijohej opinioni i duhur pėr izolimin e politikanėvė shqiptarė. Kėto masa ai i shihte si tė rėndėsishme pėr tu shfrytėzuar, me qėllim qė personalitetet e rėndėsishme shqiptare tė diskretitoheshin nė perendim. ( ) Holm Sundhaussen: "Der Kosovo Krieg", 2000, faqe faqe 85. (Himmel und Erde bilden diese serbische Heimat).......



4. Veēoritė e zhvillimeve dramatike nė Kosovė e ish-Jugosllavi.



Rrethanat politiko-shoqėrore nė tė cilat Rugova ushtroi veprimtarinė e tij politike e nacionale kanė qenė vėrtet specifike e tė njė lloji tė veēantė nė zhvillimet shoqėrore tė rajonit e mė gjerė. Nė pikėpamje ndėrkombėtare kishim tė bėnim me priudhėn e shkatėrrimit tė botės komuniste, proces qė kishte filluar nė Poloni e nė Kosovė me ndikim nė pėrshpejtimin e shpėrbėrjes sė perandorisė sovjetike e serbe. Atėherė kur Ibrahim Rugova do tė vinte nė krye tė alternativės shqiptare tė lirisė, demokracisė e pavarėsisė sė Kosovės ishte shkatėrruar Muri i Berlinit. Vendet e Europės Lindore po shkėputeshin njė e nga njė nga ndikimi dhe sfera e ish-Bashkimit Sovjetik. Ndėrkohė Gjermania e ndarė, simbol i Luftės sė Ftohtė dhe e ndarjes sė botės nė dy blloqe armiqėsore, ishte bashkuar.

Traktati i Varshavės, ky organizėm politiko-ushtarak qė kishte bashkuar nė njė veprim tė pėrbashkėt thuajse tė gjitha vendet e Lindjes sė Europės, pėrfundimisht kishte pushuar sė ekzistuari dhe bota demokratike kishte shpallur fitoren e Luftės sė Ftohtė, domethėnė, fitoren e demokracisė e tė lirisė nė vendet ish-komuniste. Nuk kishte pasur manifestime gjigande pėr ta festuar fitoren e lirisė, sepse ishte bėrė kujdes qė tė mos prekej "sedra" e Rusisė. Njė raksion kimik ky i adaptuar nga Europa edhe ndaj Serbisė, pasi ajo kishte shkaktuar qindra mijė viktima tė pafajshme nė ish-vendet e Jugosllavisė, kryesisht nė Bosnje e nė Kosovė.

Nė kohėn kur Rugova u thirr nė skenėn politike dhe intelektuale tė shqiptarėve nė Kosovė, nė thhelb kishte rėnė perandoria e sė keqes sė shqiptarėve, ish-Bashkimi Sovjetik. Shpėrbėrja e kėsaj perandorie ishte ndoshta fitorja mė e madhe e kėsaj lufte dhe premisa thelbėsore qė krijonte shtratin e zgjidhjes sė drejtė tė ēeshtjes shqiptare nė Ballkan nė pėrgjithėsi dhe ēeshtjen e Kosovės nė veēanti.

Ndėrkaq ish-Federata Jugosllave kalonte sa nė njė krizė te tjetra. E ardhmja e saj nuk ishte definuar. Forcat radikale dhe jodemokratike nė Serbi kishin mundur ta uzurponin pushtetin, duke eleminuar dhe ato pak emra ish-komunistėsh serbė, tė cilėt kishin besuar te Jugosllavia e Titos. Nė ish-Jugosllavi dukej qartė se shkohej kundėr rrymės. Nėse nė Kremlin kishin kuptuar se rruga e vetme ishte shpėrbėrja pa luftė e perandorisė sovjetike, nė Beograd ishte instaluar njė elitė politike dhe intelektuale radikale nacional-socialiste, e kryesuar nga Sllobodan Millosheviē, e cila vepronte me ngulm e me tė gjitha mjetet pėr njė Jugosllavi unitare, nėn sundimin hegjemonist tė Serbisė.

Pėr kėtė shkak Serbia kishte refuzuar ēdo lėvizje demokratike nė vend dhe do tė reagonte mė mjete dhune policore e ushtarake kundėr ēdo iniciative pėr vetėvendosje tė kombeve dhe tė ashtuquajturve kombėsi tė ish-Jugosllavisė. Situata nė Kosovė, dhuna e egėr kundėr shqiptarėve, kishte zbuluar natyrėn e vėrtetė tė regjimit serb tė Beogradit dhe kishte dhėnė sinjale se Jugosllavia kishte njė tė ardhme tė errėt. Kėto sinjale ishin provuar nė rrjedhat e ngjarjeve tė vitit 1987-1990. Udhėheqja serbe e Beogradit, krahas dhunės sė pashembullt kundėr shqiptarėve, pėr ta shitur si model tė qėndrimit tė saj para syve tė popujve tė tjerė nė ish-Jugosllavi, kishte aplikuar njė sėrė metodash antidemokratike pėr bllokimin e udhėheqjes federative. Mė pas ajo kishte inicuar njėanshėm ndryshime kushtetuese, tė cilat i jepnin Serbisė pushtet hegjemonist jo vetėm mbi krahinat e pakicat brenda Serbisė, por edhe nė raport me republikat e tjera. Ushtria, e cila kishte status tė barabartė me Republikat e krahinat nė Federatė ishte shndėrruar nė fakt nė njė instrument kryesor presioni e agresioni antidemokratik, jo thjesht pėr faktin se nė drejtimin e saj oficerėt serbė ishin nė shumicė absolute, por edhe pėr shkak tė frymės komanduese nė armatė. Milosheviē kishte mundur qė ta shtinte nė dorė e ta manipulonte shtabin e pėrgjithshėm tė ushtrisė, duke e pėrdorur si mjet frikėsimi jo vetėm kundėr Kosovės, por edhe kundėr kombeve tė tjera, tė cilat pėrbėnin shtetin shumėkombėsh jugosllav. Me ndihmėn e saj Milosheviēi kishte hequr autonominė e Kosovės, pa marrė parasysh faktin se kjo nuk mund tė bėhej nėse nuk vendoste kuvendi federativ jugosllav. Ndėrsa ky kuvend, pėr shkak tė numrave, tė cilėt nuk mund ti siguronte Serbia nė favor tė saj, nuk kishte vendosur asnjėherė pėr ndryshimet kushtetuese nė Kosovė. Kėtė akt tė paprecedent Rugova do ta quante puē kushtetues si dhe njė akt tė ri pushtimi tė Kosovės nga ana e Serbisė.

Kosova kishte qenė nė tė vėrtetė shkėndija e parė, e cila i kishte dėshmuar botės se ish-Jugosllavia ishte njė gėrmadhė dhe aspak njė gjetje e duhur pėr bashkimin e disa popujve konglomeratė e tė ndryshėm nė gjuhė, nė religion, nė tradita e zakone.....
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 23:01   #10
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

5. Efektet e menēurisė politike tė Ibrahim Rugovės.



Efektet e menēurisė politike, strategjike e taktike qė pėrdori lideri shqiptar i Kosovės kanė qenė me ndikim tė jashtėzakonshėm, ndaj dhe sollėn kthesėn mė tė madhe historike nė jetėn politike shqiptare, tė panjohur mė parė. Kjo arritje e jashtėzakonshme i dedikohet pikėrisht asaj strategjie e taktike tė njė lufte e pėrpjekje origjinale qė kishte zgjedhur Rugova, ndryshe dhe i shkėputur nga mentaliteti ballkanik i zgjidhje sė konflikteve.

Ibrahim Rugova i dha njė dimension tė ri lėvizjen shqiptare nė Kosovė pėr liri e pavarėsi. Ai e nxori kėtė lėvizje nga kufijtė e anarkisė nė hullinė e disiplinės politike tė admiruar edhe pėr vetė popujt e civilizuar nė botė. Shqiptarėt kurrė ndonjėherė nė histori nuk ishin bashkuar nė qėllimet e tyre si nė kohėn kur Ibrahim Rugova ishte vėnė nė krye tė lėvizjes sė tyre. Forca politike qė ai kishte themeluar, Lidhja Demokratike e Kosovės, ishte bėrė faktor i njė udhėheqjeje politike e shpirtėrore tė pakontestuar. Me mbėshtetjen e tė gjithė shqiptarėve nė Kosovė, ajo ishte bėrė pėr pak muaj forca mė e madhe politike nė ish-Jugosllavi, ēka i jepte statusin e njė partie tė paprekshme e tė pacėnueshme nga ēdo lloj dhune qė mund tė pėrdorte regjimi diktatorial e shtypės i Beogradit.

Me kėtė veprim Ibrahim Rugova zhvleftėsoi gjithashtu propagandėn antishqiptare tė Serbisė, duke i dėshmuar botės tė kundėrtėn e trillimeve tė Beogradit. Tashmė shqiptarėt i kishin dhėnė botės shembullin e njė populli tė disiplinuar e tė civilizuar. Vetė Rugova, nė njė intervistė pėr revistėn e njohur gjermane "Der Spiegel" i jepte pėrgjigjen e duhur kėtij trendi. Nė pyetjen e gazetarit nėse shqiptarėt pėrgatiten pėr njė luftė civile, Rugova pėrgjigjej: "Njerėzit nuk shikojnė mė rrugėdalje tjetėr. Gjatė protestave gjithmonė kėshtu ndodh: nė qoftė se mbeten pa asnjė jehonė, atėherė duhet thirrur me zė mė tė lartė...". Dhe mė tej Ai shprehej se: "Pėrshtypja ime ėshtė se nė Jugosllavi ka forca, tė cilat dėshirojnė pikėrisht aksione terroriste nė Kosovė. Nė qoftė se te ne ka tė shtėna, atėhere kjo shėrben si justifikim pėr tė rritur represionet. Dhe nė qoftė se rezistenca e shqiptarėve kundėr hegjemonisė serbe nė vendet e huaja mund tė denoncohet si terrorizėm, atėherė mund tė mendohet qė simpatia ndėrkombėtare pėr ēeshtjen tonė do tė humbasė shpejt. Ju mund tė mendoni se kush bėn spekullime tė tilla". ( ) Ibrahim Rugova, "Serbėt vijnė pėrsėri si hakmarrės", revista "Der Spiegel", Hamburg nr 26, Qershor 1989. (Die Menschen sehen keinen anderen Ausweg mehr. Bei der Protesten ist immer so: Wenn sie ohne jedes Echo bleien, muss man lauter schreien.... Mein Eindruck ist, dass es Kräfte in Jugoslavien gibt, die sich terroristische Aktionen im Kosovo geradezu herbeiwünschen. Wenn bei uns Schüssefallen, dann dient das als Rechfertigung dafür, die Repression zu verschaffen. Und wenn sich der Widerstand der Albaner gegen die serbische Hegemonie im Ausland als Terrorizmus denunzieren lässt, dann kann mann damit rechnen, dass die internationale Simpathie für unsere Sache schnell vergeht. Sie können sich ja denken, wer so spekuliert"). Ibrahim Rugova, "Serbėt vijnė pėrsėri si hakmarrės", revista "Der Spiegel", Hamburg nr 26, Qershor 1989......





Pjesa III



Gandhi i Prishtinės dhe i Ballkanit



Me kėtė emėrtim e ka mbyllur jetėn e tij prej politikani dhe udhėheqėsi moderator tė shqiptarėve, Ibrahim Rugova. Tė gjitha mediat nacionale dhe ndėrkombėtare para dhe pas vdekjes sė Ibrahim Rugovės kanė vėnė theksin nė faktin se filozofia politike gandhiste e qėndresės dhe e rezistencės, tė cilėn e pėrpunoi Ai, ishte njė gjetje e mrekullueshme. Madhėshtinė e kėsaj gjetjeje e shtonte fakti se nė rajonin e Europės Juglindore, ku bėn pjesė Kosova, nuk kishte ndodhur ndonjėherė njė risi e tillė. Asnjė vend ose udhėheqės politik ballkanik nuk ishte pėrkushtuar mė parė nė njė opcion tė tillė pėr tė konkretizuar pėrpjekjet shumėshekullore pėr liri, pavarėsi e demokraci.



Menjėherė pas fillimit tė veprimtarisė politike nė Kosovė, Ibrahim Rugova kishte specifikuar si qėllim tė tij kryesor organizimin e lėvizjes ēlirimtare me synim tė vetėm lirinė e Kosvės prej pushtimit e kolonizimit serb. Por lėvizja ēlirimtare e shqiptarėve do tė kishte njė program tė ri, njė vizion tė ri, njė refleksion tė ri, njė pamje tė re, krejt ndryshe nga ajo ēfarė kishte ndodhur nė lėvizjen mbi njėshekullore tė shqiptarėve pėr ēlirim nacional e liri shoqėrore. Madje vizioni i Ibrahim Rugovės nuk ishte shfaqur ndonjėherė nė historinė e tė gjitha vendeve ballkanike. Ai ishte njė lloj lėvizjeje qė synonte detyrimin moral, bazuar nė vlera. Ajo ishte njė lėvizje pėr ēlirim bazuar nė virtytet, nė moralin e shoqėrisė njerėzore. Pėr pasojė efektet e saj ishin befasuese, tė pallogaritshme.

Thelbi i lėvizjes sė Rugovės pėr ēlirim ishte mospėrdorimi i dhunės. Nga pikėpamja revolucionare dhe veēmas ajo e marksistėve, dukej dhe duket paradoksale qė ēlirimi prej pushtimit dhe kolonizimit tė realizohet pėrmes njė rezistence paqėsore e jo tė dhunėshme. Por pikėrisht kėtu qėndron dhe madhėshtia e vizionit Rugova. Ai, sė paku nė Ballkanin e trazuar dhe tė njohur si "fuqi baruti", sollii koncepte e ide, tė cilat ishin mbartur me konotacione negative pėr shumė shekuj. Madje ky lloj konotacioni negativ mė shumė sesa nacionalistėve dhe shovinistėve pushtues serbė, ishte adresuar te shqiptarėt, pėr shkak tė propagandės sė shfrenuar qė Beogradi dhe institucionet e tij politike, akademike e shoqėrore kishin zhvilluar nė botėn e qytetėruar.



1. Specifika e gandhizmit rugovian



Nė fillimet e vprimtarisė politike tė Ibrahim Rugovės bota e qytetėruar kishte zbuluar te Ai "Havelin shqiptar". Shumė gazetarė tė huaj, tė cilėt kishin kontaktuar me udhėheqėsin e admiruar politik e kishin krahasuar atė me Havelin. Por Rugova vetė mendonte se emėrtimi dhe krahasimi me Havelin nuk ishte gjetje e duhur, thjesht pėr shkak tė faktit qė Kosova dhe Ēekosllovakia kishin njė gjendje krejt tė ndryshme, si dhe pėr faktin se lideri ēek e kishte vuajtur disidencėn e tij nė burgjet e komunizmit. Gazetari i Radios "Zėri i Amerikės", pasi konstatonte se nė Perendim shtypi e cilėsonte Rugovėn si Haveli i Kosovės, e pyeste se si e shihte Ai rolin e Tij nė politikėn kosovare?. Rugova pėrgjigjej: "Shpėsh herė bėhen konsultime dhe pyetje, po pėr fat tė keq kėtu ėshtė vėshtirė qė njeriu tė ketė rolin e njė Haveli apo diēka tjetėr, sepse, siē e dini, nė Kosovė ne kemi dhe problemin e ekzistencės nacionale, por edhe problemin e demokracisė. Ndėrsa Ēekosllavakia kishte vetėm problemin e demokracisė, prandaj aty i zgjidhin mė lehtė punėt". ( ) Ibrahim Rugova: Intervistė pėr Radion "Zėri i Amerikės", 24.06.1990. Ndėrsa nė njė intervistė pėr revistėn kroate "Hrvattski rubikon", Ai thoshte se "Pėrsa u pėrket atyre paraleleve me Havelin, mua natyrisht se mė vjen mirė njė krahasim i tillė, edhe pse pėr dallim nga Haveli unė nuk kam qenė nė burg. Sidoqoftė, intimisht mendoj se ne jemi nė njė pozitė shumė mė tė vėshtirė sesa intelektualėt e tipit tė Vaclav Havelit. Kėtė e them pėr pozitėn e tij kur ka qenė i pėrndjekur". ( ) Ibrahim Rugova, "Kosova do tė jetė republikė", intervistė nė revistėn "Hrvatski rubikon", Zagreb, qershor 1990.....

....Gandhi indian jo pak raste kishte bėrė thirrje pėr rezistencė aktive tė bashkėkombasve tė tij, ēka i kishte kushtuar dėnime me burg sė paku nė dy raste. Gandhi ballkanas nuk e kishte arėsyetuar asnjėherė dhunėn dhe veprimin e armatosur, sepse kjo nuk do ti kushtonte vetėm atij jetėn, por do ti kushtonte tė gjithė bashkėkombasve tė tij asgjėsimin fizik tė tyre. Edhe Gandhi prishtinas edhe Gandhi i Indisė kishin zgjedhur kėtė mėnyrė veprimi e rezistence kryesisht pėr shkak tė dobėsisė ushtarake para pushtuesve. Asnjėri prej kėtyre nuk i pėrkiste filozofisė marksiste-staliniste, sipas sė cilės "armėt tia rrėmbejmė armikut", sepse ekzistonte rreziku i pashmangshėm, qė para se tia marrėsh armėt armikut, ky armik i pabesė ta bėnte tė paqenė njė komb tė tėrė, nė rastin e Kosovės.

E njėjta gjė mund tė thuhet dhe pėr dy raste tė tjera e tė ngjashme me lėvizjen nacionale tė Ibrahim Rugovės. Nė Afrikėn e Jugut ėshtė e njohur lėvizja e Nelson Mandelės dhe mbėshtetėsve tė tij pėr tė hequr qafet regjimin e aparteidit dhe pėr tė rikthyer shtetin demokratik, i cili tė respektonte tė drejtat e zezakėve. Zezakėt nė kėtė vend kanė qenė dhe janė popullsia shumicė e tij, ndėrsa tė bardhėt me prejardhje nga Hollanda, Gjermania, Anglia, Franca, etj., tė cilėt ishin vendosur aty si emigrantė tė hershėm. Popullsia me ngjyrė pėrbėn 79.5 pėrqind tė popullsisė sė vendit prej 12 milionėsh......
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 23:01   #11
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

2. "Ne jemi kėtu..."



Thelbin e kėsaj filozofie do ta zbulonte diplomati i shquar austriak, Albert Rohan, kur pati zbuluar pas vdekjes sė Rugovės njė dialog midis tij dhe liderit shqiptar: "Ēfarė keni fituar ju zoti Rugova me kėtė lloj politike tė rezistencės paqėsore"? - e kishte pyetur Rohan mė 1994-tėn, disi i zhgėnjyer prej tij. Por pėrgjigja e kishte kthjelluar diplomatin e shqur: "Ne jemi kėtu" - ishte pėrgjigjur Presidenti historik i Kosovės. E pėrkthyer nė shqipen e zakonshme, kjo do tė thoshte se "Nėse shqiptarėt do ti ishin pėrmbajtur dhunės dhe kryengritjes sė armatosur, Serbia me potencialin e saj ushtarak do ta kishte zhbėrė kombin shqiptar nė Kosovė".

Eshtė bėrė dhe vazhdon tė bėhet njė diskutim i gjerė rreth kėsaj mendėsie e mundėsie. Kundėrshtarėt e Rugovės janė pėrpjekur tė "provojnė" se politika e Tij e rezistencės paqėsore ka qenė "njė gabim", madje njė "faj" i liderit shqiptar. Sipas tyre nuk mund tė justifikohej doktrina e Presidentit historik me "frikėn" se "Serbia do ta zhbėnte kombin shqiptar nė Kosovė, nėse shqiptarėt do tė kishin reaguar me dhunė". Por shumica e analistėve dhe studiuesve tė ēeshtrjes shqiptare si dhe tė zhvillimeve nė Kosovė, ai ata brenda dhe ata jashtė vendit, kanė argumentuar se ajo politikė ishte e vetmja mundėsi e mbijetesės dhe e fitores sė shqiptarėve nė Kosovė.....



3. Filozofia e refuzimit



Nėse refuzimi ishte tipari kryesor i qėndresės antikolonialiste angleze tė Gandhit tė Indisė, e njėjta filozofi shėrbente si mjet i susesshėm pėr lėvizjen antikolonialiste serbe tė shqiptarėve nė Kosovė. Lideri i tyre, Rugova, kishte vėnė re

se kjo metodė e bojkotit dhe e refuzimit tė institucioneve dhe tė sovranitetit tė Serbisė nė Kosovė do tė jepte efektet e veta pėr disa arėsye: Mbi tė gjitha Rugova ve vetė nė dukje se bota nė atė kohė ishte bėrė mė demokratike, se liria ishte njė koncept i pranuar gjerėsisht, se vetėvendosja kishte marrė formė mė tė plotė si nocion. Edhe pse shteti i Serbisė ishte shumėfish mė i egėr kundėr shqiptarėve sesa mbretėria e Britanisė sė Madhe si kolonizatore e Indisė, pėrsėri besohej se nė kushtet e rrethanat ndėrkombėtare tė fundit tė shekullit tė XX, suksesi i lėvizjes pėrmes refuzimit e bojkotit tė shqiptarėve do tė sillte tė paktėn njė reagim tė fuqishėm tė botės demokratike. Faktet e dėshmuan kėtė arėsyetim.

Pėrmes refuzimit tė sovranitetit serb nė Kosovė Ibrahim Rugova pėrkufizoi njė strategji radikale tė rezistėncės sė shqiptarėve. Dhe tė pėrcaktohej qė nė fillimin e lėvizjes pėr kėtė strategji e ti rezistoje deri nė fund kėsaj ideje solide mbetet njė shembull unik nė lėvizjet ēlirimtare tė popujve, ndėrkohėqė do tė duhej tė kishe ato cilėsi tė formuara tė liderit shqiptar. Nė historinė e lėvizjeve nacionale e shoqėrore nė botė kanė ndodhur shumė luftėra, shumė beteja, midis palėve tė armiqėsuara pėr jetė a vdekje midis tyre. Ndėrkaq kėto palė nė mė tė shumtėn e rasteve kanė pėrfunduar nė marrėveshje, nė kompromise shumė herė mė tė pafvorshme sesa kompromiset qė ka pranuar Ibrahim Rugova. Ndėrsa sot shohim nė jetėn politike shqiptare se udhėheqės e liderė qė kanė luftuar e drejtuar luftrat ēlirimtare tė kombit, kanė mbėrritur nė kompromise, tė cilat Ibrahim Rugova nė asnjė rrethanė nuk do ti pranonte.

Rugova aq sa ishte shembulli i kompromisit pėr tė ndjekur rrugėn paqėsore tė rezistencės, aq ishte shembull i jokompromisit nė principet e Tij pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Ky tipar i Tij nuk kishte tė bėnte me formėn e kontributit tė dhėnė pėr pėrparimin e kombit. Kompromisi nė taktikė dhe jokompromisi nė strategji i Rugovės buronte pėrgjithėsisht nga karakteri i Tij moral i formuar nė etapa tė rėndėsishme tė vetė formimit tė lėvizjes shqiptare pėr lirinė Kosovė.

Refuzimi i institucioneve dhe ndėrkohė i sovranitetit serb nė Kosovė nga ana e Tij ishte njė vėrtet njė refuzim paqėsor nė formė, por radikal nė pėrmbajtje, i qartė nė detaje, i pakompromis nė linjėn e refuzimit ė Serbisė. Me pacifizmin e tij refuzues Ai ishte i vendosur ta sillte vendin e tij nė ditėt e lirisė e tė pavarėsisė. Por qė tė arrihej kjo Ai kishte kuptuar se "kompromsi" i tij qėndronte thjesht te metoda e luftės e jo edhe te qėllimet e kėsaj lufte. Ndryshe nuk do tė mund tė arrihej qė nė mbi 10 vite rezistencė pacifiste tė ruante tė njėjtėn linjė tė refuzimit stoik e tė pandėrprerė tė Serbisė nė Kosovė. Carsten Giersch shkruan se "Udhėheqėsi politik i shqiptarėve dhe presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, deri nė vitin 1997 synonte nė ēdo rast dhe dhe me ēdo mėnyrė pavarėsinė. Kėshtu ai ishte pėrpjekur qė me strategjinė e rezistencės pa dhunė dhe me ndėrtimin e funksionimin e strukturave paralele shtetėrore nė Kosovė ta trondiste regjimin e dhunshėm tė Beogradit. Kjo politikė ishte pėrshėndetur nga Perendimi...". ( ) Carsten Giersch: "NATO und militerische Diplomatie im Kosovo- Nė librin "Der Kosovo Konflikt...., faqe 548.....



......Kjo filozofi e paqes dhe njėkohėsisht e qėndresės e kishte vetėdijėsuar Rugovėn nė atė masė sa tė kundėrshtonte me vendosmėri kėshillat e Tiranės zyrtare pėr tiu pėrgjigjur pozitivisht reagimit tė opozitės serbe kundėr Milosheviēit nė vjeshtėn e vitit 1996. Pėr ta karakterizuar opozitėn serbe nė raport me Kosovėn, gazeta e njohur gjermane "Frankfurter Rundschau", shkruante nė pranverėn e vitit 1999 se "Opozita e bashkuar kundėr regjimit tė Miloshevēit ishte me fjalė tė tjera mė energjike. Nė maj tė vitit 1995 ishin bashkuar Vojisllav Shejshel, Vuk Drashkoviē, Zoran Xinxhiē dhe Vojisllav Koshtunica nė emėr tė partive (qė pėrfaqėsonin) nė njė program, i cili pėrmblidhej kėsisoj: - mėnjanimi i ēdolloj autonomie tė veēantė pėr Kosovėn; ndryshimin e strukturės sė popullsisė nėpėrmjet ndėrtimit e zgjerimit tė vendbanimeve serbe; lėnien e shtetėsisė nga sa mė shumė shqiptarė dhe kontroll pėr kufizimin e lindjeve nė grup popullsie shqiptare; forcimin politik tė popullsisė serbe (nė Kosovė) nėpėrmjet masave administrative dhe nė tė njėjtėn kohė heqjen e statusit tė shtetėsisė pėr pakicat etnike". ( ) Karl Grobe (Frankfurt a.M), Die "schwarze Hand" schrieb, Frankfurter Rundschau, 23 Prill 1999. "Die vereinigte Opposition gegen Milosevics Parteiregime war sozusagen energischer. Im Mai 1995 einigten sich Vojislav Seselj, Vuk Draskovic, Zoran Djindjic und Vojislav Kostunica namens ihrer Parteien auf ein Programm, das zusammengefast lautet: Beseitigung jeder autonomen Sonderstellung Kosovos; Änderung der Bevölkerungsstruktur durch Ansiedlung von Serben; Ausbürgerung möglichst vieler Albaner und Geburtskontrolle der albanischen Voklsgruppe; politische Stärkung der serbischen Bevölkerung durch administrativen Maßnahmen und gegebenfalls Aberkennung des Status einer nationalen Minderheit".....
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 23:02   #12
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

4. Ta lexosh mendimin filozofik tė Ibrahim Rugovės



Principi rugovian, se ato ngjarje ishin ēeshtje e brendshme e Serbisė, bėnte njėkohėsisht me dije se "Kosova ndjehej de facto jashtė Serbisė". Koha kishte dėshmuar largpamėsinė e Rugovės. Kur Ai nuk kishte pranuar ti bashkohej institucioneve tė shtetit serb e as protestave tė opozitės serbe, pak kush mendonte se opozita antiMilosheviē dhe vetė diktatori serb ishin e njėjta gjė dhe kishin tė njėjtin qėndrim antishqiptar nė ndjenja e nė principe. Ndėrkohė Rugova kishte thėnė prej kohėsh se nė raport me Kosovėn si pozita (shteti i dhunshėm serb), ashtu dhe opozita, pra, si Milosheviēi, ashtu dhe Drashkoviēi, Shejshel apo tė tjerė nuk kishin asnjė ndryshim esencial e joesencial. Qė nė qershor tė vitit 1990 Rugova pėrcaktonte qartė nė pėrgjigje tė njė gazetari kroat, kur bėnte pyetjen retorike: "Ju lutem shumė ēfarė dallimi ka ndėrmjet Milosheviēit, Qosiēit e Drashkoviēit kur ėshtė nė pyetje Kosova dhe shqiptarėt? Kurrfarė. Tė dyja janė kombėtarisht ekstreme dhe si tė tilla plotėsojnė dhe ndihmojnė njėra-tjetrėn. Sipas kėsaj, me gjasė mund tė konkludohet se nė zgjedhjet eventuale nė Serbi do tė fitojė ai qė do tė jetė mė ekstrem dhe mė jotolerant. Eshtė e mundur qė pėrsėri nė shpinė tė Kosovės tė fitohet apo tė humbet pushteti nė Serbi..." ( ) Ibrahim Rugova: Intervistė nė revistėn e Zagrebit "Hrvatski rubikon", qershor 1990.

Ky pėrceptim i Rugovės nė vitet e fillimit tė veprimtarisė sė tij politike kishte shumė rėndėsi pėr faktin se shėrbente si bazė njohjeje pėr tė ndėrtuar strategjinė e qėndrimeve tė rezistencės shqiptare. Por ky ėshtė vetėm njė rast i shqyrtimit tė aftėsisė pėrceptuese tė liderit shqiptar tė Kosovės. Tė gjitha definicionet e tij, tė gjitha "nenet" e pashkruara si nė njė konventė ose memorandum, qė ai ka formuluar, kanė pėr bazė parimin filozofik tė njohjes nė themel jo vetėm tė teorisė, por edhe tė praktikės sė zhvillimeve, tė mentaliteteve qė pėrplasen, tė karaktereve qė i kundėrvihen njėri-tjetrit. Ibrahim Rugova ishte njė njohės i shkėlqyer i historisė kombėtare tė shqiptarėve si dhe i historisė ballkanike e mė gjerė. Ishte njė periudhė mjerimi, kur disa njerėz tė ideoligjizuar dhe pa kurrėfarė gjykimi pėr tė ardhmen kishin kundėrshtuar gjithēka kishte propozuar presidenti historik i Kosovės sa i pėrket simboleve tė shtetit tė ri. Ishte njė shenjė e injorancės nė kulturė, nė dije e nė gjithēka djegja e flamurit, tė cilin Rugova e kishte propozuar dhe duartrokitja e njė flamuri pa identitet, tė cilin e ka skicuar komuniteti ndėrkombėtar.

Ndonėse Ai kishte studiuar letėrsi dhe ishte shquar nė fushėn e kritikės letrare, kjo e kishte ndihėmuar qė tė gėrmonte me pasion nė gjurmėt e histrorisė dhe tė realizonte lidhjet e kuptimeve qė ekzistonin nė zingjirin e ngjarjeve historike tė zhvilluara. Vetėm njė kritik letrar i afirmuar dhe njė teoricen i shquar nė kėtė fushė, duke pasur pasion studimin e historisė e tė kulturės sė popullit tė tij si dhe tė popujve qė e rrethojnė atė, mund tė arrinte nė pėrfundime aq tė sakta e tė qėndrueshme dhe mund tė ishte i prerė dhe i vendosur nė maksimum nė principet dhe qėllimet e tij nacionale e politike......



5. Papa Gjon Pavli i II dhe Nėnė Tereza frymėzimi i Presidentit



Nė zyrėn e Presidentit gjithnjė vizitorėt do tė pėrballeshin me dy portrete: Atė tė Papa Gjon Pavlit tė II dhe portretin e Nėnė Terezės. Tė dy kėta "idhuj" tė Rugovės kishin zėnė vend nė faqet e murit tė kėsaj zyre, sepse mbeteshin frymėzimi i liderit legjendar, ndaj dhe ishin shndėrruar nė ikonė e qėndrimeve tė Tij moderatore e njėkohėsisht radikale.

Papa Gjon Pavli i II vinte nga njė vend ish-komunsit, Polonia. Vendi i tij kishte afėrsisht njė pėrvojė historike si edhe tė Kosovės e tė Shqipėrisė, pra si tė shqiptarėve. Polonia ende sot jeton me paragjykimet reale e jo reale tė "rrethimit" nga armiqtė e saj. Nė rastin e vlerėsimit tė Rusisė dhe me karakterin imperialist qė ajo manifeston, mund tė pėrligjet "Frika e vazhdueshme polake". Nė rastin e Gjermanisė, ndoshta kjo "frikė" ėshtė e mbingarkuar.

Papa Vojtila, ashtu si Rugova, i kishte pėrjetuar dhimbjet e vendit tė tij tė kėrcėnuar sa nga Lindja dhe nga Perendimi. Ndėrkohė Rugova kishte pėrjetuar dhimbjet nacionale, familjare e personale tė kombit tė tij tė kėrcėnuar kryesisht nga veriu e nga jugu i gadishullit ballkanik, por jo pak dhe nga Lindja e kėtij gadishulli. Kėto dhimbje i bashkonnin kėto dy figura tė pėrbotshme, ndaj dhe Papa kishte manifesuar vendosmėrinė e tij pėr tė qėndruar nė krah tė Kosovės, ndėrkohė qė Rugova kishte dėshmuar se e respekton dhe e nderon deri nė amshim personalitetin, figurėn dhe veprėn e Papės sė Vatikanit......
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 23:02   #13
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

Pjesa IV



Babai i Kombit



Gazeta mė e njohur gjermane "Frankfurter Allgemeiner Zeitung" e datės 23 janar 2006 botonte njė artikull kushtuar Rugovės, tė titulluar "Vater der Nation". Ky titull i atyre ditėve, bashkė me titujt e tjerė si "Gandhi i Prishtinės" ose "Gandhi i Ballkanit", kishin mbushur faqet e gazetave, revistave si dhe ekranet e televizioneve nė Perendim.

Edhe nė kohėt mė tė vėshtira pėr pozicionin politik tė Rugovės, nė pranverėn e hershme tė vitit 1999, kur Ai ishte peng i Milosheviēit nė Beograd, Rugova, ndonėse pėrshkruhej nga shtypi perendimor si udhėheqės i "dobėsuar" i shqiptarėve, pėrmendej pėr faktin se Ai "qėndronte mė kėmbė". Ndėrsa gazetari i gazetės sė njohur gjermane "Frankfurter Rundschau", Stefan Israel, shkruante nė vjeshtėn e vitit 2000 se "Rugova ėshtė njė njėri i mbyllur, por duket se shumica (e shqiptarėve) e njohin Atė si figurėn e babait. Pasiviteti i Tij (nė rezistencė) ėshtė interpretuar ai urtėsi dhe besueshmėri. Pėr shumicėn Ai simbolizon dėshirėn e shqiptarėve pėr normalitet nė jetėn e pėrditshme". ( ) Frankfurter Rundschau, 29.11.2000.

Bazuar nė ato realitete qė sollėn bashkimin e shqiptarėve rreth personalitetit tė Presidentit dhe liderit historik, bazuar nė faktin se nė marrėdhėniet e Tij me bashkėkombasit dhe bashkėqytetarėt e tjerė nė Kosovė, Rugova kishte dėshmuar urtėsi, durim, pjekuri politike e njerėzore tė jashtėzakonshme si dhe nisur nga fakti tjetėr se Ai ishte prezantuar si individualitet i veēantė, me integritet tė plotė si intelektual, si personalitet dhe si politikan, me sovranitet tė kthjellėt dhe principe morale tė dallueshme, shqiptarėt dhe shumė prej banorėve tė tjerė tė Kosovės e shihnin Atė, pra prijėsin e tyre historik, si "Babain e Kombit", si "Zot tė Shtėpisė sė Madhe", me emrin Kosovė.

Kėto karakteristika kishin shfaqur tė gjitha personalitetet e nacioneve tė mėdha e tė vogla nė botė, tė cilėt kishin marrė emėrtimin "Babai i Kombit". Dhe krahasuar me kėto figura tė shquara tė kombeve tė ndryshme, tė cilėt i pėrkasin gjithashtu kohėve tė ndryshme, Ibrahim Rugova pėrveēse mbart tiparet karakteristike tė "Baballarėve" tė mėdhenj qė nė vendet e tyre kanė bėrė histori, ai kishte shprehur edhe cilėsi tė tjera, tė cilat i pėrkisnin kohės kur jetoi, por qė fatkeqėsisht ishin tė munguara nė rajonin ku ai i zhvilloi ato.



1. Ibrahim Rugova pėr Kosovėn si Xhorxh Washington pėr Amerikėn



Eshtė i hidhur fakti qė ka shqiptarė, tė cilėt i xhelozon edhe tash pas vdekjes, fakti qė Heroi Rugova ka marrė kėtė emėr tė madh tė pashkruar nė dekrete. Nė fakt Rugova asnjėherė nuk kishte dhėnė ndonjė shenjė sado tė vogėl, se e pretendonte titullin "Babai i Kombit". Ishin tė tjerė ata qė ishin vetėshpallur si "baballarė tė kombit". Ndoshta kjo ėshtė edhe arėsyeja pse ėshtė parė dhe shihet me cmirė e xhelozi formula e pagėzimit tė Rugovės si "Babai i Kombit".

Po cilėt janė ato arritje tė mėdha, tė cilat i kanė dhėnė presidentit historik tė Kosovės kėtė emėr? Cilat janė ato ngjarje qė e lartėsuan figurėn e tij deri nė majėn piramidės nacionale? Ēfarė faktorėsh politiko-shoqėrorė e formojnė aureolėn e tillė? Sigursht qė edhe ananlizat e hollėsishme nuk do ta shteronin pėrgjigjen ndaj kėtyre pyetjeve.

Mė lart pėrmenda se emėrtimin pėr Rugovėn si "Babai i Kombit" e kanė lansuar mė sė pari autorė tė huaj, studiues tė politikės, komentatorė me famė, analistė dhe reporterė tė shquar perendimorė nė Gjermani, nė SHBA, Angli, Francė, Itali e gjetkė. Pra, kjo nuk ėshtė as gjetje e imja, as e Sabri Hamitit, i cili e kishte lansuar dhjetorin e kaluar nė ditėlindjen e heroit.

Njė personalitet mund ta meritojė kėtė "medalje" vetėm pėr arėsye madhore, nėse Ai ka zhvilluar njė doktrinė, njė filozofi dhe veprimtari tė llojit tė veēantė e tė sukseshme si asnjėherė mė parė nė historinė e atij kombi. Ibrahim Rugova i pėrket kėsaj pakice tė racės njerėzore nė globin tokėsor dhe vjen nė njė radhė me themeluesin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Xhorxh Ė.....ashington. Prandaj dhe mund tė besohet se do tė gjenden njerėz tė urtė e tė devotshėm, tė cilėt Ibrahim Rugovėn do ta nderojnė nė atė masė sa kryeqytetit tė Kosovės tia japin emrin e Tij. Njė opcion i tillė ėshtė i justifikueshėm po tė analizohen thėllė strategjia nacionale e Rugovės dhe realizimi i kėsaj strategjie pėr sendėrtimin e shtetit tė pavarur, tė lirė e demokratik tė Kosovės.

Ndėrkaq ėshtė i ditur fakti se nė SHBA emrin e themeluesit tė shtetit amerikan e mbajnė muzeume, universitete, hotele, qendra tė biznesit dhe shumė vepra, tė cilat pėr nga arkitektura, pėr nga rėndėsia e veprimtarisė edukuese e shkencore-kėrkuese, pėr nga roli qė luajnė nė shoqėrinė amerikane i kalojnė pėrmasat kombėtare tė Amerikės. Monumentet qė pėrkujtojnė Xhoxh Washingtonin janė shndėrruar nė qendra tė peligrinazhit turistik dhe shėrbejnė pėrveēse si objekte e vende tė edukimit nacional, edhe si objekte qė tėrheqin turistėt e huaj.

Ibrahim Rugova me pėrmasat e veprimtarisė, ideve dhe rezultateve tė jashtėzakonshme mund tė shfaqet mė i vogėl sesa Xhorxh Washington vetėm pėr shkak se pėrfaqėson njė vend mė tė vogėl se Amerika. Ndėrsa pėr nga idetė, qėllimet, programi, vizioni, karakteri dhe pėrkushtimi, pėrveēse kontributeve tė ish-presidentit tė parė amerikan, mbart dhe tiparet karakteristike tė kohės, kur Ai jetoi e punoi.

Ndėrkohė njė krahasim i Presidentit shqiptar tė Kosovės me preidentin tjetėr amerikan, Thomas Jefferson, do tė plotėonte performancėn e tij. Ndėrsa me Xorxh Washingtonin e bashkon ideja dhe qėllimi final e luftės pėr liri e pavarėsi, me Jefferson- Ibrahim Rugova bashkohet nė taktikėn, mjetet dhe mėnyrat demokratike tė zhvillimit e tė fitores sė kėsaj lufte. Thomas Jefferson kishte mundur qė tė ndryshonte jo vetėm Kushtetutėn amerikane, por edhe qė tė fuste nė atė kushetutė qė para dyqind vjetėsh elementėt mė tė pėrparuar tė demokracisė e tė lirisė sė kombeve e tė njerėzimit. Qė mė 1802 ai kishte saktėsuar se "Ēdokush dhe ēdo grup njerėzish mbi tokė ka tė drejtėn e vetėqeverisjes, njė e drejtė, tė cilėn njerėzit pėr vetė natyrėn e qenies sė tyre e presin..." ( ) Boris Meissner: "Nation und Selbstbestimmung", Berlin 1984, faqe 24. (Jedermann und jede Menschengruppe auf der Erden bezitszt das Recht auf Selbstregierung - ein Recht, das die Menschen in Ihrem Dasein aus dem Händen der Natur empfangen...



2. Fenomeni Rugova dhe strategjia nacionale e Tij.



Kur Rugova erdhi nė skenėn politike Ai veproi nė kushtet, tė cilat i gjeti nė Kosovė e rrėth saj dhe pėrpunoi strategjinė e taktikat e veprimtarisė sė Tij. Si strategji tė pakompromis Ai kishte pėrcaktuar arritjen e pavarėsisė sė Kosovės, ēlirimin e shqiptarėve prej terrorit e pushtimit serb si dhe zhvillimin demokratik tė vendit. Rugova kishte tentuar edhe realizimin e opcionit tė bashkimit nacional tė shqiptarėve nė njė shtet tė vetėm. Por nuk kishte gjetur mbėshtetje. Prandajai ishte pėrkushtuae nė opcionin e pavarėsisė, lirisė dhe sistemit demokratik nė Kosovė, opcion ky i pranueshėm edhe nga komuniteti ndėrkombėtar.

Nė kohėn kur Rugova kishte hartuar strategjinė e tij nacionale pėr ta nxjerrė vendin nga robėria serbe, komuniteti ndėrkombėtar e pėrdorte si "gogol" bashkimin nacional tė shqiptarėve. Termat "Shqipėria e Madhe", "Shqipėria Etnike" ishin bėrė tė frikshėm edhe pėr shumė nga njohėsit e ēeshtjes shqiptare nė Ballkan, madje pėr shumė nga miqtė e shqiptarėve nė Europė. Qendrat e vendosjes si dhe ato akademike e "shkencore" nė Europėe mė gjerė u besonin tezave serbe se "Bashkimi i shqiptarėve nė njė shtet tė vetėm, sjell destabilizimin e rajonit e tė tė gjithė Europės". Ndaj dhe Rugovės e mbėshtetėsve tė tij nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės i mbetej tė pozicionohej kryesisht te principi i realizimit tė njė Kosove tė lirė e tė pavarur, "tė hapur pėr Shqipėrinė dhe Serbinė e me njė fazė kalimtare protektorat i NATO-s dhe OKB-sė", nėse citojmė projektin e shqiptuar me dhjetra herė nga vetė lideri historik.

Megjithatė Ai nuk kishte pėrjashtuar asnjėherė opcionin maksimal tė vetėvendosjes sė shqiptarėve, bashkimin nė njė shtet tė vetėm tė tyre. Nė shtator tė vitit 1994 Ibrahim Rugova kishte formuluar kėrkesėn maksimale pėr krijimin e njė konfederate midis Shqipėrisė dhe Kosovės ( ) Sipas Jens Reuter: "Albanies nationale Frage". Nė librin "Der Kosovo Konflikt - Ursache, Verlauf, Perspektiven", Ėieser Verlag, Klagenfurt, 2000, faqe 165.....
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 23:03   #14
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

3. Arkitekti i shtetit tė pavarur, tė lirė e demokratik



Si "Babi i Kombit", Ibrahim Rugova, ishte identifikuar qė atėherė kur Ai e kishte sendėrtuar shtetin e pavarur ēdo ditė, ēdo javė, ēdo kohė. Ai ndėrtoi institucionet e shtetit, parlamentin, institucionin e presidentit, qeverinė. Ai ndėrtoi njė sistem paralel arėsimimi e taksash, njė sistem tė vetin shėndetėsor. Ai, si me magji, i largoi, i izoloi, i shmangu tė gjitha kontaktet me regjimin pushtues serb. Ai veproi si lider i njė vendi nė pushtim, si udhėheqės i njė shteti nė kushtet e njė sistemi kolonial. Ai nuk kishte ushtri, nuk kishte polici, gjyqe e prokurori, mjete, tė cilat i ka ēdo shtet normal. Por jo pėr fajin e tij, edhe pse disa hije vazhdojnė ta fajėsojnė. Nė njė vend tė pushtuar e nė njė koloni nuk do tė kishte mundur askush tjetėr tė bėnte mė shumė se sa ka bėrė Rugova. Secili mund tė bėjė aventura pėr faktin se ėshtė lehtė tė jesh aventurier, por aventura qė sakrifikon njė komb ėshtė mė shumė se papėrgjegjėsi. Prandaj dhe Ibrahim Rugova i urrente aventurat. Rugova nuk ndėrtoi vetėm njė jetė paralele nė vend. Ai ndėrtoi tė parėn strukturė politiko-shoqėrore e shtetėrore postkomuniste nė Kosovė e njė ndėr tė parat nė shoqėritė lindore totalitare tė asaj kohe.

Tė udhėhiqje dy milion qytetarė me forcėn e moralit politik dhe filozofinė e shtetit paralel, ti disiplinojė kėta qytetarė nė kėrkesat politike dhe lėvizjet protestuese pėr liri e pavarėsi, tė drejtoje jetėn e njė kombi me forcėn e ideve dhe jo me forcėn e ndonjė ligji pėrkatės si dhe mjeteve tė dhunės, tė garantoje ekzistencėn fizike, materiale dhe shpirtėrore tė njė kombi, pa patur asnjė instrument fuqie pushtetore, pėr optimistėt mė tė mėdhenj tė globit do tė ishte njė utopi, pėr skenaristėt e filmave hollivudianė do tė ishte thjesht njė burim fantazie. Ibrahim Rugova i kishte realizuar kėto me forcėn e moralit dhe jo tė politikės, me forcėn e arėsyes dhe jo me forcėn e armėve, me forcėn e integritetit tė tij dhe jo me sjelljet servile.....



4. Heroi i Pavarėsisė



Alternativa e Rugovės dhe koncepti i Tij pėr shtetin e pavarur tė Kosovės kanė bėrė qė Ai tė thirret nė jetėn e pėrditshme edhe si "Hero i Pravarėsisė". Jo thjesht pėr faktin se Ai nė ēdo rast, nė konferenca shtypi e nė intervista, nė pritjet zyrtare e nė vizitat miqėsore jashtė Kosovės e kishte elaboruar kėtė opcion mė kėmbėnguljen rugoviane. Jo thjesht pėr atė se me mijėra herė e kishte pėrsėritur frazėn "Kosova njė vend i lirė, i pavarur e demokratik, nė fqinjėsi tė mirė me Serbinė e Shqipėrinė". Por se pėr realizimin e kėtij koncepti Ai ishte treguar ekstremisht i vendosur dhe pakompromis, duke i detyruar bashkėbiseduesit e Tij, qofshin kėta dhe kundėrshtarė tė pavarėsisė sė Kosovės, qė ta pėrtypin dhe ta marrin nė vėmendje projektin e Ibrahim Rugovės.

Aq shumė ishte pėrkushtuar Rugova ndaj pavarėsisė sė vendit sa edhe kur rrjedhat shkonin nė dobi tė shqiptarėve, edhe atėherė kur ato ktheheshin kundėr tyre, Ai nuk harronte tė pėrsėriste domozdoshmėrinė e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės me vetėvendosjen pėr pavarėsi. Nė respekt tė linjės sė Tij pėr njė rezistencė paqėsore, Ai e shihte si mundėsi dhe nevojė njė periudhė tranzitore, qė Kosova tė vihej nėn kontroll civil ndėrkombėtar, me prani tė NATO-s nė vend, pėr tė ruajtur sigurinė, paqen dhe stabilitetin vendor e rajonal. Kėto opcione Rugova i kishte elaboruar pėrpara se Ushtria Ēlirimtare e Kosovės tė bėhej e njohur nė opnionin shqiptar e atė ndėrkombėtar.....



5. Rugova, pavarėsia dhe historia e re e Kosovės.



Nė kohėn qė lideri karizmatik i shqiptarėve, Ibrahim Rugova, gjatė Luftės kishte qėndruar nė Prishtinė, Ai ishte marrė peng familjarisht nga Milosheviēi. (Lexuesi ėshtė i lutur ta shohė njė fotografi tė botuar nė internet nė adresėn -http://ėėė.spiegel.de/fotostrecke/fotostrecke-12225-3.html- botuar nga revista "Spigel" nė Gjermani dhe do tė dallojė faktin se Ai ishte thjesht peng nė Beograd). Megjithatė nė njė kapitull tjetėr jepen fakte dhe argumente tė bollshme pėr tė provuar tė kundėrtėn e atyre qė thonė se "Rugova ishte palė mė Milosheviēin". Dirigjent i kėtij kori orkestrues ka marrė pėrsipėr tė jetė ish-ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, pseudohistoriani, Paskal Milo.

Ky ėshtė njė kapitull i veēantė i njė historie tė trishtueshme e tė dhimbshme, tė cilėn e kishin shkaktuar serbėt barbarė nga njėra anė dhe e kishin instrumentalizuar sherbėtorėt e Beogradit nė qeverisjen e atėhershme tė Tiranės. Tė dy palėt kishin synuar likuidimin politik dhe asgjėsimin e filozofisė dhe strategjisė sė Ibrahim Rugovės. Tė dy palėt ishin marrė vesh nė Kretė e nė kulisa tė tjera pėr mėnyrėn si do ta nxirrnin Rugovėn nga loja.

Prandaj dhe shqiptarėt e Kosovės nuk i kishin besuar e nuk i besojnė akuzat pėr "tradhėti". Ato ditė kur gumėzhinin megafonėt serbo-sllavo-filoserbė nė Tiranė e gjetkė, shumica dėrmuese e shqiptarėve tė Kosovės shpreheshin se nuk i besonin asaj propagande. Prandaj dhe nė zgjedhjet lokale tė vitit 2000 e nė zgjedhjet e pėrgjithshme tė vitit 2001 Ai ishte rikonfirmuar si udhėheqės i pakontestueshėm. Nė marsin e vitit 2002 do tė rizgjidhej si president i Republikės sė Kosovės dhe do tė kryesonte tė gjitha tryezat e pėrpjekjet e shqiptarėve pėr tė sjellė 17 shkurtin e vitit 2008. Opcioni i Tij i bisedimeve pėr statusin e Kosovės ishte vetėm Pavarėsia. Ai kishte thėnė se ka edhe njė opcion tjetėr: Bashkimin me Shqipėrinė, por pavarėsia mbetej si kompromis.....
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-09-09, 23:04   #15
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Avatari i Urata
 
Anėtarėsuar: 26-06-04
Vendndodhja: Bote
Postime: 12,882
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Filozofia politike dhe nacionale e Ibrahim Rugoves

Pjesa e V



Dimensioni i Ibrahim Rugovės si personalitet ndėrkombėtar



Nėse do tė testonim njohjen nė opinionin ndėrkombėtar tė emrit tė Kosovės dhe tė emrit tė Ibrahim Rugovės, atėherė do tė gjenim njėtrajtshmėrinė e kėtyre dy nocioneve. Nė publikun ndėrkombėtar e sidomos atė perendimor ndėr shqiptarėt, vetėm Nėnė Tereza mbetet personaliteti mė i njohur sesa Rugova, vetėm pėr atė mund tė jetė shkruar mė shumė sesa pėr themeluesin e Kosovės moderne e tė pavarur. Por nė ndėrlidhje tė emrit tė Kosovės e tė Rugovės, lideri historik politik i shqiptarėve ze vendin kryesor. Kjo edhe pėr faktin se pėr nėnė Terezėn nuk vihet gjithnjė nė dukje prejardhja e saj shqiptare, Ndėrsa pėrmendja e emrit tė Rugovės ėshtė automatikisht e lidhur me vendin, tė cilit Ai me aq vendosmėri e pėrkushtim i shėrbeu, Kosovėn.

Po ēfarė e kishte shndėrruar Presidentin e Kosovės nė njė personalitet tė nderuar dhe tė respektuar nė botėn e qytetėruar? Cila ishte ajo mrekulli, qė kishte vepruar tek ky shqiptar i madh tė merrte rolin e partnerit me udhėheqėsit e vendeve mė tė fuqishme tė botės? Pse Ai pritej e pėrcillej me protokollet e kryetarėve tė shtetit nė kancelaritė e shteteve tė Europės dhe nė SHBA?



1. Filozofia e qasjes ndėrkombėtare



Fakti se Ibrahim Rugova pritej e pėrcillej nga udhėheqėsit kryesorė tė botės moderne shėnonte njėkohėsisht dhe vlerat qė Ai kishte realizuar. Kur presidenti amerikan, Bill Klinton, e priste liderin shqiptar nė Shtėpinė e Bardhė, kishte aplikuar tė gjitha protokollet e pritjes sė njė kryetari shteti, edhe pse Kosova nuk njihej zyrtarisht si shtet. Kur Fransua Mitteran, Gerhart Schröder apo kryeminisri i Anglisė, Italisė, Spanjės etj e prisnin nė audiencė, gjenin te Ai njė partner dhe personalitet karizmatik e tė zgjuar, tė krahasueshėm me udhėheqėsit e vendeve tė mėdha e tė zhvilluara. Ndėrsa Papa Vojtila e priste plot ngazėllim dhe e pėrcillte me premtimin se do ta ndihėmonte Kosovėn tė zinte vendin e saj nė shoqėrinė e kombeve tė civilizuara.

Asnjė udhėheqės shqiptar nuk kishte mundur tė ishte aq imponues, aq bindės dhe aq i pranuar nė zyrat e kancelarive tė shteteve tė mėdha qė pėrbėjnė dhe fuqinė e botės. Ibrahim Rugova ishte i pranueshėm dhe i pranishėm nė tė gjitha dyert e kancelarive tė vendeve demokratike e tė lira tė botės sė qytetėruar. Ai nuk pritej e pėrcillej me nderime nė kėto kancelari si njė personalitet i zakonshėm. Tė tillė Ballkani ka patur me shumicė. Edhe nėse presidentėt dhe kryeministrat e vendeve ballkanike ishin liderė tė vendeve tė tyre tashmė tė njohuara ndėrkombėtarisht, ata nuk kishin mundur tė ishin tė pranishėm nė Ėashington, Lonėr, Paris, Berlin, Bruksel e gjetkė nė atė masė sa ishte i pranishėm Ibrahim Rugova.....





2. Miqtė dhe partnerėt e Rugovės



Nė ndėrtimin e politikės me jashtė Presidenti Rugova kishte pėrpunuar njė strategji tė qartė dhe largpamėse. Ai ėshtė ndoshta personaliteti mė i kthjellėt nė hartimin e principeve nė dobi tė vendit tė tij nė kėtė drejtim. Formula e Tij pėr aleancat si dhe pėr lidhjet dhe bashkėpunimin e Kosovės me vendet e tjera ėshtė njė testament i pandryshueshėm, i shndėrruar gati nė njė tabu ose dogmė. Eshtė i njohur postulati i Tij: "Miqėsi tė pėrhershme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, bashkėpunim tė ngushtė me vendet e Europės, bisedime dhe partneritet me ēdo vend tė interesuar pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon e nė Europė". Ky postulat nuk guxon tė ndryshohet, as tė korrigjohet nė ndonjė germė. Ndryshe Kosova do tė kthehej nė gjendjen e kohės kur nė kryeqendrat europiane ishin marrė vendime antishqiptare.

Ibrahim Rugova nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės i kishte pasur tė gjitha dyert e hapura. Emisarėt, senatorėt, kongresmenėt, udhėheqėsit politikė e diplomatėt amerikanė kur vinin nė Kosovė mezi prisnin tė ndanin me Rugovėn pikėpamjet e tyre pėr lirinė e Kosovės, madje dhe pėr zgjidhjet e tjera nė rajon. Kur Rugova shkonte nė Washington ata bisedonin e kėshilloheshin me tė, sepse te Ai gjenin shpesh herė thelbin e zgjidhjeve, pėrveēse frymėzoheshin nga kohezioni, vizioni dhe mendimi krijues i Tij. Presidentėt dhe zyrtarėt mė tė lartė tė Amerikės Demokratike, senatorėt dhe kongresmenėt e prisnin dhe bisedonin me Rugovėn, sepse kishin gjetur te Ai frymėzimin e veprimit aktiv nė dobi tė paqes e nė mbrojtje tė popullit shqiptar tė Kosovės. Idetė dhe filozofia e Rugovės pėrkonin plotėsisht me vizionin dhe vlerat amerikane tė lirisė e tė demokracisė. Dhe kjo pėrkueshmėri krijonte lidhjen e pazgjidhshme midis dy vendeve. Nėse Rugova do tė shkonte nė Ė....shington dhe do tu thoshte: "Ne do tė marrim armėt dhe do tė luftojmė", e mė pas tė kėrkonte ndihmėn e amerikanėve nė kėtė luftė, ishte e sigurt se nė kushtet qė ishin krijuar nga viti 1989 e deri mė 1998, kur nė Shqipėri ndjehej ende era e barutit tė kallur mė 1997, askush nuk do tia premtone kėtė ndihmė. Eksperienca e konfliktit nė Gjeorgji si dhe tė tjera eksperienca tė mėparshme nė Bsnje etj, janė tė mjaftueshme tė pėrdoren si argument i faktit se "SHBA-tė nuk mund tė vepronin nė Europė pa konsensusin europian". Njė veprim i njėanshėm i Shtėpisė sė Bardhė nė Irak, i ka shkaktuar Amerikės njė dėm tė jashtėzakonshėm moral dhe politik. Ndaj duhet besuar se njė veprim amerikan i njėnashėm nė Kosovė ishte njė mision i pamundur. Madje dhe veprimi i pėrbashkėt i tė gjitha vendeve tė NATO-s, pa njė rezolutė tė Kėshillit tė Sigurimit ka shkaktuar njė reaksion tė ēuditshėm brenda vendeve europiane, reaksion, i cili nė ditėt e sotme e ka shndėrruar Europėn nė tė kundėrtėn e saj. Ajo po dėshmon se ėshtė penduar pėr ndėrhyrjen e vitit 1999, duke i kėrkuar ēdo ditė nė forma tė ndryshme ndjesė agresorėve serbė......


__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 08:57.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.