Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Jurisprudencė
Emri
Fjalėkalimi
Jurisprudencė Strukturat dhe konceptet ligjore qė pėrbėjnė tė drejtėn nė terėsi.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 26-11-07, 01:00   #1
Berkan
 
Anėtarėsuar: 03-05-07
Vendndodhja: Rahovec, Kosove
Postime: 71
Berkan i vlerėsuar jo keq
Gabim Demokracia

"DEMOKKACIA", a ekziston vetėm si ide, apo edhe njė sundim i vėrtetė i shumicės


Berkan Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 26-11-07, 11:16   #2
pirro
FUND!
 
Avatari i pirro
 
Anėtarėsuar: 17-12-05
Postime: 4,460
pirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėmpirro i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė ICQ tek pirro
Gabim Titulli: Demokracia

Demokracia e vertete vjen nga Greqia e lashte.Vetem atehere ka pasur nje demokraci te plote dhe te drejperdrejt. Siq kemi mesuar nga historia Juridike ne ato koh populli eshte mbledhur ne stadiume dhe pushtataret kane propozuar ligjet dhe populli ne baze te zerit (ma sa di une) kane votuar ose mos votuar nje rregull-ligj.
Kjo qe shohim sot eshte demokraci e terthoret , ne duhet te zgjedhim perfaqesuesit tone per te na perfaqesuar "mendime tona ne parlament".
__________________
ka me u bo mire..!!

FUND!
pirro Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-11-07, 18:32   #3
Berkan
 
Anėtarėsuar: 03-05-07
Vendndodhja: Rahovec, Kosove
Postime: 71
Berkan i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Demokracia

A kemi demokraci nė Kosovė e Shqipėri??
A jemi pjesė e proceseve demokratike??
sistemi proporcional parlamentar nė Kosovė a ėshtė pjese e demokracisė??
Berkan Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-11-07, 23:57   #4
Dilaver
 
Avatari i Dilaver
 
Anėtarėsuar: 29-09-03
Postime: 2,277
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Demokracia

Po si nuk kemi demokraci, vetėm rendi superior mund tė bėj ndrrimin paqqėsor tė subjekteve tė pushtetit, me fjalė tjera edhe nė shtetet me demokraci tė zhvilluar nuk mund tė bėhet ndrrimi i tė gjitha strukturave udheheqėse (Kryetar, kryeministėr, kryeparlamentar) pėr njė afat tė shkurtėr kohor nė mėnyrė paqėsore, pa protesta e zvarritje ….., a nuk ėshtė kjo njė dėshmi e madhe se ka demokraci...
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-11-07, 00:13   #5
Berkan
 
Anėtarėsuar: 03-05-07
Vendndodhja: Rahovec, Kosove
Postime: 71
Berkan i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Demokracia

Mirė, derisa udhėheqėsit tonė mendojnė ta luajnė rolin e liderit, organ i vetėm vendimmarrės nė Kosovė ėshtė UNMIK-u, ku PSSP-ja nė duart e veta ka pushtetin absolut ligjvėnės, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Mua personalisht kjo nuk ma kujton botėn bashkėkohore tė demokracisė absolute, por as botėn greke tė demokracisė sė drejtpėrdrejt, por vetėm botėn babilonase tė kohės sė Hamurabit ku mbreti i tyre ishte despot me karakter teokrat. Ndėrsa ne kėtu PSSP-nė e kemi despot me karakter laik. Siē e shoh unė procesin e shoh se edhe me ardhjen e pėrfaqėsuesit tė Bashkimit Evropian nė Kosovė, ne pėrsėri dė tė kemi njė despotizėm kėtu nė Kosovė. Edhe pse do tė bėhemi shtet i pavarur, ne pėrsėri do ta luajmė rolin e lidershipit vetėm nėpėr media, ndėrsa prap do tė kemi njė despot i cili do ti ketė tre pushtetet nė duart e veta. A ėshtė kjo demokraci e vėrtetė nė Kosovė??? unė mendoj se kjo ėshtė armiku mė i madh i demokracisė dhe civilizimit bashkėkohor. Nėse mendoni ndryshe, lirisht replikoni, por prap se prap mos haroni ky ėshtė realiteti i hidhur i ndarjes sė pushteteve nė Kosovė...
Berkan Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-11-07, 22:47   #6
LABI
Alone Ranger
 
Anėtarėsuar: 05-01-04
Vendndodhja: Kosove
Postime: 7,487
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Berkan
Mirė, derisa udhėheqėsit tonė mendojnė ta luajnė rolin e liderit, organ i vetėm vendimmarrės nė Kosovė ėshtė UNMIK-u, ku PSSP-ja nė duart e veta ka pushtetin absolut ligjvėnės, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Mua personalisht kjo nuk ma kujton botėn bashkėkohore tė demokracisė absolute, por as botėn greke tė demokracisė sė drejtpėrdrejt, por vetėm botėn babilonase tė kohės sė Hamurabit ku mbreti i tyre ishte despot me karakter teokrat. Ndėrsa ne kėtu PSSP-nė e kemi despot me karakter laik. Siē e shoh unė procesin e shoh se edhe me ardhjen e pėrfaqėsuesit tė Bashkimit Evropian nė Kosovė, ne pėrsėri dė tė kemi njė despotizėm kėtu nė Kosovė. Edhe pse do tė bėhemi shtet i pavarur, ne pėrsėri do ta luajmė rolin e lidershipit vetėm nėpėr media, ndėrsa prap do tė kemi njė despot i cili do ti ketė tre pushtetet nė duart e veta. A ėshtė kjo demokraci e vėrtetė nė Kosovė??? unė mendoj se kjo ėshtė armiku mė i madh i demokracisė dhe civilizimit bashkėkohor. Nėse mendoni ndryshe, lirisht replikoni, por prap se prap mos haroni ky ėshtė realiteti i hidhur i ndarjes sė pushteteve nė Kosovė...
Demokracia bashkekohore -Liberale (LIBERA-DEMOKRACIA lexo ) , ndryshon shume nga Demokracia klasike /antike ... Per t'mos thene qe s'kane asgje te perbashket ... Demokracia bashkekohore eshte nje produkt historike qe i takon periudhes historike qe nderlidhet me proceset e cthurjes se formacioneve dhe rendeve feudale ... Keto dy demokraci nuk jane te ngjashme dhe nuk jane produkt i njera tjeteres ...
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga LABI : 27-11-07 nė 22:51
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-11-07, 11:42   #7
Berkan
 
Anėtarėsuar: 03-05-07
Vendndodhja: Rahovec, Kosove
Postime: 71
Berkan i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga LABI
Demokracia bashkekohore -Liberale (LIBERA-DEMOKRACIA lexo ) , ndryshon shume nga Demokracia klasike /antike ... Per t'mos thene qe s'kane asgje te perbashket ... Demokracia bashkekohore eshte nje produkt historike qe i takon periudhes historike qe nderlidhet me proceset e cthurjes se formacioneve dhe rendeve feudale ... Keto dy demokraci nuk jane te ngjashme dhe nuk jane produkt i njera tjeteres ...
Jo koleg i nderuar nuk ndryshon koncepti i demokracisė nga koha antike e deri nė ditėt bashkėkohore, vetėm se nė greqi pėr shkak tė numrit tė vogėl tė popullsisė ėshtė zbatuar demokracia e drejtpėrdrejt, ku ēdo qytetar njė ditė e ka qeverisur vendin, ndėrsa nė kohėn e sotme pėr shkak tė numrit tė madh tė popullsisė nuk mund tė zbatohet demokracia e drejtpėrdrejt, por demokracia e tėrthortė. Ndėrsa kur kam folur pėr Kosovėn prap e them se asgjė nuk ka dallim midis pushtetit tė mbretėrve babilonas dhe Egjiptas me pushtetin e PSSP-sė. Pėr temėn e demoklracisė tė sugjeroj tė lexosh Osman Ismailin : Fillet e sė drejtės, Hilmi Ismaili dhe Fatmir Sejdiu nė librin e tyre Historia e shtetit dhe e sė drejtės flasin pėr historinė e demokracisė. Mos e le pa i lexuar edhe librat e Kurtesh Saliut dhe Arsim Bajramit e mė pas do tė flasėsh ndryshe sepse e shoh se ende ke probleme fillimisht me termin Demokraci.
Berkan Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-11-07, 21:41   #8
LABI
Alone Ranger
 
Anėtarėsuar: 05-01-04
Vendndodhja: Kosove
Postime: 7,487
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Berkan
Jo koleg i nderuar nuk ndryshon koncepti i demokracisė nga koha antike e deri nė ditėt bashkėkohore, vetėm se nė greqi pėr shkak tė numrit tė vogėl tė popullsisė ėshtė zbatuar demokracia e drejtpėrdrejt, ku ēdo qytetar njė ditė e ka qeverisur vendin, ndėrsa nė kohėn e sotme pėr shkak tė numrit tė madh tė popullsisė nuk mund tė zbatohet demokracia e drejtpėrdrejt, por demokracia e tėrthortė. Ndėrsa kur kam folur pėr Kosovėn prap e them se asgjė nuk ka dallim midis pushtetit tė mbretėrve babilonas dhe Egjiptas me pushtetin e PSSP-sė. Pėr temėn e demoklracisė tė sugjeroj tė lexosh Osman Ismailin : Fillet e sė drejtės, Hilmi Ismaili dhe Fatmir Sejdiu nė librin e tyre Historia e shtetit dhe e sė drejtės flasin pėr historinė e demokracisė. Mos e le pa i lexuar edhe librat e Kurtesh Saliut dhe Arsim Bajramit e mė pas do tė flasėsh ndryshe sepse e shoh se ende ke probleme fillimisht me termin Demokraci.
Cfare konsumoje ashtu dhe jemi .. Per ate eshte shume me rendesi sikurse perzgjedhja ushqimi per trupin , poashtu dhe informacioni per mendjen... (BURIMI I INFORMACIONIT ESHTE SHUME I RENDESISHEM) .

Referenca e literatures se larteshenuar , nuk eshte e pershtatshme (e denje) per vete lendet qe keta prof. ligjerojne ne fakultetin juridik ... E lere per sistemet politike ...

Literature jashte cfaredo standardi , e manget ( pa kurrfare kriteresh) .. Literature qe ne tere permbajtjen s'mund t'i gjeshe 2 fusnota ... Mos t'flasum tani per realitetitin e autoresise (autenticitetit ) ... (pjesa me e madhe e literatures eshte plagjiature .. sidomos e ati demagogut qe ligjeron "Fillet e se Drejtes"

Ja une po t'i sugjeroi disa autore , teoricient qe tere jeten dhe karrieren e tyre profesionale/akademike ju kane dedikuar sistemeve politike dhe ne vecanti Demokracise :


Gjovani Sartori " C'eshte Demokracia " , "Edhe nje here per demokraci -I-"
Robert Dahl " POLIARKIA" , "Bazamentet e demokracise liberale"

....


....


Te mjaftojne keto dy vepra per t'a kuptuare (pare ) dallimin ne mes ketyre dy demokracive qe ne vete pos nje etimologji fjale , apo simbolike ... ne kualitet asgje nuk kane te perbashket ;....

Don t'i veshe ne nje paralele demokracite e para 2000 2500 vjete me demokracitee bashkekohore !!
PO t'aplikohej ajo demokraci polisve qe ti flet , me vetedijen e sotme do te quhej (perceptohej , etiketohej) si tirani, si sitem monist , apo si cdo gje tjeter qe ska te beje me PLURALIZMIN dhe diversitetin e mendimeve ...
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga LABI : 30-11-07 nė 19:49
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-11-07, 22:29   #9
4peace
m'su's "Pėrvoja"
 
Anėtarėsuar: 01-10-03
Vendndodhja: drejt dritės
Postime: 2,626
4peace e ka pezulluar reputacionin
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Berkan
"DEMOKKACIA", a ekziston vetėm si ide, apo edhe njė sundim i vėrtetė i shumicės

Tung

Demokracia, mirė e ke thėnė, ekziston vetėm si ide. Madje edhe mė keq, ajo ėshtė ideologji. Kurse, ēdo ideologji sikurse edhe ēdo izėm (ideologjia "demokratike" ėshtė gjithashtu njėri nga izmat) nuk sjell asgjė qė ēon para.

Demokracia si demokraci edhe nė ato vende tė ashtuquajtura "demokraci tė zhvilluara" qėndron ende nė fillimet e saja. Ende nuk e ka fituar, askund nė botė, demokracinė bazė.

Demokraci (pa e shikuar definimin "e saktė" te saj) don tė thotė sundim/qeverisje i/e popullit. Me sa di unė nė asnjė vend tė planetit Tokė nuk sundon populli.

Demokracia e mirėfilltė do tė fillojė tė zhvillohet nė kahjen e duhur vetėm atėherė kur tė zgjedhurit e popullit/liderėt (me vota) do ta luajnė rolin e shėrbyesit (angl. servant) tė popullit nė drejtim tė "...by the people, for the people" (...pranė popullit, pėr popullin).


Gjitha tė mirat!


*
__________________
!!! E vetmja shkėndijė shprese nė Kosovė: Lėvizja VETĖVENDOSJE!!!
4peace Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-11-07, 16:56   #10
arton bala
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 1,017
arton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėmarton bala i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Berkan
"DEMOKKACIA", a ekziston vetėm si ide, apo edhe njė sundim i vėrtetė i shumicės
Per mendimin tim, po.
Eshte e vertete se demokracia sot ekziston e modifikuar nga forma ne te cilen ajo na shfaqet per here te pare ne Greqine e Vjeter. Ne Greqine e Vjeter populli pyetej aty per aty dhe ne kete menyre ishte i inkuadruar drejteperdrejte ne vendimmarrje. Kurse simbas demokracise se tipit qe e takojme sot, populli zgjedhe reprezentuesit e tij dhe i plotefuqizon per vendimmarrje ne te ardhmen. Edhe pse ne shikim te pare duket te kete nje dallim qenesor ne mes te "dy" demokracive (asaj te Greqise se Vjeter dhe asaj sot), konsideroj se te dy tipet e demokracive bazojne ne te njejtin princip qenesor te demokracise: ne principin qe eshte populli ai, te cilit i njihet e drejta per vendosje, dhe i cili e "ka ne dore" vendimmarrjen. Ky princip permbushet edhe ne demokracine e tipit te sotem, sepse edhe sot populli eshte suvereni, pra ai, i cili vendose, kush saktesisht e merr legjitimitetin per qeverisje e kush jo. Kandidatet ofrojne platformat e idete e tyre, cka i ofron popullit njohurite e sakta mbi rrezen e impaktit te votes plotefuqizuese se tij, pra i ofron transparencen e duhur, me cka populli mbetet zoterues i vendimmarrjes.


Citim:
... organ i vetėm vendimmarrės nė Kosovė ėshtė UNMIK-u, ku PSSP-ja nė duart e veta ka pushtetin absolut ligjvėnės, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Mua personalisht kjo nuk ma kujton botėn bashkėkohore tė demokracisė ...
Ke te drejte. Principin e lartepermendur te demokracise (populli eshte zoterues i ceshtjes se qeverisjes), ne Kosove e thyen foma konkrete e pranise se Perfaqesuesit Special te Sekretarit te Pergjithshem. Arsyetimi: Perderisa te gjitha vendimet e Kuvendit te Kosoves mund te "ndjeken mrapa" deri tek vullneti i shprehur direkt nga populli, vendimet e PSSP nuk mund te ndjeken mrapa dhe nuk mund te shihen si te perputhshme me vullnetin direkt te popullit (sepse anje kosovar nuk ka shprehur ndonjehere deshiren per te patur nje PSSP, i cili merr vendime mbi tere shoqerine). Sikur te ishin prania dhe kompetenca e PSSP te varura nga vendimet e Kuvendit te Kosoves, pra sikur Kuvendi te mund te kufizonte apo anulonte vendimet e PSSP simbas vullnetit te vet, atehere prania e PSSP do ishte ne perputhje me principin demokratik se populli eshte zoterues. Sepse populli ka zgjedhur Kuvendin e Kosoves, dhe Kuvendi nga ana e tij ka ne dore pranine dhe kompetencat e PSSP-se ne Kosove. Konsekuence: Jo prania e PSSP si e tille eshte shperfillje e principeve qenesore demokratike, por pavaresia e tij nga Kuvendi i Kosoves.
arton bala Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-11-07, 17:57   #11
Berkan
 
Anėtarėsuar: 03-05-07
Vendndodhja: Rahovec, Kosove
Postime: 71
Berkan i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga LABI
Cfare konsumoje ashtu dhe jemi .. Per ate eshte shume me rendesi sikurse perzgjedhja ushqimi per trupin , poashtu dhe informacioni per mendjen... (BURIMI I INFORMACIONIT ESHTE SHUME I RENDESISHEM) .

Referenca e literatures se larteshenuar , nuk eshte e pershtatshme (e denje) per vete lendet qe keta prof. ligjerojne ne fakultetin juridik ... E lere per sistemet politike ...

Literature jashte cfaredo standardi , e manget ( pa kurrfare kriteresh) .. Literature qe ne tere permbajtjen s'mund t'i gjeshe 2 fusnota ... Mos t'flasum tani per realitetitin e autoresise (autenticitetit ) ... (pjesa me e madhe e literatures eshte plagjiature .. sidomos e ati demagogut qe ligjeron "Fillet e se Drejtes"

Ja une po t'i sugjeroi disa autore , teoricient qe tere jeten dhe karrieren e tyre profesionale/akademike ju kane dedikuar sistemeve politike dhe ne vecanti Demokracise :


Gjovani Sartori " C'eshte Demokracia " , "Edhe nje here per demokraci -I-"
Robert Dahl " POLIARKIA" , "Bazamentet e demokracise liberale"

....


....


Te mjaftojne keto dy vepra per t'a kuptuare (pare ) dallimin ne mes ketyre dy demokracive qe ne vete pos nje etimologji fjale , apo simbolike ... ne kualitet asgje nuk kane te perbashket ;....

Don t'i veshe ne nje paralele demokracite e para 2000 2500 vjete me demokracitee bashkekohore !!
PO t'aplikohej ajo demokraci polisve qe t'i flet , me vetedijen e sotme do te quhej (perceptohej , etiketohej) si tirani, si sitem monist , apo si cdo gje tjeter qe ska te beje me PLURALIZMIN dhe diversitetin e mendimeve ...
Per kete arsye ne shqiptaret nuk mund te ecim perpara, sepse e nencmojme te vehtin, ndersa e mbicmojme te huajin. dy te tjeret te cilet kane shkruar pas teje e kane kuptuar mjaft mire cfare kam dashur te them, dhe lirisht e them se kane dhene mendime brilante per demokracine, lexoje mire edhe librin e Profesorit Ismaili "Fillet e se drejtes", sepse fundi fundit edhe pse i shan autoret tane, edhe ti studion ne ate fakultet ku studioj edhe une dhe vleresimin e dijes sone e bejne po ata profesore qe ti i quan demagog. Keto fjale ne ti themi atyre autoreve duhemi qe te thithim me teper pluhur te bibliotekes e te shkruajm ndonje disertacion te doktoratures, e jo ende duke qene student i studimeve bachelor, kur me perfundimin e ketyre studimeve pikepyetje eshte a mund te behemi referente e jo diqka me shume...
Berkan Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 30-11-07, 19:35   #12
LABI
Alone Ranger
 
Anėtarėsuar: 05-01-04
Vendndodhja: Kosove
Postime: 7,487
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Berkan
Per kete arsye ne shqiptaret nuk mund te ecim perpara, sepse e nencmojme te vehtin, ndersa e mbicmojme te huajin. dy te tjeret te cilet kane shkruar pas teje e kane kuptuar mjaft mire cfare kam dashur te them, dhe lirisht e them se kane dhene mendime brilante per demokracine, lexoje mire edhe librin e Profesorit Ismaili "Fillet e se drejtes", sepse fundi fundit edhe pse i shan autoret tane, edhe ti studion ne ate fakultet ku studioj edhe une dhe vleresimin e dijes sone e bejne po ata profesore qe ti i quan demagog. Keto fjale ne ti themi atyre autoreve duhemi qe te thithim me teper pluhur te bibliotekes e te shkruajm ndonje disertacion te doktoratures, e jo ende duke qene student i studimeve bachelor, kur me perfundimin e ketyre studimeve pikepyetje eshte a mund te behemi referente e jo diqka me shume...

O dashamire , ke konsumu informacion te gabuar per kete tematike ... Pasi qe autoret e larteshenuar ( e me s'paku demagogu ) s'jane politikolog , apo studijues te sistemeve politike ... Thjesht libri i Filleve te se drejtes i ka dy fusnota ne tere permbajtjen e saj (prej faqes 1 e deri 200) ... Nje here eshte i cituar nje fare Llukiqi , edhe nje here Aristoteli ... Eshte i dobet ne vete lenden qe eshte i thirrur per ta ligjeruar... E lere me per sisteme politike ...
E sa i perkete asaj se cfaer tituj , cfare certifikatash , vertetmimesh, diplomash - letrash posedon , nuk eshte aq me rendesi ... PASIQE DIJA DUHET T'MATERIALIZOHET NE KOKE , E JO NE LETRA ....
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga LABI : 30-11-07 nė 19:42
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-01-08, 03:26   #13
Arm_end
 
Anėtarėsuar: 20-01-08
Postime: 7
Arm_end i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Demokracia

aaaa Labi te lutna je duke gabuar, me vjen keq nuk kam qejf te debatoi e as ta ofendoj askend por sa i perket Prof. Osman Ismajlit shume keq e ke se prof Ismaili eshte profesor cili shume mire i njeh gjerat. Kishe vleresuar sidoemos interpretimet ligjore nga se e dim se te gjithe kemi kaluar at pjese te lendes. Me qene se une nuk jam i mendimit qe te mos kemi kritik ndaj profesorave tane mirepo duhet te jemi edhe real per gjeneratat cilat nuk kane patur qasje me boten siq ne kemi ne kete kohe ata teper mire jane duke i njohur gjerat. e mos te harojm qe literatura deri ne ditet e djeshme ka qene 100% nga universiteti i beogradit, keshtu qe respekt per guximin e profesorave per te botuar tekstet ne gjuhen shqipe.... Te lumt dora Prof Ismaili dhe te tjeret
Arm_end Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-02-09, 23:52   #14
ibrahimfeimi
 
Anėtarėsuar: 03-02-09
Postime: 1
ibrahimfeimi i vlerėsuar jo keq
Gabim Demokracia dhe roli i saj

[FONT='Calibri','sans-serif'][/FONT]
Ų [FONT='Calibri','sans-serif']Pėrkufizimi i Demokracisė[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif'][/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Perikliu thoshte se demokracia lidhej me tolerancėn, por nuk bėnte fjalė pėr sundimin e shumicės. Platoni dhe Aritoteli ishin tė dy kundėr demokracisė. Platoni thoshte se demokracia kontrollin e qeverisjes e kontrollonte nga ata qė dinin tė qeverisnin tek demagogėt popullist, kurse Aristoteli thoshte se qeverisja nga populli nė fakt donte tė thoshte qeverisje nga tė varfrit, nga tė cilėt mund tė pritej qė tė shpronėsonin tė pasurit. Hobbes-i dhe Locke-u tė dy nėnkuptojnė barazinė politike tė qytetarve, po asnjėri nuk nxjerr shprehimisht konkluzione nė favor tė demokracisė. [/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Pėrkufizimi i Lincolnit, mė tepėr shphehė embrionin fillestar tė idealit pėr demokraci, se sa qenien reale tė saj[FONT='Calibri','sans-serif'][3][/FONT].[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Sipas ish-kryeministrit britanik Winston Churchill “demokracia paraqet formėn mė tė keqe tė regullimit shtetėror, me pėrjashtim tė tė gjitha formave tjera”.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Pėrkundėr tė gjitha kritikave, demokracia, megjithatė paraqet procesin mė tė suksesshėm drejt zgjedhjes paqėsore tė koflikteve.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia ėshtė njė proces i cili tregon se ne nuk qeverisemi mė mirė se ē’e meritojmė. (George Bernard Shaw).[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia nuk mund t’i imponohet asnjė shoqėrie. Ajo nuk ėshtė as dhuratė qė mund tė bėhet pronė e pėrhershme e dikujt. Pėr tė duhet luftuar, ajo duhet tė mbrohet pėr ēdo ditė. (Heinz Galinski).[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia jeton nga mosmarrėveshjet, nga diskutimet pėr gjetjen e rrugės sė vėrtetė. Pėr kėtė arsye, pjesė pėrbėrse e saj ėshtė edhe respektimi i mendimit tė tė tjerve. (Richard von Weizsacker). [/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Sipas definicionit ontologjik, nė fjalorėt e ndryshėm gjuhėsor, demokracia “ėshtė qeverisje e popullit, ku pushteti superm i takon popullit, i cili atė e ushtron vetė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt ose pėrmes pėrfaqėsuesve tė vet tė zgjedhur nė sistemin e lirė zgjedhor” [FONT='Calibri','sans-serif'][4][/FONT][/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia “ėshtė regjim a sistem politik, ku pushteti ushtrohet nga popullli, drejtpėrdrejt ose nėpėrmjet organeve tė zgjedhura, ku shtetasit gėzojnė liri dhe tė drejta tė barabarta” [FONT='Calibri','sans-serif'][5][/FONT][/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Teoria bashkėkohore politike, duke zbėrthyer nocionin e demokracisė pėrcakton kėto elemente themelore tė saj: 1.sovraniteti popullor; 2.qeverisja e tė drejtės, pėrkatėsisht shteti ligjor; 3.ndarja dhe kufizimi i pushtetit shtetėror; 4.zgjedhjet e lira, tė drejtpėrdrejta dhe pluraliste; 5.sigurimi dhe garantimi i tė drejtave tė qytetarėve; 6.pluralizmi politik dhe ekonomik; 7.pėrgjegjėsia politike; 8.procedura demokrartike e marrjes sė vendimeve; 9.kultura dhe toleranca politike. [FONT='Calibri','sans-serif'][6][/FONT][/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Shumė kombe pėrdorėn gjuhėn dhe simbolikėn e demokracisė si mjet pėr tė rritur legjitimitetin e regjimeve tė tyre pėrkatėse, demokracia siē e kupton shumica e perėndimorėve kėtė koncept, kufizohej vetėm me Amerikėn e Veriut, Evropėn Perėndimore, Britaninė dhe Komonuelthin e vjetėr. [/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif'][/FONT]
Ų [FONT='Calibri','sans-serif']Disa tipe (lloje) tė demokracisė: [/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Nė bazė tė kriterit historik janė tė njohura katėr tipe kryesore tė sistemeve demokratike: 1.demokracia e poliseve greke; 2.demokracia liberale borgjeze; 3.demokracia socialiste e bazuar nė diktaturėn e ploretariatit dhe 4.demokracia bashkėkohore e bazuar nė konceptin e shtetit modern juridik.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Sipas raportit tė demokracisė me raportet shoqėrore dallojmė: demokracinė fiktive, formale dhe reale.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif'][/FONT]
Ų [FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia e drejtpėrdrejt dhe ajo pėrfaqėsuese (parlamentare)[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif'][/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia e drejtpėrdrejt, bazohet nė qeverisjen e drejtpėrdrejt tė qytetarėve dhe popullit, me pushtetin shtetėror. Esenca e saj, mė sė miri shprehet nė parimin se “sovraniteti buron nga populli dhe i takon atij”. Pra, i vetmi Sovran ėshtė populli dhe qytetarėt, qė kanė rolin e subjektit vendimmarrės pėr tė gjitha ēėshtjet me interes tė pėrgjithshėm. [/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Kjo formė e demokracisė, nė esencė kupton paraqitjen embrionale tė sajė, kur nė mungesė tė shoqėrisė sė organizuar dhe institucioneve politike, populli dhe qytetarėt drejtpėrdrejtė, kanė marrė vendime politike.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Pas zbatimit tė parlamentit, demokracia e drejtpėrdrejt zėvendėsohet me atė pėrfaqėsuese, e cila sot paraqet model dominues nė shumė shtete.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Nė shtetet e sotme moderne, ėshtė pranuar, se kur bėhet fjalė pėr pranimin ose jo, tė parimeve demokratike tė qeverisjes, nėnkuptohet pjesėmarrja e drejpėrdrejt e popullit, nė pėrmbushjen e funksioneve shtetėrore.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Bazuar nė vėshtirėsit e zbatimit praktik tė demokracisė sė drejtpėrdrejt, aktualisht nė jetėn politike dominon modeli i demokracisė pėrfaqėsuese, i cili konsiston nė zgjedhjen e organit pėrfaqėsues dhe ngarkimin e tijė, me mandatin dhe pėrgjegjėsinė e realizimit tė sovranitetit tė popullit.[FONT='Calibri','sans-serif'][7][/FONT][/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Esenca e demokracisė sė drejtpėrdrejt pra konsiston, nė tė vendosurit burimor tė popullit dhe qytetarėve nė jetėn politike.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Format mė tė njohura tė realizimit tė demokracisė sė drejtpėrdrejt janė: referendumi, plebisciti, inciativa popullore, tubimet e zgjedhėsve dhe format tjera tė deklarimit personal tė qytetarėve. [/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Ithtarėt e demokracisė sė drejtpėrdrejt theksojnė, se ajo shprehė mė sė miri sovranitetin popullor dhe paraqet formėn mė tė mirė tė pjesėmarrjes sė popullit nė krijimin dhe realizimin e polikave publike. Ata theksojnė tri pėrparėsi tė kėsaj forme tė demokracisė: 1. vendosja burimore e popullit, 2. depolitizimi i vendimeve politike, 3. shoqėrorizimi i pėrgjegjėsisė.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Nė anėn tjetėr, autorėt qė janė ithtarė tė demokracisė pėrfaqėsuese theksojnė kėto vėshtirėsi: 1. Ngadalėsia e marrjes sė vendimeve politike, 2. Shpenzimet-kostoja e lartė e procesit tė vendimmarrjes politike, 3. Mungesa e kompetencės profesionale nė vendimmarrjen politike.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia pėrfaqėsuese, si formė kryesore e demokracisė sė tėrthortė paraqet model dominues tė sistemeve bashkėkohore politike. Esenca e saj, konsiston nė realizimin e vullnetit tė shumicės sė qytetarėve, nėpėrmjet institutcioneve dhe trupave pėrfaqėsues tė zgjedhur nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt nga populli.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia pėrfaqėsuese funksionon dhe realizohet, nė ndėrlidhjen e ngushtė tė tri institucioneve themelote: trupit elektoral, organir pėrfaqėsues dhe qendrės sė vendosjes politike. [FONT='Calibri','sans-serif'][8][/FONT][/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']Demokracia pėrfaqėsuese si formė dominuese e qeverisjes nė shumicėn e shteteve ka pėrparėsi nė raport me demokracinė e drejtpėrdrejt nė tri segmente kryesore:[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']1. Vendimmarrja e shpejtė, nė procedurė parlamentare, qė nėnkupton marrjen e vendimeve legjislative dhe politike pėr njė periudhė relativisht tė shkurtėr.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']2. Vendimmarrja parlamentare si rregull trajtohet si qeverisje kompetente dhe shprehė pėrgjegjėsi mė tė lartė profesionale me rastin e vendosjes.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif']3. Pėrparėsi tjetėr e demokracisė parlamentare, konsiston nė faktin se siguron konkurrencėn dhe alternativat politike nė procesin e vendimmarrjes, qė shprehen nė raportet pozitė, opozitė.[/FONT]
[FONT='Calibri','sans-serif'][/FONT]
ibrahimfeimi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-12-09, 12:37   #15
Nero
Fc Internazionale
 
Avatari i Nero
 
Anėtarėsuar: 07-12-09
Postime: 60
Nero i dashurNero i dashurNero i dashur
Gabim Titulli: Demokracia

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Arm_end
aaaa Labi te lutna je duke gabuar, me vjen keq nuk kam qejf te debatoi e as ta ofendoj askend por sa i perket Prof. Osman Ismajlit shume keq e ke se prof Ismaili eshte profesor cili shume mire i njeh gjerat. Kishe vleresuar sidoemos interpretimet ligjore nga se e dim se te gjithe kemi kaluar at pjese te lendes. Me qene se une nuk jam i mendimit qe te mos kemi kritik ndaj profesorave tane mirepo duhet te jemi edhe real per gjeneratat cilat nuk kane patur qasje me boten siq ne kemi ne kete kohe ata teper mire jane duke i njohur gjerat. e mos te harojm qe literatura deri ne ditet e djeshme ka qene 100% nga universiteti i beogradit, keshtu qe respekt per guximin e profesorave per te botuar tekstet ne gjuhen shqipe.... Te lumt dora Prof Ismaili dhe te tjeret

Pasi vetem i paskeni permendur disa nga profesoret qe ligjerojne ne Fakultetin Juridik,po kyqna edhe une ne teme.!
Doren n'zemer une skom fjal t'mira per Osman Ismajlin,s'di se si ka qene ne gjendje t'shkruaje Fillet e Se Drejtes kur me nje fjale i shtremberon(devijon) fjalte e tij ne ligjerata nga ato qe i ka shkruar ne liber.!
Pajtohem me Labin,ktu eshte n'pytje plagjiatura...!
Nese bejme nje krahasim mes Prof.Osmanit dhe Prof.Gjyljeta Mushkolaj une me teper e kisha preferuar kete te dyten,sepse eshte me e afert me student,me e afte dhe posedon dhe shume gjera tjera te cilat duhet ti posedoj nje profesor i tille ne UP.

E sa i perket Temes:
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga berkan
"DEMOKKACIA", a ekziston vetėm si ide, apo edhe njė sundim i vėrtetė i shumicės
Siq e dim te gjithe ekzistojne Demokracia e Drejtperdrejt dhe ajo Perfaqesuese,sdi pse tash e Ngaterrojme Demokracine e Greqise se Vjeter dhe kete t'sotmen.Ne at kohe duke u bazuar ne numrin e vogel te njerzve ka mundur qe te zbatohet Demokracia e Drejtperdrejt qofte permes Referendumit apo Plebishitit,e sot NE "Kosoven tone" dhe n'kohen e sotme ska se si te Zbatohet nje Demokraci e drejtperdrejt.Kjo "Demokracia perfaqeuese"po ekziston vetem si ide..!Perderisa ne jemi te varun nga Bashkesia nderkombtare,Nga Eulex pas Unmikut sdi si mund te thuhet qe ka Sundim t'shumices ketu,apo sundim te popullit.!
Kushtetuta eshte akti me i larte juridik i nje shteti-Tek ne shume gjera qe po ndermeren nga Misionet Evropiane po jane ne Kundershtim me Kushtetuten,e cfare mund te thuhet tjeter ketu!

S'ka Demokraci !


Nero Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 21:14.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.