Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 16-03-07, 08:43   #16
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”

Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”


Kaptina “En-Naziat” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas kaptinės “En-Nebe’ė” dhe ka gjithsej 46 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 79.

Ibn Durejsi, Nuhasi, Ibn Merdevije dhe Bejhekiu transmetojnė nga Ibn Abbasi tė ketė thėnė: “Kaptina “En-Naziat” ka zbritur nė Mekė”

Ibn Merdevije transmeton tė njėjtin transmetim edhe nga Ibn Zubejri.



Emėrtimi i kėsaj kaptine
Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “En-Naziat” pėr shkak se ajeti i parė i saj fillon me betimin e Allahut nė melaiket qė i marrin shpirtrat e pabesimtarėve me vrazhdėsi.

Kjo kaptinė ka edhe njė emėr tjetėr -“Es-Sahireh” – qė nėnkupton momentin kur do tė dalim nė njė tokė tė sheshuar para Allahut xh.sh. pėr tė dhėnė llogarinė, gjė qė pėrmendet edhe nė ajetin 14 tė kėsaj kaptine.



Lidhmėria kuptimore e kėsaj kaptine me atė paraprake – “En-Nebe’ė”
Kjo kaptinė ka njė ndėrlidhje tė fuqishme kuptimore me kaptinėn paraprake – “En-Nebe’ė” nė dy aspekte:

1. Pėrgjasimi tematik, sepse qė tė dy kaptinat bėjnė fjalė pėr ditėn e kataklizmės dhe rrethanat e ndodhjes sė saj; pastaj flasin pėr shpėrblimet e tė devotshmėve si dhe pėr fundin tragjik tė pabesimtarėve, dhe

2. Pėrgjasimi nė pjesėn e hyrjes dhe nė tė pėrfundimit nė tė dy kaptinat. Pėrderisa nė kaptinėn “En-Nebe’ė” vėrtetohet e argumentohet ringjallja dhe tė gjitha ato pėrjetime qė do tė pasojnė pas saj prej shpėrblimeve e ndėshkimeve, kaptina “En-Naziat” fillon me betimet e Allahut nė krijesat e tij-melaiket se Kiameti dhe Ringjallja janė njė realitet qė do tė ndodhin patjetėr, sipas pėrcaktimit paraprak tė Allahut xh.sh., dhe mund tė themi se kjo ėshtė njė vazhdimėsi kuptimore e ajeteve tė fundit tė kaptinės “En-Nebe’ė”, ku Allahu i Plotfuqishėm ia bėn me dije njerėzimit se ia ka tėrhequr me kohė vėrejtjen pėr njė dėnim tė afėrt pas ringjalljes.

Pra, fundi i kaptinės “En-Nebe’ė” tregon pėr dėnimin e afėrt, kurse fundi i kaptinės “En-Naziat” argumenton bindshėm pėr ndodhinė e Ditės sė Ringjalljes (Kiametit) dhe llahtarisė sė saj.



Pėrmbajtje e shkurtėr e kėsaj kaptine
- Edhe kjo kaptinė, sikur pothuaj tė gjitha kaptinat e tjera mekase, nė radhė tė parė ėshtė pėrqendruar nė shtjellimin e bazave tė besimit tė mirėfilltė monoteist, nė vėrtetimin e pejgamberisė sė Muhammedit a.s., dhe nė Ringjalljen pas vdekjes.

- Allahu xh.sh. e fillon kėtė kaptinė me betimin nė melaiket (krijesat e Tij tė padukshme) qė marrin shpirtrat e pabesimtarėve me vrazhdėsi, pastaj tė melaikeve qė marrin shpirtrat e besimtarėve me butėsi, dhe tri betime tė tjera radhazi nė melaiket qė kryejnė urdhra tė ndryshėm. Kuptimi i kėtyre pesė betimeve do tė thotė: Ju, o pabesimtarė, vėrtet tė gjithė do tė vdisni pas atij momentit kur do tė vijė dridhja (fryrja e parė nė Sur), dhe pas saj do tė pasojė tjetra (fryrja e dytė) pėr t’u ringjallur ēdo qenie e gjallė qė mė parė kishte shijuar vdekjen.

- Nė vazhdim tė kaptinės shtjellohet gjendja e idhujtarėve qė assesi tė bindeshin se njė gjė e tillė vėrtet do tė ndodhė. Ata madje vazhdimisht talleshin edhe me idenė se mund tė riktheheshin edhe njė herė si qenie njerėzore me trup e me shpirt, pas vdekjes sė tyre fizike, pasi t’u ishin bėrė eshtrat hi e pluhur. Pėr ta kjo ishte njė iluzion dhe mu pėr kėtė arsye ata me ironi thumbuese e tallėse thoshin: Nėse ringjallemi atėherė vėrtet do tė jetė ky njė kthim humbės pėr ne!!!

- Mė pastaj nė kėtė sure vazhdon tė prezantohet gjendja e kėtyre kriminelėve pas ringjalljes dhe frika e tmerrshme qė do t’i kaplojė ata.

- Tregimi mbi Musanė dhe Faraonin, qė shtjellohet nė vazhdim, ėshtė njė tregim shumė domethėnės pėr Muhammedin a.s. dhe pėr tė gjithė besimtarėt, se nė fund, fitorja, triumfi dhe ndihma e Allahut do tė jetė nė anėn e tyre, andaj tė mos humbin shpresėn nė misionin e tyre tė shenjtė nė pėrhapjen e fjalės sė drejtė tė Allahut, sepse kriminelėt si faraoni, tė gjithė, pa dallim, i pret fundi i njėjtė tragjik.

- Pas kėsaj kemi njė tėrheqje tė vėrejtjes nga Allahu xh.sh. nė adresė tė pabesimtarėve, ku Ai sikur u thotė: Ēfarė mendoni ju qė me kaq arrogancė e kryeneēėsi mohoni argumentet Tona: a mė i rėndė ėshtė krijimi juaj apo i qiellit dhe i tėrė kėsaj hapėsire qė ju rrethon?!, pėr ta pėrfunduar me faktin se Kiameti do tė vijė e njerėzit atė ditė do tė jenė tė ndarė nė dy grupe: tė lumtur dhe tė mjerė .

- Momentin e asaj Dite nuk e di askush pėrveē Allahut tė Gjithėdijshėm, madje nuk e kanė ditur as mė tė dashurit e Tij, pejgamberėt a.s. e as melaiket e Tij, por njė gjė dihet e sigurt, se nga tmerri i atij momenti qė vjen aq befas, kur askush nuk e pret, pabesimtarėve do t’u duket se nė kėtė botė dhe nė varr, nuk kanė qėndruar mė shumė se njė mbrėmje a mėngjes tė njė dite tė kėsaj bote.




valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 16-03-07, 08:46   #17
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”-vazhdim

وَالنَّازِعَاتِ غَرْقًا وَالنَّاشِطَاتِ نَشْطًا وَالسَّابِحَاتِ سَبْحًا فَالسَّابِقَاتِ سَبْقًا فَالْمُدَبِّرَاتِ أَمْرًا

1 .“Pasha ata (engjėjt) qė marrin shpirtrat me rrėmbim

2. Dhe ata qė marrin shpirtrat me lehtėsi

3 .Dhe ata qė notojnė (realizojnė gjithēka lehtė) me shpejtėsi

4. Dhe ata qė nxitojnė (pėr tė shpėnė ēdo gjė) nė vendin e vet

5. Dhe pasha ata qė ēdo ēėshtje rregullojnė”

(En-Naziat, 1-5)





Koment:



وَالنَّازِعَاتِ غَرْقًا
1. “Pasha ata (engjėjt) qė marrin shpirtrat me rrėmbim . “

Si nė shumė vende tė tjera nė Kur’anin famėlartė, Allahu xh.sh. edhe nė fillim tė kėsaj kaptine betohet nė disa prej krijesave tė Tij–melaiket, tė cilat, siē thuhet nė disa ajete kuranore, e madhėrojnė tė Plotfuqishmin dhe me pėrpikėrinė mė tė madhe zbatojnė ēdo urdhėr tė Tij.

Betimi i parė i Tij nė kėtė kaptinė ka tė bėjė me melaiket tė cilat me vrazhdėsi dhe nė mėnyrė agresive ua nxjerrin shpirtrat pabesimtarėve, si ndėshkim pėr mohimin, ligėsitė dhe paudhėsitė e tyre nė kėtė botė.

Kėto momente janė tepėr trishtuese pėr ta, sepse atėherė ata i shohin melaiket e ndėshkimit tek afrohen, pėr t’ua nxjerrė shpirtrat nė mėnyrėn mė tė vrazhdė.

Pėr llahtarinė e kėtij momenti, d.t.th., pėr momentin e nxjerrjes sė shpirtrave tė pabesimtarėve, na flasin edhe kėto dy ajete:

“ Sikur t’i shihje engjėjt kur ua marrin shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje tmerr), u binin fytyrave dhe shpinave tė tyre (para dhe prapa): Shijoni dėnimin e djegies” (El-Enfal, 50), dhe

“ … E sikur t’i shihje mizorėt kur janė nė agoni tė vdekjes, e engjėjt kanė shtrirė duart e veta (me ndėshkim) e (u thonė): shpėtojeni pra vetveten (nėse mundeni). Tash pėrjetoni dėnimin e turpshėm pėr shkak se thoshit tė pavėrtetėn pėr Allahun, dhe ndaj argumenteve tė Tij ishit kryeneēė” (El-En’am, 93)

Kėto ajete tregojnė qartė pėr mundimet qė do t’i pėrjetojnė pabesimtarėt dhe pėr pafuqinė e tyre nė ato ēaste, sepse nuk janė nė gjendje tė bėjnė asgjė pėr ta shpėtuar vetveten. Ata do tė tranden e do tė tmerrohen kur pranė vetes, para dorėzimit tė shpirtit, shohin melaiket e ndėshkimit tek kanė shtrirė duart e veta pėr t’ua nxjerrė shpirtin me mundime.



وَالنَّاشِطَاتِ نَشْطًا
2. “Dhe ata qė marrin shpirtrat me lehtėsi”

Betimi i dytė i Allahut nė kėtė sure ka tė bėjė me melaiket e mėshirės, tė cilat butėsisht e me lehtėsi ua marrin besimtarėve shpirtrat duke i pėrshėndetur me Selam dhe duke i pėrgėzuar me Xhennet:

Kėtė pamje na e pėrshkruan edhe Kur’ani famėlartė nė ajetet:

“S'ka dyshim se ata qė thanė: “Zoti ynė ėshtė All-llahu”, pastaj nuk u luhatėn, atyre u zbresin melaiket (nė prag tė vdekjes dhe u thonė): “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni, keni myzhde Xhennetin qė ju premtohej!” (Fussilet, 30)

dhe:

“Tė cilėve, duke qenė tė pastėr, engjėjt ua marrin shpirtin, duke u thėnė: “Selamun alejkum”-gjetėt shpėtimin, hyni nė Xhennet, pėr hir tė asaj qė keni vepruar” (En-Nahl, 32)

Ja pra sa i madh ėshtė dallimi midis kėtyre dy gjendjeve tė marrjes sė shpirtrave,- tė besimtarėve dhe pabesimtarėve.

Nė lidhje me kėtė, kemi edhe disa hadithe tė Pejgamberit a.s., por ne kėtu, pėr shkaqe objektive, do tė pėrmendim pjesėrisht vetėm njė.

Transmeton Ahmed ibn Hanbeli nga Ebu Muavije, i cili ka thėnė: Na ka rrėfyer A’ėmeshi e ky nga Minhali, ky nga Ibni Amri, ky nga Zudhani e ky nga Berra’ė bin Azibi tė ketė thėnė: “Dolėm njė ditė me tė Dėrguarin e Allahut pėr ta pėrcjellė xhenazen e njė ensariu, dhe ne tė gjithė ishim ulur rreth varrit tė tė ndjerit. Derisa ishim nė pėrfundim tė varrimit tė tij, i Dėrguari a.s., me njė shkop nė dorė po prekte tokėn, e pastaj e ngriti shikimin nga ne dhe na u drejtua me fjalėt: “Kėrkoni mbrojtje nga Allahu prej ndėshkimit tė varrit”. Kėtė e pėrsėriti dy a tri herė, dhe vazhdoi: “Kur besimtarit t’i jetė afruar fundi i jetės nė kėtė botė, pėr tė kaluar nė Ahiret, nga qielli zbresin melaiket me fytyra tė ndritshme sikur dielli. Me vete sjellin qefinin dhe parfumet mė aromatike tė Xhennetit dhe ulen pėrballė besimtarit. Nė ato momente nė njė formė tė bukur vjen meleku i vdekjes, i cili ulet te koka e tij dhe thotė: “O shpirt i mirė, urdhėro e dil (eja) nė mėshirėn dhe kėnaqėsinė e Allahut”, dhe shpirti i besimtarit del nga trupi sikur qė bie pika e ujit nga gota. Pastaj meleku i vdekjes e merr atė shpirt, tė cilin melaiket e tjera pėr asnjė ēast nuk e lėnė mė nė dorėn e tij, derisa tė mos e mbėshtjellin me atė qefin (tė Xhennetit) dhe ta parfumosin me parfum tė Xhennetit. Era e shpirtit tė tij e ka aromėn mė tė kėndshme se ēdo lloj i miskut-parfumit nė tokė. Ai shpirt ngrihet lart nė qiell nga melaiket e mėshirės dhe nė ēdo grup tė melaikeve qė hasin gjatė ngjitjes, pyesin: Cili ėshtė ky shpirt i mirė? Ata thonė: filan filani duke e thirrur me emrat mė tė bukur me tė cilėt e kanė thirrur njerėzit nė kėtė botė, derisa tė mos arrijnė nė qiellin e kėsaj bote dhe tė kėrkojnė leje qė ai tė hapet pėr tė, dhe qielli hapet e vazhdon udhėtimi me tė nėpėr sferat e larta qiellore derisa tė arrijnė nė qiellin e shtatė, dhe Allahu thotė: “Shkruani librin (emrin) e robit Tim nė regjistrin e tė lartėsuarve dhe kthejeni nė tokė, sepse prej saj i kam krijuar, nė tė i rikthej dhe prej saj prapė do t’i ringjall herėn tjetėr…

… Ndėrsa, kur t’i jetė afruar fundi i jetės nė kėtė botė pabesimtarit, pėr tė kaluar nė Ahiret, nga qielli zbresin melaiket e tmerrshme tė ndėshkimit, me fytyra tė zeza e tė vrenjtura, dhe me vete sjellin rroba tė vrazhdta (ferra-ferra) tė Xhehennemit dhe ulen para tij; pastaj vjen meleku i vdekjes dhe i ulet te koka duke i thėnė me vrazhdėsi: “O shpirt i keq (i ndyrė). Dil (shko) nė hidhėrimin dhe dėnimin e Allahut. Nė ato ēaste shpirti i pabesimtarit nxirret me vėshtirėsi, sikurse gėrhanėt (ferrat) qė me vėshtirėsi nxirren nga leshi i lagur, dhe menjėherė e mbėshtjellin me ato rroba tė vrazhda tė Xhehennemit, duke kundėrmuar erė mė tė rėndė e mė tė keqe se tė ēfarėdo coftine nė fytyrė tė tokės. Pastaj ky shpirt i keq ngrihet nė hapėsirat qiellore dhe nė ēdo grup tė melaikeve qė hasin, ato pyesin: Cili ėshtė ky shpirt i keq e i ndyrė? U thuhet: filan filani, duke e thirrur me emrat mė tė kėqij me tė cilėt e kanė thirrur nė kėtė botė, derisa tė mos arrijė te qielli i kėsaj bote, kur kėrkohet leje pėr tė vazhduar mė tutje (mė lart) me tė, por kėtij shpirti tė keq nuk i lejohet tė shkojė mė tutje nė sferat e larta qiellore, dhe pastaj i Dėrguari a.s. e lexoi kėtė ajet kuranor:

“… Tė tillėve nuk u hapen dyert e qiellit dhe ata nuk do tė hyjnė nė Xhennet derisa tė pėrbirojė deveja nėpėr vrimėn e gjilpėrės. Ja, kėshtu i shpėrblejmė kriminelėt” (El-A’ėraf, 40)

… dhe pastaj i Dėrguari i Allahut vazhdoi: “Allahu i urdhėron melaiket: Shkruani librin (emrin) e tij nė regjistrin Sixh-xhin (libri i xhehennemlinjve),nė fund tė tokės.

Pastaj melaiket shpirtin e tij e hedhin me rrėmbim e forcė poshtė nė tokė… Mė pastaj i Dėrguari a.s. lexoi kėtė ajet kuranor: “ … E kush i bėn shok Allahut, ai ėshtė sikur tė bjerė nga qielli e ta rrėmbejė shpendi, ose si ai tė cilin e gjuan era e stuhishme nė ndonjė vend tė humbur” (El-Haxh-xh, 31).

Edhe tri betimet e tjera tė Allahut nė vazhdim tė kėsaj kaptine, kanė tė bėjnė me grupe tė veēanta tė melaikeve, tė cilat i kryejnė urdhrat e Allahut nė mėnyrė tė pėrpiktė:



وَالسَّابِحَاتِ سَبْحًا

3. Dhe ata qė notojnė (realizojnė gjithēka lehtė) me shpejtėsi

Sipas shumicės dėrrmuese tė dijetarėve, ky betim i Allahut ka tė bėjė me engjėjt (melaiket), tė cilėt me shpejtėsi notojnė (fluturojnė) nėpėr hapėsirat qiellore duke kryer urdhrat e Allahut xh.sh.,do tė thotė, ata me shpejtėsi tė pabesueshme zbresin nga qielli nė tokė dhe kthehen, pėr ta ēuar nė vend urdhrin e parashtruar.

Disa dijetarė kanė dhėnė mendimet e tyre se kėtu ėshtė fjala pėr kuajt e kalorėsve muslimanė, qė ngarendin si vetėtima nė mejdanin e luftės. Disa tė tjerė, si Katadeja, Hasan el Basriu dhe Muhamed el Gazaliu, kanė thėnė se fjala ėshtė pėr yjet qė lėvizin (notojnė) nėpėr galaktikat e tyre.

Mirėpo disa tė tjerė shfaqin tjetėr mendim, duke theksuar se fjala ėshtė pėr shpirtrat e besimtarėve, qė me mall tė zhuritur e me dashuri tė flaktė, shpejtojnė nė takim me Krijuesin e tyre-Allahun xh.sh.

Megjithatė, mendimi i parė ėshtė mė i pranueshmi dhe mė i besueshmi nė mesin e dijetarėve.



فَالسَّابِقَاتِ سَبْقًا

4. Dhe ata qė nxitojnė (pėr tė shpėnė ēdo gjė) nė vendin e vet

Shumica e dijetarėve (xhumhuri) janė tė mendimit se kėtu bėhet fjalė pėr engjėjt qė i paraprijnė dėrgimit tė shpirtrave tė besimtarėve nė Xhennet, do tė thotė se kėta engjėj i bartin shpirtrat e atyre pėr nė Xhennet, ashtu siē e pamė mė lart edhe nga hadithi i Pejgamberit a.s.

Ka edhe mendime tė tjera, tė cilat natyrisht e kanė peshėn e vet dhe kanė mbėshtetje, sepse domethėniet e Kur’anit famėlartė i gjasojnė njė oqeani tė pafund. Kėshtu, shohim qė Muxhahidi thotė se ky ajet bėn fjalė pėr melaiket, tė cilat i tejkalojnė pengesat e djajve gjatė dėrgimit tė shpalljes tek tė dėrguarit e Allahut. Se djajtė mund tė paraqesin ndonjė pengesė tė tillė, na flasin edhe ajetet:

“Dhe atė (qiellin) e kemi ruajtur prej ēdo djalli tė mallkuar, pėrveē atij qė vjedh (pėrgjon) ē’dėgjohet, po edhe atė e kap ylli i zjarrtė (dhe e djeg)”. (El-Hixhr, 17-18)

Tregohet se dikur djajt kishin mundėsinė tė pėrgjonin diēka nga lajmet e qiellit, por me shpalljen e revelatės sė fundit hyjnore - Kur’anit, atyre u ėshtė pamundėsuar njė gjė e tillė, dhe pėr t’iu shmangur kėtyre pėrgjimeve, tash kujdesen melaiket e pėrmendura nė kėtė ajet, tė cilat nxitojnė pėr ta shpėnė ēdo gjė nė vendin e vet. Ky ishte mendimi i Muxhahidit, ndėrsa Katadeja, Hasan el Basriu dhe Muhamed el Gazaliu thonė se kėto janė yje apo planetė, tė cilėt kapėrcejnė njėri-tjetrin gjatė udhėtimit tė tyre nėpėr orbitat e pėrcaktuara nė Gjithėsi.

Ca tė tjerė mendojnė se fjala kėtu ėshtė, si nė ajetin e mėparshėm, pėr kuajt e luftėtarėve muslimanė, tė cilėt ngarendin para njėri-tjetrit nė Xhihad (luftė), e disa tė tjerė thonė se fjala ėshtė pėr shpirtrat e besimtarėve qė u paraprijnė trupave tė tyre pėr nė kėnaqėsitė e Allahut, tė cilat do t’i pėrjetojnė nė jetėn e Berzahut (varrezave). Megjithatė, mendimi i parė, se bėhet fjalė pėr melaiket qė nxitojnė pėr tė shpėnė ēdo gjė nė vendin e vet, ėshtė mė i pranueshmi.



فَالْمُدَبِّرَاتِ أَمْرًا

5. Dhe pasha ata qė ēdo ēėshtje rregullojnė”

Gjithashtu edhe betimi i pestė me radhė i Allahut xh.sh., nė kėtė kaptinė, sipas shumicės dėrrmuese tė dijetarėve, ka tė bėjė me melaiket tė cilat, me lejen dhe autorizimin e Allahut, i rregullojnė ēėshtjet nė tokė.

Dijetarėt kanė pėrmendur nė kėtė kontekst katėr engjėjt mė tė mėdhenj, tė cilėve u janė ndarė detyra tė caktuara nga Allahu pėr rregullimin e ēėshtjeve tė jetesės nė kėtė botė.

Hasan el Basriu dhe Muhamed el Gazaliu, janė kategorikė se edhe ky ajet (ky betim), ka tė bėjė ekskluzivisht me yjet, lėvizjen e planetėve dhe galaktikave.

Marrė nė tėrėsi, pavarėsisht nga kėto mendime tė nduarduarta, mund tė themi se kuptimin e vėrtetė tė kėtyre betimeve hyjnore e di vetėm Allahu i Gjithėdijshėm. Megjithatė, ajo qė del nė pah dhe pėr se dijetarėt janė tė bashkuar, ėshtė fakti se prapa kėtyre betimeve ekziston njė dėshmi e pakontestueshme kundėr pabesimtarėve, se ato qė ata i mohojnė nė lidhje me Ringjalljen dhe Llogarinė e Ahiretit, janė njė e vėrtetė e pamohueshme, tė cilėn edhe do ta pėrjetojnė.

Dijetari i madh bashkėkohor, Sejjid Kutbi, nė lidhje me kėtė, nė tefsirin e tij “Fi Dhilalil Kur’an” thotė: “Ēfarėdo qė tė shtrohet rreth kuptimeve tė kėtyre betimeve tė Allahut; engjėjt apo yjet, njė ėshtė mė se e sigurt,- kėtu kemi tė bėjmė me pėrjetimin shqisor tė njė gjallėrie kuptimore tė ambientit dhe tė frymės kuranore”. Pra, s’ka dyshim se kėto shprehje kuranore lėkundin ndjenjat, dridhin zemrat dhe shkaktojnė rrėqethje e mornica nė trup, pėr njė gjė tė tmerrshme, njė kėrcėnim tė vazhdueshėm qė ėshtė momenti i kataklizmės dhe Ringjallja, ndodhia e tė cilave do t’i tmerrojė pabesimtarėt.

* * *

Kur ėshtė fjala tek betimet e Allahut, nė pėrgjithėsi, mund tė themi se i Lartmadhėrishmi ėshtė betuar edhe nė krijesa tė tjera tė Tij, madje Ai ėshtė betuar edhe nė vetė Qenien e Tij hyjnore. Me anėn e betimeve tė Tij nė Kur’an, Allahu xh.sh. argumenton Njėshmėrinė e Tij, vėrtetėsinė e Kur’anit si fjalė hyjnore, vėrtetėsinė e pejgamberisė sė Muhammedit a.s. vėrtetėsinė e ndodhisė sė Kiametit dhe tė Ringjalljes.

Nė vazhdim po paraqesim shkurtimisht disa nga kėto betime hyjnore:

- “Pasha tė radhiturit (melaiket), qė nė rreshta (safa) qėndrojnė, dhe nxituesit, qė me nxitim shtyjnė, dhe pasha lexuesit, qė lexojnė pėrkujtimin, ėshtė e vėrtetė se Zoti juaj ėshtė vetėm Njė, Zot i qiejve e i Tokės dhe ē’ka nė mes tyre, dhe Zoti i lindjeve (tė yjeve)” (Es-Safat, 1-5)

- “Kaf, pasha Kur’anin e lavdishėm (do tė ringjalleni)” (Kaf,1)

- “Ha, Mim, Pasha librin (Kur’anin) sqarues” (Ez-Zuhruf, 1-2)

- “Ja, Sin, Pasha Kur’anin e pacenueshėm nė urtėsinė e tij tė lartė, s’ka dyshim se ti (Muhamed) je prej tė dėrguarve” (Jasin, 1-3)

- “Betohem nė Ditėn e Kiametit” (El-Kiame, 1)

- “Ata qė nuk besuan, menduan se kurrsesi nuk do tė ringjallen. Thuaj: Po, pasha Zotin tim, patjetėr do tė ringjalleni dhe do tė njoftoheni pėr ato qė keni punuar, dhe kjo pėr Allahun ėshtė e lehtė” (Et-Tegabun, 7)

Nė pėrmbyllje mund tė themi se dijetarėt islamė pėrcaktuan dispozita tė veēanta nė lidhje me betimet nė Allahun dhe ndalimin e betimit tė njerėzve nė jetėn e pėrditshme tė tyre nė diēka tjetėr, pėrveē nė Allahun xh.sh. Njė gjė e tillė rrjedh edhe nga vetė porosia e Pejgamberit a.s., kur thotė: “Kush betohet, ose le tė betohet nė Allahun, ose le tė heshtė!”

Nga kjo mund tė kuptohet se Allahu xh.sh. betohet nė shumė vende nė Kur’an, nė gjėra qė janė me rėndėsi tė veēantė pėr njerėzimin, ndėrsa njerėzit, nėse shtrėngohen pėr betim, atėherė kėtė duhet ta bėjnė vetėm nė Krijuesin e tyre, sepse asgjė nuk mund tė krahasohet me Tė.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-03-07, 08:48   #18
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”-vazhdim

6. Ditėn kur vrullshėm bėhet dridhja

7. dhe pas saj pason tjetra

8. Atė ditė zemrat janė tė tronditura

9. e shikimet e tyre janė tė trishtuara (frikėsuara)

10. Ata (idhujtarėt) thonė (pyesin nė kėtė botė): A thua vėrtet do tė kthehemi (edhe njė herė) nė kėtė jetė?

11. edhe pasi tė jemi bėrė eshtra tė kalbur?

12. Thanė: (nėse do tė ringjallemi), atėherė ai kthim do tė jetė dėshpėrues pėr ne!

13. Po, ajo (ringjallja) nuk do tė jetė tjetėr veēse njė thirrje (britmė e vetme)

14. dhe ja, ata (do tė gjenden) mbi sipėrfaqen e tokės.

(En-Naziat, 6-14)



يَوْمَ تَرْجُفُ الرَّاجِفَةُ. تَتْبَعُهَا الرَّادِفَةُ.

6. Ditėn kur vrullshėm bėhet dridhja.

7. dhe pas saj pason tjetra

Pas 5 betimeve tė Allahut tė Plotėfuqishėm nė krijesat e Tij, betime qė dėshmojnė bindshėm se ringjallja ėshtė e vėrtetė, tash i Madhėrishmi na bėn me dije se kjo botė (gjithėsi) do tė shkatėrrohet e tėra me ushtimėn, britmėn ose dridhjen pas fryrjes sė parė nė sur (Er-Rraxhifetu). Menjėherė pas saj do tė pasojė tjetra (Er-Rradifetu), d.t.th. fryrja e dytė e cila do tė sinjalizojė ringjalljen.

Gjatė komentimit tė kaptinės “En-Nebe’ė”, ajeti 18: “Ėshtė dita kur i fryhet Surit (borisė) dhe ju vini grupe-grupe”, ndėr tė tjera, kemi cekur mendimet e shumicės sė dijetarėve se fryrja e parė dhe e dytė janė cekur me emra tė veēantė (Er-Rraxhifetu dhe Er-Rradifetu) nė kaptinėn En-Naziat nė ajetet 6-7, tė cilat mu tash jemi duke i komentuar.

Megjithatė, njė pjesė e madhe e dijetarėve mendojnė se ky ajet ndėrlidhet fuqishėm me momentet e para tė kataklizmės, d.t.th., kur pas fryerjes sė parė, ēdo gjė nė kėtė gjithėsi nis tė shkatėrrohet, fillimisht kjo tokė, tė cilėn disa dijetarė e kanė quajtur “Er-Rraxhifetu”, duke u mbėshtetur mė shumė nė njė ajet tjetėr kuranor:

“Atė ditė kur toka e kodrat tė dridhen…” (El-Muzemmil, 14)

Pas tokės, fillon shkatėrrimi i qiellit, dhe pėr kėtė arsye disa dijetarė mendojnė se fjala “Er-Rradifetu”, ka tė bėjė me shkatėrrimin e qiellit.

Sidoqoftė mendimi i parė ėshtė mė i sakti, d.t.th. se kėtu bėhet fjalė pėr dy fryrjet nė Sur; e para, pas sė cilės me dridhje, ushtima e klithma tė njerėzve qė do ta pėrjetojnė kėtė tmerr, ēdo gjė nė kėtė ekzistencė zhduket, e me tė edhe toka e qielli, dhe pas saj do tė pasojė fryrja e dytė, pas sė cilės fillon njė proces tjetėr i jetės, llogaria e njerėzve pėr veprat e bėra gjatė jetės nė kėtė botė.

Transmetojnė Imam Ahmedi, Tirmidhiu, Haseni dhe tė tjerėt nga Ubejje bin Ka’bi, ndėrsa fjalėt janė radhitur nga Tirmidhiu, i cili thotė: Kur kalonte 1/3 e natės ai (i Dėrguari i Allahut) ngrihej e thoshte: ”O ju njerėz, pėrmendni Zotin, sepse erdhi (u afrua) dridhja (Er-Raxhifetu), tė cilėn do ta pasojė menjėherė tjetra (Er-Rradifetu). Erdhi (ėshtė afruar) vdekja dhe ajo qė pason pas saj (ringjallja dhe llogaria)”

Pėr kėto dy fryrje nė Sur, dėshmon edhe ajeti tjetėr kuranor :”Dhe i fryhet Surit dhe bien tė vdekur ē’ka nė qiej dhe ēka ka nė tokė, pėrveē atyre qė do Allahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn e dytė, kur, qe, tė gjithė ata tė ngritur duke pritur (urdhrin e Zotit-llogarinė).” (Ez-Zumer, 68)

Se momenti i kataklizmės ėshtė i tmerrshėm pėr pabesimtarėt, tė cilėt nė momentet e fryrjes sė parė nė Sur shohin se si shkatėrrohen toka e qielli, na dėftojnė dy ajetet nė vazhdim tė kėsaj kaptine:



قُلُوبٌ يَوْمَئِذٍ وَاجِفَةٌ. أَبْصَارُهَا خَاشِعَة.

8. Atė ditė zemrat janė tė tronditura

9. e shikimet e tyre janė tė trishtuara (frikėsuara)

Ata qė me ngulm mohuan ringjalljen dhe jetėn pas vdekjes, do ta pėrjetojnė shumė rėndė kėtė tė papritur pėr ta. Zemrat e tyre do tė dridhen nga llahtaria dhe tronditja, kurse shikimet do t’i kenė tė trishtuara, tė poshtėruara e tė pėrbuzura. Cili prej tyre do tė mund tė paramendonte njė pėrfundim tė tillė poshtėrues?! A nuk ishin kėta kriminelė me zemra tė ngurta dhe tė vulosura me kufėr, tė cilėt talleshin me ringjalljen?! Por ja se si i ka regjistruar Allahu xh.sh. fjalėt e tyre ironike e pėrqeshėse, kur thotė:



يَقُولُونَ أَئِنَّا لَمَرْدُودُونَ فِي الْحَافِرَة ِ. أَئِذَا كُنَّا عِظَامًا نَخِرَة .قَالُوا تِلْكَ إِذًا كَرَّةٌ خَاسِرَةٌ .

10. Ata (idhujtarėt) thonė (pyesin nė kėtė botė): A thua vėrtet do tė kthehemi (edhe njė herė) nė kėtė jetė?

11. edhe pasi tė jemi bėrė eshtra tė kalbur?

12. Thanė: (nėse do tė ringjallemi), atėherė ai kthim do tė jetė dėshpėrues pėr ne!

Kjo do tė thotė se pėr ta ishte e paimagjinueshme se trupat e tyre do tė riktheheshin edhe njėherė nė tė njėjtėn formė, nė tė njėjtėn materie, pasi qė eshtrat e tyre tė ishin kalbur nėn dhe e tė ishin bėrė hi e pluhur

Kėto shpoti e tallje tė tyre Allahu xh.sh. i ka regjistruar edhe nė disa ajete tė tjera kuranore si:

“…Thanė: vallė pasi tė bėhemi eshtra e pluhur do tė ringjallemi si krijesė e re” (El Isra’ė, 98)

dhe :

“Ai (njeriu) na solli Neve shembull, e harroi krijimin e vet e tha: kush i ngjall eshtrat duke qenė ata tė kalbur” (Jasin, 78)

Ironia dhe sarkazmi i tyre nuk kishte tė sosur. Ata madje i pėrqeshnin muslimanėt pėr kėto kėrcėnime tė Allahut pėr ringjalljen. Por tė tillėve Allahu i Plotfuqishėm u thotė:

“Thuaj i ringjall Ai qė i krijoi pėr herė tė parė, e Ai ėshtė i Gjithėdijshėm pėr ēdo krijim” (Jasin, 79)

Ai me kėtė ua bėri me dije se llogaritė e tyre i kanė tė gabuara, sepse pėr tė Plotėfuqishmin, i Cili na ka krijuar nga mosqenia, nuk ėshtė vėshtirė tė na ringjallė rishtazi. Ja se ē’pėrgjigje u jep Allahu xh.sh. nė vazhdim tė kėsaj kaptine:



فَإِنَّمَا هِيَ زَجْرَةٌ وَاحِدَةٌ . فَإِذَا هُمْ بِالسَّاهِرَةِ .

13. Po, ajo (ringjallja) nuk do tė jetė tjetėr veēse njė thirrje (britmė e vetme)

14. dhe ja, ata (do tė gjenden) mbi sipėrfaqen e tokės.

Kjo do tė thotė se pėr Allahun qė na krijoi dhe na dhuroi jetėn, nuk paraqet kurrfarė vėshtirėsie qė tė na vdesė tė gjithė dhe tė na ringjallė, sepse pėr Krijuesin e gjithfuqishėm nuk ekzistojnė nocionet: “vėshtirė” apo “lehtė”, veēse urdhri i Tij: “Bėhu!” zbatohet aty pėr aty:

“Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhri i Tij ėshtė vetėm t’i thotė “Bėhu!” dhe ai bėhet menjėherė.” (Jasin, 82)

Do tė thotė ėshtė vetėm njė urdhėr hyjnor: Ringjalluni!, dhe pėr njė moment, tė gjithė njerėzit do tė ringjallen, tė trishtuar, tė frikėsuar nga fakti se po dalin para Krijuesit tė tyre pėr tė dhėnė llogari.

Kurse atyre qė mendonin se eshtrat e tyre tė kalbur nuk do t’u bashkohen kurrė mė e tė ringjallen, vetėm nė ato momente do t’ju kujtohen fjalėt e Allahut:

“E thonė: Tė mjerėt ne! Po kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė nė varre? Pra kjo qenka ajo qė premtoi Zoti dhe vėrtetuan tė dėrguarit” (Jasin, 52)

Vetėm atėherė kėta do tė binden se janė nė humbje tė vėrtetė, por ēdo gjė do tė jetė vonė. Mė nuk ka kthim prapa, edhe pse njė gjė tė tillė pabesimtarėt e dėshirojnė. Ja se si i pėrshkruan Kur’ani kėto dėshira tė tyre: “E kur ndonjėrit prej tyre (pabesimtarėve) i vjen vdekja, ai thotė: O Zoti im, mė kthe (prapė nė jetėn e kėsaj botė) qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova. Kurrsesi, (kthim mbrapa nuk ka)” (El-Mu’minun, 99-100).

Pra, mė nuk ka rast pėr pendim as pėr pėrmirėsim, por do tė ketė vetėm ballafaqim me veprat e tyre tė shėmtuara dhe me dėnimin e dhembshėm qė i pret!

Ringjallja e njerėzve do tė bėhet nė njė tokė tė re, nė njė tokė tė bardhė e tė shndritshme, nė njė tokė tė rrafshtė, e cila quhet tokė e Ahiretit, tokė nė tė cilėn kurrė nuk ėshtė bėrė mėkat e as nuk ėshtė derdhur gjak i shkaktuar nga krimi.

Se para Allahut xh.sh., nė Ditėn e Gjykimit do tė dalim nė njė tokė tjetėr, jep shenjė ajeti kuranor:

“Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjerė qiej), dhe ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut, Njė, Mbizotėrues” (Ibrahim, 48)

Nė lidhje me kėtė Buhariu dhe Muslimi nė Sahihėt e tyre transmetojnė nga Sehl ibn Sa’di, se i Dėrguari s.a.v.s. ka thėnė: “Njerėzit nė Ditėn e Kiametit do tė ringjallen nė njė tokė tė bardhė, tė shkėlqyer si argjendi, tokė nė tė cilėn nuk ėshtė bėrė mėkat e as ėshtė derdhur gjak…”
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-03-07, 08:52   #19
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”-vazhdim

هَلْ أتَاكَ حَدِيثُ مُوسَى . إِذْ نَادَاهُ رَبُّهُ بِالْوَادِي الْمُقَدَّسِ طُوًى. إذْهَبْ إِلَى فِرْعَوْنَ إِنَّهُ طَغَى. فَقُلْ هَلْ لَكَ إِلَى أَنْ تَزَكَّى. وَأَهْدِيَكَ إِلَى رَبِّكَ فَتَخْشَى. فَأَرَاهُ الْآيَةَ الْكُبْرَى. فَكَذَّبَ وَعَصَى. ثُمَّ أَدْبَرَ يَسْعَى

. فَحَشَرَ فَنَادَى. فَقَالَ أَنَا رَبُّكُمْ الْأَعْلَى. فَأَخَذَهُ اللَّهُ نَكَالَ الْآخِرَةِ وَالْأُولَى. إِنَّ فِي ذَلِكَ لَعِبْرَةً لِمَنْ يَخْشَى



15. “A tė ka ardhur ty rrėfimi i Musait

16. Kur Zoti i tij e thirri nė luginėn e shenjtė Tuva

17. Shko te faraoni, ai vėrtet i ka kaluar tė gjithė kufijtė,

18. dhe thuaji (atij): A do tė pastrohesh (tė heqėsh dorė nga kufri),

19. dhe unė tė tė udhėzoj tek Zoti yt, qė Atij t’ia kesh dronė!

20.Pastaj ai (Musai) ia dėftoi mrekullinė e madhe,

21. por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor),

22. pastaj ia ktheu shpinėn duke nxituar (tė planifikonte ndonjė intrigė),

23. dhe i tuboi ( magjistarėt-popullin) dhe u foli me zė tė lartė,

24. e u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti”!

25. Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm, pėr kėtė (thėnie) tė fundit dhe pėr atė tė parėn.

26. Vėrtet nė kėtė (ndėshkim) ka mėsim pėr atė qė frikėsohet.”

(En-Naziat, 15-26)

Nė ajetet mė pėrpara, Allahu xh.sh. na bėri me dije pėr shpotitė dhe talljet e pabesimtarėve nė lidhje me ringjalljen, gjė e cila e mundonte sė tepėrmi Muhammedin a.s., ndėrsa tash, i Lartmadhėrishmi, pėr ta qetėsuar atė dhe pėr ta inkurajuar qė tė vazhdojė edhe mė tej me tė njėjtin angazhim e shpresė nė misionin e tij, i sjell rrėfimin e ngjarjes sė Musait a.s. me faraonin. Me tregimin e kėsaj ngjarjeje tė Musait a.s., Allahu xh.sh. e vė nė dijeni se tė gjithė pejgamberėt qė u dėrguan para tij, pėrjetuan tė njėjtin fat duke qenė tė pėrqeshur e tė tallur nga popujt e tyre. Megjithatė, ata qė ishin tė paluhatshėm nė rrugėn e Allahut mė nė fund qenė ngadhėnjyesit, kurse pabesimtarėt i pėrfshiu dėnimi i dhembshėm dhe turpėrimi edhe nė kėtė botė, e tė mos flasim pėr dėnimin qė do t’i presė nė zjarrin e Xhehennemit nesėr nė Ahiret.



هَلْ أتَاكَ حَدِيثُ مُوسَى . إِذْ نَادَاهُ رَبُّهُ بِالْوَادِي الْمُقَدَّسِ طُوًى
15. A tė ka ardhur ty rrėfimi i Musait

16. Kur Zoti i tij e thirri nė luginėn e shenjtė Tuva

Tė gjithė mufesirėt janė tė njė mendimi se fillimi i kėtij ajeti ka tė bėjė me njė ofrim prehjeje e qetėsie nė zemrėn e Muhammedit a.s.. Ngjarja qė shkurtimisht do tė rrėfehet nė ajetėt nė vazhdim, padyshim do tė jetė njė pėrkrahje dhe inkurajim pėr misionin e tij.

Ngjarjet qė pėrmenden nė Kur’an, si kjo e Musait a.s., janė rrėfime qė nuk pretendojnė vetėm historinė por para sė gjithash janė fragmente historike qė synojnė qėllime tė caktuara pėr gjeneratat e mėvonshme qė tė marrin mėsime e pėrvoja prej tyre.

Qė nė fillim tė kėtij ajeti: “A tė ka ardhur ty rrėfimi i Musait”, kemi tė bėjmė me njė pyetje hyjnore tė shprehur nė mėnyrė aq tė ngrohtė e tė afėrt. S’ka dyshim qė Muhammedi a.s. e kishte tė njohur ngjarjen e Musait a.s., mirėpo nga kjo formė e pyetjes kuptojmė se kėtu ėshtė fjala mė shumė pėr tė tjerėt, qė ata ta kuptojnė, nė kėtė rast idhujtarėt e Mekės, tė cilėt mohonin ringjalljen dhe mendonin se kurrė nuk do tė ballafaqohen me tė. Tregimi dhe ngjarja e Musait a.s. me faraonin kishte pėr qėllim mė tepėr qė ata t’i vinte nė dijeni se faraoni, qė ishte shumė mė i fuqishėm nė pasuri e pushtet sesa idhujtarėt mekas, kishte pėsuar dėnimin e tmerrshėm tė Allahut nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.

Ajetet nė fjalė na njohin me momentet e para tė Shpalljes hyjnore Musait a.s. kur nė luginėn e shenjtė-Tuva, Allahu pėr herė tė parė i komunikoi shpalljen tė dėrguarit tė Vet duke e zgjedhur qė tė ishte i dėrguar pėr beni-israilėt, tė cilėt atėbotė vuanin nėn robėrinė e faraonėve tė Egjiptit.

Ngjarjet e tė Dėrguarit tė Allahut, Musait a.s., s’ka dyshim pėr njė urtėsi tė madhe, janė mė shumė tė pėrmendura nė Kur’an, sepse ai ėshtė edhe nga pejgamberėt, qė Allahu xh.sh. i quajti “Ulul Azmi”-“Profetė tė vendosmėrisė sė lartė”.

Ngjarjet e Musait a.s. janė pasqyrimi mė real i jetės sė njė tė dėrguari, qė ishte vazhdimisht nėn pėrkujdesjen e Allahut, madje qysh nga ditėt e para tė lindjes. Misioni i Musait a.s., me tė cilin e ngarkoi i Lartmadhėrishmi, ishte mjaft i vėshtirė. Ai duhej tė pėrballej me faraonin, sunduesin mizor tė Egjiptit, ta thėrriste nė rrugė tė drejtė, pastaj me popullin e tij beni-israil, i cili ishte njė popull mjaft i papėrgjegjshėm dhe injorant, popull qė edhe pse Allahu e shpėtoi nga thundra e faraonit nėpėrmjet Musait a.s., duke e bėrė shpėtimin e tyre njė mrekulli, megjithatė shpeshherė polemizuan me tė dhe i thyen zotimet e veta se do t‘i bindeshin vetėm Krijuesit tė gjithėsisė, duke devijuar nga rruga e vėrtetė.

Kur ėshtė fjala pėr luginėn Tuva, kėtu komentatorėt nuk kanė farė mėdyshjeje se ajo ėshtė kodra Turi Sina’ė, nėpėr tė cilėn ishte duke kaluar Musai a.s. derisa kthehej nga Medjeni, sė bashku me familjen e tij. Ai me kėtė rast papritmas diku nė lėrgėsi pa njė zjarr dhe u tha familjes tė qėndronin aty ku ishin e vetė u nis nė drejtim tė tij. Posa u afrua tek zjarri, Musai a.s. dėgjoi fjalėt hyjnore, me tė cilat iu drejtua i Lartmadhėrishmi: “Vėrtet Unė jam Zoti yt, hiq ato qė ke mbathur (opingat) se je nė luginėn e shenjtė Tuva. Unė tė zgjodha ty (pėr pejgamber), prandaj dėgjo mirė se ē’po tė shpallet…!” (Ta Ha, 12-13)

Dhe pasi Allahu xh.sh. zgjodhi Musain pėr pejgamber dhe e ngarkoi me shpalljen, urdhėresa e parė hyjnore qė duhej ta zbatonte nė praktikė, ishte:



إذْهَبْ إِلَى فِرْعَوْنَ إِنَّهُ طَغَى. فَقُلْ هَلْ لَكَ إِلَى أَنْ تَزَكَّى. وَأَهْدِيَكَ إِلَى رَبِّكَ فَتَخْشَى

17 “Shko tek faraoni, ai vėrtet i ka kaluar tė gjithė kufijtė.

18. dhe thuaji (atij): A do tė pastrohesh (tė heqėsh dorė nga kufri).

19. dhe unė tė tė udhėzoj tek Zoti yt, qė Atij t’ia kesh dronė!”

Fjala “taga” do tė thotė se faraoni i kishte tejkaluar tė gjithė kufijtė nė mėkate dhe paudhėsi.

Fakti se faraoni i atėhershėm i Egjiptit (Merneptahu, biri i Ramzesit II) ishte aq arrogant e tiran, saqė pretendonte se ishte zot, ėshtė argument i mjaftueshėm se ai vėrtet e kishte tepruar nė ēdo gjė, dhe se kishte ardhur koha t’i tėrhiqej vėrejtja nėpėrmjet njė tė dėrguari qė tė kthehej nė rrugėn e drejtė.

Sipas logjikės sė njeriut, kundėr arrogancės dhe mospėrfilljes duhen pėrdorur forca dhe ashpėrsia, por nė kėtė rast, Allahu xh.sh. i rekomandoi Musait a.s. butėsinė dhe fjalėt e mira, padyshim metodėn mė tė frytshme tė thirrjes nė udhėzimin hyjnor. Ai e porositi edhe Muhammedin a.s.–vulėn e pejgamberisė, me kėso kėshillash tė ēmueshme, kur i tha: “Thirr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshilla tė mira dhe polemizo me ata (pabesimtarėt) nė mėnyrėn mė tė bukur”. (En-Nahl, 125)

Dhe, me tė njėjtėn kėshillė edhe Musai a.s. shkoi tek faraoni, i doli pėrpara dhe me plot mirėsjellje e butėsi, i tregoi pėr qėllimin e ardhjes sė tij. I ofroi ftesėn pėr besim nė njė Zot tė vetėm, Zotin e gjithėsisė, por kot. Zemra e faraonit ishte e vulosur me ndryshkun e kufrit. Nė tė nuk kishte mbetur mė vend pėr dritėn e imanit, sepse zemra qė ėshtė e verbėr, nuk sheh dritė. Pra, faraonin e kishte verbuar aq shumė pozita dhe pasuria, saqė mendonte se ishte zot!! Por Musai a.s., i udhėhequr nga frymėzimi hyjnor, dėshironte ta pėrudhte kėtė njeri, dėshironte ta pastronte zemrėn dhe mendjen e tij nga tė gjitha tė kėqijat dhe mendjemadhėsia.

Nga ajeti nė fjalė: “dhe thuaji (atij): A do tė pastrohesh (tė heqėsh dorė nga kufri)”, shohim se kemi tė bėjmė mė shumė me njė ftesė sesa me ndonjė urdhėr. Kjo ishte vetėm njė kėshillė e sinqertė qė ai tė largohej nga mendjemadhėsia qė e kishte mbėrthyer, dhe t’i besonte Zotit tė vėrtetė. Por, mjerisht, tė gjitha kėto kėshilla tė urta e tė ngrohta tė Musait a.s. hasėn nė veshė tė shurdhėr tė faraonit, madje as qė bėnė ndonjė pėrshtypje nė shpirtin dhe zemrėn e tij. Aq mė tepėr, ai edhe iu kėrcėnua Musait a.s., se si kishte guximin t’i fliste pėr gjepura tė tilla, kur ai ishte rritur nė pallatin e tij, me tė gjitha tė mirat, dhe tash po i mohonte tė gjitha ato mirėsi. Kėto fjalė tė tij i ka regjistruar Allahu xh.sh. nė kaptinėn Esh-Shuara:

“Ai (faraoni) tha: A nuk tė rritėm ty si fėmijė nė mesin tonė, ku i kalove disa vjet tė jetės sate. Dhe ti bėrė atė vepėr qė bėre (vrasjen e egjiptasit ), pra ti je mohues (i tė mirave qė t’i bėmė)”. (Esh-Shuara’ė, 18-19)

Megjithėkėtė, Musai a.s. nuk kishte ndėrmend tė hiqte dorė nga ftesa. Ishte shumė kėmbėngulės, saqė faraoni mė nė fund u detyrua t’i thoshte: “Ai (faraoni) tha: Sille pra (argumentin-dėshminė) nėse e thua tė vėrtetėn”. (Esh-Shuara’ė, 31).

Musai, tė cilin Allahu xh. sh. e kishte pėrgatitur me dy mrekulli tė mėdha, - dora e tij, sa e nxirrte nga xhepi, i bėnte dritė, dhe shkopi me tė cilin kishte ruajtur bagėtitė, sa e hudhte, pėrnjėherė shndėrrohej nė gjarpėr, ia dėftoi dy mrekullitė e tij:



فَأَرَاهُ الْآيَةَ الْكُبْرَى

20. Pastaj ai (Musai) ia dėftoi mrekullinė e madhe

Sipas shumicės sė komentatorėve tė Kur’anit, fjala “mrekulli e madhe”, edhe pse kėtu ėshtė shprehur nė trajtėn e njėjėsit, ka tė bėjė me tė dy mrekullitė, me tė cilat u pėrforcua Musai a.s.

Ėshtė shumė karakteristikė se tė tre pejgamberėt e fundit qė bėjnė pjesė nė “Ulul Azmi” – “Pejgamberė tė vendosmėrisė sė lartė”: Musain, Isain dhe Muhammedin a.s., Allahu xh. sh. i pėrforcoi me mrekulli tė mėdha, me tė cilat i sfiduan popujt e tyre duke dalė ngadhėnjyes. Kėshtu shohim se nė kohėn e dėrgimit tė Musait a.s. ishte nė kulm magjia, prandaj Allahu xh.sh. e pėrforcoi sė pari me kėto dy mrekulli tė mėdha, tė cilat bėnė qė magjistarėt tė binin menjėherė nė sexhde, sepse ata tė parėt e kuptuan se ajo me tė cilėn kishte ardhur Musai, nuk ishte magji po mrekulli.

Pastaj nė kohėn e Isait a.s., nė lulėzim e sipėr ishte mjekėsia, kėshtu qė Allahu xh. sh. e pėrforcoi tė dėrguarin e Tij me mrekullinė qė tė shėronte disa sėmundje tė pashėrueshme pėr atė kohė, si verbėrinė nga lindja dhe sėmundjen e lėkurės (leprėn-gėrbulėn), pastaj, me lejen e Allahut tė ngjallte edhe tė vdekurit.

Kurse nė kohėn e dėrgimit tė Muhammedit a.s. tek arabėt, kishin arritur kulmin poezia dhe gjuha e pastėr. Por, me zbritjen e ajeteve tė para tė Kur’anit, i cili ishte mrekullia mė e madhe e Muhammedit a.s., mrekulli e pėrjetshme, qė nuk do tė tejkalohet kurrė deri nė momentet e shkatėrrimit tė kėsaj gjithėsie, poetėt arabė u shtangėn e u nemitėn. Ishin tė pafuqishėm para fjalės sė Allahut, madje edhe atėherė kur i Plotfuqishmi nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij kėrkoi nga ata dhe i sfidoi qė tė paktėn tė sillnin njė ajet tė ngjashėm me ato tė Kur’anit, por kot, ata kurrė nuk arritėn ta bėnin kėtė.

Po, t’i kthehemi ngjarjes sonė qė e kemi synim. Megjithėse Musai a.s. i dėftoi faraonit mrekullitė e tij nga Allahu i gjithėsisė, ai jo vetėm qė nuk u bind, por madje me njė pėrbuzje dhe ironi tha se kjo ėshtė magji, mohoi t’i bindej, dhe:



فَكَذَّبَ وَعَصَى. ثُمَّ أَدْبَرَ يَسْعَى. فَحَشَرَ فَنَادَى. فَقَالَ أَنَا رَبُّكُمْ الْأَعْلَى
21. “por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor),

22. pastaj ia ktheu shpinėn duke nxituar (tė planifikonte ndonjė intrigė),

23. dhe i tuboi ( magjistarėt-popullin) dhe u foli me zė tė lartė,

24. e u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti!”

Kėtu del nė shesh tėrė arroganca e njė njeriu tė cilin lakmia pėr pozitė e kishte verbuar. Faraoni vėrtet kishte kaluar tėrė kufijtė. Krekosej se ishte sundues i Egjiptit, se robėrit dhe skllevėrit punonin pėr tė, se tė gjithė u bindeshin verbėrisht urdhrave tė tij. Prandaj, i bindur se do ta gjunjėzonte Musain a.s. me anė tė magjisė, dhe do ta nėnēmonte para tėrė masės sė tubuar si dhe para popullit tė tij, beni-israilėve, dha urdhėr tė tuboheshin tė gjithė magjistarėt e vendit, tė cilėt njiheshin pėr shkathtėsitė e tyre nė magji. Ai u premtoi atyre shpėrblime tė mėdha, kurse ditėn e caktuar pėr ballafaqim, iu drejtua atyre dhe popullit tė tij me fjalėt: “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti” (En-Naziat, 24). I njėjti faraon, para shumė vjetve, po kėtij populli, nė fillim tė sundimit tė tij, u qe drejtuar me fjalėt: ”E faraoni tha: O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje !”. (El-Kasas, 38)

Kėtu duhet ta ndalemi gjithsesi pėr tė bėrė njė krahasim dhe pėr tė tėrhequr njė paralele. Faraoni, tė cilit i qe drejtuar ftesa e udhėzimit, e mohoi atė, sepse injoranca e tij nuk e linte ta shihte dritėn qė i afrohej. Ai qė e sheh kėtė dritė tė udhėzimit, pendohet, pėrulet para madhėshtisė sė Allahut dhe kthehet tek Ai, por faraoni nuk e bėri dot kėtė. Nė anėn tjetėr, magjistarėt, tė cilėve iu ofruan shpėrblime marramendėse nėse do tė fitonin, dhe tė cilėt me plot vetėbesim pėr fitore, hynė nė garė, kur i panė kėto dy mrekulli tė mėdha, pėrnjėherė ranė nė sexhde dhe besuan. Madje besuan aq bindshėm, saqė mė parė pranuan tė masakroheshin nga faraoni sesa tė ktheheshin edhe njė herė nėn errėsirėn e kufrit, sepse zemrat e tyre u mbushėn plot dritė tė imanit.

Dhe, kėtu ėshtė fundi i tiranisė. Allahu nuk duron qė kriminelėt dhe mohuesit tė mbisundojnė vazhdimisht nė tokė me padrejtėsi, prandaj faraonin e ndėshkoi rėndė me ndėshkimin e Tij hyjnor:
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-03-07, 08:55   #20
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”-vazhdim

فَأَخَذَهُ اللَّهُ نَكَالَ الْآخِرَةِ وَالْأُولَى

25. “Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm, pėr kėtė (thėnie) tė fundit dhe pėr atė tė parėn”.

Nė lidhje me kėtė ajet “Fe ehadhehu Allahu nekalel ahireti vel ula” – i cili flet pėr ndėshkimin e faraonit, mufesirėt kanė dhėnė disa mendime. Shumica e tyre, si Ibn Abbasi, Ikreme, Muxhahidi, Taberiu, Sha’biu, Dah-haku, Sujutiu, Kurtubiu e tė tjerė, e shkoqisin kėtė ajet duke e detajizuar nė hollėsi se pėr ēfarė u ndėshkua faraoni, dhe thonė se ndėshkimi me fundosje nė kėtė botė dhe ndėshkimi me zjarr nė Ahiret, ishte pėr shkak tė fjalėve tė tij tė fundit drejtuar magjistarėve dhe popullit: “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti” (En-Naziat, 24), dhe pėr fjalėt e tij tė para (tė mėhershme): “E faraoni tha: O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje !” (El-Kasas, 38).

Megjithatė, ka shumė nga komentatorėt e Kur’anit si, Katadeja, Hasan el Basriu, Vahidiu, Ibn Kethiri, Ebu Suudi, Nesefiu, Shevkaniu etj, tė cilėt e komentojnė ajetin nė vijė tė pėrgjithshme dhe mendojnė se ndėshkimi kėtu nėnkupton dėnimin nė kėtė botė, me fundosje, dhe dėnimin me djegie nė zjarrin e Xhehennemit nė Ahiret.

Nėse anojmė nga mendimi i tyre, atėherė kuptimi dhe pėrkthimi i kėtij ajeti do tė ishte kėshtu: “Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm (me zjarr) nė Ahiret dhe (me fundosje) nė kėtė botė”

Nė anėn tjetėr, dijetari mė i madh i shekullit XX, Muhammed Mutevel-li Sha’ravi, nė lidhje me kuptimin e kėtij ajeti, jep edhe njė mendim tjetėr dhe thotė: “Faraoni gjatė dialogut me Musain a.s. bėri dy gabime (krime) tė rėnda. Krimi i tij i parė ishte kur e pėrgėnjeshtroi Musain a.s. e me kėtė edhe udhėzimin hyjnor “Fe kedh-dhebe ve asa” - “Por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor)”. Kurse krimi i tij i dytė ishte kur proklamoi se ishte zot! - “Fe kale ene rabbukumul a’ėla” - “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti”. Pra krimi i parė ka tė bėjė me tė Dėrguarin e Allahut, kurse krimi i dytė ka tė bėjė me Allahun xh.sh..

Nėse shtrohet pyetja: A thua Allahu ndėshkon mė parė pėr krimin ndaj pėrgėnjeshtrimit tė pejgamberit apo pėr krimin ndaj proklamimit-pretendimit tė faraonit se ėshtė zot, themi se Allahu sė pari ndėshkon pėr krimin e fundit, qė janė fjalėt e faraonit: “E u tha: “Unė jam zoti juaj mė i larti” , sepse kėtu shfaqet kulmi i kufrit, e pastaj pason edhe ndėshkimi pėr krimin e parė–pėrgėnjeshtrimin e Musait: “Fe kedh-dhebe ve asa” - “Por ai e pėrgėnjeshtroi (Musain) dhe e kundėrshtoi (udhėzimin hyjnor).”

Pra, sipas komentimit tė Sha’raviut, pėrkthimi i kėtij ajeti do tė dukej kėshtu: “Atėherė Allahu e rrėmbeu me ndėshkim tė tmerrshėm, pėr kėtė (thėnie) tė fundit (se unė jam zoti juaj mė i larti) dhe pėr atė tė parėn (pėrgėnjeshtrimin e Musait)”

Sha’raviu vazhdon e thotė: “Vėrtet fundi i faraonit ishte tragjik. Ai u ndėshkua nė kėtė botė me fundosje: “…ndėrsa ithtarėt e faraonit (dhe vetė faraonin) i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė tuaj)” (El-Bekare, 50), kurse nė Ahiret e pret dėnimi tjetėr qė fillon qysh nė jetėn e Berzahut-varrezave, pėr tė vazhduar me dėnim edhe mė tė tmerrshėm nė zjarrin e Xhehennemit, pėr se jep shenjė edhe ajeti kuranor: “Ata i nėnshtrohen zjarrit mėngjes e mbrėmje (nė jetėn e varrezave), e ditėn e Kiametit (u thuhet engjėjve): ithtarėt e faraonit futni nė ndėshkimin mė tė tmerrshėm”. (Gafir, 46)

Sidoqoftė, qė tė tri mendimet kanė bazė tė fortė dhe secili prej tyre mund tė merret si i saktė, kurse madhėshtia e kėtyre fjalėve kuranore qėndron nė faktin se nga tė gjitha kėto mendime asnjėri nuk vjen nė kundėrshtim me tjetrin, por vetėmsa plotėsojnė njėri-tjetrin. Megjithatė, Allahu i Plotfuqishėm di mė sė miri pėr saktėsinė e tyre.



إِنَّ فِي ذَلِكَ لَعِبْرَةً لِمَنْ يَخْشَى

26. “Vėrtet nė kėtė (ndėshkim) ka mėsim pėr atė qė frikėsohet.”

Nė kėtė ajet, Allahu xh.sh. ka pėr qėllim parinė e Mekės, tė cilėve edhe u dedikohet nė radhė tė parė ky rrėfim, qė ata tė mos e pėrsėritnin veprimin e faraonit, por t’iu bindeshin urdhrave tė Allahut dhe tė pasonin udhėzimin e mėsimeve tė Kuranit, me tė cilat u kishte ardhur njeriu mė besnik nga mesi i tyre - Muhammedi a.s.. Ky ishte njė parajmėrim se fundi tragjik i ngjashėm me atė tė faraonit dhe tė ithtarėve tė tij, do t’i priste edhe ata, nėse nuk do tė pėrudheshin nė rrugėn e drejtė. Edhe pse mėsimi nga pėsimi i faraonit ishte vėrtet njė shembull se si nuk do tė duhej tė vepronin, megjithatė shumica e parisė mekase, njėsoj tė verbuar nga lakmia e sundimit, e pozitės dhe e pasurisė, as qė donin t’ia dinin pėr Islamin.

* * *

Ngjarja e Musait a.s. dhe dialogu i tij me faraonin, ishte shtytje dhe nxitje qė Muhammedi a.s. tė mos ligėshtohej gjatė misionit tė tij, andaj pas mėsimit tė kėtyre ngjarjeve nga rrėfimet kuranore, ai u bė edhe mė i fortė, dhe mė i gatshėm qė misionin e tij fisnik ta vazhdonte deri nė fund, i paepur dhe i pluhatshėm.

Kėtu qėndron madhėshtia e qėllimit tė kėtyre ajeteve, tė cilat nė tė njėjtėn kohė shėrbejnė si kėrcėnim i hapur, pėr fundin tragjik tė pabesimtarėve, fund ky, tė cilin herėt a vonė do ta presė ēdo mohues tė rrugės sė drejtė.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-03-07, 08:57   #21
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”-vazhdim

أَأَنْتُمْ أَشَدُّ خَلْقًا أَمْ السَّمَاءُ بَنَاهَا. رَفَعَ سَمْكَهَا فَسَوَّاهَا. وَأَغْطَشَ لَيْلَهَا وَأَخْرَجَ ضُحَاهَا. وَالْأَرْضَ بَعْدَ ذَلِكَ دَحَاهَا. أَخْرَجَ مِنْهَا مَاءَهَا وَمَرْعَاهَا. وَالْجِبَالَ أَرْسَاهَا. مَتَاعًا لَكُمْ وَلِأَنْعَامِكُمْ



27. A mė i vėshtirė ėshtė krijimi juaj apo ai i qiellit, (tė cilin) Ai e ndėrtoi?

28. E ngriti kupėn e tij dhe e pėrsosi atė.

29. Natėn e tij e errėsoi, kurse ditėn e ndriēoi.

30. E tokėn pastaj e shtriu.

31. Nga ajo (toka) nxori ujėt dhe kullotat e saj.

32. Kurse kodrat i nguliti.

33. Furnizim (kėnaqėsi) pėr ju dhe pėr bagėtinė tuaj.



(En-Naziat, 27-33)



Fundi tragjik i faraonit do tė duhej tė ishte njė mėsim dhe pėrvojė e mirė pėr tė gjithė ata qė mohojnė Zotin dhe jetėn pas vdekjes-Ringjalljen. Sa keq pėr ata qė e mashtruan vetveten, tė cytur nga shejtani, se kjo jetė e kėsaj bote ėshtė e tėra, dhe se me tė, ēdo gjė merr fund. Por, megjithatė, Allahu i Gjithėmėshirshėm qė Veten e ka cilėsuar me emrat e mėshirės “Rrahman” dhe “Rrahim”, dėshiron qė kėtyre mohuesve tė Madhėrisė sė Tij, t’u japė edhe njė rast tjetėr pėr pėrmirėsim, po tash duke sjellė argumente qė vėshtirė se mund t’i mohonte dikush, qoftė ai edhe mohuesi mė i madh:



أَأَنْتُمْ أَشَدُّ خَلْقًا أَمْ السَّمَاءُ بَنَاهَا
27. A mė i vėshtirė ėshtė krijimi juaj apo ai i qiellit, (tė cilin) Ai e ndėrtoi?

Ai me kėtė ajet i vė nė sprovė njerėzit qė tė mendohen mirė dhe tė vėnė nė funksion logjikėn: A mė i vėshtirė ėshtė krijimi i tyre apo i qiellit dhe i kėsaj gjithėsie?! Nė kėtė rast, ēdo pėrgjigje tjetėr pos asaj qė krijimi i qiellit ėshtė mė i rėndė e mė i vėshtirė se i njeriut, ėshtė pa vend. Andaj ėshtė pėr t’u ēuditur me njė kategori njerėzish sesi marrin guxim tė mohojnė kėto argumente kaq bindėse pėr ekzistimin e Allahut dhe pėr Ringjalljen pas vdekjes.

A nuk thotė Allahu xh.sh. nė Kur’an: “S’ka dyshim qė krijimi i qiejve dhe i tokės ėshtė mė i madh (mė i vėshtirė) se krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e dinė”. (Gafir, 57)

Edhe pse mė herėt kemi cekur se kur ėshtė fjala pėr Allahun xh.sh., nuk ekzistojnė nocionet “lehtė” a “vėshtirė”, megjithatė pyetja vjen nė kėtė formė, qė neve njė gjė e tillė tė na pėrfytyrohet nė vizionin sa mė real.

S’ka dyshim se krijimi i qiellit ėshtė njė mrekulli nė vete. Ėshtė vepėr e pėrsosur dhe e pėrkryer e Krijuesit, vepėr e Allahut , i cili Veten e cilėsoi si : “Allahu ėshtė dritė e qiejve dhe e tokės…” (En-Nur, 35) .

Shkenca botėrore nė kėtė shekull nė tė cilin tashmė kemi shkelur, ka shkuar larg nė fushėn e astronomisė dhe tė zbulimit tė shumė trupave qiellorė. Dijetarėt mė eminentė botėrorė, mbesin tė mahnitur pėr ēdo ditė e mė shumė nga bukuria magjepsėse e qiellit-gjithėsisė, sepse nė kėtė hapėsirė kozmike, ēdo trup qiellor e ka orbitėn e vet tė pėrcaktuar : “Dhe secili (planet-trup qiellor) noton nėpėr orbitėn e tij” (Jasin, 40).



رَفَعَ سَمْكَهَا فَسَوَّاهَا
28. E ngriti kupėn e tij dhe e pėrsosi atė.

Allahu i Plotfuqishėm, qiellin e ndėrtoi nė formė tė pėrkryer, ngriti kupėn e tij dhe atė e zbukuroi me yje dhe planete: “Vėrtet, Ne e kemi stolisur qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) me bukurinė e yjeve”, (Es-Safat, 6)

Nė kėtė qiell dhe nė kėtė hapėsirė tė pafund pėr pėrfytyrimet dhe imagjinatėn tonė njerėzore, nuk la ndonjė zbrazėtirė, por pėrsosi ēdo gjė:

“A nuk shikojnė qiellin mbi ta sesi e kemi ndėrtuar dhe zbukuruar, nė tė nuk ka ndonjė zbrazėti” (Kaf, 6),

pastaj ajeti tjetėr:

“Ne, nė qiell kemi krijuar galaktika dhe atė e kemi zbukuruar pėr shikuesit” (El Hixhr, 16)

Por, edhe megjithė kėtė fakt, ende ka njerėz qė nuk besojnė se tėrė kjo gjithėsi ka Krijuesin e saj !!!

Janė kėto ajete vijimėsi qė nė radhė tė parė u drejtoheshin parisė mekase, meqė ende nuk po bindeshin se ekziston Allahu, i vetmi Zot, Krijues i ēdo gjėje, qė nė ajetet mė pėrpara na tregoi pėr ndėshkimin e tmerrshėm tė faraonit, vetėm pėr shkak tė kryeneēėsisė sė tij nė mosbesim.

Paria mekase ende po vazhdonte tė njėjtin qėndrim mosmirėnjohės dhe mohues, pavarėsisht nga tė gjitha kėto argumente, me tė cilat ishin nė kontakt tė pėrditshėm - e shihnin qiellin, bukurinė e tij, dhe pėr ēdo ditė shihnin argumentet e Krijuesit:



وَأَغْطَشَ لَيْلَهَا وَأَخْرَجَ ضُحَاهَا
29. Natėn e tij e errėsoi, kurse ditėn e ndriēoi.

S’ka dyshim se dita dhe nata janė prej shenjave tė Allahut. Bėri qė nata tė jetė e errėt. E bėri atė pushim, ēlodhje e qetėsim, kurse ditėn e ndriēoi me dritėn e diellit, pėr gjallėrim dhe pėr tė fituar. Dhe kėtu qėndron urtėsia e Allahut. Ai nuk e la kėtė tokė gjithmonė errėsirė, po as gjithmonė dritė. Zgjodhi atė qė do t’i pėrshtatej krijesės sė cilės do t’ia besonte mėkėmbėsinė nė tokė-njeriut, po edhe gjallesave tė tjera.

Por megjithatė pabesimtarėt ecin mbi kėtė tokė me mendjemadhėsi, mbi kėtė tokė pėr tė cilėn Allahu nė vazhdim thotė:



وَالْأَرْضَ بَعْدَ ذَلِكَ دَحَاهَا
30. E tokėn pastaj e shtriu.

Nėse vetėm pak ndalemi dhe mendojmė kuptimet shumėdimensionale tė kėtij ajeti, vėrtet do tė mbesim tė mahnitur e tė impresionuar.

Pėr njerėzit nė kohėn e zbritjes sė Kur’anit, ky ajet nuk kishte ndonjė peshė tė veēantė shkencore, por sot, ky ajet dėshmon pėr mrekulli tė madhe nė shprehjet hyjnore. Ky ajet tregon saktėsisht pėr formėn eliptike tė tokės. Mė kot u munduan pseudoshkencėtarėt dhe armiqtė e Islamit ta akuzonin kėtė fe se ishte kundėr shkencės, se kjo fe ėshtė fe mitologjike, se pjesėtarėt e saj besojnė se Toka ėshtė njė pllakė e rrafshtė dhe se atė e mbajnė mbi shpinė gjallesa tė ndryshme gjigante, etj… Por jo. Islami, qė ėshtė e vetmja fe qė e pėrcolli njerėzimin gjatė tėrė shtegtimit tė tij nė kėtė botė, nuk ėshtė fe mitologjike, nuk ėshtė fe qė parimet themelore i mbėshtet nė legjenda a rrėfime tė tilla fantastike, por ėshtė fe realiste, vizionare, sepse mu ky ajet, sikur edhe shumė e shumė tė tjera qė gjenden nė Kur’an, vėrteton se shkenca moderne e bashkėkohore, vetėm mund t’i provojė tė vėrtetat kuranore.

Ajeti: “E pastaj tokėn e sheshoi”, qartė tė jep tė kuptosh se, po tė mos ishte Toka nė formė eliptike, do tė ishte e pamundur ta shihje atė gjithnjė tė shtrirė para vetes. Por, ja qė pabesimtarėt as atėherė e as tash, nuk dėshirojnė tė binden me tė vėrtetat e kėsaj feje. Dhe kėtė tokė e bėri tė pėrshtatshme pėr jetėn e njerzve. E zbukuroi me florėn dhe faunėn, me lumenj dhe me bukuri tė tjera tė rralla:





أَخْرَجَ مِنْهَا مَاءَهَا وَمَرْعَاهَا
31. Nga ajo(toka) nxori ujėt dhe kullotat e saj.

Meqenėse jeta njerėzore nė bazė tė shkaqeve tė krijuara paraprakisht nga Allahu, varet nga tė mirat natyrore tė kėsaj toke, prej elementeve tė sė cilės edhe u krijuam, Allahu xh.sh. na bėri me dije se prej kėsaj toke bėri qė tė gufojnė e tė rrjedhin lumenj tė tėrė, ujėt e tė cilėve ujit tokėn, e bėn atė tė plleshme pėr jetesė, po edhe pėr kullosa, nė tė cilat kullosin kafshėt, tė cilat poashtu janė krijuar pėr t’i shėrbyer njeriut dhe pėr tė mirėn e tij.



وَالْجِبَالَ أَرْسَاهَا
32. Kurse kodrat i nguliti.

Por qė kjo tokė tė jetė stabile, i Plotfuqishmi e pėrforcoi atė me kodrat, qė i bėri sikur shtylla, e nė tė njėjtėn kohė edhe si burim i stabilitetit tė kores sė tokės nga dridhjet e ndryshme tė mundshme. Nė lidhje me kodrat kemi folur mė gjerėsisht nė kaptinėn “En-Nebe’ė”, andaj nuk e shoh tė arsyeshme tė pėrsėrisim thėniet e mėparshme, por do tė kishim theksuar vetėm njė tė dhėnė, se sot gjeologjia botėrore, mbetet pa tekst kur sheh pėrshkrimin aq tė pėrpiktė tė konstruktit tė kodrave nė Kur’anin fisnik.



مَتَاعًا لَكُمْ وَلِأَنْعَامِكُمْ
33. Furnizim (kėnaqėsi) pėr ju dhe pėr bagėtinė tuaj.

Dhe, qė tė gjitha kėto mirėsi, Allahu xh.sh. i bėri pėr njerėzit dhe pėr kafshėt, nga tė cilat njeriu merr prodhime tė shumta, dhe jetėn e tij e ka tė ndėrlidhur me tė mirat qė vijnė nga ato. Megjithatė, njeriu ende ėshtė mosmirėnjohės ndaj tė gjitha kėtyre tė mirave. Madje shpeshherė e ngatėrron vetveten nė labirinte qė nuk kanė rrugėdalje, duke u mburrur kot se kėto tė mira janė vetėm fryt i punės sė tij, dhe se ai vetė ėshtė “zot” i fatit dhe i jetės sė vet !!!…etj.

Mjerisht, tė gjitha kėto janė iluzione boshe qė do tė treten shumė shpejt, sikur qė treten flluskat e shkumės para njė rrebeshi a stuhie kur tė vijė dita e tmerrshme e Kiametit, llahtaria e sė cilės ėshtė vėshtirė tė imagjinohet. Vetėm atėherė njeriu do ta shohė dhe do ta kuptojė realitetin e dobėsisė dhe pafuqisė sė tij pėr tė ndėrruar diēka…
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-03-07, 08:59   #22
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”-vazhdim

فَإِذَا جَاءَتْ الطَّامَّةُ الْكُبْرَى. يَوْمَ يَتَذَكَّرُ الْإِنسَانُ مَا سَعَى. وَبُرِّزَتْ الْجَحِيمُ لِمَنْ يَرَى. فَأَمَّا مَنْ طَغَى. وَآثَرَ الْحَيَاةَ الدُّنْيَا. فَإِنَّ الْجَحِيمَ هِيَ الْمَأْوَى. وَأَمَّا مَنْ خَافَ مَقَامَ رَبِّهِ وَنَهَى النَّفْسَ عَنْ الْهَوَى. فَإِنَّ الْجَنَّةَ هِيَ الْمَأْوَى. يَسْأَلُونَكَ عَنْ السَّاعَةِ أَيَّانَ مُرْسَاهَا. فِيمَ أَنْتَ مِنْ ذِكْرَاهَا. إِلَى رَبِّكَ مُنتَهَاهَا. إِنَّمَا أَنْتَ مُنذِرُ مَنْ يَخْشَاهَا. كَأَنَّهُمْ يَوْمَ يَرَوْنَهَا لَمْ يَلْبَثُوا إِلا عَشِيَّةً أَوْ ضُحَاهَا.



34. “ E kur tė vijė katastrofa e madhe (Dita e Kiametit),

35. Dita kur njeriu rikujton se ē’ka punuar.

36. E Xhehennemi do t’i shfaqet haptazi ēdokujt qė sheh.

37. Atėherė, pėr atė qė kaloi kufijt (me kufėr e ligėsi),

38. Duke i dhėnė pėrparėsi jetės sė kėsaj bote,

39. Xhehennemi do tė jetė vendbanim i tij.

40. E kush iu frikėsua paraqitjes para Zotit tė vet dhe e frenoi veten prej epsheve,

41. Xhenneti ėshtė vendbanim i tij.



(En-Naziat, 34-41)



فَإِذَا جَاءَتْ الطَّامَّةُ الْكُبْرَى
34. “ E kur tė vijė katastrofa e madhe (Dita e Kiametit),

Dita e Fundit-Kataklizma, ėshtė pėrmendur nė Kur’an me shumė emra, njė prej tė cilėve ėshtė edhe “Et-Tammetul kubra” – Katastrofa e madhe”. Ėshtė quajtur me kėtė emėr sepse nuk ka katastrofė mė tė tmerrshme qė shkatėrron ēdo gjė si kjo. Kiameti ėshtė momenti mė i vėshtirė qė asnjė prej krijesave nuk mund ta pėrballojė, moment qė vjen befas, dhe shkatėrron ēdo gjė para vetes. Dhe kjo “Valė” shkatėrrimtare, sipas komentatorėve tė Kur’anit, ndodh me rastin e ringjalljes ose fryrjes sė dytė nė Sur - Er-Rradifetu”. Ky ėshtė mendim i Hasen el Basriut dhe i disa tė tjerėve, kurse Sufjani mendon se “Et-Tammetu” ėshtė momenti kur nė duar tė kujdestarėve tė Xhehennemit (zebaninjve), dorėzohen banorėt e zjarrit.[1]

Disa tė tjerė janė tė mendimit se fjala “Et-Tammetu” nėnkupton momentin kur banorėt e Xhennetit nisen pėr nė Xhennet, kurse banorėt e zjarrit pėr nė Xhehennem.

Sidoqoftė besimtarėt e vėrtetė janė tė vetėdijshėm se ky moment i vėshtirė do tė vijė patjetėr, sepse pėr ardhjen dhe ndodhinė e tij i ka paralajmėruar Allahu xh. sh. nė Kur’an, po edhe i Dėrguari i Allahut nė shumė hadithe tė tij. Kjo ditė e fundit e kėsaj gjithėsie, do tė jetė e papritur dhe e befasishme vetėm pėr pabesimtarėt, tė cilėt jo vetėm qė nuk besonin ndodhinė e saj, por madje talleshin vazhdimisht me ata qė thonin se ka moment tė fundit dhe ka ringjallje. Por ja qė pėr zhgėnjimin e tyre tė madh, ky moment vjen, dhe vetėm atėherė ata do tė pėrmenden e do tė vijnė nė vete nga ajo ėndėrr-iluzion qė ishin. Vetėm atėherė njeriu do ta kuptojė seriozitetin e atij momenti, por tash pėr ēdo gjė do tė jetė vonė…



يَوْمَ يَتَذَكَّرُ الْإِنسَانُ مَا سَعَى
35. Dita kur njeriu rikujton se ē’ka punuar.

Vetėm nė kėtė ditė njeriut do t’i bien ndėrmend veprat e bėra nė kėtė botė, qofshin tė mira ose tė liga, dhe secili do ta pėrjetojė kėtė ditė nė mėnyrėn e vet. Besimtari i vėrtetė e pėrjeton si njė ankth tė shkurtėr, nga i cili shpreson se do tė shpėtojė me mėshirėn e Allahut, kurse pabesimtari si njė zhgėnjim pėr mosbesim dhe pėr veprat e kėqija tė bėra, tė cilat mė nuk mund t’i pėrmirėsojė.

Atė ditė madje njeriu nuk do tė mund tė flasė e as tė arsyetohet, por vetė veprat e edhe gjymtyrėt e tij do tė dėshmojnė, siē thotė Allahu xh.sh: “Kėtė ditė Ne ua mbyllim (vulosim) gojėt e atyre, e do tė flasin duart e tyre, kurse kėmbėt e tyre do tė dėshmojnė pėr atė qė punuan”- (Jasin, 65).

Dhe atė ditė askujt nuk do t’i bėhet e padrejtė, sepse ekzistojnė regjistra shumė tė saktė pėr ēdonjėrin, tė shkruar e tė ruajtur nga shkrues fisnikė- kiramen katibin, dy melaiket qė e pėrcjellin njeriun gjatė gjithė jetės, tė cilėt shėnojnė ēdo vepėr tė tij, qoftė tė mirė qoftė tė keqe.



وَبُرِّزَتْ الْجَحِيمُ لِمَنْ يَرَى

36. E Xhehennemi do t’i shfaqet haptazi ēdokujt qė sheh.

Ky do tė jetė momenti mė kritik pėr njerėzit nė ditėn e Gjykimit, sepse secili do t’i ekspozohet Xhehennemit qoftė besmitar ose jo, se vetė Allahu xh.sh. thotė:

“Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij (Xhehennemit). Ky (ekspozim i Xhehennemit) ėshtė vendim i kryer i Zotit tėnd. Pastaj, (pas kalimit pranė tij) do t'i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (prej mėkateve), e zullumqarėt do t'i lėmė aty tė gjunjėzuar”. (Merjem, 71)

Dhe qė tė gjithė nė mėnyrėn e vet, do tė tmerrohen nga pamjet trishtuese tė Xhehennemit, duke shpresuar se do t’i shmangen kontaktit me tė, por nė kėtė rast do tė shpėtojnė nga ndėshkimi nė tė vetėm atė qė ishin ruajtur prej mėkateve dhe ata qė ishin nė rrugėn e Zotit. Ky ėshtė momenti kur besimtarėt do ta kuptojnė dhuntinė e madhe tė Allahut ndaj tyre, sepse i kishte udhėzuar nė kėtė botė dhe nuk i kishte lėnė tė humbnin nga rruga e drejtė, kėshtu qė ata sot i shmangen zjarrit tė Xhehennemit, dhe atyre u mjafton vetėm ta shohin, pėr ta kuptuar mė mirė mirėsinė dhe kėnaqėsinė e tė mirave tė Xhennetit, kurse mizorėt dhe pabesimtarėt, do tė mbesin aty tė pashpresė, tė gjunjėzuar dhe do t’i pėrfshijė dėnimi i tmerrshėm.

Njė gjė tė tillė e vėrtetojnė edhe ajetet nė vazhdim tė kėsaj kaptine:



فَأَمَّا مَنْ طَغَى. وَآثَرَ الْحَيَاةَ الدُّنْيَا. فَإِنَّ الْجَحِيمَ هِيَ الْمَأْوَى

37. Atėherė, pėr atė qė kaloi kufijtė (me kufėr e ligėsi),

38. Duke i dhėnė pėrparėsi jetės sė kėsaj bote,

39. Xhehennemi do tė jetė vendbanim i tij.

Do tė thotė, ai qė ka kaluar tė gjith kufijtė nė mosbesim dhe e ka tepruar nė kėtė botė me vepra tė shėmtuara, nė kundėrshtim tė plotė me Ligjin e Allahut, ai qė ka tejkaluar tė gjitha normat, duke menduar se vetėm kjo botė ėshtė e vėrtetė dhe se nuk ka botė tjetėr pas vdekjes, do tė marrė dėnimin e merituar qė ėshtė Xhehennemi, i cili me flakėt e tij do tė gllabėrojė ēdo njeri kriminel e tė pafe.

Kėto ajete thuhet tė kenė zbritur pėr Nadrin dhe tė birin e tij Harithin[2], mirėpo me to synohen tė gjithė ata pabesimtarė qė i japin pėrparėsi kėsaj bote kalimtare ndaj asaj tė pėrjetshmes.



وَأَمَّا مَنْ خَافَ مَقَامَ رَبِّهِ وَنَهَى النَّفْسَ عَنْ الْهَوَى. فَإِنَّ الْجَنَّةَ هِيَ الْمَأْوَى

40. E kush iu frikėsua paraqitjes para Zotit tė vet dhe e frenoii veten prej epsheve,

41. Xhenneti ėshtė vendbanim i tij.

S’ka dyshim qė kjo botė kalimtare ėshtė njė sprovim i madh pėr njeriun. Jeta nė tė ėshtė mjaft e shkurtėr, por megjithatė e mjaftueshme qė nesėr nė Ahiret secili ta marrė shpėrblimin e vet meritor, nė bazė tė veprave tė punuara. Allahu xh.sh. thotė: “(Allahu ėshtė Ai) I Cili ka krijuar vdekjen dhe jetėn qė t’ju sprovojė se cili prej jush jeni mė vepėrmirė (nė kėtė botė)” (El-Mulk, 2).

Besimtari i vėrtetė sprovohet nė besim dhe nė pėrkushtimin e tij ndaj Allahut fuqiplotė. Sprovohet nėse tė mirat e kėsaj bote do ta habitin-hutojnė, qė ai ta pasojė epshin pėr tė cilin e nxit shejtani i mallkuar pėr ta harruar Zotin dhe pėrgjegjėsinė para Tij nesėr nė Ahiret.

Ka shumė njerėz qė keqkuptojnė parimet e Islamit lidhur me kėtė botė, duke thėnė se vėrtet kjo botė nuk ėshtė pėr muslimanėt. Jo, jo, por tė mirat e kėsaj bote duhen shfrytėzuar pėr qėllime tė larta e fisnike, gjithnjė nė kuadėr tė parimeve tė Sheriatit islam. Pasuria nė kėtė botė ėshtė sprovė e rėndė pėr besimtarin, sepse duhet ditur si tė shftrytėzohet ajo. Dhe, nėse pasuria dhe tė mirat e kėsaj bote arrijnė qė nė zemrėn e tij tė mbjellin egoizėm e mendjemadhėsi, atėherė ai njeri padyshim qė ka dėshtuar, po nėse pasurinė qė i ka lėnė nė disponim Allahu xh.sh., e shfrytėzon pėr tė ndihmuar tė varfrit, tė mjerėt, skamnorėt dhe pėrgjithėsisht nė rrugėn e Allahut, atėherė ai do tė jetė i respektuar nė kėtė botė, kurse nė Ahiret do tė ringjallet nė shoqėrinė e pejgamberėve, dėshmorėve dhe njerėzve tė tjerė tė mirė.

Sa u pėrket ajeteve nė fjalė, tash na ofrojnė njė pamje krejtėsisht tjetėr nga ajo e ajeteve mė parė. Tash kemi tė bėjmė me njerėzit e mirė e tė devotshėm, tė cilėt gjatė jetės nė kėtė botė kufizuan dhe frenuan veten nga dėshirat e epsheve tė tyre dhe nga shume kėnaqėsi tė kėsaj bote, duke ndjekur me pėrkushtim rrugėn e Allahut, andaj shpėrblim i tyre meritor ėshtė vetėm Xhenneti me kėnaqėsitė e tij.

Abdullah ibn Mes’udi theksohet t’u ketė thėnė shokėve tė tij: “Ju jetoni nė njė kohė kur e vėrteta dhe drejtėsia drejton (udhėheq) epshin-pasionin, kurse do tė vijė njė kohė kur epshi do ta drejtojė (udhėheq) tė vėrtetėn dhe drejtėsinė”.

Nė kėto ajete dhe nė ato mė sipėr, kemi tė bėjmė edhe me njė shembėllim metaforik kuranor, i cili na sjell dy anėt e medaljes tė sjelljeve njerėzore: Pėr atė qė tejkaloi nė kufėr dhe nė vepra tė kėqija, ndėshkim ėshtė Xhehennemi, kusre pėr atė qė iu frikėsua Allahut dhe e ndaloi vetveten nga tė kėqijat, shpėrblim do tė jetė Xhenneti.

Nėpėr disa libra tė tefsirit ėshtė shėnuar se kėto dy ajete kanė zbritur pėr besimtarin e devotshėm Mus’ab bin Umejrin, edhepse kėto ajete nė tė njėjtėn kohė kanė pėr qėllim tė gjithė besimtarėt e mirė e tė devotshėm sikur Mus’ab bin Umejri.[3]

Rrėfimi pėr Mus’ab bin Umejrin ėshtė cekur nė shumė libra tė tefsirit. El Alusi nė tefsirin e tij “Ruhul Meani” ndėr tė tjera transmeton nga Ibn Abbasi se kėto dy ajete kanė zbritur enkas pėr Mus’abin. Nė luftėn e Uhudit, nė kėtė ditė tė vėshtirė pėr muslimanėt, e cila ishte njė mėsim i madh pėr muslimanėt se si nuk duheshin thyer urdhrat e Komandantit suprem tė luftės-Muhammedit a.s., sipas librave tė historisė, Mus’ab bin Umejri kishte treguar njė heroizėm tė pashoq, kur rreth Pejgamberit a.s. kishin mbetur shumė pak njerėz qė ta mbronin, ai kishte flijuar veten duke e mbrojtur si mburojė e gjallė trupin e bekuar tė Pejgamberit a.s.. Ishte barrikaduar tėrėsisht para trupit tė Pejgamberit a.s., kėshtu qė shigjetat njėra pas tjetrės ia shponin trupin, por ai nuk lėvizte dot. Dhe, s’do mend tėrė kjo sakrificė e pashembullt, e kishte prekur thellė nė shpirt tė Dėrguarin a.s., i cili, duke e parė Mus’abin ashtu tė larė nė gjak i kishte thėnė: “Tek Zoti do tė kėrkoj (shpresoj) shpėrblimin tėnd pėr kėtė sakrificė”, kurse as’habėve tė tjerė duke e zbuluar njė fshehtėsi nga Israja dhe Mi’raxhi u kishte thėnė: “E kam parė Mus’abin nė Xhennet, kishte tė veshur rroba, vlera dhe bukuria e tė cilave nuk mund tė pėrshkruhen, madje kam parė se edhe rripat e nallaneve tė tij ishin nga ari”.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-03-07, 09:01   #23
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “En-Naziat”-Perfundim

يَسْأَلُونَكَ عَنْ السَّاعَةِ أَيَّانَ مُرْسَاهَا. فِيمَ أَنْتَ مِنْ ذِكْرَاهَا. إِلَى رَبِّكَ مُنتَهَاهَا. إِنَّمَا أَنْتَ مُنذِرُ مَنْ يَخْشَاهَا. كَأَنَّهُمْ يَوْمَ يَرَوْنَهَا لَمْ يَلْبَثُوا إِلا عَشِيَّةً أَوْ ضُحَاهَا



42 Tė pyesin pėr Kiametin: “Kur do tė ndodhė ai?!”

43. Po, nė ēfarė gjendjeje je ti t’ua kujtosh atė?

44. Kur vetėm tek Zoti yt ėshtė dijenia pėr tė.

45. Kurse ti je vetėm pėrkujtues (kėshillues) i atyre qė i frikėsohen atij (ēasti tė Kiametit).

46. Ditėn kur ta pėrjetojnė atė (Kiametin), atyre (idhujtarėve) do t’u duket sikur nuk kanė qėndruar-jetuar (nė kėtė botė) mė tepėr se njė mbrėmje ose njė mėngjes tė saj.”

(En-Naziat, 42-46



Nė lidhje me shkakun e zbritjes sė kėtyre ajeteve nėpėr librat e tefsirit, ndėr tė tjera shėnohet se idhujtarėt mekas tė nxitur nga ēifutėt e Medinės, shpeshherė e provokonin tė Dėrguarin e Allahut me pyetje tė ndryshme, qė kishin tė bėnin me sferėn e tė fshehtės-gajbit. Pyetjet e tyre mė tė shpeshta bėheshin rreth Ditės sė Kiametit dhe i bėheshin me qėllim qė ta vinin nė sprovė Pejgamberin a.s. me shpresė se mos ai do tė trillonte diēka nga vetvetja nė lidhje me kėtė tė fshehtė absolute.

Pabesimtarėt siē duket harruan se i Dėrguari i Allahut megjithatė nuk flet asgjė nga hamendja pa qenė i inspiruar nga ana e tė Plotfuqishmit:

“Dhe ai (Muhammedi) nuk flet nga mendja e tij. (Por kjo pėr se ju thėrret ai) Ėshtė vetėm Shpallje me tė cilėn ai frymėzohet (nga Allahu)”. (En-Nexhm, 3-4)

Por se njė gjė e tillė , d.t.th. momenti i ndodhisė sė kėsaj dite, dhe interesimi i tij pėr tė ditur diēka rreth kėtij momenti qė atyre t’u jepte ndonjė pėrgjigje tė saktė, vėrtet e preokuponte pa dashje edhe vetė Pejgamberin a.s. Kėtė na e vėrtetojnė edhe fjalėt e Aishes r.a., tė cilat i transmetojnė Bezzari, Ibn Xherir et-Taberiu, Ibnul Mundhiri, Ibn Merdevije e tė tjerė, e njė transmetim tė tillė tė ngjashėm e pėrcjell edhe Nesaiu me disa tė tjerė nga Tarik bin Shihabi, se Pejgamberi a.s. pėr ēdo ditė i bėnte pyetje vetes se a thua kur do tė ndodhte saktėsisht kjo ditė!

Por Allahu xh.sh. nuk e lė nė lajthitje tė Dėrguarin e Tij, por i kujton kufijt e misionit tė tij, duke i thėnė se dijen pėr ndodhinė e saktė tė kėtij momenti e ka vetėm Krijuesi Absolut i kėsaj ekzistence-Allahu xh.sh. dhe askush tjetėr, dhe mu pėr kėtė arsye me anė tė kėtyre ajeteve i thotė prerazi: “Tė pyesin ty pėr Kiametin: “Kur do tė ndodhė ai?!”. Po nė ēfarė gjendjeje je ti t’ua kujtosh atė? Kur vetėm tek Zoti yt ėshtė dijenia pėr tė. Kurse ti je vetėm pėrkujtues (kėshillues) i atyre qė i frikėsohen atij (ēasti tė Kiametit).”

Do tė thotė, Muhammedit a.s. i bėhet tė kuptojė shumė qartė se ishte kot duke vrarė mendjen pėr ta ditur momentin e Kiametit, sepse atė e di vetėm Zoti i tij, andaj i bėhet me dije se misioni i tij ishte vetėm t’ua tėrhiqte vėrejtjen se ajo ditė e mbramė dhe ai momenti tmerrshėm do tė vijė. I bėhet gjithashtu me dije qė gjėrat e tilla tė mos e preokuponin atė, sepse momenti i Kiametit ėshtė vetėm nė Dijen absolute tė Allahut, i Cili ashtu siē e ka krijuar kėtė ekzistencė, po ashtu sjell momentin e pėrfundimit tė saj.

Allahu i plotfuqishėm edhe nė shumė ajete tė tjera tė Kur’anit i jep shenjė tė Dėrguarit tė Tij pėr njė gjė tė tillė:

“S’ka dyshim se vetėm Allahu e di se kur do tė ndodhė Kiameti…” (Llukman, 34).

dhe:

“Tė pyesin ty (Muhammed) pėr ēastin (katastrofėn e pėrgjithshme) se kur do tė ndodhė ai. Thuaj: “Atė e di vetėm Zoti im, kohėn e tij nuk mund ta zbulojė kush pos Tij (e sjell kiametin pa e hetuar asnjė nga krijesat). Ēėshtja e tij (se kur do tė ndodhė) ėshtė preokupim i rėndė (pėr krijesat) nė qiej e nė tokė. Ai (Kiameti) nuk ju vjen ndryshe, vetėm befas. Tė pyesin ty sikur ti di pėr tė. Thuaj: “Pėr tė di vetėm Allahu, por shumica e njerėzve nuk dinė (pse ėshtė e fshehtė)” (El-A’raf, 187)

Momentin e mbramė tė kėsaj bote nuk e dinė as melaiket, e madje as edhe meleku mė i madh-Xhibrili, transmetuesi i tė gjitha Shpalljeve hyjnore.

Nė njė hadith tė cilin e transmeton Omer ibnul Hattabi, kur Xhibrili i erdhi Pejgamberit a.s. nė formė tė njeriut dhe pasi qė ia kishte shtruar disa pyetje rreth Imanit, Islamit dhe Ihsanit, nė fund i kishte bėrė edhe pyetjen rreth momentit tė Kiametit nė ēka Pejgamberi a.s. ishte pėrgjigjur: “As i pyeturi nuk di gjė mė tepėr pėr kėtė ēėshtje sesa pyetėsi”.

Kiameti dhe Ringjallja janė momente qė i vėjnė nė mėdyshje idhujtarėt dhe pabesimtarėt kur tė ngrihen nga varret, duke pyetur vetvetev se a thua sa kanė jetuar nė kėtė botė ose sa kanė qėndruar nė jetėn e Berzahut-jetėn e pėrtejvarrit. Atyre

Do t’u duket se nuk kanė qėndruar nė tė mė tepėr se njė mėngjes ose mbrėmje tė kėsaj bote, sepse nė jetėn e varrezave njeriu humb ndjenjėn pėr kohėn. Thjesht, ligjet e kohės tė cilat mbretėrojnė nė jetėn tonė, nė jetėn e pėrtejvarrit ato pushojnė dhe humbin kuptimin e tyre. Ky pra ėshtė shkaku qė ata shprehen me habi se nuk kanė qėndruar shumė gjatė nė kėtė gjendje. Nė lidhje me kėtė jep shenjė edhe njė ajet tjetėr kuranor:

“…Ditėn kur do ta pėrjetojnė atė (dėnimin) qė u ėshtė premtuar, atyre u duket sikur nuk kanė jetuar vetėmse njė moment tė shkurtėr tė ditės”. (El-Ahkaf, 35)



Pėr ēfarė udhėzojnė kėto ajete:

- Vėrtetim i besimit nė Ringjallje, shpėrblimin dhe ndėshkimin nė Ahiret duke u pėrmendur pėrshkrimi i tyre

- Njerėzit nė botėn e ardhshme do tė jenė tė ndarė nė dy grupe: besimtarė dhe pabesimtarė. Ata qė i besuan Allahut dh punuan vepra tė mira, do tė shijojnė kėnaqėsitė e Xhennetit, kurse mohuesit do tė ndėshkohen pėrjetė me vuajtje nė skėterrat e Xhehennemit.

- Nga kėto ajete mėsojmė se momenti i Kiametit ėshtė vetėm nė Dijen absolute tė Allahut xh.sh.

- Sqarim i faktit se vėshtirėsitė dhe tmerret e Ditės sė Kiametit, tė bėjnė tė harrosh tmerret e pėrjetuara mė parė, sepse ndėshkimi i pėrkohshėm nė varr, tė gjithė pabesimtarėve do t’u duket shumė i butė nė krahasim me atė qė do ta pėrjetojnė prej dėnimit tash nė zjarrin e pėrjetshėm tė Xhehennemit[4]







--------------------------------------------------------------------------------

[1] Ebu Bekėr el Xhezairij “Ejseru-t-Tefasir…” , vėll. V, fq. 514, Medinė, 1997

[2] Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul munir” vėll.30, fq. 51

[3] “Tefsirul Munir”, vėll. 30, fq. 52

[4] Ebu Bekėr el Xhezairij “Ejseru-t-Tefasir…” , vėll. V, fq. 515, Medinė, 1997
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-03-07, 16:59   #24
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “Ed-Duha”

Komentimi i kaptinės “Ed-Duha”


1. Pasha paraditėn!

2. dhe natėn qė shtrin errėsirėn!

3. Zoti yt as nuk tė ka lėnė, e as nuk tė ka pėrbuzur.

4. Dhe (dije) se jeta e ardhshme ėshtė shumė mė e mirė pėr ty se e para.

5. e Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh.

6. A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje).

7. tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi.

8. tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi).

9. Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!

10. as lypėsin mos e pėrzėr!

11. e pėr tė mirat qė t’i dha Zoti yt, trego!



Kaptina “Ed-Duha” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas kaptinės “El-Fexhr”. Ka gjithsej 11 ajete.

Kaptinėn tė tėrėn e pėrshkon njė frymė ledhatuese, e mėshirėshme, e afėrt dhe e ngrohtė ndaj Pejgamberit a.s.. Ėshtė njė zgjatje e dorės sė mėshirės e cila qetėson dhembjen dhe dėshpėrimin. Ėshtė njė prehje dhe shpresė qė qetėson shpirtin e trazuar tė Pejgamberit a.s.[1]



Emėrtimi i kėsaj kaptine

Kjo kaptinė e ka marrė emrin nga ajeti hyrės i saj: “Ved-Duha - Pasha paraditėn!”, nė tė cilin Allahu xh.sh. betohet, sepse kjo ėshtė ndėr kohėt mė tė rėndėsishme pėr jetėn dhe gjallėrinė e njeriut.



Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Lejl”
Kaptina “El-Lejl” pėrfundoi me premtimin e Allahut se nė Ahiret do tė derdhte begatitė e Tij mbi tė devotshmit, ndėrsa nė kaptinėn “Ed-Duha”, ky premtim pėrsėritet rishtazi, tash pėr vetė Pejgamberin a.s.: “Ve lesevfe ju’tike rabbuke feterda” – “E Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh”

Pastaj nė kaptinėn “El-Lejl” ajeti 13 ku Allahu xh.sh. thotė: “Ve inne lena el ahiretu vel ula”- “Dhe vetėm Jona ėshtė bota tjetėr si dhe kjo” ėshtė njė ngjashmėri me ajetin 4 tė kaptinės “Ed-Duha”: “Ve lel ahiretu hajrun leke minel ula”- “Dhe (dije) se jeta e ardhshme ėshtė shumė mė e mirė pėr ty se e para”.



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine

Nė lidhje me shkakun e zbritjes sė kėsaj kaptine, kemi disa transmetime autentike, por kėtu do t’i paraqesim vetėm ato mė kryesoret:

1. Transmetohet nga Seid bin Mensuri dhe El-Ferjaniu nga Xhundubi: Xhibrili disa ditė nuk i erdhi me shpallje Muhammedit a.s., gjė qė i shtyri idhujtarėt mekas ta tallnin me fjalėt se Zoti i tij e kishte harruar, e kishte lėnė dhe e kishte pėrbuzur.[2]

2. Transmetojnė Buhariu e Muslimi dhe tė tjerėt nga Xhundubi, se Muhammedi a.s. u ankua nga shėndeti pėr dy-tri ditė dhe nuk mundi tė ngrihej natėn tė falte namaz. Kjo e shtyri Umi Xhemilin, gruan e Ebu Lehebit qė t’i thoshte me ironi: “O Muhamed! Kam shpresė se tė la shejtani yt se po shoh qė s’po tė vjen-s’po tė afrohet ka disa ditė…” Prandaj Allahu zbriti kėtė kaptinė. [3]

3. Transmeton Ibn Xherir et Taberiu nga Abdullah bin Shedadi: Hatixheja r.a. iu drejtua tė Dėrguarit tė Allahut me fjalėt: “Ka disa ditė qė Zoti yt sikur tė ka lėnė pas dore…”, prandaj zbriti kjo sure si pėrgjigje. Kėto fjalė tė pėrcjella nga Hatixheja r.a. janė tė kategorisė “mursel”. Transmetuesit e kėtij Isnadi janė tė besueshėm.

Hafidh ibn Haxheri thotė: “Siē duket edhe Umi Xhemil edhe Hatixheja ia kishin thėnė Resulullahut pėrafėrsisht tė njėjtat fjalė, por Umi Xhemil i kishte thėnė ato si nėnēmim e pėrbuzje, kurse Hatixheja r.a. nga dhemshuria, tek shihte tė Dėrguarin a.s. qė vuante, pėr shkak se Shpallja i qe vonuar pėr disa ditė”.[4]

Nė lidhje me shkakun e shpalljes sė kėsaj sureje ekzistojnė edhe disa transmetime tė tjera, tė cilat do t’i pėrmendim me rastin e komentimit tė ajeteve tė saj.



Koment:



وَالضُّحَى. وَاللَّيْلِ إِذَا سَجَى. مَا وَدَّعَكَ رَبُّكَ وَمَا قَلَى
1. Pasha paraditėn!

2. dhe natėn qė shtrin errėsirėn!

3. Zoti yt as nuk tė ka lėnė, e as nuk tė ka pėrbuzur.

Allahu xh.sh. betohet nė paraditėn -“Duhanė”, koha qė simbolizon pjesėn e parė tė ditės, pasi qė dielli dukshėm tė jetė ngritur nė qiell. Qėllimi kėtu mund tė jetė pėr ditėn, sepse nė ajetin qė pason, Allahu xh.sh. betohet edhe nė natėn, qė ėshtė pjesė e kohės kur njeriu pushon me tė gjitha gjymtyrėt e tij, pėr tė marrė forca dhe energji tė mjaftueshme qė prapė tė nesėrmen nė mėngjes tė gjallėrojė, tė punojė, tė fitojė dhe tė falėnderojė Krijuesin e tij, pėr tė gjitha mirėsitė qė i ka dhuruar.

Nė Sheriatin islam, nga tradita e Pejgamberit a.s. ekziston falja e njė namazi qė ėshtė synet, e qė quhet “Namazi i Duhasė”, tė cilin Pejgamberi a.s. nuk e ka lėnė kurrė pa e falur, ashtu siē nuk linte pa falur as namazin e natės “Salatul-Lejli” (Salatu-t- Tehexh-xhud)”. Namazin e “Duhasė” Pejgamberi a.s. e falte pasi kalonte njė kohė e konsiderueshme prej lindjes sė diellit.

Pastaj, nė vazhdim vjen ajeti i tretė nė tė cilin hidhen poshtė fuqishėm talljet e idhujtarėve se kinse Zoti e kishte braktisur Muhammedin a.s.. Jo, kurrsesi, por dije, o Muhammed, se Zoti yt nuk tė lė kurrė, nuk ėshtė hidhėruar nė ty dhe as nuk tė ka pėrbuzur, madje Allahu xh.sh. e vė nė dijeni tė Dėrguarin e Vet se ėshtė dhe do tė jetė nė mbrojtje tė tij sikur ēdo herė qė ishte nė mbrojtje tė tė dėrguarve tė tjerė. Ai tė ka nė mbikėqyrje tė vazhdueshme pėr tė tė mbrojtur nga ēdo rrezik. E si tė tė mos mbrojė kur Ai ty ta besoi transmetimin e Mesazhit tė Vet tė fundit hyjnor drejtuar njerėzimit!

Ėshtė fakt se Allahu xh.sh. i pati pėrherė nė mbikėqyrje tė dėrguarit e Vet, si p.sh. Musanė a.s. kur nė shenjė tė tij thotė: “E nga ana Ime mbolla (nė zemra tė njerėzve) dashuri ndaj teje, e qė tė edukoheshe nėn mbikėqyrjen Time” (Ta-Ha, 39).

Pastaj i drejtohet edhe Muhammedit a.s. “Ti bėj durim pėr vendimin e Zotit tėnd, se ti je nėn mbikėqyrjen Tonė dhe, kur tė ngrihesh, madhėroje me falėnderim Zotin tėnd!” (Et-Tur, 48) [5]



وَلَلآخِرَةُ خَيْرٌ لَكَ مِنْ الأُولَى
4. Dhe (dije) se jeta e ardhshme ėshtė shumė mė e mirė pėr ty se e para.

Me kėtė ajet, Muhammedit a.s. i bėhet e ditur se jetė e vėrtetė ėshtė vetėm jeta e Ahiretit dhe se kjo botė kalimtare ėshtė shumė e shkurtėr. Kjo botė do tė shkatėrrohet, meqenėse ėshtė vetėm njė vendsprovim pėr njeriun. Nė lidhje me kėtė flasin shumė ajete kuranore, si:

“Kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr veēse dėfrim e lojė, e jetė e vėrtetė, pa dyshim ėshtė ajo e botės sė ardhshme (Ahireti), sikur ta dinin”. (El-Ankebut, 64) ,

pastaj:

”Ju njerėz, dijeni se jeta e kėsaj botė nuk ėshtė tjetėr veēse njė lojė, kalim kohe nė argėtim, stoli, mburrje mes jush dhe pėrpjekje pėr shtimin e pasurisė dhe tė fėmijėve…… pra, jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr veēse pėrjetim mashtrues”. (El-Hadid, 20)

Transmetojnė imam Ahmedi, Tirmidhiu dhe Ibni Maxhe nga Abdullah ibn Mes’udi tė ketė thėnė: “Njė ditė Resulullahu s.a.v.s ishte shtrirė pėr tė fjetur mbi njė hasėr, dhe shihej qartė se hasra kishte lėnė gjurmė nė trupin e tij. Kur u zgjua, fillova t’ia fėrkoja krahun e tij e i thashė: O i Dėrguar i Allahut, pse nuk na lejove tė paktėn tė tė kishim shtruar diēka tė butė mbi hasėr? E ai m’u pėrgjigj:”Ēfarė kam unė me kėtė botė, shembulli im dhe shembulli i kėsaj bote ėshtė sikur njė udhėtar, i cili ėshtė ndalur tė pushojė nėn hijen e njė peme, pastaj ngrihet dhe vazhdon udhėn e tij”.[6]

Gjithashtu ky ajet jep shenjė tė qartė se gjėrat qė do tė pasonin, pėr Muhammedin a.s., do tė ishin mė tė mira se ato tė kaluarat, do tė thotė, do tė vinin ditė mė tė mira pėr tė gjithė muslimanėt. Ata, nė njė tė ardhme tė afėrt do tė bėheshin njė bashkėsi e fuqishme nė Medinė, dhe pas 8 vjetėsh do tė hynin triumfalisht nė Mekė, pa ndonjė rezistencė, me se do tė vendoseshin drejtėsia dhe pushteti i Allahut fillimisht nė Hixhaz, e pastaj nė tėrė Gadishullin Arabik, njėherė e pėrgjithmonė. Madje pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, muslimanėt do tė kishin nė zotėrim mbi gjysmėn e botės, ku njerėzit nuk do tė ishin mė robėr tė njerėzve dhe as tė besėtytnive tė kota, por njerėz tė cilėt me plot dinjitet do tė pėrkuleshin vetėm para Krijuesit tė tyre tė vėrtetė-Allahut xh.sh..

Dijetari bashkėkohor M.M. Sha’raviu, nė lidhje me kėtė ajet thotė se kėtu ėshtė fjala pėr Vahjin, do tė thotė ajetet qė do tė pasonin mė tutje, do ta qetėsonin Muhammedin a.s. dhe do t’i jepnin kurajo e guxim qė tė bėhej i pathyeshėm nė misionin e tij, shumė mė tepėr se ajetet qė i kishin zbritur deri atėherė.[7]

Nė lidhje me kėtė ajet kemi edhe shkakun e zbritjes, pėrse Taberaniu nė “El Evsat” transmeton nga Ibni Abbasi tė ketė thėnė: Ka thėnė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s.: “M’u paraqit gjendja e Ymetit tim pas meje dhe vendet qė ata do t’i ēlirojnė (nga kufri), dhe u kėnaqa…” prandaj edhe zbriti ky ajet, i cili i bėn me dije se ajo qė po vinte, ishte mė e shndritshme se ajo qė kishte kaluar



وَلَسَوْفَ يُعْطِيكَ رَبُّكَ فَتَرْضَى
5. E Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh.

Mirėsitė e Allahut ndaj Muhammedit a.s. ishin tė panumėrta, e zgjodhi atė pėr Pejgamber dhe e gradoi me gradėn mė tė lartė “Vulė e Pejgamberisė”. I dhuroi atij Librin mė tė madh-Kur’anin famėlartė, udhėzim i qartė dhe dritė, e cila do t’i ndriēojė udhėt e njerėzimit.

Mirėsia mė e madhe e dhuruar nga Allahu xh.sh. nė kėtė botė, ėshtė shpallja e fesė islame, e cila pėr njė kohė tė shkurtėr do tė pushtonte zemrat e njerėzve anekėnd botės, jo me forcėn e shpatės, por me forcėn e argumentit e tė bindjes shpirtėrore. Kurse, mirėsitė ndaj Muhammedit a.s. nė Ahiret do tė jenė: Shefati (ndėrmjetėsimi), kroi i Kevtherit, pozita e tij e lartė nė krahasim me tė dėrguarit e tjerė (Mekami mahmud), etj. Prandaj, tė gjitha kėto mirėsi tė panumėrta ndaj Muhammedit a.s. ishin argumente tė pakontestueshme qė tė demantonin shpifjet e idhujtarėve se Zoti i tij e kishte lėnė, braktisur apo ishte i hidhėruar ndaj tij. Jo, pėrkundrazi, kjo sure dhe kėto ajete ishin njė fuqizim shpirtėror dhe fizik pėr tė, qė ai tė mos humbte kurrė shpresėn nė mėshirėn e Allahut xh.sh..

Edhe me kėtė ajet ndėrlidhet njė shkak i zbritjes, i ngjashėm me atė tė mėparshmin, tė cilin e transmetojnė Hakimi, Bejhekiu nė “Ed-Delail”, si dhe Taberaniu e tė tjerėt nga Ibni Abbasi, i cili ka thėnė: “Iu paraqit (ekspozua) tė Dėrguarit tė Allahut se cilat vende do tė ishin nė duart e muslimanėve, fshat mė fshat dhe iu kėnaq zemra”, prandaj edhe zbriti ky ajet: “E Zoti yt do tė tė japė ty, e ti do tė kėnaqesh”.

Ibni Abbasi, nė lidhje me kėtė ajet, thotė: “Allahu i ka premtuar Muhammedit a.s. shumė mirėsi nė Ahiret, por padyshim ajo qė synohet nė kėtė ajet dhe qė do ta bėjė tė kėnaqur e tė lumtur Pejgamberin a.s., ėshtė Shefati (ndėrmjetėsimi). Transmetohet nė Sahihun e Muslimit nga Abdullah ibn Amr ibn Asi, se i Dėrguari a.s. i lexoi fjalėt e Allahut nė lidhje me Ibrahimin a.s. kur ai i qe drejtuar Atij:

“Zoti im! Ata vėrtet i shmangin (nga rruga e drejtė) shumė njerėz. E kush mė respekton mua, ai ėshtė imi (nė fe), e kush mė kundėrshton mua, atėherė Ti je qė fal dhe qė mėshiron” (Ibrahim, 36)

dhe fjalėt e Isait a.s.:

“Nėse i dėnon ata, nė tė vėrtetė ata janė robėr tė Tu, e nėse ua fal atyre, Ti je i Gjithėfuqishmi, i Urti” . (El- Maide, 118),

pastaj i ngriti duart dhe u lut: “O Zot, ma fal dhe ma shpėto Ymetin tim”, dhe filloi tė qante. Atėherė Allahu xh. sh. urdhėroi Xhibrilin tė shkonte e ta pyeste Muhammedin a.s. pėrse po qante, dhe thuaj atij: “Ne do tė tė kėnaqim ty me Ymetin tėnd dhe nuk do tė tė dėshpėrojmė”.[8]

Pastaj, ėshtė edhe njė transmetim tjetėr sipas tė cilit Muhammedi a.s. ka thėnė: “Ēdo pejgamber e ka pasur nga njė lutje tė cilėn Allahu ia ka pranuar, dhe ēdo pejgamber para meje ėshtė ngutur nė lutjen e tij (nė kėtė botė), kurse Lutja ime ishte qė tė jem ndėrmjetės (shpėtues) pėr Ymetin tim nė ditėn e Kiametit”.[9]

Ndėrsa nė “Tefsirul Xhelalejn” ėshtė shėnuar edhe njė hadith i ngjashėm me kėtė qė e transmeton Hatibi, se Pejgamberi a.s., pasi i pati zbritur ky ajet, ka thėnė: “Nuk do tė jem i kėnaqur pėrderisa edhe njė pjesėtar i vetėm i Ymetit tim tė jetė nė zjarr”.[10]
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-03-07, 17:03   #25
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “Ed-Duha”-Perfundim

أَلَمْ يَجِدْكَ يَتِيمًا فَآوَى
6. A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje).

Janė tri ajete qė do tė pasojnė nė vazhdim, pra ky ajet, pastaj i shtati dhe i teti, tė cilėt flasin pėr pėrkujdesjen e Allahut ndaj Muhammedit a.s. qysh nga lindja ose nga fėmijėria e hershme.

Jeta e Pejgamberit a.s. vėrtet ishte njė jetė plot dhimbje, plot vuajtje, sepse ai ende sa ishte nė barkun e s’ėmės, mbeti pa baba, pastaj nė moshėn gjashtė vjeē i vdiq edhe e ėma, kėshtu qė mbeti jetim pa tė dy prindėrit, pra mbeti gjithmonė i etshėm pėr dashurinė prindėrore. Por, Krijuesi i kėsaj ekzistence, Ai qė i di tė fshehtat dhe ato qė shfaqen haptazi, me kohė kishte pėrgatitur zemrėn dhe shpirtin e Muhammedit a.s. qė tė pėrballonte tė gjitha kėto vuajtje e sakrifica. Ishte mėshira e madhe e Allahut xh.sh. qė kishte mbushur zemrėn e tij qysh nga fėmijėria, pėrderisa nuk erdhi momenti qė nė moshėn 40 vjeē, kjo mėshirė e dashuri tė merrte emėrtimin e vėrtetė: “Pejgamber i Allahut dhe i zgjedhuri i Tij”.

Muhammedi a.s. u rrit si jetim sė pari nė shtėpinė e gjyshit Abdul Mutalib, i cili e donte pa masė, meqenėse babanė e tij Abdullahun, e kishte dashur mė shumė se tė gjithė djemtė e tjerė, dhe ndiente njė dhimbje tė madhe tek shihte Muhammedin e vogėl qė po rritej si jetim, dhe thuhet se lotėt gjithnjė i ravijėzoheshin nėpėr faqet e tij tė rrudhura nga pleqėria. Ai madje e ulte Muhammedin gjithnjė pranė vetes, nėn hijen e Qabesė, njė vend i rezervuar vetėm pėr parinė mekase.

Pas dy vjet pėrkujdesjeje nė shtėpinė e gjyshit, i vdiq edhe ai, kėshtu qė nė moshėn 8 vjeē, pėrkujdesjen e Muhammedit a.s. e mori axha i tij, Ebu Talibi, i cili i ofroi tėrė dashurinė dhe kujdesin e duhur.

Por, mbi tė gjitha kėto, Muhammedi a.s. ishte nėn pėrkujdesjen dhe mbikėqyrjen e vazhdueshme tė Allahut xh.sh., tė cilėn ai shpeshherė e kishte hetuar po jo edhe kuptuar, derisa nuk i zbriti Shpallja, nė moshėn dyzet vjeē.

I Dėrguari a.s. me njė rast ka thėnė: “Zoti im mė edukoi dhe mė pėrsosi edukatėn time”.

Me kėtė ajet Allahu dėshiroi ta qetėsonte edhe njė herė tė Dėrguarin e Vet, dhe sikur i thotė: Mos ua vė veshin fjalėve tė idhujtarėve, qė thonė se Zoti yt tė ka braktisur. Jo! Ne nuk tė braktisėm as atėherė kur mbete jetim, pa prindėr, pa gjyshin dhe pa xhaxhain, e si tė tė braktisim tash kur ta kemi besuar Mesazhin dhe Fjalėn tonė tė Shenjtė.

وَوَجَدَكَ ضَالا فَهَدَى
7. Tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi.

Edhe ky ajet vazhdon me atė ton dashamirės, nga i cili shihet dhemshuria dhe pėrkujdesja e Allahut ndaj tė Dėrguarit tė Vet. “A nuk ishe ti, o Muhammed, i paudhėzuar pėr njohjen besimit nė Zotin tėnd, derisa Ai nuk tė drejtoi e tė udhėzoi, e ti gjete tė vėrtetėn, dhe njohe madhėshtinė e Krijuesit?!”

Ky ajet nuk ka tė bėjė me mundėsinė qė Pejgamberi a.s. tė ketė qenė i humbur nė dalalet-mosbesim, sepse pejgamberėt e Allahut janė tė mbrojtur nga njė gjė e tillė, por kėtu qėllimi ėshtė se ai ishe i paudhėzuar nė njohjen e ēėshtjeve tė fesė e tė Librit qė iu shpall, siē thotė edhe Allahu xh.sh.: “Po kėshtu me urdhrin Tonė, Ne tė shpallėm ty shpirtin (Kur’anin). Ti nuk ke ditur ē’ėshtė Libri (Kur’ani) as ē’ėshtė besimi (imani), por Ne e bėmė atė dritė me tė cilėn atė qė dėshirojmė prej robėrve Tanė e vėmė nė rrugė tė drejtė…” (Esh-Shura, 52).

Ndėrsa nė “Tefsirul Xhelalejn” ėshtė shėnuar: “Allahu tė gjeti tė paudhėzuar me parimet dhe ligjet e Sheriatit, dhe tė udhėzoi”[11]



وَوَجَدَكَ عَائِلا فَأَغْنَى
8. Tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi).

Meqenėse u rrit si jetim, ishte e natyrshme qė Muhammedi a.s. ta kishte tė vėshtirė edhe jetesėn, sepse nuk kishte as vėllezėr qė ta pėrkrahnin e ta ndihmonin, megjithė kujdesin e vazhdueshėm ndaj tij tė Ebu Talibit, i cili nuk kishte pasuri tė mjaftueshme madje as pėr vete dhe familjen e tij. Por, deshi Allahu xh.sh. qė i Dėrguari i Tij, tė cilėsohej si njeri besnik e tė shquhej pėr ndershmėri edhe para pejgamberisė, dhe tė kishte prirje edhe nė punėt e tregtisė qė e shtyri Hatixhen r.a. qė t’ia besonte atij punėt e tregtisė. Kėtė besim ai e arsyetoi plotėsisht qysh nė udhėtimin e tij tė parė nė Sham.

Dhe, pas njė kohe, i Dėrguari i Allahut u martua me Hatixhenė e pasuria e tyre qe bėrė mjaft e madhe, saqė Muhammedi a.s. kishte mundėsi t’i ndihmonte axhės sė tij Ebu Talibit pėr pėrkujdesjen e fėmijėve tė tij. Nga biografia e ndritshme e Pejgamberit a.s. mėsojmė se ai e mori nė pėrkujdesje Aliun r.a., kurse axha i tij Abbasi, mori Akilin, qė tė dy kėta, djem tė Ebu Talibit.

Nė lidhje me kėto tri ajete tė kėsaj kaptine: “A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje). Tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi. Tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi).” , Ibn Xherir et-Taberiu dhe Ibni Ebi Hatimi transmetojnė nga Katadeja tė ketė thėnė: “Kėto ishin tri gjendjet e Resulullahut para se t’i vinte Shpallja”[12], qė do tė thotė se Muhammedi a.s. ishte jetim, por Allahu e strehoi; ishte i paudhėzuar nė ēėshtjet e Sheriatit dhe tė njohjes sė Allahut xh.sh., por Ai e pėrudhi; ishte i varfėr, por Allahu i dhuroi pasuri.

Ebu Hurejra transmeton njė hadith nga Pejgamberi a.s., i cili ka thėnė: “Nuk ėshtė pasuri vetėm tė kesh shumė mall, por pasuri e vėrtetė ėshtė pasuria e shpirtit”.[13]

Po ashtu, i Dėrguari i Allahut xh.sh. nė njė hadith tjetėr ka thėnė: “Ka shpėtuar ai qė ka besuar, qė ka furnizim (rrizk) tė mjaftueshėm dhe ėshtė i kėnaqur me atė qė i ka dhėnė Allahu (nga pasuria, qoftė edhe fare pak).”[14]



فَأَمَّا الْيَتِيمَ فَلا تَقْهَرْ
9. Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!

Nė kėto ajete tė fundit gjejmė shenja tė edukatės hyjnore ndaj tė Dėrguarit a.s., se si tė sillej me disa kategori njerėzish. Sė pari e urdhėron qė ndaj jetimit tė jetė i butė e i mėshirshėm, meqenėse edhe ai vetė kishte pasur fatin qė tė rritej si jetim. Morali i lartė islam shkon edhe mė tutje, kur pėrkujdesjen ndaj jetimit e vė nė njė shkallė aq tė lartė, saqė Pejgamberi a.s. thotė: “Unė dhe kujdestari i jetimit jemi afėr sikur gishti tregues dhe ai i mesmi”.

Pastaj, nė njė hadith tjetėr Muhammedi a.s. thotė: “Edhe pėrkėdhelja e flokėve tė jetimit konsiderohet sadakė”.

Transmeton Ebu Hurejra se njė njeri kishte ardhur tek Pejgamberi a.s. dhe i qe ankuar se zemrėn e kishte tepėr tė ashpėr, dhe me kėtė rast i Dėrguari a.s. e porositi: “Nėse do qė ajo (zemra) tė tė zbutet, pėrkėdheli kokėn jetimit (nga dhemshuria) dhe ushqeje tė varfrin (skamnorin)”.



وَأَمَّا السَّائِلَ فَلا تَنْهَرْْ

10. As lypėsin mos e pėrzėr!

Kėshilla e dytė ka tė bėjė me lypėsin (skamnorin, ose tė varfrin qė ka nevojė pėr ushqim a diēka tjetėr): “As lypėsin mos e pėrzėr!”

Besimtari i drejtė duhet tė ketė kujdes qė nė ēdo rast t’u shmanget fjalėve tė ashpra, qė tė mos e dėbojė askėnd me fjalė tė kėqija, e sidomos lypėsin, qė ka nevojė, qoftė pėr ushqim, qoftė pėr dije dhe tė kėrkon ndihmė. Madje edhe vetė Pejgamberi a.s. porosit besimtarėt: “Askush tė mos e pėrzėrė lypėsin qė tė kėrkon diēka, por jepini atij, madje edhe nėse nė duart e tij shihni byzylykė ari”[15]



وَأَمَّا بِنِعْمَةِ رَبِّكَ فَحَدِّثْ
11. E pėr tė mirat qė t’i dha Zoti yt, trego!

Ky ajet ėshtė njė urdhėr i qartė pėr Muhammedin a.s. qė tė tregojė haptazi pėr tė mirat e Zotit qė i dhuroi; Ishte jetim, por Allahu e strehoi dhe e mori nėn pėrkujdesje; Ishte i varfėr dhe Allahu e bėri tė pasur nė shpirt dhe me pasuri tė kėsaj bote; E gradoi me titullin “Pejgamber”, i shpalli Kur’anin, udhėzim tė qartė pėr tė dhe pėr mbarė Ymetin e tij. E dėrgoi pejgamber pėr mbarė njerėzit dhe pėr exhinėt; e ngriti lart emrin e tij kur e bashkoi atė me emrin e Vet hyjnor nė dėshminė “La ilahe il-la llah Muhammedun resululull-llah”- “Nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut, Muhammedi ėshtė i dėrguari i Allahut”, e cila ėshtė shtylla e parė e Islamit, dhe ēelės pėr tė hyrė nė Islam.

Pra, nė kėtė ajet, Pejgamberi a.s. porositet qė pėr tė gjitha kėto mirėsi, tė mos hezitojė, por t’i proklamojė ato haptazi, ta madhėrojė Allahun xh.sh. dhe tė jetė mirėnjohės ndaj Tij.



Aspekte metaforike tė kėsaj kaptine

Komentatorėt e Kur’anit, kur flasin pėr aspektin metaforik tė kėsaj kaptine, bėjnė njė krahasim mjaft interesant kur thonė se kundruall tri ajeteve, qėndrojnė kėshillat nė tri ajetet pasuese:

“A nuk tė gjeti jetim, e tė dhuroi strehim (kujdesje)”. – pas tė cilit pason kėshilla: “Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!”

Pastaj. “Tė gjeti tė varfėr, e tė begatoi (pasuroi)”- pas tė cilit pason kėshilla: “As lypėsin mos e pėrzėr!”

Dhe “Tė gjeti tė paudhėzuar, e tė udhėzoi” – pas tė cilit pason kėshilla: “E pėr tė mirat qė t’i dha Zoti yt, trego!”

Kėto kėshilla drejtuar Muhammedit a.s. nė tė njėjtėn kohė na janė drejtuar edhe neve, qė tė sillemi mirė ndaj jetimėve, tė varfėrve dhe skamnorėve dhe t’u japim nga ajo pasuri qė neve na ka dhėnė Allahu xh.sh.

Alusiu nė lidhje me kėto ajete kėshilluese thotė: “Allahu xh.sh. e kėshillon tė Dėrguarin e Vet duke i thėnė se ke qenė jetim dhe i humbur dhe Allahu tė strehoi, tė udhėzoi e tė bėri tė pasur, prandaj mos i harro kėto mirėsi tė Allahut ndaj teje. Sillu mirė me jetimin, mėshiroje tė varfrin sepse vetė ti e ke pėrjetuar idhėsinė e jetimėrisė dhe tė varfėrisė, dhe udhėzoi njerėzit nė rrugėn e drejtė ashtu siē tė udhėzoi ty Zoti yt.” [16]



Porosia e kėsaj sureje

- Kjo botė ėshtė kalimtare, kurse Ahireti ėshtė bota e pėrhershme. Njeriu duhet tė ketė kujdes qė tė mos mashtrohet me dunjanė e tė mos mendojė pėr Ahiretin.

- Ėshtė e e pėlqyeshme qė vazhdimisht tė pėrkujtojmė tė mirat e Allahut ndaj nesh, dhe ta falėnderojmė Atė.

- Kjo sure dėshmon fuqishėm pėr pozitėn dhe nderin e madh qė i ėshtė dhėnė Pejgamberit tonė Muhammedit a.s.

- Sjelljet tona duhet t’i pėrputhim me etikėn e Kur’anit, nė radhė tė parė ndaj Krijuesit e pastaj ndaj kategorive tė ndryshme tė njerėzve , tė cilėt kanė nevojė pėr zgjatjen e dorės sė ndihmės dhe tė mėshirės siē janė jetimėt, skamnorėt e tė varfėrit

- Transmetohet nga Imam Shafiu tė ketė thėnė: “Ėshtė synet tė merret tekbir nė fund tė kėsaj kaptine dhe pastaj nė ēdo sure qė pason pas saj deri nė fund tė Kur’anit, sepse pasi qė pėr njė kohė kishte pasuar njė ndėrprerje e Vahjit-Shpalljes, dhe zbriti kjo sure, Pejgamberi a.s. u gėzua aq shumė, saqė nga gėzimi dhe mallėngjimi tha “Allahu ekber”.

Megjithatė duhet ditur se ky tekbir nuk ėshtė pjesė e Kur’anit, por dijetarėt kanė thėnė se ai qė e kėndon kėtė tekbir, ka sevap tek Allahu xh.sh., ndėrsa ai qė nuk e kėndon, nuk konsiderohet mėkatar.









--------------------------------------------------------------------------------

[1] Sejjid Kutbi “Fi Dhilalil Kur’an”, vėll. 6, fq. 3925, Bejrut-Kajro 1986

[2] Hafidh ibn Kethir “Tefsirul Kur’anil Adhim”, vėll. 4, fq. 675, Ed-Dahijetu-Kuvajt, 1998

[3] El Vahidi en Nisaburi “Esbabu-n-Nuzul”, fq. 256, Bejrut, pa vit botimi

[4] Vehbete ez-Zuhajli “Et Tefsirul Munir”, vėll. 30, fq. 283, Bejrut-Damask, 1998

[5] Muhammed Gazali, “Nahve tefsirin mevduijjin li suveril Kur’anil Kerim” fq.525, Kajro-Bejrut, 2000, botimi i IV-t.

[6] “Tefsirul Munir”, fq. 258

[7] M.M. Sha’ravi, “El Muhtar min tefsiril Kur’anil Adhim”fq. 86, Bejrut-Kajro, pa vit botimi.

[8] “Tefsirul Munir”, vėll. 30, fq. 288

[9] Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi

[10] “Tefsirul Xhelalejn”, fq. 812, dhe “Tefsirul Munir”, vėll 30, fq. 286

[11] “Tefsirul Xhelalejn”, fq. 812

[12] “Tefsirul Munir”, fq. 286

[13] E transmetojnė Buhariu dhe Muslimi

[14] E transmeton Muslimi

[15] "Tefsir Kurtubi", vėll. 20, fq. 101

[16] Alusiu “Ruhul Meani…”, vėll. 30, fq. 164
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-03-07, 17:43   #26
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės “El-Kadr”

Komentimi i kaptinės “El-Kadr”

إِنَّا أَنزَلْنَاهُ فِي لَيْلَةِ الْقَدْر. وَمَا أَدْرَاكَ مَا لَيْلَةُ الْقَدْرِ. لَيْلَةُ الْقَدْرِ خَيْرٌ مِنْ أَلْفِ شَهْرٍ. تَنَزَّلُ الْمَلَائِكَةُ وَالرُّوحُ فِيهَا بِإِذْنِ رَبِّهِمْ مِنْ كُلِّ أَمْرٍ. سَلَامٌ هِيَ حَتَّى مَطْلَعِ الْفَجْرِ.

1. Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė natėn e Kadrit.

2. Vallė, kush mund tė tė tregojė ty se ē’ėshtė nata e Kadrit?

3. Nata e Kadrit ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj!

4. Me urdhrin e Zotit tė tyre nė tė (nė atė natė) zbresin melaiket dhe Shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje.

5. Ajo (natė) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjesit”

(El-Kadr, 1-5)



Kaptina “El-Kadr” ėshtė kaptinė mekase, e zbritur pas sures “Abese” dhe ka gjithsej 5 ajete. Nė radhitjen e Mus’hafit mban numrin 97.

Transmeton Ibn Merdevije nga Ibn Abasi, nga Ibn Zubejri dhe nga Aishja, se kaptina “El-Kadr” ka zbritur nė Mekė.[1]



Emėrtimi i kėsaj kaptine.

Kjo kaptinė ėshtė emėrtuar “El-Kadr”, sepse Allahu i Madhėrishėm qysh nė ajetin e parė tė kėsaj sureje ka dhėnė shenjė tė qartė se kėtė Kur’an e ka zbritur nė natėn e Kadrit.

“Lejletul Kadėr” do tė thotė “natė madhėshtore, e bekuar, e vlefshme dhe e nderuar”. Kjo natė ėshtė quajtur kėshtu sepse Allahu xh.sh. nė tė, njerėzimit ia kumtoi mesazhin e Tij tė fundit nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij mė tė madh e mė tė dashur-Muhammedit a.s..



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine
Ėshtė transmetuar nga Muxhahidi tė ketė thėnė: Na ėshtė pėrcjellė nga Ibn Abbasi se i Dėrguari i Allahut e ka pėrmendur njė njeri nga beni-Israilėt qė kishte luftuar nė rrugėn e Allahut pandėrprerė pėr 1000 muaj (83 vjet e ca muaj). Muslimanėt ishin ēuditur-habitur nga tėrė kjo dhe pėr kėtė arsye i Dėrguari i Allahut i qe drejtuar Allahut xh.sh. me lutje: “O Zot! Ymetit tim i caktove jetėn mė tė shkurtėr prej ymeteve, dhe mundėsia e punėve tė mira prej tyre ėshtė mė e vogla…”, prandaj Allahu xh.sh. zbriti kaptinėn “El-Kadr”, qė do tė thotė se kėtij ymeti ia dha natėn e Kadrit, e cila ėshtė mė e vlefshme se 1000 muaj lufte tė atij luftėtari.[2]


Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Alek”
Lidhmėria e ngushtė e kėsaj kaptine me atė paraprake “El-Alek”, ėshtė evidente mu pėr faktin se nė suren paraprake Allahu xh.sh. urdhėron tė Dėrguarin e Tij, Muhammedin a.s., qė tė lexojė e tė mėsojė Kur’an nė emėr tė Zotit- Krijuesit tė Gjithėpushtetshėm, i Cili i mėsoi njeriut atė qė nuk e diti, dhe e mėsoi tė pėrdorte edhe lapsin, kurse nė fillim tė sures -“El-Kadr”, tregon pėr momentin e zbritjes sė Kur’anit-fjalės sė Allahut, nga Levhi Mahfudhi nė qiellin e kėsaj dynjaje dhe prej aty deri tek Muhammedi a.s. nėpėrmjet Shpirtit besnik tė tė gjitha shpalljeve-Xhibrilit a.s. nė natėn e Kadrit, nė kėtė natė tė vlefshme e tė nderuar.[3]
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-03-07, 17:46   #27
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Koment:

إِنَّا أَنزَلْنَاهُ فِي لَيْلَةِ الْقَدْر
1. Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė natėn e Kadrit.

Deshi Allahu i Plotfuqishėm qė Vullneti i Tij tė pėrfshinte tėrė kėtė ekzistencė, dhe ligjet e Tij tė mbretėronin kudo. Ai e mbushi kėtė gjithėsi me mėshirė dhe dashuri. Nga krijesat qė krijoi, Ai dalloi disa prej tyre, qofshin ato krijesa njerėzore, melaike, kohė apo vende. Fjala vjen, nga njerėzit dalloi disa prej tyre, duke i zgjedhur pėr tė dashur dhe tė dėrguar, tė cilėt do ta bartnin mesazhin e Tij nėpėr kohė e shekuj. Gjithashtu edhe prej tė dėrguarve dalloi disa prej tyre, duke i quajtur “Ulul Azmi”, e prej Ulul Azmit dalloi mė tė madhin e njerėzisė-Muhammedin a,s.:

“Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt…” (El-Bekare, 253) dhe:

“Ne kemi dalluar disa pejgamberė nga tė tjerėt…” (El-Isra’ė, 55)

Pastaj, nga gjinia njerėzore dalloi disa popuj nga disa tė tjerė, kėshtu Ai e dalloi ymetin e Muhammedit a.s. nga ymetet e tjera.

“Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr tė mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqija dhe tė besoni Allahun…” (Ali Imran, 110)

Disa vende si Mekėn, Medinėn dhe Kudsin, nė tė cilat vende zbriti shpalljen hyjnore pėr tė dėrguarit e Tij i dalloi prej vendeve tė tjera, sepse nė kėto qytete tė bekuara edhe gjenden faltoret mė tė mėdha islame: Qabeja - nė Mekėn fisnike, Xhamia e Pejgamberit a.s. - nė Medinėn e ndritshme dhe Mesxhidi Aksaja - nė Kudsin e ndershėm. Allahu xh.sh. thotė: “(Drita e Allahut) Ėshtė nė shtėpitė (xhamitė) qė Allahu urdhėroi tė ngrihen, e nė to tė pėrmendet emri i Tij, t’i bėhet lutje Atij mėngjes e mbrėmje” (En-Nur, 36).

Prej muajve, dalloi muajin e Ramazanit, nė tė cilin e zbriti Kur’anin dhe tė cilin e bėri muaj tė agjėrimit e tė ibadetit: “Muaji i Ramazanit (ėshtė muaj) nė tė cilin filloi tė zbriste (tė shpallej) Kur’ani, udhėrrėfyes pėr njerėzit dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i sė vėrtetės nga gėnjeshtra)…” (El-Bekare, 185);

Kurse prej netve tė vitit, dalloi dhe bekoi natėn e Kadrit: “Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė njė natė tė bekuar (nė natėn e Kadrit)”. (Ed-Duhan, 3), dhe : “Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė natėn e Kadrit” (El-Kadr, 1), natė nė tė cilėn Xhibrili solli nga Allahu xh.sh. shpalljen e fundit nė tokė, duke i drejtuar Muhammedit a.s. dhe mbarė njerėzimit fjalėt hyjnore: “Ikre’ė”, madhėshtia dhe jehona e tė cilave do ta mbushnin ekzistencėn me besimin e drejtė, tė cilin deri atėherė shumė popuj e ymete e kishin devijuar.

Fillimi i kėsaj kaptine konsiston nė faktin se Allahu xh.sh. na bėn me dije se Ai e ka zbritur kėtė Kur’an nė natėn e Kadrit. Nuk ėshtė pėrmendur kėtu Kur’ani me emėr, por ėshtė cekur vetėm pėremri “atė”, dhe kjo jep tė kuptosh se fjala ėshtė pėr madhėrim tė Kur’anit, meqenėse zbritja e tij i atribuohet vetėm Allahut xh.sh.

Dijetarėt kanė dhėnė disa mendime rreth momentit tė zbritjes sė Kur’anit nė kėtė natė, e nė lidhje me kėtė, mendimi mė i saktė ėshtė ai qė e transmetojnė Hakimi dhe Bejhekiu nga Ibn Abbasi, i cili ka thėnė: “Nė kėtė natė , tė Kadrit, Kur’ani famėlartė ka zbritur komplet prej Levhi Mahfudhit nė qiellin e kėsaj bote, dhe pastaj prej aty, i ėshtė shpallur Muhammedit a.s. nė mėnyrė graduale pėr 23 vjet rresht”[4]. Kėtė na e vėrteton edhe ky ajet kuranor: “Dhe (ta shpallėm) Kur’anin qė Ne e ndamė pjesė-pjesė pėr t’ua lexuar njerėzve dalėngadalė, dhe ashtu e shpallėm atė njė pas njė” (El-Isra’ė, 106). etj.

وَمَا أَدْرَاكَ مَا لَيْلَةُ الْقَدْرِ. لَيْلَةُ الْقَدْرِ خَيْرٌ مِنْ أَلْفِ شَهْرٍ

2. Vallė, kush mund tė tė tregojė ty se ē’ėshtė nata e Kadrit?

3. Nata e Kadrit ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj!

Muhammedit a.s. i drejtohet kjo pyetje nga i Larmadhėrishmi, nė mos, vallė, dinte ai diēka pėr vlerėn e vėrtetė tė kėsaj nate tė zgjedhur, sepse pėr vlerėn e mirėfilltė tė saj nuk di askush pos Atij qė zgjodhi kėtė natė qė tė jetė natė e zbritjes sė Kur’anit. Dhe, pėr tė mos e lėnė tė Dėrguarin e vet nė dilemė, pason menjėherė pėrgjegja hyjnore se kjo natė ėshtė mė e vlefshme se 1000 muaj.

S’ka dyshim qė madhėshtia e kėsaj nate nuk mund tė tregohet me fjalė. Ne dimė nė bazė tė ajeteve tė pėrmendura dhe tė haditheve tė Resulullahut s.a.v.s. qė kjo natė ėshtė njė natė e bekuar, nė tė cilėn zbret mėshira e Allahu nė Tokė, zbresin melaiket, dhe se nė kėtė natė pėrcaktohen tė gjitha ēėshtjet e vitit tė ardhshėm, siē janė rrėsku, jetėt, vdekjet etj. Kjo assesi nuk vjen nė kundėrshtim me faktin se Allahu nuk i ka pėrcaktuar kėto gjėra para se tė krijonte tokėn e qiellin dhe krijesat, por nė kėtė natė, prej Levhi Mahfudhit, melaiket marrin tė dhėnat pėr tė gjitha ēėshtjet qė duhet tė materializohen (realizohen) brenda njė viti: “Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė.”, (Ed-Duhan, 4).

Nė lidhje me kėtė natė, qė ėshtė nė muajin mė tė dashur, Ramazanin, kemi shumė hadithe tė Muhammedit a.s., ndėr tė tjera kemi hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejra, i cili ka thėnė: “Kur vinte Ramazani, i Dėrguari i Allahut na thoshte: “Ju erdhi muaji i Ramazanit, muaj i bekuar. Allahu xh.sh. jua ka bėrė detyrim agjėrimin e tij. Nė kėtė muaj hapen dyert e Xhennetit, mbyllen dyert e Xhehennemit, dhe prangohen djajtė. Nė kėtė muaj ėshtė njė natė mė e vlefshme se njė mijė muaj; ai qė privohet nga kjo natė, ai ėshtė privuar nga mirėsi tė shumta”.[5]

Pastaj: “Ai qė e gjallėron (me namaz dhe ibadet) natėn e Kadrit me besim dhe shpresė (nė shpėrblim nga Zoti), atij do t’i falen gabimet qė ka bėrė pėrpara”[6]

تَنَزَّلُ الْمَلَائِكَةُ وَالرُّوحُ فِيهَا بِإِذْنِ رَبِّهِمْ مِنْ كُلِّ أَمْرٍ

4. Me lejen e Zotit tė tyre nė tė (nė atė natė) zbresin melaiket dhe Shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje.

Se kjo natė ėshtė vėrtet njė natė e zgjedhur dhe e dalluar, na bėn me dije edhe ky ajet kuranor, i cili tregon se nė kėtė natė, me urdhrin e Zotit, zbresin nė tokė melaiket, e madje edhe vetė meleku mė i madh-Xhibrili, nė krye tė tyre. Kėto melaike zbresin nė tokė me detyra tė ndryshme: disa i vrojtojnė punėt e besimtarėve dhe ibadetin e tyre nė kėtė natė, duke u lutur pėr ta, kurse ca tė tjerė merren me zbatimin e detyrave tė ngarkuara nga i Plotfuqishmi pėr realizimin e shumė gjėrave qė kanė tė bėjnė me njerėzit. Kjo do tė thotė se ata, me urdhrin e Zotit, i marrin shėnimet e shkruara nė “Levhi Mahfudh” pėr gjėrat qė duhet tė realizohen (materializohen) gjatė njė viti nė sferėn e rrėskut, ngjarjeve dhe afateve tė lindjeve e tė vdekjeve. Udhėheqės i tyre, me lejen e Allahut xh.sh. ėshtė vetė Xhibrili a.s., i cili nė tė njėjtėn kohė pėrcjell edhe gjendjen e Ymetit tė Muhammedit a.s. pėr tė parė se nė ēfarė gjendjeje ėshtė amaneti qė ky, me urdhrin e Allahut xh.sh., ia kishte transmetuar dhe lėnė Muhammedit a.s.- Kur’anin dhe Islamin, e ky i fundit ia kishte pėrcjellė ymetit tė vet.

سَلامٌ هِيَ حَتَّى مَطْلَعِ الْفَجْرِ

5. Ajo (natė) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjesit”

Mirėsitė e kėsaj nate janė shumė tė mėdha, dhe ato zgjasin prej perėndimit tė diellit deri nė agimin e mėngjesit tė natės sė Kadrit. Nė kėtė natė, posaēėrisht djajtė pengohen nė ēdo mėnyrė qė tė mos shtrijnė dėmin e tyre ndėr besimtarėt, tė cilėt ndodhen nė ibadet ndaj Allahut xh.sh. Vetė vlera e kėsaj nate, bėn qė djajtė tė mos mund tė bėjnė dėmin e tyre, sepse kjo natė ėshtė natė e mėshirės dhe e mirėsisė sė madhe. Dhe ajo qė Allahu e pėrcakton nė kėtė natė, ėshtė e tėra mirėsi pas mirėsie, si shenjė nderimi pėr zbritjen e fjalės sė parė kuranore: “Ikre’ė-Lexo!”.



Nė cilėn natė ėshtė Nata e Kadrit?

Se kur bie kjo natė, nuk dihet me saktėsi, mirėpo sipas fjalėve tė Allahut xh.sh. i Cili thotė: “Muaji i Ramazanit (ėshtė muaj) nė tė cilin filloi tė zbriste (tė shpallej) Kur’ani…” (El-Bekare, 185); dijmė se kjo natė ėshtė nė njėrėn prej netve tė muajit tė madh tė Ramazanit, ndėrsa i Dėrguari i Allahut na ka bėrė me dije se kjo natė ėshtė nė njėrėn prej netve tek tė dhjetėnatėshit tė fundit tė Ramazanit.

Transmetohet nga Ebu Seid el Huderiu tė ketė thėnė: “Ėshtė pyetur i Dėrguari i Allahut se nė cilėn natė bie Nata e Kadrit, e ai ėshtė pėrgjigjur: “Kėrkojeni atė nė dhjetėnatėshin e fundit tė Ramazanit, kėrkojeni atė nė netėt tek, nė natėn e njėzetenjėtė, ose tė njėzetetretė, ose tė njėzetepestė, ose tė njėzeteshtatė, ose tė njėzetenėntė”.

Megjithatė, numri mė i madh i dijetarėve konsiderojnė se kjo natė ėshtė nata e njėzeteshtatė e Ramazanit, duke u bazuar nė njė hadith nga Zirr bin Hubejshi, tė cilin e transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu, i cili ka thėnė: “I thashė Ubejj bin Ka’bit: Vėllai yt (nė Islam), Abdullah ibn Mes’udi, po thotė: “Ai qė falet gjatė tėrė vitit, do ta qėllojė natėn e Kadrit”, pėr se Ubejji kishte thėnė: “Allahu e faltė Ebi Abdurrahmanin (d.m.th. Ibn Mes’udin). Ai e di se kjo natė ėshtė nė dhjetėnatėshin e fundit tė Ramazanit dhe ajo ėshtė nata e njėzeteshtatė, por ai nuk ka dėshiruar qė njerėzit tė bėhen pėrtacė gjatė tėrė vitit (e tė mos falen)”. Atėherė, thotė Zirri, e pyeta: Nė se bazohesh pėr kėtė pohim tėndin kaq bindshėm, e Eba Mundhir (d.m.th. o Ubejj) ?, kurse Ubejji m’u pėrgjigj: “Bazohem nė shenjėn pėr tė cilėn na ka lajmėruar i Dėrguari i Allahut, se nė atė ditė dielli lind i bardhė dhe rrezet e tij nuk janė verbuese (tė forta).”[7]

Nė lidhje me shenjat e kėsaj nate, ėshtė edhe ajo se dielli nė mėngjesin e saj lind i bardhė, pa rreze tė forta, transmeton edhe Ebu Davud Et-Tajalisi nga Ibn Abbasi e ky nga i Dėrguari i Allahut tė ketė thėnė: “Ėshtė natė e kthjellėt (e qetė) dhe e freskėt, as e nxehtė e as e ftohtė, nė mėngjesin e saj dielli lind i zbehtė nė tė kuqėrremtė”

- Se kjo natė mund tė jetė e njėzeteshtata, disa dijetarė bazohen nė njė transmetim nga Ibn Abbasi., i cili nė njė mendim tė tij thotė se kjo sure (kaptinė) pėrbėhet prej 30 fjalėve, aq sa ka ditė edhe muaji i Ramazanit, kurse fjala e njėzeteshtatė e kėsaj sureje ėshtė fjala “hije-ajo”, (aludohet nė natėn e Kadrit), andaj sipas kėsaj do tė thotė se kjo natė e Kadrit ėshtė nė natėn e njėzetė e shtatė tė Ramazanit.”.[8]

- Transmetohet se Omeri r.a. njė ditė i kishte tubuar ensarėt e muhaxhirėt dhe i kishte pyetur pėr natėn e Kadrit, se kur bie ajo. Atėherė ai i qe drejtuar Ibn Abbasit qė ta thoshte mendimin e vet, e Ibn Abbasi kishte thėnė: “Numrat mė tė dashur tek Allahu janė numrat tek, e prej numrave tek mė i dashuri ėshtė numri shtatė.” Pastaj Ibn Abbasi kishte cekur shtatė qiej dhe shtatė toka, shtatė ditėt e javės, shtatė katet-greminat e Xhehennemit, shtatė tavafet rreth Qabesė, shtatė… etj., dhe nga tėrė kjo kishte argumentuar se nė dhjetėnatėshin e fundit tė Ramazanit, Lejletul Kadri mund tė jetė nė natėn e njėzeteshtatė.

- Po ashtu nga Ibn Abbasi transmetohet tė ketė thėnė se fjala “Lejletul Kadr”, e cila nė kėtė sure ėshtė pėrsėritur tri herė, pėrbėhet prej 9 shkronjash: (ل ي ل ة ا ل ق د ر) dhe, nėse kėto shkronja shumėzohen me tri pėrsėritjet e kėsaj fjale nė kėtė sure, atėherė del numri 27, me se aludohet se kjo natė mund tė jetė e njėzeteshtata.[9]

Sidoqoftė, kėto janė vetėm disa mendime tė Ibn Abbasit dhe tė disa dijetarėve, por momentin e vėrtetė tė kėsaj nate, se kur nė tė vėrtetė ėshtė ajo, e di mė sė miri vetėm Allahu xh.sh., i Cili atė e fshehu, pėr ndonjė urtėsi sigurisht tė madhe.



Urtėsia e fshehjes sė kėsaj nate nėpėr netėt e Ramazanit

Dijetarėt pa dallim janė tė pajtimit se nė fshehjen e kėsaj nate nėpėr netėt e Ramazanit qėndron njė urtėsi e madhe, ashtu siē e la tė fshehur Allahu xh.sh. momentin e vdekjes dhe momentin e kataklizmės-Kiametin[10]. E tėrė kjo urtėsi nė fshehjen e kėsaj nate nėpėr netėt e Ramazanit ėshtė bėrė qė besimtari tė shtojė ibadetin e tij gjatė tėrė kohės, duke kėrkuar njėherėsh edhe kėnaqėsinė e Allahut xh.sh. nė adhurimin e Tij. Po tė ishte kjo natė e caktuar dhe e ditur saktėsisht, ndoshta njerėzit do tė pėrpiqeshin tė bėnin ibadet vetėm nė kėtė natė, dhe pastaj nė netėt e tjera apo gjatė tėrė vititi tė mos kujdeseshin pėr namazin dhe adhurimin e tyre aq shumė, me se do tė humbte baraspeshimi i arsyes nė ibadete.



Porosia e kėsaj sureje:

- Nė kėtė natė filloi shpallja, d.t.th. filloi t’i zbriste Kur’ani Muhammedit a.s., me se filloi etapa e fundit e revelatės hyjnore qė nė vazhdimėsi Allahu xh.sh. i zbriti sė pari Ademit a.s. e pastaj me radhė tė gjithė tė dėrguarve tė tjerė, pėrderisa nuk e pėrmbylli atė me vulėn e profetisė- Muhammedin a.s.

- Nata e Kadrit ėshtė njė natė e madhe dhe e vlefshme. Vlefshmėria e saj ėshtė pėrcaktuar nga vetė Allahu xh.sh., i Cili thotė se kjo natė ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj. Vlerėsimi i kėsaj nate me njė mijė muaj, nga komentatorėt si Muxhahidi dhe Taberiu, ėshtė komentuar se ėshtė natė mė e vlefshme se sa njė mijė muaj nė tė cilėt nuk ka njė natė tė tillė si kjo e Kadrit.

- Nė kėtė natė tė mėshirės zbresin melaiket nė numėr tė madh, po tė panjohur pėr ne, e kėtė natė e bėn mė madhėshtore edhe zbritja e melaikeve tė mėdha me Xhibrilin a.s., nė krye, tė cilėt pėrcjellin besimtarėt nė adhurimin e tyre deri nė agimin e mėngjesit tė kėsaj nate.

- Kjo natė ėshtė paqe dhe shpėtim pėr tė gjithė ata qė pendohen dhe kthehen tė pėrulur para Allahut xh.sh., duke e adhuruar Atė dhe duke i kryer detyrimet ndaj Tij. Ai qė e gjallėron kėtė natė me namaz dhe ibadet tė sinqertė, atij do t’i falen tė gjitha gabimet e vogla tė bėra mė pėrpara, me kusht qė pendimi tė jetė i sinqertė.

- Nė kėtė natė ėshtė mirė tė falim sa mė shumė namaz, tė lexojmė Kur’an dhe tė bėjmė dua, e njėra prej duave mė tė mėdha nė kėtė natė ėshtė ajo qė ia pati mėsuar i Dėrguari i Allahut Ajshes r.a., kur ajo e pyeti se ēfarė tė lutej nė kėtė natė nėse e arrinte?, e ai i tha: “Thuaj: “Allahumme inneke afuvvun kerimun, tuhibbul afve fa’ėfu anni”- “O Allah, Ti je Falės fisnik, e do faljen prandaj mė fal mua”[11]



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Imam Shevkaniu, “Fet’hul Kadiir” vėll.V, fq. 472

[2] El Vahidi en-Nisaburi “Esbabu-n-Nuzul”, fq.258, Bejrut, pa vit botimi; Shih edhe: Muhammed Ali Sabuni “Safvetu-t-Tefasiir”, pjesa 20, fq. 584

[3] Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, fq. 330

[4] “Hutab el Xhumuati vel idejn” m fq. 348. Kajro, 1986.

[5] Transmetojnė Imam Ahmedi dhe Nesaiu

[6] Transmeton Buhariu dhe tė tjerėt

[7] Transmetojnė Muslimi dhe Tirmidhiu, Hadithi ėshtė i kategorisė “Hasen sahih”.

[8] El Kadi el Bejdavi, ““Envaru-t-tenzil ve esraru-t-te’vil”, vėll. IX ,fq. 306, Konstantinopojė-(Stamboll), 1303 hixhrij

[9] Imam Fahruddin er-Rraziu, “Et-Tefsirul Kebiir”, vėll. XXXII, fq. 30.

[10] Vehbete ez-Zuhajli “Et-Tefsirul Munir”, fq. 338



[11] Transmeton Tirmidhiu
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 00:10   #28
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “El-Maun”

Komentimi i kaptinės – “El-Maun”



أَرَأَيْتَ الَّذِي يُكَذِّبُ بِالدِّين ِ(1) فَذَلِكَ الَّذِي يَدُعُّ الْيَتِيم َ(2) وَلَا يَحُضُّ عَلَى طَعَامِ الْمِسْكِين ِ(3) فَوَيْلٌ لِلْمُصَلِّين َ(4) الَّذِينَ هُمْ عَنْ صَلَاتِهِمْ سَاهُونَ (5) الَّذِينَ هُمْ يُرَاءُونَ (6) وَيَمْنَعُونَ الْمَاعُون َ(7)



1. A e njeh atė qė pėrgėnjeshtron (mohon) Llogarinė (e Ditės sė Gjykimit)?

2. E pra (dije se) ai ėshtė, qė (me vrazhdėsi) e dėbon jetimin

3. dhe nuk nxit (tė tjerėt) pėr ta ushqyer tė varfrin.

4. Pra, mjerė pėr ata falės,

5. tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre,

6. e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės),

7. dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

(El-Maun, 1-7)



Kaptina “El-Maun” ėshtė kaptinė mekase-medinase, ka gjithsej 7 ajete dhe ka zbritur pas kaptinės “Et-Tekathur”.

Kjo kaptinė konsiderohet mekase sipas mendimit tė Ataut, Xhabirit, dhe tė Ibn Abbasit, nga i cili transmeton Ibn Merdevije tė ketė thėnė se kaptina “E re-ejte ledhi jukedh-dhibu bi-d-din” , ka zbritur nė Mekė. Tė njėjtin transmetim Ibn Merdevije e transmeton edhe nga Ibn Zubejri[1], kurse Katadeja dhe tė tjerėt janė tė mendimit se kjo kaptinė ka zbritur nė Medinė[2].

Mirėpo, sa i pėrket faktit nėse kjo sure ėshtė mekase a medinase, Hibetullahu[3] dhe Sejjid Kutbi[4] konsiderojnė se tri ajetet e para tė kėsaj kaptine kanė zbritur nė Mekė, kurse katėr tė fundit nė Medinė, dhe ky ėshtė mendimi mė i saktė, do tė thotė kaptina si tėrėsi konsiderohet kaptinė mekaso-medinase. Tė njėjtin mendim e shpreh edhe mufessiri bashkėkohor, Ebu Bekr el Xhezairij.[5], mendimin e tė cilėve e pėrkrahim edhe ne.



Emėrtimi i kėsaj kaptine
Kjo kaptinė nė mesin e komentatorėve tė Kur’anit njihet me disa emra: “El Maun”, “Ed-Din” dhe “El-Jetim”.

Ėshtė quajtur “El-Maun”, sepse nė fund tė kėsaj kaptine, Allahu xh.sh. kėrcėnon ata qė nuk japin madje as si hua gjėsendin mė tė vogėl pėr fqinjin e vet nevojtar. Kjo nga dijetarėt konsiderohet si huazim i disa gjėrave elementare, si kripa, mielli, pastaj kova pėr nxjerrjen e ujit, mjetet pėr mbjelljen dhe lėvrimin e tokės, huazimi i sopatės, i gjilpėrės, i penjve etj.

Ndėrsa ėshtė quajtur me emrin “Ed-Din”, pėr arsye se qysh nė ajetin e parė flitet pėr atė qė mohon dhe pėrgėnjeshtron llogarinė nė Ahiret-shpėrblimin ose ndėshkimin.[6]

Kurse me emrin “El-Jetim” ėshtė quajtur, sepse nė ajetin e dytė flitet pėr sjelljen e vrazhdtė dhe plot arrogancė tė mekasve ndaj jetimėve nė pėrgjithėsi.



Shkaku i zbritjes sė kėsaj kaptine
Sipas Ibn Abbasit, ajeti i parė i kėsaj kaptine ka zbritur pėr As bin Vail es-Sehmiun. Es-Suddiu mendon se ky ajet ka zbritur pėr Velid bin Mugiren, kurse Ibn Xhurejxhi pohon se kjo kaptinė ka zbritur pėr Ebu Sufjan bin Harbiun[7].

Nė anėn tjetėr, ėshtė cekur se tri ajetet e para tė kaptinės qė konsiderohen ajete mekase, kanė zbritur pėr As bin Vail es-Sehmiun, kurse katėr ajetet e fundit, qė konsiderohen ajete medinase , kanė zbritur pėr hipokritin Abdullah ibn Ebi Selul.[8]



Lidhmėria e kėsaj kaptine me atė paraprake “Kurejsh”
Nė mes kaptinės “El-Maun” dhe asaj paraprake “Kurejsh”, ekziston njė lidhmėri e fortė nė mes ajeteve.

Ndėr tė tjera, Imam Sujutiu pėrmend lidhmėrinė kuptimore nė mes ajetit tė 4-t tė kaptinės “Kurejsh”: “El-Ledhi at’amehum min xhu’in…”-“i Cili i ushqeu kur ishin nė skamje-uri…”, me ajetin e 3-tė tė kaptinės “El-Maun”: “Ve la jehuddu ala ta-amil miskin”-“ dhe nuk nxit (tė tjerėt) pėr ta ushqyer tė varfrin”, kurse njė lidhmėri po ashtu shumė e logjikshme, sipas tij, ėshtė ndėrmjet ajetit tė 3-tė tė kaptinės “Kurejsh”: “Fel-ja’buduu rabbe hadhel bejt”-“ atėherė pra, le ta adhurojnė (vetėm) Zotin e kėsaj Shtėpie (Qabesė),” me ajetin e 5-tė tė kaptinės “El-Maun” :“El ledhine hum an salatihim sahun”-“ tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre”, nė tė cilin ajet u tėrhiqet vėrejtja atyre qė nuk e falin namazin nė kohėn e vet tė caktuar[9], dhe e vonojnė atė pa ndonjė arsye, po edhe qė, kur e falin namazin, nuk e falin pėr Zotin, por vetėm shtiren sa pėr sy e faqe. Ky grup njerėzish janė vetė hipokritėt, vendi i tė cilėve do tė jetė shkalla mė e ulėt nė Xhehennem.



Koment:

أَرَأَيْتَ الَّذِي يُكَذِّبُ بِالدِّين ِ
1. A e njeh atė qė pėrgėnjeshtron (mohon) Llogarinė (e Ditės sė Gjykimit)?

Kjo kaptinė pėrmban disa elemente edukuese, lidhur me sjelljet ndėrnjerėzore.

Nuk ėshtė aspak e rastit qė Allahu xh.sh. nė fillim tė kėsaj kaptine i drejtohet Muhamedit a.s. me kėto fjalė: “A e njeh atė qė pėrgėnjeshtron (mohon) Llogarinė (e Ditės sė Gjykimit)?”, sepse i Plotfuqishmi dėshiron tė vėrė nė dijeni tė dėrguarin e Tij pėr cilėsitė e pabesimtarėve po edhe tė hipokritėve-dyfytyrėshve, tė atyre qė nuk besojnė nė Ditėn e Llogarisė (tė shpėrblimit a tė ndėshkimit), tė cilėt nuk besojnė fare as nė ringjalljen dhe ballafaqimin me veprat e tyre tė shėmtuara.

Fjala “E re-ejte” ka kuptimin: a e dite, a e njohte, a e vėrejte ose a u informove pėr realitetin e shėmtuar tė atij qė pėrgėnjeshtron ēėshtjen e Llogarisė?

Kurse fjala ”Din” nė Kur’an ka ardhur me disa kuptime. P.sh. ka ardhur me kuptimin pėr fenė si p.sh. “La ikrahe fi-d-din”-“Nė fe nuk ka dhunė”, (El-Bekare, 256), kurse me kuptim tė drejtpėrdrejtė pėr Islamin ka ardhur nė ajetin 33 tė kaptinės “Et-Tevbe”: “huve ledhi ersele resulehu bil huda ve dinil hakki…”-“Ai (Allahu) ėshtė qė dėrgoi tė dėrguarin e Tij me udhėzim tė drejtė dhe fe tė vėrtetė…”, ose nė kaptinėn “Er-Rrum”, 30: “dhalike-d-dinul kajjimu”-“Kjo ėshtė feja e drejtė.”

Ndėrsa fjala “Din” nė ajetin e parė tė kėsaj kaptine nėnkupton shpėrblimin apo ndėshkimin nė Ahiret pėr veprat e bėra nė kėtė botė. Shembull tė tillė kur fjala “din” pėrmban kuptimin e shpėrblimit apo tė ndėshkimit, kemi nė suren “Edh-Dharijat”, 5-6: Inne ma tuadune lesadik ve inne-d-diine levaki’w”-“S’ka dyshim se ajo qė u premtohet, ėshtė e vėrtetė e sigurt, dhe se ndėshkimi (gjykimi pėr vepra) do tė ndodhė patjetėr”. Nė kėtė ajet shohim kėrcėnimin e hapur tė Allahut xh.sh. ndaj idhujtarėve duke thėnė se ajo qė po mohoni nė lidhje me shpėrblimin apo ndėshkimin nė Ahiret, ėshtė realitet qė gjithsesi do tė ndodhė.

Shembull tjetėr ku fjala “din” ka ardhur po ashtu me kuptimin e shpėrblimit a ndėshkimit nė Ahiret, kemi edhe ajetin e 9-tė nė kaptinėn “El Infitar”: “kel-la bel tukedh-dhibune bi-d-din”-“Jo, nuk ėshtė ashtu. Ju pėrgėnjeshtroni ditėn e pėrgjegjėsisė”.[10]

Ėshtė e pakontestueshme se besimtari i vėrtetė qė beson me bindje nė njėshmėrinė e Allahut xh.sh., nė melaiket e Allahut, nė librat e shenjtė dhe nė pejgamberėt e Zotit, po ashtu bindshėm beson edhe nė shpėrblimin a ndėshkimin e Ditės sė Gjykimit. Madje, nė lidhje me kėtė, mund tė themi se Allahu xh.sh. nė shumė vende nė Kur’an ka bashkuar besimin nė Allahun dhe besimin nė Ditėn e Gjykimit (tė Llogarisė) do tė thotė tė shpėrblimit a tė ndėshkimit, si p.sh. nė kaptinėn El Bekare, 232: “Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson Allahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju dhe mė e pastėr…”

S’ka dyshim qė besimi nė Ditėn e Gjykimit luan njė rol tė madh nė edukimin e njeriut, sepse e shtyn tė besojė nė diēka sekrete, tė fshehtė, dhe e afron tek Allahu xh.sh., meqenėse ėshtė i bindur se njė ditė do tė dalė para Tij pėr ta marrė shpėrblimin apo ndėshkimin e merituar. Dhe, meqenėse dalja para Allahut ėshtė e pashmangshme, atėherė secili duhet tė pėrpiqet tė dalė faqebardhė para Tij, e t’i shmanget ndėshkimit tė ashpėr tė zjarrit tė Xhehennemit.

Gjatė shpjegimit tė shkakut tė zbritjes sė tri ajeteve tė para, thamė se ato kanė zbritur pėr As bin Vail es-Sehmiun ose pėr Velid bin Mugiren, dhe sipas njė versioni tjetėr, pėr Ebu Sufjan el Harbiun, tė cilėt qė tė tre ishin prej mushrikėve mė tė ashpėr dhe mė tė vrazhdtė nė sjelljet e tyre ndaj jetimėve dhe shtresės sė varfėr. Po a thua cilat janė veprat e shėmtuara tė atij qė pėrgėnjeshtron Ditėn e Gjykimit?!

Allahu xh.sh. na e jep pėrgjigjen mė tė mirė kur nė ajetin e dytė tė kėsaj sureje thotė:



فَذَلِكَ الَّذِي يَدُعُّ الْيَتِيم َ

2. E pra (dije se) ai ėshtė, qė (me vrazhdėsi) e dėbon jetimin,

Do tė thotė, nėse o Muhammed, dėshiron vėrtet, tė dish se cili ėshtė ai njeri i lig i cili pėrgėnjeshtron Ditėn e Llogarisė e tė pėrgjegjėsisė, pra dije se ai njeri ėshtė ai qė e dėbon ashpėr jetimin. Ėshtė njė faqezi, siē shprehet dijetari i madh shqiptar Hfz. Ali Korēa, i cili, kur e pėrkthen dhe komenton kėtė ajet, thotė: “Asht ajy faqezi qi jetimin e ngratė e ēpor, i ēfryn dhe e dėbon?!”[11]

Islami i kushtoi kujdes tė veēantė njė shtrese tė pėrbuzur e tė nėnēmuar nga shumica e njerėzve nė kohėn e zbritjes sė Kur’anit. Sidomos, me theksim tė veēantė, dalloi dy kategori: jetimin dhe tė varfrin. Ērrėnjosja e kėtyre dukurive negative nga popullata mekase, ishte njė ndėr prioritetet e para, natyrisht, pas besimit nė Allahun xh.sh..

Nėse do t’i vėshtronim gjėrat nga njė kėnd human, do tė pyesnim: A thua ē’faj kishte jetimi i shkretė qė tė pėrbuzej e tė nėnēmohej nga idhujtarėt injorantė mekas?! Ē’faj mund tė kishte njė fėmijė i shkretė qė nuk e ndjeu ngrohtėsinė e gjirit familjar e qė nuk u rrit me pėrkėdhelje prindėrore?! Vallė, si mund tė ketė zemra kaq tė ashpra qė tė mos ndiejnė aspak dhembshuri ndaj jetimit, ndaj kėsaj krijese tė dėlirė e tė pafajshme pėr tė cilėn Vetė Allahu xh.sh. e urdhėron tė Dėrguarin e Tij, e nėpwrmjet tij edhe tėrė ymetin qė tė mos sillemi me ashpėrsi, kur thotė: “Pra, mos e pėrēmo (poshtėro) jetimin!” (Ed-Duha;9).

Kur’ani famėlartė nė shumė vende thėrret pėr pėrkujdesje tė vazhdueshme ndaj jetimit, pėr edukimin e tij dhe furnizimin e tij derisa tė arrijė moshėn e pjekurisė dhe tė jetė i gatshėm tė ballafaqohet me jetėn dhe vėshtirėsitė e saj.

Nėse hyjmė nė kopshtin e fjalėve tė Resulullahut s.a.v.s., do tė gjejmė shumė hadithe tė cilat rekomandojnė tė sillemi butė e me mėshirė ndaj jetimit, tė mos jemi zemėrgurė e tė vrazhdė ndaj tij. Ja se ē’fjalė tė Muhammedit a.s. kanė regjistruar koleksionet e mėdha tė Hadithit:

“Kur qan jetimi (nga ndonjė padrejtėsi qė i ėshtė bėrė), nga vaji i tij (i pėrmallshėm) dridhet Arshi i Mėshiruesit, dhe nė atė moment Allahu i Gjithėmėshirshėm i pyet melaiket: Kush ėshtė ai qė e ka bėrė tė qajė kėtė jetim, babanė e tė cilit e ka mbuluar dheu? Melaiket thonė: O Zoti ynė, vetėm Ti e di kėtė gjė, dhe atėherė Allahu xh.sh. u drejtohet prapė melaikeve: Dėshmoni, o ju engjėjt e Mi, se ai qė e ndal dhe qetėson vajin e kėtij jetimi dhe e bėn tė gėzueshėm, Unė atė njeri do ta kėnaq nė Ditėn e Kiametit (Llogarisė)”.

Ka edhe shumė hadithe tė tjera qė flasin pėr pėrkujdesjen ndaj jetimit dhe pėr shpėrblimin tek Allahu pėr njė gjest tė tillė human e njerėzor si: -“Shtėpia mė e dashur tek Allahu ėshtė ajo shtėpi nė gjirin e sė cilės jetimi ėshtė i respektuar e i fisnikėruar…”, pastaj,

-“Ai qė afron pranė njė jetim dhe pėrkujdeset pėr furnizimin e tij, kjo do tė jetė perde shpėtimtare nga zjarri nė Ditėn e Gjykimit, dhe atij qė i lėmon flokėt jetimit nga dhembshuria pėr tė, pėr ēdo fije flokut tė prekur prej tij, do t’i shėnohet nga njė mirėsi”.[12]

Kurse, sa i pėrket atij qė e keqpėrdor pasurinė e jetimit, atė Allahu xh.sh. e ka kėrcėnuar me ndėshkim tė rreptė nė zjarrin e Xhehennemit, kur nė Kur’an thotė: “Ata qė e hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė skėterrėn e Xhehennemit” (En- Nisa’ė, 10)

Ndoshta dikush mund tė pyesė, pėrse Allahu xh.sh.dhe i Dėrguari i Tij i dhanė kaq rėndėsi ēėshtjes sė jetimit? E vetmja pėrgjigje do tė ishte se pėrkujdesi dhe dhembsuria ndaj jetimit nė zemrat e njerėzve do tė duhej tė zgjonte ndjenjėn e mėshirės dhe tė butėsisė, virtyte kėto qė duhet ta stolisin ēdo besimtar tė devotshėm.

Nė anėn tjetėr, ishte urtėsia e madhe e Allahut xh.sh., i Cili pėrcaktoi qė revelatėn e fundit hyjnore t’ia besonte njė jetimi qė madje as nuk e takoi fare babanė dhe shumė shkurt e ndjeu ngrohtėsinė e kraharorit tė nėnės- Muhammedit a.s., emrin dhe namin e tė cilit e ngriti mbi tėrė njerėzimin.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 00:12   #29
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “El-Maun”-vazhdim

وَلَا يَحُضُّ عَلَى طَعَامِ الْمِسْكِين

3. dhe nuk nxit (tė tjerėt) pėr ta ushqyer tė varfrin.

Ajeti i tretė i kėsaj kaptine fillon me fjalėt pėr trajtimin e keq edhe tė tė mjerit-tė ngratit nga ana e idhujtarėve.

Me termin “miskin” nė gjuhėn arabe nėnkuptohet njeriu i cili nuk posedon as mė tė voglėn gjė, madje konsiderohet njė gradė mė i ulėt se “fekiri”-“i varfri”.

Porosia kuranore nė kėtė ajet ėshtė nxitja pėr t’i dalė nė ndihmė atij qė nuk ka, atij qė ka nevojė pėr ta ngjallur shpirtin me njė kafshatė buke, sepse ai qė refuzon tė bėjė njė gjė tė tillė, ai vėrtet sė pari nuk ka iman mė zemėr. I tilli ėshtė mohues, nė kėtė rast jo vetėm i Zotit, por mohues dhe mosmirėnjohės ndaj tė mirave tė shumta qė Allahu ia dha nė posedim atij.

Mu duke u nisur nga kėto parime tė larta e fisnike Allahu xh.sh. e porosit dhe e urdhėron tė Dėrguarin e Tij: “As lypėsin mos e pėrzėr!”, (Ed-Duha, 10), sepse kujdesi ndaj tė varfėrve simbolizon tėrėsinė e moralit njerėzor, moral me tė cilin Allahu xh.sh. e pajisi Muhammedin a.s., qė tė ishte shembull dhe ideal pėr mbarė njerėzimin.

Pasuria qė posedon njeriu nė kėtė botė, ėshtė thjesht njė mundėsi qė Allahu ia ka dhėnė atij dhe njė amanet afatshkurtėr. Madje i Lartmadhėrishmi e ka mėsuar njeriun-besimtarin se si dhe ku duhet ta shpenzojė kėtė pasuri. A nuk thotė Allahu xh.sh. “Dhe jepnu (atyre qė kanė nevojė) nga pasuria qė ju ka dhėnė Allahu juve” (En-Nur, 33).

Mu pėr kėtė arsye Allahu xh.sh. e ka bėrė obligim zekatin, i cili ėshtė detyrim bazė nė Islam, madje edhe prej vetė kushteve tė Islamit, sepse nga pėrqindja e zekatit, pėrfitojnė tė gjithė; tė varfrit, tė mjerėt, udhėtarėt, tė zėnėt rob, dhe shteti islam pėr tė mirėn e pėrgjithshme.

Ja se si i pėrshkruan Allahu xh.sh. besimtarėt e devotshėm me fjalėt: “Tė cilėt janė tė rregullt nė faljen e namazit tė tyre, dhe ata qė nga pasuria e vet kanė ndarė njė pjesė tė caktuar pėr lypėsin dhe pėr nevojtarin qė nuk lyp” (El-Mearixh, 23-25)

Besimtari i vėrtetė duhet tė dijė tė ēmojė vlerėn e dhuntive tė Allahut, dhe ta falėnderojė Atė pa ndėrprerė, sepse nėse jemi mirėnjohės, Allahu edhe mė do tė na i shtojė tė mirat e Tij. A nuk thotė i Lartmadhėrishmi: “Nėse jeni falėnderues, do t’jua shtoj edhe mė tė mirat” (Ibrahim; 7) Por, qė tė arrihet nė kėtė shkallė tė devotshmėrisė, na mėson mė sė miri ky ajet kuranor: “Kurrė nuk do ta arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė Xhennet), derisa tė mos jepni mė tė dashurėn e pasurisė suaj”. (Ali Imran, 92)

Pėrkundrazi, nėse ne bėhemi dorėshtrėnguar, tė ashpėr dhe dėbojmė ēdo nevojtar, qė vėrtet e ka gjendjen tė vėshtirė, atėherė kemi merituar ndėshkimin e Allahut nė botėn tjetėr.

Ja se ēfarė dėnimi i pret njerėzit e tillė nė Ahiret, do tė thotė ata qė nuk ushqejnė tė varfrit:

“(U thuhet kujdestarėve tė Xhehennemit): Kapeni atė, vėrini prangat!, pastaj atė futeni nė Xhehennem, mandej lidheni me njė zinxhir tė gjatė shtatėdhjetė kutė, sepse ai nuk ishte prej atyre qė besuan Allahun e Madhėruar, dhe nuk nxiste pėr t’i ushqyer tė varfrit”. (El Hakkah, 30-34)



فَوَيْلٌ لِلْمُصَلِّين َ(4) الَّذِينَ هُمْ عَنْ صَلَاتِهِمْ سَاهُونَ (5) الَّذِينَ هُمْ يُرَاءُونَ

4. Pra, mjerė pėr ata falės,

5. tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre,

6. e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės),

Tash jemi nė pjesėn e dytė tė kaptinės “El-Maun”, e cila ėshtė zbritje medinase, ashtu siē theksuam nė fillim, sepse nė kėto ajete shtrohet ēėshtja e munafikėve, dyfytyrėshve, tė cilėt nuk ishin tė njohur dhe as qė ekzistonin nė periudhėn mekase.

Pas shpėrnguljes sė Muhammedit a.s., nuk ishin tė gjithė nga medinasit qė e mirėpritėn ardhjen e tij nė Medinė, por, meqenėse shumica ishin qė vėrtet e dėshiruan ardhjen e Resulullahut, edhe kjo pakicė u detyrua, tė paktėn formalisht, sa pėr sy e faqe, t’i bashkohej shumicės. Kėta nė tė vėrtetė ishin pabesimtarė, tė cilėt nė zemrat e tyre fshihnin kufrin, kurse me gojėt e tyre shprehnin Imanin. Kjo punė e tyre natyrisht qė nuk mund tė kalonte pa u vėrejtur nga Resulullahu, tė cilin e lajmėronte Allahu xh.sh. pėr lėvizjet dhe fjalėt e tyre. Madje, pėr ta ka zbritur edhe njė kaptinė e tėrė, e quajtur “El Munafikun”, nė tė cilėn janė denoncuar tė gjitha veprimet e tyre tė shėmtuara. Nė krye tė tyre ishte kush tjetėr pos munafikut Abdullah ibn Selul, i cili pėr asnjė moment nuk pushoi sė agjituari fshehtas kundėr Resulullahut s.a.v.s.. Ai me disa nga bashkėmendimtarėt e tij u tėrhoq nga lufta e Uhudit, pastaj nga lufta e Tebukut dhe gjithnjė bėnte intriga e komplote nė bashkėpunim me hebrenjtė e Medinės.

Sipas dijetarėve mendjendritur islamė, munafikėt janė shumė mė tė rrezikshėm e mė tė dėmshėm se pabesimtarėt, sepse me pabesimtarėt tė paktėn e di se me kė ke punė, kurse munafikėt mund tė jenė pjesėtarė tė Islamit formalisht e fshehurazi tė bėjnė intriga e komplote kundėr interesave tė shoqėrisė islame. Dhe mu pėr kėtė arsye, Allahu xh. sh. tė tillėt i ka kėrcėnuar me ndėshkim tė pėrhershėnm nė zjarrin e Xhehennemit, kur thotė: “S’ka dyshim, munafikėt (hipokritėt) do tė jenė nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund) tė zjarrit”. (En-Nisaė, 145). Do tė thotė, hipokritėt do tė jenė nė shkallė mė tė ulėt se pabesimtarėt nė skėterrat e Xhehennemit, pėr shkak tė hipokrizisė sė tyre.

Ajeti nė fjalė : “Pra, mjerė pėr ata falės”, nė dėfton pėr gjendjen e munafikėve, tė cilėt kur falen, shtiren dhe falen vetėm formalisht. Kėtė e bėjnė vetėm pėr tė mos u dalluar dhe diktuar nga tė tjerėt. Kėta janė tė pavėmendshėm dhe tė shkujdesur pėr namazet e tyre; kur janė vetėm nuk e falin atė, ndėrsa, kur janė nė shoqėri tė muslimanėve, u bashkohen atyre, ani pse pa dėshirė dhe duke u tėrhequr zvarrė nga pėrtesa.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-03-07, 00:16   #30
valiii
 
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
valiii e ka pezulluar reputacionin
Gabim Komentimi i kaptinės – “El-Maun”-perfundim

الَّذِينَ هُمْ عَنْ صَلَاتِهِمْ سَاهُونَ
5. tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre”

Pėr kėtė ajet, Ibn Abbasi kanė thėnė: Falėnderimi i qoftė Allahut i Cili ka thėnė “janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre” e nuk ka thėnė “…nė namazin e tyre”, sepse habitja, apo tretja nė mendime gjatė namazit ėshtė diēka e pashmangshme pėr ēdo njeri, por kėtu fjala ėshtė pėr namazin e munafikut, tė cilin ai nuk e fal me kohė, dhe madje e lė krejt nėse nuk e ka dikė pranė qė ta shohė, e kjo shfaqet sheshazi nė ajetin vijues:



الَّذِينَ هُمْ يُرَاءُونَ
6. e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės),”

Kėtu Allahu xh.sh. na bėn me dije se tė tillėt, edhe kur falen, kėtė e bėjnė vetėm nė sytė e botės, ndėrsa nė brendi nuk e pėrjetojnė njė gjė tė tillė.

Ibn Abbasi citohet tė ketė thėnė: “Kėta falės qė nuk u kushtojnė kujdes namazeve tė tyre qė t’i falin me kohė, duke harruar, janė munafikėt qė e lėnė namazin kur janė vetėm, ndėrsa e falin kur janė nė shoqėri tė ndonjė muslimani. Ata, edhe nėse e falin atė namaz, nuk shpresojnė ndonjė shpėrblim pėr atė namaz, kurse nėse e lėnė, nuk mėrziten aspak nėse do tė dėnohen”.

Kėta pėrpiqen tė mashtrojnė me kėtė veprim Allahun xh.sh. dhe njerėzit pėrreth, por Allahu ua zbulon dredhitė dhe qėllimet e tyre tė vėrteta, kur pėr ta thotė:

“Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė Allahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por Allahu mbizotėron dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm shtiren para syve tė njerėzve dhe fare pak e pėrmendin Allahun” (En-Nisa’ė, 142)

Shtirja – “Rri’aja”, ėshtė tė vepruarit e njė veprimi sa pėr sy e faqe para njerėzve, kurse Allahu e don vetėm atė veprim me tė cilin synohet kėnaqėsia e Tij nė atė qė ka urdhėruar e jo nė atė qė ka ndaluar.[13]

S’ka dyshim qė njė prej rrugėve tė pėrfitimit tė kėnaqėsisė sė Krijuesit ėshtė tė dalurit nė ndihmė jetimėve, tė varfėrve dhe pėrmbushja e ndonjė prej nevojave tė tyre elementare. Pėr kėtė arsye ai qė urren dhe pėrēmon jetimin e tė varfrin dhe ėshtė dorėshtrėnguar, Allahu xh.sh. atė e ka radhitur nė radhėt e pėrgėnjeshtruesve tė llogarisė sė Ahiretit. Ata me kėtė gjest tė tyre tė ulėt, vėrtet merituan hidhėrimin e Krijuesit. Tė tillėt u falėn apo nuk u falėn, namazi i tyre nuk u bėn kurrfarė dobie, dhe pėrfundimisht nuk i nxjerr dot nga radhėt e mohuesve tė llogarisė sė Ahiretit. Kėta njerėz dyfytyrėsh, po tė besonin sinqerisht llogarinė, do ta kuptonin se namazi i tyre ėshtė pėrulje ndaj Atij qė i krijoi, tė Cilit nuk lejohet t’i pėrshkruhet shok-rival nė madhėrinė e Tij, dhe i Cili pėrcaktoi qė tė pasurit dhe tė fuqishmit duhet tė jenė tė mėshirshėm dhe tė drejtė ndaj tė dobtėve e tė pafuqishmėve. Pra, ai, qė namazi i tij nuk ia pėrkujton kėto parime sublime tė kodeksit njerėzor, konsiderohet gėnjeshtar, mohues dhe munafik, prandaj edhe pason kėrcėnimi hyjnor ndaj kėtyre hipokritėve tė shėmtuar: “Pra, mjerė pėr ata falės, tė cilėt janė tė shkujdesur (tė harrueshėm), pėr namazin e tyre, e qė shtiren (sa pėr sy e faqe para botės)”. [14]

Dhe nė fund, Allahu xh.sh. nė Kur’an i krahason pėr nga ndėshkimi munafikėt me pabesimtarėt, kur thotė: “Allahu do t’i tubojė hipokritėt dhe pabesimtarėt qė tė gjithė nė Xhehennem” (En-Nisa’ė, 140).



وَيَمْنَعُونَ الْمَاعُون
7. dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua, as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

Cilėsitė e ndyta tė hipokritėve, qė janė padyshim kategoria mė e ndyrė dhe mė e urrejtur e njerėzve, Allahu xh.sh. nė kėtė kaptinė i pėrmbledh me fjalėt: “dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua, as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

Kjo do tė thotė se nė zemrat e tyre nuk zė vend Imani, se nė zemrat e tyre nuk ka vend as pėr mėshirė, as ndihmė pėr tė varfrin e as pėr jetimin, madje as pėr fqinjin mė tė afėrt, i cili mbase ndonjėherė mund tė ketė nevojė pėr tė huazuar ndonjė prej gjėrave elementare.

Fjala “El Maun” nė fund tė kėsaj kaptine, sipas Ebu Bekrit, Aliut, Ibn Abbasit, Ibn Umerit, Hasanit, Seid bin Xhubejrit, Ikrimes, Dahhakut dhe Katades, nėnkupton zekatin, sepse Allahu xh.sh. e ka pėrmendur atė pas pėrmendjes sė namazit tė munafikėve.[15]

Kurse sipas shumicės dėrrmuese tė komentatorėve, kjo fjalė ka pėr qėllim ndihmesėn, ēdo zgjatje dore sė ndihmės pėr atė qė kėrkon diēka nga ti. Kėto gjėra elementare mund tė jenė siē kemi theksuar: sita pėr miell, gjilpėra, penjtė, mjete tė lėvrimit, sėpata, shati apo dhėnia e ujit, kripa ose zjarri. Pėr kėto tri elemente tė fundit kemi edhe njė hadith nga Resulullahu s.a.v.s, tė cilin e transmeton Aisheja r.a., e cila thotė: “E pyeta tė Dėrguarin e Allahut: Ēka nuk bėn tė mos japim nėse dikush prej fqinjėve kėrkon ndihmė? Ai m’u pėrgjigj: Oj Aishe. Ai qė i jep dikujt zjarrin, ėshtė sikur tė kishte dhėnė sadaka tėrė atė qė ėshtė zier (pjekur) me atė zjarr, kush i jep kripėn, ėshtė njėsoj sikur tė kishte dhėnė sadaka tėrė atė qė ėshtė kriposur me tė, dhe kush i jep ujin nėse ndihet mungesa e tij, ėshtė sikur tė kishte ngjallur (shpėtuar) njė njeri e kush ngjall (shpėton) njė njeri, ėshtė sikur tė kishte ngjallur (shpėtuar) tėrė njerėzimin”

Ja pra se ēfarė ka porositur i Dėrguari i Allahut nė lidhje me ndihmėn reciproke, nė mėnyrė qė zemrat e njerėzve tė mos vdesin nga koprracia, sepse ēdo kujt, nė ndonjė moment tė caktuar gjatė jetės, do t’i nevojitet ndihma e tjetrit, pa marrė parasysh dallimet dhe divergjencat klasore.

Transmeton Nesaiu dhe tė tjerė nga Abdullah ibn Mes’udi tė ketė thėnė: “Ēdo mirėsi e bėrė konsiderohet sadaka, kurse nė kohėn e Resulullahut s.a.v.s. me “fjalėn “el-maun” nėnkuptonim huazimin e kovės pėr nxjerrien e ujit.”[16]

Ajeti: “dhe nuk japin ndihmė rasti (apo hua as gjėrat mė tė nevojshme jetėsore)!”

flet qartė pėr koprracinė e munafikėve, tė cilėt nuk janė nė gjendje t’u ofrojnė njerėzve as shėrbimet mė tė vogla. Kėtė e bėjnė, sepse nė zemrat e tyre ka humbur arsyeja dhe ata nuk dinė se ē’ėshtė kėnaqėsia e besimit, i cili i afron njerėzit dhe zemrat e tyre. Nė lidhje me kėtė Muhammedi a.s. thotė: “Asnjėherė nuk mund tė bashkohen nė trupin e njeriut pluhuri i ngritur nga luftimi nė rrugėn e Allahut me tymin e zjarrit tė Xhehennemit, ashtu siē nuk mund tė bashkohen kurrė nė njė zemėr koprracia dhe Imani”.

Sidoqoftė, Allahu xh.sh. mė sė miri e di qėllimin e kėtij ajeti



Porosia e kėsaj sureje:

- Dita e Gjykimit dhe e Llogarisė ėshtė e pashmangshme, dhe njė realitet qė do tė ndodhė, sepse ėshtė njė prej kushteve bazė tė Imanit-besimit.

- Ai qė nuk beson nė ndodhinė e kėsaj dite, ėshtė pabesimtar - i dalė nga feja islame

- Kėrcėnim i hapur hyjnor ndaj atyre qė pėrbuzin jetimin dhe tė varfrin, sepse Islami shumė qartė pėrcaktoi tė drejtat e tyre nė Sheriatin e pastėr . Duke u nisur nga kėto premisa mund tė konkludojmė se: Islami ishte dhe mbeti sistem i pėrkryer i jetės praktike tė njeriut nė tė gjitha aspektet, sistem i cili ofron bindshėm koncept tė pazėvendėsueshėm mbarėnjerėzor.

- Islami nė qenėsinė e tij ėshtė aq autentik dhe aq thellė i rrėnjosur nė shpirtin njerėzor, saqė tė gjitha tentimet pėr zhvleftėsimin e tij janė tė gjykuara tė dėshtojnė. I vetmi Islami ėshtė nė gjendje qė njerėzimit t’i ofrojė sistemin e pėrkryer qė tė harmonizojė dhe tė rregullojė veprimet e tij drejt progresit material dhe pretendimeve tė tij shpirtėrore.

- Njėra ndėr porositė mė domethėnėse tė kėsaj sureje ėshtė se nėpėrmjet ajeteve tė saj thirren tė gjithė njerėzit pėr mirėsi, pėr vlera tė pėrgjithshme tė moralit dhe pėr luftė kundėr ēdo tė keqeje e deviijimi. Qėllimi final i kėsaj porosie ėshtė ērrėnjosja e veseve tė kėqija nga njė shoqėri dhe edukimi i shpirtit me vlera tė larta tė moralit. Ata qė i pėrgjigjen kėsaj thirrjeje, janė tė shpėtuar, kurse ata qė refuzojnė, do tė jenė tė mjerė dhe tė larguar nga mėshira e Allahut xh.sh..

- Kėrcėnim i hapėt pėr dyfytyrėshit, tė cilėt nuk u kushtojnė vėmendje namazeve tė tyre pėr t’i falur nė kohėn e caktuar, tė cilėt edhe nėse falen, ata vetėm shtiren se janė duke u falur,

- Mosdhėnia qoftė edhe si hua apo ndihmė rasti e disa gjėrave mė tė nevojshme kur dikush i kėrkon prej dikujt, ėshtė cilėsi e hipokritit. Ne kur analizojmė fjalėt e Resulullahut s.a.v.s. se: “Ai qė nuk interesohet pėr ēėshtjet e muslimanėve (por qėndron indiferent), nuk ėshtė nga radhėt e muslimanėve”, shohim se mosdalja nė ndihmė dikujt qė tė kėrkon diēka, ėshtė edhe mė e rėndė se mosinteresimi pėr ēėshtjet e muslimanėve, kudo qofshin ata.

- Feja Islame nuk njeh as nuk pranon besim formal, i cili nuk shoqėrohet edhe me vepra konkrete e tė sinqerta[17], dhe mu pėr kėtė arsye, munafikėt do tė jenė pėrgjithmonė nė zjarr tė Xhehennemit.

- Pabesimtarėt janė cilėsuar nė kėtė sure me kėto cilėsi:

1. Nuk besojnė nė ringjalljen dhe nė shpėrblimin a ndėshkimin e botės tjetėr

2. Janė tė vrazhdė nė sjellje ndaj jetimit

3. Janė koprracė dhe tė pamėshirshėm ndaj lypėsit-tė varfrit,

kurse munafikėt janė cilėsuar me kėto cilėsi:

1. E lėnė namazin dhe janė tė pavėmendshėm qė atė ta falin nė kohėn e caktuar

2. Kur falen, vetėm shtiren dhe me namazin e tyre nuk synojnė kėnaqėsinė e Allahut

3. Nuk japin zekatin e as qė ofrojnė ndonjė ndihmė, qoftė edhe si hua, kur dikush kėrkon diēka prej tyre.

Qė tė dy grupet e lartpėrmendura, janė kėrcėnuar nga Allahu me dėnim tė ashpėr dhe shkatėrrim nė botėn tjetėr.[18]





--------------------------------------------------------------------------------

[1] Muhammed Esh-Shevkani “Fet’hul Kadir”, vėl V, fq. 505

[2] Po aty, fq. 505

[3] Shih: Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 419

[4] Shih: Sejjid Kutb “Fi Dhilali-l-Kur’an” , vėll VI, fq. 3984

[5] Ebu Bekr el Xhezairi “Ejseru-t-Tefasir”, vėll. V, fq, 620

[6] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 419

[7] El Vahidi en-Nisaburi “Esbabu-n-Nuzul”, fq. 260

[8] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 419

[9] Xhelaluddin es Sujuti “Tertib suveril Kur’an”, fq. 168, Bejrut 1986

[10] Dr. Shevki Dajf, “Suretu-rr-Rrahman ve suver kisar”, fq. 362, Kajro 1995, botimi i II-tė

[11] Hfz. Ali Korēa “Tefsiri i Surei Maunit (e mirėsise)” – revista “Zani i Naltė”, Nr. 5, viti 1924

[12] Dr. Shevki Dajf, “Suretu-rr-Rrahman ve suver kisar”, fq. 357-358, Kajro 1995, botimi i II-tė

[13] Muhammed Mutevel-li Sha’ravi “Tefsir Suretul Maun, El-Kevther dhe El-Kafirun”, fq. 8-9, Kajro 1980.

[14] Muhammed Abduhu, “Tefsir Kur’anil Kerim-xhuz’u Amme”, fq. 187-188, Bejrut-Kajro, 1989

[15] Fahrudin Rraziu “Et-Tefsirul Kebir”, vėll.32, fq. 115, Bejrut 1985

[16] Dr. Vehbete ez-Zuhajli, “Et-Tefsirul Munir” vėll.30, fq. 424

[17] Muhammed el Gazali “Nahve tefsirin mevduijjin li suveril Kur’anil Kerim”, fq. 543, Kajro-Bejrut, 2000

[18] Muhammed Ali Sabuni “Safvetu-t-tefasir”: vėll. 20, fq. 608


valiii Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 22:40.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.