Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
Emri
Fjalėkalimi
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 13-11-12, 23:15   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Inteligjenca e universit

A mund tė jete raca njerėzore raca mė inteligjente nė univers?


Planetėt mund tė jenė vetėm njė pjesė e vogėl (e pallogaritshme) e universit, falė madhėsisė sė tyre, por ekzistojnė aq shumė prej tyre, ku shanset e jetės shtohen shumė mė tepėr. Universi, tashmė pėrshkon periudhėn mė tė mirė tė tij, pėrsa i pėrket favorizimit tė krijimin yjeve –por duket se akoma nuk ka arritur kulmi i fazės sė krijimit tė planetėve.



Jeta inteligjente mund tė ndodhet nė njė stad shumė mė fillestar, tė universit qė ne shikojmė.

Thuajse 200 miliardė galaktikat e tij (universit), tregojnė njė dinamik tė fuqishme pėr tė vazhduar mė tej ekzistencėn e tij pėr qindra e mijėra miliardė vjet, e pse jo shumė mė tepėr.
“Meqenėse planetėt dhe jeta janė shumė tė rinj nė universin tonė”, thotė shkencėtari dhe astronomi Dimitar Sasseloc i Univeristetit tė Harvard, nė librin e tij “The life of the Super-Earths”, duke vijuar me tej se: “Qenia njerėzore, nuk vonoi tė vinte nė epiqendėr. Madje fare mirė, mund tė jemi ndėr civilizimet mė inteligjente tė universit”.

Kjo mund tė shpjegojė se pse ne nuk shikojmė asnjė fakt tė “Tyre” dhe mund tė duhet dhe shumė kohė akoma qė tė shpjegohet e famshmja dhe paradoksalja “Fermi”, e cila pyet se nėse ekziston jetė inteligjente e pėrparuar nė Univers, ku ndodhet ajo dhe pse nuk shfaqet?
Pse nuk kemi zbuluar qoftė dhe njė tė dhėnė bindėse pėr ekzistencėn e tyre?

Historia e universit, sipas Sasselov dhe studimit tė tij tė ri “The life of Super-Earths”, ngjason dhe pohon kėtė: Shumė breza yjesh, krijojnė mjaftė hekur, oksigjen, silic, karbon si edhe tė gjithė elementėt e tjerė, nga hidrogjenit deri tek heliumi origjinal pėr rreth 13 miliardė vjet, pėr tė qenė nė gjendje tė formojnė sa Tokėn ku ne jetojmė e banojmė, po aq dhe jashtė planetėt tė tjerė qė misioni Keppler mundi t’i zbuloi kohėt e fundit.

Mjedise tė qėndrueshme nė galaktika tė cilat ishin pasuruar mjaftueshėm me element qiellorė pėr tė pasur planet, ekzistonin vetėm 9-miliardė vjet mė parė, ndėrsa planetė shkėmborė siē, Toka dhe planetė super-Gaia kozmos, rreth 7-8 miliardė vjet mė parė. Kėshtu, jeta duhej tė priste deri nė atė moment, e jo mė shumė mė vonė, qė tė fillonte tė shfaqej nė gjithė universin.

Midis 7 deri nė 9-tė, miliardė vjet mė parė, ishin tė disponueshėm shumė element tė rėndė, tė cilėt mė pas morėn pjesė nė formulėn e komplikuar kimike e biologjike qė kėrkohet pėr krijimin e jetės dhe kėshtu u krijuan sė bashku me Tokėn dhe planetė tė tjerė, njėkohėsisht me ambientet e qėndrueshme qė kėrkohen pėr kompozimet kimike.

Enrico Fermi pretendojė se, duke patur parasysh moshėn e Universit dhe falė numrit tė madh tė yjeve dhe sistemeve planetare, si dhe tmerrėsisht distancės dhe kohės sė shkurtėr, nė krahasim me atė tė universit, qė ju desh njerėzve (qenies njerėzore) pėr tė zhvilluar teknologjitė e tyre, kėshtu, si rezultat i kėsaj, civilizimet e tjera nė galaktikėn tonė, do tė mund tė kishin njė pėrparėsi tė ndjeshme, nė krahasim me qenien njerėzore dhe mund tė jenė shumė herė mė tė zhvilluar si nga ana e teknologjisė po ashtu dhe nga ana e inteligjencės.

Dimitar Sasselov arriti nė pėrfundimin se pretendimi statik nė Paradoksalen e Fermi: “Vlen vetėm nėse afati kohorė pėr shfaqjen e jetės ėshtė shumė mė i vogėl se mosha e universit, por nuk ėshtė dhe aq saqė tė dy kohėt sė bashku (tė universit dhe tė lindjes se jetės) tė jenė tė krahasueshėm. E ardhmja e jetės nė Univers, ngjanė e shkėlqyer”, shtoi Sasselov.

Planetėt mund tė jenė vetėm njė pjesė e vogėl (e pallogaritshme) e universit, falė madhėsisė sė tyre, por ekzistojnė aq shumė prej tyre, ku shanset e jetės shtohen shumė mė tepėr. Universi, tashmė pėrshkon periudhėn mė tė mirė tė tij, pėrsa i pėrket favorizimit tė krijimin yjeve –por duket se akoma nuk ka arritur kulmi i fazės sė krijimit tė planetėve. Nė Univers, ekzistojnė shumė herė mė tepėr yje dhe planetė sesa kokrrat e rėrės qė gjenden nė Tokė dhe sigurisht qė ka njė numėr tė barabartė planetėsh.

Nga llogaritjet e bėra, 200 miliardė yje nė galaktikėn tonė dhe 90% e tyre janė shumė tė vegjėl dhe njėkohėsisht shumė tė mėdhenj qė tė kenė planetė, yje dhe satelitė nė orbitėn e tyre. Vetėm 10% prej kėtyre yjeve u krijuan me elementė shumė tė rėndė qė tė kenė plantė nė orbitėn e tyre siē ėshtė Toka, me 2% tė tyre –rreth 100 milionė supre-Gaia dhe Gaia- tė ndodhen brenda orbitės sė banueshme tė brezit tė yllit tonė.

Por, mbetet tė theksojmė dhe t’i pėrgjigjemi dilemės, nėse njė planet tjetėr atje jashtė nė galaktikėn tonė (si dhe nė miliardat e galaktikave tė tjera) ėshtė vetėm njė milionė vjet mė i madh se Toka jonė, sa mė tė zhvilluar dhe ēfarė teknologjie inteligjente ata mund tė kenė?

Siē edhe shkroi Arthur Clarke, ēfarė do lloj teknologjie jashtėtokėsore do duhet tė dallohet nga magjia.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 27-12-12, 20:31   #2
turisti
nė sokaqet misterioze....
 
Avatari i turisti
 
Anėtarėsuar: 25-07-04
Vendndodhja: Mahalla e azganave p/n
Postime: 47,343
turisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Inteligjenca e universit

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool Shiko postimin
A mund tė jete raca njerėzore raca mė inteligjente nė univers?


Planetėt mund tė jenė vetėm njė pjesė e vogėl (e pallogaritshme) e universit, falė madhėsisė sė tyre, por ekzistojnė aq shumė prej tyre, ku shanset e jetės shtohen shumė mė tepėr. Universi, tashmė pėrshkon periudhėn mė tė mirė tė tij, pėrsa i pėrket favorizimit tė krijimin yjeve –por duket se akoma nuk ka arritur kulmi i fazės sė krijimit tė planetėve.



Jeta inteligjente mund tė ndodhet nė njė stad shumė mė fillestar, tė universit qė ne shikojmė.

Thuajse 200 miliardė galaktikat e tij (universit), tregojnė njė dinamik tė fuqishme pėr tė vazhduar mė tej ekzistencėn e tij pėr qindra e mijėra miliardė vjet, e pse jo shumė mė tepėr.
“Meqenėse planetėt dhe jeta janė shumė tė rinj nė universin tonė”, thotė shkencėtari dhe astronomi Dimitar Sasseloc i Univeristetit tė Harvard, nė librin e tij “The life of the Super-Earths”, duke vijuar me tej se: “Qenia njerėzore, nuk vonoi tė vinte nė epiqendėr. Madje fare mirė, mund tė jemi ndėr civilizimet mė inteligjente tė universit”.

Kjo mund tė shpjegojė se pse ne nuk shikojmė asnjė fakt tė “Tyre” dhe mund tė duhet dhe shumė kohė akoma qė tė shpjegohet e famshmja dhe paradoksalja “Fermi”, e cila pyet se nėse ekziston jetė inteligjente e pėrparuar nė Univers, ku ndodhet ajo dhe pse nuk shfaqet?
Pse nuk kemi zbuluar qoftė dhe njė tė dhėnė bindėse pėr ekzistencėn e tyre?

Historia e universit, sipas Sasselov dhe studimit tė tij tė ri “The life of Super-Earths”, ngjason dhe pohon kėtė: Shumė breza yjesh, krijojnė mjaftė hekur, oksigjen, silic, karbon si edhe tė gjithė elementėt e tjerė, nga hidrogjenit deri tek heliumi origjinal pėr rreth 13 miliardė vjet, pėr tė qenė nė gjendje tė formojnė sa Tokėn ku ne jetojmė e banojmė, po aq dhe jashtė planetėt tė tjerė qė misioni Keppler mundi t’i zbuloi kohėt e fundit.

Mjedise tė qėndrueshme nė galaktika tė cilat ishin pasuruar mjaftueshėm me element qiellorė pėr tė pasur planet, ekzistonin vetėm 9-miliardė vjet mė parė, ndėrsa planetė shkėmborė siē, Toka dhe planetė super-Gaia kozmos, rreth 7-8 miliardė vjet mė parė. Kėshtu, jeta duhej tė priste deri nė atė moment, e jo mė shumė mė vonė, qė tė fillonte tė shfaqej nė gjithė universin.

Midis 7 deri nė 9-tė, miliardė vjet mė parė, ishin tė disponueshėm shumė element tė rėndė, tė cilėt mė pas morėn pjesė nė formulėn e komplikuar kimike e biologjike qė kėrkohet pėr krijimin e jetės dhe kėshtu u krijuan sė bashku me Tokėn dhe planetė tė tjerė, njėkohėsisht me ambientet e qėndrueshme qė kėrkohen pėr kompozimet kimike.

Enrico Fermi pretendojė se, duke patur parasysh moshėn e Universit dhe falė numrit tė madh tė yjeve dhe sistemeve planetare, si dhe tmerrėsisht distancės dhe kohės sė shkurtėr, nė krahasim me atė tė universit, qė ju desh njerėzve (qenies njerėzore) pėr tė zhvilluar teknologjitė e tyre, kėshtu, si rezultat i kėsaj, civilizimet e tjera nė galaktikėn tonė, do tė mund tė kishin njė pėrparėsi tė ndjeshme, nė krahasim me qenien njerėzore dhe mund tė jenė shumė herė mė tė zhvilluar si nga ana e teknologjisė po ashtu dhe nga ana e inteligjencės.

Dimitar Sasselov arriti nė pėrfundimin se pretendimi statik nė Paradoksalen e Fermi: “Vlen vetėm nėse afati kohorė pėr shfaqjen e jetės ėshtė shumė mė i vogėl se mosha e universit, por nuk ėshtė dhe aq saqė tė dy kohėt sė bashku (tė universit dhe tė lindjes se jetės) tė jenė tė krahasueshėm. E ardhmja e jetės nė Univers, ngjanė e shkėlqyer”, shtoi Sasselov.

Planetėt mund tė jenė vetėm njė pjesė e vogėl (e pallogaritshme) e universit, falė madhėsisė sė tyre, por ekzistojnė aq shumė prej tyre, ku shanset e jetės shtohen shumė mė tepėr. Universi, tashmė pėrshkon periudhėn mė tė mirė tė tij, pėrsa i pėrket favorizimit tė krijimin yjeve –por duket se akoma nuk ka arritur kulmi i fazės sė krijimit tė planetėve. Nė Univers, ekzistojnė shumė herė mė tepėr yje dhe planetė sesa kokrrat e rėrės qė gjenden nė Tokė dhe sigurisht qė ka njė numėr tė barabartė planetėsh.

Nga llogaritjet e bėra, 200 miliardė yje nė galaktikėn tonė dhe 90% e tyre janė shumė tė vegjėl dhe njėkohėsisht shumė tė mėdhenj qė tė kenė planetė, yje dhe satelitė nė orbitėn e tyre. Vetėm 10% prej kėtyre yjeve u krijuan me elementė shumė tė rėndė qė tė kenė plantė nė orbitėn e tyre siē ėshtė Toka, me 2% tė tyre –rreth 100 milionė supre-Gaia dhe Gaia- tė ndodhen brenda orbitės sė banueshme tė brezit tė yllit tonė.

Por, mbetet tė theksojmė dhe t’i pėrgjigjemi dilemės, nėse njė planet tjetėr atje jashtė nė galaktikėn tonė (si dhe nė miliardat e galaktikave tė tjera) ėshtė vetėm njė milionė vjet mė i madh se Toka jonė, sa mė tė zhvilluar dhe ēfarė teknologjie inteligjente ata mund tė kenė?

Siē edhe shkroi Arthur Clarke, ēfarė do lloj teknologjie jashtėtokėsore do duhet tė dallohet nga magjia.

Sa i perket inteligjences,aty gati se ne fund duhet te jemi ne gjithesi ( perafersisht),a sa i perket Magjise,hmmmmmmm ndoshta teknologjia e atyre per neve eshte MAGJI,e magjia e jone per ato eshte " teknologji ''.........
__________________
Ēdo gjė ėshtė e kalueshme,a mė i kalueshmi ėshtė njeri.
turisti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-03-13, 17:29   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Inteligjenca e universit

A ėshtė vallė jeta, megjithatė, e mjerė?


Kjo krejt varet prej teje. Jeta vetvetiu ėshtė pėlhurė e pastėr: ajo bėhet ajo qė ti pikturon nė tė. Ti mund tė pikturosh mjerimin, por mund tė pikturosh edhe lumturinė.

Kjo liri ėshtė fama jote.

Ti mund ta pėrdorėsh kėtė liri nė mėnyrėn qė jetės tėnde t’ia sjell ferrin, e po ashtu edhe nė mėnyrėn qė mund t’ia sjellė bukurinė: mirėqenien, fatbardhėsinė dhe diē parajsore. Krejt kjo varet nga ti. Njeriu e posedon tėrė lirinė. Pėr kėtė ka shumė agoni, se njerėzit janė marroqė dhe nuk dinė se ēka duhet pikturuar nė pėlhurė.

Ēdo gjė ėshtė nė ty: kjo ėshtė fama e njeriut. Kjo ėshtė njėherit edhe dhurata mė e madhe qė Zoti mund tė na ofrojė. Asnjė shtaze nuk i ėshtė dhėnė tė jetė e lirė, asaj veē qė mė parė i ėshtė dhėnė programi i gjallimit. Tė gjitha shtazėt janė tė programuara, pos njeriut. Qenit i ėshtė dhėnė qė tė jetė qen, dhe pėrgjithmonė qen, asgjė tjetėr s’ėshtė e mundshme - aty nuk ka liri. Ai ėshtė i programuar, krejt ėshtė e ndėrtuar. Skica detaje ėshtė aty, ai vetėm e pėrcjell atė skicė: ai ėshtė vetėm qen. S’ka kurrfarė zgjidhje, kurrfarė alternative pėr tė. Ai ėshtė vetėm njė esencė absolute e fiksuar.
Pėrpos njeriut ēdo gjė ėshtė e programuar. Trėndafili duhet tė jetė trėndafil, lotosi duhet tė jetė lotos, zogu do tė ketė krahė, shtaza do tė ec katėrkėmbshazi.

Njeriu ėshtė skajshmėrish i lirė. Nė kėtė ėshtė bukuria e njeriut, fama e tij. Liria ėshtė dhuratė e pamatshme e Zotit. Ti ke mbetur i paprogramuar, ti se posedon skicėn detaje. Ti duhet ta ndėrtosh veten, duhet tė jesh vet kreator i vetvetes. Prandaj, ēdo gjė varet nga nga ti: mund tė bėhesh Budė, Bahaudin, por mund tė bėhesh edhe Adolf Hitler, Benito Musolin. Ti mund tė bėhesh vrasės apo meditant.
Ti mund t’i lejosh vetes tė bėhesh njė lulėzim i mrekullueshėm i vetėdijes, por mund tė bėhesh edhe robot. Por, mbaje nė mend, ti e mban pėrgjegjėsinė - vetėm ti, dhe askush tjetėr.

Optimist ėshtė njeriu qė nė agim i qaset dritares dhe thotė: “Mirėmėngjesi, Zot!”
Pesimist ėshtė njeriu qė i qaset dritares me fjalė: “O Zot, mėngjes ėshtė?”
Krejt varet nga ti. Ai ėshtė njė, i njėjti mėngjes, ndoshta edhe e njėjta pamje, ndoshta edhe qė tė dy kėta persona banojnė nė tė njėjtėn dhomė - ēdo gjė varet nga ata. Dhe cili ėshtė dallimi kur thua: “Mirėmėngjesi Zot” dhe “O Zot, mėngjes ėshtė?”

E kam dėgjuar njė rrėfim tė vjetėr sufist:

Dy nxėnės tė njė mjeshtri tė madh shėtitnin nėpėr kopsht rreth shtėpisė sė mjeshtrit tė tyre. Ata e kishin tė lejuar qė andej tė shėtitnin ēdo ditė, nė mėngjes dhe nė mbrėmje. Shėtitja ishte lloj meditime, meditim nė lėvizje - diē e ngjashme me meditimin zen. Ti nuk mund tė rrish njėzet e katėr orė - kėmbėve u duhet lėvizje, qarkullim i gjakut - prandaj, edhe nė zen edhe nė sufizėm meditohet disa orė ulur, e pastaj fillon tė meditosh duke ecur. Porse, meditimi vazhdon, duke ecur apo ulur. Rrymimi i brendshėm mbetet i njėjtė.

Qė tė dy ishin duhanxhinj dhe dėshironin ta pyetnin mjeshtrin pėr leje, ndaj edhe vendosėn: “Sigurisht do tė refuzojė, por ne megjithatė do ta pyesim. Kjo nuk duket si sakrilegj nėse e ndezim nė kopsht, ne nuk po e ndezim nė shtėpinė e tij”.

Ditėn tjetėr pėrsėri u takuan nė kopsht. Njėri prej tyre ishte shumė i hidhėruar, meqė ai tjetri e kishte ndezur dhe ky i tha: “Ē’ka ndodhur? Unė po ashtu e kam pyetur, por ai shkurt refuzoi dhe tha jo. Kurse ti e ke ndezur. Kėshtu vallė qenka i paqėndrueshėm nė urdhrin e tij?”
Tjetri ia ktheu: “Por ai mua mė ka thėnė “po”!
Kjo ėshtė padrejtėsi dhe i pari tha: “Unė tash po shkoj menjėherė ta shoh se pėrse mua mė ka thėnė - jo, kurse ty - po.”

I dyti tha: “Prit njė moment. Thuamė se ēka e ke pyetur?”
Ai tha: “Ēka tjetėr kam pasur ta pyes? E kam pyetur thjesht: “A mund tė pi duhan gjersa meditoj?” Ai mė tha: “Jo.” Dhe dukej shumė i hidhėruar.”
Ai i dyti filloi tė qesh, duke thėnė: “Tani e di ku ėshtė problemi. Unė e kam pyetur: “A mund tė meditoj gjersa pi duhan?” Ai mė tha: “Po”.

Vetėm njė dallim i vogėl dhe jeta ėshtė diēka krejt tjetėr. Por jo, tash kjo ėshtė njė dallim shumė i madh. Tė pyesėsh: “A mund tė pi duhan gjatė meditimit?” ėshtė krejtėsisht e shėmtuar. Por, tė pyesėsh: “A mund tė meditoj gjersa pi duhan?” - kjo ėshtė plotėsisht nė vend. Mirė! Sė paku do tė meditosh.
Jeta nuk ėshtė mjerim as lumturi. Jeta ėshtė pėlhurė e pastėr dhe ti duhet tė jesh artistikisht i kthyer ndaj saj.

Lypsaraku troket nė portėn e pijetores me emrin “Xhorxhi dhe kuēedra”.
“A mund t’i jepni skamnorit pak ushqim?” e pyeti ai gruan qė hapte portėn.
“Jo” - klithi ajo dhe e pėrplasi derėn.
Disa minuta mė vonė lypsaraku prapė trokiti nė derė. E njėjta grua hapte portėn. “A mund tė mė jepni njė kafshatė bukė?” - tha lypsaraku.
“Jashtė, skuriq!” - klithi gruaja. “Dhe mos eja mė”.
Pas disa ēastesh lypsaraku pėrsėri troket nė derė. Gruaja u lajmėrua nė derė. “Pardon” - tha lypsarakau, “a mund kėsaj here t’i ndėrroj disa fjalė me Xhorxhin?”
Jeta ėshtė pijetore me emrin “Xhorxhi e kuēedra”. Ti po ashtu mund tė kėrkosh tė ndėrrosh disa fjalė me Xhorxhin.

Nuk ka Zot tjetėr, pėrpos jetės

Porosia ime ėshtė tejet e thjesht: jetoje jetėn paparashikueshėm sa mė shumė qė tė mundesh. Jetoje jetėn plotėsisht, intensivisht, me pasion, se nuk ka Zot tjetėr, pėrpos jetės.
Fridrih Niēe tha se Zoti ka vdekur. Kjo s’ėshtė e saktė, meqė Zoti as qė ka ekzistuar fare. E si mund tė vdes atėherė? Jeta ėshtė, ka qenė gjithmonė dhe gjithmonė do tė jetė. Lejoja vetės... dhe prapė po them: Lejoja vetes qė jeta tė tė merr me vete.

Tė ashtuquajturat religjione deri tani tė kanė folur ndryshe. Ato kanė thėnė: hiqni dorė! Unė ju them: Jetoni! Ato e mohojnė jetėn, e unė e afirmoj atė. Ato flasin se jeta ėshtė diē e keqe, iluzion, dhe pėr kėtė e krijojnė idenė abstrakte tė Zotit qė s’ėshtė asgjė mė shumė se sa projeksion i mendjes sė tyre. Ata i falen projeksionit tė tillė. Kjo ėshtė aq jointeligjente, aq pafundėsisht marroqe, sa qė ėshtė ēudi e madhe si miliona njerėz mund tė besojnė nė pakuptimsi tė tilla. Ajo qė ekziston lidhet nė emėr tė disa projeksioneve tė mendjes sė tyre. Zoti ėshtė vetėm fjalė, por jo, ata thonė se Zoti ėshtė i vėrtet.
Kurse jeta ėshtė realitet. Ti e ndjen atė nga tė rrahurit e zemrės sate, ajo pulson nė gjakun tėnd, ajo ėshtė gjithkund pėrreth - nė lulen, nė lumin, nė yjet. E ata thonė se e tėrė kjo ėshtė maja, iluzion. Pohojnė se e tėrė kjo ėshtė pėrbėrė nga ėndrrat. Atėherė e krijojnė Zotin - dhe natyrisht, secili pėr vete e krijon Zotin sipas konceptit tė vet. Prandaj kishte mijėra zota.
Ajo ėshtė vetėm imagjinata jote. Ti mund tė krijosh zotin me katėr kokė, me njė mijė duar. Kjo varet nga ti, kjo ėshtė loja jote. Dhe njerėz tė tillė kanė folur... kanė helmuar kuptimin e tė tjerėve.
Unė tė them - jeta ėshtė e vėrtetė e vetme qė ekziston. Nuk ekziston Zot tjetėr, pėrpos jetės. Prandaj, lejoja vetes qė tė tė marrė me vete jeta, nė tė gjitha trajtat e saj, ngjyrat, pėrmasat - i tėrė ylberi, tė gjitha notat e muzikės. Nė qoftė se ti mund t’i lejosh vetes vetėm kėtė gjė tė rėndomtė...E rėndomtė ėshtė sepse kjo ėshtė vetėm ēėshtje e relaksimit. Mos e shtyj lumin, lejo qė lumi tė tė bartė gjer te oqeani. Kjo ėshtė rruga. Lirohu, mos ji i tendosur dhe mos u mundo tė jesh spiritual. Mos krijo ēfarėdo qoftė hendeku midis gjėrave dhe shpirtit. Ekzistenca ėshtė njė, materia dhe shpirti janė dy anėt e sė njėjtės medalje. Lirohu, pusho dhe rrjedh me lumin.

Ji bixhozxhi, mos je biznesmen, dhe do tė dish mė shumė pėr Zotin, meqė bixhozxhiu rrezikon. Bixhozxhiu nuk kalkulon, ai i vė nė rrezik tė gjitha qė ka. Por shqetėsimi qė pėrshkon bixhozxhiun kur i vė nė rrezik tė gjitha dhe pret... ēka do tė ndodh? Nė atė ēast hapet dritarja. Momenti i tillė mund tė bėhet transformim i ngjarjes sė brendshme.

Ji pijanec, i dehur me jetėn, me verėn e ekzistencės. Mos ji i ftohtė. Personi i ftohtė mbetet i vdekur. Pije verėn e jetės. Ajo ka plot poezi dhe plot dashuri dhe plot lėng. Ti mund ta ftosh pranverėn kudoqoftė. Vetėm ftoje pranverėn dhe lejo qė dielli, qė era, qė shiu tė hyjė nė ty.

Pėr kėsofarė porosish tė mija spiritualistėt janė kundėr meje. Ata mendojnė se unė po e hedh Zotin. Unė nuk e hedh Zotin. Pėr tė parėn herė unė e sjell Zotin nė perspektivėn e vėrtetė, e bėjė tė gjallė, e sjell sa mė afėr teje, mė afėr se sa e ke nė zemėr - meqė ai nė tė vėrtet ėshtė qenia jote e vėrtet, asgjė e veēantė, asgjė larg, asgjė nuk ėshtė nė qiell, veēse vetėm “kėtu dhe tash”. Unė pėrpiqem ta asgjėsoj plotėsisht atė ide pėr “atėherė dhe atje”. I tėrė vizioni im ėshtė tash dhe kėtu, se edhe nuk ekziston hapėsirė tjetėr pos kėsaj, dhe s’ka kohė tjetėr pos - tash.

Bhagwan Rajneesh - OSHO
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-05-13, 15:54   #4
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Inteligjenca e universit

Universi mendor



“Universi ėshtė mendor, i pėrfshirė nė mendjen e gjithėsisė”
Kybalioni


GJITHĖSIA ėshtė SHPIRT! Por ēfarė ėshtė Shpirti? Kėsaj pyetjeje nuk mund t’i jepet pėrgjigje, pasi pėrkufizimi do tė ishte vetė GJITHĖSIA, ēka nuk mund tė shpjegohet e as tė pėrkufizohet. Shpirt ėshtė thjesht emri tė cilin njerėzit i japin konceptit mė tė lartė tė Mendjes sė Gjallė tė Pafundme; shpirt do tė thotė “Thelb i Vėrtetė”; do tė thotė Mendje e Gjallė mė e lartė se Mendja e Jeta qė njohim, ashtu siē qėndrojnė kėto tė fundit mė lart se Energjia mekanike dhe Materia. Shpirti e tejkalon botėkuptimin tonė dhe ne e pėrdorim kėtė fjalė thjeshtė qė tė kemi mundėsi tė mendojmė apo flasim pėr GJITHĖSINĖ.

Jemi tė justifikuar kur mendojmė pėr Shpirtin si tė ishte njė Mendje e Gjallė e Pafundme pėr arsye studimi e arsyetimi, pėr sa kohė pranojmė njėkohėsisht se nuk mund ta kuptojmė atė plotėsisht. Duhet patjetėr t’i pėrmbahemi kėtij pohimi, ose pėrfundimisht tė mos mendojmė mė mbi kėtė ēėshtje.

Le ta trajtojmė tani natyrėn e Universit nė GJITHĖSINĖ e tij dhe nė pjesėt pėrbėrėse. Ēfarė ėshtė Universi? Kemi parė se nuk mund tė ketė asgjė jashtė GJITHĖSISĖ. Atėherė a ėshtė Universi GJITHĖSIA? Jo, ai nuk mund tė jetė, pasi Universi duket se pėrbėhet nga shumė gjėra dhe ėshtė nė ndryshim tė vazhdueshėm, e pėrfundimisht nuk pėrputhet as me idetė e formuluara nė kapitullin paraardhės mbi GJITHĖSINĖ, tė cilat jemi tė shtrėnguar ti pranojmė.

Nėse Universi nuk ėshtė GJITHĖSIA, atėherė ėshtė “Asgjė”; ky do tė ishte pėrfundimi i menjėhershėm i mendjes pa arsyetuar gjatė. Por as kjo pėrgjigje nuk mund tė jetė e kėnaqshme pėr pyetjen tonė, pasi ne jemi tė ndjeshėm ndaj ekzistencės sė Universit. Atėherė nėse Universi nuk ėshtė as GJITHĖSIA e as “Asgjė”, ēfarė mund tė jetė? Le ta shqyrtojmė pyetjen.

Si nė rastin kur Universi ekziston vėrtetė, ashtu edhe nė rastin kur duket sikur ekziston, ai duhet tė burojė nė ndonjė farė mėnyre nga GJITHĖSIA, pra duhet tė jetė njė krijim i GJITHĖSISĖ. Por meqenėse diēka nuk mund tė vijė kurrė nga hiēi, nga ēfarė mund ta ketė krijuar GJITHĖSIA atė? Disa filozofė i janė pėrgjigjur kėsaj pyetjeje duke thėnė se GJITHĖSIA e krijoi Universin nga VETEVETJA; domethėnė nga qenia dhe nga substanca e vetė GJITHĖSISĖ.

Por kjo nuk mund tė jetė e vėrtetė pasi siē e pamė, GJITHĖSIA nuk mund tė ndahet dhe as tė hiqet diēka prej saj; e nėse do tė qe vėrtetė kėshtu, a nuk do tė ishte vallė ēdo grimcė nė Univers e vetėdijshme pėr faktin se ėshtė GJITHĖSIA? GJITHĖSIA nuk mund tė humbė vetėdijen e as tė KTHEHET nė atom, forcė tė verbėr apo gjallesė tė rėndomtė.

Njerėz tė ndryshėm pasi rrokėn idenė se GJITHĖSIA ėshtė realisht GJITHĒKA, dhe duke pranuar qė ata, njerėzit, ekzistonin, u hodhėn nė pėrfundimin se ata dhe GJITHĖSIA ishin identikė, e kėshtu nisėn tė thėrrisnin nė kupė tė qiellit “UNĖ JAM ZOTI”, duke dėfryer turmat e duke pikėlluar tė urtėt. Pretendimi i njė atomi “Unė jam Njeri!” do tė ishte mė modest krahasuar me deklaratat e tyre.

Por vėrtetė, ēfarė ėshtė Universi nėse nuk ėshtė GJITHĖSIA, e as krijim i GJITHĖSISĖ duke fragmentuar vetveten nė pjesė? Ē’tjetėr mund tė jetė; prej ē’tė jetė krijuar? Kjo ėshtė pyetja e madhe. Le ta shqyrtojmė me kujdes. Vėrejmė se kėtu na vjen nė ndihmė “Parimi i Pėrkimit” (shikoni Kapitullin II). Aksioma e vjetėr Hermetike “Si lart, ashtu edhe poshtė” mund tė bėhet e dobishme nė kėtė pikė. Le tė pėrpiqemi tė hedhim njė shikim nė ēėshtjet e rrafsheve tė epėrme duke shqyrtuar ato nė rrafshin tonė. Parimi i Pėrkimit ėshtė i zbatueshėm si nė kėtė rast, ashtu edhe nė tė tjerė.

Tė shikojmė pak! Si krijon Njeriu nė rrafshin e tij ekzistencial? Sė pari, ai mund tė krijojė duke ndėrtuar diēka prej materialeve qė e rrethojnė. Por kjo nuk mund tė vlejė nė rastin tonė, pasi nuk ka materiale jashtė GJITHĖSISĖ me tė cilat mund tė krijohet diēka. Sė dyti, ai shumon apo riprodhon specien e tij nėpėrmjet procesit tė ēiftimit, qė ėshtė riprodhim i pėrftuar nėpėrmjet transferimit tė njė pjese tė substancės sė tij te filizat e rinj.

Por edhe ky nuk mund tė jetė rasti qė kėrkojmė pasi GJITHĖSIA as nuk mund tė transferojė apo tė heqė njė pjesė nga vetvetja, e as mund tė riprodhojė apo shumėfishojė veten; nė rastin e parė diēka do tė zbritej apo hiqej prej saj, e nė rastin e dytė GJITHĖSIA do tė shtohej apo shumėfishohej; qė tė dy rastet pra pėrbėjnė absurditet. A ka vallė njė mėnyrė tė tretė nėpėrmjet tė cilės Njeriu mund tė krijojė? Patjetėr qė ka; njeriu KRIJON MENDĖRISHT. E duke vepruar nė kėtė mėnyrė, ai nuk pėrdor materiale tė jashtme dhe as shumėfishohet, e megjithatė Shpirti I tij pėrmbush Krijimin Mendor.

Duke zbatuar Parimin e Pėrkimit, mbėrrijmė nė arsyetimin e justifikuar, se GJITHĖSIA e krijon Universin MENDĖRISHT, nė njė mėnyrė tė ngjashme me procesin nėpėrmjet tė cilit Njeriu krijon Imazhet Mendore. Ėshtė pikėrisht kėtu qė zėri i Arsyes pėrputhet saktėsisht me zėrin e tė Pėrndriturve, siē dėshmohet edhe nga mėsimet e shkrimet e kėtyre tė fundit. Tė tilla janė mėsimet e tė Urtėve. Tė tilla ishin mėsimet e Hermesit.

GJITHĖSIA nuk mund tė krijojė nė mėnyrė tjetėr pėrveēse mendėrisht, pa pėrdorur material (sepse nuk ka tė tillė pėr t’u pėrdorur), e pa u riprodhuar (ēka ėshtė gjithashtu e pamundur). Nuk ka arrati prej kėtij konkluzioni tė Arsyes, i cili siē e thamė mė lart, ėshtė nė ujdi me mėsimet mė tė rėndėsishme tė tė Pėrndriturve. Ashtu siē ju, njė nxėnės, mund tė krijoni nė mendjen tuaj njė Univers tuajin, ashtu edhe GJITHĖSIA krijon Universe nė Mendjen e saj.

Por Universi juaj ėshtė krijim mendor i njė Mendjeje tė Fundme, ndėrkohė qė ai i GJITHĖSISĖ ėshtė krijim i njė Mendjeje tė Pafundme. Tė dy janė tė ngjashėm nė natyrėn e tyre, por pafundėsisht tė ndryshėm nė gradė. Do ta trajtojmė mė nga afėr procesin e krijimit dhe manifestimit teksa pėrparojmė mė tej. Por ajo ēka duhet tė ngulitni nė mendje nė kėtė pikė ėshtė: UNIVERSI DHE GJITHĒKA AI PĖRMBAN, ĖSHTĖ NJĖ KRIJIM MENDOR I GJITHĖSISĖ. Pa asnjė pikė dyshimi GJITHĖSIA ĖSHTĖ MENDJE!

“GJITHĖSIA krijon nė Mendjen e saj tė Pafundme Universe tė panumėrt, tė cilėt ekzistojnė nė amshim; e megjithatė, pėr GJITHĖSINĖ, krijimi, zhvillimi, rėnia dhe vdekja e njė milion universeve zgjat sa njė pulitje qepallash.” – Kybalioni

“Mendja e Pafundme e GJITHĖSISĖ ėshtė gjiri i Universeve.” – Kybalioni

Parimi i Gjinisė (shikoni Kapitullin II dhe tė tjerėt qė vijojnė) manifestohet nė tė gjitha rrafshet e jetės, materiale, mendore apo shpirtėrore qofshin. Por siē e kemi pėrmendur edhe mė lart, “Gjini” nuk do tė thotė “Seks”; seksi ėshtė thjesht njė manifestim material i gjinisė.

“Gjinia” ėshtė “ajo ēka ka lidhje me gjenerimin apo krijimin”. Kurdo qė diēka gjenerohet apo krijohet, nė cilindo rrafsh, manifestohet doemos Parimi i Gjinisė. Dhe kjo vlen edhe pėr krijimin e Universeve.

Mos u hidhni nė pėrfundimin e nxituar se po ju mėsojmė qė ka njė Zot ose Krijues mashkull apo femėr. Kjo ide nuk ėshtė tjetėr veēse njė shtrembėrim i mėsimeve tė lashta mbi kėtė ēėshtje. Doktrina e vėrtetė thotė se GJITHĖSIA nė vetvete, qėndron mbi Gjininė, ashtu siē qėndron mbi ēdo Ligj tjetėr, pėrfshirė ata tė Hapėsirės e Kohės.

GJITHĖSIA ėshtė LIGJI nga i cili burojnė Ligjet e nuk u nėnshtrohet kėtyre tė fundit. Por kur GJITHĖSIA manifestohet nė rrafshin e gjenerimit apo Krijimit, atėherė vepron nė pėrputhje me Ligjin dhe Parimet, pėr vetė faktin se po zhvendoset nė njė rrafsh mė tė ulėt tė Ekzistencės. Si pasojė, GJITHĖSIA manifeston Parimin e Gjinisė nė aspektin Mashkullor e Femėror, natyrisht nė rrafshin mendor.

Kjo ide mund tė tingėllojė befasuese pėr disa nga ju qė e dėgjojnė pėr herė tė parė, por nė tė vėrtetė, tė gjithė ju e keni pranuar nė mėnyrė pasive nė botėkuptimin e pėrditshėm. Ju flisni pėr Atėsinė e Zotit dhe

Amėsinė e Natyrės, pėr Zotin, Atin e Shenjtė, e pėr Natyrėn, Mėmėn Universale, duke pranuar instinktivisht Parimin e Gjinisė nė Univers? A nuk ėshtė kėshtu vallė?

Nga ana tjetėr, mėsimet Hermetike nuk nėnkuptojnė njė dyzim tė vėrtetė. GJITHĖSIA ėshtė NJĖ; Dy Aspektet nuk janė veēse aspekte tė thjeshta tė manifestimit. Sipas mėsimeve, Parimi Mashkullor I shfaqur nga GJITHĖSIA qėndron nė njė farė mėnyre i ndarė nga krijimi mendor ekzistues i Universit. Ai ushtron Vullnetin e tij mbi Parimin Femėror (i cili mund tė quhet “Natyrė”) e kėshtu ky i fundit nis punėn e vėrtetė tė evolucionit tė Universit, qė nga “qendrat e thjeshta tė aktivitetit” deri tek njeriu, dhe mė tutje e mė lart akoma, gjithēka nė pėrputhje me Ligjet e ngahershme e tė prera tė Natyrės.

Nėse preferoni mėnyrėn e vjetėr figurative tė tė menduarit, mund ta mendoni Parimin Mashkullor si ZOTI, Ati, dhe Parimin Femėror si NATYRA, Mėma Universale nga gjiri i sė cilės ka lindur gjithēka.

Kjo ėshtė shumė mė tepėr se njė figurė poetike; ėshtė njė ide e procesit real tė krijimit tė Universit. Por mos harroni kurrė se GJITHĖSIA ėshtė gjithmonė NJĖ dhe ėshtė pikėrisht brenda mendjes sė saj qė Universi gjenerohet, krijohet dhe ekziston.

Zbatimi i Ligjit tė Pėrkimit mbi veten dhe mendjen tuaj, mund t’ju ndihmojė tė kuptoni mė saktė kėtė ide. Ju e dini qė pjesa juaj tė cilėn e quani “Unė”, nė njė farė mėnyre qėndron veēmas dhe vėshtron krijimin e Imazheve Mendore nė mendjen tuaj. Pjesa nė mendjen tuaj nė tė cilėn kryhet gjenerimi mendor mund tė quhet “Mua”, e dallueshme nga “Unė” qė qėndron veēmas si dėshmitar pasiv dhe kėqyr mendimet, idetė dhe imazhet e gjeneruara nga “Mua”. Mos harroni “Si lart, ashtu edhe poshtė” dhe fenomenet e njėrit rrafsh tė jetės mund tė shfrytėzohen pėr tė zbardhur misteret nė rrafshe tė tjera, mė tė larta apo mė tė ulėta.

Nuk ju duket vallė e ēuditshme qė Ju, bijtė, ndjeni njė nderim instinktiv pėr GJITHĖSINĖ, ndjenja tė cilat i quajmė “fé”, respekt e pėrulėsi pėr MENDJEN ATĖRORE? Nuk ju duket vallė e ēuditshme qė kur kėqyrni veprat dhe mrekullitė e Natyrės, pėrfshiheni nga njė ndjenjė e fuqishme e cila i ka rrėnjėt thellė brenda qenies suaj?

Kjo ndodh sepse ngjisheni butė pas MENDJES AMĖNORE ashtu siē bėn njė foshnjė pas gjirit.

Mos bėni gabimin tė mendoni se kjo botė e vogėl qė shikoni pėrreth jush, Toka, e cila nuk ėshtė veēse njė grimcė pluhuri nė Univers, ėshtė vetė Universi. Ekzistojnė miliona e miliona botė tė tilla, e mė tė mėdha akoma. Dha ka miliona e miliona Universe qė ekzistojnė Brenda Mendjes sė Pafundme tė GJITHĖSISĖ. Madje edhe nė sistemin tone tė vogėl diellor ka zona e rrafshe jetėsore shumė mė tė larta se tonat, e qenie krahasuar me tė cilat, ne, tė vdekshmit tokėsorė, ngjajmė sikundėr format baltake jetėsore qė rrojnė nė shtratin e oqeanit kur krahasohen me Njeriun.

Ekzistojnė qenie me fuqi dhe atribute mė tė larta se ato qė Njeriu mund tė imagjinojė se vetėm Perėnditė i zotėrojnė. E megjithatė, kėto qenie dikur kanė qenė si ju, madje edhe mė poshtė, e ju njė ditė do tė jeni si ato, madje edhe mė lart me kalimin e kohės, sepse i tillė ėshtė shkruar Fati i Njeriut nė kumtimet e tė Pėrndriturve.

Vdekja nuk ėshtė reale as nė kuptimin relativ tė fjalės; ajo nuk ėshtė veēse Lindja nė njė jetė tė re; Ju do tė ngjiteni e ngjiteni, lart e mė lart nė rrafshe jetėsore, nė pėrjetėsinė e kohės. Universi ėshtė shtėpia juaj dhe ju do tė eksploroni edhe skutėn mė tė largėt tė tij pėrpara fundit tė Kohėrave. Ju jetoni nė Mendjen e Pafundme tė GJITHĖSISĖ dhe keni mundėsi e shanse tė pafundme si nė Kohė ashtu edhe nė Hapėsirė.

Dhe nė fund tė Ciklit tė Madh tė Kohėrave, kur GJITHĖSIA do tė tėrheqė pas brenda vetvetes tė gjitha krijimet e saj, ju do tė shkoni buzagaz sepse atėherė do tė jeni tė aftė tė njihni tė Gjithė tė Vėrtetėn e tė qenit Njė me GJITHĖSINĖ. Ky ėshtė kumtimi i tė Pėrndriturve; ata tė cilėt kanė ecur larg pėrgjatė Udhės.

Ndėrkohė jetoni tė qetė e nė paqe; ndodheni tė sigurt e tė mbrojtur nga Fuqia e Pafundme e MENDJES ATĖRORE-AMĖNORE.

“Brenda Mendjes Atėrore-Amėnore, bijtė e vdekshėm ndodhen nė shtėpinė e tyre.”
Kybalioni

“Nė Univers askush nuk ėshtė pa Atė apo pa Mėmė.”
Kybalioni
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-05-13, 23:52   #5
Sulltan-Alim
Guest
 
Postime: n/a
Gabim AW: Inteligjenca e universit

Der kjo Teme e pa asnje koment individual, mekat a. Me t`ja fut copy past sot dijne edhe analfabetet, :D.
  Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-13, 17:05   #6
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: AW: Inteligjenca e universit

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Sulltan-Alim Shiko postimin
Der kjo Teme e pa asnje koment individual, mekat a. Me t`ja fut copy past sot dijne edhe analfabetet, :D.
Alim, ti ke ardhe pak vonė (me kete nickname), temat nė kėtė forum gjithmonė janė hapur nė kėtė mėnyrė, pastaj kan pasuar komentet dhe shkėmbimi i mendimeve.

Nėse ke ndonjė mendim lidhje me temėn; shprehu !


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 22:49.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.