Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Shkenca & Teknologjia
Emri
Fjalėkalimi
Shkenca & Teknologjia Zhvillimi i shkencės, tė rejat dhe tė arriturat e fundit nga shkenca dhe teknologjia.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 01-04-12, 23:27   #16
elvio
 
Avatari i elvio
 
Anėtarėsuar: 21-01-10
Postime: 6,388
elvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Misteriet e Piramides

Nder me interesante shkrime te lexuar deri me tashme,,,,,ne dardani.
Teksa po e lexoja shumhere gjeja dicka te perbashket me krijimtarite e Dan Brown,doreshkrime,simbole,mister!!

Faleminderit
elvio Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 01-04-12, 23:47   #17
sherri
J.H.N.K.SH
 
Avatari i sherri
 
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
sherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Misteriet e Piramides

http://www.forumishqiptar.com//showt...t=63335&page=2

C'moti sillen keto kacapordhica neper faqe te ndrysme :P
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!

Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
sherri Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-12, 08:34   #18
emine
 
Avatari i emine
 
Anėtarėsuar: 11-10-07
Postime: 37,439
emine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Misteriet e Piramides

Asgje ne ket bote seshte e mistershme,
Vetem fakti se njerzit sjan te afte ta zbulojne te verteten e ben nje gje te mistershme,po edhe vete njerzit dhe fantazia e tyre pjell gjana ku ne shumicen e rastev asgje nuk mshefet mbas tyre,
shembull religjionet dhe profetet e tyre,a qeshtje besimi i verber qe ju kufizone njerzve te mendurarit kjart ,,,,
__________________
"Nuk ėshtė koha qė ka rėndėsi, por vetvetja".
emine Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-12, 13:25   #19
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Misteriet e Piramides

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga sherri Shiko postimin
http://www.forumishqiptar.com//showt...t=63335&page=2

C'moti sillen keto kacapordhica neper faqe te ndrysme :P

po mire bre sherr'
.. a mos prite qe Une duhet me ndermarr ekspedita hulumtuese neper Nil qe me te sjell ketu ty e tjereve fakte te fresketa ..! pur made in j'ador qe juve me ju flejt ne hater -a, apo gjithesesi ju duheni me kundershtu se kjo mania j'adorjane qe ju ka kriju ne forum nuk ju le te qete ..duhet gjithesesi "kesaj me ja bo bajat "
amoni ju kofte , tregohi pak me racional e te arsyeshem ,
mjafton te sjellet materiali ,te jete ketu , te kete informacione .. mire ,keq , e vertet e pa vertet , vet truri i lexuesit e pranon apo e absorbon ..
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-12, 13:28   #20
jadore
 
Avatari i jadore
 
Anėtarėsuar: 23-08-05
Vendndodhja: universe
Postime: 7,218
jadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėmjadore i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Misteriet e Piramides

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga emine Shiko postimin
Asgje ne ket bote seshte e mistershme,
Vetem fakti se njerzit sjan te afte ta zbulojne te verteten e ben nje gje te mistershme,po edhe vete njerzit dhe fantazia e tyre pjell gjana ku ne shumicen e rastev asgje nuk mshefet mbas tyre,
shembull religjionet dhe profetet e tyre,a qeshtje besimi i verber qe ju kufizone njerzve te mendurarit kjart ,,,,
mendo treqind here ti ani shkruaj , te pakten ne temat ku e dine veten qe tabula rassa , kujdes ..

hajt Turtullesh , shkruma definicionin e fjales Mister !
__________________
--------------------------------------------------------------------------------

Vendlindje, ti ėndėrr qė mė ftofesh

lėshoma njė zė, pash' Hirin tėnd!

Shėtita pash' mė pash' (edhe Ferrin),

por Prushin tėnd s'ma dogj dot, asnjė vend!

[ e vodha, nga Panta_rhei ]
jadore Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-12, 15:36   #21
emine
 
Avatari i emine
 
Anėtarėsuar: 11-10-07
Postime: 37,439
emine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėmemine i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Misteriet e Piramides

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga jadore Shiko postimin
mendo treqind here ti ani shkruaj , te pakten ne temat ku e dine veten qe tabula rassa , kujdes ..

hajt Turtullesh , shkruma definicionin e fjales Mister !
mendo edhe ti (ju) kur dikush flet per ate qe ti shkruan e jo personalisht per ju,apo duhet me shenu gjithmone ashtu siq ke deshir ti,nuk te kemi ba shefe te piramidav te ja mohojsh dikujt te shenoi dicka,,,,definicionet ti kemi len ty (gergjuleshe)
__________________
"Nuk ėshtė koha qė ka rėndėsi, por vetvetja".

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga emine : 02-04-12 nė 15:37
emine Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-04-12, 16:25   #22
vjeshta
Thjeshtė ,njė zė!
 
Avatari i vjeshta
 
Anėtarėsuar: 01-05-05
Vendndodhja: neutrale
Postime: 25,049
vjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Misteriet e Piramides

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga jadore Shiko postimin


p.s.

me vie mire , dy vet sa e vrejta e lexuan der kete postim se valla hjeka deri sa e gjeta ka e kam pas rujt ,veq hatri i madh ndaj jush edhe e ndisha diqysh obligim bre ..


Mos u ngut Jadore se edhe une e kam lexuar mbreme :D...,sa qe kur e perfundova leximin e pash qe me kishte pas qite forumi jashte !

E lexova me endje .

Jam pasionuese e mistereve ,lexoj dhe shiqoj programe qe ne vitet e fundit shfaqin kuriozitet ne publikun televiziv .Ku perveq mistereve te piramides flitet dhe ipen deshmi nga te qenurit ne prani nga deshmitaret vivent edhe per teletransportimin e njerzve dhe te objekteve siq ishte e cekur edhe ne teme ....etj .

Ma shume nuk po e zgjase se pritoj me u kthy prap ,:D
__________________
Faleminderit qe ekziston !

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga vjeshta : 02-04-12 nė 16:32
vjeshta Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-09-12, 05:45   #23
Neferta
 
Anėtarėsuar: 22-06-09
Postime: 1,545
Neferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Misteriet e Piramides

............, Qelėsi qė zbuloi hieroglifet e egjiptianėve , a do te jete qeles per zbulimin e mistereve(te panjohurave) TE PIRAMIDAVE?
Pėrkufizimi i Gurit tė Rozetės:”Ėshtė njė rrasė e madhe ngjyrė gri e errėt me tekste qė pėrdorin hieroglifet e
gjuhės sė lashtė egjiptiane, variantin demotik dhe mbishkrimin grek nė tre regjistra tė ndarė horizontal”. Ai gjendet sot nė Muzeumin Britanik (British Museum).
Guri i Rozetės ėshtė njė stelė granodirite nxjerrė nė Memfis nė Egjipt, skalitur nė sipėrfaqe me njė dekret nė vitin 196 para Krishtit nė emėr tė mbretit Ptoleme V. Dekreti ėshtė i pėrshfaqur nė tre dorėshkrime origjinale: teksti i epėrm ėshtė me hieroglifet e vjetra egjiptiane, porcioni i mesėm ėshtė me tekstin Demotik dhe mė i ulėti me atė tė greqishtes sė vjetėr. Pėr arsyen se paraqet tė njėjtin tekst nė tė tre hapėsirat (me pak diferenca tė vogla mes tyre), ai siguroi ēelėsin e vetėm pėr kuptueshmėrinė moderne tė hieroglifeve egjiptiane.
E shfaqur brenda njė tempulli, stela ka tė ngjarė qė tė ketė lėvizur gjatė viteve tė hershme tė Kristianizmit apo periudhės mesjetare dhe eventualisht u pėrdor si material ndėrtimi nė ndėrtimin e Fort Julien pranė qytetit tė Rashid (Roseta) nė Deltėn e Nilit. Ai u zbulua mė 1799 nga njė ushtar, Pierre-Franēois Bouchard, qė ishte pjesė e ekspeditės frėnge nė Egjipt. Si teksti i parė antik tregjuhėsh nė kohėt tona Guri i Rozetės ngriti njė interes tė madh e tė gjerė publik me potencialin e tij pėr tė deshifruar gjuhėn e papėrkthyer deri mė atėherė tė egjiptianėve tė vjetėr. Kopjet litografike dhe modelet e allēisė filluan menjėherė tė qarkullonin mes muzeumeve evropiane dhe studiuesve. Ndėrkaq trupat britanike mundėn francezėt nė Egjipt mė 1801 dhe guri origjinal erdhi nėn posedimin Britanik kur kapitulloi Aleksandria. I transportuar nė Londėr, ai u bė objekt i njė shfaqje publike nė Muzeumin britanik qė mė 1802. Ėshtė pa asnjė dyshim objekti mė i vizituar nė
British Museum.
Qė nga rizbulimi i tij guri ka tėrhequr fokusin e shumė rivaliteteve nacionaliste, duke pėrfshirė dhe transferimin e tij nga posedimi frėng nė atė britanik gjatė Luftėrave napoleonike apo njė diskutim tė gjatė pėr vlerat relative tė kontributeve tė Young dhe Champollion nė lidhje me deshifrimin. Qė nga viti 2003 ka kėrkesa tė vazhdueshme pėr ta kthyer sėrish gurin nė Egjipt.
Studimi i parė i dekretit u bė menjėherė dhe pėrkthimi i parė i plotė i takon kuptohet tekstit grek. Ai u realizua mė 1803. Por kaluan 20 vjet nga atėherė, pėrpara se tė deshifrohej teksti egjiptian qė u realizua nė Paris nga Jean-Franēois Champollion mė 1822. Pastaj do tė zgjaste shumė e mė shumė kohė derisa studiuesit e ndryshėm u aftėsuan dhe arritėn tė lexonin mbishkrimet e tjera nė gjuhėn e vjetėr egjiptiane dhe ato tė letėrsisė sė tyre, tashmė me mė shumė besim. Avantazhet mė tė mėdha nė dekodimin e gurit u bėnė nga njohja qė guri u ofronte tre versioneve tė tė njėjtit tekst (1799): teksti demotik pėrdorte karakteret fonetike pėr tė shkruante emrat e huaj (1802); se teksti me hieroglife ishte po aq i afėrt me ngjashmėri tė shpėrhapura me variantin demotik (Thomas Young, 1814); dhe faktin se nė vend qė tė pėrdorej pėr emrat e huaj, karakteret fonetike ishin pėrdorur gjithashtu tė shkruanin edhe fjalėt vendase egjitiane (Champollion, 18221824).
Dy fragmente tė tjera tė tė njėjtit dekret u zbuluan mė vonė dhe po ashtu edhe disa mbishkrime tė tjera dygjuhėse apo trigjuhėshe. Ato janė tė njohura sot, duke pėrfshirė dhe dy dekrete tė zbuluara pak mė parė po tė Ptolemeut (Dekretin e Kanopus mė 238 para Krishtit, dhe dekretin e Memfis tė Ptolemeut IV, afėrsisht mė 218 para Krishtit). Guri i Rozetės ėshtė kėshtu jo mė unik por tė themi ishte ēelėsi kryesor nė kohėt modern pėr tė hedhur dritė nė letėrsinė dhe civilizimin e Egjiptit antik. Sot termi Guri i Rozetės pėrdoret nė kuptime tė tjera si emir i ēelėsit themelor pėr fushat e reja tė njohurisė.
Ja si fillon mbishkrimi i madh i Ptolemeut:
“Mu nė mbretėrimin e tė riut-qė e ka trashėguar pushtetin mbretėror nga i ati-mbreti i kurorave, lavdisė, ai qė ka themeluar Egjiptin dhe ėshtė besnik i zotave, superior mbi gjithė armiqtė e vet, qė ka krijuar jetėn civile tė njerėzve, zoti i Tridhjetė Viteve Festė, madje si Hefaistos i Madh; mbreti si dielli... mbreti i madh i vendeve tė sipėrme dhe tė lartme, pinjolli i zotave Filopatores, ati qė ka aprovuar vetė Hefaistos, tė cilit Dielli i ka blatuar fitore, imazhi jetėsues i Zeusit, birit tė Diellit, Ptolemeu i dashuri i pėrjetshėm i Ptah; nė vitin e nėntė, kur Aetus, biri i Aetus, ishti vetė prifti Aleksander

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Neferta : 05-09-12 nė 05:49
Neferta Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-10-12, 12:13   #24
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Misteriet e Piramides

Kush i ndėrtoi Piramidat e Egjiptit?

Deri mė sot ėshtė menduar se kėto struktura gjigante janė produkt dhe rezultat te dijetarėve te lashtė egjiptian, dhe i njė fuqie punėtore me rreth 2 milion skllevėr apo e njė mendimi tjetėr qė janė ndėrtuar nga jashtė-tokėsorėt, UFO-t
Pyetja qė shtrohet ėshtė a ka mundėsi qė njė njeri i logjikshėm tė pranojė se Faraonėt ishin ata qė ndėrtuan piramidat?
Disa thonė se ata ishin tė jashtėzakonshėm.
Kėmbėngulja jonė se Faraonėt me mundėsitė e tyre modeste kanė ndėrtuar kėto piramida tė mrekullueshme i ekspozon piramidat e Egjiptit ndaj vjedhjes sė autorėsisė sė gjithkujt qė e pretendon diēka tė tillė dhe kėshtu ka ndodhur nė tė vėrtetė
Disa mendime shkencore serioze:

Shumė arkeologė nė SH.B.A, Angli dhe Gjermani tė cilėt kėrkojnė pėr tė vėrtetėn dhe larg qėndrimeve fetare, politike dhe interesave materiale, janė tė mendimit se ekziston njė civilizim qė ka depėrtuar nė tė shkuarėn e lashtė dhe tė largėt, i cili ka qenė i zhvilluar pėr shkaqe tė panjohura. Hamendja shkon drejt kontinentit tė zhdukur, Atlantis, i cili gjatė pėrmbytjes, shumė njerėz qė arritėn tė shpėtonin u larguan drejt Egjiptit dhe ishin pikėrisht ata qė kanė ndėrtuar piramidat marramendėse.


Pas zhdukjes sė tyre pėrgjatė kohėrave tė gjata, ishin faraonėt ata qė trashėguan ndėrtesat dhe gdhendėn nė to ē’ka dėshironin.

Shumė shkencėtarė tė gjeologjisė kanė konfirmuar se analizat e bėra mbi shtresat e Sfeniksit tregojnė se ujrat e shumta kanė shkrirė shumėēka nga trupi i tij, kjo tregon se trupi i tij i ka kaluar periudhat e shirave, tė cilan mbaruan afėrsisht 11000 vjet pėrpara. Kjo tregon se koha e tij (Sfeniksit) nuk ka asnjė lidhje me periudhėn e Faraonėve.


Paqartėsi tė mėdha rreth pamjes sė monumenteve antike egjiptiane:

Shumė nga kėta shkencėtarė asnjanės kanė kėrkuar qė tė kryejnė shpime nė disa vende antike, sidomos poshtė dorės sė djathtė tė Sfinksit, por gjithmonė kėrkesat e tyre janė pėrballur me refuzimin e Kėshillit tė Monumenteve Antike egjiptiane.

Kjo tregon se shumė sekrete tė pazbuluara lidhen me kėto monumente.


Lidhja fetare:


Versioni qė konfirmojnė shkencėtarėt asnjanės perėndimore se ka ekzistuar njė civilizim tepėr i pėrparuar qė i ka paraprirė Faraonėve shumė shekuj mė parė, dhe qė ka mbėrritur nė Egjipt pas pėrmbytjes sė madhe. Sipas tyre, ata janė ndėrtuesit e vėrtetė tė piramidave tė Egjiptit pėr njė shkak ende tė paqartė, qė mė pas I trashėguan Faraonėt pas shumė shekujsh pėr tė banuar nė banesat e tyre dhe pėr t’ia dedikuar ato vetvetes –ashtu siē ia dedikuan vetvetes tė qenurit zot pėrngjason plotėsisht me historinė e popullit tė Adit, e cila pėrcillet nė Kuranin Famėlartė.


Ata janė pasuesit e Nuhut pas ngjarjes sė tufanit: “Pėrkujtoni kur Ai ju bėri mėkėmbės pas popullit tė Nuhut dhe ua shtoi fuqinė fizike.” (A’raf; 69). Aty pėrmendet se ata pėrfaqėsonin civilizimin mė tė fortė nė historinė njerėzore pa pėrjashtim: “Sa i pėrket Adit, ata pa pasur kurrfarė tė drejte, u treguan mendjemėdhenj ndaj banorėve nė tokė dhe thanė: “Kush ka fuqi mė tė madhe se ne?” A nuk e ditėn ata se Allahu, i Cili i krijoi, ka fuqi mė tė madhe se ata?! Por ata i mohuan argumentet tona.” (Fus-silet 15). Gjithashtu, ata dalloheshin pėr trupin e tyre tė madh, sa qė njėri prej tyre ishte sa njė palmė {hurmė arabe} nė krahasim me trupin tonė sot, Zoti I pėrshkruan trupat e tyre pas dėnimit nė kėtė formė: “…si tė ishin trupa hurmash tė shkulura” (Kamer 20) apo “…si tė ishin trupa hurmash tė zgavėruara” (Hakka 7). Kur Allahu e zhduku popullin e Adit, i ruajti banesat e tyre: “…ashtu qė nuk shihej tjetėr pėrveē banesave tė tyre” (Ahkaf 25) nė mėnyrė qė tė ishin mėsim pėr tė tjerėt pas tyre. Gjithashtu, Allahu a.xh. i la banesat e tyre tė dukshme dhe tė shikueshme nga sytė: “…e venbanimet e tyre janė tė qarta pėr ju” (Ankebut 38) pėr tė qenė njė mėsim pėr ata qė do tė vinin pas tyre, se Allahu i zhduku ata njerėz qė ishin mė tė fuqishėm dhe i pėrkisnin njė civilizimi mė tė zhvilluar se ata: “A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shikojnė sesi pėrfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė fortė pėr nga forca e ndikimi nė tokė, por ajo qė fituan nuk i ndihmoi pėr asgjė” (Gafir 82.)


Allahu a.xh. i zhduku vetėm nėpėrmjet erės: “Ndėrsa Adi ėshtė shkatėrruar me njė erė tė fortė, tė pakufishme” (Hakka 6), nė mėnyrė qė tė gjithė ta kishin tė qartė se askush nuk mund tė thyejė Allahun: “…e ju nuk mund ta pengoni Atė.” (El En’am 134.)


Pavarėsisht kėsaj, Faraonėt banuan nė shtėpitė e tyre pa marrė asnjė mėsim: “Dhe ju u vendosėt nė vendbanimet e atyre qė e dėmtuan vetveten (e Ne i shkatėrruam) dhe e kishit tė qartė sesi vepruam Ne me ta dhe ju sollėm shembuj edhe juve.” (Ibrahim 45).


Pa patur dijeni nga ana e tyre versioni qė mbrojnė kėta shkencėtarė perėndimorė pėrputhet me historinė e popullit tė Adit tek ne nė Kuranin Famėlartė. E vetmja gjė e cila u mungon atyre ėshtė njohja e shkakut tė paqartė tė forcės sė atij civilizimi tė madh, i cili konsiderohet si civilizimi mė i dhunshėm ndėr civilizimet e tjera pėr shkak tė trupave tė mėdhenj tė kėtij populli.


Nuk ka ekzistuar asnjė pėrparim teknologjik qė tė mund tė ndėrtonte kėto banesa prej guri dhe as nuk ekziston asnjė gjurmė e ndonjė mjeti, metali apo lėnde tė ēuditshme. Ishte pikėrisht forca e trupave tė tyre ajo qė u dha atyre mundėsinė qė tė skalitnin, tė transportonin, tė ngrinin dhe tė vendosnin kėta gurė tė stėrmėdhenj. Provat pėr kėtė janė tė shumta:


Shikoni me kujdes madhėsinė e pėrbėrėsve tė ndėrtesave prej guri tė stėrmadh. Ēdo ndėrtesė duhet tė ndėrtohet nėpėrmjet disa pėrbėrėsve me tė cilėt mund tė merresh dhe t’i pėrdorėsh me lehtėsi.


Muret e gatshme nuk janė pėrdorur vetėm nė ndėrtimin modern ku nėse vinēi prishet, ndėrtimi ndalon. Ndėrtuesit e piramidave nuk kanė qenė aq budallenj sa tė prisnin gurė nė ato pėrmasa qė t’i pengonin ata nga ndėrtimi dhe t’i lodhnin. Kjo do tė thotė se pėrbėrėsit e mėdhenj pėrshtatėn shumė mirė me trupat e tyre. Kėta gurė tė stėrmėdhenj pėr ne nuk ishin veēse blloqe balte nė krahasim me trupat e popullit tė Adit. Shikojini me kujdes dritaret gjigante nė tempullin e Saidit dhe kujtoni madhėsinė e idhujve gjigantė nė forma njerėzish, dashi apo zogu. Civilizimet tona sot ndėrtojnė idhuj gjigandė pėr t’i madhėruar ata, por pėrbėrėsit e ndėrtimit mbeten tė vogla nė krahasim me madhėsinė tonė. Ndėrkaq madhėsia e stėrmadhe e idhujve egjiptianė nuk ishin pėr t’u adhuruar, por korrespondojnė me madhėsinė e trupave tė tyre.

Argument pėr kėtė ėshtė madhėsia e gurėve qė janė pėrdorur pėr t’i ndėrtuar kėto statuja. Kėtu po bėjmė njė pyetje tė thjeshtė:

Ku janė ndėrtesat e popullit tė Adit, tė cilat Allahu a.xh. na i la pėr tė marrė mėsim? A ėshtė e logjikshme qė ato tė varrosen nė rėrė apo tė prishen dhe tė shfaqen ndėrtesa tė tjera mė tė thjeshta nė tė gjitha anėt e botės? Kurani tregon pėr mbetjen e tyre nė mėnyrė tė qartė: : “…e vendbanimet e tyre janė tė qarta pėr ju”

(Ankebur 38) dhe “…ashtu qė nuk shihej tjetėr pėrveē banesave tė tyre” (Ahkaf 25).


Nga kėrkimet e thella, tė paanshme na bėhet e qartė se piramidat dhe tempujt egjiptianė janė me tė vėrtetė ndėrtesat e popullit tė Adit.

Po kėshtu edhe statujat gjigante, obeliskėt dhe personalitetet.


1-Disa prova fetare:


Allahu a.xh. thotė: “A nuk e di ti se ē’bėri Zoti yt me Adin? Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta? Qė si ato nuk janė krijuar askund nė tokė!” (Fexhr 6-8) Kjo do tė thotė: se Adėt, janė ndėrtuesit e piramidave dhe zotėruesit e shtyllave (obelisqeve),ndėrtime kėto, qė nuk janė ndėrtuar askund nė botė nga popuj tė tjerė.

Allahu a.xh. thotė: “A nė ēdo bregore ngrini ndonjė shtėpi (ndėrtesė) sa pėr lojė? Dhe a i ndėrtoni pallatet e fortifikura qė tė jeni nė to pėrgjithmonė?” (Shuara 128, 129). Kjo do tė thotė: A po ndėrtoni mbi ēdo lartėsi nė tokė disa ndėrtesa si male pa asnjė dobi? (Tė treja kėto veēori janė evidente tek piramidat) A po banoni nė disa ndėrtesa tė forta sikur do tė jetoni pėrgjithmonė? (Banesat e Said-it, tė cilat Faraonėt i kthyen mė pas nė faltore).


2- Disa prova inxhinierike:


Madhėsia e gurėve tė pėrdorur nė ndėrtimin e kėtyre ndėrtesave fillon nga 1m kub deri nė disa metra kub nė disa raste dhe pesha e tij mund tė mbėrrij deri nė 1000 ton. Largėsia mes vendit ku janė prerė gurėt deri nė vendin qė janė vendosur mbėrrin deri 650 km. Lartėsia e ndėrtesės nė disa raste mbėrrin deri nė 160 metra.

Tė gjitha kėto janė bėrė pa asnjė mjet. Pėrsa i pėrket pretendimeve tė disa shkencėtarėve tė antikės egjiptiane se janė pėrdorur litarė, apo punėtorė dore nga Faraonėt, kanė bėrė botėn tė qeshė. Ndėrkohė gjatėsia e popullit tė Adit mbėrrinte deri nė 15 metra, siē na pėrcillet nė disa transmetime islame dhe kjo gjatėsi pėrputhet plotėsisht me madhėsinė e gurėve, tė cilėt nuk ishin veēse disa blloqe balte pėr ta.


3- Disa prova artistike:


Para nesh paraqiten dy lloje artesh tė ndėrtimit, tė cilėt dallojnė nga njėri tjetri nė mėnyrė tė plotė; ndėrtime prej guri gjigant dhe marramendės nga tė gjitha dimensionet dhe ndėrtime tė shėmtuara, tė vogla dhe tė thjeshta tė ndėrtuara me blloqe balte. Tė gjitha kėto ndėrtime i referohen kohėrave tė ndryshme nga njėra tjetra. Ndėrtimet gjigante me gurė janė ndėrtesat e popullit tė Adit, tė cilat i kanė trashėguar pas tyre Faraonėt, ndėrsa ato prej balte janė ndėrtesat e Faraonėve. Kur

njė mur prej guri prishej, Faraonėt bėnin restaurimin e tij me blloqe balte. Atėherė pėrse nuk e meremetonin me tė njėjtat materiale ndėrtimi siē ishin gurėt e stėrmėdhenj?

Thjesht, ata nuk kishin mundėsi pėr t’i lėvizur ata. Pėrkundrazi, gjejmė se Faraonėt kanė kryer me dhjetėra shtesa brenda banesave, tė cilat i kanė pėrdorur si faltore. Kėtė e kanė bėrė duke pėrdorur blloqe tė vogla balte, tė cilat ia kanė prishur pamjen arkitekturore ndėrtesave gjigante prej guri. Pyetja ėshtė: pėrse ata u shtoni mureve blloqe prej balte brenda ndėrtesave prej guri gjigand? Arsyeja ėshtė se ata nuk arrinin t’i lėviznin dot ata gurė.


4- Prova arkitektonike:


Kur shohim tė ashtuquajturat faltore tė Faraonėve do tė gjejmė se dritaret e tyre janė shumė tė larta. Po tė mendohemi pak, mund tė themi se ato pėrputheshin me gjatėsinė e popullit tė Adit dhe jo me atė tė Faraonėve. Po kėshtu mund krahasosh

madhėsinė e statujave nė formė dashi, zogu etj..


5- Disa prova arkeologjike


a- Ku janė pallatet e mbretėrve faraonė? Pėrse askush nuk flet pėr to? Ose pėrse

kanė frikė prej tyre? Shkaku ėshtė se ato janė ndėrtuar me baltė. A ėshtė e logjikshme qė kėta jobesimtarė, tė cilėt kanė pretenduar se janė zota tė ndėrtonin varre pėrrallore siē ishin piramidat –siē pretendojnė- dhe tė banonin njėkohėsisht nė disa shtėpi tė shpifura prej balte?

b- Pėrse janė ndėrtuar pesė kalatė e Faraonėve nė Sina me baltė?

A nuk do tė kishe qenė mė pėrshtatshme qė kalatė tė ngriheshin prej guri?

c- A nuk ėshtė qė tė gjitha civilizimet fillojnė ndėrtimet e tyre me ndėrtesa tė thjeshta dhe pastaj zhvillohen, pėrveē piramidave, tė cilat filluan si ndėrtesa gjigante dhe marramendėse dhe pastaj denigruan nė piramida tė dėshtuara prej balte?.

d- Pėrse gjenden varre nė formė piramide nė Xhize dhe disa tė tjera si shpella nė luginėn perėndimore nė Aksar? Kjo thjesht tregon se piramidat nuk janė varre nga tė

gjitha dimensionet.


6- Disa prova gjuhėsore:


Fjala Irem qė ėshtė pėrmendur nė Kuran dhe pėr tė cilėn komentuesit janė mbajtur qėndrime tė ndryshme nė komentimin e saj, mund tė thuhet se ajo vjen nga fjala Hirem, qė nė arabisht do tė thotė diēka me pėrmasa gjigante dhe gjithashtu pėrdoret pėr njeriun e kaluar nė moshė. Nė tė vėrtetė ajo vjen nga fjala Hirem, e cila ėshtė lehtėsuar nga pėrdorimi dialektik i saj nė gjuhėn e popullit. Kėshtu, kuptimi i fjalės sė Allahut a.xh.: “Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta?” ėshtė:

Me banorėt e ndėrtesave gjigante me maja tė larta.


7- Disa prova antike:


a- Mungesa e gdhendjeve nga Faraonėt e mėnyrės sė ndėrtimit tė piramidave, kur dihet fare mirė se ata gdhendnin gjithēka kishte tė bėnte me jetėn e tyre tregon qartė se ata nuk ishin ndėrtuesit e piramidave.

b- Ajo qė ėshtė mė marramendėse ėshtė pranimi i vetė Faraonėve se ata nuk ishin ndėrtuesit e piramidave, por ishte njė popull tjetėr, tė cilėt posedonin njė forcė tė veēantė. Argument pėr tė kėtė ėshtė njė tekst i Brishtės tė gdhendur mbi statujėn e

zotit majmun, qė pėrmbajnė mbishkrime ku thuhet: “Forca e krahut e njėrit prej ndėrtuesve tė piramidave ėshtė sa e njėmijė burrave.”

c- Faraonėt ishin tė shquar pėr vjedhjet ndaj njėri-tjetrit, ku secili mbret fshinte shenjat e tjetrit pėr tė treguar qė ai ishte sunduesi dhe ndėrtuesi apo pronari i piramidave.

d- Pretendimi i tė qenurit prej tyre deri edhe zot tregon qartė se ata gėnjenin pėr gjithēka.

f- Mospėrmendja e profetit Jusuf dhe Musa a.s.tregon mungesėn e amanetit nė bėrjen e gdhendjeve.

e- Nga 31 familje faraoniste, vetėm tre prej tyre i kanė ndėrtuar piramidat? Ēfarė tregon kjo?


Marrė nga libri “Tė korigjojmė historinė”




__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 20:38.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.