|
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe? |
04-07-11, 16:30
|
#1
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Shkruan: Leon Duhanaj
Besimi fetarė, ėshtė njė e drejtė e pa kontestueshme, njėra ndėr tė drejtat themeltare njerėzore, e si tė tilla janė tė njohura ndėrkombėtarisht, tė paktėn nė boten demokratike. Kjo ėshtė njė nga themelet e shteteve moderne dhe kujtoj qė kėshtu duhet edhe tė vazhdoj. Mirėpo, nė qoftė se besimi fetar i kalon kufijtė e sė lejuarės, apo nė qoftė se prijėsit fetar i mobilizojnė masat duke thirr nė urrejtje dhe duke mbjell hasmėri ndėr-vėllazėrore siē jemi ne shqiptarėt, atėherė kjo nuk mund tė quhet mė lutje e mirėfilltė ndaj Zotit dhe ėshtė njėkohėsisht manipulim i rrezikshėm me masa, i cili shumė shpejt mund tė eskaloj, gjė qė mund tė prodhoj dhunė.
Tė gjitha fetė monoteiste besojnė qė ėshtė vetėm njė zot. Gara nė mes besimesh bėhet nė atė mėnyrė, se cila i shėrben Zotit mė mirė, mė direkt dhe nė mėnyrėn e duhur. Parimisht tė gjitha fetė, tė paktėn nė mėnyrė publike thėrrasin pėr paqe dhe tolerancė fetare. Asnjėra nga to nuk ishte dashur tė propagandoj ndarje dhe hasmėri ndėrvėllazėrore. E kjo mė sė paku na duhet ne si komb, qė jemi tė ndarė nė shumė besime. Feja ėshtė njė rit, i cili do duhej ushtruar, nė mėnyrė qė nėse i lutemi Zotit pėr diēka, atėherė vėrtet ta bėjmė nė atė mėnyrė qė Atij ti pėlqej, dhe tė tregoj mėshirėn e vet ndaj atij, asaj apo atyre tė cilėt i drejtohen. Unė tė paktėn nuk besoj se Zoti i thirr njerėzit ti luten pėr teke dhe inate qė kanė ndaj tė tjerėve.
Intensifikimi i ekstremizmit fetarė islam nė hapėsirat shqiptare gjegjėsisht nė Kosovė, po bėhet gjithnjė me radikal dhe me i pa kontrollueshėm. Si rezultat i investimeve tė shumta tė shumė organizatave Aziatike, sidomos pas pėrfundimit tė Luftės nė Kosovė, tashme po i jep frytet e veta tė turpshme, ekstremiste, fundamentaliste dhe me prirje armiqėsore dhe anti-kombėtare. Falja nėpėr rrugė dhe vende publike ėshtė njė proces i cili ka filluar qėmoti, por kohėve tė fundit e sidomos falja masive qė ndodhi tė Premten, duke bllokuar qarkullimin e automjeteve, nė afėrsi tė Parlamentit, ėshtė njė gjest qė nuk do koment. Pėr tė gjithė ata qė mendojnė sado pak mirė pėr kėtė vend dhe pėr shqiptari, ky ishte njė demonstrim jo fetar, por politik. Ishte njė mesazh i cili do duhej marrė shumė, shumė seriozisht.
Nėse ka diēka qė ėshtė ndėrtuar vėrtet nė ēdo vend dhe nga ēdo kush, shumė herė edhe pa asnjė kriter dhe pa nevojė, atėherė ato janė Xhamitė. Qė nga pėrfundimi i Luftės nė Kosovė janė ndėrtuar me qindra Xhami. Unė nuk jam ai qe mėtoj ta vlerėsoj se a i duhen vendit si tė tilla dhe nė aq sasi, mua as nuk me bėn pėrshtypje fare ajo punė, sa janė dhe edhe sa duhet. Tek e fundit, ne tashmė jemi tė lirė dhe nėse qytetarėt mendojnė qė kanė nevojė le ti ndėrtojnė. Por mua vėrtet me intereson dhe me pengon shumė mėnyra e artikulimit tė kėrkesave tė BIK-ut dhe njė numri tė komunitetit islam kėtu nė Kosovė pėrsa i pėrket ushtrimit tė fesė. Nuk mund tė jetė mėnyrė tolerante, dhe smund as Zotit ti pėlqej nėse njė komunitet kėrkon diēka , jo pėr nevoja, por pėr inate tė tjetrit. Nuk besoj qė ka Zot qė thotė lutu tek unė pėr inat tė atij. Kėrkesat e disa besimtarėve tė besimit islam pėr ndėrtimin e ndonjė xhamie vetėm e vetėm pse tash na qenka ndėrtuar Katedralja nė Prishtinė dhe se katolikėt na qenkan shumė pak, dhe se ata nuk paskan nevojė fare, janė vėrtet jo reale, jo tė ndershme, jo njerėzore dhe jo kombėtare.
Nuk ka kisha as xhami qė ka kapacitet ti zėnė tė gjithė besimtarėt, qofshin ata myslimanė, katolikė, protestantė, ortodoksė apo tė tjerė, nė qoftė se ata mblidhen tė gjithė nė njė vend. Prandaj mėnyra e demonstruar nga besimtarėt islam qė nuk na zė xhamia dhe tash po i lėmė tė gjitha xhamitė thatė dhe po dalim nė rrugė tė falemi, si shenjė proteste ndaj ndėrtimit tė katedrales, vėrtet nuk ėshtė korrekte, nė asnjė mėnyrė. Sidomos kur bėhet fjalė pėr njė katedrale e cila ėshtė ndėrtuan pėr nderė dhe lavd tė bijės sė kombit tonė, njė bije shqiptare, njė humaniste tė pashoqe pėr njerėzimin, pėr tė cilėn jemi krenar para gjithė botes. Ajo ishte vėrtet njė person shembull pėr njerėzimin se si duhet njė njeri tė jetojė, se si duhet ti ngjaj Zotit. Duke dashur te afėrmin nė emėr tė Zotit, pa dallim feje, race, kombi apo ēfarėdo qofshin ato.
Njė tjetėr shqetėsim i madh, e qė burimin e ka tė njėjti ėshtė edhe peticioni i organizuar nė Pejė, kundėr vendosjes sė shtatores se Nėnės Terezė, nė vendin nė tė cilin unanimisht e votuan tė pėrzgjedhurit e popullit, nė bazė tė votės sė lirė dhe demokratike. Sė pari duhet shtruar pyetja a duhet qė vendimet ti merr kuvendi komunal qė ėshtė i pėrberė nga pėrfaqėsuesit legjitim tė popullit? Apo ēdo kush qė ka ndonjė pretendim ose ndonjė fobi ndaj diēkaje ka tė drejt tė organizoj dhe bllokoj ato vendime. Nė gjithė kėtė ēoroditje, shtrohet njė pyetje e madhe. Po e parashtroj vetėm pėr tė gjithė tė interesuarit. Ku ishin kėta kundėrshtar tė mėdhenj tė figurės sė Nėnė Terezės gjatė viteve tė 90-ta? Kur para dyerve tė shoqatave pritej nė rėnd pėr ushqim dhe veshmbathje. Ku ishin ata patriotė shqiptarė qė atėherė nuk u deklaruan kundėr kėsaj figure, e cila u bė sinonim i lirisė sonė? Ku ishin patriotėt shqiptarė, kur nga kisha e Shėn Ndout nė Prishtinė, fillonin pothuaj tė gjitha aktivitetet kombėtare pėr liri?
Ku ishin ata tė cilėt tani po dalin dhe po lobojnė qė ne nuk qenkemi shqiptar, por se po dashka ta ndėrtojmė njė komb tė ri Kosovar, i cili nuk ka flamur te Kastriotit, sepse ai nuk na pėrket neve, i cili nuk ka tė kaluar, por fillon nga e tashmja. Nė tė cilin nuk kanė vend as Nėnė Tereza as ata qe i ngjajnė asaj. A ėshtė ky ndoshta qėllimi pėrfundimtar i kombit tė ri tė pretenduar? I cili mė se paku mund ti ngjaj Shqipėrisė, e mė se shumti Bosnjės. Kėto dhe shumė pyetje tė tjera do duhej secili Shqiptar tia parashtroj vetės. Ta pyes secili veten se kush jam unė? Nga jam? Ku gjendem? Dhe ku dua tė shkoj?
Njė gjė jam i sigurt se shqiptaria do rrojė edhe pa mua edhe pa disa shqiptarė tė cilėt mund vetėm ta pengojnė nė rrugėtimin e vetė, ashtu siē e kanė penguar shekuj me radhė, por assesi ta ndalin. Dhe pėr ti dhėnė vulė gjithė kėsaj, del Adem Demaē dhe vjell vrer kundėr Papės dhe Vatikanit, duke harruar se ishte pikėrisht Vatikani dhe Papa Gjon Pali i II, vendi qė i ēeli dyert sė pari Kosovės. Shpikjet e ulėta ndaj Papės dhe krahasimi nė njė kontekst krejtėsisht absurd dhe tė marrė, me Gadafin, janė sinjale tepėr shqetėsuese pėr Kosovėn dhe tė ardhmen e saj. Nė kėto ditė tė nxehta, duket se feja ėshtė bė njė temė me pėrmasa tė rrezikshme. Nėse shteti nuk ndėrmerr masa preventive, qė tė parandaloj kėtė fushatė, atėherė shteti ynė vėrtetė po futet nė njė qorrsokak.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
04-07-11, 17:56
|
#2
|
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
RADIKALIZMI DHE EKSTREMIZMI ANTI ISLAM
Nėse kėrkesa jonė e arsyeshme pėr tu siguruar hapėsira pėr ndėrtimin e xhamisė , qė njėherit paraqet tė drejtė legjitime , i duket dikujt manifestim i elementeve ekstreme , atėherė ne me plotė tė drejtė themi se tė tjerėt na e paskan kaluar nė ekstremizėm. Nė xhumanė e fundit tė datės 01.07.2011 u dėshmua edhe njė herė se muslimanėt janė njerėz
tė qetė dhe tė kulturuar, dhe jo njerėz qė e duan destabilizimin e dėshiruar nga shumėkush tjetėr. Edhe pse nė faljen e namazit tė xhumasė nė sheshin Adem Jashari ishin pjesėmarrės me mija vetė nuk u shėnua as incidenti mė i vogėl si rezultat i qetėsisė , disiplinės dhe organizmit qė porosit feja Islame. Edhe pėrkundėr faktit se xhumaja kaloj aq mirė sa pėr ta pasur lakmi , shumė media iu vėrsulėn me akuza tė shumta Fuad Ramiqit anėtarė i kryesisė dhe pėrfaqėsues i lėvizjes Bashkohu , lėvizje kjo organizatore e xhumasė. Duam tua bėjmė tė qartė sė ato akuza nuk qėndrojnė aspak dhe vėllai ynė Fuad Ramiqi ėshtė njėri i dėshmuar pėr tė mirėn e kėtij vendi. Nė kohėn kur ishte mejdani pėr tu dėshmua, ai iu bashkėngjit luftės ēlirimtare tė popullit tonė dhe kontribuoj nė hierarkinė mė tė lartė ushtarake tė UĒK- sė . Pastaj Fuad Ramiqi edhe pas luftės nė Kosovė e dėshmoj se nuk kishte luftuar pėr ta ēliruar Kosovėn e pastaj pėr ta robėruar vetė siē vepruan shumė tė tjerė. Fuad Ramiqi edhe pse pati mundėsi nuk u bė pjesė e grupit tė hienave qė pasurinė e popullit e vodhėn pa mėshirė, Fuad Ramiqi nuk ėshtė i implikuar nė asnjė aferė as korruptive , as kriminale e as kundėr interesave tė atdheut. Ndėr akuzat qė na janė bėrė ėshtė edhe ajo se nė qenkemi bashkėpunėtorė tė Serbisė . Ne betohemi dhe kėtė e kemi dėshmuar dhe do ta dėshmojmė nė tė ardhmen se njė shqiptarė qė e praktikon islamin ashtu siē na ka mėsuar Allahu nė Kuran dhe Pejgamberi nė Traditėn e tij Profetike mė shumė do ta donte vdekjen se sa bashkėpunimin me njė armik si Serbia. Tė gjithė juve ndoshta mund tė iu blej dikush qė tė punoni nė dėm tė atdheut kurse neve asnjėherė askush nuk do tė arrij tė na instrumentalizoj nė dėm tė vendit tonė. Vėllai ynė Fuad Ramiqi ėshtė pėrfaqėsues i lėvizjes kurse unė Arsim Krasniqi jam kryetar dhe njėri nga themeluesit e lėvizjes Bashkohu ,lėvizja ka kryesinė dhe organizim tė mirėfilltė. Pėrpjekja e disave pėr ta eliminuar Fuad Ramiqin nga aktivitetet e lėvizjes duke i shpifur akuza tė pavėrteta, me qėllim qė pėrmes eliminimit tė Fuad Ramiqit tė dėmtojnė lėvizjen Bashkohu ėshtė e kotė . Ne i sigurojmė se lėvizja ėshtė mirė e organizuar dhe ka shtrirje nė tėrė Kosovėn dhe ka kuadro tė mjaftueshme. Prandaj me ose pa Fuad Ramiqin lėvizja do tė mbetet po ajo qė ėshtė ngase secili prej nesh do ti thotė fjalėt e njėjta dhe do ti mbajė qėndrimet e njėjta, madje do tė jemi edhe me te drejtpėrdrejt. Akuzat e paskrupullta ndaj vėllait tonė Fuad Ramiqi se ėshtė i lidhur me Hamasin apo Vėllazėrinė Muslimane ne si lėvizje fuqishėm i hedhim poshtė dhe deklarojmė se neve nuk na duhet as Hamasi , as Vėllazėria Muslimane e as praktika e ndonjė organizate tjetėr nė botė sepse neve si musliman na mjafton Kurani - Fjala e Allahut dhe Suneti i Pejgamberit paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi Tė mėsuesit tė njerėzimit. Pastaj ne kemi hoxhallarė tė kualifikuar nė aspektin profesional dhe tė dėshmuar pėr atdhedashuri tė cilėt na mėsojnė dhe na udhėzojnė se si tė sillemi mirė e me mirė me vendin tonė dhe tė jemi qytetarė tė denjė tė kėtij shteti. Edhe pėr njė gjė iu sigurojmė se pavarėsisht asaj se me ēka na akuzojnė dhe kush na akuzon ne nuk do tė ndalemi sė kėrkuari tė drejtat tona tė garantuara me kushtetutėn dhe ligjet
e shtetit tonė dhe konventat ndėrkombėtaret pėr tė drejtat dhe liritė e njeriut tė cilat janė pjesė pėrbėrėse e tė drejtės sė aplikueshme. Na akuzoni me ēka tė doni por kjo neve nuk do tė na bėjė qė tė heqim dorė nga namazi dhe ashtu siē u dėshmua nė xhumanė e fundit pjesėmarrja ishte me mija persona. Ne e dimė fare mirė se ky islam i pengon dikujt, por ua kujtojmė se ka kaluar koha kur islami ėshtė pėrfaqėsuar vetėm nga disa pleq nė xhamia tė vogla e tė vjetra qė nga koha e osmanlinjve. Akuza tė shumta drejtuar praktikuesve tė islamit me mjekra dhe pantallona tė shkurtra nuk janė gjė tjetėr veēse paragjykime tė bazuara nė urrejtjen ndaj islamit dhe muslimanėve. Na thoni vetėm njė incident qė ka ndodhur derimėtani nga kėta praktikues e me tė cilin i kanė dėmtuar interesat e vendit. Athua vallė pse ne nuk po paragjykojmė se edhe nė kishat dhe katedralet e ndėrtuara pa leje duke shkatėrrua shkolla duke u financuar nga parat e muslimanėve, ndodhin abuzime tė njėjta me ato qė u bėnė publike kohėve tė fundit nė shumė kisha anė e mbanė botės sė krishterė qė lidheshin me abuzimin seksual tė fėmijėve nga ana e priftėrinjve pedofilinė. Pra ne nuk po i akuzojmė tė krishterėt nė vendin tonė se janė tė pėrfshirė nė vepra tė tilla tė ēoroditura dhe amorale dhe forma tė ndryshme tė ekstremizmit qė janė evidente nė botėn e krishterė. Atėherė pėrse ne muslimanėt e Kosovės bijtė e kėtij vendi akuzohemi duke u bazuar nė veprimet e muslimanėve nė fund tė botės. Ju bėjmė thirrje atyre qė flasin nė emėr tė konfesioneve fetare jo islame nė Kosovė qė ti lėmė tė tjerėt dhe tė merren me veten dhe ti kontribuojnė
tolerancės fetare duke hequr dorė nga supremacioni i deritanishėm dhe diskriminimi pozitiv, ngase e drejta e njeriut shtrihet deri aty ku nuk e cenon tė drejtėn e tjetrit dhe gjitha kėto i shkojnė nė dėm tė tolerancės fetare e deklaruar dhe e proklamuar nė vazhdimėsi nga tė gjithė. Ne jemi shqiptarė dhe muslimanė,Islami ėshtė pjesė e identitetit tonė kombėtarė. Me komb jemi shqiptarė ndėrsa feja jonė ėshtė islami, dhe e dimė fare mirė se nuk ekziston feja e njohur si shqiptaria qė disa tė ēoroditur po e trumbetojnė, por, ironia e kėsaj ėshtė se kėtė e thonė vetėm kur ėshtė nė pyetje feja islame dhe kur muslimanėt i kėrkojnė tė drejtat e tyre. Ne i pyesim kėta tė ēoroditur nėse keni shpikur njė fe tė re - shqiptarinė, atėherė na thoni se cilit komb i takoni sepse sigurisht keni pėrparuar edhe nė kėtė drejtim
dhe keni shpikur ndonjė komb tė ri. Praktikuesit e islamit janė tė shumtė sot nė Kosovė dhe pėr kėtė e falėnderojmė Allahun e Madhėruar. Ata praktikues tė Islamit tė cilėt punojnė nėpėr institucione shtetėrore janė dėshmuar se janė tė pėrgjegjshėm dhe besnikė ndaj vendit, ndėrsa gjykatat dhe organet e rendit nuk kanė punė fare me praktikuesit e islamit dhe kjo ėshtė dėshmia mė e mirė se ne jemi qytetarė tė denjė dhe paqėsor me tė gjithė, sepse kėshtu na mėson islami. Pėrkundėr gjithė kėsaj ju po mundoheni qė ta shuani Dritėn e Allahut, por, jo kurrė nuk do ta arrini sepse kjo fe ėshtė e garantuar nga Allahu. Pra nėse dikush ka zgjedhur pėr fe shqiptarinė ne nuk na pengon kjo aspak por mos u mundoni tė na impononi edhe neve se ēka tė
veprojmė dhe tė besojmė sepse liria e besimit ėshtė e garantuar edhe nė vendin tonė. Tendenca pėr tė na pėrēarė ne si pjesė e shoqėrisė civile me Bashkėsinė Islame tė Kosovės ėshtė e kotė sepse ne e njohim Bik-un si institucionin e vetėm fetar islam nė Kosovė dhe Myftiun Tėrrnava si tė parin tonė. Ne nė rrethanat tė krijuara kohėve tė fundit,dhe akuzat e shumta drejtuar Myftiut e kuptuam se sa tė vėshtirė e paska pasur Myftiu dhe institucioni tė cilin e drejton qė tė veproj nė njė ambient tė tillė dhe nė atė qė kėta akuzues sharlatan e quajnė demokraci e tolerancė fetare ndėrsa vet janė ata qė e rrėnojnė demokracinė dhe tolerancėn. Islami nė vendin tonė ēdo ditė e mė shumė po lulėzon dhe kėto sulme ndaj nesh po na bėjnė mė tė fuqishėm dhe mė tė vendosur dhe nuk na dėmtojnė aspak,por nėse doni qė tė jetojmė nė harmoni dhe tolerancė fetare jepeni dhe ju kontributin tuaj i cili kontribut nė proporcion me numrin e besimtarėve pėr juve ėshtė i vogėl ndėrsa pėr ne kontributi pėr tolerancė fetare ėshtė i madh aq sa ėshtė edhe numri i besimtarėve, ėshtė dėshmuar pėrkushtimin ynė pėr tolerancė fetare si nga Bik-u ashtu edhe nga xhemati nė pėrgjithėsi. Ne do tė vazhdojmė ti kėrkojmė tė drejtat tona deri nė realizimin e tyre, dhe me Emrin e Allahut edhe institucionet tona tė dashura, ato lokale apo qendrore do tė kenė mirėkuptim dhe gatishmėri nė pėrmbushjen e kėrkesave tona, plotėsisht tė arsyeshme .Kėrkojmė nga institucionet qė nė bashkėpunim me Bik-un tu bėjnė zgjidhje halleve tona dhe ēdo gjė tė bėhet nė rrugė institucionale. Ne si pjesė e shoqėrisė civile dhe xhematė i Kosovės i japim pėrkrahjen e pa rezervė Myftiut tė Kosovės Naim Tėrrnava dhe shprehim gatishmėrinė pėr tė kontribuar nė realizimin e tė drejtave tė muslimanėve ashtu siē janė tė garantuara edhe nė Bashkimin Evropianė drejt tė cilit jemi nisur.
Arsim Krasniqi Kryetari i lėvizjes "Bashkohu"
[email protected]
|
|
|
04-07-11, 18:50
|
#3
|
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Organizata Joqeveritare Forumi i Tė Rinjve Muslimanė
Reagim nga OJQ Forumi i Tė Rinjve Muslimanė ndaj shkrimit tė autorit Leon Duhanaj me titull A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė
Delja e ledhatuar shumė, mendon se ėshtė luan !
Problemet e fundit nė trojet shqiptare dhe kordinimi i provokimit tė shqiptarėve me tė vėrtet ka marr njė hovė ekstremizmi, trojet shqiptare janė mbuluar nga shėrbimet sekrete qė provokojnė shumicėn shqiptare.
Sllavi Nikolla Grueski nė Maqedoni ka krijuar bandėn e vetė qė ti provokojė shqiptarėt duke ndėrtuar kisha nė tokat e muslimanėve dhe duke ekspozuar nė malet e Maqedonisė kryqet e tij!
Nė Kosovėn lindore situata qėndron e njejtė, serbėt kanė ndėrtuar kisha dhe kanė ekspozuar kryqe pėr ti provokuar ndjenjat e shqiptarėve !
Nė Ēamėri shqiptarėt vendosin emra grek, nga maltretimi qė ju bėn regjimi grek ata kulturalisht janė konvertuar nė grek dhe kėtė e kanė bėrė nė emėr tė mos ekspozimit ndaj maltretimit grek!
Nė Shqipėri muslimanėt e vendit treguan respekt pėr vėllezėrit e tyre tė kombit duke respektuar shenjtėrit krishtere siē janė Nėnė Tereza e shumė shenjtėri tė tjera qė janė shėndruar mite nė fenė krishtere.
Situatė e ngjashme qėndron edhe nė Kosovė, 98% muslimanėt e vendit kanė respektuar mitet krishtere duke vendosur emra institucionesh apo rrugėsh dhe shtatore nė shumė vende. Nuk e thoin kotė Delja e ledhatuar mendon se ėshtė luan dhe kjo thėnje mė sė shumti i pėrshkruan disa autor tė fesė krishtere tė cilėt me shkrimet e tyre po provokojnė shumicėn shqiptare duke pėrdorur metodėn e njėjtė qė pėrdori regjimi serb ku si logo tė propagandės kishte se ne po luftojmė terroristėt islamik. E autori i radhės qė kishte shpreh mllefin e tij duke shtrembėruar tė vėrtetėn ėshtė Leon Duhanaj me shkrimin A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė tė publikuar nė faqen e njohur telegrafi.com .
Mllefi nganjėherė tejkalon ēdo etik morale dhe sjell njeriun nė njė pikė ku gėnjeshtra bėhet pjesė e jetės sė tij dhe mė nuk shihet si gėnjeshtėr por si e vėrtet . Autori i shkrimit A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė shkruan se kinse hasmėria vėllazėrore nė mes shqiptarėve po rritet, por autori rritjen e hasmėrisė e konsideron rritjen e tė rinjve dhe tė rejave qė kthehen nė praktikimin e fesė islame, ai gjithashtu rritjen e praktikimit tė fesė e konsideron si rritje tė ekstremizmit gjė qė ėshtė paragjykim i cili buron nga mllefi i tij. Mllefi edhe mė shumė shprehet nga autori kur thotė se nė Kosovė xhamit janė tė ndėrtuara vend e pa vend !
Pastaj si frikacak tėrhiqet dhe bije nė kontradiktė me veten e tij dhe thotė qė nuk ėshtė person kompetent pėr vlerėsimin e ndėrtimit tė xhamive .
O Leon bėhu burrė dhe dil haptas me ideologjinė tėnde kundėr popullit shumicė shqiptarė thuaj haptas se je kundėr xhamive dhe mos u bė frikacakė tė tėrhiqesh sepse burri nuk tėrhiqet nga fjala . O Leon pranoje publikisht dhe bėhu burė se fondi pėr ndėrtimin e katedrales u sigurua nga muslimanėt kujtoje darken e organizuar nė amerikė nga ipeshkvi tashmė i ndjerė ku janė tubuar mė shumė se njė milion $ ku ndėr donatorėt kryesor ishin : Xhim Xhema 100.000 $, Hajdar Bajraktari (Hari) 30.000 $, Florim Lajqi etj etj . Bėhu burrė o Leon dhe trego qė nė Kosovė janė nė disa qytete qė ėshtė vendosur shtatorja e Nėnės Terezės, trego se ndėrtimi i katedrales ka legalizuar kishėn politike tė serbėve, trego se kėrkesa e disa organizatave pėr vendosjen e miteve krishtere nė ēdo qytet tė Kosovės ėshtė kėrkesė provokuese qė bėhet nga shėrbimet sekrete siē janė opus dei e qė shfrytėzon organizatat si lobin amerikano shqiptarė pėr arritjen e qėllimeve tė tyre .
Le tė bėhen krishterėt tė sinqertė dhe ta tregojnė se kush financojė shoqatėn Nėnė Tereza qė shpėrndau ndihma para lufte kush ishin ata qė ndihmuan kėtė shoqatė, ishin emrat Muhamed e Ahmed ishin Mustafė e Hasan
Dhe krejt kėto muslimanėt i kanė bėrė pėr shkak tė respektit pėr pakicėn krishtere dhe qė ti ndaloj serbėt tė manipulojnė me pakicėn shqiptare krishtere.
25.6.2011 Prishtinė Kryesia e FRM-sė
Behar Beqiri
Noli Zhita --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Forumi i tė Rinjve Muslimanė nė Kosovė ėshtė organizatė joqeveritare e regjistruar ne Ministrinė e Shėrbimeve Publike tė Qeverisė sė Kosovės dhe ka pėr qėllim afirimimin dhe ruajtjen e vlerave dhe kulturės se traditės Islame nė Republikėn e Kosovės.
|
|
|
04-07-11, 18:57
|
#4
|
mire ....
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Jo, une mendon qe nuk ka rrezik nga ekstremizimi fetar ne Kosove.
Shume e thjesht, nje rrezik nga fanatizmi i cfardo natyre, vije ne te shumten e rasteve nga emancipimi i dobet apo mosarsimimi. Kosova ndoshta nuk prin me keto te dyja, mirepo edhe nuk eshte krejt ne fund.
Kjo mund te shihet me se miri, nga fanatiket fetar ketu ne forum. Qe dmth prap se parp jane minorance dhe objekt tallje e pjeses tjeter te forumit.
|
|
|
04-07-11, 19:11
|
#5
|
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zanzi/M
Jo, une mendon qe nuk ka rrezik nga ekstremizimi fetar ne Kosove.
Shume e thjesht, nje rrezik nga fanatizmi i cfardo natyre, vije ne te shumten e rasteve nga emancipimi i dobet apo mosarsimimi. Kosova ndoshta nuk prin me keto te dyja, mirepo edhe nuk eshte krejt ne fund.
Kjo mund te shihet me se miri, nga fanatiket fetar ketu ne forum. Qe dmth prap se parp jane minorance dhe objekt tallje e pjeses tjeter te forumit.
|
Pse minorance? Pasqyren me te mire e ke tek sondazhi edhe pse nuk e pasyron realitetin e forumit sepse keni votuar te gjithe ka 2-3 here. Le te kaloje sondazhi ne transparence dhe do e shikosh kush e ka me te drejte.
Kush objekt tallje me msusen? Nese jam ardhe ne ate gjendje sa me u talle qifti yt e atij tjetrit me mua, qetash po ta jep fjalen se e ha testaturen :))
i keni msu disa fjale "shkoni n'Avganistan, Irak...", gabel, harap e kto i perdorni shpesh sidomos kur ju rapangjeshen argumentet surratit.
Pasi qe ne qenkem fanatik fetar dhe qenkemi minorance, mund te mi numrosh ata te taborit tjeter se sa jane, pra fanatiket anti islam ???
|
|
|
04-07-11, 19:25
|
#6
|
mire ....
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga valiii
Pse minorance? Pasqyren me te mire e ke tek sondazhi edhe pse nuk e pasyron realitetin e forumit sepse keni votuar te gjithe ka 2-3 here. Le te kaloje sondazhi ne transparence dhe do e shikosh kush e ka me te drejte.
Kush objekt tallje me msusen? Nese jam ardhe ne ate gjendje sa me u talle qifti yt e atij tjetrit me mua, qetash po ta jep fjalen se e ha testaturen :))
i keni msu disa fjale "shkoni n'Avganistan, Irak...", gabel, harap e kto i perdorni shpesh sidomos kur ju rapangjeshen argumentet surratit.
Pasi qe ne qenkem fanatik fetar dhe qenkemi minorance, mund te mi numrosh ata te taborit tjeter se sa jane, pra fanatiket anti islam ???
|
Hej, hej, mos u nxej..! A e konsideron veten ekstremist aa? Une per ekstremist e pata fjalen jo per Musliman Shqiptar, cfare jane shumica OK.
|
|
|
04-07-11, 19:25
|
#7
|
mire ....
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Une prap mendoj qe Shqiptar ekstremist ka pak, qe ndryshe quhen edhe minorance ok
|
|
|
04-07-11, 19:30
|
#8
|
Anėtarėsuar: 02-12-09
Postime: 1,435
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool
Shkruan: Leon Duhanaj
Besimi fetarė, ėshtė njė e drejtė e pa kontestueshme, njėra ndėr tė drejtat themeltare njerėzore, e si tė tilla janė tė njohura ndėrkombėtarisht, tė paktėn nė boten demokratike. Kjo ėshtė njė nga themelet e shteteve moderne dhe kujtoj qė kėshtu duhet edhe tė vazhdoj. Mirėpo, nė qoftė se besimi fetar i kalon kufijtė e sė lejuarės, apo nė qoftė se prijėsit fetar i mobilizojnė masat duke thirr nė urrejtje dhe duke mbjell hasmėri ndėr-vėllazėrore siē jemi ne shqiptarėt, atėherė kjo nuk mund tė quhet mė lutje e mirėfilltė ndaj Zotit dhe ėshtė njėkohėsisht manipulim i rrezikshėm me masa, i cili shumė shpejt mund tė eskaloj, gjė qė mund tė prodhoj dhunė.
Tė gjitha fetė monoteiste besojnė qė ėshtė vetėm njė zot. Gara nė mes besimesh bėhet nė atė mėnyrė, se cila i shėrben Zotit mė mirė, mė direkt dhe nė mėnyrėn e duhur. Parimisht tė gjitha fetė, tė paktėn nė mėnyrė publike thėrrasin pėr paqe dhe tolerancė fetare. Asnjėra nga to nuk ishte dashur tė propagandoj ndarje dhe hasmėri ndėrvėllazėrore. E kjo mė sė paku na duhet ne si komb, qė jemi tė ndarė nė shumė besime. Feja ėshtė njė rit, i cili do duhej ushtruar, nė mėnyrė qė nėse i lutemi Zotit pėr diēka, atėherė vėrtet ta bėjmė nė atė mėnyrė qė Atij ti pėlqej, dhe tė tregoj mėshirėn e vet ndaj atij, asaj apo atyre tė cilėt i drejtohen. Unė tė paktėn nuk besoj se Zoti i thirr njerėzit t’i luten pėr teke dhe inate qė kanė ndaj tė tjerėve.
Intensifikimi i ekstremizmit fetarė islam nė hapėsirat shqiptare gjegjėsisht nė Kosovė, po bėhet gjithnjė me radikal dhe me i pa kontrollueshėm. Si rezultat i investimeve tė shumta tė shumė organizatave Aziatike, sidomos pas pėrfundimit tė Luftės nė Kosovė, tashme po i jep frytet e veta tė turpshme, ekstremiste, fundamentaliste dhe me prirje armiqėsore dhe anti-kombėtare. Falja nėpėr rrugė dhe vende publike ėshtė njė proces i cili ka filluar qėmoti, por kohėve tė fundit e sidomos falja masive qė ndodhi tė Premten, duke bllokuar qarkullimin e automjeteve, nė afėrsi tė Parlamentit, ėshtė njė gjest qė nuk do koment. Pėr tė gjithė ata qė mendojnė sado pak mirė pėr kėtė vend dhe pėr shqiptari, ky ishte njė demonstrim jo fetar, por politik. Ishte njė mesazh i cili do duhej marrė shumė, shumė seriozisht.
Nėse ka diēka qė ėshtė ndėrtuar vėrtet nė ēdo vend dhe nga ēdo kush, shumė herė edhe pa asnjė kriter dhe pa nevojė, atėherė ato janė Xhamitė. Qė nga pėrfundimi i Luftės nė Kosovė janė ndėrtuar me qindra Xhami. Unė nuk jam ai qe mėtoj ta vlerėsoj se a i duhen vendit si tė tilla dhe nė aq sasi, mua as nuk me bėn pėrshtypje fare ajo punė, sa janė dhe edhe sa duhet. Tek e fundit, ne tashmė jemi tė lirė dhe nėse qytetarėt mendojnė qė kanė nevojė le t’i ndėrtojnė. Por mua vėrtet me intereson dhe me pengon shumė mėnyra e artikulimit tė kėrkesave tė BIK-ut dhe njė numri tė komunitetit islam kėtu nė Kosovė pėrsa i pėrket ushtrimit tė fesė. Nuk mund tė jetė mėnyrė tolerante, dhe s’mund as Zotit t’i pėlqej nėse njė komunitet kėrkon diēka , jo pėr nevoja, por pėr inate tė tjetrit. Nuk besoj qė ka Zot qė thotė lutu tek unė pėr inat tė atij. Kėrkesat e disa besimtarėve tė besimit islam pėr ndėrtimin e ndonjė xhamie vetėm e vetėm pse tash na qenka ndėrtuar Katedralja nė Prishtinė dhe se katolikėt na qenkan shumė pak, dhe se ata nuk paskan nevojė fare, janė vėrtet jo reale, jo tė ndershme, jo njerėzore dhe jo kombėtare.
Nuk ka kisha as xhami qė ka kapacitet t’i zėnė tė gjithė besimtarėt, qofshin ata myslimanė, katolikė, protestantė, ortodoksė apo tė tjerė, nė qoftė se ata mblidhen tė gjithė nė njė vend. Prandaj mėnyra e demonstruar nga besimtarėt islam qė nuk na zė xhamia dhe tash po i lėmė tė gjitha xhamitė thatė dhe po dalim nė rrugė tė falemi, si shenjė proteste ndaj ndėrtimit tė katedrales, vėrtet nuk ėshtė korrekte, nė asnjė mėnyrė. Sidomos kur bėhet fjalė pėr njė katedrale e cila ėshtė ndėrtuan pėr nderė dhe lavd tė bijės sė kombit tonė, njė bije shqiptare, njė humaniste tė pashoqe pėr njerėzimin, pėr tė cilėn jemi krenar para gjithė botes. Ajo ishte vėrtet njė person shembull pėr njerėzimin se si duhet njė njeri tė jetojė, se si duhet t’i ngjaj Zotit. Duke dashur te afėrmin nė emėr tė Zotit, pa dallim feje, race, kombi apo ēfarėdo qofshin ato.
Njė tjetėr shqetėsim i madh, e qė burimin e ka tė njėjti ėshtė edhe peticioni i organizuar nė Pejė, kundėr vendosjes sė shtatores se Nėnės Terezė, nė vendin nė tė cilin unanimisht e votuan tė pėrzgjedhurit e popullit, nė bazė tė votės sė lirė dhe demokratike. Sė pari duhet shtruar pyetja a duhet qė vendimet t’i merr kuvendi komunal qė ėshtė i pėrberė nga pėrfaqėsuesit legjitim tė popullit? Apo ēdo kush qė ka ndonjė pretendim ose ndonjė fobi ndaj diēkaje ka tė drejt tė organizoj dhe bllokoj ato vendime. Nė gjithė kėtė ēoroditje, shtrohet njė pyetje e madhe. Po e parashtroj vetėm pėr tė gjithė tė interesuarit. Ku ishin kėta kundėrshtar tė mėdhenj tė figurės sė Nėnė Terezės gjatė viteve tė 90-ta? Kur para dyerve tė shoqatave pritej nė rėnd pėr ushqim dhe veshmbathje. Ku ishin ata “patriotė shqiptarė” qė atėherė nuk u deklaruan kundėr kėsaj figure, e cila u bė sinonim i lirisė sonė? Ku ishin “patriotėt shqiptarė”, kur nga kisha e Shėn Ndout nė Prishtinė, fillonin pothuaj tė gjitha aktivitetet kombėtare pėr liri?
Ku ishin ata tė cilėt tani po dalin dhe po lobojnė qė ne nuk qenkemi shqiptar, por se po dashka ta ndėrtojmė njė komb tė ri Kosovar, i cili nuk ka flamur te Kastriotit, sepse ai nuk na pėrket neve, i cili nuk ka tė kaluar, por fillon nga e tashmja. Nė tė cilin nuk kanė vend as Nėnė Tereza as ata qe i ngjajnė asaj. A ėshtė ky ndoshta qėllimi pėrfundimtar i kombit tė ri tė pretenduar? I cili mė se paku mund t’i ngjaj Shqipėrisė, e mė se shumti Bosnjės. Kėto dhe shumė pyetje tė tjera do duhej secili Shqiptar t’ia parashtroj vetės. Ta pyes secili veten se kush jam unė? Nga jam? Ku gjendem? Dhe ku dua tė shkoj?
Njė gjė jam i sigurt se shqiptaria do rrojė edhe pa mua edhe pa disa “shqiptarė” tė cilėt mund vetėm ta pengojnė nė rrugėtimin e vetė, ashtu siē e kanė penguar shekuj me radhė, por assesi ta ndalin. Dhe pėr t’i dhėnė vulė gjithė kėsaj, del Adem Demaē dhe vjell vrer kundėr Papės dhe Vatikanit, duke harruar se ishte pikėrisht Vatikani dhe Papa Gjon Pali i II, vendi qė i ēeli dyert sė pari Kosovės. Shpikjet e ulėta ndaj Papės dhe krahasimi nė njė kontekst krejtėsisht absurd dhe tė marrė, me Gadafin, janė sinjale tepėr shqetėsuese pėr Kosovėn dhe tė ardhmen e saj. Nė kėto ditė tė nxehta, duket se feja ėshtė bė njė temė me pėrmasa tė rrezikshme. Nėse shteti nuk ndėrmerr masa preventive, qė tė parandaloj kėtė fushatė, atėherė shteti ynė vėrtetė po futet nė njė qorrsokak.
|
Ky Duhanaj flet si i krishtere.Por jo si shqiptar.
Ky eshte njeri i papjekun dhe bashkesise se tij me shume mund t`i beje dem,se sa qe mund t`i afroj dy bashkesite tona fetare.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Gega 1 : 04-07-11 nė 19:30
|
|
|
04-07-11, 19:41
|
#9
|
Anėtarėsuar: 24-12-06
Postime: 3,777
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zanzi/M
Hej, hej, mos u nxej..! A e konsideron veten ekstremist aa? Une per ekstremist e pata fjalen jo per Musliman Shqiptar, cfare jane shumica OK.
|
une nuk njoh extremist te kete ne kete forum, nese po tregona cilet qenkan.
Njoh ne jeten e perditshme fundamentalista musliman, ama jo 'fundamentalista' qysh e kuptoni ju si fjale poshteruese e negative, por besimtar qe fene e marin, e praktikojne e bazohen ne fundament/ne baze... E kam fjalen per keta qe e praktikojne sunnetin/traditen profetike qe juve qaq ju vrajne syte .
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga valiii : 04-07-11 nė 19:43
|
|
|
04-07-11, 20:27
|
#10
|
mire ....
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga valiii
une nuk njoh extremist te kete ne kete forum, nese po tregona cilet qenkan.
Njoh ne jeten e perditshme fundamentalista musliman, ama jo 'fundamentalista' qysh e kuptoni ju si fjale poshteruese e negative, por besimtar qe fene e marin, e praktikojne e bazohen ne fundament/ne baze... E kam fjalen per keta qe e praktikojne sunnetin/traditen profetike qe juve qaq ju vrajne syte .
|
Jo, une e kam fjalen per disa ekstemista qe jane pjese e forumit.
|
|
|
05-07-11, 03:45
|
#11
|
Anėtarėsuar: 08-11-10
Postime: 451
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zanzi/M
Jo, une e kam fjalen per disa ekstemista qe jane pjese e forumit.
|
Nese mendon se ka ekstremista en forum, ateher dije se krejt krishteret jeni ekstremista, po tregon perqindja e tolerances..
Keta "eksremista" qe i qun ti, dojne me bo shtetin e tyne ashtu siq jan shtetet demokratike krishtere !!!!! *
Jeni ka jaboni si Shkit me ofendime veq mos harroni se ko me ju kall botha edhe juve...
|
|
|
05-07-11, 17:41
|
#12
|
mire ....
Anėtarėsuar: 12-01-10
Vendndodhja: Prishtine
Postime: 1,776
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Besi:)
Nese mendon se ka ekstremista en forum, ateher dije se krejt krishteret jeni ekstremista, po tregon perqindja e tolerances..
Keta "eksremista" qe i qun ti, dojne me bo shtetin e tyne ashtu siq jan shtetet demokratike krishtere !!!!! *
Jeni ka jaboni si Shkit me ofendime veq mos harroni se ko me ju kall botha edhe juve...
|
Vet kuptimi i fjales ekstremist, tregon mos tolerance dhe natyrisht cdo lloj ekstremi fetar eshte i demshem per pjesen tjeter te qytetarve, besoj pajtohemi.
Te krishteret shqiptar ne kete rast jane pakice ne kete rast, prandej nuk jane as pjese e lojes. Puna dhe problemi kryesor sot ne Kosove eshte ne mes muslimanve te moderuar shqiptar ne Kosove dhe Muslimanve ekstrem, te cilet vin nga lindja e mesme, natyrisht qe ata qe vin nga lindja jane pakice.
Ketu ne forum qe behen diskutimet, shumica qe kundeshtojne ekstremet jane musliman shqiptar qe vet kane praktikuar Islamin tradicional shqiptar.
|
|
|
05-07-11, 18:23
|
#13
|
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
E un, qe vie nga Perendimi a jam me i rrezikshem se qata qe po vikan nga lindja ?
|
|
|
05-07-11, 18:56
|
#14
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
Turbulencat nga ekstremizmi fetar
Shkruan: Edita Kuēi - Ukaj
Shoqėria e Kosovės, e pėrcaktuar qysh kaherė pėr njė orientim tė patundur perėndimor, kėto javėt e fundit, u ndodh papritur nė njė turbulencė tė pėrmasave shqetėsuese. Sikur aeroplani i cili pret aterimin nė destinacion, kur prekėt nga re tė rrezikshme, ashtu shoqėria kosovare e etur pėr tu bė si gjitha shoqėritė perėndimore dhe pėr tė qenė pjesė e tyre, ju nėnshtrua njė turbulencė. E gjithė kjo u pėrjetua me njė shqetėsim tė madh. Me njė ankth tė pashembullt, tė cilin njeriu e vėrente nė fytyrat e njerėzve vullnetmirė.
Kėrkesa e disa besimtarėve islam nė Kosovė pėr njė xhami ne qendėr tė Prishtinės dhe protesta tė ashpra gjatė njė tė premte, pėr mendjet e shėndosha, duhet tė kthjell mendjet e shėndosha.
Pėr njė person tė logjikshėm ėshtė e ēuditshme qė vetėm meshkuj tė shihen qė falėn dhe bėjnė kėrkesė pėr xhami. Ēfarė domethėnė kjo pėr botėn tjetėr tė kėsaj feje, pėr ato gra myslimane, fatin e tė cilave e kanė nė dorė tė tjerėt? Kjo pyetje duhet ti shqetėsojė tė gjitha gratė. Madje, kjo ėshtė nė kundėrshtim me parimet demokratike dhe vlerat civilizuese qė po ndėrton Kosova.
Njė tjetėr ēėshtje tjetėr qė ėshtė vėrejtur qartė, ndėrlidhet me shenjat ekstremizmit fetar tė pastėr, shenja qė e kanė kap pėrpara islamin dhe Bashkėsinė Islame nė Kosovė. Kjo duhet tė shqetėsoj ēdo kosovar qė do njė Kosovė me njė tė tashme tė sigurt dhe me njė tė ardhme tė ndritshme. Ēdo femėr, grua dhe nėnė, fakti qė kėta besimtar duken tė frymėzuar nga bota arabe ekstremiste, duhet ta ndalojnė dhe tė pyesin se ku janė ato femra, nėna, motra, gra tė kėtyre besimtarėve, pėr fatin e tė cilave vendosin tė tjerėt? A nuk shqetėsohen ato se ēka mund tė ndodh me tė ardhmen e tyre? A nuk shqetėsohen se drejtat e tyre njerėzore mund tė bien nė njė nivel shumė tė ulėt, ashtu siē ngjet sot ane e kėnd botės arabe? A nuk frikohen nga ligjet e shiriatit ku gruaja vlen dhe ėshtė vlerėsuar vetėm si njė zbejt nė shoqėri? Ku familja shqiptare mund tė shndėrrohet nė njė familje me njė burrė dhe shtat gra? Ose vajzat ti martojnė 11 vjeēare?
Mua mė sė shumti me shqetėson fakti se femra shqiptare nė kėtė rast po tregohet shumė injorante dhe e paarsimuar. Megjithėse nė Kosovė mungon ende kultura e respektimit tė femrės, ose thėnė mė mirė nuk ėshtė i e kėnaqur niveli, me kėto veprime kjo gjini rrezikohet tė bėhet edhe shumė mė e shtypur. Tė gjithė jemi tė barabartė, pa marr parasysh racės, kombėsisė, religjionet ose gjinisė. Kėtė duhet tė gjithė ta respektojmė. Por, kur femra kosovare kėtė nuk e respekton dhe e ndjen veten mė tė ulėt se njė mashkull, aty ia fillon problemi i shtypjes sė femrės. Femra duhet ta respektojė vetveten pikėsėpari dhe tė mendoj tė gjykoj, vlerėsoj dhe shtroj kėrkesat e veta vetė dhe nė bashkėpunim me mashkullin. Vetėm atėherė kur femra nuk lejon qe njė mashkull ta kontrollon mėnyrėn e jetės, mėnyrėn e tė menduarit, mėnyrėn e tė besuarit, atėherė ėshtė nė rrugė tė mbarė. Por askush nuk do tė lufton pėr drejtat e femrės, nėse femra vetė pranon tė sakrifikohet dhe nėnshtrohet. Prandaj nė betejėn kundėr tė keqes, ajo duhet ta ngrejė zėrin e arsyes dhe tė luftoj kundėr tė keqes.
Beteja mė e madhe i mbetet shtetit, qė tė merr pėrgjegjėsi dhe tė tregoj ndershmėri ndaj kėtyre dukurive tė huaja qė po e kėrcėnojnė tė ardhmen e Kosovės perėndimore dhe kėshtu vetė shtetin tonė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
05-07-11, 22:53
|
#15
|
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
|
Titulli: A po kanoset rreziku i ekstremizmit fetar nė Kosovė?
S'po ju shitėn fort qeto perralla komuniste.
Femra se ka te ndaluar te fal te xhuman, paramendoni gjithe ata meshkuj sikur te vinin me grat e tyre ? Numri i besimtareve qe do te faleshin rrugeve, do te kalonte nga 40'000 ne 80'000 !
Nje xhami e madhe eshte e vogel per Prishtinen.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 23 (0 Anėtarėt dhe 23 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:41.
|
|