Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
Emri
Fjalėkalimi
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 06-11-05, 01:44   #1
doGzona
 
Avatari i doGzona
 
Anėtarėsuar: 23-03-05
Postime: 9,331
doGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėm
Gabim Hypnoza!!

Pershendetje per te gjithe!

Sa ndikon hypnoza ne sherimin e semundjeve psiqkie dhe vetive te ndryshme njerezore .A eshte hypnoza nje ndihmes e madhe ne jeten e njeriut.

Mire se vini ne debat.

doGzona


doGzona Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 24-06-06, 20:24   #2
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Hypnoza dhe llojet e hypnotizimit janė tė ndara njėra nga tjetra.
Tė hyptotizohen njerezit , sot pėr sot nuk ėshtė edhe punė e veshtirė, por njeriu mundet tė bejė edhe vetėhypnozė , por sdo tė thotė qe cdo kush mundet dhe dij tė hypnotizoj, edhe pse nė shumė klinika tė dentisteve , sidomos nė Gjermani , preferohet hypnoza qė ti ikin shumė e mė shumė perdorimit tė xhilperave.
Menyra e pėrdorimit tė hypnozes , preferohet vetem nga pėrsonat e diplomuarė ne ketė drejtim dhe nė ketė lėmi.
Ndihma e hypnozes , me doemos ėshtė e madhe nė sherimin e shumė vetive negative tek njeriu , sikur rasti i derpresionit , vuajtjes shpirterore , largimi nga alkoholi , duhani etj etj
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-10-11, 23:42   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hypnoza!!

„ Asgjė nuk ishte dashur tė lėshohet nė medicinė qka ėshtė nė interes tė tėr botės, ēka kishte mujtur me qen nė dobi njerzimit i cili vuan dhe qka nuk e rrezikon jetėn e njeriut apo rahatin e tij“.

Hipokrati



Diēka mbi praktiken e lashtė tė hypnozės





Hipnoza ėshtė e lashtė sa njerzimi. Shenimet e lashta tė ruajtura nė shkrimet kujore prej vendeve tė Eufratit dhe Tigrisit, tregojnė se na ėshtė e njohur qė si populli mė i vjetėr kulturor jan Sumarėt, qysh se nė qindvjetshin e katėrt para erės sonė e kan njohur hipnozėn, ku e kanė ditur tė shėrbehen me te sikur qė ne sot e shfrytzojmė.

Nė shkollėn pėr priftrinj nė Ereh, qysh prej kohrave shum tė lashta ruhet vepra e shkruar me dorė e cila shumė herė ėshtė e rishkruar, ku sotė vetem pjesėrisht ėshtė e ruajtur. Ajo pėrmbanė dėshmi tė pa thyeshme se qyshė nė ato kohra priftrit e shkolluar kan sheruar me sygjestione hipnotike dhe i kan sheruar tė smurit nė gjumė. Qyshė se atėherė kan qenė tė njohuara tri shkallė tė hipnozės tė ngjashme prej shkallėve qė ne i dallojmė.

Nė ligjin e Manuovit, nė letren ma tė vjeter nė vepren e njohur Indiane, janė tė pėrshkruar shkall tė ngjashme tė hipnozės. Kėtu flitet pėr gjumė tė zgjut, nė gjumė me ėndrra dhe pėr gjumin i cili sjellė kėnaqėsi. Autohipnoza edhe sotė e luan njė rrol shumė tė madh nė shumė teknika perparimtare tė jogistėve.

Hipnoza ka pasur ndikim mistik nė Egjiptin e vjetėr, Persij, Indij dhe Greqi, por nuk ėshtė e kuptushme pėr disa qė e emrojn hipnozen mistike nė kohen intelegjences artificiale, e kompjuterve, robotve, udhtimet nė kosmos. Nė kohen e greqisė sė parashikuesve, magjistarėve tė persisė, tė fakirave tė indisė dhe joginėve, hipnoza ka qenė paraqitje mistike. Pėr hipnozė kan dhan lloj-lloj sqarime tė ndryshme dhe thanje tė ndryshme. Fillimtarėt e hipnozės kan arritur me teknika tė ndryshme nė autohipnozės si me: vallzimet magjike tė magjistarėve prej kohės sė hershme poleolite dhe “transit” sherues tė shamanėve ku edhe sot i takojmė nė shum kultura etnike. Meditimi, ku djepi i saj ėshtė lindja, ku karrjedhur prej jogės. Lajmrohet dhe nė krishtenizėm, dhe gjithashtu paraqet si formė tė autohipnozės. Ekzistojnė shumė aluzione nė Talmud dhe Bibėl pėr lloj-lloj teknika tė hipnotizimit. Ma von shumė religjione i kan pėrdorur si teknika me tė “prekur” dhe me “lutje”. Me shekuj ėshtė konsideruar dhe besuar se mbretrit dhe princėt kan forcė sheruese tė ahtuquajtur “prekje mbretrore”. Kjo veqonarisht ka qenė e popullarizuar nė mesėjetė. Qysh nė kohėn e Klovisit (466-511) ka vlejtur qė monarket francez e posedojnė kėtė fuqij qudibėrse. Pas ramjės sė Luit tė XVI dhe zgjimi i kėsaj aftėsije ajo ka filluar pėrsėri tė shfrytėzohet gjat kunorizimit tė Sharlit X tė vitit 1824 nė pjesėmarrjen e Dupuytrenit dhe Alibertit. Nė angli pėrmendet qė Edvard rrėfyes i ka sheruar gungat-breshkėzat(sėmundje) nė vitin 1066 me “prekje mbretrore”. Kjo praktik ka ekzistuar nė Angli edhe nė kohėn tė Stevartit, ku mė von e nėn ndikimin e Viliamin e III e humbė domethanjėn. Nė shekullin e XII ka qenė nė shumė vende tė njohura me sherues tė ndryshėm qė kanė sheruar nė tė njejtėn mėnyrė siq janė Greatrakes nė Irlandė, Bagnone nė Itali dhe Gasneri mė pak i njohur si prift katolik tė shekullit XVIII i cili ka besuar se shumica e sėmundjevė ėshtė e shkaktuar me shpitr tė djallit dhe sėmundjet mund tė sherohen me largimin e shpirtave tė kėqij dhe demonėve, me magji, fallshikim(kiromanci) dhe me lutje.







Zhvillimi i teorive shkencore mbi hypnozėn





Paracelciusi (1493-1541) ka qenė i pari i cili i ka arritur fuqit sheruese tė trupit astral dhe magneteve si dhe ndikimin e yjve nė njeriun. Kėto kanė qenė tentimet e para qė nė mėnyrė shkencore qė tė shiqohet etiologia e smundjes.(Paracelciusi ka qenė antar i grupit tė msheft spiritual Mistik “Rosenkreuz” ku e ka zhvilluar Hemopatinė me ilaqe tė cilat direkt kan sheruar nė trupin astral dhe fizik- vėrejtje-ish antar i Rosenkroicve “Drita e Zotit” autori i kėtij libri S.Basha).

William Maxwel mjek skocez shkruan nė vitin 1679 qė shpirti univerzal dhe shpirti jetėsor ndikon nė tė gjith njerzit. Ai e ka njohur nė kėtė ndikim, ndikimin e imagjinatės dhe tė sygjestionit.





Mesmerizmi dhe teorija e fluiditetit





Pattie ka zbuluar me hulumtimet e veta si Franz Anton Mesmer (1734-1815), mjek austriak, iniciator i hipnozės bashkohore idet e veta i ka marrur prej vepres tė mjekut anglez Richard Meada (1673-1754) i cili ka qenė i inspiruar me hulumtime tė pacientit tė vet Isaca Newtona. Tentimi i tij qė tė pėrshkruan sistemet e gjalla tė ligjeve tė natyrės, i kan mundėsuar Mesmerit qė ta zhvilloi idenė pėr “fluidin univerzal. Rreth vitit 1771 Maximilian Hell, jezuit i Vienės ėshtė bėrė i njofshėm me sherimin e tij magnetik duke i mbajtur dhe vendosur pllakat e qelikta nė trup tė zdeshur. Mesmeri kėtė ide e ka huazuar prej atit Hellit dhe e ka zbatuar nėpėrmes kontaktit dhe qenve.

Metodėn e re tė cilen e ka emruar “magnetizėm animal” (magnetizėm tė shtazėve) ku i ka terhjekur njė numėr tė madh tė adhuruesve dhe kėtė nė fund tė shekullit XVIII. Masa e njerze ka vėrshuar kah Mesmeri qė tė sherohen me metoden e tij. Pėr kėtė e ka ndėrtuar njė kadė tė madhe si njė bazen dhe e ka mbushur me fleta tė hekurit qė ato tė pranojn “valėt magnetike”. Tridhjet apo mė shum njrz kan qen tė lidhur me fletza tė hekurit dhe kan qen tė magnetizuar kur Mesmeri i ka prekur shkopz. Shunm njerz nė atė moment kan marr sulme histerike tė pėrcjellura me konvulzione, kan ra nė trans, tė ngjashe si te ata qė jan par nėpėr sektet religjioze. Nė fillim Mesmeri e ka konsideruar qė magnetizmi rrjedh prej trupit astral, e ma von ai bartet prej tij e deri te pacienti, dhe qė fuqija po rrjedh prej personalitetit tė tij. Arnold Ludvigi i ka shkruar rrėnjėt tė mesmerizmit tė hershėm, me aluzion me potencialin efektiv tė imagjinatės e cila ėshtė e pranishme edhe te sheruesi dhe te pacienti. Dukshėm mė von Voustinasi (1960) konsideron qė si bazė ka qenė sygjestioni nė teorinė e Mesmerit tė cilėn vet nė atė kohė Mesmeri atė nuk e ka njohur, sepse ai ka tentuar nėpėrmjet tė rrugės matrializmit ta sqaron ndikimin terapeutik, duke paramenduar ekzistimin matrial tė “fluidit”, “magnetizmin animal”, ku e posedon ēdo krijesė e gjallė. Ka tentuar qė tė jet nė laminė e biologjisė dhe fizikės dhe e ka hedhur atė lami tė ekzistimit psikologjik. Nuk ka hjekur dor prej tė kuptuarit matrial edhe atėher kur markizi Puysegur ke shpallur zbulimin e vet nė lidhje me somnabulizmin dhe komunikacioni verbal me subjektin nė vitin 1813. Komisioni ėshtė pėrbėr nga ana e akademisė Franceze tė shkencave tė vitit 1784 e kan refuzuar tezen e tij dhe punėn e tij sepse ai nuk ka arritur tė vėrtetoj ekzistimin e fluidit dhe e ka pershkruar se ndikimi ka qenė prej imagjinatės. Komisioni nuk ka mundur ta mohoi efektet sheruese qė Mesmeri i ka arritur me metodėn e tij, por ajo i ka mohuar supozimet tij teorike: “Imagjinata pa magnetizėm shkakton konvulzione, kurse magnetizmi pa imagjinat nuk shkakton asgjė”.

Charles d`Eslon, nxėnės i Mesmerit shenon: “ Nė qoftė se sherimi me imagjinatė ėshtė ma i miri, pse mos ta praktikojmė sherimin me imagjinatė?”

Me kėtė ka filluar lufta e fluidistėve ku hipnozėn e kan pėrshkruar si fiziologjike dhe animistėt tė cilėt e kan pėrshkruar si psikologjike. Domethanja e Mesmerit pėr psikologjinė bashkohore ėshtė e madhe. Ai e ka pėrjetuar fatin tė shumicės tė cilėt jan marrur me hipnozė, ėshtė shpallur sharlatan, kurse efektet e punės sė tij kan lan gjurmė deri nė ditėn e sodit. Ai ka sjellur i pari terapinė nė grup dhe me ket i ka vu themelet e teknikave tė terapisė nė grup. Ka bėrė shumė pėr popullarizimin dhe zgjarimin e hipnozės dhe e ka pregaditur rrugėn e hipnozės shkencore. Ke ka dhan teorinė e parė shkencore tė ashtuqujtur “teorinė fluidike” pėr ndikimin e hipnozės e cila ka qenė nė harmoni me pamjen fizikale-matrialistike tė atėhershmes. Teorija fluidistike ėshtė pranuar nė vendet ku ka lulzuar romantizmi: Franca, Gjermanija, Austria si reakcion i iluminizmit tė arsyes. Kjo ėshtė teorija e parė tė teorisė sė hipnozės, ithtaret i ka edhe sot, dhe kėte nė mes laikve, sheruesve spiritual tė cilėt mirren me magnetoterapi, fluidoterapijėn dhe me teknika tė lloj-llojshme spirituale tė sherimit tė cilet e spjegojn si bartės tė: energjisė jetėsore - “magnetismus animalis” apo magnetizim tė shtazarak - “gravitas animalis” apo energjija kosmike. Qendrimi i kėtyre metodave spirituale deri mė sot qė nuk jan rrėzauar, ėshtė se keto teori deri mė sot nuk kan mujtur plotsisht rrxohen e mos tė pranohen, po kurr nė shkencė nuk ka mujtur me u vėrtetuar. Edhe nė psikologji fillohet nga paragjykimet te ekzistimit tė energjisė e cila lajmrohet me emrin: energjija libidoze, energjija psiqike etj. Idhėtarėt e Mesmerit ka qen Petetini i cili e ka pėrshkru katalipsinė, markiz de Pisegir i cili e ka pėrshkruar samnobulizmin artificial dhe Barbarin i cili ka “magnetizuar” pa mjete pregaditore ku idhtaret e tij e kan qujtur “barberenistat” Nė Suedij dhe Gjermani mesmeristat veten e kan quajtur spiritualista dhe sherimi i tyre ka qen veper e zotit. Idhtarėt e Pisegirit kan qenė eksperimentalista.

Kryemurgu Abbe Faria nė Pariz ka ardh prej Indijės dhe ka pregaditur qfaqje masive nė vitin 1814-1815. I ka qit nė hipnozė mbi 5000 veta dhe ka konsideruar se sherimi nuk mvaret prej magnetizmit por mvaret prej dėshirave, motivit dhe bashkpunimit tė pacientave. Kryemurgu tjeter Fariut, Berntrand dhe Noiset e kan (utrli) rrugen James Breaidovoit pėr teorinė e sygjestioneve.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-10-11, 23:44   #4
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hypnoza!!

John Elliotson nė vitin 1837 ėshtė interesuar pėr magnetizimin animal. Ka qenė profesori i parė i medicinės nė kėt fillim e drejtim tė ri tė kolegjit pran Univerzitetit te Londres dhe i pari e ka sjellur stetoskopin nė Angli. Ka bėrė shum operacione veten me anesezion hipnotik, sepse nė atė kohė anestetikėt nuk kanė ekzistuar. Koleget e tij e kan gjykuar pėr shkak tė pėrdorimit tė hipnozės dhe kan kėrkuar qė ai tė jap dorheqje prej detyres si drejtor tė spitalit tė Univerzitetit nė Londer. Edhe pse ka qen i ndjekur, ai nuk ka hjekur dorė prej pėrdorimit tė hipnozės, duke konstatuar se hipnoza ka domethanje dhe vler tė madhe pėr medicinė. E ka publikuar nė Londėr revisten Zoist, ne tė cilėn revistė kan qenė tė botuar shum artikuj pėr mesmerizmin dhe fenomenin e saj.

James Esdaile, hirurg skocez, ka punuar nė Indij. Deri sa ka qenė nė pushim nė Angli nė vitin 1840 ka parė njė demonstrim tė mesmerizmit. Ka qenė deshmitar nė indikacionin e anestezisė nėn ndikimin e hipnozės te personat e hipnotizuar. Pas kthimit nė Indij ka bėrė 3000 operacione nė hipnozė. Njė dėshmitarė e ka pėrshkruar se si Edsaile ja ka larguar kancerin e syrit nje personin i cili ishte nėn hipnozė. Si dhe tė tjerėt, ka qenė i gjykuar nga ana e kolegėve tė vet. Ka qenė i detyruar qė ta mbyll spitalin e vet nė Indij dhe tė kthehet nė Angli, ku shoqėrija britanike e medicinės e ka emruar si sharlatan. Gjat kohės sė gjykimit njė mjek e ka akuzuar si bėrje tė mekatit pėrdhoje apo sakrilegj, sepse Zoti ia ka dhan njeriut qė ai tė ndinė dhimtė, kurse Esdaile e ka ndalur kėtė me hipnozė.

Mjeku skocez James Braid, i cili e bart titullin e hipnozės moderne, ka qenė i interesuar pėr mesmerizėm nė vizin 1841, kur ka marr pjesė nė demonstracion La Fontainea nė Menqester. E ka konsideruar se tėr kjo ka qenė farsė dhe ka dashur tė i demaskoi idhėtarėt e mesmerizmit, por sė shpejti vet ka filluar tė i hipnotizoi pacientėt dhe ėshtė bindur nė sukseset e kėsaj metode. Ai ėshtė i pari qė nė artikullin e tij nė vitin 1843 “Neurohypnology, or the retionale of Nervous Sleep”, e ka pru fjalėn “hipnoza” qė rrjedh prej fjalės greke “hypnos”, qė don me thanė gjumė. Mė von e ka parė qė hipnoza nuk ėshtė gjumė, por termini ka mbetur nė pėrdorim deri mė sot dhe formon konfuzion poseqarisht te laikėt (mosbesimtarėt). Njė nga paragjykimet e cila ekziston te njerzit tė cilėt vin nė sherim qė nė hipnpzė do tė flejnė dhe do ta humbin vetėdijėn. Hipnoza ėshtė njė gjendje e rritur e zgjushmėrisė dhe nuk ka kurfar gjėje tė pėrbashkėt me gjumin. Nė vitet e fundit tė jetės sė vet Braid zbulon ndikimin sygjestiv tė hipnozės dhe flet qė shkalla e pritjės e rrit sygjestibilitetin te pacienti. Gjthashtu ka vėrtetuar se hipnoza mund tė lajmrohet pa kurfar indukimi formal, pra sygjestionet jan indikative dhe nė gjendjen e zgjut. Ai i ka vur themelet e teorisė sė sygjestologjisė tė hipnozės i cili mė von nė vitin 1877 e ka zhvilluar shkolla e Nansijės.


Shkolla e parė nė Nansij- teoria sygjestologjisė





A.A.Liebeault, mjek prej Nansisė ėshtė themeluesi i parė tė teorisė tė sygjestologjisė. Mjek shum i varfur fshatar, i ka ikur asaj qė tė jet i emruar si sharlatan, ju ka folur pacientave tė vet: “Nėse doni tė jeni tė sheruar me barna mjeksore, ju duhet tė mė paguani me tė holla: ndėrkaq, nėse ma mundėsoni qė tė ju sheroi me hipnozė, kėt kam me ua bėrė pa tė holla”. Gjendja e tij jo vetiake, i cili ju ka dhanė me shpirt punės sė tij dhe suksesin e madhė tė cilin e ka arritur me hipnozė ja ka tėrhjekur vėmendjen H.M. Bernhajmit (1840-1919), neurologut tė njofshėm tė Nensisė, i cili nė fillim ka qenė skeptik,e mė vonė ka qenė idhėtar i hipnozės. Sė bashku me Lieboon e ka zhvilluar teorinė e sygjestologjisė tė Braidit dhe ka sheruar mbi 12.000 pacienta. Ai e ka konsideruar qė baza e hipnozės ėshtė sygjestioni, dhe secili njeri qė ėshtė ishėndoshė mundet tė jet i hipnotizuar dhe hipnoza ėshtė gjendje e sjelljes normale. Me kėtė kan ra nė konflikt me teorinė e Charcotovit, i cili verteton se hipnoza ėshtė gjendje patologjike dhe formė e histerisė dhe pėr kėtė ėshtė e rrezikshme.





Shkolla nė Salpetrijer-hypnoza si formė e histerisė





J.M.Charcot, neurolog i njohur nė vitin 1882 ka treguar hipnozėn e dresirimit nė pacientat histerik gjat kohės sė ligjeratave nė Salpetrijer nė Pariz. Konsideron qė vetem tė histruarit u jan tė nenshtruar hipnotizimit dhe hipnoza ėshtė formė e histerisė e cila rrjedh prej ndikimit tė magjepsisė mekanik. Gjat kėsaj ka refuzuar ēdo mundėsij tė ndikimit psikologjik. Janeti nė tekstin “Medikacioni psikologjik” pėr Charcotin thot: “E ka njohur psikologjinė, e vėrejtur ekzistimin e fenomeneve psikologjike nė hipnozė, por gjithnjė ka deklaruar qė ato fenomene psikologjike jan shumė tė komplikuara dhe tė stėrmadhuar ėshtė mė shumė se delikate”. Chaecot, si dhe shumė shkenctar tė njofshėm sot, nuk e ka parė qė disa shkallė tė hipnotibilitetit mund tė provokohen apo aktivizohen te secili njeri, gjithashtu nuk i ka njohur qė pėrgjigjet hipnotike jan ngjarje subjektive tė tėpėrditshmės, asė qė i ka vlersuar mundėsitė e gjėra terapeutike tė hipnozės tė cilat Liebeulti dhe Bernhaimi i kan njohir me rastet e veta impresive.

I pari ėshtė Bernhaimi me argumentet e fuqishme shkencore ka arritur ta shtyp teorinė dominante fluidistike e cila nė mėnyrė tė pėrsosur iu ka pėrshtatur epokės sė romantizmit. Edhe pse e pranuar ngadal, hipnoza fillon qė tė zhvillohet si shkencė prej vitit 1884, kur Bernhaimi e ka dhan librin “De la suggestion dans l`čtat hypnotique et dans l`čtat de veille” ( Pėr sygjestionin nė gjendjen hipnotike dhe gjendjen e zgjutė), e cila atij i ka sjellur reputacion shkencor.

Mė von shumė shkenctarė kan filluar qė ta hulumtojnė hipnozėn: Bramwelli,Tuckey dhe Wingfieldi nė Angli; Janeti, Berilloni dhe Pitresi nė Francė;

Foreli nėr Zvicėr; Van Renterghemi nė Holandė. Broca, Pavlovi, Babinski, Krafft-Ebingu dhe Prince dhe Sidisi nė SHBA.

Shkolla e Nensijės, e cila e ka konsideruar hipnozėn si fenomen normal psikologjik, ka triumfuar.

Nė fund tė shekullit XIX nė medicinė orvatet qė tė vihet deri te pika fotografitė klinike tė themeluara nė medicinen anatomike tė Virchowljevit dhe pėr kėtė psikologjija nė atė kohė, me shpejtsi tė madha humbė nė vlersim, dhe kėtė edhe hipnoza, sidomos nė praktiken mjeksore.





Hypnoza dhe psikoanaliza-teorija e regresionit





Sigmund Freudi dhe Joseph Breueri gjithashtu jan interesuar pėr hipnozė. Freudi e ka mėsuar hipnozėn te Charcota dhe Bernhaimi. Shum sot tė cilen e ignoroj-hedhin hipnozėn sjellin si argument qė kėtė Freudi nė fillim tė karierės sė vet hipnozėn e ka larguar prej pėrdorimit. Pėr kėtė ekzistojnė shum shkaqe:



1. Freudi ėshtė munduar shum qė me sukses ti hipnotizoi pacientat e vet, qka kursesi nuk i ka shkuar pėr dore sikur Brauerit. Ai ka konsideruar qė nevoitet vetem transi i thell qė ta zbatoi me sukses hipnoterapijėn, qka ka qenė plotsisht gabim.

2. Nuk i ka njohur teknikat moderne tė hipnoterapisė tė cilat nuk janė direktive tė cilat i largonjnė simptomet nėpėrmesė: supstitucionit, transformimit, amelioracionit, dhe utilizimit, tė ngjashme me metodat bihejviorale dhe psihoterapis sė shkurtė. Ai e ka konsideruar hipnozėn “tiranim tė sygjestioneve”. I ka mohuar pėrdoroimin e sygjestioneve nė punen e tij terapeutike. Pėrgjat mospranimit tė hipnozės ka lajmruar: “Nė psikoanalizė ne punojmė vetem nė transfer, i largojmė qdo send qka i qendron nė rrugė dhe manipulojmė me instrumentin me te cilin duhet ta krymė punėn. Ashtu ėshtė bėrė e mundshme qė prej fuqijės sė sygjestioneve nxjerrim plotsisht dobij tė reja: jemi nė gjendje qė ta kontrollojmė: vet pacienti ma nuk udhėheqė me sugestibilitetin e vet simbas dėshirės sė vet, vetem aqė sa u ėshtė nėnshtruar ndikimt tė saj, ne e shofim sugjestibilitetin e saj”. Ka qen shkenctar i madh, por prap ka qenė i hutuar me hipnozė dhe pa ndėrpre ka tentuar qė ta mbyllė “enigmen e hipnozės” nė formulimin e vet teorik. Kline ka thanė qė Freudi perpara i ka ikur hipnozės sesa qė e ka larguar atė.

3. Freudi raportin hipnotik e ka quajtur transfer; e ka dalluar qė “ka diqka interesante dhe tė knaqshme nė punė me hipnozė”, duke treguar nė mundėsinė qė paratheksim tė elementeve erotike nė mardhanjet terapeutike nė lidhje me inhibicionin e tij seksual (kontratransfer). Njė nga shkaqet qė ai ėshtė tėrhjekur prej hipnozės ka qenė qė njė paciente e tij e ka hedhur dorėn mbi te kur dikush ka hyrė nė dhomė, me tė cilin moment ai ka qen shumė i shqetsuar.

Francezet, Shidleri dhe tė tjerėt e kan formulisuar teorinė spektakulare dhe provokative e cila ėshtė bazuar nė idenė qė hipnozė nė thelb ėshtė tentim i ringjalljes mazohistike infantike erotike. Anna Freudi, duke i pėrcjellur idetė e atit tė vet, ka tentuar qė tė tregon qė hipnoza nė teori ėshtė qė ta eliminon egon me tė gjitha mekanizmat mbrojtės tė saj dhe ashtu qė ti mbuloi qendresen e pacientėve.

4. Efektin tė cilėn hipnoza e ka sjellur kanė qenė tė pėrkohshėm, pasi qė sygjestioni posthipnotik nuk ka mundėr ta mbanė gjatė. Freudi ka konsideruar qė qendresa e pacientėve mbulohet me hipnozė dhe qė ėshtė e pa mundur qė tė vij deri te ngjarjet treumatike. Duke tentuar qė tė zbuloi njė mėnyrė ma tė thjesht qė tėr arrij deri te konflikti, e ka zhvilluar teknikėn e asociacioneve tė lira dhe psikoanalizėn, ashtu qė psikoanaliza me zhvillimin e vet duhet ti faliminderoi hipnozės dhe mossuksesit tė Freudit nė zbatimin e saj: “Psikoanaliza... ka filluar me largimin tim tė teknikave hipnotike”.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-10-11, 23:45   #5
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hypnoza!!

Hulumtimet bashkohore tė hipnozės nuk kanė vėrtetuar asnjė arsye tė Freudit pėr ikjes sė hepnozės. Nė kohen e Freudit teorija shkencore pėr hipnozėn ka qenė nė (povoj) dhe mund ta gjykojmė vetėm pėr qėndrimin e saj dhe hedhjen apriore tė hipnozės e cila nė atė hohė e ka damtuar reputacionin e saj. Messermani e ka njohur qė hipnoza ėshtė qerdhe e tė gjitha formave tė psikoterapive: “Hipnoza njashtu gabimishte ashtuquajtur ėshtė burim i tė gjitha terapive interpersonale”. Freudi ėshtė dashur ta pranoi kur ka shruar nė mėnyrė parashikuese: “Njashtu ėshtė shumė e besueshme qė neve zbatimi i terapive tona nė njė numer ma tė madh tė njerzve jen detyruar ta pėrzinė arin e pastėr me bakėr me sygjestione direkte, deri edhe ndikimi hipnotik ka mundur kėtu pėrseri ta gjenė vendin e vet siq e ka pasur nė sherimin tė neurozave luftarake”.

Kundrejt Freudit, Sidisi, Prinsi dhe Janeti kan demostruar se si hipnoza mund tė shfrytzohet pėr eksploatim intenziv tė personalitetit. Ata nuk besojnė qė emocioni i thell i shtypur bėhen tė mjegulluara me sygjestine hipnotike.





Teorija Disociative (Janet)





Janeti, Psikologu mė i madh francuz, ėshtė pjesė e tė arriturave tė mėdha tė hipnozės: “Nėse puna e ime nuk ėshtė e pranuar sotė, ka me qenė nesėr, kur ka me u bėrė njė ndryshim i madh nė modė, e cila ka me e kthyrė hipnozėn nė njė aso lloj sigurije sikur stili i gjysheve tona”. Ai e ka zhvilluar teorinė e “disociacionit”. I ka sqaruar fenomenet hipnotike dhe gjendjet patologjike si( simpromet histerike, amnezia) dobsimin e sintezes individuale mentale. Ka besuar qė sėmundjet mentale paraqesin mungesen e sintezės dhe kėto shumė apo pakė paraqesin gjendjen reverzibile tė “bankrotit” emocional.

Prinsi ka besuar nė thelbin nė natyren racionale tė jovetėdijės dhe e ka lan pas dore rrolin e nxitjes instiktiv si dhe zhvillimin e simptomeve tė mekanizmit mbrojtės.

Sidsi ka kontribuar nė bėrjes sė dallimit nė mes sygjestioneve “direkte” dhe “indirekte”.





Shkolla e dytė e Nansijės-teorija e ndikimit autosygjestiv tė hypnozės





Emil Cuč nė vitin 1910 e ka formuar shkollen e re nė Nensij i cili ka konsideruar qė secili heterosygjestion ndikon, nėpėrmjet tė autosygjestionit. Prej metodave tė tij autosygjestive e ka zhvilluar njė numėr tė madhe tė teknikave relaksive, si dhe qė e ka zhvilluar autogeni treningun e mjeku gjerman Schulcit, i cili sotė i shfryton nė medicinėn psihosomatike.


Hypnoza si metodė bashkohore nė medicinėn bashkohore





Nevoja e madhe pėr tretmane tė shpejta pėr nervozat luftarake nė luften e parė botrore, ka sjellur deri te arritja e interesimit pėr hipnozė dhe pėrdorimin e suksesshėm nė tretmanet me hipnozė nė psikiatri. Nė amerikė nė vitin 1945, kan qenė 200 mjek tė cilėt e kan zbatuar hipnozėn, sot ndoshta jan mė shumė se 20.mij tė cilėt e kan kaluar ato mėsime apo kurse dhe me sukses i shfrytzojnė nė praksen e tyre.

Bashksija medicionale britanike me 23 prill tė vitit 1955 e ka pranuar hipnozėn dhe domethanjen e saj nė sherimin e psikoneurozave dhe hipnoanastezij dhe nė largimin e dhimbjeve gjat lindjes tė nėnave shtatzanė dhe nė kirurgji. Bashksija ka kėrkuar qė hipnoza tė bartet dhe nė fakultetet medicionare dhe qė tė gjithė studentat dhe mjekėt e medicinės duhet ta kalojnė edukimin bazė pėr hipnozė. Kjo ka qenė hera e parė qė medicina ortodokse qė ta pranon hipnozėn. Me 13 shtator tė vitit 1958, bashksija Amerikane medicionale ka propozuar qė hipnoza qė tė kyqet nė programet e fakulteteve medicionale dhe nė studimet e posdiplomės.. Nė vitin 1961 kan propozuar 144 orė pėr edukim me hipnozė edhe ate pėr gjatė 9-12 muajve. Shoqrija Amerikane psikiatrike nė vitin 1962 e ka dhan mendimin e vet: “Hipnoza ėshtė metodė psikiatrike, si e tillė paraqet mardhanje speciale nė mesė mjekut dhe pacientit. Nė praktiken psikiatrike hipnoza don me thanė shtesė e vlefshme nė hulumtim, diagnostifikim dhe sherim. Nė tė njejtėn mėnyrė hipnoza mund tė shėrben dhe nė lamitė tjera praktike dhe hulumtimet medicionale”. Hulumtimet klinike eksperimentale tė hipnozės janė tė zgjaruara nė tė gjitha vendet e botės. Sot adhuruesit e tyre nuk janė ma tė ndjekur, me gjykime dhe me largmin nga institucionet medicionale sikur qė ka qen dikur. Hipnoza nėpėr shekuj ka pėrjetuar tė gjitha ndalesat dhe e ka gjetur vendin e vėrtetė nė medicinė. Bashksija Amerikane pėr hipnozė klinike dhe nė Bashkimin Ndėrkombtar pėr eksperimente hipnotike klinike, ka formuar seksione nė shumė vende tė botės qė tė mbanė nivelin e lartė etik dhe moral dhe qė ta ndalon keqpėrdorimin e hipnozės.







Ēka ėshtė hypnoza?





Nė Tanganjik njė mjek i bardh te nė zezak e ka vėrejtur kalljen akute tė zorrės qorre me ngritje tė temperatures deri nė 40 °C. Simbas pėrvojės tė tina ket ka mundur me e sheruar vetėm operacioni urgjent. E kunderta, pacienti me frigė ka refuzuar qė ti nėnshtrohet operacionit. Dhe ai e ka thirrur magjistarin e fisit tė vet. Magjistari i ka shtypur disa bimė nė njė pjatė tė drurit, duke folur nė vete disa fjalė tė pa kuptueshme dhe ato bimė tė shtypura ja lidh rreth belit tė te smurit. I smuri ja ka ngjulur sytė magjistarit sikur tė jetė i hipnotizuar. Dhe gjatė kėsajė magjistari ja ka vu dorėn e djatht mbi kthizė tė tė sėmurit dhe i ka than: “Dhimtjet e tua po zhduken, njashtu njejt dhe tė nxehtit”.

Tė nesrit i smuri ka qenė plotsisht i shėndoshė. Sherimi sygjestiv hipnotik nė mėnyrėn afrikane ka pasur sukses.





Ēka ėshtė kėtu hypnoza dhe ēka ėshtė sygjestioni?





Hipnoza ėshtė ajo qė kėtė e pėrcjell hipnotizeri e quhet(heterohipnozė) ku bartet nė njeriun sygjestioni e cila vjen nga jasht kurse mediumi qė hipnotizohet ato sygjestione i pranon. Pa pranim, pa leje tė personit qė hipnotizohet, ndikimi i hipnozės ėshtė i pa mundshėm. Pėr kėtė arsye si qė thojn shumė shkrimtar, baza e ēdo hipnoze nė realitet ėshtė autohipnozė. Kėso sygjestioni me pėrseritje tė gjithnjėshme mund tė bėhet refleks i kushtzuar dhe me kėte njė pjesė e personalitetit tė tij. Qė autosygjestioni njė kohė tė gjatė tė ndikoi, me rėndėsi ėshtė qė sygjestioni tė pėrsėritet shumė herė. Pėr kėtė arsye hipnoza ishte dashur qė tė bėhet me nji dhomė tė errėt qė tė ja aktivizon ndjenjat. Hipnoza ndikon te ai dhe nėse nje fjalė ja pėrsėrit shpesh atij kur ai ėshtė nė hipnozė, atė medium mundesh mė von me hipnotizuar nė mėnyrė direkte.

Pra me kėtė rast vjen te ashtuquajtura “Hipnozė shum e shpejt”. Te ky rast hipnotizeri nuk ėshtė shkaktar i hipnotizimit, vetem ai i hipnotizuari hipnotizohet vet, sepse pasi qė hipnotizeri ia ja ka dhan sygjestionin apo njė shifer qė ai ma von me atė shifer si ta ndegjon automatikisht ka me ra nė hipnozė. Deri te hipnotizimi vjen pėr shkak se i hipnotizuari ate e pret. Jo veqem qė hipnoza mund tė arrihet vetem kur personi ėshtė i pajtimit pėr kėtė por ai duhet tė jetė i bindur se hipnotizeri atij ja don ēdo tė mirė. Kjo ėshtė njė pritje e besimit qė hipnotizeri punon pėr tė mirėn e tij, dhe e cakton ndikimin e hipnozės. Para se me e filluar punė hipnotizeri duhet flet me mediumin pėr se qfar rėndėsije ka hipnoza dhe si ajo ėshtė diqka shumė e lehtė dhe efikase dhe ndikon direkt pėr sherimin e njerzve, dhe kėshtu hipnotiozeri duhet ta krijoj njė atmosferė tė kuptimit nė mes tij dhe mediumit, gjė qė mos tė len dyshim negativ te mediumi dhe mos tė krijohet te ai njė frigė e pa nevojshme.

Hipnoza ndikon thell nė organizėm ashtu qė nė hipnozė mund tė shpejtohet apo te ngadalsohet frymarrja. Pėr veq kėsaj nė hipnozė mund tė arrihet qė tė ndikoi edhe nė koto gjėra si : taitjes sė sokit tė lukthit, ndjersitje, vjellje, kollitje, hapje tė gojės, teshje, fungcione tė organeve, menstruacione, zgjarim tė bebzave tė syrit, hypjen apo zbritjen e tensionit tė gjakut, urininim pa nevoj apo jashtqitje etj.

Pėr veq kėsaj mund tė shkaktohen ndjenja si pozitive si negative mashtruese nė organizem.

Te ndjenjat negative mashtruese mundet pėr shembul me i sygjeruar mediumit se asken nuk po e shef nė dhomė pėr veq meje dhe mediumi me tė vėrtetė ata nuk i shef, apo nuk po e ndegjon askend per veq meje etj.

Gjendja e gjumit dallohet prej gjumit hipnotik simbas ketyre kritereve:

Nė hipnozė:

1. Kujdesi i ėshtė shtuar dhe i ėshtė drejtuar nė sygjestione;

2. Pacienti e ndegjon ēdo fjalė dhe ēdo zė;

3. Ėshtė kritik nė mėnyrė tė parėndsisheme;

4. Vetėdija i ėshtė ngjushtuar, por ėshtė me vetėdije tė zgjut;

5. Ekziston te ai orientimi i vendit dhe i kohės;

6. E ka tė ruajtur aftėsija e tė mbajturit mend vetem nėse nuk ju ėshtė urdhėruar qė tė harroj;

7. Personit tė hipnotizuar mundemi tė i drejtohemi me tė folur.

Nė gjumė, ėshtė nė mėnyrė tė kundėrt:

1. Nuk ka aspak kujdes;

2. Pranimi i ngacmimit praktikish ėshtė i pa mundur;

3. Nuk ekziston qendrimi kritik;

4. Vetėdija e tij ėshtė e bllokuar;

5. Nuk ka orientim;

6. Tė mbajturit mend i ėshtė e bllokuar;

7. Njeriut nuk mundesh ti drejtohesh me tė folur.

Nė hipnozė vetėdija kryesisht ėshtė e drejtuar kah hipnotizeri. Ket kontakt ne e quajmė”mardhanje”.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-10-11, 23:46   #6
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hypnoza!!

Po e pėrsėrisim edhe njė her.

1. Hipnoza nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me magjijėn apo me ndodhitė mbinatyrore.

2. Hipnoza nuk ėshtė e ngjashme me Gjum atificial. Disa simtome te veqanta janė shumė tė llojeve tė ndryshme dhe janė tė mvarura prej personalitetit tė hipnotizerit dhe me metodat e tij tė cilat i shfrytzon.

3. Hipnoza nuk ėshtė e njejt sikur dhe sygjestioni, edhe pse dukshem e forcon sygjestibilitetin.

4. Me ndihmen e hipnozės jo vetem qė mundemi me ndikuar nė fungcionimin e smundjeve, por edhe ne pengesat tė randa tė organeve dhe kėte nė mėnyrė nė kuptim pozitive dhe negativ

5. Arritja e njė shkalle tė hipnozės dhe ndikimit postsygjestiv mvaret me tė madhe prej gjendjės sė sistemit nervor tė personit tė hipnotizuar dhe mė shum per atė me psikoaktivitetin e tij apo psikopasivitetin e tij.

6. Nė hipnozė mund tė i sygjerohet gadi ēdo mashtrim tė ndjenjave dhe ate njejt si pozitiv njashtu dhe negativ.

7. Hipnoza dhe gjumi nuk janė tė ngjashme. Hipnoza ėshtė ndėrkaqė e ngjashme me gjumin si pjesė e pėrgjithshme tė ēdo jetės si tė njeriut njashtu dhe tė shtazėve.

8. Secili qė mund tė flej, mund tė jetė i hipnotizuar. Thellėsija dhe simptomet e hipnozės dallohen prej personit nė person.

9. Hipnoza nuk ėshtė ilaqė e cila e sheron ēdo sėmundje, por nė duert e njė hipnoterapeuti afron miundėsi tė mrekullueshme qė ti ndihmohet njerzve tė sėmurė.


Ēka ėshtė sygjestioni?





Ēdo sygjestion, njashtu dhe heterosygjestioni i cili vjen prej jashtit, nė realitet ėshtė autosygjestion.

Duhet tė na jetė e kjartė: sygjestioni kurr nuk zhvillohet nė vetėdije. Ndikimi mund tė ndodhė vetėm atėherė nė qoftė se me ndihmėn e autosygjestionit e shėndrrojmė nė parafytyrim sygjestiv. Tė gjitha qfaqjet e hipnozės janė pasojė tė sygjestioneve, respektivisht autosygjestioneve.

Mendimi ėshtė fillim i ēdo gjėje. Prej saj rrjedh pastai parafytyrimi imagjinativ. E vetėm atėherė mundet sygjestioni me u zbatuar. Tė gjitha ndikimet e sygjestioneve, prej hipnozės deri te sygjestioni nė gjendjen e zgjut, autosygjestioni apo heterosygjestioni jan vetem manifestime tė besimit tonė.

Kėtu ka tė bėjė mbi qendrimin e tė hipnotizuarit, respektivisht fuqisė dhe besimit sė hipnotizerit. Pra hipnotizeri duhet pa tjetėr sė pari me forcu besimin nė vete, duhet pa tjetėr tė besoi qė do tė realizohet ajo ēka i sygjerohet personit nė hipnozė. Duhet sakt ta dij ēka po don dhe kėtė vullnet ta bart te ai qė i sygjerohet dhe ate nė mėnyrė qė sygjestioni imagjinativ tė jetė sa ma plastike e i qartė qė ėshtė e mundur.

Ka njerėz qė ndikojnė shumė nė mėnyrė sygjestive te tė tjerėt dhe lehtė mund tė i bindin tė tjerėt. Kėta janė njerzė qė janė tė bindur nė aftėsinė e vetė dhe pėr kėtė arsye me lehtėsi i bindin tė tjerėt. Njeriu i cili nuk i beson vetvehtes, nuk mund tė pres qė tė tjerėt tė i besojnė atij.

Profesor Ch.Baudouini thot: “Sygjestioni ėshtė realizim i pa vetėdishėm i njė ideje”.

Psikologu i njohur Fritz Lambert konsideron: “Qdo send qka nė shpirt te ne ndikon, ėshtė sygjestioni sepse nė momentin kur ne i nėnshtrohemi ndikimit shpirtror, lind besimi e cila i pėrgjigjet atij ndikimi”.

Autosygjestioni pozitiv ėshtė shumė me rėdėsi pėr ne se ndikojmė nė vetėvehte se me kėte e farkojmė personalitetin tonė dhe me kėtė e caktojmė fatin tonė nė jetė.

Pėr kėtė arsye ne kurr nuk guxojmė ta zhvillojmė ndonjė mendim negativ, e sidomos nuk guxojmė diqka negative tė thojmė. Dhe pėr kėtė ēdo mendim negativ i cili hyn nė ne, menjėher duhet ta zavendsojmė nė atė pozitiv para se te fillon tė aktivizohet nė ndėrdije dhe tė na bije dėm nė jetėn tonė.

Pra ne duhet ta dimė se deri sa ne nuk i kontrollojmė mendimet tona dhe nuk jemė tė vetėdijshėm pėr fuqijen e pa matshme tė tyre aqė mė shumė ne do tė jemė nėn ndikimin e atyre mendimeve negative. Kur mendimet mėsohemi qė tė i orjentojmė simbas dėshirės tonė ne mundemi kėtė fuqij ta shfrytzojmė simbas dėshirave tona. Kjo njohje nė lidhje me kontrollen e mendimeve pėr ne kishte me qenė jashtzakonisht e vleshme. Me drejtimin e sygjestionit me vetėdije, don me than me e kultivuar vetvehten dhe me besuar pėr ate qka njeriu ai dėshiron tė arrij ate qė dėshiron me e arritur.

Ndėrdija e jonė nuk flet me fjalė po vetem me fotografij. Intenzitetin e atyre parafytyrimeve e percaktojnė emocionet tė cilat ate e pėrcjellin.

Pėr shembull nėse vetit i sygjerojmė se gjatė frymarrjes ne po e marrim forcėn, shėndetit dhe tė gjitha tė mirat dhe gjat qitjės sė frymes ne po i qesim tė kqijat si: nervozėn, dhimten , lodhjen etj.,a shtu me tė vėrtet ka me u bėrė.

Mjeti ma i mirė pėr tė ndikuar sygjestioni ėshtė pėrsėritja e shpesht e saj. Qdo sygjestion duhet qart tė jetė e formuluar, nuk duhet tė i lejohet qė ajo gabimisht tė kuptohet. Gjat pėrsėritjes sė sygjestioneve nuk ban mė shumė se tri sygjestione tė jen nė pėrsėritje. Nėse dikush intenziv i pėrserit sygjestionet qė i zgjedh vet negative ai person ashtu dhe ka me e formuar njė realitet tė vetin nė tė afėrmen e afėrt. Ne shpesh i japim vetes sygjestione pozitive dhe nuk e dim se ato ne i kemi zgjedh vet simbas pervojės si psh.:” Sot jam lodh nė punė dhe si tė shkoi nė shpi kam me e marrur njė dush e kam me u lar ku kam me u freskuar”. E kjo me tė vėrtet ndodhė pas dushit.

Ja si pėr shembull Dr. Erwin Lika nė librin e tij “Medicina qudibėrse” flet pėr veten e vet: “ Nė kohen kur isha nėnt ose dhjet vjet, filluan tė mė dalin nėpėr duar lyrtha tė shumta. Kur njė herė nė kohen e pushimeve tė festes kam qenė nė fshat, njė vajzė e ka zbatuar nė mua njė lloi terapije pėr largimin e lyrthave dhe ashtu ajo nė fund tė ēdo lyrthe e lidhte njė pej me nyje ku ma von e vorroste nė tokė nėn gypat e kulmit tė shpisė qė e binin ujin e shiut nė tokė dhe thonte: “Kur peni kalbet, kan me u zhdukur edhe lyrthat prej trupit tand”. Pas gjasht ditėve tė gjitha lyrthat pa kurfar gjurme u zhduken.

Ne shpesh japim sygjestione negative pėr ne si: “Si po shkoi te dajt une po smuhna prej koke” etj...

Dyshimi ėshtė armiku mė i madh i realizimit tė njė sygjestioni pozitiv. Sa her qė luhatemi nė mes sygjestionit pozitiv dhe negativ, kursesi nuk mundemi tė pėrparojm. Duhet pa tjetėr qė tė jem tė vendosur pėr sukses dhe shpesh duhet ta pėrsėrish: “Une kam sukses, une kam sukses, une kam sukes....”. Nė qoftė se me besim tė madh beson se nuk tė rrokin magjitė e zeza, dije qė me tė vėrtet kurr nuk munden me tė rrokur ato e me tė sėmurė. Tė meqmit thojnė: “ Ma real ėshtė mendimi qė e mendon se materjen qė e prek”. Meditoni pėr kėtė fjalė dhe e gjeni tė vėrtetėn.

Msheftsija e par e hipnotizerit tė suksesshėm qendron ketu: Personin qė e hipnotizoni duhet tė pres qė ju tė keni sukses nė hipnotizim dhe pėr kėtė dhe suksesin me siguri do ta korrni.

Une nga pėrvoja shum vjeqare e dij se sa her qė te ndonjė pacient nuk kam qen i sigurt apo mu ka dukur jo medium i mir une kam deshtuar ne hipnotizim, edhe pse i kam perdorur metodat tjera tė sherimit.

Ēfar veti duhet tė ket hipnotizeri nė disponim qė tė ket sukses nė raste tė rėnda gjat hipnotizimit?

· Fizionomi markante,

· Aftėsi tė mirė tė te vėrejturit,

· Aftėsi tė vurjes sė kontaktit,

· Pranija e mendjes,

· Vetėsiguri apsolute,

· Zė tė thekshem hipnotik,

· Tė jetė i pastėr nė dukje tė jashtme dhe mė nė fund tė ketė

· Durim.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-10-11, 23:54   #7
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hypnoza!!










ĒKA ĖSHTĖ HIPNOZA?



Hipnoza ėshtė njė gjendje e ngjashme me gjumin. Pra, nuk ėshtė gjumė i vėrtet! Hipnoza ėshtė njė koncentrim ekstrem, i pavetėdijshė nė hipnotizuesin, ku tė gjitha shqisat (gjatė hipnozės sė thellė) flejnė dhe vetėm vėmendja nė hipnotizuesin forcohet. Hipnoza ėshtė njė gjendje natyrore. P.sh. kur e lexon njė libėr me vėmendje tė plotė dhe thellohesh nė ngjarje, kalon pa vetėdije nė njė gjendje hipnotike (hipnoz tė lehtė).Me hipnozė unė nėkuptoj njė gjendje gjumi tė arritur nė mėnyrė artificiale. Si tė doni; njė gjendje gjumi me koncentrim tė plotė nė diēka tė pėrcaktuar.
Stundimi i hipnozės nėpėrmjet ushtrimeve, ju mundėson shumė mundėsi si: Pėrparim nė jetė, jetė tė shėndetshme, regresim e shumė gjėra tjera. Mund ta pėrdorni edhe si mjet eksperimentimi nė parapsikologji.Tė mėsohesh tė hipnotizosh d.m.th. tė pėrfitosh mė shumė dije se sa kam menduar.
Hipnotizim ėshtė vetėm teknik, tė cilėn mund ta mėsoj secili. Tė gjithė qė e mėsojnė kėtė teknik janė nė gjendje tė hipnotizojnė tė tjerė dhe t’i zgjojnė mediumet e tyre pa kurrfarė rreziku. Para se tė mėsoni tė hipnotizoni veten dhe tė tjerėt duhet ti njifni disa rregulla. Simbas pines dhe pėrvojės time shumė vjeqare kam parė se thuaja se nė qfare gjendje kam qen une njashtu ne hipnozė mediumi e ka ndi veten. Nese une kam qeshur pėr ndonji ras, mediumi njejt ka qeshur, nese une kam qen i shqetsuar ku kjo rrall mė kandodhur, edhe mediumi ka qenė i shqetsuar, po edhe kėtu pėrvoja mė ka mėsuar qė ta pyes mediumin se ēka ka qė ėshtė i shqetsuar dhe gjithnjė ka dhan pėrgjigjen negative dhe nuk e ka ditur pėr ēka ėshtė ėshtė i shqetsuar. Une menjiher i kam dhan sygjestione pozitive dhe mediumi ėshtė normalizuar.
Ēfarė ndiej unė nėtėvėrtet nė hipnozė? Hipnoza ėshtė njė gjendje shumė e kėndshme. Ēdo stres largohet, ju keni plotėsisht qetėsi dhe kėnaqėsi tė plotė. Ngarkesat e ditės largohen; tė gjitha mendimet e mėrzitshme pėr ju gjithashtu largohen.





OSHO MBI HYPNOTERAPINĖ





Hypnoterapija ėshtė njė medicin shum e thell. Ajo e arrin vigyamayakos, trupin e katėrt, trupin e vetėdijės. Hypnoterapija nuk pėrdor barna medicionale. Nuk pėrdor asgjė pėr veq sygjestionit. Kjo ėshtė e tėra. Mendjes suaj thesht ia hedhni njė sygjestion, ta quajm ket gjendje magnetizem shtazarak, mesmerizem, hipnozė, apo pa marrė parasysh si ta quajm, por ajo ndikon nėpėrmes forcės sė mendimit, jo nėpėrmjet forcės sė materjes. Deri edhe hemopatija ėshtė forcė e materjes nė masė shumė subtile tė imė. Hypnoterapija plotsisht e hedh anash materjen sepse sado qė ėshtė subtile kjo prap ėshtė materje. Nė potencionin dhjetmijt, por prap, kjo ėshtė potencion i materjės. Kjo thjesht ėshtė kėrcim nė energjin mentale, vigyanmayakos-it : trup i vetėdijės. Nė qoftė se vetėdija e juaj e pranon iden e caktuar, kjo fillon tė fungcionoj.
Hypnoterapija e ka njė ardhmėrij tė madhe. Kjo ka me qenė medicina e ardhmėrisė sepse nėse me ndrrimin e kuptimit apo formes mendore tė juaj mund tė ndrrohet mendja e juaj, nėpėrmes mendjes ndrrohet trupi energjetik, dhe nėpėrmes ndrrimit tė trupit energjetik ndrrohet trupi mendor, e atėher qka na nevoiten helmet (barnat medicionale), pėr se po mirreni medicinen e trupit? Pse nuk po punoni nėpėrmjet tė fuqijės mendore?





Osho pėr Hypnozė





„Nė hypnozė ndodh kjo: Imagjinata fillon tė ndikoi plotsisht, kurse gjykimi plotsisht bjen, sepse nė hypnozė gjykimi bie nė gjum. Hypnoza nuk ėshtė asgjė tjetėr pėr veq se fjetje e gjykimit i cili dyshon; atėherė imagjinata ndikon pėrsosshmėrisht, atėherė nuk ka frena,vetem ekcelerator, vetem shkoni pėrpara, nuk ka frena“.
Osho
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-10-11, 23:56   #8
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Hypnoza!!

Autohipnozė


Para se ta provoni vet tė futi nė Autohypnozė duhet ta gjeni nji vend tė qet ku askush nuk ju pengon as telefon as der agjė mos leni tė hapur dhe uli apo shtrihi dikund po me kusht mos tė ju merr gjumi dhe lshojeni trupin aqė shum sa tė filloni mei humbur ndjenjat se keni trup fizik afer jush.
Me anė tė imagjinatės mundemi ta thellojmė Autohipnozėn. Nė veten ton duhet ta „shihni“ apo imagjinoni si disi po hyni thell e ma thell ne vete ose se si po thellohemi thell e ma thell dhe po fundosemi nė hypnozė. Pastai „shtiheni“ se nuk po mundemi me i hapur syt, para kėsaj i japmi sygjestione se si syt po mbyllen dhe kapakt nuk po mundemi me i hapur dhe kėshtu forcohet besimi dhe nuk mundesh me i hapur syt. Pastai e provojmė se si dora po shtangohet dhe nuk po ngritet kėsht gjithnji duke e pėrserit sygjestionin me imagjinat. Ndėrdija nuk e dallon imagjinaten prej tė vėrtetės ajo e bėn ate qka e ka pa. Psh. i sygjerojm nderdijes se ne doren e majt ma nuk po e ndiem dhimten dhe kėtė sygjestion e pėrsėrismi disa her dhe presmi pak deri sa te realizohet sygjestioni. Pastai e pickojm doren e majt apo tė djatht pėr ta ndi dhimten dhe a ka ndikuar sygjestioni. Si nuk ndin ma dhimt veq je ne autohypnozė po nese ndin dhimt duhet ta pėrsėrisish sygjestionin deri sa realizohet qėllimi pa e humbur as durimin asė besimin. Nėse nuk keni sukses atė dit vazhdoni ditėve tjera pa prites asė mos i humbni durimin dhe besimin nė ju.


Dalje prej Autohypnozės


Kur don me dal prej autohypnozes i sygjeron vetit apo tjetrit kėshtu: „Une po kėnaqem me kėtė ndjenjė tė mrekullueshme dhe i faliminderoi ndėrdijės sime pėr ndihmėn qė ma dha. Shumė mirė po e ndij veten si nė shpirt, mendje dhe nė trup timin fizik. Paramendimet dhe mendimet e mija dhe dėshirat kan me u realizuar prej univerzit. Une po marrftymė thell dhe po e qes frymėn. Po e ndij se si forca ime po rritet dhe fuqija po mė kthehet , po marr frym thell edhe njė her dhe po e qes frymen dhe pėr ēdo frymėmarrje po marr forcė dhe energji. Une jam i mbushur me energji tė freskėt nė shpirt, mendje dhe trup fizik. Tash po numroi deri nė tre dhe te numri tre une po i hapi syt dhe po zgjohem plotsisht dhe kam me e ndi veten mrekullueshem. 1. Une po marr frymė thell dhe po e qes frymen, tėr trupi dhe shpirtin tim kjo frymarrje po e mbush me fuqij dhe fillova me u zgju. 2. Tash po mė lirohet tėr trupi im, po i lėvizi duert dhe kamt dhe ma shum po zgjohem dhe po kthjellohem. 3. Un po i qeli syt e mi dhe jam plotsisht tash dhe ketu i zgjut dhe i kthjellt ne mendje dhe me vetėdije tė plot. Tash une jam zgjut dhe i kthjellt dhe po e ndi veten shum mir“.


Hypnozė- Duhani dhe largimi i shprehisė pėr pirje tė tij


Nė Hypnozė duhet dhanė sygjerim se: „Gjat pirjės sė duhanit apo cigareve po ndin gėrditje“.
Nė raste tė rėnda ata qė pin shumė gjatė cigare thuhet: „Veq si tė mendon pėr duhan ke me ndi gėrditje“. „Pėr ēdo cigare qė po e pin po ndin gėrditje“. „Ti po heq dor prej pirjes sė duhanit“ (disa here pėrsėrit) dhe kėt 7 – 10 dit duhet nė hipnozė kėto fjale me ja pėrsėritur dhe me e urdhruar me marrveshje tė tij.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 14:01.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.