Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
Emri
Fjalėkalimi
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 09-05-13, 00:41   #2821
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Presidenti rus Dimitri Medvediev doli nė prag me njė deklaratė tė ashpėr, nė tė cilėn i dha pėrgjigje planeve amerikane pėr vendosjen e sistemit tė mbrojtjes antiraket (MAR) nė Evropė. Ajo pėrmban planin e veprimeve tė mundshme tė pėrgjigjes tė Rusisė dhe treguesin e drejtpėrdrejtė tė propobilitetit tė tėrheqjes sė palės ruse nga Traktati №3 pėr shkurtimin e Armatimeve Strategjike Ofensive (ASO).

Ndoshta, pėr herė tė parė pėr gjithė kohėn e presidencės sė Dimitri Medvedievit, u bė njė deklaratė gjithėpėrfshirėse programative mbi masat pėr forcimin e potencialit ushtarak tė Rusisė nė lidhje me krijimin e sistemit amerikan tė MAR nė Evropė. Le tė pėrpiqemi ta zbėthejmė atė.

“E para. Me udhėzimin tim Ministria e Mbrojtjes e Rusisė do tė vėrė menjėherė nė shėrbim luftarak stacionin e radiolokacionit (radarin) tė sistemit tė paralajmėrimit tė hershėm tė sulmeve raketore nė qytetin Kaliningrad”.

Kjo detyrė ėshtė mė e lehtė pėr tu plotėsuar, sepse stacioni i radiolokacionit (radari) “Voronezh-DM” nė fshatin Pionierskoe tė rajonit tė Kaliningradit (objekti №2461) tashmė ėshtė ndėrtuar dhe aktualisht ndodhet nė fazėn eksperimentale tė vėnies nė veprim. Dhe kalimi i tij nė regjim dezhurni luftarak ėshtė i mundshėm bile qė tani. Ky radar destinohet tė “mbulojė” sektorin perėndimor, pas refuzimit tė Rusisė pėr tė marrė tė dhėnat nga radarėt ukrainas nė Mukaēevo dhe Sevastopol, i cili ėshtė i mbuluar vetėm pjesėsisht nga radari nė Bjellorusi, qė ndodhet nė afėrsi tė qytetit Baranoviēi. Pėrveē kėsaj, radari i ri do tė mundėsojė forcimin e monitorimit tė sektorit me pėrgjegjėsi mjaft tė lartė veriperėndimor tė vendit. Pikėrisht kėtu zona e vėzhgimit tė kėtij radari kryqėzohet me zonėn e radarit nė Baranoviēi dhe radarit tė ri nė afėrsi tė Shėn Petersburgut.

“E dyta. Nė kuadėr tė krijimit tė sistemit tė Mbrojtjes Ajrore dhe Kozmike tė Rusisė nė mėnyrė prioritare do tė pėrforcohet mbulimi i objekteve tė Forcave strategjike bėrthamore ruse”.

Mbulimi i Forcave strategjike bėrthamore ruse prej sulmeve tė mundshme “nga sipėr” po vjen duke u bėrė tani njė nga problemet mė urgjente - nė lidhje me punėn e vazhdueshme qė po bėhet nga SHBA pėr zbatimin e programit “Prompt Global Strike” - “Goditja e Rrufeshme Globale”. Nė kuadėr tė kėtij programi Shtetet e Bashkuara po krijojnė sisteme tė armatimeve jo-bėrthamore tė pėrpikėrisė sė lartė, tė afta tė godasin ēdo objektiv nė Tokė brenda 1 ore. Vėrtetė, duhet thėnė, se ėshtė ende larg momenti i realizimit nė jetė tė kėtij programi nė vėllim tė plotė, por testimi i modeleve eksperimentale tė armatimeve mjaft premtuese, duke pėrfshirė edhe aparatet fluturuese supersonike, po zhvillohet shumė aktivisht megjithatė.

Nga ana tjetėr, sistemet perspektive ruse tė mbrojtjes antiraket dhe mbrojtjes kundėrajrore po krijohen aktualisht nė Rusi me marrjen nė konsideratė tė domosdoshmėrisė pėr t’iu kundėrvėnė sulmeve tė tilla. Mundėsi tė caktuara pėr luftėn kundėr objektivave supersonike kanė edhe sistemet ekzistuese S-300, veēanėrisht tė tipit “Antei” S-300V. Sistemi S-400 i ka mė tė zgjeruara kėto mundėsi, kurse S-500, prodhimi serik i tė cilit duhet tė fillojė nė gjysmėn e dytė tė dekadės, do tė jetė i aftė tė godasė, ndėr tė tjera, edhe objektiva tė tilla tė komplikuara si mbushjet luftarake bėrthamore tė raketave ndėrkontinentale.

Komplekset e reja tė mbrojtjes antiraket dhe mbrojtjes kundėrajrore duhet tė formojnė disa, si tė thuash, “kala antiraketore”, tė cilat do tė mbulojnė jo vetėm forcat strategjke bėrthamore, por edhe qendrat e rėndėsishme ekonomike, edhe rajonet e dislokimit tė forcave tė destinacionit tė pėrgjithshėm ushtarak (konvencionale).

Bashkė me kėtė, duke folur pėr forcat strategjke bėrthamore, nuk mund tė pėrqendrohemi vetėm tek sistemet e MAR. Njė kėrcėnim mjaft serioz pėrbėjnė edhe veprimet e diversantėve dhe terroristėve: siē tregon praktika e stėrvitjeve ushtarake, komplekset e lėvizshme raketore janė shumė tė prekshme, tė cėnueshme kundrejt kundėrshtarėve tė tillė. Ndėrsa nė kushtet e destabilizimit tė pėrgjithshėm tė situatės pėrgjatė kufijve tė Rusisė, ky rrezik kėrcėnues do tė vijė duke u rritur vazhdimisht, dhe prandaj do tė kėrkojė njė reagim adekuat.

“E treta. Raketat strategjike balistike, tė cilat po vihen nė shėrbim tė Forcave raketore tė destinacionit strategjik dhe Flotės Ushtarake tė Rusisė, do tė pajisen me komplekse premtuese tė projektuara pėr kapėrcimin e mbrojtjes antiraket dhe mbushje tė reja bėrthamore me efektivitet tė lartė”.

Pajisjet e modernizuara ushtarake duhet tė bėhen ndėr avantazhet kryesore tė tė gjitha komplekseve strategjike raketore mė tė avancuara ruse: “Bulava” dhe “Sinieva” pėr Flotėn Ushtarake, “Topol-M”, “Jars” dhe raketat premtuese pėr Forcat raketore tė destinacionit strategjik.

Para sė gjithash, fjalė bėhet mbi mbushjet manovruese bėrthamore, tė afta “tė gėnjejnė” sistemet antiraketore, tė cilat janė projektuar pėr kapjen e mbushjeve (blloqeve) tradicionale qė bien sipas trajektores balistike. Kapja, edhe kėshtu pak e besueshme pėr shkak tė shpejtėsive gjigande dhe deficitit tė kohės, nė rastin me mbushjet manovruese bėhet praktikisht e pamundur. Ndėrkohė pritet rritja e ritmeve tė prodhimit tė mbushjeve manovruese tė raketave bėrthamore - aty nga mesi i dekadės deri nė 50-60 raketa nė vit - me qėllim tė moslejimit tė zvogėlimit tė numrit tė raketave qė ndodhen nė dezhurn luftarak.

“E katėrta. Pėrpara Forcave tė armatosura tė vendit unė shtrova detyrėn e pėrpunimit tė masave, tė cilat destinohen tė sigurojnė, nė rast nevoje, shkatėrrimin e mjeteve tė informacionit dhe kontrollit tė sistemit tė mbrojtjes antiraket. Kėto masa janė adekuate, efektive dhe me kosto tė ulėt”.

Kjo pikė e mesazhit televiziv tė Presidentit Medvediev drejtuar qytetarėve rusė mund tė konsiderohet si mė interesante. Ajo pėrfshin njė kompleks tė tėrė masash - qė nga lufta nė hapėsirėn kibernetike e deri tek asgjėsimi i satelitėve nė orbitė. Gjatė kėsaj duhet tė kihet parasysh fakti se mbrojtja amerikane antiraket, po ashtu si dhe tė gjitha elementet e tjera tė makinės ushtarake tė SHBA, ėshtė jashtėzakonisht serioze, shumė mė e fortė se mbrojtja jonė, sepse ėshtė e lidhur si me sistemet satelitore tė ndėrlidhjes (komunikimit), zbulimit dhe sistemit tė pėrcaktimit tė objektivit, ashtu dhe me rrjetet kompjuterike.

Goditja e planifikuar ashtu siē duhet dhe e llogaritur mirė nė kėtė pikė ėshtė e aftė tė rrezikojė seriozisht aftėsinė luftarake tė Forcave tė armatosura tė SHBA. Dhe vemendja e rritur ndaj kundėrmasave tė tilla ėshtė plotėsisht e justifikuar, veēanėrisht me marrjen parasysh tė pėrvojės sė pasur, tė akumuluar nga industria ruse e mbrojtjes gjatė pėrpunimit tė sistemeve anti-satelitore.

“E pesta. Nė qoftė se kėto masa do tė jenė tė pamjaftueshme, atėhere Federata Ruse do tė vendosė nė perėndim dhe nė jug tė vendit sistemet sulmuese bashkėkohore tė armatimeve qė sigurojnė shkatėrrimin me zjarr tė komponentėve tė sistemit evropian tė mbrojtjes antiraket. Njė hap i tillė do tė ishte vendosja e kompleksit raketor “Iskander” nė rajonin e veēantė tė Kaliningradit”.

Dislokimi i kompleksit “Iskander” pėrgjatė zonave kufitare tė vendit, nė pėrgjigje tė vendosjes sė sistemit amerikan tė MAR nė rajonin evropian, ėshtė masė e shpallur qė prej kohėsh nga Rusia, e cila nuk e ka humbur aspak aktualitetin e vet. 3 vjet mė parė, nė nėntor tė vitit 2008, Rusia deklaroi mbi gatishmėrinė e vet pėr tė vendosur kompleksin operativ taktik raketor “Iskander”, nė pėrgjigje tė vendosjes sė sistemit amerikan tė MAR nė Poloni.

Atėhere, pas heqjes dorė prej amerikanėve nga “varianti verior i mbrojtjes evropiane antiraket”, komplekset “Iskander” nuk u vendosėn gjithashtu nga Rusia. Por aktualisht po fillon tė bėhet fjalė sėrish pėr praninė e mundshme tė bazave amerikane tė MAR nė Poloni, gjė kjo qė dhe shkaktoi reagimin simetrik nga ana e Rusisė.

Gjatė kėsaj Polonia do tė bėhet pala kryesore e prekur - sepse nė rast shpėrthimi tė njė konflikti hipotetik midis Rusisė dhe NATO-s, bazat amerikane tė MAR nė kėtė vend pothuajse me siguri tė plotė do tė bėhen objektiva tė sulmeve bėrthamore qė nė orėt e para tė luftės. Ndėrkohė, duhet thėnė, se rrezja e veprimit tė komplekseve “Iskander”, e cila rezulton 500 kilometra, mundėson goditjen e objektivave nė gjithė territorin e Polonisė.

Kurse argumentin kryesor Medvediev e la, megjithatė, pėr “meze”:

“Nė rast tė zhvillimit tė ngjarjeve sipas skenarit mė tė keq, Rusia i rezervon vetes tė drejtėn pėr tė hequr dorė nga hapat e mėtejshėm nė sferėn e ēarmatimit dhe, respektivisht, atė tė kontrollit mbi armatimet. Pėrveē kėsaj, duke marrė parasysh ndėrlidhurinė e koklavitur, tė pandashme mes armatimeve strategjike ofensive dhe difensive, mund tė lindin shkaqet pėr daljen e vendit tonė nga Traktati pėr shkurtimin e Armatimeve Strategjike Ofensive (ASO). Kjo ėshtė parashikuar nė pėrmbajtjen e kėtij Traktati”.

Dhe fjalė bėhet kėtu jo vetėm mbi Traktatin №3 pėr shkurtimin e Armatimeve Strategjike Ofensive (ASO). Faktikisht kėtu flitet pėr heqjen dorė nga pjesėmarrja nė procesin e mėtejshėm negociator si dhe daljen nga traktatet tashmė ekzistuese, duke pėrfshirė edhe Traktatin mbi raketat me rreze tė mesme dhe tė shkurtėr veprimi dhe Traktatin pėr Forcat e Armatosura Konvencionale nė Evropė. Rusia vendosi moratorium ndaj zbatimit tė Traktatit pėr Forcat e Armatosura Konvencionale nė Evropė pas minimit faktik nga vendet e NATO-s tė procesit tė ratifikimit tė Traktatit tė rinovuar.

Pikėrisht me Traktatin pėr Forcat e Armatosura Konvencionale nė Evropė doli i lidhur demarshi i radhės i SHBA, tė cilat deklaruan mbi heqjen dorė nga zbatimi i detyrimeve tė veta sipas kėtij Traktatit pėr shkak tė mosrespektimit tė tij nga Rusia. Tashmė kanė filluar tė qarkullojnė mendime se njė hap i tillė i Shteteve tė Bashkuara destinohet pėr detyrimin e Moskės qė ti rikthehet zbatimit tė tij, por arsyet pėr njė kthim tė tillė nuk janė tė dukshme. Nė kushtet e mosbesimit nė rritje nė mes tė palėve, nuk ka kurrfarė gjasash qė Rusia tė kthehet nė Traktatin pėr Forcat e Armatosura Konvencionale nė Evropė.
Pėrkundrazi, “eskalimi i daljeve” nga traktatet ekzistuese ėshtė plotėsisht real: si minimum, Rusia shpalli mbi daljen e saj tė mundshme nga Traktatin №3 pėr shkurtimin e Armatimeve Strategjike Ofensive qė nė fazėn e pėrpilimit tė tij. Nėse do tė bėhet realitet kjo dalje e saj - nuk dihet. Por nuk ka gjasa qė pėr Shtetet e Bashkuara tė jetė sekret fakti se zhvillimi i sistemit tė mbrojtjes evropiane antiraket pothuajse me siguri tė plotė do tė provokojė Moskėn pikėrisht pėr njė hap tė tillė. Se nė ē’masė i duhet kjo gjė amerikanėve - vetė koha do ta tregojė.


Pėrkatėsisht temės
SHBA: MAR nuk drejtohet kundėr Rusisė
Pėrgjigja ndaj mbrojtjes antiraket: asimetrike dhe ekonomike
NATO po studion deklaratat e Presidentit tė Rusisė pėr MAR
Medvediev iu pėrgjigj mbrojtjes evropiane antiraket
Rusia nuk do tė pajtohet me dobėsimin e potencialit tė vet tė frenimit bėrthamor
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 09-05-13, 00:42   #2822
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

rusia ekeqja e botes pansllavizmi rreziku botror
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-05-13, 00:44   #2823
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

fjalimet q embane putini armiku i njerzimit dhe i iliro shqiptarve fjalimet q embane ai ne kine jan fjalime qe nat e dt flasin per bashkim te gjith fuqise qe ka kina dhe rusia per te shuar nga faqja e dheut anglo ameriken gjermanine turqine dhe shqiperine
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-05-13, 00:44   #2824
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

te gjitha planet behen ne ket drejtim per te shuar europen nga harta e dheut dhe keto rr eziqe nuk duhet nen vlersuar
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-05-13, 00:48   #2825
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Serbėt qė jetojnė nė veri tė Kosovės iu drejtuan me njė letėr autoriteteve tė Rusisė, nė tė cilėn pėrmbahet kėrkesa pėr mbrojtjen e rendit kushtetues nė Kosovė dhe Metohi dhe pėr tė ndihmuar nė garantimin e zbatimit tė rezolutės №1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, thuhet nė njoftimin e pėrhapur sot nga kryetarėt e komunave serbe nė Kosovė.

Nė tė theksohet gjithashtu se serbėt e Kosovės do tė luftojnė "pėr tė drejtat e tyre kushtetuese, nderin dhe dinjitetin kombėtar tė Serbisė, si dhe kundėr skllavėrimit politiko-ushtarak, ekonomik dhe shpirtėror tė popullit".
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-05-13, 00:51   #2826
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

ja pra e gjith bota e din se qe nga para kohes se lindjesse krishtit e 700 vjet pas lindjes se krishtit sllavet nuk kishin as me te voglen gjurme ne ballkan as qe flitej per ta e as qe njiheshin ata -sot ata thrrasin rusine ne vendet ilire qe ata i kan zaptuar dhe sillen si pronar te ballkanit dhe te europes ku ata nuk ishin banoret e pare aty prandaj ea e kupton bota se keta sllavet ndaj secilit atdhe e toke eshtet ata mund te bejne keshtu -a ekupton franqezi e e te tjeret se serbia po te mund te merrte francen apo italine te njejtin veprim do ta bente dke thirre rusine dhe duke rrezikuar civilizime ne toka te huaja te grabitura me dhune me barbari eme gjak
a esht e vetedijshme bota q se me qfar njerzish ka te bej njerzimi qe historia nuk ka pa e aq ma teper kur keta jan ata serbet qe erdhen ne toka te huaja pas lufte ne koosve erdhen te ikur nga bosnja dhe kroacia

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga lirik : 09-05-13 nė 00:52
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 15:05   #2827
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Hajnat grabisin pėrkrenaren pėr ta shitur pėr ”hekur”
Bota Sot | 09.05.2013 09:04
Share on facebook Share on twitter Share on email Share on print More Sharing Services 14
Hajnat grabisin pėrkrenaren pėr ta shitur pėr ”hekur”

Grabitet pėrkrenarja e Skėnderbeut nė muzeun e Heroit Kombėtarė, nė fshatin Sinė e Epėrme, Dibėr, vend qė mendohet se ėshtė vendlindja e Skėnderbeut. Hajnat kanė grabitur pėrkrenaren dhe sende tė tjera me vlerė pėr t'i shitur pėr skrap.

Grabitja mendohet tė ketė ndodhur dy net mė parė, por vetėm dje paradite banorė tė fshatit kanė konstatuar se njerėz tė panjohur kanė mundur tė hyjnė brenda objektit historik dhe kanė vjedhur pėrkrenaren prej hekuri tė Heroit tonė Kombėtar, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu si dhe sende tė tjera qė ishin vendosur nė kėtė objekt prej vitit 1978, nė kuadėr tė 510-vjetorit tė vdekjes sė heroit.

Policia lokale ka nisur menjėherė hetimet dhe po punon pėr kapjen e autorve

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga lirik : 10-05-13 nė 15:09
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 15:10   #2828
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

nu ka ne bote ma mbi ket dhe shembull e shembuj ma barbar e poshtersi se qka po ndodhe -vertet na qiten fare tradhtaret dhe trahdtia --nuk ka dyshim se ktu thell jan rrenjet etradhtise--u deshmua qarte se vetem diktatura embane ket popull
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 17:44   #2829
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

jemi deshmitar te pa ftyrsise serbe shkinore ne beograd se si kolonet serb te ardhur nga kroacia e bosna me ndihmene frances dhe politikes se saj tradhtare e cila esht tradhtarja e europes -kolonet serb erdhen ne mitrovice -tani ata kundershtojne qdo marrveshje paqeje
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 18:19   #2830
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Kush je ti hije e zezė

Kush Je Ti Hije E Zezė
———————
Autori Xhelal Ferizi
—————————-
Kush Je Ti Hije e Zezė Ndjekje
Kush Je Ti Vrastare e Shekujve e Besimit
Kush Je Ti Mos Je Ndonjė Pjellė Vdekje
E Mbarsuar Nė Faren e Zezė tė Mallkimit
———–
Kush Je Ti Qė Mė Ndjekė prore Nga Pas
O E Zezė Qė Artin e Shpirtit e Vret
Kush Je Ti e Ngrysur Qė Nuk Len Dritė Nė Gas
Gazmoret Mote Mi Len Shkret
——–
Kush Je Ti o Thėrmore
Qė Shpirtin Ma Don Nė Thėrrime
E Fatet Mi Len Mbas Dore
Nga Ti Qanė Penda Ime
————-
Kush Je Ti o e Pandash''mja Hije
Kush Je Ti Maska e Pa Mėshirė
Mbi Tokė e Hise Etnije
A s Nė Dhe Tė Huaj Nuk Mė Len Tė Lirė
——–
Kush Je Ti O Fatngrėnėse Nė Gjen
Pse Diellin Ma Mbushė Me tė Zi
Nga Shkon Nga Endesh Nga Vjen
Qė Lot Po Mė Jep Me Pi
nga autori ne mergim xhelal ferizi liriku me pare i njohur angert ne forumin shqiptar com

Ndrysho/Fshi Mesazhin Ndrysho Postin Pėrgjigju shpejt kėtij mesazhi Pėrgjigju Pėrgjigju Duke Cituar Pėrgjigju Duke Cituar Shto mesazhin nė listėn e citimeve
10-05-2013, 12:19 #77
liridashsi
liridashsi ėshtė nė linjė
i/e regjistruar

Anėtarėsuar
28-10-2007
Postime
99

Pėr: Cili eshte poeti me i mire i forumit per 2009 ??

E kam pi nje her detin nė dolli
pastaj nė lot e derdha
oh jeta ime
nuk di nga erdha
e nga do tė vi
nga do tė shkoj
ndoshta nga jeta nė jetė do te mbijė perseri
pėrse loti im te gurgulloj
nuk dua ma dolli
gotat nuk dua ti cakrroj
e det te pi perseri
dua te pi dashuri
buzqeshjen ta perjetsoj
autori xhelal ferizi ne mergim liriku angert
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 18:41   #2831
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Poeti gjenial Skėnder Sherifi, apo: - Nga Baki Ymeri

Vlera shqiptare tė admiruar nga tė huajtė dhe tė harruar nga shqiptarėt

Nuk e dimė nė keni dėgjuar pėr Skėnder Sherifin por e dimė se ėshtė njė ekspedicion i rrallė nė letėrsine shqiptare, njė poet gjenial,
null
Skėnder Sherifi
njė vlerė e famshme frankofone me prejardhje shqiptare, njė tip marsjani i poezisė qė ka jetuar gjithė kohėn me edukatėn dhe formimin e tij nė botėn frankofone, njė gjeni qė ka njė background kultural e poetik tė veēantė. Skėnder Sherifi jeton nė Belgjikė dhe ka patur rastin tė jetojė dhe dialogojė nė Paris me elitėn e krijuesve francezė dhe internacionalė. Ka qenė mik i kolosėve tė mėdhenj tė ketij shekulli, sikur Claude Lévy Strauss, Fernand Braudel. Skėnderi ka qenė mik i Philippe Soupault, baba i surealizmit me André Bretonin, te cilėt kanė hedhur bazat teorike tė kėsaj rryme vendimtare tė shekullit 20 nė artet e ndryshme, pastaj mik i Allan Ginsbergut, baba i rymės sė Beatnikėve amerikanė, dhe e gjithė kjo pėrvojė jetėsore dhe intelektuale ka ndikuar qė Skėnderi tė jetė dikund tjetėr, nė njė planet tjetėr poetik, me vlera tė veēanta qė dallohen nga poezia shqiptarofone qė krijohet nė Kosovė apo Shqipėri.

Poeti gjenial Skėnder Sherifi u lind mė 1954 nė njė fshat tė Vitisė (Kosovė). Pėrndryshe, kosovari i Belgjikės ėshtė i pėrfshirė nė Fjalorin e famshėm francez, LAROUSSE i Letėrsisė Botėrore, fjalor i konsideruar si mė i miri nė top elitėn e literaturės botėrore, dhe nga 26 autorėt shqiptarė mė tė mirė, prezantohet edhe njė shqiptar frankofon i posaēėm pėr tė gjitha kohėrat e shtatė shekujve tė fundit, qė nga viti 1400 e deri nė ditėt tona. Vlen tė theksohet se ky fjalor i famshėm botohet ēdo 25 vjet nė Francė, qė do tė thotė se ėshtė njė lloj Bible referenciale e letėrsisė botėrore. Njė nga veprat mė tė njohura tė S. Sherifit mban titullin Love, i botuar mė 2008 nė Belgjikė, pėr tė cilin ka marrė konsiderata tė larta nga shtypi profesional belg, nga specialistė tė artit dhe letėrsisė, dhe ėshtė vlerėsuar si njė ndėr 10 librat mė tė mirė tė vitit 2008 nė Belgjikė, duke pėrfshirė krejt botimet e Europės frankofone me 4 shtete, si Franca, Zvicra, Belgjika dhe Luksemburgu. Nė bazė tė shkrimeve dhe vlerėsimeve tė gazetarėve belgė, konstatojmė se ėshtė njė befasi e madhe tė figurojė njė shqiptar me njė libėr poetik nė elitėn e vitit 2008, njė vepėr e rrallė qė ka befasuar poetė, romancierė, novelistė, biografė, eseistė dhe gazetarė, njė konstatim global qė dėshmon se autori i ka pėrjetuar fazat e vlerėsimit me kohė, dhe vepra e tij nuk ka si tė diskutohet si vlerė. E vetmja gjė ėshtė se ajo duhet tė pėrkthehet nga frėngjisthja dhe tė lexohet lexohet e vlerėsohet edhe nga kritika shqiptare me analiza e komentime serioze letrare, sepse hap shumė inovacione dhe revolucione nė konceptimin e artit poetik tė shkruar, ēel horizonte tė reja dhe tė pa zbuluara. Nuk e di se sa do ta kuptojnė shqiptarėt kėtė realitet, na shkruan njė dashamir i autorit, por jam i bindur Kosova, Shqipėria dhe diaspora kanė nevojė edhe pėr vlera tė panjohura shqiptare qė i admiron bota, ngase kemi tė bėjmė me njė njė poet bohem si Jack Keruaku apo Rimboja.

Njė univers poetik specifik, njė vizion dhe instinkt i paparė

null

Skėnderi ēon njė jetė modeste nė Belgjikė. Ka gruan, njė djalė tre vjeēar dhe njė rrogė qesharake me tė cilėn memzi qė e mban familjen gjallė. Pėrmes frymėzimeve dhe krijimeve tė tij, i shėrben jo vetėm kulturės frankofone por edhe shpirtit dhe artit shqiptar, ngase ka patur fatin tė botojė disa libra nė Prishtinė dhe Tiranė, ngase e ēmon rininė shqiptare dhe mburret me origjinėn shqiptare. Libri Love e ka shkruar me jetėn e tij speciale dhe me njė instinkt tė rrallė, por nuk ka pėrfituar asnjė mirėnjohje nga pala shqiptare, ngase ka qenė gjithmonė nė gjirin e artit botėror, i rrethuar me gjeni tė shekullit francez, duke patur fat t’i njohė vlerat e tyre. Poetin e shqetson dhe s’e duron deliriumin e egos sė atyre qė s’e njohin, botuesit qė i preokupon interesi personal, redaktorėt me pėrvojė komuniste tė xhelozisė, ndjenjėn shqiptare tė pandjeshmėrisė, apo mendjemadhėsinė e tepruar e disa intelektualėve tanė qė s’dinė ti ēmojnė, afrojnė dhe afirmojnė vlerat qė i kemi nė botė. Skėnderi ka njė univers poetik specifik. Ai krijon njė poezi pėr 100 apo 200 vitet e ardhshme dhe shqiptarėt qė do ta pėrkthejnė dhe botojnė do tė kenė fat tė njohin vlera tė jashtėzakoshme tė njė shqiptari qė ka lindur dhe shkruan nė njė gjuhė tė huaj. Jusuf Vrioni e ka pėrkthyer pėr mrekulli Kadarenė nė frėngjisht, ndėrsa Foqion Miēiaēo nė rumanisht. Jusuf Vrioni thekson se pėr 500 vjet nuk e shef kush kėtė lloj literature nė tokat shqiptare, sepse Skėnder Sherifi ėshtė rast unik dhe jashtė ēdo kufiri tokėsor e planetar. Kėtė e ka deklaruar vetė Jusufi nė Televizionin Shqiptar tė Tiranės, nė qershor tė viti 1992.

Skėnderi ka patur fat tė njohė nė Francė dramaturgun e famshėm francez me prejardhje rumune, Eugčne Ionesco, tė cilin e ka takuar dy herė. Kemi patur fat ti lexojmė disa vepra tė tij qė na i ka transmetuar pėrmes internetit, ndėrsa Ateljetė e ėndrave ia ka pėrkthyer nga frėngjishtja njė shqiptar i Elbasanit, Albert Nikolla, dhe ėshtė botuar nė Tiranė mė 2005, nė editurėn Globus R. Libri nė versionin origjinal mban titullin Les ateliers du reve, pas tė cilit pason libri i fundit i botuar gjatė kėtij viti, Le trio eternal, njė projekt pėr skenėn teatrale, njė lloj drame poetike, njė propozim pėr njė spektakėl. Ja pra disa vepra vlerash tė mirėfillta: Passion (libri i parė, me njė concept futurist), pastaj Les ateliers du reve dhe Le trio eternal dhe Love. “Passioni” i tij konsiderohet si Kulla e Babelit e poezisė moderne dhe futuriste franceze tė shek. 21, njė manifest i artit poetik futurist, i shkruar nga njė shqiptar marsjan, me nje vizion dhe instinkt poetik tė rrallė, me njė liri dhe me njė guxim tė paparė.

Adimirimet e Ibrahim Rugovės ndaj veprės sė tij

Lojė e kundėrlojė dhe Oksigjeni janė dy vėllime poetike tė Skėnderit qė ia ka pėrkthyer Ibrahim Rugova para 30 vitesh, tė botuara te Rilindja mė 1980, dhe tė ribotuara nga Nazmi Rahmani te Faik Konica, para dy vitesh. Janė dy vepra tė rralla me rėndėsi historike sepse, siē thot autori, janė tė vetmet pėrkthime poetike tė Presidentit Rugova, i cili ka patur njė admirim tė pakufishėm ndaj veprės sė tij, i cili e ka nuhatur rėndėsinė e kėsaj vepre pėr ardhmėrinė e letėrsisė shqiptare nė Kosovė, dhe gjesti i tij vlen tė pėrmendet ngase misioni i tij ishte kritika letrare dhe politike, e jo poetika, por si vizionar me shpirt tė madh kombėtar, ia pėrktheu pa kurrėfar kushtesh tė reciprocitetit ngase e ka njohur fare mirė dhe e ka ditur nivelin e tij artistik. Dhe duke ditur mirė kėte realitet, Rugova i ndjerė e ka bėrė kėtė gjest fisnik dhe burrėror duke ia pėrkthyer kėto 2 libra qė tė egzistojnė pėr ta inkorporuar nė rrymat evropiane/moderne poezinė shqiptare tė vonuar. Nuk ishte puna e tij as specialiteti i tij tė pėrkthejė poezi, ngase Rugova nuk ka pėrkthyer kurrė nė jetėn e tij asnjė libėr tė ndonjė poeti, vetėm unė e kam patur kėtė privilegj tė rrallė, na thot Skėnderi dhe shton: Kjo tregon shumė qartė se ēka ka menduar Rugova qysh para 33 vitesh pėr veprėn time dhe pse ka dashur ta perkthejė, ngase ky njeri e ka kuptuar se kjo poezi i hap 100 perspektiva tė reja mendimi, imagnjinate, konceptimi, teknikė shkrimi, nė botėn e artit poetik duke e ripėrtėrirė (revolucionarisht) stilin e tė shkruarit shqiptar dhe balkanik. Kjo don tė thotė se Rzgova ka qenė vizionar, krahas urrtėsisė, menēurisė politike, dhuntisė kritike dhe modestisė njerzore.”

Skėnderi shpreh dėshirėn qė t’i pėrkthehet vėllimi Love nė gjuhėn shqipe, duke shprehur keqardhje se edhepse e njeh shqipen, nuk ėshtė specialist pėrkthimesh. Pėrndryshe nė ēdo krijim tė tij defilon emri shqiptar, personazhe shqiptare, historia antike dhe aktuale shqiptare. Disa poezi ia ka pėrkthyer Albert Nikolla, disa tjera Anton Papleka ndėrsa gjatė pranverės sė vitit qė vjen e ka ndėrmend ta pėrurojė nė Tiranė librin mė tė ri Le trio eternel, njė propozim dramaturgjie poetike, post/surrealiste dhe simbolike pėr skenėn e teatrit me 7 aktorė, njė vepėr qė meriton tė rikėndohet nė gjuhėn shqipe, ngase nė origjinal e ekskludon publikun shqiptar qė nuk e njeh frėngjishten. Libri i tij ka njė vėllim prej 55 faqesh me 18 tabllo si tekst integral pėr aktorėt dhe dialogėt e tyre, njė vepėr e shkruar si njė libretė/opera, si komedi/muzikale/poetike, me ritmin dhe ngyrėn e fjalėve qė janė dialogje aktorėsh, ndėrsa muzikaliteti i frazave ėshtė shumė i rėndesishėm. Ėshtė kjo njė kerkesė e tij personale pėr ta pėrgaditur sa mė mirė dhe sa mė profesionalisht terenin e qėndrimit tė tij nė Tiranė.

Jemi nė njė kohė tė krisur tė provincionalizmit me disa tė meta njerėzore, ku dominon deliriumi ballkanik, xhelozia aziatike, injoranca dhe tėhuajėsimi i vlerave, neglizhenca dhe degradimi i botės morale e shpirtėrore. Personat e ndershėm, fisnikė, tė sinqertė dhe transparentė janė tepėr tė rrallė nė trojet tona, na shkruan Skėnderi duke shtuar. “Pos kėsaj vjen dhe psikologjia e ēmendurisė dhe e poshtėrsive tė komercializmit ekstrem, e psikologjisė se bixhozit global dhe gjeneral, njė shoqėri ku dominon oreksi ndaj parasė, ku nuk qėndron nė kėmbė asnjė vlerė reale, asnje kulturė, asnjė shpirt, asgjė autentike, me pėrjashtim tė disa individėve te paktė qė janė fakte tė gjalla tė kulturės dhe atdhedashurisė, siē ishte Ibrahim Rugova qė mė pėrktheu nga frėngjishtja nė gjuhėn shqipe, qė e kam gjuhė amtare. Dr. Rugova ishte njė person me mėndje tė shėndoshė dhe konstruktive, qė e ka pas kuptuar dhe luhatur para tė gjithėve qysh mė 1976 rėndėsinė e veprės sime pėr tė ardhmen e literaturės dhe poezisė shqiptare, dhe pėr frymėzimin e renovuar tė rinisė shqiptare pas 100 vitesh.” Skėnderi mahnitet pse dikush mundohet ta anashkalojė, ta qesė nė harresė, tė mos merret kush me letėrsinė e tij nė Kosovė apo Shqipėri. Atij i duke kjo mospėrfillje si njė strategji hipokrite e pa deklaruar, por me fakte konkrete, shifet qartė se pas kėsaj fshihet njė strategji e blokimit/linēimit/heshtjes/mohimit dhe injorimit ndaj librave tė tij nė Kosovė, ngase, sipas tij, ende askush nuk merret me pėrkthimin, botimin dhe pėrhapjen e veprave tė tij nė gjuhėn shqipe, edhepse, siē thot, “unė si shqiptar e kam ruajtur origjinėn besnikėrisht, dhe ia kam lanė si amanet, si testament letrar, shpirtėror dhe poetik krejt veprėn time tė shkruar kombit tim, dhe nė mėnyrė prioritare brezit tė ri, rinise kombėtare.”

Shqiptarėt janė popull i zgjedhur i Zotit

Kushdo qė ka deshifruar vlerat e tij ka konstatuar se fjala ėshtė pėr njė testament unik tė letėrsisė shqiptare me njė vizion dhe njė horizont poetik tė paparė dhe tė paimagjinueshė. Nė kėtė kontekst vlen tė theksojmė se autori marsjan frankofon shqiptar Skėnder Sherifi me gjithėse ka kaluar njė jetė me eksperienca tė shumta kosmopolite, si nga aspekti intelektual dhe artistik, si nga vetė jeta praktike, ėshtė njė lloj trashigimtari spiritual i Artur Rembosė, Antonin Artaud, Lautréamont, Ginsberg, Kerouac, Burroughs, Jimmy Hendrickx, Jim Morrisson, Miles Davis, André Breton, Philippe Soupault, nje pasardhės i rrymave tė revolucionit poetik, kultural dhe utopik francez i Bob Dylanit, Joan Baez, dhe i rymave tė popit, rockit, te hipikėve te Woodstokut, te Andy Wahrolit, dhe tė pėrvojave artistike tė undergroundit amerikan dhe evropian. Me gjithė kėto eksperienca tė perjetuar nė mėnyre direkte me aktorėt, personalitetet, dhe figurat qė i kanė shqpikur, dhe konceptuar, Skėnder Sherifi, edhepse si talent ka lindur nė botėn e huaj frankofone, dhe ka qenė nė Mekėn e kulturės botėrore, nė vitet e arta tė Parisit multikultural e ka zgjedhur origjinėn dhe kombin e vet, me njė besnikėri tė ēuditshme ndaj memorjes kolektive shqiptare, dhe ka vendosur burrėrisht t’ia ofrojnė si amanet dhe testament poetik, gjithė veprėn e tij kombit shqiptar, pa e marrė parasysh se a e kuptojnė apo jo.

Ky amanet i imponon kombit nje respekt dhe nje punė serioze, sepse ka marrė vlerėsime tė ralla jashtė shtetit, i takon tash e mbas popullit shqiptar si thesar letrar, dhe duhet ditur se nuk hynė njė autor kotnasikoti apo me lekė nė Fjalorin e famshėm enciklopedik francez te LAROUSIT nė mezin e elitės letrare planetare, i konsideruar ndėr autorėt mė tė mirė shqiptarofon tė tė gjitha kohėrave, gjė qė nuk vendoset kot apo pėr qejf nga vetė shtypi belg super/serioz me librin e tij Love ndėr 10 librat mė tė mirė tė vitit 2008, duke pėrfshsirė krejt Evropėn frankofone, me tė gjitha zhanrat letrare, dhe pos asaj me njė libėr poezie qė ėshtė njė gjini shumė margjinale e minoritare te lexuesit e botės pėrendimore evropiane. Bile, ēuditėrisht Skėnder Sherifi ėshtė i vetmi poet nė listen e kėtyre 10 autorėve mė tė mirė,
kurse tė tjerėt janė romansierė, novelistė, biografė, eseistė. Pra, duhet konsideruar zgjedhjen e Skėnderit si njė raritet qė e ka privilegjiuar kombit e vet, si njė gjest kombėtar dhe atdhetar, sepse pas Martin Camajt, Kadaresė, Arshi Pipės dhe sivėllezėrve tė tij tė penės, edhe ky njeri ia ofron veprėn e vet popullit shqiptar njė popull i zgjedhur i Zotit qė ka 70 % tė rinj, nga 30 vjet e poshtė, njė rini qė tenton tė integrohet nė Unionin Evropian, nė familjen e madhe tė bashkuar evropiane. Evolucioni shkon duke shpejtuar, rinia shqiptare shkon duke u orientuar me modelet moderne tė kulturave evropiane, duke e shikuar perspektivėn vetėm pėrmes pasqyrės sė Metropolave tė mėdha tė qytetėrimit evropian: Paris/Londėr/Romė/Madrid/Vienė/Barcelonė/Berlin e gjetiu.

Skėnderi ėshtė duke i impresionuar miqėt e tij tė famshėm nga Franca e Belgjika, tė cilėt parashtrojnė pyetjen: Nga vjen ky poet shqiptar? Nga Marsi apo Jupiteri? Ku e ka gjetur ky tip kėtė botė kaq tė pasur poetike? Sipas njė artikulli tė botuar nė gazetėn e pėrditshme belge, “La libre belgique” (26 dhjetor 2008), kuptojmė se nė listėn e top 10-shit tė autorėve mė tė mirė tė vitit 2008, dhe i vetmi si poet me botime nė 4 shtete frankofone me 90 milionė banorė, ėshtė njė shqiptar: Skėnder Sherifi. Emri i tij figuron nė faqen 815 tė Fjalorit tė Letėrsisė Botėrore, LAROUSSE, Paris, 2002/2003. Skėnder Sherifi ka nderin tė jetė nė kėtė vepėr me famė botėrore pranė emrave tė famshėm si William Shakespeare, Bernard Shaw, Mary Shelley, Sam Sheppard etj. Ja disa burime biografike nga librat e tij nė gjuhėn frėnge!
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 18:46   #2832
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

VETEM NJE SHI
autopri xhelal ferizi
vetem nje shi
mund te sheroj zemren time
qerpikt e saj
ti kthej ne lot gezimi
vetem nje shi zemren time mund te lajė
vetem nje shi mund te jet per muia shi gezimi
vetem ai shi
mund te jet si shiu i dashurisė
vetem ai shi me jet jete
shiu i tokes time
shiu i lirisė
vetem ai mund te me kthen ne jetė
autori xhelal ferizi
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 18:53   #2833
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

e di si quhej nje lule-ather kur buzqeshte stina-e di beharė kur me perkule-- rashe ne dy gjunj qe ti marr erė- ajo quhej amina--me fletet ngjyre famshme ne pranvere ---per miken time amina vargje

nga autori ne mergim xhelal ferizi
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 18:54   #2834
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

hipi nė njė breg
e ra nga bregu pėrsėri
kerkon shteg
hije e mbetur nė vetmi


autori i merguar xhelal ferizi

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga lirik : 10-05-13 nė 18:55
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-05-13, 19:05   #2835
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,112
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

nuk di
cilat ngjyra
ti perdori
per ti emruar disa fytyra
shprehjet diqka mi mori
nuk di cilat ngjyra ti perdori
as shprehje
as ngjyra
nuk ka
per aq shum fytyra
ndoshta mund ti emroj disa
poer jeta ka shum fytyra
qe ngjyren munden me ma tha
autori xhelal ferizi


lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 18:29.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.