Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
Emri
Fjalėkalimi
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 14-12-11, 13:27   #31
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi

Uollt Uitman, Fije Bari (Walt Whitman: Leaves of Grass)
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi (Translated by: Skender Luarasi)

SIKUR TĖ MATESHA DOT

Sikur tė matesha dot me fuqinė e bardėve tė mėdhenj,
Tė skalitja tiparet e bukur e madhėshtorė,
Tė thėrrisja nė duel Omerin me gjithė luftrat e luftėtarėt -
Akilin, Ajaksin, Hektorin,
Tė vizatoja si Shekspiri Hamletin, Lirin, Otellon tė mbėrthyer
nė prangat e vuajtjes tronditėse,
Ose si Alfred Tenisoni tė kėndoja bukuroshet leshverdha,
Po tė zotėroja mjeshtėrinė e vargut
Dhe ritmin e pėrsosur - ėmbėlsinė e kėngėtarėve -
Tė gjitha kėto sė bashku, o det, unė do t’i falja me gėzim,
Po tė doje ti tė mė kumtoje lėkundjen e njėzė vale, njė teke
tė saj vetėm,
Ose t’a frynte vala vargun tim me frymėn e saj tė njomė,
Duke i dhėnė vjershės aromėn detare.

PAQTIM

Fjala pėr mbi gjithė fjalėt, e bukur posi vetė qielli,
Sa bukur qe lufta dhe gjithė puna e saj e gjaktė njė ditė do tė zhduket fare,
Qė duart e motrave Vdekje e Natė tė mos e lajnė vazhdimisht kėtė dhé tė njollosur;
Se armiku im vdiq, njeriu hyjnor si dhe unė, vdiq;
Vėshtroj ku dergjet me fytyrė tė zbehtė dhe i qetė nė qivur - i afrohem,
Krrusem dhe ia prek lehtė me buzėt e mia ballin e bardhė nė qivur.
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 15-12-11, 11:26   #32
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder luarasi. Vepra letrare

Vepra letrare e Skėnder Luarasit

Skėnder Petro Luarasi ka kontribuar si publicist, biograf, dramaturg, historian e pėrkthyes.
Krijimtaria e tij pėrmbledh:

A.Krijime letrare
1.Isa Boletini, monografi,
2.Ismail Qemali,monografi.
3.Motrat Qiriazi,monografi
4.Kolonel Thomson,monografi
5.Petro N.Luarasi,jeta dhe vepra
6.Migjeni, jeta dhe vepra
7.Gjerasim Qiriazi,jeta dhe vepra
8.Sevasti Qiriazi,vepra
9. Agimi i Lirisė-dramė (e shfaqur me 1932)
10.Stuhi nė prill-dramė (e shfaqur me 1971)
11.Nė Brigadat internacionale- kujtime
12.Fjala shqipe-publicistikė
13.Fjala e lirė shqipe (publicistikė e studime) (E pa botuar)
14.Kujtime historike(E pa botuar)
15.Kujtime autobiografike(Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar), (E pa botuar) etj


B.Shqipėrime
1. Johan V. Gėte . Faust
2. Johan V. Gėte. Gėci i Berlihingenit
3.Uiliam Shekspir. Rikardi II
4. Uiliam Shekspir. Rikardi III
5. Uiliam Shekspir. Tregtari i Venedikut
6. Uiliam Shekspir. Komedia e gabimeve
7. Uiliam Shekspir.Mbreti Lir
8. Uiliam Shekspir. Si ta doni
9. Fridrih Shiler. Cubat
10.Fridrih Shiler. Fiesko
11. Fridrih Shiler. Intrigė e dashuri
12. Fridrih Shiler. Vilhelm Tel
13.Fridrih Shiler Vajza e Orleanit
14.Fridrih Shiler. Don Karlos (i pa botuar)
15.Ualt Uitman. Fije bari
16. Xhorxh Bajron.Ēajld Harold
17. Aleksandėr Pushkin. Boris Godunov
18. Alfred Tenison. Enoh Arden
19.Gotold Lesing. Emilia Galoti
20. Aleksandėr Ostrovski. Shtrėngata
21.Lope de Vega. Fuente Ovehuna
22.Oskar Uaild. Pėrralla tė zgjedhura
23.Ēarls Dikens.Oliver Tuist
24. Kalidasa. Sakuntala
25. Xhon Milton. Samson luftėtari
26. Tomas Uinkop. Skėnderbeu
27. Henri Longfellou. Kėnga e Hajavathės
28.Frederik Englels. Origjina e familjes, pronės private dhe shtetit
29.Stavro Skėndi .Zgjimi kombėtar shqiptar
30. Morton f. Eden. Shqipėria. Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre
31. Rodriguez. Kėtu fjeti njė perėndi ( i pa botuar)
32.Gribojedov. Mjerė kush ka mend (i pa botuar)
33. Frederik Reshpja. Albanian Rhapsodies(i pa botuar)

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga petrol : 15-12-11 nė 11:27 Arsyeja: eror
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-11, 11:34   #33
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Re: Skėnder luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare

Vepra e Skėnder Luarasit


A. Krijime letrare
1.Isa Boletini, monografi,
2.Ismail Qemali,monografi.
3.Motrat Qiriazi,monografi
4.Kolonel Thomson,monografi
5.Petro N.Luarasi,jeta dhe vepra
6.Migjeni, jeta dhe vepra
7.Gjerasim Qiriazi,jeta dhe vepra
8.Sevasti Qiriazi,vepra
9. Agimi i Lirisė-dramė (e shfaqur me 1932)
10.Stuhi nė prill-dramė (e shfaqur me 1971)
11.Nė Brigadat internacionale- kujtime
12.Fjala shqipe-publicistikė
13.Fjala e lirė shqipe (publicistikė e studime) (E pa botuar)
14.Kujtime historike(E pa botuar)
15.Kujtime autobiografike(Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar), (E pa botuar) etj

B.Shqipėrime
1. Johan V. Gėte . Faust
2. Johan V. Gėte. Gėci i Berlihingenit
3.Uiliam Shekspir. Rikardi II
4. Uiliam Shekspir. Rikardi III
5. Uiliam Shekspir. Tregtari i Venedikut
6. Uiliam Shekspir. Komedia e gabimeve
7. Uiliam Shekspir.Mbreti Lir
8. Uiliam Shekspir. Si ta doni
9. Fridrih Shiler. Cubat
10.Fridrih Shiler. Fiesko
11. Fridrih Shiler. Intrigė e dashuri
12. Fridrih Shiler. Vilhelm Tel
13.Fridrih Shiler Vajza e Orleanit
14.Fridrih Shiler. Don Karlos (i pa botuar)
15.Ualt Uitman. Fije bari
16. Xhorxh Bajron.Ēajld Harold
17. Aleksandėr Pushkin. Boris Godunov
18. Alfred Tenison. Enoh Arden
19.Gotold Lesing. Emilia Galoti
20. Aleksandėr Ostrovski. Shtrėngata
21.Lope de Vega. Fuente Ovehuna
22.Oskar Uaild. Pėrralla tė zgjedhura
23.Ēarls Dikens.Oliver Tuist
24. Kalidasa. Sakuntala
25. Xhon Milton. Samson luftėtari
26. Tomas Uinkop. Skėnderbeu
27. Henri Longfellou. Kėnga e Hajavathės
28.Frederik Englels. Origjina e familjes, pronės private dhe shtetit
29.Stavro Skėndi .Zgjimi kombėtar shqiptar
30. Morton f. Eden. Shqipėria. Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre
31. Rodriguez. Kėtu fjeti njė perėndi ( i pa botuar)
32.Gribojedov. Mjerė kush ka mend (i pa botuar)
33. Frederik Reshpja. Albanian Rhapsodies(i pa botuar)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-11, 15:10   #34
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder L uarasi: Morton Eden. “Shqipėria, pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre

Morton F. Eden
“Shqipėria, pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre.
(Albania, its discontents and their origin)


Pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasit.

Petro Luarasi

MORTON F. EDEN DHE VEPRA E TIJ ALBANOLOGJIKE ( Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre.)

Gjendemi nė pragun e 100-vjetorit tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė kur pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė republikės kėrkojnė me kėmbėngulje studimin, publikimin e saktė tė historisė kombėtare, vlerėsimin si duhet tė ngjarjeve kulmore tė saj dhe nderimin e personaliteteve kontribues shqiptarė e tė huaj.
Krahas Atit tė Pavarėsisė, Ismail Qemalit, i cili ngrehu sėrish pas shekujsh robėrie simbolin kombėtar, flamurin e Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut, synohet tė ndriēohen, siē e meritojnė, veprimtaritė e qindra atdhetarėve tė shquar, nga tėrė trevat etnike shqiptare e diaspora, tė cilėt me sakrifica e therrori tė tejskajshme programuan, pėrgatitėn dhe realizuan dėshirėn shumėshekullore tė popullit shqiptar pėr pavarėsi.
Gjithashtu synohet tė njihen dhe tė vlerėsohen edhe tė gjithė ata qė kontribuan pėr ideimin, themelimin, ndėrtimin dhe forcimin e shtetit sovran shqiptar.
Nė kėtė pėrvjetor historik, kombi shqiptar ka rastin tė tregohet fisnik me mirėnjohjen dhe nderimin e tij kundrejt miqve tė shquar tė huaj, tė cilėt me pėrkushtimin e tyre e ndihmuan tė rilindė duke mbrojtur e shpallur vlerat e tij, pėrkundėr pėrfoljeve e lakmisė sė armiqve shovinistė. Atyre ua ka mė tė madhin borxh, jo vetėm pėr t’i pėrmendur, por dhe pėr t’i vlerėsuar siē e meritojnė.
Nė vargun e miqve tė shquar tė huaj, pėrkatėsisht atyre anglezė, prej Lord Bajronit deri tek shqiptarofilėt e mirėnjohur Hebrey Herbert e Mary Edith Durham, meriton nderimin e shqiptarėve edhe Morton F. Eden.
Morton Frederick Eden (16 qershor 1865 - 2 janar 1948) qe djalė i vetėm i familjes fisnike britanike tė Charles Calvert Eden dhe Cecile Freiin von Sinner, tė cilėt patėn edhe vajzat Evelyn e Violet.
Mbas arsimimit tė pėrgjithshėm, ai ndoqi traditėn familjare duke iu pėrkushtuar karierės nė fushėn e shėrbimit ushtarak dhe informativ. Nė vitin 1889 u caktua tė shėrbente nė Australi ku pėr 25 vjet u dallua si eksplorues i trevave tė virgjėra tė kontinentit.
Udhėtimet plot aventura e vėzhgime tė rėndėsishme qė ngėrthehen nė rajone tė gjera nė jug e lindje tė Australisė, nė Tasmani, Hong-Kong e SHBA, pėrgjatė periudhės 1890- 1940, i ka pėrshkruar nė ditarin e tij i cili gjendet nė dorėshkrim nė fondin e Bibliotekės Kombėtare tė Australisė. Kjo lėndė e ka frymėzuar shkrimtarin Jim Barrett pėr tė shkruar librin mbresėlėnės “The first bushwalker: the story of Fred Eden” ( “Eksploruesi i parė: historia e Fred Eden”)
Ndėrkohė, si ushtarak , Morton F. Eden mori pjesė nė luftėn e Boerėve.
Nė mesin e vitit 1915, ai u caktua nė vartėsi tė shtabit tė pėrgjithshėm tė forcave aleate me qendėr nė Selanik. Si anėtar i stafit tė Misionit Britanik u ngarkua pėr tė ndjekur ngjarjet nė Shqipėri deri nė nėnshkrimin e armėpushimit mes palėve ndėrluftuese. Nė vitet 1916-1919 veproi nė Korēė si agjent i shėrbimit anglez Inteligence Servic dhe nė periudhėn 1919-1920 u gjend nė stafin e Gjeneral Phillips-it, komandant i trupave angleze nė pėrbėrje tė forcave aleate me qendėr nė Shkodėr,.
Pėr aktivitetin e gjerė dhe meritat e spikatura , nė vitin 1919 u vlerėsua Anėtar i Urdhėrit tė Perandorisė Britanike (M.B.E)
Nė kėtė kohė Morton F.Eden u shqua nė ndėrgjegjėsimin e atdhetarėve shqiptarė pėr fatet e vendit nė momentet delikate tė mbarimit tė luftės, pėr qartėsimin e tyre mbi synimet e vėrteta tė diplomacisė evropiane dhe tė fqinjėve shovinistė, pėr pėrgatitjen dhe mbarėvajtjen e Kongresit tė Lushnjės, pėr ndihmesėn gjatė luftės sė Vlorės nė dėbimin e trupave italiane nga Shqipėria, pėr forcimin e shtetit dhe ushtrisė shqiptare, etj.
Anglezi Morton F.Eden, eksploruesi trim, ushtaraku i rreptė, agjenti dinak dhe politikani mendjehollė, nė kontakt me popullin dhe realitetin tragjik, shfaq dhembshurinė e humanizmin prej miku tė pėrkushtuar me mish e me shpirt pėr shpalljen dhe mbrojtjen e tė drejtave thelbėsore tė kombit shqiptar, duke rrezikuar edhe jetėn.
Pas katėr vjet veprimtarie tė suksesshme nė Shqipėri, mė 1920, ai u zgjodh anėtar i Kėshillit Ekzekutiv tė Shoqėrisė Anglo-Shqiptare, me kryetar Sir Aubrey Herbertin dhe sekretare Ms. Mery Edith Durham. Sipas dėshmive tė ndryshme, ai erdhi disa herė nė Shqipėri dhe bashkėpunoi me mjaft personalitete shqiptare si Sulejman Delvina, Aqif Pashė Elbasani, Ahmet Zogu, Fan Noli, Abdi Toptani , Abdyl Ypi, Hafiz Ibrahim Dalliu, Qazim Koculi, Ali Kėlcyra etj.
Sipas atdhetarit A.Kėlcyra sinqeriteti i ndjenjave tė Edenit shprehej nė interesimin dhe simpatinė qė tregonte vazhdimisht pėr problemet shqiptare gjatė shumė viteve edhe kur nuk kishte asnjė lidhje pune.
Gjatė okupacionit fashist ai u bėri thirrje patriotėve shqiptarė qė tė ktheheshin njė orė e mė parė nė atdhe. Ali Kėlcyrės i tha: ‘’Kam besim dhe bindjen e plotė se Ju mund t’i bėni mė shumė shėrbim ēėshtjes kombėtare nė Shqipėri, sepse ajo rishtazi ka pėr tė shpėtuar si nė vitet 1912 dhe nė 1920, me luftė nė malet e saj dhe prej djemve tė saj. Kėto nuk janė vetėm mendimet e mia, por edhe tė disa qarqeve politike londineze qė merren me ēėshtjet e Shqipėrisė dhe tė Ballkanit e sidomos miqve tė Shqipėrisė”.
Morton F. Eden kontribuoi familjarisht nė luftėn kundėr fashizmit duke mbetur me mendje e zemėr pranė kombit shqiptar deri sa u nda nga jeta nė moshėn 82 vjeēare.
Morton F. Eden njihet pak dhe i dyzuar ndėr shqiptarėt e sotėm. Ai vlerėsohet nė disa shkrime gazetash e opinione tė viteve 20-30-tė, haset si “agjent i huaj” tek ndonjė paragraf i Historisė sė Shqipėrisė tė shkruar gjatė sistemit diktatorial apo nė ndonjė memuar, korespondencė a dokument arkivor tė botuar vitet e fundit. Sidoqoftė, personaliteti i tij, humanizmi dhe dashuria pėr shqiptarėt, provohen nga sa dėshmojnė bashkėpunėtorėt e tij, por dhe mė shumė nga kundėrshtarėt, tė cilėt theksojnė se ai vepronte me ndėrgjegje e jo pse ia kėrkonte pozita e misioni si zyrtar britanik.
Ndėr ato pak shkrime tė botuara, edhe nga i nėnshkruari, mbi veprėn dhe meritat e Morton F. Eden, dallohet ekstrakti i Uran Asllanit, specialist i mirėnjohur i bimėve medicinale, me referenca e opinione personalitetesh bashkėkohės. Ai argumenton bindshėm se “majori Iden, agjenti anglez i kongresit tė Lushnjės”, edhe vetėm pėr kėtė kontribut tė vyer duhej tė vlerėsohej nga historianėt shqiptarė dhe burokracia shtetėrore me studime, dekorata dhe emėrtesat institucionale pėrkatėse qė i takojnė normalisht rangut tė shėrbimit tė tij madhor.
Rivlerėsimi ndaj tij dhe albanofilėve tė tjerė anglezė tė kryesuar nga miku i madh Sir Hebrey Herbert, do t’i pėrgjigjej denjėsisht kuotės sė marrėdhėnieve miqėsore me Mbretėrinė e Bashkuar edhe si pėrkrahėse e madhe e pavarėsisė sė Kosovės.

Morton F. Eden ka dhėnė edhe njė tjetėr kontribut tė ēmuar, si albanolog, me veprėn “Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre” (“Albania : its discontents and their origin”, 1920)
Ky libėrth i pėrmendur nė literaturėn e huaj albanologjike pėr origjinalitetin dhe objektivitetin e mesazheve “magjike”, tepėr domethėnėse pėr vlerat dhe historinė e kombit shqiptar, pėrbėn njė “ xhevahir” i cili ndriēon me nuancat e tij jetėsore, vizionin, misionin, strategjinė, mendimin historik, politik dhe diplomatik tė kombit shqiptar. Ai i ndriēon popullit tė thjeshtė dhe pėrfaqėsuesve elitarė tė tij shumė tė fshehta dhe enigmėn e madhe : Shqipėria, si ka qenė e si duhet tė jetė, sipas kėndvėshtrimit tė qarqeve mike dhe armike. Nė pėrgjithėsi na kujton veprėn “Shqipėtarėt” ( “The Skypetars “) tė albanofilit amerikan George Fred Williams, tė botuar thuajse nė tė njėjtėn kohė, me tė njėjtin qėllim dashamirės por me njė spektėr mė vezullues .
Nė veprėn e Edenit pėrshkruhet prejardhja e shqiptarėve dhe europianizmi i tyre i natyrshėm, kontributi i tyre historik e kulturor nė Europė, prapaskenat politike nė vorbullat e luftės sė parė botėrore, ngjarjet madhore dhe personazhet kryesore historikė, interesat qė mbajnė peng kombin shqiptar, ballafaqimi i platformės sė Rilindjes Kombetare me politikat shoviniste antishqiptare, tendencat e kombit shqiptar nė rivalitetin midis Perėndimit dhe Lindjes, etj.
Nė vepėr mbizotėron mendimi se “gjendja e pakėnaqshme nė Shqipėrinė e sotme, ėshtė krijuar nga fakti qė nuk u ėshtė dhėnė konsiderata e duhur aspiratave tė popullit shqiptar pėr shkak tė interesave tė fuqishme qė synojnė prishjen e Shqipėrisė.”
Ky mesazh ėshtė aktual edhe nė shek.XXI, kur pak gjė ka ndryshuar pėr kombin tonė i cili pėr tė pėrballuar sfidat e rreziqet duhet tė bashkojė e tė bashkėrendojė tėrė gjymtyrėt e energjitė e tij nė tėrė popullatėn e “Komunuelthit shqiptar” nė Shqipėri, nė Kosovė, nė Maqedoni, Mal tė Zi, Serbi, nė Greqi, Turqi e kudo.
Sikurse u deklaroi zyrtarisht parlamentarėve shqiptarė z. Behgjet Pacolli, si President i Kosovės, “me kėtė qasje, unė dua t’i thėrras ndėrgjegjes suaj kombėtare, vetėdijes suaj politike, aftėsive tuaja profesionale, pėr tė menduar pak: A duhet tė kėnaqemi me kėtė nivel tė bashkėpunimit ekonomik, kulturor, shpirtėror mes veti? ...Ne duhet t’i japim kuptim sakrificave tė mėdha historike tė heronjve tanė tė pėrbashkėt, angazhimit shekullor tė paraardhėsve tanė, duke hapur pista tė reja bashkėpunimi.” "Aspiratat tona kombėtare, nė pėrputhje me rregullat e hapėsirės evropiane".
Nga fjala e Presidentit tė Republikės sė Kosovės, z.Behgjet Pacolli, nė Parlamentin Shqiptar, 21 Mars, 2011
Se pėrse ndodh kėshtu, cilėt janė faktorėt e aktorėt e kėsaj gjendje ka dashur tė na e sqarojė edhe pėrkthyesi i kėsaj vepre, atdhetar Skėnder Luarasi, i cili shprehej:
“Mė dhimbset e vėrteta nė histori dhe do tė isha i lumtur tė ndriēoja, nė dritėn e sė vėrtetės, qoftė dhe ndonjė ngjarje ose persona tė kėsaj historie tė sė kaluarės. Se ja, do s’do, vjen njė kohė, kur duhet tė bėjmė bilancin e jetės e t’i japim pėrgjigje shoqėrisė: Ē’i lamė vendit tonė?”
Vepra e Edenit, “Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre”, e pėrkthyer prej origjinalit nga Skėnder Luarasi nė vitet 60’, u bllokua nė Institutin e Historisė pa e parė dritėn e botimit. Indikacionet e saj rastisėn tė gjenden nė regjistrat e institutit ku vepra e pabotuar pėrcaktohej si pėrkthim i Skėnder Luarasit.
Materialin e plotė tė daktilografuar fatmirėsisht e gjeta nė njė nga dosjet e pėrkthyesit, i cili edhe si historian nuk bėri kurrė pazar me tė vėrtetat historike.
Nė kushte tė vėshtira censure, ai nuk rreshti sė shpalluri nderimin e tij ndaj jetės dhe veprės sė miqve tė vėrtetė tė kombit shqiptar duke shkruar me dashuri edhe pėr albanofilėt anglezė: Lord George Byron, Lord Tennyson, Sir Aubrey Herbert e Lady Elisabet Carnarvon, Lady Mary Worthey Montag, Lucy M.J.Garnett dhe Mary Edith Durham....:
Botimi nė shqip i veprės “Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre” nė prag tė festės sė 100- vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė ėshtė njė dėshmi mirėnjohje ndaj albanofilit Morton F. Eden dhe pėrmbush dėshirėn e hershme tė atdhetarit Skėnder Luarasi pėr t’ia bėrė tė njohur kombit shqiptar.

Petro Luarasi
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-11, 15:18   #35
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder L uarasi: Morton Eden. “Shqipėria, pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre

Morton F. Eden
“Shqipėria, pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre.
(Albania, its discontents and their origin)

Pėrktheu nga origjinali Skėnder Luarasit.


Morton F. Eden thekson:
- Shqiptarėt janė banorėt autoktonė tė Ilirisė, Epirit e tė Maqedonisė dhe njė nga racat mė tė moēme nė Europė. Ata i bėnė rezistencėn mė tė gjatė dhe mė tė dėshpėruar pėrparimit tė turqve drejt Perėndimit pėr tė dalė nė Adriatik dhe kėshtu i bėnė njė shėrbim pamasė tė madh Europės sė krishterė.
- Rivalitetet egoiste tė Europės sė shekullit XV e lanė Shqipėrinė e Skėnderbeut tė pėrpiqej vetė e vetme kundėr turqve. Europa e kėtij shekulli ka treguar vetėm fare pak simpati pėr shqiptarėt e sotėm dhe pėr aspiratat e tyre. Qė prej kohės qė turqit janė pėrzėnė, indipendenca e Shqipėrisė dhe vetė ekzistenca e saj ėshtė vėnė nė rrezik prej xhelozive ndėrkombėtare dhe lakmisė sė shteteve fqinj.
- Kur kushtet e Traktatit tė Fshehtė (tė Londrės) tė motit 1915 u botuan prej bollshevikėve pas Revolucionit Rus, austriakėt i pėrkthyen ato nė gjuhėn shqipe dhe i bėnė tė njohura nė Shqipėri... Traktati i Fshehtė (i Londrės) i motit 1915, nė pikėn VII tė tij shprehte se njė pjesė e Shqipėrisė do tė hynte nėn sundimin serb, njė pjesė nėn Greqinė, ndėrsa Italia do tė aneksonte Vlorėn dhe do tė kishte mandat mbi pjesėn tjetėr tė Shqipėrisė...
- Shqiptarėt nuk e kanė humbur besimin nė popullin e Britanisė sė Madhe dhe tė Shteteve tė Bashkuara, duke u kapur ende pas idesė qė qeveritė e kėtyre vendeve do tė ushtrojnė influencėn e tyre nė favor tė tyre: sė pari, sepse Shtetet e Bashkuara nuk janė tė lidhur me traktatin e fshehtė dhe, sė dyti, sepse ata mendojnė se opinioni publik nė kėto vende anglo-saksione, gjer tani tė informuar keq dhe tė ēapėlyer shtrembėr prej propagandės sė fqinjėve tė tyre ballkanas do tė jetė nė favor tė shqiptarėve nė qoftė se do tė shpjegohet pozita reale dhe do tė bėhet e njohur e vėrteta.
- Gjėndja e pakėnaqshme nė Shqipėrinė e sotme, ėshtė krijuar nga fakti qė nuk u ėshtė dhėnė konsiderata e duhur aspiratave tė popullit shqiptar pėr shkak tė interesave tė fuqishme qė synojnė prishjen e Shqipėrisė.
- Shqiptarėt dėshirojnė tė rrojnė nė paqe dhe marrėdhėnie tė pėrzemėrta me fqinjėt e tyre nė Ballkan dhe nė kushte tė mira me Italinė, me tė cilėn ata kanė shumė interesa tė pėrbashkėta, por vetėm nėqoftėse kėta vende do tė kenė respektin e duhur pėr tė drejtat dhe aspiratat legjitime tė tyre.

Morton F. Eden
“Shqipėria, pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre.
Strategjitė shoviniste tė vendeve fqinje (Fragment)

” Tė shikosh thellė nė punėt shqiptare ėshtė sikur tė shikosh njė pasqyrė qė reflekton shumė gjerė, qė ndihmon tė shpjegohet pse u mundėsua lufta europiane dhe mbi cilat gjėra janė hedhur tani hije tė zymta tė trazirave nė tė ardhmen.
Tani dėshira e shumicės sė shqiptarėve ėshtė pėr njė bashkimi kombėtar brenda kufijve tė pėrshtatshėm etnografikė, dhe ata janė tė pėrgatitur tė japin garancira tė arsyeshme pėr liri religjioze, pėr tė gjitha fetė dhe pėr ēdo minoritet qė pėrmblidhet brenda kufijve tė tyre. Ndaj kėto dėshira legjitime meritojnė konsideratė. Ndėrsa ata qė do tė donin copėtimin e Shqipėrisė sipas cilitdo propozimi qė ėshtė parashtruar gjer mė tani nuk mund tė pėrfillen nė konsideratat e tyre sepse nuk pėrfillin dėshirat dhe mirėqėnien e popullit shqiptar nė tėrėsi dhe as vetė opinionin e shumicės nė ato vise tė cilat ata propozojnė t'i shkėputin nga trungu kryesor me qėllim qė t'i venė nėn mandat tė veēantė ose t'ua japin pėr aneksim popujve fqinj.
Shumica dėrmuese e popullsisė tejpėrtej vendit e quajnė copėtimin njė mėnxyrė dhe tmerrohen se mos vihen nėn sundimin qoftė tė Italisė, Serbisė ose Greqisė, dhe, ndonėse mund tė mblidheshin mjaft lutje dhe peticione pėr tė provuar tė kundėrtėn, ky ėshtė opinioni i gjithė atyreve qė kanė studjuar ēėshtjen nė vend me objektivitet. Katolikėt dhe muslimanėt e veriut e kundėrshtojnė me zemėrim hyrjen e tyre nėn qeverinė e Jugosllavisė, ēfarėdo qofshin garancitė rreth tė drejtave tė minoriteteve. Ata dėshirojnė tė mbeten pjesė e Shqipėrisė. Shumica muslimane nė qėndėr nuk do tė pranojė njė mandat italian mbi kėtė pjesė tė Shqipėrisė, veēse nėn njė shtrėngim tė madh. Nė atė pjesė tė Shqipėrisė Jugore, tė cilėn grekėt e kanė pagėzuar Vorio Epir, Partia Shqiptare Kombėtare, e cila ėshtė pėr bashkimin me pjesėt e tjera tė Shqipėrisė, formon shumicėn mė tė madhe. Kjo pėrmbledh gjithė muslimanėt, tė cilėt janė mė tė shumtė nė numėr se tė krishterėt, gjithashtu dhe njė pjesė tė popullsisė ortodokse, e cila duke qėnė e ndarė nė opinione, mund tė dallohet nė tri klasa: ata qė janė vėrtet progrekė, ata qė janė indiferentė dhe nė shqiptarėt nacionalistė. Shumica nacionaliste nė kėto vise do tė ishte akoma mė e madhe po tė llogariteshin ata tė krishterė e muslimanė qė janė pėrzėnė nga vendi i tyre prej persekutimeve politike dhe prej shkaqesh tė tjera kanė ikur nė Rumani, Egjypt, Turqi dhe nė Amerikė, ku kanė filluar botimin e gazetave dhe bėjnė pėrpjekje pėr tė ndihmuar ēėshtjen kombėtare shqiptare nė atdhe. Vetėm duke shėnuar ndonjė vijė arbitrare, pa marrė parasysh konsiderata gjeografike ose ekonomike, mund tė gjendej pėrtej kėtij kufiri ndonjė copėz vend i banuar nga shumicė pro-greke. Kėto copėra shqiptarėt me gjithė qejf do t'ia lėshonin Greqisė si shkėmbim pėr Ēamėrinė, e cila ėshtė shqiptare, nėse do tė mundėsohej kryerja e njė vijė praktike kufitare e cila ta bėnte tė mundur kėtė shkėmbim.
Gjėndja e pakėnaqshme nė Shqipėrinė e sotme, ėshtė krijuar nga fakti qė nuk u ėshtė dhėnė konsiderata e duhur aspiratave tė popullit shqiptar pėr shkak tė interesave tė fuqishme qė synojnė prishjen e Shqipėrisė.
Motivet reale pėr kėtė prishje duhet tė jenė kėto:
Dėshirat e shteteve fqinjė pėr t'i ndaluar shqiptarėt tė bashkohen dhe tė formojnė njė shtet tė fortė pėrparimtar.
Dėshirat e kėtyre shteteve fqinjė pėr tė pushtuar, pėr tė marrė nėn kontrollin e tyre, viset e pasura blegtorale dhe bujqėsore, tė pyjeve, tė fuqive tė zhvilluara tė ujit dhe burime tė tjera qė gjenden nė Shqipėri.
Dėshira e Jugosllavisė tė pushtojnė Shkodrėn dhe bregdetin pranė saj me qėllim qė tė ndėrtojė mė vonė njė hekurudhė prej sistemit tė saj ekzistues, pėrmes Shkodrės, drejt detit.
Dėshira e italianėve tė mbajnė nėn pronėsinė e tyre skelėn e Vlorės me rrethinėn e saj strategjik.
Dėshira e grekėve tė kenė nė dorė tė tyre rrugėn Janinė-Leskovik-Korēė-Follorinė, me rėndėsi strategjike dhe ekonomike.
Dėshira e grekėve pėr tė helenizuar shqiptarėt ortodoksė dhe pėr t'i surbur mė vonė. Kjo punė u fillua nėn sundimin turk prej Patriarkanės sė Konstandinopojės dhe u krye mbanė me zell tė madh, me aftėsi dhe paramendim, por me sukses tė pjesshėm.
E ndėrprerė kur francezėt themeluan Republikėne Korēės mund tė rifillohet prapė tani qė Themistokli Gėrmenji nuk ėshtė mė. Tani (helenizimi i ortodoksėve) mund tė kryhet vetėm nėn qeverinė greke ose nėn mandatin grek, mbasi ajo ushqen armiqėsi fetare midis muslimanėve dhe ortodoksėve shqiptarė dhe nuk mund tė tolerohet prej tyre veēse nėpėrmjet ushtrimit tė forcės. T'i shtrėngosh (qarqet shoviniste greke) tė heqin dorė nga kjo punė rreth sė cilės ėshtė derdhur shumė mund e djersė nė tė kaluarėn, pavarėsisht nga pamundėsia e Greqisė pėr tė vėnė kėmbėn nė viset jugore tė Shqipėrisė, do tė ngjallte armiqėsi kundėr Venizelosit ndėr njerėzit me influencė nė Greqi dhe do t'i shkaktonte atij andralla politike. S'ka politikan grek qė do tė guxonte tė hiqte dorė tani nga kėto vise tė Shqipėrisė Jugore veēse me shtrėngim dhe prova qė bėri ēmos t'i mbante kėto. Sepse grekėt kanė ndjekur qė nė fillim njė politikė armiqėsore ndaj bashkimit shqiptar duke bėrė ēdo pėrpjekje pėr tė theksuar pėrēarjen midis ortodoksėve e myslimanėve dhe tani nuk janė tė zotėt e tė vullnetshėm tė heqin dorė nga kjo politikė. Pėr kėtė arsye u sollėn aq tė pamėshirshėm nė Shqipėrinė Jugore, duke u pėrpjekur tė shkatėrrojnė influencėn e bektashinjve atje, tė kėtyre mendimtarėve tė lirė qė predikojnė vėllazėrim, tė cilėt u mėsojnė myslimanėve qė duhet t'i shikojnė tė krishterėt si vėllezėr. Po tė mos i shtijnė dot nė dorė kėto vende grekėt, atėhere influenca e bektashinjve do tė ringjallet, feja do tė pushojė sė qenuri njė faktor politik dhe propaganda e Patriarkanės greke nė tė kaluarėn do tė shkojė mė kot.
Ka dhe njė shkak tjetėr tė errėt pėrse grekėt nuk mund tė heqin dorė pa keqardhje nga kėrkesat e tyre pėr kėto vise jugore tė Shqipėrisė. Korēa, Leskoviku dhe Gjirokastra janė ose qenė (sepse njė nga kėto qytete u shkatėrrua prej grekėve) qendra kulture qė prodhuan shumė burra tė shquar, ushtarė e burra shteti (tė cilėt u ngritėn nė pozita tė larta) dhe tregatarė tė mėdhenj qė fituan pasuri tė mėdha pėrjashta nė kurbet. Nėn sundimin e turqve tė vjetėr, tė tillė njerėz muslimanė, i shėrbyen Portės sė Naltė, ndėrsa ata tė besimit ortodoks, tė edukuar nė shkolla greke dhe nėn influencėn e propagandės greke shpesh herė ia kushtonin energjitė e tyre dhe gjithė pasurinė pėrparimit tė ēėshtjes greke, e vetmja nė atė kohė qė u ngjallte shpresė shpėtimi nga zgjedha turke. Ky burim force dhe fitimi pėr Greqinė mund tė vazhdojė po qe se dalin fitimtarė nė kėrkesat e tyre mbi Shqipėrinė Jugore. Porse nė mbetshin kėto vise pjesė e Shqipėrisė, kėto qendra kulturore dhe njerėzit qė prodhojnė mund tė kontribuojnė shumė pėr mbarėsinė dhe pasurimin e shtetit tė ri shqiptar, pėr tė cilin qendra tė tilla si Korēa dhe Gjirokastra janė njė nevojė vitale. Politika qė kanė ndjekur deri tani grekėt synon qė ta ndalojė kėtė dhe t'ia arrijnė prishjes sė Shqipėrisė nėpėrmjet fronit tė njė Shqipėrie tė vogėl muslimane dhe prapanike, e cila, e zhveshur prej elementit intelektual tosk, si pjesa mė e madhe dhe mė e nevojshme qė e ka ndihmuar nė pėrparim dhe zhvillim, ajo tė mbetej vetėm njė shtet i vogėl midis dy tė mėdhenjve dhe qė do tė shėrbente si njė vegėl e tyre, po tė mos zhdukej pėr fare pas njė kohe tė shkurtėr. ..
(MORTON F. EDEN Shqipėria: Pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre. Fragment )


Nė gazetėn “55” tuaj, numri 331, datė 30.11.2011, f. 16-17 , z. Kastriot Dervishi ka botuar dossierin “Misioni i vėrtetė i konsullit Morton Eden nė Shqipėri”.
Duke vlerėsuar autorin pėr botimin e tematikave historike dhe veēanėrisht pėr temėn qė trajton me dashamirėsi nė nderim tė mikut tė shquar tė Shqipėrisė Morton F.Eden, shpreh edhe njė pakėnaqėsi pėr njė shkelje me karakter etik e ligjor
Z. Dervishi nė shkrimin e tij (f. 17) ka botuar gati njė faqe material tė marrė nga libri i Morton F. Eden “Shqipėria, pakėnaqėsitė e saj dhe origjina e tyre”, i pėrkthyer nga Skėnder Luarasi, i pėrgatitur per botim nga Petro Luarasi dhe i botuar nga INFBOTUES nė vitin 2011. Fatkeqėsisht ai nuk e ka pėrmendur fare burimin e lėndės sė pėrkthyer.
U tėrheq vėmendjen tė gjithė atyre qė e pėrdorin kėtė libėr qė tė respektojnė tė drejtat e autorit dhe botuesit duke shėnuar referencėn pėrkatėse
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-11, 15:22   #36
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Letėr e ēmuar e Morton.F.Eden

Publikojmė nė shqip njė letėr kuptimplote qė z. Morton Frederick Eden, nga Berna e Zvicrės ia ka drejtuar Agjentit tė Pėrgjithshėm pėr Australinė nė Londėr, mė 25 gusht 1924, pėr tė ndihmuar emigrantėt shqiptarė.

Merchlingen- Allmendingen,
Berne, Switzerland.
25 gusht 1924

Agjentit tė pėrgjithshėm pėr Australinė
Londėr.
I dashur Sir,
Kohėt e fundit kam marrė njė letėr nga Shqipėria me kėrkesa pėr tė dhėnė disa informata rreth Australisė, pėr shqiptarėt qė dėshėrojnė tė emigrojnė nė atė kontinent. Pėrpara se tu pėrgjigjem do tė dėshiroja disa informata mbi pikat nė vijim nė se kini mirėsinė t’i plotėsoni.
1.Do tė kishte ndonjė kundėrshtim nga ana e autoriteteve federale apo shtetėrore pėr kėta emigrantė qė tė qėndrojnė nė Autrali pėr shkak se ata janė shqiptarė?
2.Sa ėshtė pėrafėrsisht niveli i pagesės qė jepet tani nė Australi pėr punėtorėt e pakualifikuar, tė fermave dhe tė minierave?
3.Sa do do tė ishte niveli mė i ulėt i shpenzimeve pėr udhėtarėt e klasit tė tretė tė ardhur nga zona e Mesdheut nė portet e Australisė?
Sipas informatave qė kam marrė nga Shqipėria e Jugut gjenden njė numėr meshkujsh tė gatshėm tė emigrojnė nė Australi. Arėsyeja pėrse tė interesuarit mė janė drejtuar mua prej andej ėshtė kjo: gjatė luftės unė isha nė pėrbėrje tė Shtabit tė Lartė tė Pėrgjithshėm tė Selanikut dhe qėndrova nė Shqipėri deri nė armėpushim pas sė cilės u bėra anėtar i Misionit Ushtarak Britanik nė Shqipėri kėshtu qė shpenzova rreth katėr vjet nė kėtė vend, ku shumė njerėz e dinin qė kisha ardhur nga Australia pėr tė luftuar dhe ndoshta disa prej tyre tani mendojnė qė unė mund tu jap atyre pėrgjigje qė kėrkojnė.
Unė po shtoj disa shėnime nė lidhje me emigrantėr shqiptarė qė mund tė jenė me interes pėr ju:
Mė parė kishte njė fluks emigracioni nga Shqipėria drejt SHBA qė u ndalua nga ligjet e reja amerikane tė emigracionit tė cilėt lejonin vetėm njė pėrqindje tė caktuar nga popullsia e pėrgjithshme e Shqipėrisė tė hynin ēdo vit nė Shtetet e Bashkuara. Meqė popullsia e Shqipėrisė numėron mė pak se njė milion kjo kuotė vjetore ėshtė ekstremisht e vogėl, listat janė plotėsur vite mė parė nga ata qė tashmė kanė tė afėrm nė Amerikė dhe shumica qė dėshirojnė tė emigrojnė nuk kanė shpresė tė marrin leje tė hyjnė nė Shtetet e Bashkuara. Gjendja e tashme e trazuar nė Ballkan, mungesa e stabilitetit nė Jugosllavi dhe Greqi, disavantazhi i vendosjes sė kufijve pa u konsultuar dėshirat dhe nevojat e popullsisė, kanė qenė shkaqet e krizės ekonomike qė janė duke shkaktuar mjaft fatkeqėsi dhe sakrifica midis atyre qė nuk janė tė pasur, kėshtu qė shumica zvarriten nė varfėri me njė ekzistencė tė mjerė nė shtėpi, ndonėse janė fizikisht tė aftė dhe burra inteligjentė.
Mbyllja e Amerikės dhe e Turqisė ndaj emigrantėve shqiptarė ndaloi kėshtu rrjedhjen e emigracionit nga Shqipėria nė njė moment kur situata e keqe ekonomike ndėrkombėtare po rrit ndėshirėn dhe nevojat e tyre pėr tė emigruar, gjė qė u ka shkaktuar shqiptarėve tė kthejnė mendjen e tyre tek Australia si njė vend i mundshhėm pėr tė shkuar.
Numri i atyre qė mund tė emigrojnė nga Shqipėria nė Australi mund tė jetė i vogėl, por kualiteti i kėtyre emigrantėve mund tė jetė i mirė. Unė i vlerėsoj ata mė tė vlefshėm pėr konditat e Australisė dhe gjerėsisht mjaft mė lart se grekėt dhe italianėt e jugut. Me aq sa unė kam qenė nė gjendje tė pėrcaktoj, njerėzit nė Shtetet e Bashkuara kanė qenė mjaft tė kėnaqur me shqiptarėt qė gjendeshin mes tyre.
Shqiptarėt mėsojnė anglisht nė njė kohė pabesueshmėrisht tė shkurtėr dhe shpejt e pėrshtasin veten me mendėsinė dhe zakonet britanike. Ata janė njė popull i thjeshtė,
i vjetėr, mjaft i gatshėm tė ndryshojė qėndrim nė vende tė largėta, tej konfortit tė civilizimit.
Duke qenė shumica malėsorė, tė mėsuar tė bėjnė njė jetė tė pasigurtė nė ambjent tė egėr, vende tė copėtuar, ku nuk ka rrugė dhe gjithēka duhet tė transportohet me kuaj barre, kjo mė ka bėrė tė mendoj, pėrpara se tė kem dėgjuar qė dėshėrojnė tė shkojnė nė Australi, qė ata mund tė jenė mjaft tė vlefshėm tė stabilizohen nė zona tė zbazura vendesh tė pabanuara qė ekzistojnė pėrgjatė Vargmalit tė Madh, (Great Dividing Range), si pėrshembull nė anėn lindore tė New Englandit nė drejtim tė rrjedhjes veriore, nė Blue Mountains, midis Monoro dhe Gippsland dhe mbi zona tė tjera tė konsiderueshme tė vetė Gippslendit. Tė tilla hapėsira qė anglosaksonėt e zakonshėm tė vendosur do t’i zėvendėsonin me tė tjera territore mė pak tė shkreta e tė thyera diku gjetkė. Kėto zona do tė plotėsoheshin me shpejtėsi nga kėta malėsorė shqiptarė qė janė barinj tė mirė, bujqėr tė mėsuar me njohuri tė veēanta mbi vaditjen dhe me bėrjen e digave e kanaleve ujore, tė kryera ndėr shekuj eksperience nė njė vend ku uji ėshtė i ēmuar gjatė muajve tė verės. Ata janė gjithashtu njė popull i cili zotėron cilėsi luftarake qė mund tė pėrdorej nė mbrojtjen e banesave tė tyre eventualisht kur tė kėrkohej njė gjė e tillė.
Australia kėrkon banorė tė bardhė qė janė tė dėshėruar tė jetojnė nė largėsi dhe nė solidaritet me tė tjerėt rreth e rrotull, tė cilėt tė kenė eksperiencė nė aktivitetet bujqėsore dhe blegtorale, cilėsi siē i zotėrojnė shqiptarėt.
Nėse do tė donte ndonjė nga guvernatorėt shtetėrorė tė drejtojė njė rrjedhje tė vogėl tė emigrantėve shqiptarė nė territoret e tyre, tani ėshtė njė moment i favorshėm pėr tė bėrė njė gjė tė tillė.
Qeveritarė tė vendeve tė tjera eventualisht do tė zbulojnė vlerėn e kėtyre banorėve dhe do i afrojnė ata nė vendet qė administrojnė. Nė njė kohė qė rrjedha e emigrantėve shqipėtarė nė drejtimin e duhur do tė vazhdojė disa shkaqe specifike, si ato qė pėrshkruam mė sipėr, mund tė shkaktojnė ndryshimin e kėtij kursi.
Ndėrkohė shqiptarėt kanė filluar tė shkojnė nė Kili dhe pjesė tė Amerikės sė Jugut
qė janė mė pranė tyre sesa Australia , kėshtu ata do ti mungojnė kontinentit tuaj i cili ka nevojė pėr kėta banorė tė llojit qė kėrkohet. Pa dyshim, ėshtė njė arėsye e vogėl.
Sikurse pėrmenda, numri i shqiptarėve qė duan tė emigrojnė ėshtė i vogėl, por ėshtė njė shkak qė vlerėsohet shumė nė njė moment kur njė tepricė popullsie e Shqipėrisė, e lėnė jashtė nga Shtetet e Bashkuara dhe Turqia, ėshtė e pavendosur pėr rrugėdaljen dhe fushat ku tė shkarkojė energjitė e saj.
Unė kam nderin tė jem, Sir, besniku juaj.
(SGD) Morton Frederick Eden

Letra e pėrkthyer nga Petro Luarasi
Burimi:


( Marrė tek ME DICITURE: Letter from Morton Frederick Eden to the Agent-General for Australia , London , 25 August 1924, NAA: A461, B349/3/5, pp. 20-22 )


Morton F.Eden, pas katėr vjet veprimtarie tė suksesshme nė Shqipėri, u largimin nė Britani dhe mė 1920, u zgjodh anėtar i Kėshillit Ekzekutiv tė Shoqėrisė Anglo-Shqiptare, me kryetar Sir Aubrey Herbertin dhe sekretare Ms. Mery Edith Durham

Nė librin “Miku mė i madh i Shqipėrisė: Aubrey Herbert dhe bėrja e Shqipėrisė moderne. Ditare dhe dokumenta f. 218” (“Albania's Greatest Friend: Aubrey Herbert and the Making of Modern Albania: Diaries and Papers 1904-1923) tė pėrgatirur pėr botim nga studjuesi Bejtulla Destani krahas dokumentave tė tjera tė rėndėsishme paraqitet
edhe njė letėr qė Aubrey Herbert i dėrgon pėrfaqėsuesit britanik tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme Sir Eyre Crowe mė 22 shtator 1919, nė lidhje me gjendjen nė frontin e Shqipėrisė Jugore. Sir Herbert shkruan: ‘’Siē nuk kemi dyshim, ju do tė dėshėronit qė grekėrit tė posedonin territoret e tyre dhe shqiptarėt tė Shqipėrisė. Ne mendojmė se njė test i ndershėm etnik duhej tė bėhej meqė grekėrit kanė djegur qytete e fshatra. Ata i kanė djegur sepse kėto ishin tė populluara nga njė kombėsi e huaj. Nėqoftėse do tė lexoni raportin e Mr. Morton F.Eden ( nė atė kohė sekretar pranė shtabit tė gjeneralit Phillips nė Shkodėr) i cili ka qenė nė ato anė tre vitet e fundit , ndonjė dyshim qė ju mund tė kini rreth kombėsisė do tė tretet. Evidenca amerikane ėshtė veēanėrisht e vlefshme meqė ata kishin njohuri tė para luftės mbi vendin.” [Kėtu Sir Herbert ka parasysh misionin fetar tė ēiftit Phineas dhe Kenedi Kenedi ( Kenedy) pėrkatėsisht Violeta (Violett) dhe Fines (Phineas) misionarėt e parė protestantė amerikanė nė Shqipėri,tė vendosur nė Korēė mė 1908]
Personaliteti i Morton F.Eden, ndjeshmėria dhe pėrkushtimi i tij ndaj ēėshtjes kombėtare shqiptare shpalosen qartė edhe nė korespondencėn e tij qė gjendet nė fondin e e Edit Durhamit nė Institutin Antropologjik Mmretėror, Londėr (Royal Anthropological Institute, 50 Fitzroy Street, London W1T 5BT, United Kingdom,Durham, Mary Edith “collection” (MS 57) . Nė korespondencėn me pėrmbajtje politike tė Durhamit edhe me Morton F. Eden gjenden njė letėr e Komitetit Kombėtar pėr Mbrojtjen e Kosovės tė nėnshkruar nga Fan Noli, i cili ia drejton Komandantit tė Trupave Aleate nė Shkodėr Gjeneralit Phillips si edhe letra apel qė Morton Eden i dėrgon nė gusht 1920 kryeministrit Lloyd George mbi invazionin e trupave serbe nė Shqipėri.




Nė hyrjen e librit “Miku mė i madh i Shqipėrisė: Aubrey Herbert dhe bėrja e Shqipėrisė moderne. Ditare dhe dokumenta” Noel Malcolm shkruan: Kur vizitoi Herberti Shqiperinė e Jugut, nė shtator 1913, njė turmė e grumbulluar pėrballė banesės thėrriste: O Paladin i Lirisė, i bekuari i nipėrve tanė...Por e vėrteta e hidhur ėshtė qė shumica e nipėrve tė kėtyre shqiptarėve mirėnjohės nuk janė nė gjendje tė bekojnė emrin e Aubrey Herbert dhe madje as nuk kanė dėgjuar ndonjėherė pėr tė.” Ky mėnjanim nga regjimi diktatorial ēuditėrisht vazhdon edhe nė ditėt e sotme ndaj kėtij personaliteti tė rangut tė lartė i cili nė krye tė njė grupi tė vogėl filoshqiptarėsh anglezė si Morton F.Eden, Edit Durham etj, realizoi mrekullinė e shpalljes, njohjes dhe analizimit me simpati tė problemit shqiptar nė qarqet britanike, historikisht tė lidhura me politikat shoviniste tė vendeve fqinje.
Nė pragun e 100-vjetorit tė Pavarėsisė, ne shqiptarėt e epokes demokratike le tė shprehim mirėnjohjen pėr miqtė tanė tė cilėt na ndihmuan aq shumė kur qemė tė rrezikuar nga coptimi dhe asimilimi kombėtar.


Materiali u pėrkthye nga Petro Luarasi
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-03-12, 13:04   #37
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Ndal falsifikatorit Agron Gjovalin Luka!

Petro Luarasi
Deklaratė Publike
Ndal falsifikatorit Agron Gjovalin Luka!
(Mediat qė publikojnė shpifje e falsifikime pasi provohet mashtrimi duhet tė denoncojnė apo te fshijnė nga publikimi materialet dezinformuese kriminale)
Nė media ( “Shqipėria Etnike.com Nr. 148“ ėshtė publikuar shkrimi im “Ndal shpifjeve ndaj Migjenit dhe Skėnder Luarasit!” ku akuzoja Agron Gjovalin Lukėn dhe tė tjerė qė manipulonin me sajesa. Nė vend qė tė jepeshin prova apo tė kėrkohej ndjesė pėr shpifjet, nė kėtė numėr lexova njė material tjetėr tė bollshėm tė z.Agron Luka duke pėrfshirė “Edhe njė Pėrgjigje tė parafundit pėr z. Petro S. Luarasi!” me trillime e falsifikime tė tjera tė cilat do tė meritonin sqarime tepėr tė gjata, ndaj po ndalem tek mė kryesorja.
Tek Shqiperia etnike.com, nė nr. 147/ 16 tetor 2011 e 148 /21 janar 2012 paraqiten si shkrime tė miat fotoskanime artikujsh tė Dashnor Kaloēit tė cilat keqinterpretohen dhe argumentohen si prova mbi kinse “internimin e Dh.Fullanit” ku shkruhet si diēiturė: Fotoskanimet pėr “ēėshtjen Dh. Fullani” , flasin vetė, O Zoti Petro Luarasi! Po mė vjen jashtzakonisht mirė, qė ai “dėnimi” i trilluar nga ti vetė, nuk paska qenė mė shumė se aq: dhe akuzohet poshtėrsisht Skėnder Luarasi kinse “pėr shėrbimet qė i ka bėrė shokut Enver e Partise , tė shkruara kinse nga Petro Luarasi, etj. (citoj: “Lexoje, ja ku ėshtė shėrbimi i madh ndaj Partisė dhe shokut Enver i Skėnder Luarasit, botuar nga Petro.” (Shqiperia etnike.com, nr.147, nė fund , diēitura poshtė artikullit tė Dashnor Kaloēit ku janė paragrafet ‘Letra pėr Enverin” dhe “Enveri kundėr Luarasit” )
Nga talljet e tij “ mbi zemėrimin e debatet e mia me Dashnor Kaloēin mbi botimin jo tė saktė tė materialeve mbi Migjenin e Skėnder Luarasin, A.Luka, indirekt pranon qė ato nuk janė shkrimet e mia, pra kundėrshton veten. Edhe ndjesa qė i kėrkoi familjes Fullani ( por jo asaj Luarasi pėr trillimin qė deklaroi mbi “internimin” prej Skėnder Luarasit ).
Me heshtjen e tij ndaj ballafaqimit tė fakteve ( krahasimi nga unė i citimeve tė sajuara prej tij si kinse tė Skėnder Luarasit me perifrazimet e mėvonshme pėr t’i “argumentuar” ato) ai pranoi heshturazi mė nė fund se redaksitė e gazetave Albania e Shqip dhe unė kemi patur tė drejtė kur denoncuam trillimet e tij “me thonjėza”, por prap z.Agron Luka nuk kėrkoi ndjesė. Mė poshtė do tė ndalemi edhe tek shpifja mė e kobshme politike qė ka bėrė Agron Luka ndaj Skėnder Luarasit si personalitet i spikatur kundėr diktaturės sė Enver Hoxhės dhe klanit tė tij.
Nė librin e Agron Lukės “Rreth tė vėrtetės pėr botimin “Migjeni-Vepra” , 1954, botues Camaj-Pipa, 2011, tė cilėn e bleva kėto ditė tek njė shitės ambulant ( por gjendet edhe nė Bibliotekėn Kombėtare) qė nė fakt pėrmbledh vetėm 19 faqe me trillime, shpifje e falsifikime tė tij ( pasi pjesa tjetėr ėshtė kryesisht lėndė qė i takon veprės sė Migjenit tė botuar nga Gjovalin Luka mė 1954) krahas ndyrėsive tė tjera lexova: ‘Fillimisht, meqenėse Petrua nuk kishte patur eksperienca letrash, ia shiti patentėn prokurorit tė gazetarisė letrare z. Dashnor Kaloēi. Ishte ky zotėri Kaloēi, autori i serialit te “Gazeta Shqiptare(15-21 prill 2003) , madje pretendonte se ‘ashtu e kishin urdhėruar”. Petroja junior, mbasi e akuzoi edhe vetė Kaloēin pėr ‘’bėrje sallatė tė materialit” na doli vetė nė skenėn e Migjenologjisė, ‘ me shpatė zhveshur”,madje pėr tė dėftyer genin e trashėguar... (RD, 30.4.2003) “ Agron Luka, rreth tė vėrtetės...”, 11.
Mė tej (nė faqen 13 ) citojmė tė ketė shkruar se ‘’vetė z. Petro i ka hapur kėto letra e tema disidentore” deri edhe me pohime tė Skėnder Luarasit, drejtuar Enver Hoxhės: ‘’Unė S. Luarasi i kam bėrė Partisė dhe ju shoku Enver, shėrbime tė mėdha”, dhe kur nga ana tjetėr citon atė plakoēin shefin e Dosjeve , se ‘’Skėnder nuk na kish patur dosje, sepse fliste hapur” atėhere unė kam tė drejtė tė dyshoj se, diēka ju djeg!”
Duke ia bashkėngjitur kėtė citim tė Agron Lukės “provės” tė tij tė sipėrcituar tek Shqipėria etnike, nr. 147, me fotoskanimit tė materialit tė D. Kaloēit ( kinse si i imi me diciturė “Lexoje, ja ku ėshtė shėrbimi i madh ndaj Partisė dhe shokut Enver i Skėnder Luarasit, botuar nga Petro.”) – nė rast se provohet qė nuk i pėrgjigjet realitetit- kjo jep provėn e padiskutueshme tė shpifjes dhe falsifilimit me paramendim pėr tė kompromentuar e poshtėruar politikisht Skėnder Luarasin e ‘’autorin e publikimit” Petro Luarasi si dhe seriozitetin e pėrfaqėsuesit tė institucionit shtetėror, tė ndjerin zotėri Nafiz Bezhani. (Skanimi i dokumentit gjendet tek Forumi shqiptar, tema Skender Luarasi dhe Migjeni dhe Skender Luarasi)
Krahasimi i pėrmbajtjes sė fotoskanimit tė letrės apo edhe zbardhja e gabuar e tij nga Dashnor Kaloēi shihet qartė qė nuk e pėrmbajnė citimin ‘’Unė S. Luarasi i kam bėrė Partisė dhe ju shoku Enver, shėrbime tė mėdha” dhe Agron Luka nuk na ka paraqitur provė tjetėr nga e ka gjetur. Prandaj sė pari unė e akuzoj publikisht Agron Lukėn si shpifarak dhe falsifikator tė poshtėr, sė bashku me ata qė e pėrkrahin. Pranohet botėrisht “Kush falsifikon njė herė, nuk ėshtė mė i besueshėm” , por pse Agron Luka qė falsifikon vazhdimisht konsiderohet “ i besueshėm”.(?!!!)
Kėto trillime e shpifje tė Agron Lukės “ēuditėrisht” kanė gjetur “vakėf” nė ndonjė media tė shkruar e elektronike ku madje persona anonimė i kanė pėrdorur si referenca e “prova bindėse” pėr tė stėrholluar akuza edhe mė tė turpshme , tė cilat Agron Luka deklaron qė nuk i pėrkrah por vetėm sa “ i ka marrė me mend” si p.sh mbi shkakun dhe pasojat e dėnimit tė babait tė tij Gjovalin Luka.
Nė kėto kushte kur dikush trillon, shpif e falsifikon prova me shkrim dhe ato keqpėrdoren me paramendim nga klane e media tė tjera, i mbetet barra sė pari redaksisė sė organit apo medias pėrgjegjėse qė, nė rast tė mungesės sė ndjesės nga autori pėrgjegjės
tė largojė pjesėn e vet tė pėrgjegjėsisė etiko- ligjore tė paktėn duke hequr tekstin apo imazhin e materialit, qė tė mos pėrdoren pėr dizinformim nga media apo eventualisht edhe nga instancat pėrkatėse tė drejtėsisė.
Libri i Agron Lukės “Rreth tė vėrtetės...” ėshtė propaganduar nė disa media tė shtypura e elektronike, ėshtė depozituar nė Bibliotekėn Kombėtare e eventualisht nė biblioteka tė tjera dhe ėshtė gjendur duke u shitur nė treg tė lirė.
Nė librin e tij Agron Luka ka shkruar “ Ribotimi i skanuar i librit origjinal tė botimit 1954, bashkė me gjashtė pjesėt e hequra e komentet, bėhet me tirazh minimal 100 kopje, vetėm pėr ruajtje e njohje shkencore, meqenėse botimi origjinal i vitit 1954 , nuk ndodhet nė bibliotekat tona. Ky ribotim i skanuar ėshtė i pashmangshėm...” ( A.Luka “Rreth tė vėrtetės...” f.9)
Edhe kjo gėnjeshtėr e Agronit tė Lukajve i ka kėmbėt e shkurtra e bishtin e gjatė:
- Materiali prej 200 faqesh i pėrket veprės sė Migjenit e cila ligjėrisht ende i takon familjes sė tij me pėrfaqėsuese znj. Angjelina Luarasi-Ceka dhe sė cilės nuk i ėshtė marrė leje
- “Studimi rreth sė vėrtetės” prej 19 faqesh i Agron Lukės pėrmban trillime, shpifje dhe falsifikime ( si ai i sipėrcituar) tė dėnueshme moralisht e ligjėrisht.
- Nuk ėshtė e vėrtetė qė botimi i vitit 1954 nga Gjovalin Luka gjendej me shumė kopje e nė shumė biblioteka si Biblioteka Kombėtare, Biblioteka e Institutittė Historisė, tek e Fakultetit tė Filologjise etj, pra nuk ishte e domosdoshme “ribotimi pėr studim shkencor”
- Libri nė kurrizin e tij ka tė shtypur ēmimin 600 lekė dhe shitet nė treg.
Duke patur parasysh kėto shkelje tė rėnda tė dėnueshme moralisht e ligjėrisht, i bėjmė thirrje Agron Lukės, tė kėrkojė ndjesė, ta tėrheqė urgjentisht librin nga tregu e ku e ka ēuar se do tė ketė pasoja tė paparashikueshme.
U bėjmė thirrje mediave tė shkruara e elektronike qė tė heqin shkrimet e fotoskanimet qė pėrmajnė kėto shpifje e falsifikime dhe tė ndalin reklamimin e tyre si njė informacion i dėnueshėm.

Krahas njoftimit tė opinionit publik, do tė shtrohet edhe ēėshtja se kujt i ngarkohet dėmi moral e material qė i ėshtė shkaktuar Migjenit, Skėnder Luarasit e familjeve tė tyre.

Petro Skėnder Luarasi
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-03-12, 09:28   #38
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Njė fjalim historik i Skėnder Petro Luarasit

Njė fjalim historik i Skėnder Petro Luarasit

Festimi i 28 Nėntor 1928 nė Vjenė
‘’28 Nėntor 1928, Dita e Flamurit, u festua nė Vjenė nga studentėt shqiptarė me shkėlqim. Nė sallėn e hotelit ''Zur Stadt Paris'' feksnin ngjyrat kuq e zi.’’
Nė gazetėn ''Dialėria'', nėntor 1928, shkruhet:
''Mbrėmavet mė ora tetė kryetari i shoqėris ''Albania'' z.Skėnder Luarasi ēeli mbledhjen duke folur mbi rėndėsinė e ditės dhe duke u thėnė mirėseardhjen miqve tė festimit. Pasi u kėndua hymni i flamurit iu dha vendi i nderit z.Dr.Pekmezi, i cili me fjalė tė zjarrta shpiegoi detyrat e mėdha qi konfrontojnė dialėrin shqiptare. Zotėris sė tij iu pėrgjegj z.Kristo Maloki, i cili kishte ardhur si pėrfaqsonjės i studentėve shqiptarė tė Gracit. Z.Maloki jo vetėm i preku tė gjithė me fjalėn e tij, por u gėzoi edhe zemrat me pjesat nacionale tė kompozuara vetė dhe tė lojtura nė violinė. Z. Nafiz Tela, student nė Konservatorium t'atyshėm, i kėnaqi dėgjonjėsit me zėrin e tij tė kandshėm. Mė sė fundi z.Ahmet Duhanxhiu mbajti njė bisedė tė lartė mbi nevojėn e bashkimit dhe idealizmin e dialėris shqiptare. Z.Mitrushi tregoi shpresė pėr njė lidhje tė studentėvet shqiptarė qė tė mund tė pėrfaqėsohen dhe kėta nė kongreset e Konfederatės Internacionale tė Studentėvet. Festimi mori fund ndaj mėngjezit tė thellė duke forcuar nė zemrat e tė gjithėve kujtimin dhe vleftėn e ditės sė pamvarėsis shqiptare".


Fjalim i Skėnder Luarasit

Ēelja e festės (*)
Zotėrinj tė nderuar! Shokė tė dashur! Nė kėtė moment, kur mendjen dhe zemrėn ia truajmė kujtimit mė tė ėmbėl tė jetės sonė kombėtare, i duket e vėshtirė gojės sė pastėrvitur tė pėrshkruanjė me fjalė gėzimin qė rreh krahrorin e ēdo shqiptari. Nga ky shkak do tė kisha dėshiruar mė tepėr tė mendonja nė heshtje dhe nė heshtje t'i falesha Perėndis pėr ēastin fatbardhė q'i fali Shqipėris sonė tė dashur gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė. Megjithatė jam i lumtur qė m'u dha rasti i shtrenjtė ta ēel unė festėn e simvjetme dhe t'ju them, miq tė nderuar dhe shokė tė dashur, njė mirėseardhje tė pėrzemėrtė nė emėr tė shoqėris ''Albania''.
Bashkatdhetarė! Vjete me radhė po ēduken. E njėzeteteta e Nėntorit kthehet pėr mot. Dhe ne jo vetėm s'e shtiem nė harrim por e kemi shėnuar nė kalendarin tonė si kryeditėn e vitit. Kjo ka arėsyen e saj. Ėshtė arėsyeja e mirėnjohjes kundrejt ngjarjes q'i solli shpėtimin dhe ēlirimin njė kombi tė tėrė. Pėrmbi faqen e dheut asnjė popull nuk ka pėrse tė gėzohet mė tepėr pėr lirin e vet sesa yni, qė fati i pamėshirshėm e ka goditur mė shumė se cilindo tjetėr. Tė lejmė vuajtjet e mėparshme mėnjanė. Tė pesė shekujt e sundimit turk, q'i rėnduan pėrmbi krye shqiptarit, pėrbėjnė njė nga periodat mė tė zeza nė historin e botės. Qindra mijė, milionė njerės qė kishin tė drejtėn autoktone tė banonin nė truallin e trashėguar prej stėrgjyshėrvet tė tyre u ndodhėn pėrpara rrezikut tė math tė humbisnin ekzistencėn nacionale. Mund tė themi se asnjė tirani e huaj nuk ia shėmtoi shqiptarit shpirtin aqė keq sa robėria e gjatė nėn Turqinė. Nėn zotėrimin e saj njė jetė e tmerrshme plot nevojė dhe dėshpėrim filloi pėr vendin tonė, pėr tė cilin ēdo mot, po, ēdo muaj e ēdo ditė ishte njė ēast sakrifice. Kombsia shqiptare u dobsua e u rrėzua nė njė shkallė ku pothuaj pritej tė jepte shpirt. Tė prerė nga marrėdhėnjet me shtetet e kulturės perėndimore u lamė fillthi nė mėshirėn e njė forceje shkatėrronjėse orientale. Shpėrdorimet dhe shtypjet kapėrxyen ēdo kufi. Dhe ne duruam tė rrėzuar.
Porse me gjithė tronditjet qė pati populli ynė lėndėrisht dhe shpirtėrisht fuqit e tij qenė tė pahepura. Shtypja shkaktoi kundėrshtypjen. Trimėrija e kohės sė Skėnderbeut, qė bėri ēudira njėherė, zuri tė zgjohet. Shpatės gjaktare shqiptari i tregoi gjoksin dhe ngriti krye pėr tė fituar lirin e kushtueshme. Si shembėll tė pėrpjekjeve tė tija kreshnike le tė pėrmenden kryengritjet e vitit 1571, 1737, kryengritjet nėn Pashallarėt e Shkodrės, t'Ali Pashė Tepelenės dhe veprėn e njohur tė Lidhjes sė Prizrenit. Kėto vėrtet nuk suall ndonjė fitim tė dukshėm, por prapė rrėfyen qė fuqija e huaj, ndonėse popullin e shtypi dhe zhvillimin kombtar e bėri nė shumė pikėpamje tė pamundur, nacionalismėn shqiptare nuk mundi ta ēfaroste dot. Ay u dergj por kurrė nuk vdiq. Shqiptarėt e thjeshtė nė zemrėn e tė cilėve flaga e shenjtė e patriotismės akoma qėndronte e pashuar, e sidomos ata patriotė q'urdhėr i rreptė i tiranis i kishte shtrėnguar t'arratisen lark shtėpis, as nė mėrgim nuk e harruan vendin lindor dhe nuk rreshtėn sė vepėruari pėr ēlirimin e tij. Mundimi i tyre u kurorėzua sė pari me prishjen e sundimit hamidian dhe me ngrehjen e njė qeverie konstitucionale nė Turqi. Ndėrkohė shkėputja e Shqipėris prej Turqis nė njė shtet mė vete ishte njė ēėshtje dite. Aqė i math ka qenė pėrparimi i nacionalizmės shqiptare nė tė katėr vjetet pas tė ashtuquajturit konstitucion, sa fqinjėt lakmonjės tė Ballkanit u tmerruan. Sapo ahere kur ideali i liris shqiptare po realizohej afroi njė kohė nga mė tė rrezikshmet pėr ne. Shpėtuam, si me thėnė, prej shiut e ramė nė breshėr. Lufta ballkanike qe njė ēqetėsim pėr ne se shikuam nė fitimin e grekėvet, serbėvet dhe malzesvet humbjen e tė drejtave tona. ē'vazhdoi i dimė fort mirė. Vetė si foshnja i kemi hequr tė kėqijat e kėsaj lufte. Tokėria u bė hir i zjarrit t'ushtrisė greke dhe Gegėrija fli i ēnjerėzimit serb. Shqiptarėvet s'u mbeti gjėsend tjetėr veē se tė marrin rrugėn e perėndimit dhe tė gjejnė strofkė e mbrojtje nė Vlorėn kreshnike. Aty, nė kohėn kur nė tė gjithė Shqipėrinė dukej sikur ėndra e bukur pėr liri po venitej siē fishken fletėt nėn cikmėn e vjeshtės, u ngrit nė mes tė brohorive tė njė populli tė ringjallur flamuri i Shqipėrisė.
Sot e gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė shikuam nė tė shemburit e imperatoris osmane se nė ēfarė godinė tė pa sigurtė kishim fjetur pėr aqė qindra vjete, se prej ēfarė rrezikeve tė mbėdhenj qemė rrethuar. Ahere erdhėm nė vetėdijė tė plotė qė do tė shtypeshim nėn atė gėrmadhė po tė mos lėviznim vendit. Lėvizėm e treguam se ē'mund tė bėnim po tė donim. Vetė me duart tona e ngrehėm ndėrtesėn e re tė Shqipėris indipendente. Disa kėrkojnė tė na e mohojnė kėtė shėrbim dhe janė tė mendjes sė gabuar qė ngrehja e shtetit tė ri ėshtė pėrfundim i lodrave diplomatike. Kjo ėshtė njė gėnjeshtėr. Pėrkundėr, fakti e provon qė Kaizerėt dhe mbretlerėt pėr interesa tė veēanta kanė dashur ta bėjnė fli Shqipėrin e gjorė. ''E pėrse kaq shumė kokėēarje pėr njė fshat katėrqind shtėpish !'' thirri dikush nga monarkėt pėr Korēėn shqiptare q'e njihte pėr greke sepse donte t'ia jepte dhuratė tė kunatit; edhe njė tjetėr syresh gjithashtu pėr Shkodrėn e Teftės sepse nuk dėshėronte t'i prishte qefin tė vjerrit!
Kjo mospėrfillje e tė drejtave tona s'u shfaq vetėm mė 1913 prej atyreve q'i mbanin fatet e kombeve nė dorė. Edhe dikush tjetėr nga njerėzit e mėdhenj tė kohės mė sė lashtė pati goditur njėherė me grushtin e hekurt trapezėn e gjelbėr nė Kongresin e Berlinit duke thirrur: ''Nuk ka kombėsi shqiptare!''. Mė vonė pakė iu desh kėtij zotėriu tė dėrgonte pėr turp e faqe tė zezė tė pushteteve tė mėdhenj t'Europės njė flotė internacionale kundėr Ulqinit e njė Dervish Pashė me disa hordhi turke kundėr Lidhjes sė Prizrenit e cila i tregoi gjithė botės qė ''Ka kombsi shqiptare!''
Edhe nė qoftė se kjo lėvizje patriotike u dėrmua nėn fuqinė brutale e tė gjakshme tė Sulltanit e tė fqinjėve tė bashkuar me kėtė, prapė se prapė zhvillimin e natyrshėm tė gjėrave nuk mundi ta ndalojė asnjė fuqi e dheut. Nga thelbi i popullit shqiptar dhe nga volla e tij doli mė 28 Nėntor 1912 sundimi q'i pėlqente e i pėrshtatej atij.
Kurorėn e liris shqiptare, po, nuk ia kemi borē diplomacis europiane. Kurorėn e liris shqiptare ua kemi hua atyre atdhetarėve qė me mendjen e tyre ndritėn popullin me shkronja, patriotėve qė tė ngarkuar me brengat e njė populli tė tėrė, udhėtonin fshat mė fshat dhe ngjallėn nė zemra gjysmė tė vdekura shpresa tė mėdha e tė ėmbla, dėshmorėve qė nė malet e Kosovės dhe nė fushėn e Korēės dhe tė Vlorės e ngritėn tempullin e kombit me gjakun dhe eshtrat e vet.
Vuajtjet qė hoqi shteti ynė nė dekadėn e parė pas krijimit tė tij - kėtu dua tė kapėrxenj disa nga fletėt e zeza tė historis sonė - vėrtet e vunė nė prova tė rėnda por gjene treguan vullnetin e fortė tė shqiptarit. Edhe kur djepi i rilindjes shqiptare ishte nė dorė tė huaj, shqiptarėt me atė vullnet tė hekurt qenė tė zotė tė bėjnė nė Lushnjė njė Vlorė tė dytė e i thanė botės qė duan tė rrojnė tė lirė me ēdo ēmim.. Pastaj qė populli shqiptar, i cili arriu tė gėzonjė njė herė lirinė, me asnjė mėnyrė nuk do t'i pėrunjet ndonjė zgjedhe tė re e provoj pakė mė vonė ngjarja heroike e Vlorės mė 1920.
Po; ēėshtja e ekzistencės sė shtetit shqiptar tė lirė ka marrė fund. Jetėn tonė kombėtare e ka siguruar njė fuqi e mbinatyrėshme, pėrpara sė cilės ēdo fuqi e dheut duhet tė hepet. Nuk janė shkruar mė kot fjalėt e vjershėtorit:

Mbi at flamur Perėndija
Me dor' t'vetė e ka shkrue,
Pėr shqiptarė do t'jet Shqipnija;
Kush e prek aj qoft mallkue.

Kaqė mbi tė shkuarėn tonė. E nė qoftė se qė nė pranverėn e rilindjes sonė nacionale kemi treguar shenja gjallėsije, ahere sa raste tė mėdhenj po na jep e arthmja jonė tė rrojmė e tė vepėrojmė e ta lartėsojmė popullin tonė nė sfera mė tė lumtura!
Nė krahasim me kėtė tė pritme t'amėshueshme gjashtėmbėdhjetė vjetė tė foshnjėris sė njė kombi nuk janė asgjė. Lirija nuk vjen nė njė ditė as dobit e saj nuk shprehen nė njė tė katėrtė shekulli. Puna jonė ndehet pėrpara syvet tonė jo prapa krahėvet. Pa tė shohim se ē'vepra tė mėdha mundim tė mbarojmė kėshtu-tutje qė prej atyreve tė praktikės gjer nė tė theoris. Ja bujqėsia qė do improvuar pėr tė bėrė tė lumtur jetėn e bujkut dhe bariut shqiptar; ja ekonomija pėr t'i ndihmuar tregėtarit tė mbrohet kundėr dėmeve tė jashtėm; ja mjekėsija pėr ta shpėtuar racėn tonė prej smundjevet; ja arėsimi qė pret akoma pėr t'u bėrė baza e kulturės shqiptare. Dhe tė gjitha kėto mvaren prej nesh. E ne a do tė kemi guxim t'i kundėrshtojmė kėsaj detyrės sonė, edhe sikur tė na lypte therrorit mė tė mėdha? Njė populli qė ka vuajtur nėn kushtet mė tė rėnda , q'akoma vuan dhe megjithė kėtė s'kursen as kafshitėn e gojės pėr tė na arrėsyer ne - njė populli kaqė tė mirė e fisnik nuk do t'i mohojmė as mė tė rėndin shėrbim! Mirėnjohja jonė kundrejt tij do tė na bėnjė t'i harrojmė tė gjitha pakėnaqėsit qė mund tė kenė ngjarė nė mest tė vėllazėris. Pėrpara interesit tė kombit duhet dhe do ta hedhim poshtė interesin vetiak. Pėrpara urdhėrit tė pakundėrshtueshėm tė kėtij flamuri - bashkohemi qė tė mos na ndanjė asgjė nė botė.
Nė kėtė orė solemne le tė largohemi nga dėshirat e kota duke u lartėsuar nė regione mė tė pastėrta tė idealismės.
Le tu themi njė ''ndjesė pastė'' atyre heronjve qė me besim tė patundur shkrinė jetėn e lanė pas jetimė qė tė na dhurojnė kėtė ditė. Le tė qėndrojmė njė grimė nė mendim vaji pėr vėllezrit tanė nė veri e nė jugė q'akoma rrojnė robėr. Koha do tė vinjė - dhėntė Zoti - qė Kosova, atdheu i mbytur nė gjakun e fatosave tė liris arbnore dhe i larė me lotėt e nėnave fatkeqe, atdheu i puthur prej buzėvet tė njoma foshnjash tė pafajshme, qė n'agoni shpirti bijen nėn forcėn e gjakpirėsit: qė Kosova jonė trime do tė bashkohet me mėmėn Shqipėri.
(Skėnder Luarasi, Dialėria, nėntor 1928, vjeti IX, Volumi II, Nr.7)

Nė vitin 1928 Skėnder Luarasi qe kryetar i shoqėrise “Albania” dhe editor i organit tė saj “Dialėria”
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-12, 10:55   #39
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi dhe Kosova

Skėnder Luarasi dhe Kosova

Skėnder Petro Luarasi (19.1.1900-17.4.1982) ėshtė njė nga personalitetet mė tė dalluar qė ka ndjerė gjatė tėrė jetės detyrimin dhe e ka shprehur hapur e me sinqeritet nė veprėn e tij, dhimbjen e thellė dhe solidaritin pėr Kosovėn dhe popullsinė e saj martire. Dashuria e tij pėr kėtė trevė tė robėruar shqiptare dhe adhurimi i tij “ i ēmendur” pėr kontributin e jashtėzakonshėm tė bijve tė saj lindi dhe u zhvillua natyrshėm, nga rrėfimet e babait tė tij Petro Nini Luarasi, nga takimet me miqtė e tij atdhetarė kosovarė apo rrethanat historike tė pėrjetuara. Me dhjetra personalitete kanė dėshmuar ndjeshmėrinė e tij tė lartė pėr hallet dhe tė ardhmen e kosovarėve si pjesė thelbėsore e patjetėrsueshme e kombit shqiptar. Kėtė “e kuptojnė mė mirė ata qė kanė patur fatin ta njohin nga afėr dhe qė ruajnė nė kujtesė takimet, bisedat, idetė dhe shpėrthimet e tij tė cilat i lexoheshin nė fytyrė, nė mimikė, nė lėvizje dhe i reflektonte gjithė vrullet e brendėshme, gjithė shqetėsimet.”
(M. Islami. Lidhja Shqiptare e Prizrenit dhe ēėshtja e bashkimit kombėtar. Prof.Skėnder Luarasi personifikim i problemit kombėtar shqiptar, Tiranė, Afėrdita, 1998, f.322.)
Dashuria pėr tėrė gjymtyrėt etnike tė kombit e e pėrshkonte ēdo qelizė tė qėnies sė Skėnder Luarasit, idealist por edhe realist nė sensin e mbrojtjes sė tė vėrtetės historike, drejtėsisė e lirisė sė popujve tė nėpėrkėmbur. “Luarasi shkroi me njė mallėngjim drithėrues e njohje tė shkėlqyer edhe pėr Kosovėn, e kosovarėt, si ndoshta, rrallėkush tjetėr nga Shqipėria e Jugut, pėr atė Kosovė, qė nuk e hoqi asnjė herė nga goja.”
( M. Gjevori. Shkolla Teknike e Tiranės: Monografi shkollore, Prishtinė,2003, f.134)
Skėnder Luarasi ndjente dhimbje tė madhe pėr fatin e kosovarėve, tė cilėt ishin therrorizuar pėr pavarėsinė e Shqipėrisė dhe vetė vuanin robėrinė. Si simbol tė sakrificės e heroizmit tė tyre ai shpesh pėrmendte Isa Boletinin. Studjuesi Ali Aliu, i cili e ka takuar shumė herė thotė: “kam patur e kam admirim pėr kėtė figurė qė tė pushtonte nga takimi i parė. Pa e tepėruar mund tė thuhet se Kosovėn e kishte shqetėsim tė parė, ēfarė ishte njėri nga ''mėkatet'' e tij. Ishte admirues i Isa Boletinit, sa herė takoheshim e pėrsėritėte: ''Nuk dua tė vdes pa e parė fshatin e lindjes sė Isės”, thoshte…''
(A. Aliu. Kosovėn e kishte shqetėsim tė parė. Drita, 16 janar 2000, f.7)
Edhe ēastet e fundit tė jetės i ndau me Kosovėn kur nė kllapi, mes grahmave, nė luftė me vdekjen, belbėzonte thirrje pėr tė mbledhur forca tė ēlironte Kosovėn. Kėto fjalė nuk janė fantazi “ultranacionaliste” , por ngjarje reale, tė para dhe tė deklaruara nga dėshmitarė okularė seriozė tė cilėt kanė treguar mbresat e tyre nga takimet e fundit me Skėnder Luarasin.
Nė memorjen tonė ka mbetur dialogu i tij me Aleks Budėn, kur akademiku i nderuar i tha si me shaka se nė udhėtimin e fundit nė Kosovė, mė 1982, ia kishte parė emrin nė njė listė rilindasish, por nė fund fare. Skėnder Luarasi i pėrmalluar i kishte shprehur mirėnjohje Kosovės pėr kėtė nder duke shtuar “Qofsha edhe i fundit, por nė kėtė listė!”
Po mbushen tre dekada prej ndarjes nga jeta tė Skėnder Luarasit dhe populli kosovar me institucionet e shtetit tė tij tė lirė po e vlerėsojnė pėrherė e mė shumė (deri tani mbajnė emrin e tij shkolla e mesme teknike nė Skėnderaj nė Suharekė mė 1994dhe njė rrugė nė qytetin e Mitrovicės....)
Nga informacionet dhe opinionet e vėrejtura, mendojmė se Skčnder Petro Luarasi nuk njihet sa duhet nė Kosovč, kryesisht pėr shkak tė rrethanave politike. Shpesh roli dhe vepimtaria e tij ėshtė keqinterpretuar apo shprehet si gojėdhėnė, ėshtė nėnvlerėsuar, cunguar apo tjetėrsuar nga qarqe tė caktuara dhe nuk ėshtė studjuar e publikuar nė mėnyrė shkencore, me argumente, fakte, referenca shkencore dhe dokumenta. Pėr analizimin e kėsaj situate mjafton tė pėrmendet fakti qė ai ka vepruar nė kundėrshtim me politikėn qė ndiqej nga rregjimi monarkik, fashist dhe monist ndaj Kosovės sė pavarur e demokratike.
Ndaj nė kuadėr tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė dhe diskutimeve pėr njė “histori ndryshe”, me modesti po e trajtoj paksa mė gjerė me fakte.
(Vijon)
Foto 1 Skender Luarasi
Imazhet E Bashkangjitura
Tipi Dosjes: jpg kosova 1 Skender-Luarasi.jpg (12.9 KiloByte, 2 shikime)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-12, 22:07   #40
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi dhe Kosova

Kujtime tė fėmijėrise

Skėnder Petro Luarasi u lind nė njė vatėr atdhetare, nė njė periudhė tė rėndėsishme tė organizimit tė luftės pėr ēlirim kombėtar. Nė vitet e fėmijėrisė ai u ushqye vazhdimisht me rrėfime e ngjarje heroike e tragjike me pėrmasa mbarėkombėtare, tė cilat iu ngulitėn thellė nė mendje e zemėr. Nga tregimet dhe bisedat nė familje ( prej tė atit Petro Nini Luarasi, motrės Thomaidha dhe vėllait Dhimitri, dajallarėve Guri e Toni Sevo, etj.) gjithnjė e mė tepėr dėgjonte pėr bėmat e heronjve kosovarė me ngjarje heroike e tragjike qė nė fantazinė e tij foshnjore merrnin pėrmasa epike groteske.
Rasti e solli qė tė njihej me disa prej tyre, mė 20 mars 1910, kur u mbajt Kongresi i Dytė i Manastirit, qė mund tė quhet edhe ''i kosovarėve''. Sipas Luarasit “ pėr vendimet, rrethanat e kohės dhe tė vendit nė tė cilin u mbajt, ėshtė nga mė tė rėndėsishmit e kongreseve kombėtare shqiptare. Ai qėndron nė zenithin e tė dy kuvendeve tė Ferizajt qė pėrbėjnė katėr vjet nga mė tė lavdishmit nė historinė e Shqipėrisė”
Skėnder Luarasi kujton drekėn e parė nė restorantin e hotelit ''Ilira'', ku qenė mbledhur delegatėt dhe kėshillėn e tė atit Petro Nini Luarasi (sekretar i Kongresit):''Shikoji nė sy kėta zotėrinj, mbaji mend mirė fytyrat e tyre dhe t'i nderosh gjithė jetėn, se ata pėrpiqen tė shpėtojnė Shqipėrinė nga robėria!'' Dhe mė tregoi emrat: ''Zotni Dervish Hima dhe Bedri Peja, Qazim be Dibra, Hysni Curri, Ali Hajdari '' e kėshtu me rradhė. Dhe unė i shikova nė sy dhe i nderova me krye, ndenja nė trapezė bashkė me ata dhe hėngra mish me fasule e njė bakllava. Kur dėgjoja Dervish Himėn tė fliste me admirim pėr Ismail Qemalin dhe Hysni Curri po kėshtu pėr Isa Boletinin, mua mė shkonte mendja nė kohėn heroike tė Skėnderbeut dhe gėzohesha qė edhe ne shqiptarėt kishim burra me famė.”
Nė kujtimet e tij se si e fituan shqiptarėt autonominė (Hyrietin) dhe mė pas pavarėsinė ai shkruan: “Kėtė e mora vesh disa vjet mė vonė, nė Manastir, prej gojės sė patriotėve shqiptarė, kur flisnin nė klubin ''Bashkimi'' pėr punėt e Shqipėrisė hallemadhe. Nuk qe sulltan Hamiti qė na e dha hyrjetin; sulltanėt e tiranėt ua grabisin lirinė popujve, nuk ua japin; as veziri i madh, as valinjtė, as pashallarėt e bejlerėt nuk e dhanė hyrjetin, se ata rronin nė sajė tė sulltanit e tė despotizmit tė tij. Prandaj nuk qenė Njazi beu dhe Enver beu dhe Talleat beu, as Xhavit Pasha, as Durgut Pasha, as Mahmut Pasha dhe as Hysen Hilmi Pasha apo Ferit pashė Vlora, qė ua dhanė kostitucionin popujve tė Perandorisė Otomane. Po, qenė shqiptarėt kosovarė, ata 30.000 qė duke zbritur nga malet po bėheshin 100.000 dhe tė cilėt qė nga Ferizaj i dėrguan sulltan Hamitit fjalė:''A do tė na e japėsh lirinė apo tė tė vimė atje nė Stamboll e ta marrim vetė!'' Porse qenė edhe ato ēeta secila me nga pesė-dhjetė luftėtarė qė dolėn malėsive tė jugut e mund tė bėheshin me kohė edhe ato, me nga 500 e 5000 veta, dhe tė gjitha bashkė pse jo, 50.000, qė tė ndihmonin tė fitonte lirinė e pavarėsinė e vet edhe kombi i Skėnderbeut.”
Pėr pėrgatitjen e pavarėsisė sė bekuar Luarasi shkruan:
“Kėsaj pranvere tė motit 1912, malet e Shqipėrisė u mbushėn me kryengritės. Nuk mbeti qytet e fshat pa dėrguar pjesėtarėt e tij nė ēetat e Shqipėrisė sė Jugut. Ēeta e Spiro Bellkamenit kishte mbėshtetje Korēėn, Muharrem Hurshiti - Ēamėrinė, Gani Butka - Kolonjėn, Izet Zavalani - Dangėllinė, Qamil Panariti - Vakėfet, e kėshtu po thuajse tė gjitha krahinat. Ata nuk qenė ndonjė gjė e madhe nė krahasim me forcat e Kosovės nėn udhėheqjen e Isa Boletinit, tė Idriz Seferit e tė Bajram Currit, porse shėryen mirė si njė simbol i bashkimit tė shqiptarėve nė luftė pėr liri e pavarėsi nga Turqia.
Ndėrsa nė Kosovė udhėheqėsit e kryengritjes sė madhe po mblidheshin nė Junik pėr tė biseduar ultimatumin qė do t’i dėrgonon qeverisė sė Stambollit, kryetarėt e ēetave tė Kolonjės e tė Korēės u mblodhėn nė maj 1912 nė Gostivisht pėr tė caktuar udhėheqėsin e tyre. Ndonėse shumica qenė tė fesė myslimane, aq e fortė ishte ndjenja patriotike nė zemrat e tyre sa qė tė gjithė zgjodhėn tė krishterin Spiro Bellkameni pėr komandant tė tyre. Udhėheqėsit e ēetave u mblodhėn nė shtėpinė e Vasil Kitės ku gati njė vit mė parė u nda nga jeta i helmuar Petro Nini Luarasi i cili nuk mundi tė ndihmojė me forcat e trupit, por ndihmoi me forcėn e mendjes e tė zemrės, kryengritjen e madhe.
Ē’punė tė madhe mund tė bėjnė patriotėt e bashkuar me njė dėshirė e njė qėllim ! Ē’gėzim tė madh tė zgjon nė zemėr hapi i tyre nė marshim ritmik! Ē’ideale tė larta tė ngjall flamuri kombėtar me valavitjet e tij tė rrepta! Liri a vdekje!”
Atje lart nė veri bijtė e Kosovės trime u ranė hordhive njėqind mijėshe tė 25 pashallarėve turq dhe brenda tre muajve e shpunė triumfin shqiptar nė Shkup dhe e vendosėn nė konak kryetarin e tyre.” Ismail Qemali do tė shkruante:” Hyrja triumfale e kryengritėsve shqiptarė nė Shkup i dha fund pushtetit tė shfrenuar dhe kriminal tė xhonturqve dhe shkaktoi shpėrndarjen e parlamentit’’.,
Luigj Berisha i ka treguar se tok me vėllanė e tij Rrokun doli tė bėjė sehir hyrjen e bashkėatdhetarėve tė tij ngadhnjimtarė nė Shkup ku pa Isa Boletinin, Bajram Currin, Idriz Seferin, Bajram Daklanin, e tjetė udhėheqės nė mes tė atyre djelmoshave truphedhur e ballėlartė, qė u shkėlqente fytyra si djelli dhe marshonin si nė dasmė duke kėnduar:
Ēonju Shqypni, mos u ban horre
Ej Kosovė me taborė,
Bini ju shqiptarė,ore
Gjithė Evropa tė na njohė!
Ngri, shqiptar flamurin,
Tash nė luftė borija na thėrret;
Me derdh pėr vend tonė gjakun
Ne pushka po na pret…
“ kur pashė kėtė tabllo tė gjallė tė bashkimit kombėtar mu ngjall thellė mu nė zemėr ajo krenari qė mė bėri tė mburresha se isha edhe unė i tyre , se isha shqiptar.’’
(Kjo strofė me melodinė e saj drithėruese mė buēet ende nė veshė me zėrin kumbues tė Skėnder Luarasit, i cili nuk linte rast pa e kėnduar e pėrshkruar nė kujtimet e tij mbi Kosovėn.)
Nga kujtime e vegjėlisė po shėnoj njė ngjarje tė paharruar pėr Skėnder Luarasin, e cila lidhet me periudhėn pas zbulimit tė komplotit tė Korēės (prill 1914), ku u arrestuan dhespoti Gjermanos dhe gjashtė anėtarė tė komitetit konspirator , ndėr ta edhe koloneli grek Vajraktaris. Meqė puēi u zbulua tri ditė mė herėt, ushtria greke qė priste ditėn tė sulmonte nga Bilishti nuk arriti dot nė kohė. Tė egėrsuar nga kjo disfatė, ushtria greke, e maskuar nė andartiko, goditi kufirin e Kolonjės, dogji Leskovikun dhe arritėn deri nė Ersekė, Starje, Gostivisht, Kurtes, Frashėr dhe Luaras ku u sulmuan nga njė batalion i forcat atdhetare tė komanduar nga major Ahmet Lepenica me mėkėmbės Abaz Taushani dhe Faslli Kurti.
“Nė fund tė qershorit, miqtė e mij u laguan dhe vendin ua zuri njė kompani vullnetarėsh me komandant Mehmet Korēėn. Ushtarėt dibranė e kosovarė, para se tė largoheshin erdhėn tek ne dhe iu falėn nderjes nėnės pėr gjithė ata lakrorė qė pati gatuar dhe rrobat qė u lau pėr sa kohė qėndruan nė mėhallėn tonė. Dhe vazhduan udhėn e Lirisė Kombėtare. (Ndonja tridhjetė e pesė vjet mė vonė, Fazlli Kurti na vizitoi dhe e falenderoi nėnėn, veēanėrisht pėr dhuratėn e shenjtė, pallton e Petro Nini Luarasit, qė ajo ia pati dhėnė njė ditė shiu tė mos lagej gjatė rojes.
Nėna e pyeti: ’’Po ata djem asllanė - ē’u bėnė?” “Vėrtet, ata djem asllanė nga Dibra e Kosova - ē’u bėnė… ē’u bėnė...shtigjeve te lirise?” kujtonte me mall e dhimbje Skėnder Luarasi.)

(Vijon)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-12, 22:13   #41
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi dhe Kosova

Kujtime nga jeta studentore nė SHBA e Austri


Gjatė periudhės sė studimeve nė ShBA ( 1916-1920) e Austri, Skėnder Luarasi u dallua pėr organizimin e studentėve shqiptarė nė shoqėri atdhetare e kulturore si “Lidhja e Studentėve Shqiptarė” nė SHBA ( dhe editor - kryeredaktor e pėrgjegjės botimi - i organit tė saj, revistės ‘Studenti”) dhe kryetar i shoqėrisė “Albania” tė studentėve shqiptarė nė Austri ( dhe editor - kryeredaktor - i organit tė saj, revistės ‘Dialėria”)
Krahas shkrimeve tė ndryshme ku pėrmendte Kosovėn ai sė bashku me Qerim Panaritin, nė emėr tė studentėve shqiptarė tė Amerikės, shkroi edhe disa telegrame drejtuar Presidentit tė SH.B.A. Woodrow Wilson, Kryetarit tė Konferencės sė Paqes nė Paris dhe Delegacionit Amerikan nė Konferencėn e Parisit,
Letėr drejtuar Woodrow Wilson
President i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės
Kryetarit tė Konferencės sė Paqes , Paris
Legatės Amerika, Paris
Shkėlqesi: Shoqata e Studentėve Shqiptarė, pėrulet thellėsisht e i lutet Konferencės sė Paqes pėr tė rivendosur pavarėsinė dhe integritetin e Shqipėrisė, duke pėrfshirė nė kufijtė e saj krahinat e Kosovės dhe tė Ēamėrisė, nė bazė tė sė drejtės sė kombėsisė dhe tė vetvendosjes, pėr hir tė sė drejtės dhe paqes sė ardhshme nė Ballkan.
Me respekt:
Qerim Panariti
Skėnder Luarasi
(E dėrguar nė qershor 1918, Botuar nė “Studenti”, nr.1, Janar 1920 ,f.13)
Po pėrmendim edhe dy fragmente artikujsh tė shkruar nė Austri tė botuar nė revistėn”Dialėria”
Ēelja e festės. 28 Nėnduer 1928 nė Vjenė.
“Nė kėtė orė solemne le tė largohemi nga dėshirat e kota duke u lartėsuar nė regione mė tė pastėrta tė idealismės. Le tu themi njė ''ndjesė pastė'' atyre heronjve qė me besim tė patundur shkrinė jetėn e lanė pas jetimė qė tė na dhurojnė kėtė ditė. Le tė qėndrojmė njė grimė nė mendim vaji pėr vėllezrit tanė nė veri e nė jugė q'akoma rrojnė robėr. Koha do tė vinjė - dhėntė Zoti - qė Kosova, atdheu i mbytur nė gjakun e fatosave tė liris arbnore dhe i larė me lotėt e nėnave fatkeqe, atdheu i puthur prej buzėvet tė njoma foshnjash tė pafajshme, qė n'agoni shpirti bijen nėn forcėn e gjakpirėsit: qė Kosova jonė trime do tė bashkohet me mėmėn Shqipėri.”
(28 Nėnduer 1928 nė Vjenė. Fjalim i Skender Luarasit, Dialėria.- Vol.2, nr.7, nėntor, 1928, f. 2-3 )
Popullsia e Kosovės, Skėnder Luarasi,Djalėria.- Nr.7, nėntor, 1928, f.15
Nė artikullin e tij “Popullsia e Kosovės” pėrshkruhet dhimbja qė ndjen autori pėr fatin tragjik tė vėllezėrve bashkėkombas nga Kosova tė cilėt trajtoheshin nė mėnyrė barbare nga pushtuesi serb. Kėto situata rrėnqethin e pikėllonin shpirtin e shqiptarėve pėr genocidin serb qė tentonte tė shuante nga faqja e tokės arbėrore ēdo gjurmė shqiptare. Ai bėn thirrje qė tė rinjtė shqiptarė duhet tė ngrejnė zėrin kundėr shkombėtarizimit tė vėllezėrve nė Kosovė, kundėr dhunės sė tmershme qė i bėhet kėsaj pjese tė kombit tonė! U drejtohet edhe brezit tė ri pėrparimtar tė Jugosllavisė qė tė kundėrshtojnė pėr tė mos u nėpėrkėmbur tė drejtat mė elementare njerėzore dhe tė jenė pėrkrahės s tė njė kulture e mendėsie tė re pėrkundėr politikės shovinist serbomadhe.
“ Njė mjerim qė sot ditėn e lirisė sonė na rrėqeth mishrat e na pikėllon shpirtin, ėshtė fati I keq I vėllezėrve tanė nė Kosovėn e robėruar…Lajmet na rrėfejnė se serbėt kanė filluar me tėrbimin e mėparshėm, por nė mėnyrė mė tė padukur, ta shuajnė nga faqja e tokės sė rrėmbyer arbėrore ēdo gjė shqiptare...Ne tė rinjtė shqiptarė duhet tė ngrejmė zėrin kundėr shkombėtarizimit tė vėllezėrve tanė nė Kosovė, kundėr dhunės sė tmershme qė i bėhet atdheut tonė!”
(Popullsia e Kosovės , Skėnder Luarasi Nė : Djalėria.- Nr.7, nėntor, 1928, f.15)
Akademiku Aleks Buda, nė kujtimet e tij, si student nė Austri, shkruan se Skėnder Luarasi shoqėrohej e kishte miq emigrantė politikė kosovarė. Ai dallohej pėr guximin dhe pjekurinė e tij atdhetare e intelektuale, shquhej pėr organizimin e studentėve me pikėpamje demokratike nė disa vende, ndaj pėr shkak tė veprimtarisė sė tij u bė tepėr shqetėsues pėr regjimin monarkik.
Pėr shkak se botoi dy gravura politike tė studentit Muharrem Butka ( njėra prej tė cilave qe portret i Bajram Currit me diēiturėn “Kosova”) dhe sidomos pėr protestėn ndaj rrėzimit tė republikės e vendosjes se monarkisė nė Shqipėri, atij iu pre bursa e mė pas u burgos.

(Vijon)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-12, 22:19   #42
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi dhe Kosova

Veprimtaria si mėsues nė Shqipėri
Gjatė periudhės 1930-1936 Skėnder Luarasi punoi si mėsues nė disa shkolla tė mesme [nė Shkollėn Teknike - Tiranė (korrik 1930-gusht 1931), nė Instituti Tregėtar Vlorė (shtator 1931-qershor 1933), nė Gjimnazin e Tiranės (shtator 1933 -tetor 1934), nė Gjimnazin e Shkodrės (tetor 1934- dhjetor 1935), nė Gjimnazin e Tiranės (janar 1936- tetor 1936), nė Shkollėn Teknike - Tiranė (tetor 1936 - nentor 1936)] ku dallohet pėr nivelin kulturor e pedagogjik. Fillon punė nė Shkollėn Teknike me pagė 300Fr.Ari ndėrkohė organi i shkollės shkruan: “Koha e shkurtėr ndėr ne na e ka tregue mėsuesin e ri njė mėsues t’aftė e enthusiast tė trupit mėsimuer.’’

(Laboremus, 18 Nėntor 1930, f.8.

Krahas zhvillimit tė programit mėsimor me njė metodologji tė re ku ndėrthurte zhvillimin e lėndės me tema tė lira hartimi, diskutime, eskursionee aktivizim nė shoqata kulturore atdhetare. “Nė mbledhjen e fundit t’Organizatės ‘’Pėrparimi’’ , z.Skėnder Luarasi foli mbi karakteristikat kombėtare. Fjalimi i Zotnisė sė tij u prit me kėnaqėsi dhe u duartrokit me nxehtėsi jo vetėm prej antarėve t’organizatės por edhe prej visitorėvet. “
Njė konferencė, Laboremus, 28Nėntor1930,Nr.4/VII/f.8.
Njė kontribut tė veēantė, sidomos ndaj nxėnėsve kosovarė, dha Skėnder Luarasi nė Gjimnazin e Shkodrės, ku u caktua edhe drejtor i Konviktit “Malet tona”. Ai u pėrfol pėr “liberalizmin” ndaj rregullave tė ngurta tė kohės, takimet e diskutimet e ēlirėta me nxėnėsit, ndihmėn qė u jepte, pėr temat e hartimeve me diskutime tė hapura, pėr inisiativat qė ndėrmerte nė edukimin dhe organizimin e studentėve me idealet atdhetare dhe progresive pėr kohėn nė aktivitete socialkulturore.
Nė kėshillin pedagogjik ai dilte nė opozicion me drejtorin e luftonte me kurajo padrtejtėsitė qė bėheshin mbi kurrizin e nxėnėsve.’’Mbrojtjen e nxėnėsve tė lartpėrmendur z.S.Luarasi nuk e ka ba pėr qėllim tjetėr pėrveē se prej bindjes qė ka formuese nxanėsve tė kėtij Institutiu mohoet ēdo liri veprimi nėn maskėn e disiplinės,kurse mbas parimeve tė tija nxanėsit duhet tė jenė fare tė lirė e guximtarė‘’. (AQSH,F.Gjimnazi I Shkodrės’’, dok nr.44Res,dt.23.7.1935)
Nxėnėsit nė pėrgjithėsi ia dėgjonin fjalėn dhe e respektonin.
‘’Nė periudhėn 1934-35-36 dallohet nė mėnyrė tė veēantė pedagogui letėrsisė Skėnder Luarasi,i cili kishte fituar admirimin e nxėnėsvepėr spjegimin e lėndės,pėr analizat e thella e plot pėrmbajtje,pėr komentet emocionuese e frymėzuese e mbi tė gjitha pėr qėndrimin e ri ndaj figurės sė nxėnėsit. Pedagogu shoqėrohej me nxėnėsit jashtė mėsimit, qėndronte pranė konviktorėve, dilte shėtitje me ta,shėtitje pune,sepse ai shfrytėzonte rastin pėr tė plotėsuar e pėr tė dhėnė atė qė s’mund t’a jepte nė klasė…Nxėnėsit shprehnin respektin e tyre duke ja mėsuar lėndėn nė mėnyrė shembulore.Nė vitin shkollor 1934-35Luarasi zhvilloi letėrsi nė klasat 5-a,b,6a,b e 7-tė,gjithsej 220 nxėnėse nė fund tė vitit fituan nota kaluese 219 nxėnės, prej tyre vetėm njė mbeti e tė mos harrojmė se jemi nė vitet kur mbetja me shumicė e nxėnėsve ishte tipar dallues i shkollės…’’
Gjimnazi i shtetit Shkodėr (1922-1972) f.54.Citim nga: V.Llazari, M.Uli , Buletini shkencor i Institutit Pedagogjik Dyvjeēar Shkodėr, nr.5 viti 1966)
Kėtė veprimtari qė prishnin traditėn konservatore tė kohės shpesh cilėsoheshin si revolucionare e madje me qėllime “bolshevike” dhe shoqėroheshin edhe me kėrcėnime me vdekje.
Veēanėrisht e rrezikshme pėr mėsuesin Skėnder Luarasi u bė situata kur diskutonte nė biseda dhe jepte hartime me temė kundėr dasisė fetare dhe kur mori inisiativėn , qė u pėrkrah gjėrėsisht nga pedagogė e nxėnės kudo nė Shqipėri, pėr pėrdorimin e uniformės shkollore dhe zėvendėsimin e festes si simbol fetar me kasketėn e uniformės sė shkollės laike. (Edhe kjo temė “e mjegulluar” qėllimisht si “veprimtari komuniste” nga disa qarqe konservatore meriton njė diskutim mė tė gjerė me dokumenta dhe dėshmi. Nė lidhje me epitetet “revolucionar i kuq” e “komunist” qė u ngjiteshin disa mėsuesve e nxėnėsve tė gjimnazit tė Shkodrės nė atė kohė mjaftohem tė theksoj qė tė paktėn deri nė fund tė vitit 1936, nė Shkodėr, nuk ka pasur individė apo grupe tė mirėfillta qė kėrkonin pėrmbysjen e shtetit me dhunė por kryesisht nxėnės tė gjimnazit me pikėpamje tė mjergullta qė diskutonin literaturė e pikėpamje tė ndryshme politike. Me konceptin e sotėm do ti pėrcaktoja si liberal socialdemokratė e shumta socialistė liberalė, por kurrsesi “revolucionarė komunistė “, pasi ata nuk vepronin pėr pėrmbysje me dhunė, vendosje diktature, vėllavrasje, luftė ekstreme klasash, kult tė individit, etj. Akuza tė tilla i bėheshin pėr tė sulmuar politikisht edhe Skėnder Luarasin, metodėn e tij tė punės atdhetare kundėr pėrēarjes fetare dhe frymės antifashiste, demokratike liberale nė diskutimin e temave . Kėto qarqe arritėn deri atje sa Shilerin dhe kryeveprėn e tij Vilhelm Teli, por edhe edukimin dhe veprimtarinė antifashiste tė nxėnėsve e shokėve tė tij ta etiketonin si produkte tė propagandės komuniste. Po paraqesim njė nga dokumentat e shumta arkivore pėr gjurmimet e informimet kundėr tij
Raport mbi demostratėn e popullit tė Shkodrės mė 28.nėntor.1940, i dėrguar kur Skėnder Luarasi qe nė Luftėn antifashiste tė Spanjės
1. Shkodėr 1.2.1940
Drejtuesit e demonstratės sė 28 nėntorit nė Shkodėr janė studentėt universitarė Xhemal Broja,Spaho Trimēef....Ramis Xhabija,Lin Luka, Cuk Jakova, Vasil Llazari, Ndoc Mazi, Idriz Rexhepi, Preng Uli, Qemal Draēini e Haxhi Danti, Elez Braha, Fahri Alibali.
M. Marku
2.Shkodėr,3.2.1940

…Hajdar Dushi i cili pėr disa vjet vazhdimisht ka ndjekur Luarasin nė mėsimet e tij....edhe tė tjerė kanė ndjekur mėsimet e Luarasit, mėsuesit Salo Halili, Mehmet Shpuza, Ismet Shaqiri, Fadil Halim Hoxha e Xheladin Hana...
Veēanėrisht kėta mėsues qė kanė ndjekur mėsimet e Luarasit si edhe Arif Gjyli, element shumė i rrezikshėm, bėn shumė propagandė kėrkon me tė gjitha mėnyrat tė shtyjė tė tjerėt nė demonstrate.
Nė kėtė ngjarje kanė marrė pjesė edhe profesorėt Butka dhe Taho Shkreli.Pėrfundoj tė them se personat e Pubblicita Istruzione janė tepėr tė implikuar veēanėrisht mėsuesit qė kanė ndjekur mėsimet e Skėnder Luarasit….
M Marku
M. Marku. nga Lotaj e Shales, (me pas emigroi ne SHBA) banonte e shoqėrohej ne Konviktin "Malet Tona" me nxėnėsit Fadil Hoxha, Xheladin Hana, Hajrulla Kastrati, Emin Duraku, Ndue Gjergj Pervizi etj. Diku lexova shkrimin e njė kolegu tė tyre tė pėrbashkėt qė i referohej thėnieve tė Mėhillit: "Ndonese une kisha nje miqesi te ngushte me shoket e mi te klases si Fadil Hoxhen, Emin Durakun, Xheladin Hanen e Hajrulla Kastratin, ne bindjet politike isha kunder tyre sepse ata kishin pikpamje komuniste"
Nga mė sipėr del qartė e vėrteta se M.Marku qe kundėr antifashistėve atdhetarė si informator i fashizmit.
Fritz Radovani ndonėse me pikėpamje tė djathta, me objektivitet shkruan:
“Kush nuk njihte emnat e nderuem tė drejtorėve tė kėtij Gjimnazi, Profesorėt Luigj Shala, Xhevat Korēa, Mirash Ivanaj, Anton Deda e Skėnder Luarasi? Kush mund tė harronte breznitė e njėmbasnjėshme tė luftės pėr liri e pėrparim tė Atdheut, qė u rritėn dhe u edukuen nė bankat e kėtij Gjimnazi? Cili shqiptar mund tė fliste pėr Shqipninė Etnike pa vue nė Elterin e Kombit studentėt e Gjimnazėve tė Shkodrės? Kush ishte ai trathtarė qė mund tė guxonte me thanė se Liria e Atdheut, mund tė shkėputet nga gjaku i Dėshmorėve tė Gjimnazėve tė Shkodrės?” Prej kėsaj punės vetmohuese , Skėnder Luarasi u bė lider shpirtėror i adhuruar nga shumica e nxėnėsve tė tij, djem tė malėsisė, tė Krumės e tė Oroshit nga Kosova e Metohia, Plava, Gucia, Dibra e Madhe e Ēamėria tė cilėt banonin nė konviktin ‘’Malet tona’’ si: Emin Duraku, Nazmi Rushiti, Branko Kadia, Hajdar Dushi, Xheladin Hana, Tom Kola, Xhevdet Doda, Teufik Ēanga, Murat Paci, Fadil Hoxha, Bardhok Biba e dhjetra tė tjerė, shumė nga tė cilėt mė vonė nuk kursyen as jetėn nė luftė kundėr fashizmit, shovinizmit, qarqeve tė errėta konservatore dhe diktaturės hoxhiste ( mund ta cilėsoj si “pseudokomuniste” sepse ajo vrau shumicėn e komunistėve idealistė. Sa pėr komunizėm tė mirėfilltė ai nuk ka ekzistuar askund) Nė dhjetor 1935 Skėnder Luarasin e transferuan nė Tiranė ku ai vazhdoi aktivitetin atdhetar antifashist tė cilin e kurorėzoi me nisjen vullnetar nė Luftėn antifashiste tė Spanjės, mė 12 dhjetor 1936. Ai njihet si i pari vullnetar antifashist i nisur drejtpėrdrejt nga Shqipėria pėr nė luftėn antifashiste tė Spanjės duke u bėrė shembull pėr tė tjerėt, edhe pėr vullnetaren e vetme Justina Shkupi.
(Vijon)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-12, 22:29   #43
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi dhe Kosova

Kujtime nga Lufta antifashiste e Spanjės (1936-1939)

Thirrjes sė Spanjės: ‘‘Popuj tė botės, ndihmomėni! Fashizmi po mė mbyt!’’ iu pėrgjegjėn: ‘‘No pasaran!’’ ‘‘ (Fashistėt) Nuk do tė kalojnė!’’ tė gjitha shtresat pėrparimtare tė popujve anembanė botės. Krahas vullnetarėve nga 53 vende, dhjetra antifashistė shqiptarė shtrėnguan duart e zemrat nė ‘‘Vatrėn e vėllazėrimit tė popujve’’ dhe u betuan: ‘‘Vdekje fashizmit!’’
‘‘Shumė djem tė popullit lanė vėllezėr e motra, prindėr e fėmijė, i lanė nėn terrorin e regjimit tė urisė dhe ikėn plot vullnet, plot zjarr, duke kaluar kufij shtetesh fashiste dhe erdhėn kėtu nė truallin e pėrpjekjeve pėr lirinė e Spanjės dhe tė botės nga rreziku i fashizmit ndėrkombėtar’’. (‘‘Pėrpara’’ e Korēės, nė tetor 1938)
Kombi shqiptar u pėrfaqėsua qė nė muajt e parė nė kėtė ‘‘vatėr tė vėllazėrimit tė popujve’’ me ushtarakė, infermierė, gazetarė e intelektualė, dhe, mbi tė gjitha, me gruan e emancipuar, infermieren Justina Shkupi, e cila u shqua si asistente nė krah tė ‘‘doktorit tė tre kontinenteve’’ Norman Betyn. Nė luftėn antifashiste tė Spanjės u bashkuan tėrė ‘‘copėzat’’ e kombit shqipar: shqiptari geg e tosk, kosovari, dibrani, ēami, arvanitasi dhe bashkėkombasi emigrant nga diaspora.
Ata u bashkuan pa dallim feje, gjinie, gjendjeje shoqėrore e niveli arsimor apo ekonomik: punėtorė, fshatarė, tregėtarė, ushtarakė e intelektualė, me bindje te ndryshme politike: anarkistė, sindikalistė, komunistė, socialistė, socialdemokratė, patriotė nacionalistė dhe pa parti, gjithė ata qė i bashkonte ideali antifashist dhe dinjiteti njerėzor.
Vullnetarėt shqiptar nė Luftėn e Spanjės qenė njerėz tė pjekur, objektivė nė botėkuptimin e tyre politik, atdhetarė e humanė dhe nuk qenė aspak ‘‘mercenarė aventurė" apo ‘‘idealistė romantikė’’.

Njė ndėr ta qe edhe atdhetari antifashist Skėnder Luarasin i cili deklaronte se shqiptarėt qė vinin vullnetarė nė Spanjė pėrmbushin njė detyrė kombėtare ,se kėshtu do tė kishin sy e faqe tė kėrkonin ndihmė nė rast tė njė agresioni fashist kundėr Atdheut tonė apo pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė bashkimit kombėtar
Petro Marko e cilėsonte Skėnder Luarasin : “patriot, demokrat, antifashist, njeriu mė i kulturuar nga gjithė vullnetarėt shqiptarė”

(Petro Marko. Intervistė me vetveten,f. 216).
Nė kujtimet e tij dhe nė romanin “Hasta la vista” (“Mirupafshim”) ai pėrshkruan marrėdhėniet e ngrohta shoqėrore dhe pėrpjekjet e Prof. Tomorrit (Skėnder Luarasit) pėr tiu gjendur sa mė pranė edhe vullnetarėve kosovarė, brengėn e tij pėr Kosovėn dhe pikėllimin e madh pėr martirizimin e heronjve kosovarė Asim Vokshi, Xhemal Kada, Zef Hoti, Ramiz Varvarica.
S.Luarasi, i zgjedhur pergjegjės i shqiptareve dhe pėrfaqėsuesi i tyre ne Shtabin Ballkanik, qė nė fillim kembenguli dhe arriti qe regjistrimi i vullnetareve shqiptare te behej sipas dėshirės sė tyre, jo vetem te nėnshtetėsisė por edhe te kombėsisė. Per kete aresye vullnetaret kosovare, ēame, dibrane e shqiptare te tjere nga diaspora u regjistruan si shqiptare ne batalionet qė dėshironin. Ky fakt shumė i rėndėsishėm , qė nuk duhet harruar, ndikoi edhe nė zgjidhjen e njė incidenti, mes kosovarit Emrush Myftari e dy oficereve jugosllave mbi pėrkatėsinė e tij e Kosoven dhepėrgjithėsisht pėr diskutimin e drejtė dhe zgjidhjen e ēeshtjes nacionale sipas platformes se Frontit Popullor. Emrush Myftarin e kishin arrestuar si “provokator” por Skender Luarasi, pergjegjes i shqiptareve ne Shtabin Ballkanik, nderhyri tek shefi i shtabit, miku i tij slloven Dragotin Gustinēiē dhe jo vetem e liroi por kjo sherbeu si shkak qe Emrushi te gradohej.
Skender Luarasi botoi disa artikuj ku shkroi: ''...Pėrsėri po shkojmė drejt humbjes sė plotė tė pavarėsisė sė Kombit tonė...Mbi kurrizin e popullit shqiptar Musolini po sheshon udhėn e penetracionit romak nė Ballkan.Shqipėria ėshtė nė kthetrat e kuēedrės fashiste.Pėr tė shpėtuar duhet tu japim grushtin e vdekjes feudalizmit e fashizmit...Kjo ėshtė, po, njė pėrpjekje e rėndė pėr jetė a vdekje.Po nuk mund tė qėndrojmė vetėm nė kėtė luftė tė ashpėr.As qė mund tė qėndrojmė vetėm.Sot e gjithė bota ėshtė ndarė nė dy kampe tė kundėrta:tė fashizmit e tė demokracisė...
( S.Luarasi,25 vjet indipendence, Vullnetari i Lirisė'' ,nr.1, nėntor, 1937, f. 18)
Idetė e tij shprehin njė platforme ēlirimtare-demokratike e pluraliste:'' Éshtė ideja qė tė ngjallim Frontin Popullor edhe nė Shqipėri,dhe ta drejtojmė kundėr rregjimit.Me anėn e Frontit Popullor do tė pėrpiqemi tė shembim regjimin diktatorial fashist dhe tė sigurojmė bashkimin nė themel tė nevojave demokratike dhe tė zhvillimit nacional...Pėrmes kėsaj udhe duhet tė kalojnė tė gjitha fuqitė progresive tė popullit,tė gjithė patriotėt dhe veteranėt e kombit, e gjithė klasa e aristokratisė sė rėnė poshtė nga dynjallėku,tė gjithė tregėtarėt e dorės sė mesme dhe industrialėt qė janė nė rrezik tė bėnen borēllinj tė kapitalizmės italiane,borgjezia progresive antiimperialiste,doemos tė gjithė bujqtė e punėtorėt,tė gjithė,qofshin katolikė ose muhamedanė ose orthodhoksė,dhe ,pa as mė tė voglėn mungesė,e gjithė djalėria kombėtare pėrparimdashėse e Shqipėrisė...'' (S.Luarasi, S.Luarasi,25 vjet indipendence, Vullnetari i Lirisė'' , nr.1, nėntor, 1937, f.20)
Mė 28 Nėntor 1937, nga radio ''Madridi'' , prof.Luarasi , komunikoi nė gjuhėn shqipe:''Djalėria dhe populli zjejnė nė Shqipėri.Vetėm idiotėt nuk e kuptojnė gjėndjen e vėrtetė.''Tė urtėt''mund tė jenė mjaft frikacakė sa tė heshtin.Por trimat,dhe Shqipėria nuk ka mbetur shterpė,jo! Le ta ēojnė popullin nė kushtrim,qė t'ja sjellin Atdheut fatkeq shqiptar ,ti sjellin njė ditė tė lumtur lirie”.( Skėnder Luarasi,''Nė Brigadat Internacionale nė Spanjė,f.43)
Nė emisionet radiofonike dhe revistėn “Vullnetari i Lirisė” ai dėshmoi qė vullnetarėt shqiptarė nė Luftėn e Spanjės, qenė atdhetarė tė bashkuar nė luftė klundėr fashizmit pa dallim feje, krahine, ideje dhe pėrkatėsie ekonomike. Ata besonin tek platforma e Frontit Popullor ku shprehej qartė vetvendosja e kombeve. Ndaj edhe vullnetarėt kosovarė u pėrfaqėsuan me njėpėrqindje relativisht tė madhe nė kėtė luftė, me personalitete si , Asim Vokshi, Ramiz Varvarica, Ymer Puka, Xhemal Kada, Zef Hoti, Emrush Myftari, Shaban Basha, Veli Deda, Zef Prela pesė prej tė cilėve u martirizuan nė Spanjė ( ndėrsa Emrush Myftari u vra mė pas nga shovinistėt serbė si “irredentist” qė kėrkonte kinse“Shqipėrinė e Madhe”)
Emisionet radiofonike nė shqip, tė parat nė radiodifuzionin shqiptar (tė pėrgatitura e tė transmetuara prej Skėnder Luarasit kryesisht nga radiot Madrid e Barcelona dhe revista “Vullnetari i Lirisė” ( ku S. Luarasi qe kryeredaktor dhe Petro Marko ndihmoi si gazetar) u pėrhapėn kudo ne bote. Personalitete tė luftės antifashiste nė Shqipėri kanė dėshmuar pėr rolin e rėndėsishėm tė kėtij informacini nė atė kohė. Vasil Llazari, njė nga themeluesit e grupit komunist tė Shkodrės, siē etiketohet rėndom, e cilėson profesorin e tij tė gjimnazi tė Shkodrės protagonist tė flaktė tė ideve njerėzore, patriotike, antifashiste...,” i pari flamurtar dhe luftėtar aktiv i kėtyne idealeve tė mėdha tė njerėzimit, tue shkue me luftue nė Spanjėn heroike, aty ku mbroheshin vlerat e mėdha tė njerėzimit, ku mbrohej nderi e pėrparimi, ku mbrohej edhe jeta e pamvarėsia e atdheut tonė tė dashtun. Shembulli Juej vlejti mė shumė se tona. Shembulli juej mė forcoi bindjet nė drejtėsinė e ēėshtjes, na mbushi zemrat me njė dashuni e respekt tė madh ndaj Jush dhe na tregoi rrugėn qė duhej ndjekė. Si ato kohė na nuk lejshim Radio pa provue, pėr tė marrė Barcelonėn dhe Madridin, pėr tė ndigjue zėnin e Profesorit tonė tė dashtun. Dhe fati i Spanjės aso kohe u lidh ngusht me fatin e Profesorit tonė tė shtrenjtė. Na kėrkojshim me dijtė sa mė shumė pėr Spanjėn, por njėkohėsisht edhe pėr Profesorin tonė.”
(V.Llazari, Si e dėgjuam Skėnder Luarasin kur fliste nga Radio-Madridi. Letėr dėrguar Skėnder Luarasit, 19.1.1960), Gazeta Shqiptare, 11 Prill 2003,
Per te ardhur keq qe ky aktivitet madhor atdhetar e antifashist i Skėnder Luarasit nė luftėn e Spanjės nuk njihet si duhet, shpesh bminimizohet me tė dhėna e opinione te pasakta tė ndikuara nga mendėsia e shkuar.
U zgjatėm paksa, meqė veprimtaria shumedimensionale e S.Luarasit nė luftėn antifashiste tė Spanjės kalohet nė heshtje per rrethana politike konjukturale (nga padija, mospėrfillja, cmira apo dashakeqesia?! ) por ka ardhur koha qė e verteta te thuhet hapur.

Trajtimi nė historinė e Shqipėrisė dhe qėndrimi i shtetit ndaj luftės antifashiste tė Spanjės dhe vullnetarėve antifashistė shqiptarė deri nė ditėt e sotme ėshtė paradoksal ,nuk ka ende asnjė simbolikė nė nderimin kolektiv tė tyre. Bėj me dije se nė botėn demokratike u janė ngritur monumente, nė Spanjė, Angli, Gjermani, SHBA, Kanada , nė shtetet e Evropės Lindore po se po?!
Shpesh lufta antifashiste e Spanjės banalizohet si njė luftė midis “tė kuqve” dhe “tė zinjve” qė nuk kishte tė bėnte me aspiratat demokratike. Edhe nė kėtė kuadėr
nė periudhėn para dhe gjatė luftės botėrore ėshtė diskutuar gjerėsisht se cilėn platformė duhet tė pėrkrahnin shqiptarėt e kosovarėt : atė tė Frontit Antifashist pėr zgjidhjen e ēėshtjes nacionale nė njė sistem demokratik pas lufte, apo atė tė fashizmit qė propagandonte “Shqipėrinė e Madhe” nėn pushtimin italo-gjerman; pra veprimtari antifashiste, profashiste apo tek e fundit asnjanėse!
Zhvillimi i ngjarjeve provoi qė platforma e pėrkrahur nga Skėnder Luarasi me shokė qe e drejtė dhe kontribuoi pėr propagandimin dhe shtrimin pėr zgjidhje tė ēėshtjes nacionale ( pavarėsisht se pas luftės ajo u sabotua nga qarqe tė caktuara nė Shqipėri e Kosovė).
Ka qarqe qė propagandojnė kinse tė mirat qė pati Kosova dhe kombi shqiptar nėn pushtimin fashistonazist duke “harruar” se qe njė situatė e pėrkohėshme nėn pushtimin e huaj. Anashkalohen pasojat e ardhshme tė bashkėpunimit kolaboracionist qė po tė mos qe kontributi madhor i antifashistėve, Shqipėria do tė copėtohej nga fqinjėt fitimtarė anti fashiste. Nė sajė tė pjesėmarrjes sė shqiptarėve me shumicė nė koalicionin antifashist Shqipėria dhe elita politike kosovare u rradhit me fitimtarėt, u mundėsua diskutimi qoftė edhe formal i bashkimit tė Shqipėrisė me Kosovėn dhe u amortizua disi terrori antishqiptar serbomadh . Pra nuk mund tė mohoet dot pėrfitimi i shumė tė drejtave nga elita politike kosovare, flamuri, pėrdorimi i gjuhės shqipe kudo, televizioni e media nė shqip, tė drejtat qė avancuan me kohė, pavarėsisht qėndrimit ilacak tė shtetit shqiptar nėn udhėheqjen e Enver Hoxhės e klanit tė tij, qėndrim me tė vilin deshėn-s’deshėn u pajtuan edhe mjaft liderė politikė kosovarė “pėr ruajtjen e statukuosė”. Bashkimi i Kosovės me Shqipėrinė nė parim “iu la sė ardhmes” tė vendost , qe njė vullnet qė nuk u shuajt dhe me ndryshimin e konjukturave gjeti tashmė zbatim. Zbatimi i platformės sė bashkėpunėtorėve profashistė do ta kishte ēuar Shqipėrinė dhe ēėshtjen kombėtare nė greminė, rezultat qė kuptohet qartė nga tragjedia ēame dhe perspektiva e mjegulluar e saj.
Vullnetarėt antifashistė kosovarė e gjymtyrėve tė tjera tė kombit shqiptar u nisėn nė luftėn antifashiste tė Spanjės, jo vetėm pėr tė luftuar fashizmin, pėr tė mbrojtur lirinė e drejtėsinė e popullit spanjoll, por edhe me shpresė se pas fitores do tė zbatohej platforma e frontit popullor antifashist pėr vetvendosjen e kombeve tė skllavėruar. Kjo ėshtė shprehur qartė edhe nga Skėnder Luarasi qė theksonte se udha e re “antifashiste, antifeudale, antizogolliste: ėshtė demokratike nė bazė tė njė bashkimi dhe zhvillimi kombėtar...Ja pra ēasti historikisht i rėndėsishėm pėr tė gjithė patriotėt e mirė qė tė provojmė se nuk e kemi humbur as shpresėn, as vullnetin pėr tė rifituar ēdo gjė qė kemi humbur, qė na e kanė rrėmbyer.”
Ai theksonte unitetin kombėtar edhe kur pėrmendte heronjtė korēarin ēamin Thimio Gogozoto dhe kosovarin Asimi Vokshi si emra qė simbolikisht do tė bėjnė pėr shqiptarėt dy thirrje bashkimi . “Juga dhe Veriu i Shqipėrisė treten nė kujtimin e kėtyre dy dėshmorėve nė njė lutje, nė njė thirrje bashkimi kombėtar.”

(Skėnder Luarasi , Vullnetarėt shqiptarė nė Brigadat internacionale” Vullnetari i Lirisė, ose tek Skėnder Luarasi, Fjala Shqipe, 1961, f.168. )
Mbas fitores mbi fashizmin dhe shpalljen e republikės popullore nė Shqipėri, Skėnder Luarasi u zhgėnjye me qėndrimin qė mbajti udhėheqėsi shqiptar dhe elita politike kosovare ndaj platformės sė bashkimit kombėtar. Edhe nė ato situata tė rrezikshme ai u pėrpoq me sa mundi qė tė kontribuojė pėr Kosovėn dhe ēėshtjen kombėtare. Shumė intelektualė kosovarė kujtojnė Pėrgjimet dhe pengesat qė u bėheshin pėr tė mos takuar Skėnder Luarasin.
(Vijon)

petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-12, 22:55   #44
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi dhe Kosova

Shqipėria nėn diktatin e Enver Hoxhės.


Pas fitores mbi fashizmin nė Shqipėri u instalua diktatura e Enver Hoxhės, i cili pėr tė mbajtur pushtetin u tregua i gatshėm tė bėnte kompromise tė paprincipta, qė shkelnin edhe idealet kombėtare. Tashmė ėshtė provuar roli i tij vendimtar nė sabotimin e aspiratave pėr bashkim tė Shqipėrisė me Kosovėn dhe pėrndjekjen e ithtarėve tė saj. Si pasojė e terrorit shumė personalitete nė Shqipėri e Kosovė, dashur e padashur, pėr arėsye tė ndryshme, iu nėnshtrua vullnetit tė dy pushteteve. Tė pakėt qenė ata atdhetarė tė devotshėm tė cilėt i shpėtuan dėnimeve duke vazhduar tė mbronin dhe tė shpallnin me kurajo unitetin dhe bashkimin kombetar shqiptar.
Njė ndėr ata qe edhe personaliteti i shquar Skėnder Luarasi, qė e mbante tė gjallė kėtė ideal me forma nga mė tė ndryshmet: nė diskutime tė lira mes shokėsh, nė auditorė, nė shkrime publicistike, historike, monografi e dramaturgji, ku pėrmendte me mall Camėrinė e Kosovėn dhe amanetin e rindasve. Kėtė platformė tė mbrojtur edhe mė herėt nė diskutime, tema hartimesh, nė shkrimet publicistike dhe nė dramaturgji ( nė dramat “Agimi i Lirisė” dhe “Liria” tė shfaqura respektivisht me trupat e nxėnėsve tė tij nė Vlorė, Tiranė e Shkodėrne vitet 30-te) ai e vazhdoi deri nė fund tė jetės. Me dramėn “Stuhi nė Prill” (“7 prill” ) tė botuar me cungime tek revistat “Teatri e “Hosteni” dhe e shfaqur pėr tre ditė nė Korēė, pati peripecira dhe debate veēanėrisht tė mėdha edhe per pikepamjet e tij
Censura qe e ashpėr dhe me akuza politike tė rrezikshme.
Kur teatri “A.Z.Ēajupi” i Korēės e shfaqi dramėn mė 1972 (regjia ishte e Dhimitėr Orgockės, dekori i Niko Progrit, nė role kryesore: Pandi Raidhi, Dhimitėr Grabocka, Dhorkė Orgocka, Minella Borova, Jani Riza etj) Korēa ziente dhe lajmi pėr suksesin e madh tė shfaqjes u dha edhe nga Radio Tirana. Ditėn e tretė shfaqja u ndalua me urdhėr nga lart.U ndėshkuan “pėrgjegjėsit”. E pyetėn Skėnderin se ē“mendonte; pėrse e kishin ndaluar shfaqjen. Ai u pėrgjegj: “Dikush pa fytyrėn e tij nė pasqyrė dhe u tmerrua”. Studjuesit Mexhit Premēi e Naum Prifti, Niko Nikolla kanė dėshmuar nė kujtimet e tyre pėr presionet, censurėn qė ushtrohej ndaj S.Luarasit dhe vėrejtjet e dėnimin qė pėsuan vetė meqė ia kishin botuar pjesėrisht dramėn “Stuhi ne prill” tek revistat “Teatri “ e “Hosteni”.
Arėsyet e kėsaj pėrndjekje na e dėshmojnė edhe recensat mbi dramėn dhe kundėrshtimet e Skėnder Luarasit pėr njėanshmėrinė e subjektivitetin e tyre.
Njė nga metodat e stėrholluara tė persekutimit qė i bėheshin Skėnder Luarasit ishin edhe “recensat” me porosi pėr tė sajuar “kleēka” e akuza tė trilluara pėr mosbotimin e veprės.
Nė kėto rrethana ai protestonte nė tė gjitha instancat, u drejtohej edhe ish nxėnėsve tė tij si Mehmet Shehut, Manush Myftiut, etj. dhe indirekt kuptohej nga pėrgjigja e tyre se pengesat vinin nga klani i Enver Hoxhės.
Skėnder Luarasi nuk u kėrkonte atyre privilegje, por veē mbrojtjen e parimeve atdhetare pėr tė cilat u kishte folur nė auditor dhe i kishte mbrojtur me luftė e sakrifica tėrė jetėn-
Nė njė letėr dėrguar Manush Myftiut, mė 22 prill 1974, i shkruan se drama "Stuhi nė Prill"(“7 prill”) “ėshtė pjesa e parė e njė triologjie (e dyta Triumfi i Luftės Nac-Ēlirimtare, e treta Isa Boletini) E shkrova me qėllim qė tė ngjall neveri nė fytyrėn e pėshtirė tė atyre qė shitėn vendin e popullin tek tė huajt, por edhe me qėllim qė tė ngjall admirim pėr figurėn madhėshtore tė atyre qė shpėtuan vendin e popullin prej fashizmit. Duke iu referuar njėrit nga pretekstet e recensentit se pėrse i pengohej botimi citon : “ Njė tjetėr sofizėm bėn Dh. F. kur thotė:’’Nė dramė bėhen aludime teritoriale me Greqinė, sidomos pėr atė kohė kur ēėshtja nxitej nga vetė fashizmi pėr tė pregatitur luftėn italo-greke.’’ Luarasi i sqaron se nė dramė nuk bėhen aludime territoriale. Inspektori i Oborrit ( agjent i huaj) pyet drejtorin:’’ Po kėta dy studentė, a janė tė krishterė a muhamedanė?’’ Dhe drejtori i pėrgjigjet: ‘’Tė dy janė fshatarė dhe jetimė. Ky nga Kosova ai nga Ēamėria,-krahina qė I ka humbur Shqipėria’’ Ky ėshtė aludimi territorial? Ēdo fillorist e di se pėrpara 7 prillit, pretendime territoriale kishte Greqia pėr ‘’Vorio Epirin’’, dhe jo Shqipėria pėr Ēamėrinė...Ndė mendon Dh. F. se Shqipėria para okupacionit nuk duhej tė kishte pretendime edhe pėr Kosovėn, atėhere pse vajti atje pas okupacionit – apo pėr t’u mėsuar serbėve gjuhėn shqipe?!”
(Pėr herė tė parė publikohet dokumenti i panjohur i vitit 1965 ku profesor Skėnder Luarasi pėrjashtohet nga klubi i Lidhjes se mbojti "Gjeneralin" e Kadaresė [edhe "Letrat e panjohura" tė Luarasit pėr anėtarėt e Byrosė Politike] / Dashnor Kaloēi . - Nė: Shqip. Nr. 235, 4 nėntor, 2006, f. 18 - 19.)
Luarasit i kėrkohej tė ndryshonte edhe disa emra nxėnėsish tė tij, edhe kosovarė, tė shquar pėr idealet atdhetare dhe rolin e tyre progresist. Ndėr tė tjera i kėrkohej edhe: “Spostimi i ortodoksit Papaz nga agjent i Athinės nė agjent i Romės, me besim katolik. Edhe Protopapadhopullosi tė bėhej si agjent i Romės ndėrsa profesori me emėr Sokrat tė bėhet Xhentile” , kėrkesa tė cilat Luarasi , pėr vėrtetėsi historike nuk i pranoi . Drama “ Stuhi nė prill “ tashmė ėshtė publikuar e plotė nė internet dhe mund tė vlerėsohet nga kushdo.
Skėnder Luarasi nė vitin 1966 i dėrgon njė letėr edhe kryeministrit Mehmet Shehu duke e njoftuar qė nuk ia botojnė librin pėr Isa Boletinin. “Biografinė e Isa Boletinit qė mė 1961 e kam punuar pėr pesė vjet me zell ...ia shpura ndėrmarrjes "Naim Frashėri" pėr botim nja dy vjet mė parė. Biografinė e mbajta vetė nė dorė pėr njė kohė tė gjatė duke dashur tė konsultoja sa mė shumė burime dhe tė verifikoja ēdo hollėsi nga jeta dhe vepra e kėtij burri tė madh tė Shqipėrisė, po ma vonojnė sė botuari, kam frikė pėr ndonjė pakujdesi formale. Njė libėr si ky mendoj se do t‘u shėrbejė jo vetėm brezit tė ri tė Shqipėrisė, por dhe mė shumė atė tė brezit tė Shqipėrisė sė shkuar... ( Po aty. “Pėr herė tė parė publikohet dokumenti i panjohur i vitit 1965 ..."Letrat e panjohura" tė Luarasit pėr anėtarėt e Byrosė Politike] ,

D. Kaloēi . - Nė: Shqip. - Nr. 235, f. 18 - 19.)
U deshėn edhe pesė vjet, qė pas pėrpjekjesh e protestash tė vazhdueshme tė Skėnder Luarasit, tė botohej kjo monografi pėr Heroin e Kosovės, Isa Boletini. U pėlqen apo jo disave, pėr hir tė sė vėrtetės, qe burrėria e kryeministrit Mehmet Shehu i cili pėrkundėr qejfmbetjes sė Enver Hoxhės urdhėroi qė monografia e Isa Boletinit tė botohet nė vitin 1971. Menjėherė ajo u ribotua me pak ndryshime edhe nė Kosovė. Pėr rėndėsinė dhe bujėn qė bėri nė Kosovė e Shqipėri botimi i monografisė sė Skėnder Luarasit mbi Isa Boletinin nuk gjej fjalė ta pėrshkruaj.
Filluan tė shkruhen pėr Isa Boletinin me dhjetra artikuj, studime e libra, emisione radiofonike e filma dhe mbi tė gjitha u ēel njė dritare e re nė pasqyrimin e sė vėrtetės historike edhe pėr mjaft ngjarje e personazhe tė lėnė nė hije.
Pak njerėz e dinė dhe shumica nuk mund ti besojnė sot peripecitė dhe presionet qė ka kaluar Skėnder Luarasi pėr botimin e monografive tė dy prej personaliteteve mė tė shquara tė kombit shqiptar, Ismail Qemal-Vlorės dhe Isa Boletinit, tė cilėt Skėnder Lusarasi ia paraqiste shqiptareve si dy vigane nė altarin e kombit “Ēėshtė e vėrtetė pėr Ismail Qemalin mund tė thuhet edhe pėr shokun e tij tė armėve Isa Boletinin, i cili bėri pėr atdhenė nė fushėn e betejės, atė qė bėri Ismail Qemali nė fushėn e politikės dhe tė diplomacisė. Sot jam i lumtur qė me kėto biografi pėr ta tė paguaj kėtė tribut tė vogėl tė detyrės qė i kemi varrit tė dėshmorėve.” Jo pa qėllim ai bėnte njė paralelizėm tė tillė pėr lexuesit nė Shqipėri , Kosovė e kudo.
Duke shkruar biografinė e Ismail Qemalit dhe Isa Boletinit, kėtyre dy prijėsve tė njohur politike e luftarake, autori farkėtonte unitetin mbarėkombėtar. Jo pa qėllim autori jep njė pėrshkrim historik tė popullsisė sė Kosovės, qė u bėri ballė sulmeve tė huaja pėr tė mbrojtur truallin e tyre; si vazhdues tė dardanėve, tė parėve tė tyre ilirė.

Monografia “Ismail Qemali” (1962)
Tek monografia “Ismail Qemali.” Skėnder Luarasi vėrente qė nė diskutime, artikuj e botime historianėsh e politikanėsh, pėr arrėsye subjektive mbahej njė qėndrim jo i drejtė ndaj personalitetit dhe veprės sė Ismail Qemalit. Nga disa thuhej se kinse nuk njihej, nga tė tjerė se kishte bėrė gabime. Skėnder Luarasi theksonte se pėr veprėn e tij madhore, Ismail Qemali u bė njeriu mė i luftuar dhe mė i lėvduari nė historinė e Rilindjes shqiptare, ndaj tė cilit u sajuan shumė shpifje e intriga nga armiqtė e Shqipėrisė, por qė populli shqiptar duhet ti marrė si lėvdata pėr tė, e t’i jetė mirėnjohės pėr jetė. (S.Luarasi. Ismail Qemali, Tiranė, SHBLP,1972, f.10-11)
Ai shfrytėzoi rastin e kujtimit tė 50-vjetorit tė Pavarėsisė pėr tė kėmbėngulur qė tė botohej monografinė e flamurtarit tė saj. Pretekstet e recensentėve tė urdhėruar qenė tė shumta. Ndėr tė tjera ata theksonin “gabimet” dhe opinionet e kohės kundėr Ismail Qemalit. Skėnder Luarasi nė kėtė rast ka thėnė sentencėn e famshme:”Bota nga balta bėn heronj, ne heronjtė i bėjmė baltė” dhe shkroi: "Nė shtypin patriotik shqiptar janė bėrė kritika, nganjėherė tė ashpra jashtė masės, pėr veprime, ose qėndrime tė caktuara tė Ismail Qemalit. Mirėpo veprimtaria e Ismail Qemalit nuk duhet vlerėsuar nga pozitat e asaj kritike qė iu bė atėherė, por duhet vlerėsuar para sė gjithash nga rezultatet pėrfundimtare tė gjithė punės sė tij… Nė kėtė rrugė tė gjatė, tė vėshtirė e tė ndėrlikuar qė ndoqi Ismail Qemali, nuk do tė kishte pasur burrė qė t'u shpėtonte gabimeve. Ėshtė pėr tu ēuditur qė e mbylli jetėn me kaq pak gabime".
Botimi, edhe pse iu censurua me mbi 30 fletė, ngjalli entuziazėm nė Shqipėri dhe gėzim tė madh nė Shqipėri, Kosovė e diasporė.Libri fillonte me amanetin kuptimplotė tė Ismail Qemalit: "Djemtė e mi, nuk bėra pasuri t'ja lija trashėgim Shqipėrisė. Po ju lė njė atdhe - amanet. Lamtumirė!".
Nė Kosovė libri u botua menjėherė. U shkruajtėn mjaft komente mbi kėtė vepėr dhe autorin e saj.
”Nė monografitė pėr figura tė ndritura tė kombit si Ismail Qemali e Isa Boletini lexuesi ndodhet pėrpara njė njeriu me fuqira titanike, pėrpara njė pune tė madhe e tė parreshtur, pėrpara njė mjeshtri artist me zemėr tė madhe qė farkėtoi e qėmtoi fjalėn shqipe, qė skaliti gjer nė ēastin e fundit fjalėn dhe gjuhėn tonė tė lashtė e tė madhėrishme, me dashurinė pėr tė parėt tanė, pėr kombin e tė ardhmen e tij”.
(P. Jorgoni. Me forcė e guxim Prometeu, Drita, 16 janar 2000, f.6.)

Monografia “Isa Boletini” (1971)
Skėnder Luarasi e vlerėsonte shumė veprimtarinė atdhetare tė Isa Boletinit dhe sakrificat madhore tė familjes sė Boletinėve. Nė njė situatė tė pėrshtatshme, me rastin e 50-vjetorit tė pavarėsisė, kur ndaj Isait mbahej njė qėndrim mospėrfillės ai shkroi njė artikull pėr kryetrimin e betejės sė Cernalevės dhe i shkroi biografinė e cila iu botua pas njė dekade, nė vitin 1971. Nė vitin 1972 u botua edhe nė Kosovė . Skėnder Luarasi me biografinė e tij e pėrjetėsoi me vėrtetėsi kėtė personalitet me cilėsitė e njė strategu ushtarak nė lėvizjen tonė kombėtare. Ai e vlerėsoi Isa Boletinin edhe pėr personalitetin e shquar burrėror, qė qėndroi krahpėrkrah Ismail Qemalit nė shpalljen e pavarėsisė sonė kombėtare. Botimi paraqiste interes tė veēantė si burim studimi, edukimi atdhetar dhe sidomos si njė kushtrim nė pėrkrahje tė Kosovės nė situatat e vėshtira qė po kalonte . Libri u prit me njė entuziazėm nė diasporė. Organet e saj lajmėronin qė nė pragun e 60-vjetorit tė Indipendencės shqiptare doli libri mbi Isa Boletinin, me jetėn dhe veprat e tija tė shkėlqyera pėr Atdheun dhe popullin shqiptar.
“Autori i kėtij libri me rėndėsi ėshtė Profesor Skėnder P.N.Luarasi, i cili ka treguar njė kujdes tė posaēėm duke mbledhur nė libra dhe nėpėr broshura jetėn dhe veprat patriotike tė Nacionalistėve Shqiptarė qė lėftuan me pushkė dhe me penė pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga kthetrat e robėrisė sė huaj”
(Lajmėrim. Liria, Boston, Mass. 12.5.1972, f.2)
Autori kėtė biografi e nis me dedikimin “Nanės Kosovė qė e lindi , e rriti dhe e mban nė gji Birin e Saj Besnik, me zemėr qė rrahu gjer nė fund pėr Shqipėrinė” tė cilave mė pas u shtonte thėnien e Isa Boletinit si njė amanet pėr brezat e ardhshėm ''Tokėn tonė q'e thau Osmanllia /Lotėt tanė nuk mundėn me e njomė/ E tash na kena me e vaditė / me gjak tė Shqiptarit!” Pastaj shkruan si pėr tė nėnkuptuar censurimin e mjaft materialeve dhe publikimin etyre nė tė ardhmen :"Kjo biografi e shkurtėr, e thjeshtė, pėr kryetrimin e Kosovės, qoftė vetėm fillimi. Shpresoj se studiues qė e kanė jetėn pėrpara, do tė interesohen tė mbledhin materjalin e duhur brenda Shqipėrisė dhe jashtė saj dhe, me njė biografi tė denjė pėr luftėtarin e madh shqiptar, do t'i tregojnė rinisė, se sa fort e kanė dashur prindėrit tanė Shqipėrinė dhe ē'therori kanė qenė gati tė bėjnė pėr lirinė dhe pavarėsinė e saj".
(S.Luarasi. Isa Boletini: Jetėshkrim i shkurtėr, Tiranė, “Naim Frashėri”, 1971, f.5)
(Vijon)





Imazhet E Bashkangjitura
Tipi Dosjes: jpg DSC02610.JPG (94.4 KiloByte, 1 shikime)
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 18-03-12, 23:09   #45
petrol
 
Anėtarėsuar: 12-12-11
Postime: 74
petrol i dashurpetrol i dashurpetrol i dashur
Gabim Skėnder Luarasi dhe Kosova

(Vijon) Monografia “Isa Boletini” (1971)
(Nė libėr pėrfshihet edhe kėnga e famshme luftarake “coju Shqypni, mos u baj horre/Hajt n’Kosovė o me taborre si dhe njė foto historike e Isa Boletinit me njė nėnshkrim tė Kolonel Tomsonit i cili nė atė kohė konsiderohej “armik” si kundėrshtar i vrarė nga forcat “rebele”.
Me rastin e 95-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Angjelina Ceka-Luarasi pėrmbushi njė dėshirė tė hershme tė babait tė saj duke riboton nė njė pėrmbledhje tė vetme tė titulluar “Tri jetė” tre monografitė e Skėnder Luarasit: "Kolonel Tomson", "Ismail Qemali" dhe "Isa Boletini)
Skėnder Luarasi theksonte qė shqiptarėt duhet tė ishin krenarė me Isa Boletinin tė cilin studjues tė huaj e kishin krahasuar me Robin Hudin, apo Gec fon Berlihingenin: "Tė rinjtė shqiptarė ta njohin kryetrimin e Kosovės, qė brezat e ardhshėm tė thonė "Lum shekulli qė e njohur!”
Kritikė tė ndryshėm e vlerėsuan kėtė biografi pėr rigorozitetin shkencor nė ngjarjet e faktet historike, pėr gjuhėn e gjallė dhe rrjedhshmėrinė emocionale tė subjektit, ku janė pėrgjedhur me mjeshtėri ngjarjet mė tipike, mė tė rėndėsishme nė jetėn e heroit. Ndėrkohė qė klane dashakeqe e pengonin dhe tentonin ta shtrembėronin personalitetin e Isa Boletinit dhe veprimtarinė e tij. Me botimin e veprės ''Isa Boletini'' (1971) Skėnder Luarasi “theu tabunė e atyre fallsifikatorėve apo ''kambanat'' e vrasėsve tė popullit kosovar”.
(M.Islami. Lidhja shqiptare e Prizrenit)
Pėr tė dėftyer situatėn e atėhershme dhe metodat qė ndiqeshin pėr ta izoluar Skėnder Luarasin po japim disa fakte:
Studjuesi kosovar, Zekerie Cana na jep disa dėshmi interesante nė librin “Shpalime historike”. Ai kujton se dikur njė akademik zurri tė mburrej pėr nxjerrjen e Fjalorit Enciklopedik Shqiptar qė ai e vlerėsonte si vepėr kapitale- e denjė tė botohej edhe nė gjuhė tė huaj. Fillova tė qesh nga gazepi: nėse e keni ndarė mendjen tė do tė na turpėroni kulturėn dhe historinė tonė kombėtare. Atė e keni varfėruar dhe dhunuar. Pėrse nė kėtė botim nuk kanė zenė vend Selman Riza dhe Skėnder Luarasi?” (Zekerie Cana “Shpalime historike”, 473)
Zekerie Cana, kujton se njė herė me Skėnder Luarasin, biseduan edhe mbi temėn historike “Dezertori dhe dėshmori”, pėr tė cilėn profesor Luarasi theksoi se mund tė shtjellohet njė libėr i tėrė. “Fjalė pas fjale, dolėm te Isa Boletini. E pėrgėzova pėr librin qė kishte nxjerrė, qė shpalosej me pėrkushtimin ndaj Nanės Kosovė. Sakaq u mrrol: Si historian qė je, duhet ta dish se Isa u vra dy herė. Sė pari nga dora e malazezėve dhe sė dyti, nga dora e vetė shqiptarėve. Kjo e dyta, ėshtė njė “magna crimen”. E kishte fjalėn pėr shkurtimin, cungimin dhe censurimin e dorėshkrimit”.
Gjatė qėndrimit nė Tiranė me rastin e 100-vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit donte ti shkonte nė banesė edhe prof. Skėnder Luarasit qė nuk e kisha parė plot gjashtė vjet. “Formova numrin nė telefon dhe tek po dėgjoja zėrin e tij pak tė shtjerrur …pedagogu i Universitetit tė Tiranės N.J.… i cili ėshtė ngarkuar me detyrė tė mė ‘’shoqėronte’’ , nuk ngurroi tė afrohej dhe tė mbante vesh ē’bisedoja…Mu drejtua me tonin qortues: ‘’Lėre atė punė. Ē’tė duhet Skėnder Luarasi?’’. Mbeta i shtangur – si i vrarė prej sė gjalli… Profesorin e dashur Luarasi nuk e pashė kurrė mė, sikur qė edhe ai vdiq pa e parė Kosovėn e tij….’’
(Zekerie Cana, “Shpalime historike” Pjesa e dytė, f.473)
Ndėrsa studjuesi Shaqir Shaqiri kujton takimin e parė (dhe tė fundit) me z. Skėnder Luarasi nė dhjetor tė vitit 1979 kur rastėsisht e sheh tek shkallėt para hyrjes sė godinės sė Bibliotekės Kombėtare nė Tiranė. Kėrkonte ta takonte pėr ta pyetur mbi Zonjėn Edit Durham e dy letra tė saj qė thuhej se i kishte Skėnder Luarasi. Por shoqėruesit e pengonin. “E dija qė mė parė pėr embargon qė vuante z.Luarasi por nuk mė kishte shkuar mendja se nuk do tė mė mundėsohej qoftė edhe njė takim i shkurtėr nė praninė e shoqėruesve! M'i jepnin asokohe njėqind ''arėsye'' pse nuk mė mundėsohej takimi me tė. ''ėshtė shumė i sėmurė'', ''nuk takohet me njeri'', etj.Pas tre javėsh qėndrimi nė Tiranė, krejt rastėsisht, duke i pėrshėndetur ca miq qė qėndronin pėrpara hyrjes sė Bibliotekės Kombėtare, njėri nga shoqėruesit e mi (duke mos patur kah t'ia mbante tani) mė tha: ''ēfarė fati! Ja ku e ke shokun Skėnder…Mė prezantuan me tė dhe i treguan se isha nė Tiranė pėr tė tėbuar edhe ca materiale pėr doktoratėn time. Me tė kuptuar se ishte fjala pėr Zonjėn Durham, zotit Luarasi iu mbushėn sytė me lot dhe me zė tė butė, por plot pezm, iu drejtua tė pranishmėve me fjalėt qė edhe sot e kėsaj dite tingėllojnė nė veshėt e mi: -E shihni, pra? Kosovarit tė robėruar iu desh tė pagonte paksa nga borxhi i madh qė kemi ndaj kėsaj Zonjeje. E pastaj mė akuzoni pse gjithnjė kam ndėr mend Kosovėn! Ja pra! Kosovari paguan borxhin e mbarė kombit!...Biseduam disa minuta nė praninė e tė tjerėve, dhe kurrė mė s'e pashė. Pėrsėri ''ra nė shtrat, shumė i sėmurė''…Mė falni, por nuk mund tė pėrmbahem e tė mos them: ''Djalli i martė, e paēin faqen e zezė ata qė ndoqėn Skėnder Luarasin! Por, njė ''porosi'' e kėtij lloji do t'u drejtohet mė vonė edhe atyre qė sot kanė mundėsi e nuk i ngrejnė njė lapidar kėtij atdhetari e gjeniu tė kombit tonė.Ndjesė pastė shpirti i tij fisnik!”
(Shaqir Shaqiri, Djalli i marrtė ata qė ndoqėn Skėnder Luarasin. Intervistoi Albana Gurra, Republika, 14,9,1997 f.21)


E pėrfundoj kėtė shkrim modest nė vlerėsim tė kontributit tė personalitetit Skėnder Luarasi i cili tėrė jetėn iu pėrkushtua me mish e me shpirt ēėshtjes sė unitetit dhe bashkimit kombėtar shqiptar. Njėkohėsisht shpreh respektin mė tė thellė pėr tėrė breznitė atdhetare qė sakrifikuan e u therorizuan pėr kėtė ideal madhor . I pėrjetshėm qoftė kujtimi dhe nderimi i tyre!

Material i pergatitur nga Petro Luarasi


“Nanės Kosovė qė e lindi , e rriti dhe e mban nė gji Birin e Saj Besnik, me zemėr qė rrahu gjer nė fund pėr Shqipėrinė” Skėnder Luarasi “Isa Boletini” (1971)


Imazhet E Bashkangjitura
Tipi Dosjes: jpg Isa Boletini puth flamurin kombetar.jpg (10.3 KiloByte, 1 shikime)

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga petrol : 18-03-12 nė 23:10 Arsyeja: Gabim ne paragraf
petrol Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 22:47.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.