Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
Emri
Fjalėkalimi
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 04-10-12, 14:11   #16
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Vdes nė tė njėjtin avion, ku shpėtoi njė herė para shumė vitesh


Kambera, 04.10.2012

Ishte viti 1954, kur ai po fluturonte me njė avion, nė tė cilin gjetėn vdekjen babai dhe vėllai i tij, por ai vetė mundi tė mbijetonte.

Dhe tani, pas dekadash tė tėra, fati duket se i priu tė udhėtonte me tė njėjtin mjet fluturimi.

Por ky fat, nuk qe aspak i bardhė si herėn e parė, por i zi. Pasi herėn e dytė i solli vdekjen.

Ngjarja e pazakontė mėsohet se ka ndodhur nė Australi, dhe protagonist i saj ėshtė 58-vjeēari Des Porter.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 09-10-12, 09:39   #17
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Antonio, djaloshi qė sheh dhe flet me tė vdekurit


Njė djalosh i vogėl i cili ka aftėsinė tė flasė me tė vdekurit, komunikon me stėrgjyshėrit e tij tė cilėt nuk i ka njohur asnjėherė, dėshmon e ėma. Antonio, rreth 7 vjeē, mundohet tė gjejė paqe dhe njėkohėsisht tė bashkėjetojė me dhuntinė e tij, teksa shfaqet nė episodin e fundit tė njė reality-show tė quajtur TLC’s Long Island Medium.

Mamja e tij Sandy tha nė emision se djali i saj ka aftėsinė tė shohė shpirtra, ashtu si vetė ajo. “Ėshtė njė dhuratė nga Zoti. Por unė jam e shqetėsuar”.

Ajo shtoi mė pas: “Ai shikon mė tepėr gjyshėrit e mi, tė cilėt i sheh rreth e rrotull dhe flet me ta. Ai arrin tė pėrshkruajė cfarė ata po bėjnė, madje edhe personalitetet e tyre. Ėshtė njė mori ndjenjash tė pėrzjera sepse nga njėra anė nuk dua qė im bir tė vihet nė lojė nga shokėt e tij apo nga tė rriturit, sepse ata janė tepėr paragjykues me tė.”

Por Antonio nga ana e tij nuk duket shumė i shqetėsuar nga dhuntia e tij. “Unė dua tė bėhem njė futbollist profesionist ose lojtar bejzbolli”, tha fėmija.

Zonja Caputo, e ėma e djaloshit, e pėrshkruan veten e saj si njė mama tipike nga Long Island, e cila pretendon se edhe vetė merret me mediumet apo spiritualizmin dhe mund tė komunikojė me tė vdekurit. Episodi fokusohet me tė ėmėn e Antonios e cila drejton njė takim, privat dhe mė pas nė grup, spiritualizmi. Grupi ėshtė i pėrbėrė nga skeptikė tė procedurės por dhe besimtarė tė saj.

Burri i saj, Larry dhe dy fėmijėt, kanė mėsuar tė jetojnė me dhuntinė e saj, por kjo duket qė nuk ėshtė e lehtė, sidomos kur mesazhe nga tė vdekurit spontanisht ndėrpresin darkėn, vizitėn tek dentisti apo bėrjen e pazarit.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-10-12, 12:23   #18
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Vulat prehistorike tė indigjenėve Dogon dhe vizitorėt e para 5000 vjetėve tė Sirus!



Misticizmi dhe tradita e shenjtė e fisit Dogon nė Afrikėn Perėndimore, thotė se civilizimi tokėsor ėshtė rezultat i kontakteve tė popujve tė Tokės me banorėt e njė planti qė ndodhet brenda sistemit tė plejadės sė Sirius, 3.000 vjet para erės sė re!


Dogon-ėt, citon alb-observer.com flisnin pėr vizitorėt e planetit Nian. Ky planet ndodhet pranė yllit Emme Gia, nė plejadėn e Sirius, qė ka njė periudhė orbite rreth 50 vjeēare, ėshtė mė i madh se Sirius B (Po Tolo) dhe katėr herė mė i lehtė se ai. Ylli Emme Gia, u zbulua pak vite mė parė dhe u quajt zyrtarisht si Siruis C.

Tradita e shenjtė i fisit Dogon, ishte e skalitur nė vulat e stėrlashta tė tyre, tė cilat veē tė thėnave tė sipėrpėrmendura, tregojnė pozicion e saktė tė orbitės tė Sirius dhe sistemin tresh “Po Tolo, Emme Gia, Sigi Tolo” nė plejadėn e Mjellmės sė Madhe.
Planeti Sirius ndodhet larg Tokės, rreth 8.57 vite dritė larg. Deri nė dekadėn e 1990, astronomėt njihnin vetėm Siruis A dhe Sirius B, tė cilėt janė nano tė bardhė.
Ndėrsa nė vitin 1995 u zbulua dhe Sirius C.

Autoktonėt Dogon, citon alb-observer.com, veē Sirius ishin njohės tė shkėlqyer, kėtu e mijėra vjet dhe tė sistemit Diellor, si deh tė orbitės sė planetėve rreth diellit. Dinin gjithashtu se Saturni, dispononte unaza dhe se Jupiteri ka katėr Hėna. Madje, nė jetėn e tyre tė pėrditshme, ata udhėhiqen nga katėr kalendar, nga ai i Diellit, i Hėnės, i Sirius dhe i Afėrditės/Venusit.

Pra vetvetiu lind pyetja: Si ishte e mundur, qė njė fis primitiv afrikanė tė njohė me saktėsi tė plotė tė dhėna astronomike, tė cilat shumė vonė u zbuluan nga shkencėtarėt dhe teleskopėt e tyre modern?
Nga ku ata i morėn kėto tė dhėna dhe njohuri?

Vetė Dogon-ėt pretendojnė se kėto informacione dhe tė dhėna iu vijnė nga Ligjet (qenie tė ēuditshme amfibe tė ardhura nga Sirius). Prezenca e tyre nė Tokė, sipas Dogon-ve, kishte tė bėnte me shpėtimin e Botės, duke i prezantuar ata si shpėtimtarė dhe roje shpirtėrorė. Duke folur me hollėsira, ata pėrshkruajnė dhe mjetin transportues tė “ēuditshėm” qė i solli ata nė Nommos nė juglindje tė zonės sė tyre, tė cilėn e fshinin brenda njė liqeni aty pranė.
Fisi Dogon pėr mė shumė se 5000 vjet, jetonte i veēuar nga pjesa tjetėr e civilizimit modern. Dr. Marcel Gkriol,njė shkencėtar antropolog Francez, ishte i pari studiues qė i vizitoi ata nė vitin 1931. Nė vitin 1946 shkoi pėrsėri nė Mali, sė bashku me kolegen e tij antropologen franceze Ntiterlen Germain, tė cilėt studiuan dhe regjistruan hollėsira rreth traditave dhe mitologjisė sė indigjenėve. Raporti i tyre i 1951-it, ishte shumė befasues pasi tė gjithė mbeten me gojė hapur, kur mėsuan se Dogon-ėt njihnin rreth yjeve qė nuk shiheshin me sy hapur.

Gjatė dekadės sė 1970-ės, njė gjuhėtar amerikanė dhe studiues i Shoqėrisė Astronomike tė Mbretėrisė nė Londėr, Robert Temple, bėri “kurban” tetė vjet pėr tė shkruar tė librin e tij tė famshėm “Sirios i panjohur”, me pyeten qendrore nėse nė tė shkuarėn, Toka priti vizitor qenie mė inteligjente nga planeti Sirius.

Ndėrsa, Erich von Nteniken, nė veprėn e tij tė famshme “Fakte –Autopsi nė pesė kontinente”, pasi mbėshtet librin e Tebal, duke thėnė: “Ēfarė gjėje mbresėlėnėse ekziston nė mitet e Mogan. Ėndrra, paragjykime fetare, fantazmagori ose njohuri tė sakta, ēdo 50 vjet Dogon-ėt, festojnė feston e tyre tė “Sigkoui”. Ceremonia Sigkoui ka si tematikė dėshirėn pėr rinovimin e botės. Kohėn e festės e pėrcakton Po Tolo, pra ylli i Sigkoui”.

Njohuritė astronomike, mistike tė shenjta dhe tė lashta i paraardhėsve tė fisit Dogon, rezultojnė tė sakta dhe vėrtetohen dita ditės nga vetė shkenca dhe astronomėt modern, me njė pėrgjigje tė vetme ekzistencėn e planetit Nian (i quajtur sot Xylanthia)./alb-observer.com/
Me pak fjalė, mesazhet e shenjta, pėr vizitėn dhe ardhjen e jashtėtokėsorėve Nommos, janė tė vetmet qė presin konfirmimin zyrtarė.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 11-11-12, 10:29   #19
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Nėna kolumbiane: Djali im ėshtė Djalli!


Njė nėnė kolumbiane thotė se fėmija e saj ėshtė e pushtuar nga Djalli. Ana Feria Santos pretendon se foshnja 2-muajshe nxjerr flakė nga goja dhe zhduket nga djepi i tij, transmeton TCH.

Komuniteti i vogėl i Nueva Estrella nė vendin amerikano-latin beson ende tek shtrigat e shpirtrat e kėqinj dhe nėna e djalit ėshtė plotėsisht e bindur se vogėlushi ka diēka “djallėzore” brenda tij.

Ana tha pėr ‘The Sun’: “Nuk kam parė kurrė nė jetėn time diēka tė tillė. Zhduket nga djepi dhe shfaqet nė lavatriēe apo nė frigorifer. Ndonjėherė sytė i marrin njė ngjyrė tė frikshme”.

Nėna nuk i ka vėnė ende njė emėr djalit tė saj duke e quajtur thjesht “El nino”. Banorėt e zonės kėrkojnė qė Ana tė shkojė tek njė prift nė mėnyrė qė fėmijės t’i bėhet ekzorcizėm. Disa tė tjerė mendojnė se kjo histori ėshtė njė trillim i gruas dhe se ajo abuzon me fėmijėn.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-03-13, 20:12   #20
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Ringjallet fėmija!


14.03.2013

Djali, i quajtur Paul, duke luajtur buzė njė liqeni nė pronėsi tė gjyshit tė tij nė Brandenburg, nga pakujdesia u mbytė nė tė.

Gjyshi i Paul-it, e kishte gjetur trupin e tij nė ujė pak mė vonė dhe e transportoi atė me helikopter nė spitalin Helios.

Pėr rreth tre orė e 18 minuta, katėr mjekė u pėrpoqėn qė ta ringjallin dhe nė momentin kur u dorėzuan, zemra e tij papritur filloi tė rrah.

Besohet se uji i ftohtė nė liqen ka ulur temperaturėn e trupit Paul-it nė 28 gradė Celsius, nėntė gradė mė poshtė se normalja 37C, gjė e cila ka ngadalėsuar metabolizmin e tij dhe ka lejuar qė trupi i tij tė mbijetoi me pak oksigjen.

Kur Pauli u zgjua, ai u tha prindėrve tė tij se kishte qenė nė “qiell me gjyshen Emmi … Ajo mė tha qė tė zbres menjėherė.” Nuk dihet se kur gjyshja e fėmijės ka vdekur, apo nė qoftė se ata ishin takuar ndonjėherė.

Pėrveē kėsaj, Profesori Lothar Schweigerer nga spitali Helios tha se ai kurrė nuk kishte parė njė rast tė tillė gjatė 30 viteve si mjek. “Mjekėt e mi ishin shumė pranė pėr tė thėnė se “nuk mundemi mė ” pas dy orėsh presioni nė gjoks,” tha profesori Schweigerer nė Sky News.

“Ne menduam se djali kishte vdekur … kur papritmas zemra e tij filloi tė rrah pėrsėri … Kjo ishte njė mrekulli fantastike. Djali ėshtė i lumtur dhe i shėndetshėm..Kjo ishte njė gjė e mrekullueshme.”
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-03-13, 17:01   #21
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Udhėtimet e shpirtit tonė


Projeksioni Astral





Ēfarė ėshtė Projeksioni Astral?

Pavarėsisht se janė shkruar shumė gjėra mbi kėtė temė, akoma kjo ēėshtje ėshtė e panjohur mirė, dhe sidomos nė vėndin tonė. Projeksion Astral konsiderohet ēdo lloj eksperience jashtėtrupore qė kryhet me anė tė trupit astral, i cili ėshtė i aftė tė braktisė trupin fizik tė njeriut dhe tė udhėtojė jashtė tij nė botėn ose dimensionin astral.

Projeksioni astral pėrbėn njė nga mundėsitė e ekzistencės njerėzore. Dėshmitė e njerėzve qė kanė pasur njė projekson astral me ose pa dashje janė tė panumėrta, akoma edhe nė ditėt tona. Por pasi gjykimi racional i botės tonė mban fort frerėt e jetės tonė, dhe rrallė herė i japim tė panjohurės vėnd pėr tu shfaqur, tė paktė janė ata qė e dinė me tė vėrtet se ēfarė u ndodhi kur papritur braktisėn trupin e tyre dhe e panė veten duke bėrė njė udhėtim magjepsės astral. Por megjithatė… po ti hedhim njė sy traditave tė lashta do tė na zbulojnė, se ky udhėtim jo vetėm qė ėshtė i arritshėm, por dhe natyral pėr njeriun.

Trupi astral

Duke kėrkuar nė Traditat Esoterike tė gjithė qytetėrimeve shohim se njeriu pėrmban njė trup qė nė Tratidėn Perėndimore u quajt “astral”, i cili ėshtė mbartėsi i ndjenjave, pasioneve dhe emocioneve tė tij. Gjithashtu ky mbartės quhet “shėmbėlltyrė e dyfishtė”, pasi pėrbėn njė kopje ekzakte tė trupit tonė fizik, por me ndjesi mė tė holla. Falė kėtij trupi, ekzistojnė dhe shfaqen ndjenjat njerėzore, duke na lejuar njė jetė emocionuese, si dhe njė komunikim me botėn rrethuese nėpėrmjet ndjenjave qė pėrbejnė shtrirjen e kėsaj shėmbėlltyreje.

Duke bėrė njė udhėtim tė shkurtėr nė qytetėrimet e lashta vėrejmė se secili nga ata kishte njė emėr pėr trupin astral. Kėshtu, Egjiptianėt flisnin pėr Ka, Indianėt e quanin Liga Sarira, dhe hindutė e pėrmbanin nė Pranamajia Kosa. Budistėt flisnin pėr aftėsitė e Rupas, ashtu sikurse Kinezėt e quanin Thanghi. Nė vėndet skandinave pėrmėndej si Xhidel, ndėrsa keltėt e quanin Fets, Guaft ose Favi. Gjithashtu, nė Greqi ishte i njohur me emrin Idholo, “??????”, ose shėmbėlltyra, dhe nė Romė me emrin Larva.

Projeksioni astral

Pra njė nga aftėsitė e trupit astral ėshtė dhe aftėsia e projeksionit tė tij nė botėn astrale ose nė zona tė tjera tė kohės dhe vėndit. Ky fenomen quhet projeksion astral. Sipas studimeve qė janė bėrė, ekzistojnė katėr lloje tė projeksionit astral.

1. Projeksioni qė bėhet pa dashje dhe pa vetėdije, e cila pėrjetohet si njė ėndėrr intensive. Kur zgjohemi ndihemi shumė tė lodhur, dhe me ndjesinė se gjatė gjumit kemi qėnė intensivisht aktivė.

2. Projeksioni qė bėhet pa dashje dhe me vetėdije, gjatė sė cilit trupi ynė astral shtyhet jashtė si rezultat gjėndjeve dėshire tė madhe, tensioni, frike, ankthi ose dhimbjeje te fortė. Te ky tip renditen shembujt e njerėzve qė u ngritėn astrikisht mbi trupin e tyre fizik gjatė njė operacioni, ose qė u gjendėn afėr njerėzve tė tyre tė dashur.

3. Projeksion qė bėhet me dashje por pa vetėdije, e cili arrihet nėpėrmjet teknikės, por nuk e kemi vetėdijen e plotė tė kėtij udhėtimi. Megjithatė, mė vonė jemi nė gjėndje tė kujtojmė disa pjesė tė kėsaj experience.

4.Projeksion qė bėhet me dashje dhe vetėdije, gjatė sė cilės e pėrjetojmė daljen nga fillimi deri nė fund, dhe jemi nė gjėndje qė tė kthehemi mbrapa tek trupi ynė fizik me dėshirėn tonė. Tė njohura janė rastet e njerėzve qė udhėtojnė nėpėrmjet astralit me qėllim qė tė paralajmėrojnė njerėzit e tyre tė dashur mbi ngjarje tė rėndėsishme.

Nė kėtė pikė duhet tė theksojmė se, projeksioni astral qė bėhet me dėshirė ėshtė njė praktikė qė pėrmban shumė rreziqe. Rrezikshmėria qėndron te fakti qė personi qė ka bėrė kėtė projeksion mund tė mos jetė nė gjėndje qė ta kthejė trupin e tij astral nė trupin fizik, dhe nė kėtė rastė shkaktohet vdekja, ose ta lėrė trupin e tij fizik tė pambrojtur gjatė mungesės sė trupit astral, me rezultat qė trupi fizik tė jetė i hapur ndaj ndikimive tė jashtme.

Pėr kėtė arsye nevojitet njė pėrgatitje e mirė, tė stėrvitesh, por edhe kultivimi brendėsor i njeriut, nė mėnyrė qė tė jetė i mbrojtur ashtu siē duhet.

Gjate projeksionit astral, trupi astral qėndron i lidhur me trupin fizik nėpėrmjet nje fije gri ose tė argjendė, e cila lejon kthimin e trupit astral. Vetėm gjatė vdekjes kemi njė shkėputje tė plotė. Kjo fije lidhėse shpesh herė pėrmendet si litar ose fill. Nė disa fise tė Amerikės ngjasohet me gjarpėrin ose pemėn, Aziatikėt e shohin si shigjetė qiellore dhe aborigjenėt e Vorneut si shkalla.

Tek Bibla e takojmė me si “fija e argjendė”, por edhe si shkalla e Jakobit. Tė gjitha kėto shfaqje reflektojnė mitin e lashtė tė ngritjes tė njeriut drejt qiellit dhe Perėndive, siē shprehet nėpėrmjet traditave dhe ceremonive tė atyre popujve.

Njė fleshbek i shkurtėr historik dhe kulturor

Projeksioni ėshtė pjesė e traditave dhe initacioneve e tė gjitha shoqėrive tradicionale tė planetit tonė. Sipas studimeve antropologjike, shamanėt e ketyre shoqėrive realizonin udhėtime astrale me dėshirėn e tyre, pasi e kishin pėrgatitur trupin dhe shpirtin ashtu siē duhej.

Nė Siberinė Lindore pėrgatitja pėrfshinte njė periudhė qė mbahej kreshmė, purifikimi trupor, dhe meditimi. Nė vazhdim, mernin pjesė nė njė ceremoni te veēantė gjatė sė cilės i binin njė daulleje ritmikisht duke improvizuar psalme tė cilat ndihmonin nė shkėputjen e astralit nga trupi fizik.

Shamanėt e Amerikės Jugore pėrdornin gjithashtu njė pije haliēunogjene tė pėrgatitur nga bimė natyrale e cila e lejonte qė tė lartėsonte perceptimin e tij para se tė nisnin udhėtimin e tyre. Pije haliēunogjene pėrdornin dhe fiset e Perusė, ku grupe tė mėdhaja njerėzish udhėtonin sėbashku nė vėnde tė largėta.

Akoma ėshtė e njohur aftėsia e Afrikanėve, Indianėve Amerikanė dhe e Australianėve autoktonė qė quheshin shėrues – magjistarė, aftėsia qė tė bėjnė projeksion astral me qėllim qė tė shėrojnė pacientėt, por edhe qė tė marin informacione tė dobishme pėr mbrojtjen e fisit tė tyre nga pushtuesit. Duke vazhduar me botėn perėndimore gjejmė dėshmi tė kėsaj eksperience nė veprat e Herodotit, Platonit, Plutarkut, Pliniut dhe Suetoniut.

Kisha gjithashtu ka regjistruar eksperienca tė ngjashme jashtė trupore, ku Apostulli Pavlo i pėrshkruan dhe analizon nė Letrat e tij dhe Shėn Agustini vendos histori interesante nė veprat e tij. Tė njohura janė akoma pikėpamjet e idhujve tė shenjtorėve tė ndryshėm tė traditės sė krishterė, siē janė ato tė Antonios, tė Padovait dhe tė Alfonso Liguori. Njė tregues tjetėr ėshtė dhe vdekja e Napoleonit, i cili do qė tė udhėtojė para vdekjes sė tij nga Helena e Shenjtė nė Romė, qė ti thotė mamasė sė tij se ka vdekur.

Projeksioni astral dhe kėrkime

Kėrkimi shkencor i projeksionit astral filloi me themelimin e Kompanisė Britanike tė Kėrkimeve Psikike nė vitin 1882, kur kėrkues tė degėve tė ndryshme mblodhėn dėshmi nga njerėzit e tyre, i krahasuan midis tyre dhe pastaj arritėn ti vėzhgojnė nėpėrmjet intervaleve psikike tė kontrolluara. Mė pas vijuan eksperimente tė ngjashme nga kėrkues Francez dhe Amerikanė tė shekullit tė XX, tė cilėt regjistruan ndryshimin e valėve qė rrezaton truri gjatė eksperiencave jashtė trupore.

Sot nė botė, ekzistojnė institucione dhe organizata qė meren me studimin e fenomeneve parapsikologjike. Edhe pse dėshmitė e njerėzve qė kanė pasur njė eksperiencė jashtė trupore shtohen, “shkenca” moderne nuk e pranon kėtė fenomen. E njėjta gjė ndodh edhe me shkencėn e psikologjisė ku, sipas parimit frojdian, bota e ėndrrave konsiderohet si njė skenė fantastike tek e cila pėrplasen pasionet e atij qė ėndėrron me frenimet e atij qė ėshtė i vetėdijshėm. Njė pėrjashtim pėrbėn psikiatri i njohur Karl Gustav Jung, i cili jo vetėm e studjoi kėtė fenomen, por edhe ai vetė kishte eksperienca tė tilla astrale.

Shkenca konsideron si “reale” vetėm atė qė ėshtė e dukshme nė sytė e trupit tonė fizik dhe qė ėshtė e mundur tė vėrtetohet nė kushte tė rrepta laboratorike. Ndoshta janė ritmet e shpejtė tė jetės tonė, ndoshta tendencat tona mikroborgjeze, ndoshta disa shtysa tė kontrolluara, ndoshta akoma edhe disa frikėra tė brėndėshme, qė na kanė bėrė tė besojmė se njeriu ėshtė vetėm ajo qė duket dhe jo ajo qė ėshtė. Paraardhėsit tanė mė siguri qė do tė qeshnin me “eksperimentet” tona, sepse e dinin shumė mirė se nuk ekzistonte “specialist” qė tė mundė tė vinte kabėlla tek Shpirti, ose tė peshojė jetėn. Pikėrisht prandaj ishin nė gjėndje tė udhėtonin ashtu sikurse shumė pak njerėz modernė munden.

Sot shfaqet nė mėnyrė tė theksuar nevoja e kthimit tė njė konsiderate tėrėsore tė qėnies njerėzore. Kėshtjellat e shkencės konservtore avash-avash po ndalojnė sė qėni tė pamposhtura, pasi kėrkues tė rinj kėrkojnė tė vėrtetėn nė dijen e lashtė dhe guxojnė tė ecin mbi udhė tė harruara. Po fillojmė pėrsėri tė vetėdijėsohemi, se njeriu pėrbėn njė pjesė tė natyrės dhe ndjek ritmin e universit. Jeton nė tokė, por mund tė lartėsohet drejt qiejve qė tė marrė pjesė nė misterin e Shenjtė qė na rrethon. Pra le tė pėrpiqemi tė zbulojmė natyrėn tonė brendėsore, duke qėnė tė hapur nė udhėtimet e mrekullueshme tė Shpirtit tonė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-06-13, 17:20   #22
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Mistika

Absurdi dhe Vetėvrasja


Marrė nga Miti i Sizifit – Albert Camus



Ka vetėm njė problem filozofik me tė vėrtetė serioz: vetėvrasja. Tė tregosh nėse jeta ia vlen apo nuk ia vlen tė jetohet, do tė thotė ti pėrgjigjesh pyetjes themelore tė filozofisė. Tė tjerat, nėse bota ka tri pėrmasa, nėse shpirti ka nėntė apo dymbėdhjetė kategori, vijnė mė pas. Kėto janė lojėra; nė fillim duhet t’i pėrgjigjesh kėsaj pyetjeje. Dhe, po qe e vėrtetė ajo qė thoshte Niēja se njė filozof, pėr tė qenė i respektuar, duhet tė predikojė nėpėrmjet shembullit tė vet, kuptohet rėndėsia e kėsaj pėrgjigjeje, meqė ajo do t’i paraprijė veprimit pėrfundimtar. Kėto tė vėrteta janė tė kuptueshme pėr zemrėn, po duhet t’i thellosh pėr t’i bėrė tė qarta pėr arsyen. Nėse do tė kėrkoj tė dalloj njė problem tė ngutshėm nga njė tjetėr, duhet tė marr parasysh veprimet qė jam i detyruar tė kryej. Asnjėherė nuk kam parė njeri tė vdesė pėr hir tė argumenteve ontologjike. Galileu, i cili zotėronte njė tė vėrtetė shkencore tė rėndėsishme, e mohoi me shumė lehtėsi sapo iu vu jeta nė rrezik. Nė njėfarė kuptimi, ai bėri mirė. Nuk ia vlente tė humbje jetėn nė turrėn e druve pėr kėtė tė vėrtetė. Toka apo dielli rrotullohet rreth njėri-tjetrit, kjo gjė ėshtė pa interes. Me njė fjalė, ėshtė njė problem i kotė. Nga ana tjetėr, kam vėnė re se shumė njerėz i japin fund jetės, sepse mendojnė qė nuk ia vlen tė jetohet. Kam parė tė tjerė, qė paradoksalisht vriten pėr idetė ose iluzionet, tė cilat i japin kuptim jetės sė tyre (ajo gjė qė quhet arsye pėr tė jetuar ėshtė njėkohėsisht njė arsye e shkėlqyer edhe pėr tė vdekur). Pra jami mendimit se kuptimi i jetės ėshtė problemi mė i ngutshėm. Si ti pėrgjigjemi? Pėr tė gjitha problemet thelbėsore, kėtu unė pėrfshij tė gjitha ato qė tė bėjnė tė vdesėsh ose ato qė shumėfishojnė dashurinė pėr jetėn. ka me siguri dy metoda tė menduari, ajo e La Palisės dhe ajo e Don Kishotit. Vetėm ekuilibri midis tė vėrtetave dhe lirizmit mund tė na lejojė tė pėrftojmė njėkohėsisht emocion dhe qartėsi. Pra, para njė ēėshtjeje tė tillė, sa tė thjeshtė aq dhe tė ngarkuar me patetizėm, dialektika akademike dhe klasike duhet t’ia lėshojė vendin, merret me mend, njė mėnyrė tė menduari mė modeste qė mbėshtetet sa nė bon sens-in aq dhe nė qėndrimin dashamirės.

Vetėvrasja gjithmonė ėshtė trajtuar si njė dukuri shoqėrore. Kėtu, pėrkundrazi, ėshtė fjala, sa pėr fillim, pėr marrėdhėnien midis mendimit vetiak dhe vetėvrasjes. Njė veprim i tillė pėrgatitet nė heshtjen e shpirtit, ashtu si dhe veprat e mėdha. Vetė njeriu nuk e di kėtė. Njė mbrėmje, ai tėrheq kėmbėzėn ose hidhet nė ujė. Njė ditė, kur po mė tregonin pėr njė administrator banesash qė kishte vrarė veten, mė thonė se kishte ndryshuar shumė qė nga vdekja e vajzės sė tij para pesė vjetėsh dhe se kjo ngjarje e kishte “gėrryer nga brenda”. Nuk mund tė gjesh fjalė me tė pėrpiktė. Tė fillosh tė mendosh do tė thotė tė fillosh tė gėrryhesh, shoqėna nuk luan ndonjė farė roli nė fillim. Krimbi gjendet nė shpirtin e njeriut. Aty duhet ta kėrkosh. Kėtė lojė tė kobshme qė tė ēon nga qartėsia pėrballė ekzisteneės tek arratisja jashtė dritės, duhet ta gjurmosh dhe ta kuptosh.

Gjenden shumė shkaqe pėr njė vetėvrasje dhe, nė pėrgjithėsi, ato mė tė dukshmet nuk kanė qenė mė tė efektshmet. Njeriu rrallė e vret veten (ndonėse kjo hipotezė nuk pėrjashtohet) duke arsyetuar.
Kriza fillon me diēka qė ėshtė pothuajse gjithmonė e pakontrollueshme. Gazetat shpesh flasin pėr “brenga intime”, ose pėr “sėmundje tė pashėrueshme”. Kėto shpjegime janė tė vlefshme. Po mund tė ndodhė qė atė ditė njė mik i njeriut, tė dėshpėruar i ka folur ftohtė. Ky ėshtė fajtori, sepse vetėm kaq mund tė mjaftojė pėr tu dhėnė rrukullimėn gjithė pakėnaqėsive dhe gjithė mėrzitjeve qė qėndronin pezull (1)

Por, nėse ėshtė e vėshtirė tė gjendet ēasti i saktė, pėrēapja e stėrholluar ku arsyeja ka zgjedhur vdekjen, ėshtė mė e lehtė tė nxjerrėsh nga ky gjest rrjedhojat e tij. Tė vrasėsh veten, nė njė kuptim, si nė melodrama, do tė thotė tė rrėfehesh. Tė tregosh se ke mbetur prapa nga jeta ose qė nuk e kupton. Megjithatė, tė mos vazhdojmė me kėto analogji t’u kthehemi fjalėve tė zakonshme. Kjo do tė thotė se pranon qė jeta nuk ia vlen tė jetohet. Tė jetosh, natyrisht, nuk ėshtė kurrė e lehtė. Njerėzit vazhdojnė tė bėjnė veprime qė ua imponon ekzistenca pėr shumė arsye, nga tė cilat e para ėshtė zakoni. Tė vdesėsh me dashje parakupton qė e ke zbuluar qoftė edhe instinktivisht, karakterin qesharak tė kėtij zakoni, mungesėn e ēdo arsyeje tė thellė pėr tė jetuar, karakterin absurd tė veprimtarisė sė pėrditshme dhe kotėsinė e vuajtjes.

Cila ėshtė, pra, kjo ndjenjė e pallogaritshme, qė i largon shpirtit gjumin, aq tė nevojshėm pėr jetėn? Njė botė qė mund ta shpjegosh qoftė edhe me arsye tė gabuara ėshtė botė e afėrt. Po nė tė kundėrtėn nė njė gjithėsi pa iluzione dhe pa tė vėrteta, njeriu ndihet i huaj. Ky mėrgim ėshtė i pafund, meqė ka humbur kujtimet e atdheut tė pagjendshėm ose shpresėn e tokės sė premtuar. Kjo ndarje e njeriut nga jeta e tij, e aktorit nga dekori i tij pėrbėn ndjenjėn e absurditetit. Meqė tė gjithė njerėzit e shenjtė kanė menduar pėr vetėvrasjen e tyre, pa e zgjatur, kuptohet qė ka njė lidhje tė drejtpėrdrejtė midis kėsaj ndjenje dhe tundimit drejt hiēit.

Tema e kėsaj eseje ėshtė pikėrisht marrėdhėnia midis absurdit dhe vetėvrasjes, pėrcaktimi i saktė i masės qė vetėvrasja shėrben si zgjidhje pėr absurdin. Nė parim, mund tė thuhet se pėr njė njeri tė ndershėm, ato qė i beson si tė tė vėrteta duhet tė pėrligjin veprimet e tij. Pra, besimi nė absurditetin e ekzistencės duhet t’i prijė sjelljes sė tij. Do tė ishte njė kureshtje e pėrligjur tė dije qartė dhe pa lot tė rremė, nėse njė pėrfundim i tillė kėrkon qė tė braktiset sa mė shpejt njė gjendje e pakuptueshme. Vetėkuptohet, kėtu unė kam parasysh njerėz, qė janė tė prirur tė pajtohen me vetveten.

I shtruar qartė, ky problem mund tė duket njėherėsh i thjeshtė dhe i pazgjidhshėm. Por gabimisht supozohet qė pyetjet e thjeshta kėrkojnė pėrgjigje tė ngjashme dhe se fshati qė duket nuk ka nevojė pėr kallauz. Apriori, dhe duke pėrmbysur tė dhėnat e problemit, si nė rastin kur vret veten, ashtu edhe kur nuk e vret, duket se ekzistojnė vetėm dy lidhje filozofike, ajo qė thotė po dhe ajo qė thotė jo. Do tė ishte gjė shumė e bukur. Por duhet tė mos harrojmė ata, tė cilėt, pa arritur nė pėrfundime, pyesin gjithmonė. Tani po bėj fare pak ironi: ata janė shumica. Vėrej, gjithashtu, se ata qė pėrgjigjen “jo”, veprojnė sikur mendojnė tė kundėrtėn. Nė fakt, po tė pranoja kriterin niēean, ata mendojnė ”po”, nė njė mėnyrė ose tjetėr. Pėrkundrazi, ata qė vrasin veten, ndodh shpesh qė tė kenė rrokur kuptimin e jetės. Kėto kontradikta janė tė pėrhershme. Madje mund tė thuhet se asnjėherė nuk kanė qenė mė tė mprehta se nė ato raste ku logjika, pėrkundrazi, duket qesharake. Ėshtė gjė e njohur krahasimi i teorive filozofike dhe i sjelljeve tė atyre qė i predikojnė. Por duhet tė pranojrriė se miclis mendimtarėve qė nuk kanė pranuar se jeta ka kuptim, askush, pėrveē Kirilovit qė i pėrket letėrsisė, Peregrinosit qė lindi nga legjenda(2) dhe Zhyl Lekjesė, partizan i hipotezės, nuk shkoi deri atje sa tė mohonte kuptimin e jetės. Pėrmendet shpesh, pėr shaka, Shopenhaueri, i cili fliste pėr vetėvrasjen para njė tavoline tė mbushur plot. Kėtu nuk ka aspak vend pėr tu tallur. Kjo mėnyrė pėr tė mos e marrė seriozisht tragjiken nuk ėshtė aq e rėndė, por ajo, mė sė fundi, bėn portretin e njeriut qė e ka pėrqafuar.

Para kėtyre kontradiktave dhe paqartėsive, a duhet tė besojmė se nuk ka asnjė lidhje midis mendimit qė dikush ka pėr jetėn dhe veprimit tė tij pėr ta braktisur? Tė mos e teprojmė nė kėtė drejtim. Nė lidhjen e njeriut me jetėn gjendet diēka shumė mė e fortė se tė gjitha pakėnaqėsitė e botės. Gjykimi i trupit ėshtė i barazvlershėm me atė tė shpirtit dhe trupi sprapset para asgjėsimit. Ne e fitojmė zakonin e tė jetuarit para atij tė tė menduarit. Nė kėtė garė, qė na afron pėrditė nga pak drejt vdekjes, trupi ruan njė distancė tė pėrhershme. Sė fundi, thelbi i kėsaj kontradikte qėndron nė atė ēfarė do ta quaja shmangie, sepse ėshte njėherėsh edhe mė pak edhe mė shumė se harrimi i njeriut pas punėve tė pėrditshme, nė kuptimin paskalian tė fjalės. Shmangia vdekje prurėse qė pėrbėn temėn e tretė tė kėsaj eseje, ėshtė shpresa. Shpresa pėr njė jetė tjetėr qė duhet “merituar” ose mashtrimi i atyre qė e jetojnė jo pėr vete jetėn, po pėr ndonjė ide tė madhe qė ėshtė mė e rėndėsishme se jeta, qė e fisnikėron, i jep njė kuptim dhe i tradhton.
Gjithēka ndihmon nė shtimin e ngatėrresave. Jo mė kot deri tani ėshtė luajtur me fjalėt dhe ėshtė bėrė sikur besohet se mospranimi i idesė qė jeta ka njė kuptim tė ēon detyrimisht tė pohosh se ajo nuk ia vlen tė jetohet. Nė tė vėrtetė, nuk gjendet asnjė masė e detyrueshme midis kėtyre dy gjykimeve. Duhet vetėm tė mos lejosh tė mashtrohesh nga paqartėsitė, papajtueshmėritė dhe inkonsekuencat e pėrmendura deri tani. Duhet tė lemė gjithēka mėnjanė dhe tė merremi drejtpėrdrejtė me problemin e vėrtetė. Dikush vret veten sepse jeta nuk ia vlen tė jetohet, – kjo pa dyshim ėshtė njė e vėrtetė shterpė, sepse ėshtė gjė mjaft e njohur. Por ky poshtėrim i ekzistencės, ky pėrgėnjeshtrim ku e ngujojmė, mos vallė vjen ngaqė ajo nuk ka asnjė kuptim? Apo mos absurditeti kėrkon qė t’i shpėtojmė nėpėrmjet shpresės ose vetėvrasjes, ja se ēfarė, duhet tė tregojmė, tė studiojmė dhe tė ilustrojmė duke shmangur gjithēka tjetėr. A sjell absurdi me vete vdekjen, kėtij problemi duhet t’i jepet pėrparėsi ndaj tė tjerave, jashtė tė gjitha metodave tė tė menduarit dhe tė lojėrave tė fjalėve tė kota. Nuancat, kundėrritė, psikologjia qė njė mendje “objektive” di tė fusė nė tė gjitha problemet, nuk kanė vend nė kėtė analizė dhe nė kėtė pasion.

Duhet vetėm njė mendim i padrejtė, domethėnė logjik. Nuk ėshtė gjė e lehtė. Gjithmonė ėshtė e pėlqyeshme tė jesh logjik. Ėshtė pothuajse e pamundur tė jesh logjik deri nė fund. Njerėzit qė vetėvriten ndjekin deri nė fund rrjedhėn e ndjenjave tė tyre. Atėherė pėrsiatja pėr vetėvrasjen mė jep rastin tė shtroj tė vetmin problem qė mė intereson: a ka ndonjė logjikė deri nė vdekje? Kėtė mund ta mėsoj vetėm duke ndjekur pa pasione tė sėmura, vetėm nė dritėn e fakteve, arsyetimin, origjinėn e tė cilit po e tregoj kėtu. Kėtė unė e quaj njė arsyetim absurd. Shumė i kanė hyrė kėsaj rruge. Nuk e di nėse ia kanė dalė mbanė.

Kur Kari Jaspersi zbuloi pamundėsinė e unitetit tė botės, tha: “Ky kufizim mė kthen te vetvetja, atje ku nuk fshihem mė prapa njė pikėpamjeje objektive, tė cilėn vetėm e pėrfytyroj, atje ku as unė vetė, as ekzistenca e tė tjerėve nuk mund tė shndėrrohet nė objekt pėr mua”, ai pėrmend, pas shumė tė tjerėve, kėto vende tė shkreta dhe pa ujė, ku mendimi arrin nė kufijtė e tij tė skajshėm. Pas shumė tė tjerėve, pėr kėtė nuk ka dyshim, por sa shpejt qė u larguan! Nė kėtė zhvillim tė fundit ku arsyeja lėkundet, kanė arritur shumė njerėz dhe, midis tyre njerėz tė thjeshtė. Ata heqin dorė nga gjėja mė e shtrenjtė, nga jeta e tyre. Edhe tė tjerė, me tituj tė lartė fisnikėrie nė lėmin e arsyes, kanė hequr dorė, por ata kanė realizuar vetėvrasjen e mendimit tė tyre, nė njė revoltė tė pastėr. Pėrkundrazi, pėrpjekja e vėrtetė ėshtė tė ngulmosh, pėr aq sa ėshtė e mundur, dhe tė vėzhgosh nga afėr lulėzirnin barok tė kėtyre zonave tė largėta. Qėndrueshmėna dhe qartėsia janė spektatore tė privilegjuara tė kėsaj loje ēnjerėzore ku absurdi, shpresa dhe vdekja shkėmbejnė replika. Kjo vallė ėshtė njėherėsh e thjeshtė dhe e ndėrlikuar, pėr rrjedhojė, arsyeja mund tė analizojė figurat e saj para se t’i ilustrojė dhe ti pėrjetojė vetė.
__________
1) Pėrfitojmė nga rasti tė kujtojmė karakterin relativ tė kėsaj eseje. Vetėvrasja, nė fakt, mund tė lidhet me arsye shumė mė tė nderuara. Pėr shembull, vetėvrasjet politike tė quajtura tė protestės nė revolucionin kinez.
2) Kam dėgjuar tė flitet pėr njė nxėnės tė Peregrinosit, shkrimtar i pasluftės, i cili pasi shkroi librin e tij tė parė, vrau veten pėr tė tėrhequr vėmendjen mbi veprėn e tij. Nė fakt, vėmendja u tėrhoq, por libri u gjykua i dobėt.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-06-13, 17:10   #23
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mistika

Toeritė mbi tė vėrtetėn e fantazmave


Ka patur periudha ku secili prej nesh ka ndjerė brėnda vetvetes njė frikė. Njė frikė… qė vjen si pakuptuar nė njė moment qė ngelesh vetėm. Njė frikė… e cila mbulon mendjen dhe shpirtin. E gjitha kjo vjen na historitė e famshme tė fantazmave ose siē quhen ndryshe tė shpirtrave tė vdekur. Fantazmat bėjnė pjesė prej shekujsh nė realitetin tonė: misterioze, tė frikshme, ndėrhyrėse, ato gjenden kudo. Secila ka historinė e vet, dashuritė e veta, vuajtjet e veta. Por…ēfarė janė fantazmat? Nuk ėshtė e lehtė t’i jepet njė pėrgjigje kėsaj pyetjeje: Nuk ekziston ndonjė pėrkufizim shkencor dhe askush nuk ka mundur tė na ofrojė njė pėrkufizim bindės. Ekzistojnė shumė teori, ēka se asnjėra, e marrė nė veēanti, nuk ėshtė nė gjendje t’i shpjegojė tė gjitha fenomenet qė lidhen me botėn e fantazmave. Secila nga teoritė e propozuara nuk ka njė themel logjik tė vetin, por natyra e kėtyre pranive tėrheqėse dhe mbresėlėnėse ėshtė e destinuar tė mbetet pėr tė gjithė njė mister.

Fantazmat nuk ekzistojnė

Nė bazė tė kėsaj teorie tė parė, fenomeni i kėtyre shfaqjeve tė pazakonta do tė nxiste njė sėrė gėnjeshtrash, ose do tė ishte gjithnjė e pėrherė i shpjegueshėm nėpėrmjet ligjeve qė rregullojnė fizikėn dhe natyrėn: rėnkimi i kobshėm nė njė pyll tė shkretė mund tė krijohet nga era, qė, duke kaluar mes bisqeve e degėve tė pemėve prodhon fishkėllima veēanėrisht “fantazmore”.

Fantazmat janė vetėm legjenda

Ja qė nė kėtė rast Fantazmat do tė shumoheshin me lehtėsi tė madhe nga njėri vend nė tjetrin, nga njė cep nė cepin tjetėr tė Tokės, e secila prej tyre do tė ishte thjesht frutė i fantazisė popullore: thuhet se njėfarė Frank Smith ka pas provuar tė krijojė njė Fantazmė duke hapur fjalėn se, po tė shkoje nė molin e Tamizit mund tė takoje aty njė klerik tė vitit 1600. Rezultati? Disa nga personat qė ai pyeti nė ditėt e mėvonshme… u betuan se e kishin parė kėtė fantazmė tė tmerrshme!!!

Fantazmat janė haluēinacione

Ato ekzistojnė vetėm nė mendjen e atij qė ėshtė i pranishėm nė fenomenin e shfaqjes sė tyre. Kjo teori mund tė pėrshtatet nė mėnyrė tė vlefshme vetėm nė njė kazuistikė mjaft tė zvogėluar: si mund tė shpjegohet fakti se njė Fantazmė nuk i shfaqet mė shumė se njė personi?? Sigurisht, do thoni ju, ekzistojnė edhe tė ashtuquajturat “haluēinacione kolektive” (nė tė cilat ai “qė sheh” arrin qė nė mėnyrė telepatike t’ua pėrcjellė kėtė imazh edhe tė tjerėve)… por… hollėsitė e shfaqjes mund tė jenė krejtėsisht tė panjohshme qė tė mund tė rrėfehen mandej si tė vėrteta. Pėrshembull: kush sheh njė Fantazmė nuk ka si ta njohė gjithashtu edhe pamjen e tė vdekurit qė shekuj mė parė banonte nė atė kėshtjellė tė lashtė.

Fantazmat si prodhime telepatike

Fantazmat nuk janė shpirtra personash tashmė tė zhdukur, por njė manifestim individėsh qė janė gjallė ndėrkohė. Ata, (pėrmes njė “dyzimi” ndijimor tė personit tė tyre) nė ēaste rreziku dėrgojnė njė mesazh nė formė tipike telepatike. Sipas disa ekspertėve, shfaqjet e kėtij tipi pėrbėjnė numrin mė tė madh tė rasteve qė janė marrė nė shqyrtim.

Fantazmat si shpirtra personazhesh tė vdekur

Kjo ėshtė padyshim teoria mė romantike por… pėrse vallė njė i vdekur dėshiron tė dėfrehet duke trembur tė gjallėt e gjorė me shfaqjen e tij? Pėrse duhet tė rrijė mbi kėtė Tokė nė vend qė tė migrojė drejt njė jete tė re? Por kjo mund tė kundėrshtohet me: Fantazmat janė (sipas Hans Holzer) “Stay-behinds” (tė mbetur mbrapa) sepse kanė pėsuar vdekje tė dhunshme. Nėse do tė ishte kėshtu, ata do tė ishin ende tė paisur me inteligjencė. Pse atėherė nė shfaqjet e tyre, pjesa dėrrmuese e tyre kryen veprime mekanike dhe pėrsėritėse? Nėse me tė vėrtetė janė shpirtra, pėrse nuk shfaqen me pamje thjesht eterike, por shfaqen tė veshur me rrobat e kohės sė tyre tė dikurshme? Kjo teori ėshtė krijuar nga lėvizja “spiritiste” e nė shumė gjėra bie nė kundėrshtim me konceptet mė moderne tė parapsikologjisė.

Fantazmat si regjistrime psikike

Peter Underėood (njė nga mė tė famshmit Ghost Hunter tė botės) vėren se shpesh fantazmat pėrshkojnė porta dhe mure qė nuk ekzistojnė mė, por qė dikur ekzistonin. Ėshtė njėlloj si tė rishohėsh njė film qė ritransmetohet nė mėnyrė ciklike. Fantazmat atėherė do tė ishin “fotografi” tė mbetura nė celuloidin hapėsirė kohė. Kėto regjistrime do tė verifikoheshin vetėm nė vijim tė ngjarjeve veēanėrisht tė ndėrlikuara nga pikėpamja emocionale: ja sepse shumė fantazma riparaqesin nė shfaqjet e tyre gjėndje tė pėrcaktuara shpirtėrore (frikė, trishtim, ankth, dashuri, etj). Ndonėse ėshtė rishikuar dhe plotėsuar nė kohėt e fundit, kjo teori ėshtė nė bazė tė konceptimeve parapsikologjike qė lidhen me kėto shfaqje.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-11-13, 15:58   #24
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Mistika

Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme







Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme Shumica e shkencėtarėve do tė thonin se koncepti i njė jete tė pėrtejshme ose nuk ka sens ose ėshtė i paprovueshėm.

Megjithatė, njė ekspert pretendon se tashmė ka prova pėr tė konfirmuar kėtė ekzistencė tė pėrtej varrit, e lidhur me fizikėn kuantike.

Profesori Robert Lanza pretendon se teoria e biocentrizmit mėson se vdekja siē ne e njohim ėshtė njė iluzion i krijuar nga ndėrgjegjia jonė.

Sipas Lanzės, ndėrgjegjia jonė krijon njė univers dhe jo e kundėrta, ndaj ka ardhur koha qė tė pranojmė vdekjen si "pjellė tė trurit tonė".

Nė logjikėn e fizikantit, mosprovimi i jetės sė mėtejshme deri tani nuk tregon se ajo nuk ekziston, por tregon se thjesht teoritė tona pėr ta provuar atė janė tė gabuara.

"Ne mendojmė se jeta ėshtė vetėm aktiviteti i karbonit dhe i miksit tė molekulave. Jetojmė pėr pak kohė dhe mė pas vdesim, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė", argumentoi Lanza, pedagog i Universitetit Mjekėsor tė Karolinės sė Veriut, nė njė libėr tė botuar prej tij.

Nė njė shembull tė thjeshtė tė shpjegimit tė tij prej qindra faqesh, Lanza pėrmblodhi: "Ne shohim qiellin blu dhe themi se ėshtė i tillė pasi kėshtu na kanė mėsuar. Nėse do tė na thoshin qė ajo ėshtė ngjyra e kuqe, atėherė do tė mendonim se qielli ėshtė i kuq. Kėtė na mėson edhe fizika pėr vdekjen".
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-11-13, 00:32   #25
turisti
nė sokaqet misterioze....
 
Avatari i turisti
 
Anėtarėsuar: 25-07-04
Vendndodhja: Mahalla e azganave p/n
Postime: 47,343
turisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėmturisti i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Titulli: Mistika

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool Shiko postimin
Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme







Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme Shumica e shkencėtarėve do tė thonin se koncepti i njė jete tė pėrtejshme ose nuk ka sens ose ėshtė i paprovueshėm.

Megjithatė, njė ekspert pretendon se tashmė ka prova pėr tė konfirmuar kėtė ekzistencė tė pėrtej varrit, e lidhur me fizikėn kuantike.

Profesori Robert Lanza pretendon se teoria e biocentrizmit mėson se vdekja siē ne e njohim ėshtė njė iluzion i krijuar nga ndėrgjegjia jonė.

Sipas Lanzės, ndėrgjegjia jonė krijon njė univers dhe jo e kundėrta, ndaj ka ardhur koha qė tė pranojmė vdekjen si "pjellė tė trurit tonė".

Nė logjikėn e fizikantit, mosprovimi i jetės sė mėtejshme deri tani nuk tregon se ajo nuk ekziston, por tregon se thjesht teoritė tona pėr ta provuar atė janė tė gabuara.

"Ne mendojmė se jeta ėshtė vetėm aktiviteti i karbonit dhe i miksit tė molekulave. Jetojmė pėr pak kohė dhe mė pas vdesim, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė", argumentoi Lanza, pedagog i Universitetit Mjekėsor tė Karolinės sė Veriut, nė njė libėr tė botuar prej tij.

Nė njė shembull tė thjeshtė tė shpjegimit tė tij prej qindra faqesh, Lanza pėrmblodhi: "Ne shohim qiellin blu dhe themi se ėshtė i tillė pasi kėshtu na kanė mėsuar. Nėse do tė na thoshin qė ajo ėshtė ngjyra e kuqe, atėherė do tė mendonim se qielli ėshtė i kuq. Kėtė na mėson edhe fizika pėr vdekjen".
http://www.youtube.com/watch?v=DfPeprQ7oGc#t=154 ( ky video eshte i tekstit larteshenuar )

p.s.

Respekt per Dr.Lanzon,por,jeta eshte me shume e komplikuar se sa mendon shkenca.....


__________________
Ēdo gjė ėshtė e kalueshme,a mė i kalueshmi ėshtė njeri.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga turisti : 19-11-13 nė 00:36
turisti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 01:58.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2019, Jelsoft Enterprises Ltd.