Dardania.de

Dardania.de (https://www.dardania.de/vb/upload/index.php)
-   Letėrsia (https://www.dardania.de/vb/upload/forumdisplay.php?f=128)
-   -   Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik? (https://www.dardania.de/vb/upload/showthread.php?t=23935)

lirik 17-12-12 13:45

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
britma e nėnave siriane britma e nėnave boshnjake britma e nėnave shqiptare dhuna e llahtarshme kanibale u bė me plane patraprakisht ne te gjitha planet shum vjeqare ku gatuhen me kohė te gjitha spiunimet analizat ne qendrat dhe laboratoret e psikopatise vrasese ndaj njeriut -dhe poshtrimit -
masakres dhunes seksuale dhe dominimit -duke te lene te uritur te varfer lypsare dhe me ushkure neper kembe me shite prostitiuta -dhe me i per qdo dit mercenaret ne tv ne media ne gazeta dhe me heshte me mbylle gojne perndryshe te pret shpata -poshtrimi akuzat zhdukja vrasja pasojat

lirik 17-12-12 14:15

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Kur Jozef shtraaus erdhi ne shqiperi shqiptaret e etur per ta pa qofte edhe nje mize te huaj ishin kureshtarė se q ndryshime do te sillte ky njeri dhe potenciali i tij
-si mbret i asaj kohe ne boten e kapitalzmit ne europė-
qe shqiptarėt e izoluar pa mshirshem as qe ee dinin se q esht helokopteri as makina per veq kopratives dhe gomarve te kopratives e ndonje makine ndonjeher qe kishin pa te ndonje zyrtari-

Komunistet e varfer por te armatosur e priten mire strausin -
politikanin enjohur te bavarise

Normalisht shqiptart
e priten me traditen os eme mire te themi me naivitetin e llojit

me naivitetin e mentalitetit ballkanik-duke menduar s ee erdhi shpetimtari-



E priten me traditen me traditen ma te mundshme mikpritse qe europa po thuajse se njeh
hiq ket tradite-

dhe as nuk e vlerson sepse as q e i duhet per diqka -
as qe e i hyn ne pune diqka per ket vlere te shqiptarve
e kjo vlere e shqiptarve qe nga keto kombe konsiderohet siq diqka e pa civilizuar ndoshta ose naive - sepse vet nuk e kishte po thuajse ket far tradite europa ekishte synimin mbi zhvillimin teknologjik dhe rregullat e veta per ti precizuar dhe interesat e veta sipas kordinimeve qe kerkonin tektikat kohore dhe aleancat e interesit te perendimit e krishterimit -

Kjo tradite nuk ishte edhe aq intresante per europen ose e ka te zhdukur me kohe europa qe shum shekuj -

ose nuk dihet nese ndonjehe r e ka njohur --

Megjithat strausi po shkonte te hynte si nje kali i trojes duke u munduar me perpjekje per te rrezur sistemin komunist -..
pamvarsisht s e krahu komunist i shqiperise nuk paraqitte edhe aq shum rrezik sa paraqitte rrezik rusia -shtrausi e kerkonte ket shans per te hy per te thyer ket akull dhe per te lodruar pastaj lamen te tjeret siq e lodruan kush do qe kaloj her pas here andej pari kah lama shqiptare.
Shtrausi i bavarise i kyqur ne politike deri ne thellsi te mdha me ndikim te madh ne parlament -paraqitej si miki i shqiptarve dhe si investitorė madhorė i nji potenciali te jashtzakonshem ta merrte mendje se se shqiperia ishte pjes e e teritoriale e gjermanise gjermani dikund e shkeputur aq shum propagandohej miqsia ndjenja dhimbja dhe vajtimi i lyer me kozmetike te politikes per shqiperine si goja ka ngece ne zhvillim per shkak te sistemit komunist -

lirik 17-12-12 14:33

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
duke qene se ne kujtimet e jozef shtrausit e djalit te tij paraqitet si veshtirsi kontakti me te ngarkuarit me pune ne gjermani qe ishin perfaqsues te ambasadave zyrtare te shqiperise ne europe -strauset e paraqesin si nje histori idilike shkuarjen ne shqiperi dhe si te rastesishme -gje qe personalisht nuk e besoj -
Nuk Mund te jet kjo e rastit dhe rastesisht e kordinuar por mire e planifikuar nga qarqe shum me te mdha te perendimit dhe paktit nato ne drejtim te zones operative te interesit perendimoreė
por cili interes ishte ky -a ishte qellimi dhe interesi qe duket sot -
Vija gjeostrategjike dhe pervetsmi i shqiperise me plane afatgjata per ta grupuar shqiprine ne anen e perendimit per ta shkepute prej lindjes -ne fakt shqiperia ishte e shkeputur prej lindjes -
qysh me paktin e varshaves ne konfliktin me hrushovin kur shqiperia doli nga trajtati i varshaves -per shkak te mospajtimeve me partine komuniste ruse ku ferkimet ideoligjike dhe modelet e kundershtimeve gjoja kishin mospajtime por a ishte ky nji skenare qe parapregadiste gjėrat per ma vonė a ishte emundur qe shqiiperia me kaq lehtesi pa pasoja te dilte nga pakti i varshaves pa pasuar intervenimi rus -ose pa lasnji lloj te ndonje destabiliteti ose perpjekje ehst kjo per tu habitur.

lirik 17-12-12 14:35

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
sido qofte jozef straus kishte vendosur te shkonte me djallin e tij ne shqiperi -dhe sipas kujtimeve ket ndermjetsim e paska bere i ngarkuari me pune ne ambasaaden e vjenes -
perndryshe aska qene i veshtire udhtimi ne shqiperi -per shkak te mbylljes hermetike
ndaj te huajve qe kishte regjimi shqiptar komunist ne at kohe dhe megjithat per kunder te gjitha veshtirsive paskan arrite te hyjne ne shqiperi-
Dhe ja po ua paraqes disa kujtime te asaj kohe te strausve siq i pershkruajn ata

lirik 17-12-12 14:36

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Intervistoi: Blendi FEVZIU

Intervistė me Maks Shtraus, djali i Franc Jozef Shtraus, kryeministėr i Bavarisė, pėr vizitėn e tij nė Tiranė mė 1984 dhe 1986. Realizuar nė televizionin KLAN, emisioni "OPINION"

Z.Shtraus, mirė se erdhėt nė televizionin KLAN!
Faleminderit shumė! Jam i lumtur qė ndodhem kėtu.

Dua t'ju pyes se si ju shkoi udhėtimi?
Erdha nga Lubljana dhe ishte njė udhėtim i shkėlqyer. Zbrita nė aeroportin e Tiranės, i cili po pėrmirėsohet nga dita nė ditė. Mund tė shohim tashmė se shtesa e re e aeroportit do tė jetė mbaruar nė fund tė vitit dhe se ajo mund tė jetė njė portė e rėndėsishme hyrėse pėr nė Shqipėri.
Njė ndryshim i madh nė krahasim me vizitėn tuaj tė parė nė Shqipėri?

Eshtė paksa dramatik. Ka ndryshuar shumė. Vizita ime e parė ka qenė nė vitin 1984, kur ne erdhėm me 2 makina. 4 X 4 (me katėr rrota aktive), pėr tė udhėtuar nė tė gjithė vendin gjatė 4 ditėve. Gjithashtu, me babain kam ardhur njė herė me avion dhe jemi ulur nė aeroportin e vjetėr. Nga kjo pikėpamje, mund tė them se jam paksa dėshmitar i ndryshimeve dramatike, qė kanė ndodhur nė kėtė vend.

Absolutisht. Kėtė gjė e thashė qė nė fillim tė kėsaj interviste, por unė dua t'ju pyes pėr vizitėn tuaj tė parė nė vitin 1984. Pėrse zgjodhėt tė udhėtoni nė Shqipėri nė atė kohė? Cilat ishin rrethanat?

Arsyeja e vėrtetė ishte kjo. Im atė e kishte zakon tė shkonte me makinė nė shtėpinė tonė nė Francėn e Jugut. Meqė nėna ime vdiq nė qershor tė vitit 1984, ai vendosi tė mos shkonte nė Francėn e Jugut, por tė udhėtonim tė gjithė me ato 2 makina nė Jugosllavinė e asaj kohe. Nė fillim nė Austri, Itali, nė Jugosllavinė e asaj kohe nė kufi, nė Igumenicėn e Greqisė.

Gjatė planeve, Shqipėria ishte pjesė e kėtij udhėtimi...

Shqipėria ishte thjesht pjesė e kėtij udhėtimi. Akoma mė kujtohet kur ishim tė gjithė tė ulur nė zyrėn e tim eti bashkė me tė ngarkuarit e ADAC. Ky ėshtė Klubi Gjerman i Automobilave (German Automobile Association). Ata propozuan: ‑Jo. Kjo ėshtė Shqipėria. Nuk mund tė kalohet. Eshtė krejtėsisht e pamundur. Duhet tė shkojmė mė nė veri, nė liqenin e Ohrit.

Im atė tha "Jo". Ai i kėrkoi shefit tė tij tė kabinetit t'i telefononte ambasadorit tė Shqipėrisė, t'i kėrkonte njė leje tė kalonim pėrmes Shqipėrisė. Por nė atė kohė Shqipėria nuk kishte ambasador nė Gjermani, nuk kishte ambasadė. Na u desh rreth gjysmė ore tė merrnim informacion se ku ndodhej pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė Gjermani. Ishte veē njė i ngarkuar me punė nė Vjenė.

Nuk kishte lidhje diplomatike zyrtare, pra nuk kishte ambasador. Shefi i kabinetit tė tim eti, arriti t'i telefononte tė ngarkuarit me punė pėr Shqipėrinė, i cili na e bėri tė qartė se aplikimi ynė do tė kishte shumė pak mundėsi dhe ai normalisht u kthen pėrgjigje negative ēdo kėrkese tė tillė. Por shefi i kabinetit tė tim eti arriti t'ia mbushte mendjen qė kėtė kėrkesė i ngarkuari me punė t'ia paraqiste qeverisė komuniste shqiptare nė Tiranė.

A e njihte babain tuaj i ngarkuari me punė i Shqipėrisė nė Vjenė?

Po, ai e njohu atė menjėherė, sepse ishte njė telefonatė zyrtare dhe unė mendoj se nė Europėn Perėndimore tė gjithė e njihnin tim atė. Ai e njohu menjėherė atė.

Cila ishte pėrgjigjia pas kėsaj?

Kaloi fundjava dhe tė hėnėn nė mėngjes telefonata e parė ishte nga i ngarkuari me punė shqiptar nė Vjenė. Ai ndryshoi pothuajse 180 gradė. Nė fillim ishte arrogant, por mė vonė u tregua mė tepėr i bindur. Ai tha: "Po. Jeni tė mirėpritur! Ju lutem, ejani! Pėrse nuk qėndroni mė gjatė? Eshtė njė kėnaqėsi pėr ne tė vini nė Shqipėri". Atėherė u ra dakord qė ne do tė shkonim nė Shqipėri.

Mos ndodhi ndonjė keqkuptim mes jush? Ju po kėrkonit njė vizė turistike dhe ndoshta shqiptarėt menduan se ju po kėrkonit njė vizė zyrtare.

Pėr ne, ai ishte mė tepėr si njė udhėtim privat. Kėshtu, ne u nisėm me dy makina tė hapura. Mund ta imagjinoni se ē'pamje kishin marrė makinat, kur udhėton njė javė nė rrugė gjithė pluhur.

Sa vetė ishit ju?

Ishte im atė, im vėlla dhe unė, Kaldesh, qė nė atė kohė kishte pėrfaqėsinė e "Benz Mercedes" nė Munih dhe Anton Holmajer, vjehrri i motrės sime. Ky ishte i gjithė grupi. Ne mbėrritėm me ato makina tė hapura. Gjatė udhėtimeve tė tilla me tim atė mbanim pėrherė njė kostum me vete, sepse nuk i dihej asnjėherė.

Mund tė ndodhte qė pėrfaqėsues tė ndryshėm zyrtarė si kryebashkiaku apo kryeministri tė organizonin pritje zyrtare. Kėshtu qė do tė ishte mirė qė pėrherė tė mbanim me vete njė veshje zyrtare. Ne mbėrritėm me njė veshje tė pėrditshme dhe pėrpara nesh nė kufi mė duket se na priti zėvendėsministri i jashtėm i Shqipėrisė me njė kostum me vija. Ne ishim me pantallona tė shkurtra. Mė pas, ne shkuam nė shtėpinė e ftohtė tė pritjes tė ndryshonim rrobat, qė tė kishim njė status mė zyrtar nė lidhje me veshjet.

Cila ishte pėrshtypja juaj e parė kur hytė nė Shqipėri, duke u nisur nga kufiri i saj?

Pėr ne Shqipėria ishte, le tė themi, njė Perandori e Errėsirės. E dinim se nė kėtė vend komunizmi ishte mė i egėr se nė ēdo shtet tjetėr komunist nė Bllok, i cili pothuajse nuk kishte asnjė lidhje me botėn e jashtme. E pamė se kjo gjė dukej shumė qartė. Nė vijėn kufitare (kloni) ne pamė njerėz tė punonin nė hekurudhė.

Ata punonin veē me duar, pa asnjė lloj makinerie. Mund tė shihnim gjithashtu tek lėkundeshin vagonėt pėr shkak tė kushteve tė kėqija tė traseve. Por duhet ta them hapur se delegacioni shqiptar na priti me shumė pėrzemėrsi.

Nė njėfarė mėnyre, u ndjemė si nė vendin tonė, por gjithashtu kuptuam se midis vendeve tona kishte ndryshime tė mėdha politike. Ishte e qartė. Ne s'mund tė bėheshim komunistė dhe ata s'mund tė bėheshin kapitalistė gjatė asaj vizite. Por ishte e qartė se ata ishin kujdesur vėrtet pėr tė plotėsuar dėshirat e tim eti. Profesor Aleks Buda ishte shoqėruesi ynė. Ai ishte kryetari i Akademisė sė Shkencave. Ai e dinte se im atė ishte intelektual dhe do tė donte tė takonte njė intelektual nga pala tjetėr.

A e keni vėnė re ndryshimin mes realitetit nė Shqipėri dhe shqiptarėve, banorėve tė saj?

Ishte e qartė se gjatė asaj vizite shėrbimi sekret nuk na mbronte ne nga kriminelė shqiptarė, le tė themi, por popullin shqiptar prej nesh. Kjo ishte e qartė. Ishte procedura standarde nė tė gjithė vendet komuniste. Kėshtu ne s'mund tė kishim kontakt me asnjė person (tė zakonshėm), le tė themi, dikė qė mund ta takonim nė rrugė.

A kishit pranė punonjės tė shėrbimit sekret rrotull?

Nė kėtė pikėpamje ēdo gjė ishte e organizuar me pėrpikėri, siē bėhej gjithmonė. Ata qėndronin brenda rrethimit. Pėrherė nė vendet komuniste ishte njė skenar i caktuar. Sapo ne tė vinim, ata do tė gjendeshin aty. Nė shikim tė parė ēdo gjė dukej normale, por sapo gjėrat shiheshin mė nga afėr, ēdo gjė fillonte tė dukej krejt anormale (e pazakontė). Mė kujtohet qė kemi shėtitur pak nė Sarandė, nė hotelin ku qėndruam. Atje takuam njerėz tė zakonshėm, por u duk tepėr qartė se atmosfera nuk ishte aspak e natyrshme.

Pėrse?
Po, sepse njerėzve nuk u lejohej tė na afroheshin. Njė shqiptar i zakonshėm nė atė kohė, sipas planeve tė shėrbimit sekret, nuk kishte asnjė mundėsi tė na afrohej. Sepse gjithmonė gjėrat do tė pėrfundonin njėlloj. Ata do t'i kėrkonin ndihmė tim eti, do t'i flisnin pėr tė drejtat e njeriut e kėshtu me radhė. Shėrbimi sekret ishte kundėr kėtyre kėrkesave.

A patėt mundėsinė tė takoheshit me njerėz tė zakonshėm nė rrugė?

Jo.

Ishte e pamundur? A ia kėrkuat kėtė gjė autoriteve?

Jo, nuk ia kėrkuam, sepse ne e dinim qė kjo gjė nė shtetet komuniste ishte njė shkelje e hapur. Gjėja mė e rėndėsishme pėr mua dhe pėr tim atė ishte ta mbanim derėn e hapur, qė ne tė mund tė krijonim njė linjė komunikimi. Ai tė mos e mbyllte derėn. Madje edhe me regjimin e asaj kohe.

Nė atė periudhė ju keni qenė i ri. Si e shihnit brezin e ri shqiptar nė atė kohė? Ē'pėrshtypje krijuat ju nė distancė?

Ne pothuajse nuk arritėm tė krijonim njė pėrshtypje pėr atė brez, sepse nuk mund tė shkonim nė shkolla apo universitete. Por edhe nėse do tė kishim shkuar, gjithēka do tė kishte qenė njė shfaqje e pėrgatitur, siē ndodhi nė ēdo situatė tjetėr. Ata do t'i kishin urdhėruar tė ngriheshin e t'i thurnin lavde socializmit. Njerėzit ishin tė detyruar ta bėnin njė gjė tė tillė. Kėshtu, pėrshtypja qė krijuam linte shumė pėr tė dėshiruar. Gjithsesi, edhe kur ndodhesh nė njė vend krijon njėfarė ndjesie pėr tė.

Ē'lloj ndjesie?

Eshtė njėlloj si tė shohėsh njė dokumentar nė televizion. Eshtė ndryshe ta shohėsh Shqipėrinė me sytė e tu dhe tė shohėsh njė dokumentar apo kronikė mbi kėtė vend. Ne pamė qė ky popull ishte shumė i gjallė (aktiv), tepėr krenar, njerėz tė ndėrgjegjshėm se kush ishin.

Ē'mbani mend nga Tirana, kryeqyteti?

Nė Tiranė, erdhėm nė ditėn e tretė. Mbaj mend qė pasi vizituam monumentin e Skėnderbeut u vendosėm nė hotel. Qė nė fillim na bėri pėrshtypje diēka tepėr dramatike. Natėn ky ishte qyteti i errėsirės.

Rrugėt dhe makinat?

Ē'makina nė rrugė?! Nuk kishte. Ne pothuajse ishim tė vetmit qė pamė disa kamionė dhe shumica e tyre ishin tė prishur. Disa njerėz qė pėrpiqeshin t'i riparonin. Ishin kamionė nga Gjermania Lindore. Nuk kishte asnjė kamion tė marrė nga perėndimi. Rrugėt ishin nė njė gjendje tė mjerueshme. Pashė pjesėn klasike tė Shqipėrisė, po ashtu edhe statujat e qytetit, statujėn e Stalinit dhe atė tė Leninit. Shkuam nė Muzeun Kombėtar tė Arteve. Dhe nė njė vend tjetėr ku ekspozohej e gjithė teknologjia shqiptare.

lirik 17-12-12 14:37

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Po, me emrin "Shqipėria Sot".

Nuk e dija kėtė. Faleminderit shumė!

Ē'nivel kishte teknologjia nė atė kohė?

Po, sot kėtė gjė mund t'ia them kujtdo dhe kjo nuk tregon asnjė pėrbuzje ndaj Shqipėrisė apo popullit shqiptar. Kur hymė brenda ne pamė traktorin "Enver Hoxha". Miku ynė i Benzit Mercedes i hodhi njė sy dhe tha "Po, po. Kėtė gjė kemi bėrė edhe ne dikur nė 1920".

Im atė iu kthye menjėherė. Donim tė shmangnim ēdo lloj situate, qė mund tė merrej si fyerje. Sepse vėrtet edhe anėtarėt e qeverisė na pritėn me njė pėrzemėrsi tė madhe dhe donim t'i paraprinim ēfarwdolloj fyerjeje, ēfarwdolloj incidenti. Por vėrtet, teknologjia e paraqitur atje i pėrkiste viteve '20. Centralet telefonike ndėrroheshin me dorė e tė tilla gjėra.

Z. Shtraus, nuk e di nėse ju kujtohet, por kėrkoj tė di se ē'ju ka bėrė mė tepėr pėrshtypje gjatė vizitės suaj tė parė nė Shqipėri?

Ajo qė na bėri mė tepėr pėrshtypje ėshtė se nė atė gjendje qė ndodheshin shqiptarėt, tė gjithė ata qė shihnim nė rrugė pėrpiqeshin tė ruanin dinjitetin e tyre. Kjo na bėri vėrtet pėrshtypje dhe kuptuam qartė se ky vend dinte gjithmonė t'i jepte kurajo vetes nė ēdo lloj diktature qė jetonte, qoftė ajo turke apo e kujto tjetėr. Tė gjithė ruanin dinjitetin.

Z.Shtraus, dua t'ju pyes se cila ka qenė tema e bisedės sė zhvilluar mes babait tuaj dhe zyrtarėve komunistė shqiptarė?

Sė pari, meqė ne zhvilluam gjerė e gjatė biseda dhe takime me delegacione dhe zyrtarė shqiptarė, tema e tyre varionte. Sė pari, u bazuam nė gjėra praktike, mė vonė kaluam nė probleme historike, roli i Stalinit, i cili mbrohej me zjarr nga pala shqiptare. Pėrsa i pėrket anės praktike, Shqipėria kėrkoi dėmshpėrblime zyrtare nė dimensione gjigante, pėr tė cilat im atė ua bėri tepėr tė qartė se njė gjė e tillė nuk do tė ishte e mundur. Gjithsesi, babai tha se do tė ishte e mundur qė Gjermania t'i paguante Shqipėrisė njė sasi tė caktuar parash pėr tė subvencionuar infrastrukturėn shqiptare dhe projektet e saj kyēe.

Sa ishte sasia e parave qė pretendonin zyrtarėt shqiptarė, si dėmshpėrblime tė luftės?

Ata kėrkonim minimumi 200 miliard deutch marka. Aty dukej tepėr qartė qė ata nuk e kuptonin ē'vlerė kishte njė miliard. Pėr ata ishte njė shifėr e ēfarėdoshme. Mund tė kishte qenė trilion apo ndonjė shifėr tjetėr ēfarėdo. Pra, ishte njė sasi tepėr e madhe. Ishte e paimagjinueshme.



Cili ishte reagimi i babait tuaj?

"Eshtė thjesht e pamundur". Nėse Gjermania niste ta bėnte njė gjė tė tillė me Shqipėrinė, do t'i duhej ta bėnte kėtė gjė me ēdo vend. Kėshtu, Gjermania do tė falimentonte dhe do tė pasurohej Shqipėria. Kjo gjė nuk mund tė bėhej. Megjithatė, u bė e qartė se Gjermania i ofroi Shqipėrisė njė sasi vjetore 100 milion deutch marka pėr zhvillimin e saj, pėr investimin nė rrugė, pėr energjinė, infrastrukturėn, shkollat.

Si e pritėn zyrtarėt shqiptarė kėtė propozim?

Kjo ndodhi nė 70‑vjetorin e tim eti, jo nė vizitėn e parė. Vizita e parė ishte njė vizitė njohjeje mes vendeve.

Biseda u bė konkrete?

Biseda u bė konkrete gjatė 70‑vjetorit tė tim eti, ku u organizua njė festival i madh pėr nder tė tij, i orkestruar nga 5 mijė muzikantė. Nė Mynih, nė "Odeon Platz" u organizua njė koncert i madh pėr nder tė tim eti. Pas kėsaj Kaldesh i Benzit Mercedes nė Mynih i tha tim eti se kishin ardhur shqiptarėt. Nė fillim im atė nuk donte ta takonte delegacionin. Ishte 70‑vjetori i tij. Gjithsesi, ai shkoi e takoi delegacionin shqiptar.

U tha se me shumė kėnaqėsi do t'u ofronte shqiptarėve njė sasi prej 100 milion marka. Nė vitin e parė do tė ishin 80 e mė pas 100 e mė pas 120 milion. Ky buxhet do tė ishte gati pėr tė mbėshtetur infrastrukturėn, rrugėt, arsimin, energjinė nė Shqipėri. Delegacioni shqiptar tha thjesht "Jo!".

A jeni i sigurt qė ata thanė "Jo"?

Shprehimisht ata thanė: "Jo. Ne jemi njė vend i zhvilluar. Jo si ndonjė ish-koloni nė Afrikė. Ne jemi nė Europė dhe jemi njė vend i zhvilluar. Nuk kemi nevojė pėr ndihmė ekonomike". Kjo ishte pėrgjigjja e tyre.

Pra, u afrua njw shumw prej 100 milion deutch marka. Gjithsej?

100 milion deutch marka qė sot mund tė krahasohen me 100 milion euro nė vit.

Nė vit? Ishte njė shumė tepėr e madhe pėr Shqipėrinė.

Mendoni sikur njė shumė e tillė tė pėrdorej pėr rrogat e punėtorėve nė Shqipėri. Kjo ėshtė njė shumė tepėr e madhe. Njė ndėrtues nė Gjermani fiton shumė mė tepėr para se njė ndėrtues nė Shqipėri. Me 100 milion nė vit mund tė kishit bėrė shumė nė kėtė vend, sidomos pėr rrugėt.

Kjo ndihmė supozohej tė pėrdorej pėr rrugėt, teknologjinė, energji. Mė kujtohet qė isha nė Gjirokastėr bashkė me profesor Budėn. Pashė jashtė dhe Gjirokastra m'u duk njė vend i bukur. Pas dy a tri orėve mė vonė nuk shihje mė asnjė rreze drite. Ishte errėsirė e plotė. Akoma mė kujtohet, sepse i kam thėnė Aleks Budės: "Me gjithė respektin qė kam pėr ju, profesor Buda, a mos ka ndonjė problem nė kėtė vend, sepse nuk shoh njė rreze drite".

Ēfarė ju tha ai?

Mė duket se ai ėshtė ndjerė paksa i ofenduar, sepse mė ėshtė pėrgjigjur: "Ēfarė pėlqeni tė shihni ju, reklama tė Coca-Colės ngado?" Unė i thashė: "Me gjithė respektin qė kam pėr ju, profesor Buda, po". E lamė me aq atė debat.

Nė atė kohė Coca-Cola ishte simboli i kapitalizmit.

Po. Mė pas ai debat u ndėrpre, nuk u vazhdua mė nga asnjė prej nesh, sepse nuk donim nė asnjė mėnyrė tė fyenim palėn shqiptare, qė na kishte pritur vėrtet me shumė pėrzemėrsi.



Por z. Shtraus, a jeni i sigurt se Gjermania nė atė kohė i ofroi Shqipėrisė 100 milion deutch marka nė vit dhe shqiptarėt refuzuan?

Absolutisht!

lirik 17-12-12 14:37

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Po pėrse, ē'argument nxorėn ata?

"Ne jemi njė vend i zhvilluar. Ne nuk kemi nevojė pėr ndihmė nė zhvillim".



Mos kjo ndihmė ishte e kushtėzuar me hapjen e Shqipėrisė apo ishte thjesht ndihmė?

Ishte e qartė se do tė hapeshin lidhjet diplomatike, por nuk kishte asnjė kusht. Ishte thjesht njė ndihmė pėr zhvillim, siē po e bėjmė sot pėr shumė vende. Ata thanė: "Ne nuk duam ndihmė pėr zhvillim".



Z.Shtraus, a ka biseduar babai juaj nė atė kohė me palėn shqiptare pėr praninė e kompanive gjermane nė Shqipėri apo pėr investitorė gjermanė?

Jo. Ju po shkoni shumė, shumė larg. Sė pari, duhej tė hapej sistemi. Kėto mė pas do tė ishin hapi i dytė, i tretė e me radhė.



A diskutuat ju pėr zhvillimin e njė turizmi nga ana e gjermanėve?

Kjo mund tė ishte pjesė e programit, por ishte e qartė se ky program do tė fokusohej nė infrastrukturėn e Shqipėrisė. Pra, Shqipėria tė mos blinte me ato parį armė apo nuk i dihej. Kjo ndihmė ishte pikėrisht pėr infrastrukturėn nė kuptimin e saj tė gjerė. Nė infrastrukturė pėrfshihen edhe shkollat, ndėrtimet publike. Pra, ēdo gjė qė ėshtė nė shėrbim tė popullit.



Si e kujtoni ju takimin e babait tuaj me njeriun e quajtur Foto Ēami nė Mynih?

Nuk e njoh kėtė emėr. Kėtu nė Shqipėri ėshtė takuar me Manush Myftiun.



Po nė Mynih?

Ndoshta ishte ndonjė zėvendėsministėr. Mė vonė kemi dėgjuar qė urdhri pėr tė mos pranuar asnjė lloj ndihme, vinte direkt nga Enver Hoxha. Kjo politikė ndiqej mė tepėr pėr tė refuzuar Gjermaninė.



Nuk e takoi babai juaj Enver Hoxhėn gjatė takimit tė tij tė parė?

Ēėshtja e dėmshpėrblimeve ishte gjithashtu e pranishme gjatė vizitės kėtu. Mbaj mend qė im atė ka thėnė: "Gjermania mund tė jetojė pa Shqipėrinė pėr 100 vitet e ardhshme, por nuk besoj se Shqipėria mund tė rrijė aq e mbyllur gjatė 100 viteve tė ardhshme"



Kėtė gjė jua tha juve, apo ?

Jo, ia tha Manush Myftiut.



Cili ishte reagimi i tij?

Ishte beton. Ishte njė bllok betoni. Ata ishin urdhėruar tė vepronin nė atė mėnyrė.



Gjatė vizitės sė dytė babai juaj ėshtė takuar me Ramiz Alinė. Ē'pėrshtypje i la ai njeri babait tuaj?

Pėr ne ishte e qartė se edhe nė Shqipėri kishin filluar ndryshimet. Ishin ndryshime tė vogla, por gjithsesi kishin ndodhur.



Pėrse?

Ishin zgjeruar temat e diskutimeve. Ishin mė tė hapur pėr njė bashkėpunim, pėr lidhje diplomatike.



Po jo nė gjėra konkrete.

Nuk jam nė dijeni tė tė gjitha detajeve. Pėr kėtė duhet tė pyesni personin qė ishte pranė tim eti nė atė takim. Gjithsesi, nga ana jonė gjithmonė ėshtė shprehur dėshira pėr njė Shqipėri tė hapur, qė do tė arrihej me ndihmė dhe pėr njė Shqipėri tė hapur me botėn.



A kishte biseduar babai juaj konkretisht me zyrtarėt federalė tė Gjermanisė?

Po. Oferta pėr 100 milion deutch marka ishte mbėshtetur plotėsisht nga qeveria federale. Ministėr i asaj kohe ishte profesor Valki, i cili ishte nga partia e tim eti. Administratori mė i lartė civil (shefi i administratės) ishte profesor Sigfud Lenge, i cili ishte gjithashtu nga partia e tim eti. Pra, kishte mbėshtetjen e plotė tė qeverisė gjermane.



Para se tė vinte nė Shqipėri, babai juaj ka vizituar Kinėn.

Po, 10 vjet mė parė.



Po, a vuri re ai dallime mes kėtyre dy vendeve?

Po, kishte disa gjėra tė ngjashme edhe me Kinėn, por ishte njė vend akoma mė tepėr radikal. Gjatė vizitės sė tij tė parė, pothuajse tė gjithė kinezėt ishin me kostume "Mao Blu" dhe mund tė shihje atje skena masive tipike atje dhe nuk i shihje nė Shqipėri. Ky ishte njė prej ndryshimeve. Gjithashtu, ishte e qartė se Shqipėria kishte njė mentalitet europian, i cili ndryshon nga mentaliteti aziatik.



Dhe kur ju e kaluat Shqipėrinė me makinė, ē'pėrshtypje ju la ky vend?

Ishte njė vend i varfėr, njerėzit punonin shumė, pa asnjė lloj makinerie. Pamė gjendjen e mjeruar tė rrugėve, tė hekurudhave. Ne kishim gjithmonė energji elektrike, por ishte tepėr e qartė se ky favor na bėhej veē neve.



Shqipėria ishte akoma njė vend i virgjėr nė atė kohė!

Po, po. Madje ndryshonte edhe nga Greqia, Jugosllavia. Njerėzit ishin shumė mė tepėr tė hapur, por tėrhiqeshin veē pėr faktin se aty rrotull ndodhej shėrbimi sekret.



A menduat se nė atė kohė ishte e mundur qė tė zhvillohej turizmi nė Shqipėri?

Pėr tė nisur turizmin nė njė vend, sė pari ai vend duhet tė ketė njėfarė infrastrukture. Ka nevojė pėr hotele. Ne qėndruam nė hotelin kėtu dhe vetėm kati i parė kishte kushte tė pranueshme pėr njė turist nga perėndimi.



E keni fjalėn pėr hotel "Dajtin"?

Po, ishte njė hotel afėr dy statujave tė Leninit dhe Stalinit, nė tė majtė, afėr Galerisė Kombėtare tė Arteve. Shėtitėm pėrreth dhe pamė disa arkitektura mjaft mbresėlėnėse dhe disa godina zyrtare ku zhvilloheshin takime.



Z. Shtraus, mendoni se Shqipėria e ka humbur njė mundėsi me Gjermaninė nė atė kohė?

Pa dyshim. Nuk dua tė futem nė politikėn shqiptare, por kėtij vendi i mungon njėfarė infrastrukture. Nėse do tė ishte punuar mė herėt pėr kėtė infrastrukturė, atėherė edhe ekonomia do tė ishte zhvilluar mė herėt. Sepse prodhuesit mė tė mėdhenj shqiptarė nuk mund ta transportojnė mallin e tyre me kėto rrugė, nuk mund tė prodhojnė pa energji. Nėse kjo gjė do tė kishte nisur mė herėt ...



Kėto kanė mbetur akoma probleme pėr ne.

E di qė janė pėrmirėsuar, por pėrsėri nuk janė akoma mirė mendoj.



Kur keni ardhur pėr tė tretėn herė nė Shqipėri? E para vizitė ka qenė nė 1984, e dyta nė 1985.

Kam ardhur nė 1986 me avion. Po, mendoj se ka qenė nė 1986.



Dhe vizita e parė pas rėnies sė komunizmit?

Nuk kam qenė unė, ka qenė im vėlla.

lirik 17-12-12 14:38

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Dhe kthimi juaj nė vitet '90? Ē'ndryshime keni vėnė re nė Shqipėri pas kėsaj periudhe?

Mė duket se kam ardhur nė 1994 pėr tė inaguruar vendin qė ka marrė emrin e tim eti, kėtu nė Tiranė. Atėherė u bė e qartė se populli shqiptar ėshtė tepėr akiv, i gjallė. Ishte larguar e gjithė ajo hije gri, e shkaktuar nga regjimi komunist. Por kjo hije gri nuk ishte vetėm nė Shqipėri. Ishte e njėjta gjė nė Bullgari, nė Rumani.



Por nė vizitėn tuaj tė parė ju vutė re qė kėtu njerėzit ishin mė tepėr miqėsore.

Po, ishin shumė mė tepėr miqėsore, tė pėrzemėrt. Vėrtet u ndjemė tė mirėpritur pa praninė e tim eti.



Dhe ndryshimet ishin tė shpejta?

Ndryshimet ishin tė shpejta. Njė herė kam folur me Sekretarin Amerikan tė Shtetit tė asaj kohe, Xhejms Bejkerin. Ai tha se pritja kėtu nė Shqipėri ishte tronditėse. Ai kishte ndjekur rėnien e plotė tė perandorisė komuniste. Nuk isha i pranishėm, por duhet tė ketė qenė njė demonstrim mbresėlėnės kėtu. E kam parė veē nė televizor. Imagjinojeni se nė atė kohė nuk kishte stacione shqiptare nė Gjermani, por gjithēka qė ndodhi ishte pėrhapur nė tė gjithė botėn. Ai ishte njė mesazh i qartė se tashmė Shqipėria ėshtė njė vend i lirė.



Ē'pėrshtypje kanė lėnė kujtimet e babait tuaj kėtu nė Shqipėri, a keni folur me njerėzit e asaj kohe?

Pėrshtypjet janė shumė tė mira. Akoma kemi kontakte me disa prej atyre njerėzve. Profesor Buda ka vdekur, por jemi takuar me pėrkthyesin, me disa anėtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme. Kėshtu mund t'i bashkojmė tė gjitha copėzat e historisė.



Cili ėshtė profesioni juaj tani?

Kam qenė avokat, por pėr momentin jam kėshilltar dhe sipėrmarrės dhe nė kėtė fushė jam aktiv kėtu nė Shqipėri.



A vini shpesh kėtu?

Po, vijmė mjaft shpesh. Kemi edhe njė tjetėr, shefin e PAMEKA‑s nė Bavari, njė mik i kohėve tė vjetra. Ai ka qenė i pari qė mė tha se unė duhet tė kthehesha nė Tiranė.



Z. Shtraus, meqė babai juaj e nisi njė rrugė tė tillė, dua t?ju pyes se do ta kemi ne mundėsinė pėr njė investim tė madh kėtu nė Shqipėri nga ana e Gjermanisė?

Po, sigurisht. Por sė pari duhet tė zgjidhet ēėshtja e energjisė elektrike, para se tė investohet nė parį nga jashtė. Kush mund tė prodhojė pa energji? Nuk mund tė bėhet puna me dorė. Nėse zgjidhet ēėshtja e energjisė, Shqipėria do ta ketė mundėsinė pėr investime nga tė huajt. Ē'tė investojė njė i huaj, nėse nė vend nuk ka energji elektrike?



Sipas mendimit tuaj, ne shqiptarėt e kemi humbur njė mundėsi nė mesin e viteve '80. A do tė na jepet njė mundesi e dytė tani?

Mendoj se po. Kohėt ndryshojnė, ka ulje dhe zbritje. Por sė pari mendoj se Shqipėria duhet tė zgjidhė problemin e energjisė elektrike, sa mė shpejt. Kjo ėshtė politika mė e mirė sociale, sepse ajo mund tė harxhojė veē paratė qė gjenden nė buxhet. Nėse mungojnė paratė, nuk ka as politikė sociale. Nėse shtohet buxheti i shtetit, do tė jetė diēka shumė e mirė pėr tė gjithė. Eshtė mirė pėr tė varfrin, pėr tė moshuarin, pėr tė rinjtė, sepse pėrmirėsohen kushtet nė shkolla. Rrogat janė mė tė larta, pensionet po ashtu.



Z.Shtraus, ju falenderoj pėr praninė tuaj kėtu dhe shpresoj tė kemi mundėsi tė takohemi pėrsėri.

Faleminderit shumė! Ishte njė nder pėr mua tė ndodhesha kėtu. Nėse do tė ma kishit thėnė kėtė gjė 25 vjet mė parė, nuk do ta kisha besuar. Ishte diēka absolutisht e pamundur.

E Marte 20 mars 2007

lirik 17-12-12 14:44

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Per qka ankohen strauset se nuk ka anergji elektrike -a thua perendimi nuk paska mundsi qe shqiperise mike s“ti siguroj energji elektrike -
por kur nuk duan perendimoret gjihmone ne menyre diplomatike dhe me buzqeshje eplot finesa me nje qetsi te mbrendshme teper intersaante ata shprehen -
Investimet ne shqiperine mike siq e quan perendimi do te mund te ishin me te mdhate ne bote po te donin -por nuk duan -ku qendrojne pra shkaqet e shettitjeve te her pas hershme te perendomorve ne shqiperi e ne kosove

Alima 17-12-12 14:45

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
...

Nuk me paske pare Lirik...


thash: - une mendoj mire per Lirikun !!!


.

lirik 17-12-12 14:52

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
qysh gjat kohes se luftes se dyte botrore anglezet treguan indiference ndaj shqiptarve -po ashtu he rpas here ata raportonin se shqiptaret dhe partite etyre jan te orientuara kunder anglezve -keshtu e paraqisnin ballin kombtar keshtu e paraqsinin partine komuniste -
pse -dmth tallja me shqiptar dhe loja ne te gjitha keto lojra rrenjet i kishte te thella edhe ma heret
nga ana e perendimorve - apo vazhdonte loja dhe tallja edhe kesaj here -
edhe me ardhjen e shtrausve ne shqiperi ne vitet 1980 e me pas -
pra perendimorve u intresonte vazhdimisht kahja dhe levizjet e shqiptareve por pak ju intresonte suksesi i shqiptarve -
Si ne investime e si perparime te njejten politike raport e kishin si sjellje edhe ata q e erdhen me vone ne shqiperi

lirik 17-12-12 14:56

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
[QUOTE=Alima;2266280]...

Nuk me paske pare Lirik...


thash: - une mendoj mire per Lirikun !!!


.[/QUOTE]



Flm per mendimin pozitiv do te sqarohem deri ne detalet e fundit si ne raüport me fe si ne raporte me shakate e ne raport me tjera specifika -do te sqarohemi per te gjitha dal ngadal -duke analizuar gjithqka -
Te faleminderit per mendimin pozitiv-
Te faleminderit edhe per paraqitjen dhe solidaritetin ne ket paraqitje duke menduar pozitivisht -por gjithsesi mendimi pozitiv ka kushte dhe merita .-
Provimet nuk kalohen pa merita dhe pa e arsyetuar mendimin pozitiv me fakte -
NESE NJE MENDIM POZITIV E MERITON DIKUSH JAN FAKTET DHE SASIA E TYRE E PUNA AJO QE E ARSYYETON -MOS ME JEPNI NOTA KALUESE NESE NUK I MERITOJ -SEPE KY ESHT KORRUSPION DHE PA DREJTESI

lirik 17-12-12 15:03

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
iNVESTIMET E STRAUSVE E AS TE PERENDIMORVE TJERE NUK U BENE KURRE DHE ASNJIHER NE SHQIPERI-ATO MBETEN VETEM LLAFE DHE PREMTIME SI DHE UDHTIME TE BUKURA -
POR A ESHT I RASTESISHEM UDHTIMI I SHTRAUSVE VERTET APO KISHTE PRAPAVIJA -
JOZEFI JU THOSHTE SHQIPTARVE SHTETI JAM UN QEVERIA JAM UN -INVESTIMI JAM UN FORCA JAM UN MIKU I SHQIPTARVE JAM UN-
URDHRONI TE VEPROJME DHE PARAQET PROJEKTET ETJ -
PA MARR PARA SYSH S EKOMUNISTET SHQIPTAR EDHE MUND TE ISHIN KOKFORTE DHE TE MOS ISHIN PAJTUAR PER INVESTIME
POR SHTROHET PYETJA PSE -NE NGJARJET E MA VONSHME PEERENDIMI AS NUK U SHFAQ PER INTRESIM NE SHQIPERI E AS PER INVESTIME -
A ESHT AQ PROBLEM I MADH PER PERENDIMIN NJE SHQIPERI KAQ E VOGEL A PARAQITET POBLEM INVESTIMI NESE PERENDIMORET DO TA MERRNIN NE DORE OSE PO TE KISHIN INTERESA TE FORTA SI PAKT DHE SI FAMILJE PERENDIMORE PE RTE MARRE NE GJI VLLAUN SHQIPTAR QE I TAKONTE KESAJ FAMILJE NE TE GJITHA ASPEKTET DHE QELIZAT -
'JO PRA NUK ISHTE QELLIMI ATY TE INVESTIMET DHE KY EHST FAKT I DESHMUAR
-TA ZEME NE ATO KOHRA NUK PASKAN PASSE RAST INVESTIMET OSE MUNDSI PO NE KOHRAT EPERSHTATSHME KU JAN GJERMANET AUSTRIAKET DHE PERENDIMORET -
NUK ISHIN DHE NUK JAN ASKUND PRA -SEPSE TJETER ESHT FORMALITETI TJETER ESHT DIPLOMACIA TJETER ESHT EMOCIONI TJETER ESHT INTERESI TJETER ESHT KOZMETIKA

lirik 17-12-12 15:07

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Keshtu gjithqka neper kohra si dhe raportet shqiperi perendim lindje ishin plot kortezi plot turizem avanturistik kureshtje gjoja por ishin kalimtare informata te radhes dhe shtrrije ndikimesh neper tampon zona por jo te nje rendesie te veqant-qe te shfaqej ndonje menyre qe shqiperia etnike te ndihmohet aq shum q ete hyn ne familjen demokratike europiane perendimore -
shkaqet eketyre sjelljeve jan me rrenje te thella historike dhe raporte tjete te kujdesshme distanciale e arsye tjera qe jan edhe sekrete

lirik 17-12-12 15:09

Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?
 
Ne shqiptaret gjithmone euforik dhe me emocione te trashguar nga e kaluara e vuajtjeve shtypjeve ku secili na esht dukur vlla daje teze i aferm dasahamire shpetimtarre jan keto emocione te tipeve ballkanike mesdhetare qe nuk kan lidhje me arsyet e ftofta dhe mire te analizuara -ne boten shpirtrore te tjerve -
DIplomacia nuk ehst miqsi as emocion por mision qellimi qe perben shum variante dhe ftfotesi te akullt dhe arsye te qellimeve e raporte te qellimeve qe kan finalen


Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 05:47.

Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2022, Jelsoft Enterprises Ltd.