Nė njė sulm tė Al Kaidės nė Bagdad, vriten tė paktėn 18 njerėz
Bagdad, 23 nėntor - Luftėtarė tė grupit terrorist tė Al Kaidės kanė rrėmbyer nė jug tė Bagdadit dy automjete tė blinduara tė forcave irakiane tė sigurimit dhe me to pastaj kanė sulmuar njė bazė tė milicėve sunitė, tė cilėt bashkėpunojnė me ushtrinė amerikane. Sipas tė dhėnave tė policisė, nė kėtė sulm janė vrarė tė paktėn 18 njerėz. Nė luftime janė pėrfshirė edhe avionė dhe helikopterė amerikanė. Nė mbrėmje, disa granata kanė rėnė nė zonėn e sigurisė nė Bagdad, ku ndodhen edhe ambasada amerikane dhe selia e kabinetit qeveritar irakian. Nga grantat janė plagosur disa persona.
Nė Shkup u pėrurua Instituti pėr Trashėgimi Kulturore dhe Shpirtėrore tė Shqiptarėve
Shkup, 23 nėntor - Me rastin e 99-vjetorit tė Kongresit tė Alfabetit Shqip, dje nė Shkup nė prani tė pėrfaqėsuesve tė jetės politike, kulturore dhe diplomatike, dhe personaliteteve akademike nga mbarė hapėsira shqiptare, solemnisht u pėrurua Instituti pėr Trashėgimi Kulturore dhe Shpirtėrore tė Shqiptarėve "Pjetėr Bogdani". Instituti, selia e tė cilit ndodhet nė Ēarshinė e Vjetėr tė Shkupit, do tė pėrbėhet nga sektori pėr Histori Shqiptare, Demografi, Etnologji, Histori e Artit dhe Histori pėr lidhje Kulturore dhe Gjuhėsore. Instituti do tė financohet nga buxheti shtetėror, ndėrsa mbėshtetje profesionale ėshtė paraparė tė ketė edhe nga Instituti i Kosovės dhe ai Shqipėrisė. Me hapjen e institutit dhe organizimin e njė tribune shkencore kushtuar Kongresit tė Manastirit , nė Maqedoni filluan "Ditėt e Kulturės Shqiptare" tė cilat deri mė 28 nėntor nė Ditėn e Flamurit, do tė shoqėrohen me njė varg aktivitetesh kulturore dhe shkencore. Me vendim tė Qeverisė, dita e sotme qė shėnon 99 vjetorin e Kongresit tė Alfabetit Shqip ėshtė shpallur festė shtetėrore.
Pas 10 dhjetorit, patjetėr do tė shpallet pavarėsia, thotė Ekipi i Unitetit
Prishtinė, 23 nėntor - Ekipi i Unitetit tha se nuk mund tė ketė zvarritje tė tjera pėr statusin e Kosovės, sepse pas 10 dhjetorit, hapi i parė i palės kosovare patjetėr do tė jetė shpallja e pavarėsisė dhe kėrkesa zyrtare pėr njohjen e shtetit tė Kosovės. Ekipi i Unitetit po ashtu ka konfirmuar se ēfarėdo marrėveshje qė nėnkupton mė pak se pavarėsi dhe lidhje strukturore mė Serbinė do tė jetė tė papranueshme. Zėdhėnėsi Skėnder Hyseni tha se Ekipi i Unitetit tė dielėn do tė udhėtojė pėr nė takimin e fundit negociator i cili zhvillohet nė Baden tė Austrisė. Gjatė dy ditėve do tė zhvillohen njė seri takimesh bilaterale nė mes treshes dhe delegacioneve pėrkatėse tė Prishtinės dhe Beogradit si dhe do tė ketė dy takime trepaleshe nė mes treshes dhe delegacioneve pėrkatėse tė Prishtinės dhe Beogradit. Hyseni shprehu qėndrimin e EU sė se ēfarėdo marrėveshje qė nėnkupton mė pak se pavarėsi dhe lidhje strukturore mė Serbinė ēfarėdo qoftė ajo, pėr palėn kosovare do tė jetė e papranueshme. Sipas tij, pas 10 dhjetorit do tė ketė njė vendim pėr Kosovėn, i cili do tė jetė i koordinuar ngushtė mė faktorėt kyē ndėrkombėtarė dhe ata qė pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės "10 dhjetori do tė vijė dhe pas kėsaj date do tė ketė vendime tė duhura pėr hapin e parė qė duhet bėrė, siē ėshtė shpallja e pavarėsisė sė Kosovės dhe kėrkesa zyrtare pėr njohjen e saj", shpjegoi Hyseni. Ai tha se Kosova ėshtė e pėrkushtuar qė ēdo veprim tė saj ta koordinojė ngushtė mė faktorėt kyē ndėrkombėtarė dhe faktorėt kyē pėrkrahės tė pavarėsisė sė Kosovės pas rekomandimeve tė Ahtisarit. "Nuk mund tė ketė zvarritje mas 10 dhjetorit. Ekipi i Unitetit e ka bėrė tė qartė se deri mė 10 dhjetor do tė bashkėpunojė dhe do tė jetė shumė konstruktiv, ku pas kėsaj date institucionet e vendit do tė marrin vendimet e duhura", bėri tė ditur Hyseni. Ai shtoi ndėr tjera se pala kosovare ėshtė e interesuar tė ketė njė rezolutė nė OKB, duke qenė kėmbėngulėse qė ēėshtja e pavarėsisė tė mos mbetet peng e dėshirės apo mungesės sė njė pale pėr tė kaluar njė rezolutė nė pėrkrahje tė pavarėsisė sė Kosovės. Ky do tė jetė takimi i fundit nė kuadėr tė bisedimeve shtesė pėr statusin dhe ėshtė planifikuar tė zgjasė 3 ditė.
Nėse s'ka zgjidhje deri mė 10 dhjetor, duhet rikthyer planit tė Ahtisarit, tha Reinar
Prishtinė, 23 nėntor Shefi i deritashėm i Zyrės franceze nė Prishtinė, ambasadori Thieri Reinar, tha sot se nė rast se nuk gjendet njė zgjidhje pėr statusin e Kosovės, atėherė bashkėsia ndėrkombėtare do t'i rikthehet planit tė ndėrmjetėsit Marti Ahtisari, i cili rekomandon pavarėsi me mbikėqyrje ndėrkombėtare. Pas takimit lamtumirės me Presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, Reinar vlerėsoi pozitivisht arritjet gjatė kėtyre tri viteve nė vendin tonė. Diplomati francez lavdėroi punėn e Ekipit tė Unitetit nė procesin negociator pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės dhe ka rikujtuar se ishte ideja e Presidentit Sarkozi nė muajin korrik, kur kishte dėshtuar arritja e marrėveshjes pėr Kosovėn nė KB tė, qė tė shkohet me negociata shtesė 120 ditore pėr t'i dhėnė palėve negociuese edhe njė rast qė tė arrijnė marrėveshje. "Ne shpresojmė ende se ka gjasa qė tė arrihet njė marrėveshje pėr statusin e Kosovės dhe do tė shohim se ēfarė do tė ndodhė pas 10 dhjetorit. Por, nėse nuk do tė ketė zgjidhje deri mė 10 dhjetor, duhet t'i kthehemi planit tė Ahtisarit, i cili ėshtė kompromisi mė i mirė nė tavolinė", u shpreh Reinar. Ai ka shtuar se Franca ėshtė duke u munduar qė tė marrė ndryshime pozitive nga Rusia dhe Serbia dhe tė pranojnė dokumentin e fundit tė Treshes ndėrkombėtare. Reinar tha se propozimi i Ishingerit ka pasur njė bazė mjaft tė mirė dhe shpreson se do tė arrihet njė zgjidhje deri nė fund tė kėtij procesi, takimi i fundit i tė cilit do tė mbahet nga 26 28 nėntor nė Baden tė Austrisė. "Qėndrimi i Francės ėshtė qė BE duhet tė dėrgojė misionin diplomatik qė tė pėrgatisė monitorimin nga ana e misionit tė BE sė nė sektorin e gjyqėsorit dhe policisė. Gjatė kėsaj kohe lidershipi kosovar duhet tė qėndrojė i bashkuar dhe tė punojė nė koordinim me bashkėsinė ndėrkombėtare pėr gjetjen e zgjidhjes pėr statusin e Kosovės", porositi diplomati francez. Nė anėn tjetėr, Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, vlerėsoi se Tieri Reinar ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet njė mik i Kosovės, popullit dhe i vizionit tė saj pėr pavarėsi. Sejdiu tha se nė kėtė kohė tė definimit tė statusit tė Kosovės, Franca gjatė gjithė kohės ka dhėnė njė mbėshtetje tė fuqishme dhe kėtė do tė vazhdojė ta japė. "Pėr tri vjet sa ka qenė nė kėtė detyrė, me ambasadorin Reinar, kemi pasur kontakte tė mira, e sidomos nė dy vitet e fundit tė bisedimeve", tha Sejdiu, duke shtuar se Reinar ka qenė jashtėzakonisht i angazhuar qė tė pėrcjellė mesazhet e qarta tė Francės nė pėrkrahje tė procesit tė Ahtisarit dhe tė gjithė proceseve qė kanė tė bėjnė me pėrfundimin sa mė tė shpejt tė statusit tė Kosovės. Ndėrkaq, nė interesimin e gazetarėve lidhur me pozicionin e Presidentit tė Kosovės pas zgjedhjeve tė nėntorit, Sejdiu tha se po pret certifikimin e rezultatateve finale. "Ėshtė me rėndėsi qė tė respektohet ēdo gjė qė duhet tė respektohet nė kuptimin e dispozitave ligjore dhe kushtetuese. Ėshtė me rėndėsi qė institucionet e Kosovės tė bėhen dhe ndėrtohen sa mė shpejt. Unė insistoj qė tė jem nė mandat dhe tė kryej detyrėn time derisa tė mos ketė njė vendim tjetėr", shpjegoi Presidenti Sejdiu dhe shtoi: "Ėshtė dėshirė imja qė tė jem nė funksion tė sė ardhmes sė mirė tė Kosovės nė kėtė kohė dhe tė punoj nė mandatin qė kam".