Titulli: Nga streha e lotit
natyra,
me kete poezi tė Segei Esenin-it tė pėrshėndes shumė miqsisht... Edhe pse pėrgjigjem me shumė vonesė, faleminderit pėr reagimin tėnd shumė njerėzor .
Sergei Esenin
QĖ TĖ JESH POET
Qė tė jesh poet, kjo do tė thotė
Tė plagosėsh vehten kurdoherė
Dhe, me gjak tė ndjenjave tė tua,
ti nė shpirt tė ledhatosh tė tjerėt;
Do tė thotė qė tė thurėsh kėngė
Vetėm pėr hapsirėn qė njeh mirė.
Njė avaz kėndon poet bilbili,
Ndaj ai se ka aspak vėshtirė.
Edhe kanarina qaramane
Ka njė zė tė stisur, qė tė ēmend.
Merrja si bretkosė, po tė duash,
Veē ama kėndo me zėrin tėnd.
Nė Kuran, me hile Muhameti
Urdhėroi tė mos pihet kurrė;
Ndaj paprerė kupa zbraz poeti,
Gjithsaherė heq nė shpirt torturė.
Edhe kur te mikja shkon poeti
Dhe nė shtrat i gjen ndonjė dashnor,
Dashuri e jetės i mban dorėn,
Thikė ai nuk ngul nė kraharor.
Tym prej xhelozisė, del e ikėn
Dhe ia merr me vėrshėllimė e thotė:
Qėnka shkruar qė rrugaē tė vdiskam.
Ja qė ndodhka edhe kjo nė botė.
perktheu Jorgo bllaci
__________________
Nė mi pėlqefte Bota kėto poezi, Unė kam veē mundimin lavdinė ti Shakespeare.
|