Shiko Postimin Tek
Vjetėr 17-09-11, 23:25   #28
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Ismail Kadare

-Antieuropianizimi sipas Kadaresė
Ashtu siē kėrkohet tė argumentohet europianizimi i vendit tė shqiponjave, Kadareja argumenton sėrish me emra, ngjarje, konkrete dhe antieuropianizmin duke pėrmendur pushtimin 5-shekullor osman dhe komenti i pushtimit apo mė saktė pasojat me fakte qė jep autori nė faqet e librit, me trysninė e fesė myslimane, Letėrsia bejte, stile, vese, veshje te botės arabe, deri tek tentativa pėr shkatėrrimin e gjuhės shqipe, qė nuk u arrit dot pėrgjatė 5 shekujsh, nga pernadoria osmane, (si faktor dominant nė lėkundjen e identitetit europian tė shqiptarėve).
Kundėr otomanizmit, thekson Kadareja u vu Rilindja Kombėtare, duke e luftuar fenomenet anadollake, obskurantiste duke mbrojtur Shqipėrinė, gjuhėn shqipe, kulturėn shqiptare orgjiniale dhe etnike.
Ndėrsa pas ikjes sė turqve pėrmendet dhe miti i Haxhiqamilit dhe rebelimi tij, sėrish fenomene reale, ngjarje reale, si fenomene qė mbollėn veēse robėri nė Shqipėrinė e asaj kohe, thuhet nė sprovė.
Dukej se e gjithė frika e shkrimtarit ėshtė tek keqpėrdorja e fesė myslimane sė saj duke pėrmendur kėtu mendjen e ndritur Konicėn, i cili ndikoi me thirrjet, qė u bėri popullit tė vet dhe kryesisht muhamedanėve. Prandaj dhe qė tė bėhej dhe tė bėhet Shqipėria europiane ka nevojė pėr tė krishterė dhe myslimanė ashtu siē ėshtė ajo sėbashku me tri fetė e saj, thotė autori mė poshtė. “Do tė kishte tre pėrbėrės tė njė identiteti dhe jo njė identitet i ndarė nė tresh”, gjė qė arriti ta bėnte Ahmet Zogu me dekretet e tij tė famshme :heqja e perēes, falja nė kėmbė etj).
Ka njė periudhė ndėrpreje tė europianizmit tė Shqipėrisė dhe kjo ishte periudha komuniste prej 50 vjetėsh afėrisht duke mbjellur dhe edukuar urrejtje thotė autori, ndaj Europės. “Europa e harroi Shqipėrinė, me duar tė lira, tashmė jugosllavėt iu turrėn identiteti shqiptar”.
Nė pjesėn 7 tė sprovės, autori sėrish thekson dhe pėrsėritet 2006-ta si fillim i hyrjes sė Shqipėrisė nė Europė, ku pėrmenden fjalimet amerikane nė parlamentin shqiptar mė 1997, por dhe qėndrimet e politikanėve shqiptarė , pėr tė cilėt thuhet:”…kujtojnė se me dredhitė e pazareve tė pluhurosura tė dikurshėm, mund tė hyjnė nė institucionet e demokracisė kontinentale”.
Sėrish vijnė data reale, si 1997 dhe 1999 kur Europa mesazhon pėr Shqipėrinė , me atė identitet qė kishte, por me demokraci dhe emancipim, thuhet mė poshtė.
Por duket se Haxhi Qamili, qėndron si pėr dreq aty nė mes tė Tiranės dhe madje kėtė autori e sheh si ogur jo tė mirė pėr europianizmin e shqiptarėve dhe identitetin e tyre. Nė kontrast me vendosjen e shtatores sė Nėnė Terezės nė Shkodėr, ku si qytet do mbetet gjithnjė qendėr e madhe e qytetėrimit europian.
Futen nė njė emėrues tė pėrbashkėt politikanėt shqiptarė qė duan Europėn, por “mendjen e kanė nga lindja’’, kjo duket se dhe kur duan tė bėjnė ndėrmjetėsin, nė mosmarėveshjen ShBA Iran pėr energjinė bėrthamore , tė cilėn autori e quan ėndėrr nė diell, dhe nė rastin mė tė keq korrupsion.
Shkrimtari publicist nė kėtė rast, ka anėn e vet tė fortė dhe tė padiskutueshme anėn letrare, por duhet tė sprovojė nė atė publicistike dhe duket se ia ka arritur ta bėjė atė duke shperhur mendimet e veta nė lidhje me kėtė fenomen.
Kjo sprovė ėshtė njė qėndrim politik, dhe kryesisht politikė e jashmte(kėtu pėrfshihet dhe lexuesi i huaj, jo shqiptar dhe kjo e bėn sprovėn europiane, universale, pasi kumti i saj i bie gongut pėr Shqipėrinė nė radhė tė parė dhe Europėn, pėr fqinjėt, Ballkanin, Greqinė. Politika, ka qenė njė nga temat e prefereruara tė Kadaresė(pėr sa ajo vendos pėr fatet e shoqėrisė dhe popullit shqiptar), kujtojmė kėtu “Pallatin e ėndrrave”, “Dimrin e madh”, si vepra qė kanė element politike brenda duke pėrshkruar ngjarje nė Institucionet e e politikės si Ministri etj. Siē e thamė dhe mė sipėr shkrimtari vizionar ia var nė qafė peshėn e pėrgjegjėsisė politikės shqiptare nė sfond historik, e cila mban njė rol kryesor nė koegzistencėn e identitetit europian tė shqiptarėve. Synimi i kėtij studimi ėshtė vėnia nė pah e elementėve publicistikė tė sprovės dhe nga ana tjetėr elementėt letrarė tė saj qė bashkohen dikotomisht si nė njė trup tė vetėm.

2.Ana letrare, “arma” e padiskutueshme e autorit (pėr tė mos ju lodhur po ju japim emra faqesh figurat letrare tė pėrdorura gjatė sprovės):
Europa, xanxa kryeėsore pėr shqiptarėt, fq8.
Fill pas dehjes sė parė pėr Europėn…fq.11
Krejt si njė shpend i verbėr , njė dėrgatė shqiptare fluturoi me avion pėr nė Xhedal….fq.11
….nė vend tė kthjellimit tė strategjisė politike shqiptare, ca re tė zeza e mbuluan horizontin.fq 12
…aq mė kėmbėngulėse bėhej kokrrama se shqiptarėt ishin mish i huaj, pra i padashur pėr Europėn. Fq 14
Kombi shqiptar, pėrpara se ta lexojė nė libra e ka ndier nė mish kėtė lemeri.fq17
Gjeografia, gjėja mė kokėfortė nė botė, dėshmon e para evropianitetin shqiptar. Fq 20.
Mė 28 nėntor u shpall pavarėsia dhe nga zgafellat e kombit u nxorr famuri i moēėm mbretėror me shkabė dykrenore…fq 24
Pa shkrimin asnjė ngrehinė gjuhėsore s’ mund tė mbetej gjatė nė kėmbė. ….po gjuha osmane veēse sa i gėrvishte gjuhėt kryeneēe tė vendasve.fq 26
Letėrsia e betjexhinjėve….njė sajesė prej qerpiēi prej murit hijerėndė e monumental, ndonėse tė ftohtė tė traditės sė letėrsisė dygjuhėshe shqiptaro-latine.fq27
Kundėr kėsaj zgjyre qė s’ dije ē‘emėr t‘i vije, u ngrit Rilindja Kombėtare shqiptare.fq.30
…lufta midis identitetit tė lodhur shqiptar dhe pėrēudnimit tė tij langaraq, u duk se do tė pėrfundonte shpejt. Fq 31.
Greqia gjatė njė shekulli lirie kishte arritur t’i pastronte njėfarėsoj “hithrat dhe ferrat “ e pushtuesit. Fq 32.
Jugosllavia, kjo primadonė e “botės sė tretė”,…..fq.42
Nė ēaste tė vėshtira popujve u ndriēohet mendja nė mėnyrė tė ethshme. fq.44
….Rilindja e flakėroi mendimin shqiptar…fq 44.
Ata kujtojnė se me dredhitė e pazareve tė pluhurosur tė dikurshėm, mund tė hyjnė nė institucionet e demokracisė kontinentale. fq 48
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė