Zbulohet struktura mė e madhe nė univers
Ekipi ndėrkombėtar i astronomėve, i udhėhequr nga shkencėtarėt e Universitetit tė Lancashire, ka zbuluar strukturėn mė tė madhe tė njohur deri tani nė univers. Ky grup i madh i kuazarėve ėshtė aq i madh sa qė dritės i duhen rreth katėr miliardė vjet qė tė arrijė nga njėri skaj i saj tek tjetri.
Kuazarėt janė galaksi aktive bėrthamore nga ditėt e hershme tė gjithėsisė tė cilat kalojnė nėpėr periudha tė shkurtra me dritė jashtėzakonisht tė fortė, pėr ēarsye janė tė dukshme nė distanca tė mėdha. Kėto periudha janė tė shkurtra sipas kritereve astrofizike, por nė realitet zgjasin nga 10 deri 100 milionė vjet.
Qė nga viti 1982 dihet qė kuazarėt grupohen nė strukturat me pėrmasa tė mėdha, tė quajtura grupet e mėdha kuazare. Megjithatė, grupi i madh kuazar tė cilin e ka zbuluar ekipi i dr. Roger Clowes ėshtė aq i madh sa qė e rrezikon Parimin Kozmologjik, supozimin qė universi, kur vrojtohet nė shkallė shumė tė madhe, duket i njėjtė pavarėsisht nga cila galaksi shikohet edhe nga cili drejtim shikohet.
Nė krahasim me kėtė grup kuazarėsh Rruga e Qumėshtit nga Andromeda, galaksia mė afėrt e jona ėshtė larg gjithsesj 0,75 megaparsek (Mpc) ose 2.5 milionė vite tė dritės, shkruan Science Daily.
Tė gjitha grupet e galaksive mund tė jenė me diametėr 2-3 Mpc, derisa grupet e mėdha kuazare nė diametėr mund tė jenė edhe mbi 200 Mpc. Duke u bazuar nė Principin Kozmologjik, llogaritjet thonė qė nė gjithėsi nuk mund tė gjendet strukturė mė e madhe se 370 Mpc. Megjithatė, grupi i madh kuazar i zbuluar sė fundi ka diametėr tipik prej 500 Mpc. Pėr shkak tė faktit qė ka formė eliptike, dy pikat e saj mė tė larguara janė 1.200 Mpc larg njėra-tjetrės.
Edhe pse ėshtė vėshtirė tė pranohet shkalla e kėtij grupi tė madh kuazar, mund tė themi qė ėshtė struktura mė e madhe e parė ndonjėherė nė gjithėsi. Kjo ėshtė shumė ekzistuese, sepse ėshtė nė kundėrshtim me shumicėn e botėkuptimeve tona pėr madhėsinė e gjithėsisė, ka thėnė Clowes.