Shiko Postimin Tek
Vjetėr 26-01-08, 01:02   #8
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

germa drite nė gjuhė nane
mora vesen permbi bari
dhe shkėlqimin qe e ka ari
dhe pingulet rreze hana
me t'pėrshkrue ty moj Diana

Bukurija nga poeti nė kėtė poezi, identifikohet me ”Dianėn”. I kushtohet Dianės si simbolikė. Por po qe se e analizojmė mė mirė dhe futemi nė njė studim pakė mė reale, poezia nė vetvete i kushtohet subjektit dhe askuj tjetėr. Kėtu poeti nuk pėrdor indikacione, por shkon nė bazė tė njė mungese tė mbrendshme i pėrvujtun, pa lėnė asnjė dyshim tek njeriu qė parafrazohet dhe i kushtohet pėrmes poezisė! Sė paku poezia zbulon karakterin e saj tė mbrendshėm. Kėtu hudhet menjėanė friga. Disi vjenė nė shprehje trimėrija e paraqitjes, duke aluduar ”mjaftė pritėm e nuk shkrova”! Lexo: ”germa drite nė gjuhė nane”, mora vesen permbi bari”! Germa drite nė gjuhė nane. Kėtu ėshtė prirja e poetitė kur formulon bukur vargun nė “gjuhė nane“, gjuha kombėtare, shqipja. Lexuesi orjentohet qė nė fillim tė poezisė, duke dituer se ka tė bėjė me vlerėn e krijimtarisė. Apo mora vesen (lėngė qė bie mbi barin, livadhin, bar i vesuar, i lėngėt me vesė), pėrmbi bari.

Nė mungesė tė ngyrės pėr tė shkruar e qė ndodhet rastėsisht vet nė natyrė qė e inspiron tė dashurin e Dianės (poeti shumė bukur, arrinė qė i dashuruari pėr Dianėn edhe pse nė fushė dhe nga dėshira pėr t’i shkruar detyron tė marrė vesen), nė mungesė ngjyre e merr vesen qė i duket baras me shkėlqimin qė e ka ari. Shprehje vėrtetė poetike. Prekė thellėsisht nė shpirtė, dhe poezia merr kahjen e vet pėr t’u gjallėruar. Thuase ka ndodhė diqė e vėrtetė, dramė e vėrtetė. Kur shumė poet, nė mungesė ngjyre nė poezitė e tyre, kur i dashuruari pret gishtin dhe me gjakun e vet i shkruan tė dashurės! Kjo vesa e poetit Ferizi dallon dhe krijon njė antologji shumė mė tė kapshme pėr lexuesin e rėndomtė dhe ėshtė mė romantike.

Kurse nė dy vargjet e fundit ku shkruan: „dhe pingulet rreze hana”, ”me t'pėrshkrue ty moj Diana”! Punguluet (qė zbret nga lart posht, ose nga posht lartė. Rreze pingule nga hėna e nė tokė) paraqiten njė lidhshmėri nė kėtė poezi sipas poetit, qė vinė deri pėrshkrimi i Dianės.

qė at gaz ma ke si ylli
cehren fletė qė e mbanė kėrcyelli
ėmbėlsinė si shpirt ylberi
gazin e celė si ngjyrė sheqeri

Poezia e autorit Ferizi, ”MORA N’ VARGJE ART PREJ HANE”, lėnė mbresa pėr njė poezi tė shquar. Kėshtu qė autori nė tekstin e formuluar nė thurje tė vjershes, autori bėnė njė tematikė qė ėshtė nė zhvillim e sipėr. Ėshtė nė lidhje vlera e paraqitjes sė kontaktit me Dianėn, se si duhet komunikuar dhe hjek muret qė mund tė ndajnė gazin qė ėshtė si ylli. Apo qė shkonė mė tutje: „qehren fletė qė e mbanė kėrcyelli“, „ėmbėlsinė si shpirtė ylberi“, „gazin e qelė si ngjyrė sheqeri“!
Ėshtė njė shkallė a lartė krijuese e realiste prej njė autori siq ėshtė z. Ferizi. Pėrkatėsisht formatė e poezisė nė fjalė nė poezinė ”MORA N’ VARGJE ART PREJ HANE”, janė identifikue me bukurinė (qehren) e fletės qė e mbanė kėrcylli. Apo kur nė varg thuhet ėmbėlsinė si shpirtė ylberi, e menjėherė e lidhė bukur vargun kur thot: “gazin e qelė si ngjyrė sheqeri“! Cila mund tė jetė sipas autorit simbolika e ylberit dhe sheqerit. Mund tė themi lirisht se me futjen e ylberit, i cili simbolizon hjeshin e shtatė llojshe ngjyrash, harku nė qiell qė ka ngjyrat e spektrit tė dritės dhe hjeshon qiellin pėr kah bukurija. Sheqeri nė kėtė rastė paraqet ėmbėsinė e Dianės, mė shumė se sa ngjyra.

gjithė t’ue mbajt doren nėn faqe
siē mbanė fleten manushaqe
e at shikimin art natyre
diamant at shprehje ftyre

Poti pėrmes kėtyre vargjeve, mė tepėr ėshtė pėrqėndruar nė qė ta pėrshkruaj fėtyrėn e Dianės duke filluar qė nga mbajtja e saj doren nė faqe, shikimin e artė nė fėtyrė, leximi i saj prej nė diamanti me fėtyrėn e saj e kėshtu me radhė. Kėtu mė tėpėr ėshtė njė pėrqėndrim i leximit tė fėtyrės sė Dianės. Kėtu pėrdoret njė metodė me tendencė, se fėtyra nė shikimin e saj ka shprehje, mendime nė dashuri flet. Shprehja vjen qė nga dora e mbajtjes nė faqe, edhe kjo ka thėnjėn e vet, apo gjuhėn e vet qė Diana mund ta kishte thėnė. Poeti nė kėtė rastė Daianėn e lexon apo e qet nė pozicionin e tė dashuruarės, pėrmes qėndrimit tė saj. Arrinė shumė bukur qė tė kuptohet nė shikim tė parė. Ndėrsa fjala gojore e Dianės mbetet nė plan tė dytė, apo poeti e mbanė si statuj. Nxjerrja e kėtij reflektimi nga poeti Ferizi, e bėnė lexuesin tė thellohet, dhe pėrpara syve tė tij e paraqet Dianėn si njė vukuri tė rrallė. Tė dashuruar, e thelluar nė mendime e shumė vargje prej arti.

Lexo mė tutje:

mė fal se arti po mė nxitė
t'i pėrshkruaj ty bukuritė
me sy tė mirė qė tė sheh hana
ti je sharm qė rrin ndėr zana

Ēfar thurje e mirė e vargjeve, dhe pėrshtatjen e saj tė pėrsosur. Ėshtė e rrallė te poetėt, qė e tėra poezia t’i pėrmbahet temes, sikurse qė ndodhė tek poeti Ferizi. Krahas kėsaj s’do mend se duhet tė veēohet ideja e strofės dhe e poezisė nė fjalė, qė fund e krye ėshtė art.
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė