Kombi dhe edukata fetare nė shkollat publike
Shpėrndaje
28 gusht 2011 Koha: 23:32
Nexhmedin Spahiu
Sapo dola nga njė emision nė TV ORA NEWS nė Tiranė mora dhjetra telefonata tė miqėve tė mi tė cilėt mė pyetėn se kush na qenka Branko Merxhani?! Ata ishin befasuar me vleresimin tim pėr Branko Merxhanin (1894-1981) si pėr intelektualin shqiptar mė tė madh tė tė gjitha kohėrave. Shumica e kėtyre miqėve tė mi edhe pse njerėz qė lexojnė shumė ose nuk paskėshin dėgjuar kurrė pėr Brankon ose e kishin lexuar, por nuk u paskėsh bėrė shumė pėrshtypje.
Sot mu lajmėrua njėri nga ata qė e kish lexuar per sė dyti dhe mė tha qė paskam pasur shumė tė drejtė.
Branko Merxhani intelektual i kalibrit botėror qė jetonte nė provincė
Ėshtė ironi e kohės qė Branko Merxhani jetonte dhe botonte nė Gjirokastėr nė gazeta provinciale nė ndėrkohė qė elita e kohės nė Tiranė e shikonte me pėrbuzje derisa ai me durim tė pashembullt imponoi respekt saqė, sipas Petro Markos, kur kryeministri i Shqipėrisė Mustafa Kruja ftoi nė njė tubim intelektualėt pėr tė pėrkrahur fashizmin, Branko ishte i vetmi qė mori fjalėn pėr tė kundėrshtuar.
Branko Merxhanin e bėnė tė pavdekshėm artikulli i tij Pse nuk jam marksist? qė u botua mė 1937. Arsyet tė cilat i jep Branko janė tė njė niveli akademik tė paarritshėm jo vetėm pėr studiuesit botėrorė tė asaj kohe, por deri te niveli i tij nuk kanė arritur studiuesit bashkėkohorė botėrorė as edhe nė ditėt e sotme kur komunizmi ka rėnė planetarisht.
Arsyet qė pėrmend Branko Merxhani se pse nuk e pėrkrahė marksizmin i dėshmoi praktika planetare dhe ato po formulohen nga studiues botėrorė, por asnjeri ndėr ta nuk ka arritur tė artkulojė aq bukur e qartė sa Branko Merxhani.
Pėr tė qenė ironia mė e madhe, kjo doktrinė filozofike e tregoi monstruozitetin e vet nė permasat mė groteske pikėrisht nė atdheun e Branko Merxhanit, nė Shqipėri. E pėr tė qenė ironia nė kulm, ai qė e praktikoi kėtė ideologji, Enver Hoxha, ishte pikėrisht nga qyteti ku jetoi e veproi Branko Merxhani, Gjirokastra.
Derisa veprimtarė tė ndryshėm u morėn me plagė tė shoqėrisė shqiptare, Branko Merxhani u mor me vetė ngjizjen e kombit shqiptar, me atė qė mbėrthente tė gjitha plagėt sė bashku.
Pėr tė spjeguar se pse kjo ishte gjeja mė e duhur pėr kohėn, mė duhet tė spjegojė me pak fjali historikun e lindjes sė kombeve.
Historiku i lindjes sė kombeve
Kombi i parė modern lindi mė 1523, kur mė 6 Qershor mbreti suedez Gustav Vasa Ericson shpallė reformat e tij qė Suedinė e bėjnė pronė tė suedezve dhe jo pronė tė mbretit siē ishte rasti me shtetet mesjetare ku territori nė zotrim tė shtetit ishte nė fakt pronė e mbretit dhe popullsia qė banonte nė atė territor nuk kishte asnjė rrol nė drejtimin e shtetit. Apo, mė mirė thėnė, kishte aq rrol sa kishte edhe bagėtia qė popullonte atė territor.
Suedezėt, pra, u bėnė kombi i parė nė botė. Anglezėt kėtė e arritėm me revulucionin e Oliver Cromwell-it mė 1649, amerikanėt me shpalljen e pavarėsisė mė 1776, ndėrsa francezėt me revolucionin e vitit 1789, prej kur edhe fillon epoka e kombeve.
Pse pikėrisht lindja e kombit francez shėnon epokėn e kombeve dhe dhe jo lindja e 3 kombeve tė mėhershme kjo ėshtė pėr faktin se komb-bėrja franceze qe mė e artikuluar (sllogani Liri, vėllazėri e barazi, shkrimet Rousseau-os dhe Voltaire-it etj) dhe se komb-bėrja franceze u pasua menjėherė me komb-bėrjet nė gjithė Evropėn Perėndimore.
Fazat e krijimit tė kombeve
Kombet e Evopės Perendimore dhe SHBA paraqesin fazėn e parė tė krijimit tė kombeve (kombet e lindur natyrshėm). Fazėn e dytė tė krijimit tė kombeve e pėrbėjnė kombet e Evropės Qendrore dhe Rusėt, ndėrsa tė tretėn kombet e tjera. Profesori zvicran Urs Altermatt fazat e komb-krijimeve nė Evropė i ndanė nė katėr, por nga kėndvėshtrimi im kėto janė vetėm tri.
Pėr tė mos zgjatur shumė se ēfarė karakteristikash mbartin kėto faza do tė ndalem tek kombet e fazės sė fundit ku bėn pjesė edhe kombi shqiptar edhe ai kosovar.
Kombet e lindura parakohe pa e arritur pjekurine kulturore e shpirtėrore
Shumica e kombeve tė fazės sė fundit lindėn me probleme, pėrjashtim Sllovenisė e deri diku Kroacisė e ndonjė vendi tjetėr, lindėn tė pangjizura mire, pa e arritur pjekurinė e nevojshme kulturore e shpirtėrore.. Ky ėshtė rasti edhe me Kosovėn edhe me Shqipėrinė (kėtė e thotė edhe Stavro Skėndi nė doktoratėn e tij).
Nė kohėn kur u kthy nė Shqipėri dhe filloi tė botonte Branko Merxhani, vitet 1928-1938, kombi shqiptar kishte 15-25 vite qė ishte njohur si komb, por e vėrteta qe se ishte ndoshta mė sė largu tė qenėt komb nga tė gjitha ato konstrukte politike qė njiheshin si kombe, por qė akoma nuk e meritonin emrin komb.
Branko Merxhani dha formulat e krijimit dhe formėsimit tė kėtij kombi tė cilat i quajti formula tė neo-shqiptarizmės. Kėto duhet tė lexohen me dhjetra herė nga gjithė shqiptarėt. Natyrisht, nga kėto formula do tė mund tė mėsonin pothuajse tė gjitha kombet e fazės sė tretė.
Branko Merxhani pėr fenė
Nė kėtė shkrim po nėnvizoj vetėm njė nga margaritarėt e Branko Merxhanit.
Tani kur po bėhet debat nė shoqėrinė kosovare pėr rrolin e fesė dhe kur nė emėr tė shqiptarizmės refuzohet edukata fetare nė shkollat publike, ja se ēfarė thotė Branko Merxhani mė 1929:
Rregulli i parė i pėrparimit ėshtė feja. Dhe fe nuk do tė thotė tipe tė caktuara ceremoniale, as orė tė caktuara lutjesh as tregime filantropike tė djalėzuara. Fe do tė thotė thellėsim shpirtėror, bashkim i zemrave, dashuri, devocion, besim.
Nė kohėn e lindjes sė kombeve tė para, idetė kombėtare ishin rebelim ndaj Perėndisė, sepse Perendia pėrfaqėsohej nė tokė nga Mbreti apo Perandori, i cili gjithė territorin shtetėror dhe shtetin e kishte pronė tė vetėn.
Nėn moton Liri, vėllazėri barazi banorėt e vendeve tė ndryshme u bėnė qytetarė, u bėnė bashkėpronarė tė shtetit. Kjo ėshtė esenca e kuptimit tė fjalės komb, pra, kur ēdo qytetar bashkė-mbretėron me vendin e vet, ku mbreti apo presidenti janė vetėm tė parėt nga tė barabartėt. Tė jesh komb dhe ta avancosh kombin nuk do tė thotė ta luftosh Perendinė dhe fenė, por do tė thotė qė nė emėr tė Zotit tė jesh bashkėpronar apo bashkė-mbret i vendit tend.
Rrjedhimisht, pėr ta lartėsuar kombin tonė na duhet edukata fetare nė shkollat publike. Ndonjė individ mund tė jetė ateist, por kombi nuk ėshtė i qėndrueshėm pa pjesėmarrjen e fesė nė jetėn publike. Ata qė klithin kundėr fesė nė emėr tė interesave kombėtare janė 2 shekuj prapa.
*Mendimet e botuara nė rubrikėn "Komente" nuk shprehin qėndrimet e KosovaPress-it. Kjo faqe ėshtė e hapur pėr lexuesit. Komentet mund tė dėrgohen nė
[email protected].