kETO DITE ME KA RA NE SY DISA SHKRIME mbi nje popull te vogel ne mes Pakistanit,Avganistanit dhe kines e tagjikistanit keta njerez aty gjenden qe nga koha e Aleksandrit te madhe dhe veten e quajn Hundezak shume fjal i kane si ne dhe muzika dhe traditat e vallet i kane si ne Shqipetaret por per fate te keq Greket dhe Maqedonet po manipulojn me ta ne munges te Profesoreve tane nga Kosova dhe Shqiperia askushe ska tregu interes me shku me i vizitu dhe me i studiju por jena duke leju qe me popullin tane dhe me traditat tona me lujten te huajt se Berisha e Thaqi kane me u perla me Opozit.
Hundėzakėt janė shumė tė ndryshėm nė krahasim me pakistanezėt me lėkurė tė errėt apo me afganistanasit, taxhikistanasit e kinezėt. Hundėzakėt janė tė bardhė dhe me mollėza tė kuqe. Shumica e 50 mijė hundėzakėve kanė sy blu, tė gjelbėr ose bojė hiri dhe flokė qė kalojnė nga e verdha e misrit tek e zeza e korbit. Disa fėmijė kanė edhe flokė tė kuq. Lart nė male ėshtė njė fis i madh qė quhet KALASH dhe ngjashmėria e tyre me paraardhėsit evropianė tė lė me gojė hapur. Perėnditė e Kalasheve kryesohen nga perėndia Di-Zau (Diell-Zeus). Kalashėt skalisin nė portat e tyre edhe njė gjė qė shpreh origjinėn e tyre tė lashtė ilire dhe lidhjen e tyre me Aleksandrin e Madh: dy brirė dhije (edhe Skėnderbeu dy brirė dhije kishte nė pėrkrenare). Njė lule tė egėr me ngjyrė tė verdhė, qė fėmijėt e mbledhin nė mal apo fushė e quajnė BISHA.
Njė libėr gjuhėsor i hollėsishėm pėr rajonin e Hundėzės ėshtė botuar nga prof. Etienne Tiffou, “Hunza Proverbs”, University of Calgary Press, Calgary, 1993. Nga ky libėr tregohet se hundėzakėt pėrdorin shprehjet apo fjalėt e mėposhtme: I bukur si yll (gjinia mashkullore); E bukur si Hėna (gjinia femėrore); Foljet kam dhe baj nė zgjedhimet e tyre tė ndryshme, si psh., e kam ba; Dhelpra e quan tė tharėt rrushin kur nuk e arrin; zor (vėshtirė); Shtrij kambėt sa ke jorganin; BUE (buejt e arės); Ku damė na zer besa; Sheja si ka ra e ka da; IN (nj_); BAR; Agon, a ke ni (po agon, e ndjen); bubullima; Ēila (hapa); kurban; beson; hunda; ballkon etj.
Njė valle popullore e rėndėsishme ėshtė Vallja e Shpatave, qė kėrcehet vetėm nga burrat dhe valltarėt vishen me rrobe me ngjyra tė quajtura KAMARBUNDE.
Veēan shtohet se pėr Vallen e spikatur Shqiptare tė Shpatave gjendet njė pikturė madhėshtore nė Vjenė e punuar nga njė piktor i famshėm austriak. Nė raste festimesh, mė tė vjetrit veshin pelerina leshi tė qėndisura, tė quajtura Ēuka. Kryetari i Hunzės e ka titullin “ MIR” (The Mir). Nė tetor bėhet festa e verės (pijes alkoolike). Gratė nuk janė tė mbuluara me perēe. Festa mė e rėndėsishme ėshtė festimi i Vitit tė Ri diellor (ashtu si pellazgėt, arbėreshėt) qė festohet mė 21 mars. Ky festim quhet NA UROSH dhe dita e parė e vitit tė ri bie mė 21 mars. Nė njė ditė tė vetme tė dhjetorit organizohen tė gjitha martesat e vitit.
http://youtu.be/BOCxQojjQig
http://youtu.be/3_-1hXs8-3Q