|
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe? |
08-01-12, 02:41
|
#196
|
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
Dicka qe ka zbrite nga Xheneti dhe nuk permendet ne Kuran por vetem ne Hadithe !????????
Kjo eshte me teper se loje e injoranteve qe fatkeqesisht ,sikur edhe sot, nukkan munguar kurr!
|
Mir,
Po ti a ke ndonje prove, qe ai guri eshte nga toka ? .... dhe nime, ka erdhi aj guri i zi ashtu ne mes te shkretetires ? Mos ndoshta pazarxhinjt paten interes te sjellin ne guri bash ne Mekke ?
Un jam me se i sigurt qe ju nuk e njihni as nje lloj te gurit, dhe nisur nga kjo, ju vetem cka e shpalosni injorancen tuaj rreth ketij guri.
__________________
La ilahe il-lall-llah - Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut !
|
|
|
08-01-12, 08:51
|
#197
|
Anėtarėsuar: 29-11-07
Postime: 801
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
Dicka qe ka zbrite nga Xheneti dhe nuk permendet ne Kuran por vetem ne Hadithe !????????
Kjo eshte me teper se loje e injoranteve qe fatkeqesisht ,sikur edhe sot, nukkan munguar kurr!
|
Suneti i tė Dėrguarit tė Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk ėshtė mendim porse ai ėshtė Shpallje prej Allahut tė Larmadhėruar.
Allah i Madhėruar thotė: "Ai nuk flet nga dėshira e vet. Kjo s'ėshtė gjė tjetėr veēse shpallje qė po i shpallet". [en-Nexhm, 3-4]
__________________
"Ringjalleni tė vėrtetėn duke e pėrhapur dhe duke e pėrkujtuar, mbyteni tė kotėn duke e refuzuar dhe duke e bojkotuar" nga vllau ynė Muhamed et-Temmimi.
|
|
|
08-01-12, 09:16
|
#198
|
Anėtarėsuar: 29-11-07
Postime: 801
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Gjithēka qė transmetohet nga i Dėrguari i Allahut alejhi selam prej fakteve tė ndryshme duhet besuar pa marrė parasysh, a ėshtė kjo vizive (e shikushme) nga ana jonė apo e prekshme, apo konceptueshme nga mendjet tona apo jo.
__________________
"Ringjalleni tė vėrtetėn duke e pėrhapur dhe duke e pėrkujtuar, mbyteni tė kotėn duke e refuzuar dhe duke e bojkotuar" nga vllau ynė Muhamed et-Temmimi.
|
|
|
08-01-12, 10:10
|
#199
|
Moderator
Anėtarėsuar: 21-03-05
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 10,671
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Mire mengjesi !
Mos ezbritni pazarin e debatit ne nivelin a i njoh une guret a jo por debatoni ne nivelin se ai Guri a kaardhe prej Xhenetit dhe- ne cilin Ajet thuhet kjo.
Nuk dij a mendoni ju fare se cfar sjelle me vete nje pohim i tille!?
E para; se ai Guri ka vleren e barabart me Kuranin.
E dyta ;se orjentimi kah Jerusalemi ne fillim paska qen nje gabim ,dhe se nuk e paskan dite vleren e keti Guri.
E treta; se ata qe i besonin , e adhuronin e edhe ngaterroheshin per kete Guri -paskan dite dicka shume te rendesishme.
E katerta se interesimi i botes sot do te ishte i pandalshem per te analizu PERBERJEN (Mbasi ka mundesi) dhe me e pa se cfar GURESH n'a presin ne Xhenet!??
Dhe krejt per fund.
Ne Toke ka shume objekte qe nuk perkojne fare me rrethin ku ato gjinden. Nje shembull.Aty ku jan piramidat nuk ka fare gure rrethit ...!Kurse sa i perkete Haditheve ,me thoni ju lutem ,a ka shume Hadithe rreth te cilave nuk ka pajtushmeri apo qe jan te rreme !?
Mos harroni ;
Nje pohim i tille e ve ne hulaje besimin tuaj dhe e bene ate prralla femijesh!
P.S
Jo, tregtaret nuk e kan sjelle , ka ardhe me Qylym Fluturues!!!!!!!!!!!!!
Edhe nje skjarim.
Ai Objekti i Zi qe shihet nuk eshte Guri per te cilin po flasim. Guri nukshihet fare me sa dij une, ai eshte dikund ne muret e ketij Objekti.
__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga GURI SYLAJ : 08-01-12 nė 10:19
|
|
|
08-01-12, 11:03
|
#200
|
Anėtarėsuar: 29-11-07
Postime: 801
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
E para; se ai Guri ka vleren e barabart me Kuranin.
|
...si po vjen ne kėtė pėrfundimė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
E dyta ;se orjentimi kah Jerusalemi ne fillim paska qen nje gabim ,dhe se nuk e paskan dite vleren e keti Guri.
|
...ne themi se kjo ka qenė nga Allahu dhe Allahu ka tė drejt me qfurnizu njė ligjė?
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
E treta; se ata qe i besonin , e adhuronin e edhe ngaterroheshin per kete Guri -paskan dite dicka shume te rendesishme.
|
...e kanė vlersuar por nuk e kanė adhuruar dhe sa i pėrket ngatrresave kėta kanė pas ngatrresa edhe per njė papuqe.
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
Haditheve ,me thoni ju lutem ,a ka shume Hadithe rreth te cilave nuk ka pajtushmeri apo qe jan te rreme !?
|
...po kjo ėshtė edhe nje plus per vėrtetėsin e tė Dėrguarit tė Allahut alejhi selam, gjdo njeri qė ka ardhė me nje Hadithė dhe nuk u njof dhe ėshtė dyshuar nė tė Hadithi ėshtė dobėsuar nga dijetaret.
__________________
"Ringjalleni tė vėrtetėn duke e pėrhapur dhe duke e pėrkujtuar, mbyteni tė kotėn duke e refuzuar dhe duke e bojkotuar" nga vllau ynė Muhamed et-Temmimi.
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Kosova19 : 08-01-12 nė 11:06
|
|
|
08-01-12, 11:23
|
#201
|
Anėtarėsuar: 29-11-07
Postime: 801
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Ata tė cilėt ia lejuan vetes tė trillojnė hadithe, duke synuar nė kėtė mėnyrė ti afrohen Allahut, nuk kanė qenė dijetar, por kanė qenė asketė injorantė, poashtu, hadithet qė i trilluan tė zėnit nė gojė, nuk kanė qenė nė fushėn e hallallit dhe haramit dhe sqarimin e dispozitave, por kanė qenė pėr tė stimuluar pėr punė tė mira dhe tė frikojnė nga veprimet e liga, pėr tė shpikur rrėfime, kėshilla etj.
Por, ata nuk u lanė tė lirė, sepse dijetarėt islamė iu kundėrvunė duke e zbuluar mashtrimin e tyre, i demantuan gjėrat e pa baza, sqaruan se feja e Allahut ėshtė pėrsosur nga ana e Allahut me tė vėrtetėn, pėr atė edhe nuk ka nevojė tė plotėsohet me diēka tė kotė.I ėshtė thėnė dijetarit tė shquar Abdullah ibn Mubarek:Ēdo tė bėhet me hadithet e trilluara?Ai tha:Pėr to do tė kujdesen kokat gjeniale tė umetit!
Tė themi hipotetikisht se njė person ka trilluar njė hadith sikur ai qė e pėrmendi autori i pėrmendur, dhe kėtij hadithi ia ka ēpikur njė zinxhir transmentuesish tė pėrcjellė prej Ebu Musa Esharijut, Ibn Mesudit, Ibn Omerit, Ebu Hurejres apo dikuj tjetėr, dhe pastaj kėtė hadith e pėrhapė.A ja merr mendja autorit nė fjalė se juristėt dhe hadithologėt do tė pranojnė ēdo hadith qė vjen prej rruge dhe qė e pėrsėrit njė anonimus tė cilit nuk i dihen as mėsuesit as nxėnėsit?
Ai qė i thotė kėto fjalė tė pa krypė, tė cilat edhe i janė lejuar tė botohen nė gazeta ditore, ėshtė plotėsisht i pa ditur pėr bazat, parimet dhe kriteret e forta shkencore tė cilat i vunė dijetarėt islamė nė kėtė sferė dhe i trashiguan brez pas brezi.
Dijetarėt miratuan kritere dhe vunė baza e rregulla tė cilat u shėndrruan nė disciplinė madhore, bile nė disa disciplina shkencore, e qė njihen me emrin ulumu-l-hadith(shkencat e hadithit).
Ibn Salahu nė librin e tij El-Mukaddime pėrmend 65 disciplina, apo si qė i quan ai shkenca tė hadithit.Kėtė mė pas e transmentuan edhe dijetarėt e mė vonshėm, si:Neveviju, Irakiju dhe Ibn Haxheri, ndėrkaq Sujutiju nė komentin e tij tė veprės Et-Tekrib tė Nevavit, shtoi edhe disa lloje tjera dhe arriti deri nė 93 lloje apo disciplina shkencore[34].
Kėshtu, rregulla e parė ka qenė qė mos pranohet asnji hadith pa sened-zinxhir transmentuesish.Nuk pranohet qė dikush tė thotė:I dėrguari i Allahut ka thėnė, nėse personi pėrkatės nuk ėshtė shok i Pejgamberit s.a.v.s.(sahab) i cili e ka parė tė dėrguarin e Allahut dhe ka dėgjuar prej tij[35].
Sahabet kanė qenė tė drejtė, kėtė ua atribuoi Allahu xh.sh. nė librin e Tij dhe nė disa vende nė Kuranin famėlartė, Ai i lavdėroi sahabet, sikur qė ėshtė rast me fundin e kaptinės El-Feth, ndėrkaq nė veēanti i lavdoi muhaxhirėt (mekasit musliman qė emigruan), ensarėt (medinasit musliman) dhe ata qė morrėn pjesė nė besėlidhjen nėn pemė(ridvan)[36].Poashtu, ata i cilėsoi tė drejtė edhe i dėrguari i Allahut nė disa nga hadithet e tij[37].Pėr drejtėsinė e tyre dėshmoi edhe jetėshkrimi i tyre, pėr ta dėshmoi edhe historia, gjegjėsisht se ata e ruajtėn Kuranin dhe Sunetin dhe ua mbartėn gjeneratave tė mė vonshme, e pėrhapėn fenė e Allahut nė anė tė ndryshme tė botės dhe ishin gjenerata mė e lavdishme qė e njohi njerėzimi deri mė sot.
Historia nuk ka shėnuar forma tė pėrkushtimit ndaj kauzės, heroizėm tė shkėlqyeshėm, moral tė lartė dhe devotshmėri pėr ithtarėt e ndonji pejgamberi, sikur qė ka shėnuar pėr shokėt e Muhamedit s.a.v.s.[38].
Ata tė cilėt vijnė pas sahabeve, patjetėr tua mbėshtesin hadithin sahabeve, tregon prej cilėve e ka dėgjuar, ashtu qė tė arrijė deri te sahabiju.
Hallkat e transmentuesve, patjetėr tė lidhen, ashtu qė ēdo njėri transmentues patjetėr ta ketė marrė hadithin drejpėrdrejtė nga ai qė e ka transmentuar.Zinxhiri i transmentuesve nuk pranohet, nėse bie njė hallkė e zinxhirit nga fillimi, mesi apo fundi i zinxhirit tė transmentuesve.
Zinxhirin me hallka tė lidhura transmentuesish, dijetarėt muslimanė e quajtėn:El-Isnad apo Es-Sened, ndaj tė cilit ishin shumė tė kujdesshėm qė nga kohėt e hershme, thėnė mė saktė:qė kur u paraqitėn divergjencat dhe sherret nė kohėn e Othmanit r.a. dhe u paraqitėn njerėzit e pasioneve dhe grupacionet e ndryshme.
Nė lidhje me kėtė, tabiiju[39] i shquar, juristi dhe hadithologu i famshėm Muhamed ibn Sirin, thotė:Nuk pyetnin pėr zinxhirin e transmentuesve, por kur ndodhėn sherret politike, thonin:Na tregoni emrat e transmentuesve.Me kėtė rast, atyre qė ishin pasues tė rrugės sė Pejgamberit u merreshin transmentimet, ndėrkaq atyre qė ishin shpikės tė risive (bidatēinj), u refuzoheshin thėniet[40].
Imam Abdullah ibn Mubareku thotė:Isnadi ėshtė prej fesė, e sikur mos kish qenė isnadi kush tė don, do tė thoshte ēka tė don[41].
Ibn Sirini dhe tjerė, thonė:Hadithet janė fe, pėr atė shiqoni nga kush e merrni fenė tuaj[42].
Nė disa transmentime tė pėrcjella prej Ibn Sirinit thuhej:Kėto hadithe janė pjesė e fesė[43].Kjo do tė thotė se kjo thėnie ka qenė e njohur para Ibn Sirinit, gjegjėsisht nė kohėn e sahabeve.
Dijetarėt tė cilėt merren me studimin e historisė dhe feve, e kanė tė njohur mirė se kushtėzimi i isnadit tė saktė dhe tė pa ndėrprerė pėr transmentimin e diturive fetare dhe diturisė sė Pejgamberit s.a.v.s., ėshtė veēori me tė cilėn u dallua umeti islam nga popujt tjerė, sikur qė pėrmend Ibn Hazmi, Ibn Tejmije dhe tjerė.
Lexuesi i cili ėshtė larg kulturės islame, le mos tė mendojė se ata pranonin ēdo isnad i cili u pėrmendej si dhe se ēdo njėri ka patur mundėsi tu pėrpilojė atyre njė zinxhir transmentuesish i cili do tė lidhje me tė sahabijun i cili ka dėgjuar prej tė dėrguarit tė Allahut s.a.v.s., por ata e pranonin isnadin i cili i ka tė plotėsuar disa kushte tė domosdoshme:
a-Qė ēdo njėrit transmentues ti dihet identiteti dhe biografia, pėr atė edhe nuk pranohej senedi nė tė cilin thuhej:Na ka rrėfyer filani prej njė njeriu, apo nga njė plak i filan fisit, apo prej njė njeriu tė besueshėm, pa mos e pėrmend emrin e tij.
Nuk pranohej isnadi nė tė cilin kishte njė transmentues i cili nuk njihej se kush ėshtė? Prej nga ėshtė? Cilėt janė mėsuesit e tij? Cilėt janė nxėnėsit e tij? Ku dhe kur ka jetuar? Ku dhe kur ka vdekur? Kėtė e quanin me identitet tė pa njohur.
vijone...
__________________
"Ringjalleni tė vėrtetėn duke e pėrhapur dhe duke e pėrkujtuar, mbyteni tė kotėn duke e refuzuar dhe duke e bojkotuar" nga vllau ynė Muhamed et-Temmimi.
|
|
|
08-01-12, 11:25
|
#202
|
Anėtarėsuar: 29-11-07
Postime: 801
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Poashtu, nuk pranohet transmentuesi tė cilit i dihet identiteti, por nuk i dihet gjendja dhe karakteri, a ėshtė i mirė apo i keq, pozitiv apo negativ.Kėtė e quajnė me karakteristika(gjendje) tė pa njohur, apo tė fshehtė.
b-Qė tė jetė i drejtė, dhe kuptimi i drejtėsisė lidhet pėr fenė e transmentuesit, moralin dhe besnikėrinė e tij pėr atė qė e transmenton dhe e pėrcjell, ashtu qė fjalėt dhe veprat e tij tė dėshmojnė se ai ėshtė njeri qė e ka droe Allahun xh.sh., ka frikė prej llogarisė qė do ta jep te Ai, nuk e lejon gėnjeshtrėn, shtimin e gjėrave apo shtrembėrimin e tyre.Ata kanė qenė shumė tė kujdesshėm ashtu qė e refuzonin hadithin pėr dyshimin ma tė vogėl qė lindte nė biografinė e pėrcjellėsit.Ndėrkaq, kur e kuptonin se ai ka gėnjyer nė ndonji fjalė tė tij, e refuzonin transmentimin e tij dhe hadithin e tij e quanin tė trilluar apo tė shpifur, edhe nėse nuk ka gėnjyer nė transmentimin e hadithit, edhe pėrskaj asaj se e dinin se gėnjeshtari mund ta thotė tė vėrtetėn..Drejtėsinė e kanė sqaruar me pastėrtinė nga mėkati dhe gjėrat jo tė kulturshme.
Prej manifestimeve tė drejtėsisė ėshtė qė mos tė bėjė mėkate tė mėdha, mos tė bėjė nė kontinuitet mėkate tė vogla.Bile edhe ma tepėr se kjo, ata krahas devotshmėrisė e vunė kusht edhe largimin e tij nga gjėrat e ulta tė cilat i pėrbuzin njerėzit, fjala vjen si ngrėnia nė rrugė, apo ecja pa kapuē nė kohėn e tyre, etj.
Pra, nuk kanė mjaftuar qė tė largohet transmentuesi nga gjėrat qė i injoron feja, por kėtyre ua shtuan edhe gjėrat qė nuk shihen nga njerėzit tė hijshme, ashtu qė tė jetė i pranuar si njeri nga Allahu dhe nga njerėzit.
Nuk ėshtė nė rregull tė thuhet se disa njerėz mund tė tregohen tė drejtė dhe tė kujdesshėm ndaj traditave, ndėrkaq zemrat e tyre tė jenė tė shprazura, shpirti i prishur, dhe ai e thotė atė qė nuk e vepron, e fsheh atė qė nuk e shpreh, njejt sikur hipokritėt tė cilėt tentojnė ta mashtrojnė Allahun dhe besimtarėt.
Realiteti dėshmon se gėnjeshtra patjetėr tė del nė shesh dhe hipokrizia tė zbulohet.Aliu, Allahu e nderoftė, thotė:Dredhitė e zemrės manifestohen nė fytyrė dhe llapsuzet e gjuhės.
Poeti thotė:
Teshat e hipokrizisė janė tė tejdukshme,
Nėse veshesh me to, dije se je i zhveshur.
c-Transmentuesi nuk konsiderohet i besueshėm dhe i pranuar, thjesht vetėm se ėshtė i drejtė dhe i devotshėm, por drejtėsisė dhe besnikėrisė duhet tua bashkangjet edhe precizitetin dabt.
Kjo, ngase transmentuesi mund tė jetė nė piedestalin mė tė lartė tė devocionit, nėnshtrimit dhe pėrkushtimit fetar, por mund mos jetė preciz nė atė qė e transmenton, ashtu qė mund tė gabojė shumė gjatė transmentimeve, apo mund tė harroj dhe ti ngatėrrojė hadithet mes veti.
Pėr kėtė, transmentuesi patjetėr duhet tė jetė preciz, qoftė nė mbamendje, ashtu qė tė jetė i forte nė memori, apo nė shkrim, qė tė shkruaj drejt.
Hadithologėt kanė vėnė kush pėr hadithin e saktė qė transmentuesi tė jetė nė shkallėn mė tė lartė tė precizitetit dhe pėrsosmėrisė, ashtu qė tė ketė siguri nė mbamendjen dhe transmentimet e tij.Kėtė ata e identifikojnė perms krahasimit tė vetė transmentimeve tė tij njėri me tjetrin, dhe tė transmentimeve tė tij me transmentimet e dijetarėve tjerė tė besueshėm.
Shpesh ndodh qė njė transmentues tė jetė preciz nė mbamendje dhe i saktė nė transmentime, por me hyrjen e tij nė moshė, dobėsohet memoria dhe ka probleme nė mbamendje.Hadithologėt e shpallin transmentues tė dobėt me kėtė rast, dhe thonė:Nė fund tė jetės sė tij i ka ngatėrruar gjėrat, bile edhe transmentuesit tjerė qė pėrcjellin prej tij, i kanė klasifikuar me shenja dhe dėshmi tė ndryshme, dhe thonė:Kjo ėshtė transmentuar prej tij para se ti ngatrrojė gjėrat, pėr atė edhe pranohet, kjo ėshtė transmentuar pasi i ka ngatrruar gjėrat, apo nuk dihet kur ėshtė transmentuar, pėr kėtė edhe refuzohet.
d-Qė hallkat e zinxhirit tė jenė tė lidhura dhe tė harmonizuara prej fillimit tė zinxhirit tė transmentuesve e deri nė fund tė tij.Pėr kėtė, nėse bie ndonji hallkė prej fillimit, mesit apo fundit tė zinxhirit tė transmentuesve, hadithi ėshtė i dobėt-i pa pranuar, pa marrė parasyshė se transmentuesit e tij mund tė jenė nė shkalla tė larta tė drejtėsisė dhe precizitetit.Bile, edhe kur janė nė pyetje disa tabiin tė njohur dhe autoritete tė pa kontestueshme nė shkencė, si Hasen El-Basriju, Atau, Zuhriju dhe tjerė, nėse thonė:I dėrguari i Allahut ka thenė, pa mos e pėrmendur sahabijun-shokun e Pejgamberit s.a.v.s. i cili e ka dėgjuar hadithin prej tė dėrguarit tė Allahut drejpėrdrejtė, nuk i pranohet hadithu, sepse ka mundėsi ta ketė dėgjuar hadithin prej njė tabiiju tjetėr, ndėrkaq edhe ky i dyti mund ta ketė dėgjuar prej njė tjetri, e kėshtu me rathė.Nėse nuk dihet ndėrmjetėsi, nuk pranohet hadithi.Kėtė lloj hadithi i quajnė mursel, edhe pse disa juristė islamė, kėtė lloj e pranojnė me kushte tė veēanta.
Kjo konsiston nė faktin qė ēdo transmentues duhet ta ketė marrė hadithin drejpėrdrejtė nga transmentuesi i mėparshėm, pa ndėrmjetės.Poashtu, transmentuesi nuk guxon ta fsheh ndėrmjetėsin nė bazė tė asaj se ndėrmjetėsi ėshtė i besueshėm pėr tė, sepse mund qė tjerėt tė kenė vėrejtje pėr tė, bile thjesht vetėm fshehja e ndėrmjetėsit ngjall dyshime nė transmentuesin e fshehur.
Nėse mėsohet se disa transmentues tė drejtė dhe tė pranuar nė pėrgjithėsi, disa here kanė fshehur disa ndėrmjetės duke pėrdorur shprehje jo decide, si:transmenton prej filanit, kėtė e kanė konsideruar mashtrim tedlis, pėr atė edhe prej haditheve tė transmentuesit tė kėtillė e pranojnė vetėm atė transmentim ku thotė:Mė ka rrėfyer filani, apo mė ka lajmėruar filani, apo e kam dėgjuar filanin, etj.Kėtė e kanė thenė pėr Muhamed ibn Ishakun, autorin e njohur tė jetėshkrimit pejgamberik.Ndėrkaq, nėse transmentuesi thotė:pėrcjelli prej filanit, hadithi ėshtė i dobėt, sepse shprehja prej flet se transmentimin mund ta ketė marrė jo drejpėrdrejtė, sikur qė flet se mund ta ketė marrė edhe drejpėrdrejtė.Kurse dilemat e kėtilla prej transmentuesit tė kėtillė, e dobėsojnė hadithin.
e-Mos tė jetė hadithi i llojit shadh.Me kėtė nocion, aludohet nė hadithin qė e transmenton njė pėrcjellės i besueshėm duke kundėrshtuar ata qė janė mė tė besueshėm se ai.Shembull pėr kėtė ėshtė hadithi tė cilin e transmenton njė transmentues i besueshėm sipas njė formulimi tė caktuar, apo me pjesė tė shtuara nė tekst, por tė njejtin e transmenton njė transmentues tjetėr ma i forte dhe mė i besueshėm se ai me formulim tjetėr dhe pa kėtė pjesė tė shtuar.
Poashtu, nė kėtė lloj bėn pjesė edhe hadithi tė cilin e transmenton njė transmentues me njė tekst, ndėrkaq tė njejtin, dy apo ma tepėr transmentues tjerė, e pėrcjellin me tekst tė ndryshėm.Nė kėtė rast, pranohet hadithi i atij qė ėshtė ma i besueshėm dhe quhet el-mahfudh(i ruajtur), ndėrkaq tjetri refuzohet dhe quhet shadh(devijuar), edhe pse transmentuesi i hadithit te ata ėshtė i besueshėm dhe i pranuar.
ė-Mos pėrmbajė hadithi ndonji mangėsi qė e dėmton hadithin, qoftė kjo mangėsi nė zinxhirin e transmentuesve apo nė tekstin e tij.
Kėto mangėsi i njohin ekspertėt e kėsaj lėmie, tė cilėt janė tė thelluar nė hadithe dhe i njohin mire zinxhiret dhe tesktet e hadithit.Kjo, ngase hadithi mund tė duket fillimisht se ėshtė i pranuar dhe nuk ka kurrnji pengesė, por kur e analizojnė ekspertėt e mirėfilltė, gjejnė mangėsi tė cilat e diktojnė dobėsimin e tij.Pėr kėtė edhe u zhvillua disciplina shkencore e njohur el-ilel[44].
Nga ajo qė u tha, shihet qartė se nuk ka vend pėr pohimet e disa anonimusave nga kjo shkencė se disa njerėz mund tė shpikin zinxhire tė sakta, bile shumė tė sakta tė cilėve zinxhire do tu bashkangjet hadithe me tė cilat do tė lejojė dhe do tė ndalojė gjėra, do tė obligojė apo do tė lirojė nga obligimi ēka tė dojė, dhe pastaj kėto hadithe do tua ofrojė juristėve dhe hadithologėve, dhe ata do ta pranojnė pa problem.Kėto janė fjalė tė njeriut qė ėshtė zhytur nė paragjykime, bile nė injorancė totale, sepse ėshtė injorantė, ndėrkaq kujton se ėshtė i ditur.
Allahu e thotė tė vėrtetėn, dhe Ai udhėzon nė tė vėrtetėn.
Prej arabishtes: Mr.Bashkim Aliu
[30] Shih demantin e pėrmendur nė pjesėn e parė tė Fetva bashkėkohore me titull:Nė mbrojtje tė Sahihu-l-Buharit.
[31] Kaptina El-Enbija, 18.
[32] Revista El-Musavvir, 9-12-1983.Autor ėshtė Husejn Ahmed Emin.
[33] Hadithin e transmentojnė njė numėr i madh sahabesh prej tė dėrguarit tė Allahut s.a.v.s.Pėr kėtė, hadithologėt janė unanim se hadithi ėshtė i gradės mutevatir.
[34] Shih:Es-Sujuti, Tedribu er-ravi fi sherhi tekribi En-Nevavi, vėll.II, f.386 dhe mė pas.Verifikuar nga Abdu-l-Vehab Abdul-latif.Botimi i dytė, 1385h-1966, botuar nga:Matbaatu es-seade, Kajro.
[35] Konsulto pėr definicionin e sahabijut:El-Hatib El-Bagdadi, El-Kifaje fi ilmi er-rivaje, f.49-52, botim i Hajderabadit, dhe lloji i tredhjetė e nėntė nė veprėn e Ibn Salahut El-Mukaddime.
[36] Shih:Ajeti i 29 i kaptinės El-Feth, ajeti i 100 i kaptinės Et-Teube, ajetet 8 dhe 9 i kaptinės El-Hashėr, ajetet 58 dhe 59 tė kaptinės El-Haxh dhe ajeti 18 i kaptinės El-Feth.
[37] Nė kėtė kontekst, na mjafton hadithi i njohur:Njerėzit ma tė mirė janė ata qė jetojnė nė kohėn time, pastaj ata qė do tė pasojnė, pastaj ata qė do tė pasojnė pas kėtyre
.Hadithin e transmenton Buhariu dhe Muslimi me formulime tė pėrafėrta prej Ibn Mesudit dhe Imran ibn Husajnit, e transmenton Muslimi prej Aishes dhe Ebu Hurejres, poashtu hadithin e transmenton Tirmidhiju dhe Hakimi prej Imran ibn Husajnit dhe Taberaniju e Hakimi prej Xhaėde ibn Hubejres.Pėr kėtė, Sujutiju thotė:Hadithi i pėrgjason haditheve mutevatir.Shih:El-Munavi, Fejdu-l-Kadir, vėll.III, f.478-479.Botim i Daru-l-maėrife, Bejrut 1391h-1972.Poashtu shih:Sahihu-l-xhamii-s-sagir ve zijadatuhu, vėll.III, hadithet nr.3283, 3287, 3289, 3290.Verifikues:Muhamed Nasiruddin Albani.
[38] Konsulto librat qė janė shkruar nė veēanti pėr sahabet, si:El-Istiab e autorit Ibn Abdu-l-Berr(vdiq 463h), Usdu-l-gabe e Ibn Ethirit (vdiq 63h), El-Isabe e Ibn Haxherit (vdiq 852h), Tabekatu Ibn Sad (vdiq230h).Shih pėr drejtėsinė e sahabeve:El-Hatib El-Bagdadi, El-Kifaje, f.46-49, poashtu shih librin bashkėkohor pėr cilėsitė e tyre:Hajatu es-sahabe e autorit El-Kendehlevij, etj.
[39] Tabiij:ėshtė ai i cili ka marrė dituri prej sahabeve.Nė kėta aludon ajeti: '' dhe ata qė i pasuan me mirėsi '' (Teube 100).
[40] Transmentimin e pėrmend Muslimi nė hyrje tė Sahih-ut tė tij dhe Tirmidhiju nė veprėn Ilelu-l-xhamiė.
[41] Ibn Ebu Hatim Er-Razi, Kitabu-l-xherhi ve et-taėdil, vėll.I, f.16.Botim i Hajderabadit 1371h-1952.
[42] Burimi i pėrmendur, f.15, dhe kėtė e pėrmend me isnadin e tij prej Ibn Sirinit dhe tjerė.
[43] Po aty.
[44] Kosulto pėr kėtė librin:Ilelu-l-hadith, e Dr.Humam Abdurrahim Seid, i cili nė fakt ėshtė studim metodologjik nė dritė tė librit tė Ibn Rexhebit Ilelu et-Tirmidhij.Botues:Daru-l-adevij, Amman.
__________________
"Ringjalleni tė vėrtetėn duke e pėrhapur dhe duke e pėrkujtuar, mbyteni tė kotėn duke e refuzuar dhe duke e bojkotuar" nga vllau ynė Muhamed et-Temmimi.
|
|
|
08-01-12, 11:49
|
#203
|
Moderator
Anėtarėsuar: 21-03-05
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 10,671
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
E,qishtu mekopje,qe bilahin as qe imerrni vesh,maroni qef vetit.
Por,ju lutem,kujdese se Besimi nuk eshte prralle qe ju tregohet femijeve kur shkojn ne gjum!!
__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
|
|
|
08-01-12, 12:14
|
#204
|
Banned
Anėtarėsuar: 14-08-11
Postime: 6,904
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Murgesha
Alime
Ēka do tė ishte fore e madhe kur tė shkosh te Krijuesi, tė ta jap Ai njė shqelėm e tė dėrgojė edhe njėherė nė kėtė jetė qė tė ja plotėsosh vedit dėshirat e mohuara pėr shkak tė njė dashurie e frikrespketi ndaj Tij.
A nuk na e ka dhėnė krijuesi vetėm njė jetė nė kėtė botėn e nefsit, ku ēdo gjė qė shef ta qon nė kup tė qiellit atė tė shkretė nefs dhe bėn tė pamundurėn qė ta posedosh.
Ja ta marrim njė shembull shumė tė thjeshtė...
Del edhe ti sikur unė nė qytet shiqon nėpėr vitrinat e dyqanave me apo pa qėllim dhe tė pėlqen ta zėmė njė minifund nuk ėshtė e domosdoshme tė jetė miniq, apo njė bluzė qė ėshtė pak e hapur nuk don tė thotė qė duhet tė tė shifen tė gjithat nėn te, sa qė ai derr nefsii nuk tė len rehat tuj tė thėnė hyr e blije, hyr e blije e ti tė ja japėsh njė grusht hundėsh nefsit tėnd me urdhėr trusu rri qaty se mua mė mjafton dashuria qė ushqej ndaj krijuesit e jo dėshirat apo nefsi im personal?
Tjetėr, edhe sikur tė mos na e ndalonte Kiruesi me pas shumė meshkuj, nuk besoj qė tė gjitha femrat ishim bėrė prostituta, sepse jo tė gjithat e kan nefsin seksual tė gatshėm nė ēdo moment qė kush tė ja u lyp me ja lonė bakshish nė dorė. Femrėn e mashkullin e trrpijavt jo Krijuesi por nuk ka gjė qė e ndal mos ta shuj tėrrpijen e vet sepse ėshtė i krijuar ashtu qė tė hajė e mos tė ngihet kurr, pra edhe kėtu del nė pah se Krijuesi krijon tė gjitha llojet, tė sinqertėt, seriozėt, tė drejtėt, gėnjeshtarėt, avanturistat, tė shtremtėt, ne si krijesa tė Tija vetėm pėrmbushim fatin tonė tė paracaktuar prej tij.
p.s shkruj qeshtu gjatė, se pasha mamin mu ke ba "tullusum" kur po ti shof shkrimet me nga dy tri shenja
|
...
Mjesi juve :)
po oj Murgesh , pse bre po me bani zullum qeshtu :D
krejt poenta eshte me ia vu veti stopin , zor boll , ...ama ... nime ēka s' po te bjen ne mend edhe ty ... jo hidi inshAllah nuk na bane prej xhehnemlive Allahu , Amin ( shuj mos mendo ashtu :( )
Jo , fati jone eshte per nje hise edhe ne duart tona , a po thu me pa nje fund ne vitrin me lakmu , por ne fund zgjedh ti me e ble e vesh a jo ... ti bleje veshe neper shpi kurr mos e desh , bile bile para bashkeshortit e ke shuuume sevap me u vesh e me u ndreq sa me shume , qe kur te del ne rrug e sheh hallajka mos me ju duk ato me te mira se ti , qy !
ps.qe , a ke boll gjate :D
Pershendetje ty e nderuar :)
.
|
|
|
08-01-12, 12:16
|
#205
|
Anėtarėsuar: 29-11-07
Postime: 801
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
E,qishtu mekopje,qe bilahin as qe imerrni vesh,maroni qef vetit.
Por,ju lutem,kujdese se Besimi nuk eshte prralle qe ju tregohet femijeve kur shkojn ne gjum!!
|
...nuk kam faje pse nuk mundesh me kuptue , por ėshtė shum e thjesht per ata qe kan mend.
__________________
"Ringjalleni tė vėrtetėn duke e pėrhapur dhe duke e pėrkujtuar, mbyteni tė kotėn duke e refuzuar dhe duke e bojkotuar" nga vllau ynė Muhamed et-Temmimi.
|
|
|
08-01-12, 12:17
|
#206
|
Banned
Anėtarėsuar: 14-08-11
Postime: 6,904
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
Po kush te rrejti more se ai Guri eshte nga Xheneti !?
Mani more se u bete hore pa ju detyru kush !!
Me kete po mundoheni membrojt dicka e pavetedije po kethehenine Totemizem dhe ne Idhujtarine nga ecila ,shume kjarte po shihet,se nuk jemi liru as sot e kesaj dite !!
|
...
Bal , mos keshtu !
Muhamedi alejhi selam nuk ka rrejt as nuk ka genjy kurre ne jeten e tij !
Kije frike Krijuesin , ngase del prej imani sikur mos me pas qene kurr ne te !
ishte keshille nga zemra kesaj rradhe nga nje moter ytja ,
Alima !
.
|
|
|
08-01-12, 12:22
|
#207
|
Banned
Anėtarėsuar: 14-08-11
Postime: 6,904
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
...
Murgesh , edhe diēka ...
per kete arsye , bash per kete arsye po e luftoin Islamin krejt bota , ngase cungon te gjitha keto ēfrenime dhe ēmenduri ... e njerezit po kane qejf me jetu vlla , me u knaq , me jetu nje jete , qashtu qysh the ti ...
ps.hajde sonte pijm ēaj :)
.
|
|
|
08-01-12, 13:10
|
#208
|
Moderator
Anėtarėsuar: 21-03-05
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 10,671
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
E nderuar,,gjeje ne Kuran, ku shkruan se Gurini Zi ka ardhe nga Xheneti e mandej bisedojme !!
E saper Hadithe ,ju vet po thoni se ka shume qe jan rrena.
A mendoni ju se ,nese ky Guri ka ardhe nga Xheneti,ka vleren me te madhe edhe se te gjthe profetet perveq Ademit ,sepse edhe ky ka ardhe nga Xheneti.
A mendoni ju se cfar do te that nje OBJEKT ne kete Bote e qe ka ardhe nga Bota Tjeter apo veq ia futni kot ?
Po nime ,siq tha edheKosova 19 ,me i mendu keto dhe me i kuptu keto nuk do te benim hajgare me Besimin Islam ne kete menyre .
....
__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
|
|
|
08-01-12, 13:52
|
#209
|
Banned
Anėtarėsuar: 14-08-11
Postime: 6,904
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga GURI SYLAJ
E nderuar,,gjeje ne Kuran, ku shkruan se Gurini Zi ka ardhe nga Xheneti e mandej bisedojme !!
E saper Hadithe ,ju vet po thoni se ka shume qe jan rrena.
A mendoni ju se ,nese ky Guri ka ardhe nga Xheneti,ka vleren me te madhe edhe se te gjthe profetet perveq Ademit ,sepse edhe ky ka ardhe nga Xheneti.
A mendoni ju se cfar do te that nje OBJEKT ne kete Bote e qe ka ardhe nga Bota Tjeter apo veq ia futni kot ?
Po nime ,siq tha edheKosova 19 ,me i mendu keto dhe me i kuptu keto nuk do te benim hajgare me Besimin Islam ne kete menyre .
....
|
...
I nderuari , mos um ban nervoz sot dite e diel du me pushu relaxed :D
HADITHET , me gjenerata jane ruajtur zingjiret e tyre ...deri tek i derguari yne Muhamed alejhi selam !
nese diku eshte keput ai zingjir eshte bere i dobet ... nese nuk ka fare zingjire , apo percjellesit jane te dyshimt , ato hadithe jane te rrejshme ...
Kane punuar dijetaret ne kete drejtim , dhe punoin panderpre , keshtu qe ne asnje menyre , absolut ne asnje menyre , nje hadith i dyshimt apo i rrejshem , apo i dobet , edhe nese shkruahet neper libra gjithesesi tregohet transmetuesi dhe sakteshmeria e tij .
Hadithi ne fjale , ku Muhamedi alejhi selam ka tregu se ky gure ka origjin nga xheneti , eshte sahih , pra i vertet .Iben Abasi , njihet per transmetues i padyshimt ... Tirmidhiu shnon ne libren e tij si hadith autentik , pra origjinal me numrin rendore Nr° 877 ... dhe dijetari i ketij shekulli Shejh Al -Albani ( nime a e di ti se ky Shejh Albani , ishte dijetari i shekullit per te gjithe muslimanet anembane botes , dhe ishte shqipetare , mashAllah ... Allahu e paste meshiru , amin ) ... eh ku mbeta , poh ... pra Shejh Albani e verteton edhe njehere se eshte hadith me se i saket ne librin e tij "Sahihu i Tirmidhiut " me numer rendore Nr° 695 .
mjesi :)
.
|
|
|
08-01-12, 14:23
|
#210
|
Anėtarėsuar: 16-05-05
Postime: 6,480
|
Titulli: Islam, alkool dhe qejf
Shumė e qėlluar kjo temė more, shumė shumė e qėlluar.
Nga kjo po del se
4.2 % janė Islam Radikal
5.8 % tė krishterė
90 % Shqiptarė qė nuk ja fusin as Islamit e as Katolicizmit.
Ju lumtėėėė.
.
__________________
Te jesh i Sinqert,do te thote:
Edhe shokun me te ngusht,
duhet ta kritikosh
---kur e ka keq----
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 19:02.
|
|