Titulli: Cilit Fis i takoni???
Kelmendi
Malėsia e Kelmendit shtrihet nė skajin verior tė Alpeve Shqiptare. Nė kuptimin etnografik, fisi i Kelmendit bėn pjesė nė malet e Malėsisė sė Madhe. Sipas shtrirjes sė vjetėr fisnore Kelmendi kufizohet me Hotin, Kastratin dhe Shalėn nė jug, me Gash e Krasniqe nė lindje, kurse me Vasojeviēėt, Kuēin, Triepshin dhe Gruden nė veri. Banorėt e kėtij fisi, banojnė kryesisht rreth dy burimeve tė lumit Cem, Vuklit dhe Selcės dhe lumit tė Vermoshit. Komuna e Kelmendit sot ka 6344 banorė, tė pėrqendruar nė fshatrat : Vermosh, Lėpushė, Selcė, Tamarė, Brojė, Kozhnja, Nikē, dhe Vukėl.
Emri kėtij fisi vjen nga fjala latine clemens-(tis), dmth. i urtė, i thjeshtė, i mirė. Kėtė emėrtim tė natyrės sė njeriut, mė vonė e gjejmė si emėr personal, Clemens. Ndėr shkrimet e studiuesve tė huaj e gjejmė nė forma tė ndryshme fonetike "Klemnti", "Klimenti", "Clementiner" etj. kurse nė gjuhėn shqipe "Klmen-Klmente"3) gjegjėsisht "Kelmendi". Pėr herė tė parė, nė kuptimin e sotėm, si emėr personal, e takojmė tek zėvendėsi i tretė i Shėn Pjetrit Papa Klementi e I-rė (90-101), cili duke predikuar fjalėn e Krishtit ndėr paganė, u martirizua. Kelmendasit kėtė e kanė mbajtur pėr Shenjt, dhe mbrojtės tė fisit nė tėrė historinė e tyre duke ia kushtuar njėherit edhe tempujt e lutjes ndėr kisha. Pėr kėtė arsye kelmendasit nė mėnyrė tė veēantė i nderonin papėt e Romės. Kėtė gjė na e dėshmon nė njė relacion pėr kelmendasit dėrguar Selisė sė Shenjte nė vitin 1636, nga At Bonaventura. Ai shkruan se kur se serbėt e fesė ortodokse, tė ardhur nė tokat kelmendase pėr tė shpėtuar nga barbarizmat e ushtrisė turke, filluan ta fyenin papėn, kėta tė fundit i kėrcėnuan se do t“i pėrzinin nga territori i tyre fisnor.
Si toponim, ky emėr identifikohet me emrin e kėshtjellės bizantine "Klementiana", tė cilėn e pėrmend historiani i epokės Justiniana Prima (527-565), Prokopie i Cezaresė. Sipas historianit serb Vladislav Popoviq, kjo kėshtjellė duhet tė kėtė qenė e vendosur ndėr viset e Kelmendit, ose nė veri tė liqenit tė Shkodrės. Kurse pėr Sufflay-n kjo fortesė duhet tė kėtė qenė nė rrugėn romake Shkodėr - Prizren, tek dogana e Shpėtimit Shenjtė
|