Forcat e Armatosura tė Kosovės, pėr 10 vjet
Do tė nevojiten rreth 10 vjet qė Forcat e Armatosura e Kosovės tė arrijnė kapacitetet e nevojshme pėr tė funksionuar si njė forcė e tillė, vlerėsojnė ekspertėt e ēėshtjeve tė sigurisė nė Kosovė.
Sipas tyre, rekomandimi i kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, qė u miratua nga Qeveria e Kosovės, vlerėsohet si rekomandim profesional i dalė nga rishikimi strategjik i sektorit tė sigurisė, nė pėrputhje me rrethanat dhe kėrkesat e qytetarėve tė Kosovės.
Florian Qehaja, drejtor ekzekutiv i Qendrės Kosovare pėr Studime tė Sigurisė, vlerėson se nė gjithė kėtė situatė, megjithatė po tregohet njė lloj sensi i populizmit, duke e nxjerrė si fakt tė gatshėm ēėshtjen se Kosova do tė bėhet me ushtri.
Por, siē thotė ai, vetė propozimi pėr bėrjen e Forcave tė Armatosura tė Kosovės, tregon qartė se nevojiten 3 faza qė tė realizohet ky synim.
Faza e parė ėshtė ndryshimi i doktrinės dhe trajnimeve, sepse doktrina dhe trajnimet e tashme kanė qenė vetėm nė nivelin e mbrojtjes civile. Kjo do tė zgjasė deri nė vitin 2016, mė sė paku. Pastaj, faza e dytė ėshtė deri nė vitin 2019, ku do tė ngrihen kapacitetet e pjesshme ushtarake, sepse ky ėshtė njė proces.
Kurse, faza e fundit, ku ne mund ti themi Forcė e Armatosur e Kosovės, me 5 mijė ushtarė aktivė dhe 3 mijė rezervė, do tė jetė me tė gjitha kapacitetet kadrovike, teknike dhe operacionale, do tė jetė nė vitin 2024. Do tė thotė, 10 vjet nga ky moment dhe ky ėshtė njė proces normal, ka theksuar Qehaja.
Edhe Naim Maloku, njohės i ēėshtjeve tė sigurisė, vlerėson se procesi i ngritjes sė njė force tė armatosur, kėrkon rreth 10 vjet.
Sipas tij, procesi do tė ballafaqohet me njė varg barrierash, tė cilat kėrkohet tė tejkalohen. Barriera e parė, sipas tij, ėshtė pamundėsia buxhetore qė ky proces tė zhvillohet shpejtė.
Nuk ka kapacitete financiare pėr ta pėrcjellė njė proces tė ngritjes mė tė shpejtė tė Forcės sė Armatosur tė Kosovės. Barriera e dytė ėshtė se ende ėshtė i pazgjidhur problemi me veriun e Kosovės.
Nė qoftė se ajo forcė nuk dislokohet nė njė pjesė tė Kosovės, atėherė praktikisht forca e armatosur nuk i ka kryer obligimet kushtetuese. Barriera e tretė- pėr tu ngritur njė forcė e armatosur, duhet, pėrveē mjeteve materiale dhe teknike, qė duhet siguruar dhe blerė duhet tė aftėsohet edhe kuadri pėr manipulime me ato mjete teknike, thekson Maloku.
Ai shton se aftėsimi i specialistėve dhe komandantėve kėrkon kohė, sidomos nėse kihet parasysh qė akademitė ushtarake zgjasin 3 deri nė 5 vjet.
Barrierė tjetėr, sipas tij, do tė jetė edhe vlerėsimi i rrezikshmėrisė ndaj integritetit territorial tė Kosovės dhe vlerėsimi se nga cila forcė nė rajon mund tė vijė ky rrezik.
Sipas tij, tash pėr tash, ky rrezik ėshtė potencial vetėm nga Serbia dhe nė pėrputhje me forcat e saj, duhet tė ngriten kapacitetet e Forcės sė Armatosur tė Kosovės.
Ai, po ashtu si barrierė nė kėtė proces e sheh edhe ēėshtjen e marrėveshjes sė Kosovės me NATO-n.
Nuk mundet Kosova qė tė ngritė forcė tė armatosur tė veten pa u koordinuar me NATO-n. Pėr momentin, pėrgjegjėsia pėr sigurinė territoriale tė Kosovės ėshtė e NATO-s. Pra, KFOR-i e ka kėtė pėrgjegjėsi".
"Kosova, pastaj, duhet tė hyj nė marrėveshje me NATO-n dhe KFOR-in, qė gradualisht, duke e ngritur forcėn e vet tė armatosur, tė bėhet edhe zvogėlimi i numrit tė pjesėtarėve tė KFOR-it, si dhe kalimi i pėrgjegjėsive nga KFOR-i nė Forcėn e Armatosur tė Kosovės, shton Maloku.
Por, Qehaja nuk e sheh si problem tė madh ēėshtjen e njė marrėveshje me NATO-n pėr ngritjen e Forcės sė Armatosur tė Kosovės.
Sipas tij, modelet pėr njė gjė tė tillė ekzistojnė, siē ėshtė Bosnjė e Hercegovina, e cila ka Forcėn e armatosur dhe njėkohėsisht, deri vonė , ka pasur prezencėn e NATO-s, e tash njė prezencė ushtarake tė Bashkimit Evropian.
Nė parim, nuk do tė duhej tė kishte njė fėrkim, pėr arsye se unė KFOR-in do ta shihja mė shumė nė sigurimin e integritetit dhe sovranitetit nė veri tė vendit dhe pėr arsye se nuk mundet qė Forca e armatosur tė gravitoj, sė paku nė 5 vjetet e ardhėm, nė pjesėn veriore tė vendit, pėr shkak tė kompleksitetit politik.
Unė mendoj qė ēėshtja e marrjes graduale tė kompetencave nga KFOR-i, duhet tė bėhet nė bazė tė modelit qė e ka bėrė KFOR-i me policinė kufitare, ku gradualisht i ka ndarė kompetencat nė bazė tė sektorėve, thotė Qehaja.
Ndryshe, Maloku ka theksuar se Kosova ėshtė e orientuar drejt integrimit nė NATO dhe strukturat euro-atlantike dhe ēėshtja e ngritjes sė Forcės sė Armatosur tė Kosovės do tė varet edhe nga planet qė ka NATO pėr rajonin.
Sipas tij, nė qoftė se Kosova dhe rajoni integrohen nė NATO, atėherė kjo e fundit do tė pėrcaktojė edhe numrin e pjesėtarėve tė Forcės sė Armatosur tė Kosovės, cilėsinė e pajisjeve pėr tė dhe llojin e armatimeve.