Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
Emri
Fjalėkalimi
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 20-07-14, 15:46   #76
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Kronikat e Tursun Beut

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Bajlozi i Zi Shiko postimin
Ekzaltimi fetar i njė lufte qė perceptohej si luftė e
shenjtė kundėr tė pafeve, kur Perandoria Osmane
ngriti male me kufoma shqiptarėsh, qė shėrbenin si
legjitimim e pėrligjje e pushtimeve.



...



Shqiptarėt qeverisėn perandorinė osmane si kryeministra, pėr njė periudhė kohore prej vjetėsh nė 500 vite sa qeverisi kjo perandori. Kryeministrat shqiptarė i dhanė osmanėve Anadollin, Konstandinopojėn, Irakun, Jemenin, Egjiptin, Algjerinė, Libinė, Arabinė, Sirinė, Hungarinė, Krimenė, Kretėn etj.


Pra, me punėn dhe mendjen e shqiptarėve, u ngrit perandoria osmane. Ky ėshtė njė fakt qė pranohet nga vetė turqit dhe historianėt qė studiojnė kėtė periudhė tė historisė. Gjatė shekullit tė 18-19, nuk ka pasur shumė shqiptarė nė rangun e kryeministrit dhe shihet qė perandoria pati disfata tė tmerrshme qė vunė nė pikėpyetje ekzistencėn e saj. Po tė mos ishte pėr disa shtete perėndimore tė cilat donin ta mbanin pėr kundrapeshė ndaj Rusisė, patjetėr qė do tė kishte rėnė.

39 Vezirėt/Kryeministrat shqiptarė tė Perandorisė osmane dhe prejardhja e tyre nga viset shqiptare tė Ballkanit por edhe vendeve tjera ku kishin lindur shpesh harrohen .





1 – Gjedik Ahmet Pasha
Kryeministėr i perandorisė me origjinė shqiptare. Ai ka qenė kryeministėr nė vitet 1475-1479. Gjatė kohės sė qeverisjes sė tij me anė tė flotės ushtarake, arriti tė pushtojė pjesėn mė tė madhe tė Krimes, e cila bllokoi rrugėn tregtare tė Evropės pėr nė lindje. Arriti qė tė fitojė luftėn kundėr Venedikut, duke i imponuar njė marrėveshje paqeje tė favorshme, sipas sė cilės Venediku do u kalonte osmanėve tė gjitha ishujt e Egjeut, pėrveē Kretės dhe Korfuzit dhe do i paguante tribute vjetore perandorisė. Nė 1478 ushtritė osmane ndėrmorėn ekspedita plaēkitėse nė territoret austriake. Ai nuk pranoi tė merrte pjesė nė pushtimin e Shkodrės, dhe pėr kėtė u shkarkua nga posti i kryeministrit. Kryeministrat kishin meritėn pėr sukseset ushtarake, sepse ata ishin komandantė tė operacioneve ushtarake dhe pėrgjigjeshin me kokė para sulltanit nė rast dėshtimesh.

2 – Daut Pasha
Sipas Sami Frashėrit, ėshtė me origjinė shqiptare, i marrė rob nga sulltani kur ishte fėmijė. Nė saje tė aftėsive dhe talentit tė tij tė lindur, nė kohėn e sulltanit Mehmed II u bė bejlerbe i Rumelisė dhe Anadollit. Nė vitin 1483, nė kohėn e Sulltan Bajazitit, duke qenė bejlerbe i Anadollit, kaloi nė postin e kryeministrit dhe arriti tė drejtojė me sukses punėt e rėndėsishme tė shtetit osman. Nė vitin 1496, u largua nga detyra, dhe pas dy vitesh vdiq.

3 – Haim Ahmet Pasha
Kryeministėr me origjinė shqiptare nga vitet 1496-1514. Gjatė qeverisjes sė tij nėnshtroi Hercegovinėn dhe ndėrmori disa ekspedita plaēkitėse nė Hungari, Austri, Poloni. Edhe pse ishte vendosur paqja me Venedikun, ai ende mbante disa pika strategjike tė cilat lakmoheshin nga osmanėt, prandaj vazhduan luftimet, kryesisht nė det.

Flota osmane korri njė fitore historike nė betejėn e Leopantos nė Korinth, kundėr flotės sė Venedikut me tė cilin ishte bashkuar Hungaria, Franca dhe Spanja, tė bekuara nga Papati. Fitorja mbi Venedikun nuk solli ndonjė plaēkė lufte tė madhe, por vetėm u futi frikėn evropianėve qė tė mos merreshin me osmanėt, dhe nga ana tjetėr, nxori superioritetin e flotės osmane kundėr flotės perėndimore. Nė kėtė kohė, e gjithė Azia e vogėl u pėrfshi nė shtetin osman. Gjatė qeverisjes sė tij filloi njė luftė e gjatė me shahun e Iranit, sepse ai kishte pushtuar Irakun, Armeninė, Kurdistanin dhe kėrkonte edhe Azinė e Vogėl shtėpinė e osmanėve. Kjo luftė mori karakter fetar, sepse iranianėt ishin shiit dhe turqit synit. Pėrfundimisht, Irani u mund nė vitin 1514 aq sa Osmanėt hynė nė territoret e vetė shtetit tė Iranit dhe morėn njė pjesė tė madhe tė arkės sė shtetit. Ai arriti qė gjatė qeverisjes sė tij tė mundte Venedikun fuqinė mesjetare detare, dhe pas kėsaj edhe vetė Iranin, i cili kishte mė tepėr zotėrime se sa osmanėt. Pėrfundimisht, Azia e vogėl, gjatė qeverisjes, sė tij u bė e osmanėve, qė do tė ishte dhe qendra e kombit turk. Pra, shqiptarėt pushtuan edhe territoret historike ku shtrihet sot kombi turk.

4 – Ahmet Pashė Dukagjini
Ka qenė kryeministėr pėr njė periudhė tė shkurtėr kohe nga vitet 1514, deri nė vitin 1515 dhe rrjedh nga familja e madhe e Dukagjinėve. Gjatė qeverisjes sė Sulltan Selimit, ai ka qenė ushtarak i lartė me titullin gjeneral, dhe mė pas ka qenė bejlerbe i Rumelisė, pra, qeveritar i Ballkanit, dhe mė vonė u bė kryeministėr. Dukagjini, gjatė kohės sė qeverisjes sė tij si qeveritar i Egjiptit, synoi pavarėsinė e kėtij vendi nga pushteti i Sulltanit. Ai u rebelua kundėr sulltanit, por u mund nga forcat ushtarake, dhe koka e tij e prerė iu dėrgua sulltanit nė Stamboll.

5 – Ibrahim Pasha
Ishte me origjinė nga Butrinti, por ka studiues qė thonė nga Parga e Ēamėrisė, gjithsesi, ishte shqiptar. Gjatė njė ekspedite ushtarake nė trojet shqiptare sulltani e mori, dhe e rriti nė pallatin e tij sė bashku me tė birin, Sulejmanin, i cili nė 1520, bėhet sulltan, dhe shokun e tij tė fėmijėrisė e bėn kryeministėr. Pra, ai u rrit me sulltan Sulejmanin e ndritur qė ishte njė nga sulltanėt mė tė mėdhenj tė perandorisė, ndoshta mė i madhi. Ai u edukua dhe mori arsimin e mjaftueshėm pėr tė qenė njė ushtarak dhe politikan i zoti. Ka qenė kryeministėr nga vitet 1523-1536. Ai u martua me motrėn e sulltanit, i cili i bėri njė dasėm madhėshtore. Si u bė kryeministėr, drejtoi fushatat pėr pushtimin e Beogradit dhe Rodosit.

Kėshtu, nė vitin 1526 ai u vu nė krye tė njė ushtrie prej 100.000 vetash, dhe u nis kundėr Hungarisė. Nė gusht tė po atij viti u zhvillua beteja e Mohaēit ku Hungarezėt u mundėn dhe, pas kėsaj, ushtria osmane mori Budėn kryeqytetin e vendit. Kjo betjė, nė tė cilėn mori pjesė dhe sulltan Sulejmani, ishte njė betejė historike, sepse osmanėt pas kėsaj erdhėn nė kufijtė e Evropės qendrore dhe e kėrcėnonin seriozisht atė. Beteja e Mohaēit ishte njė nga betejat mė tė mėdha qė kanė zhvilluar osmanėt, por me komandant shqiptar. Po tė kihet parasysh qė Hungaria bėri njė luftė 100-vjeēare, qė nga 1444 kur kėrkoi ndihmėn e Skėnderbeut, rėndėsia e kėsaj fitoreje ėshtė historike.

Nė vitin 1529 ushtria osmane prej 250.000 ushtarėsh, tė komanduar nga Ibrahimi, nė tė cilėn merrte pjesė dhe vet sulltani, rrethoi Vjenėn. Vjena u bombardua ashpėr por nuk u dorėzua. Nė dėshtimin e ushtrisė osmane, nė marrjen e Vjenės, ndikoi negativisht i ftohti me tė cilin nuk ishte mėsuar ushtria osmane, pasi ajo vinte nga njė zonė e ngrohtė. Nė vitin 1532 ishte kryekomandant i njė lufte tjetėr me Austrinė por mė tepėr pėr territoret hungareze. Nė kėtė luftė ai i shkaktoi disfatė Austrisė dhe arriti qė pėrfundimisht tė kthente Hungarinė nė njė provincė tė perandorisė osmane. Nė vitin 1534 arriti tė pushtonte Azerbajaxhanin dhe zgjeroi mė tej territoret e shtetit osman nė lindje. Ibrahimi ka nėnshkruar dhe Kapitulacionet me Francėn, qė shumė studiues i quajnė nė disfavor tė Turqisė pėrsa i pėrket ekonomisė, sepse tregtarėt francezė ishin tė privilegjuar nė perandori, por nga ana tjetėr kapitulacionet ishin njė marrėveshje me Francėn kundėr armikut tė pėrbashkėt, Austrisė, tė cilėn donin ta sulmonin njėkohėsisht. Kėshtu, e parė nė kuadėr tė politikės sė jashtme nuk ishte aspak njė marrėveshje e keqe, sepse bėnte aleate njė shtet perėndimor. Ai arriti tė shtypte me armė tė gjitha kryengritjet brenda vendit.

Nė vitin 1536 vritet nė pallatin e Sulltanit aty ku u rrit, por nuk dihet se kush e vrau dhe pėr ēfarė, megjithėse shumė historianė thonė se u vra pėr xhelozi, ngaqė kishte arritur tė kishte sukses. Nuk besoj tė ketė pasur dorė sulltani nė vrasjen e tij ashtu siē ndodhte rėndom tek osmanėt, sepse ata ishin rritur bashkė qė fėmijė, dhe njė sulltan i madh si Sulejmani nuk mund tė kishte shpirt kaq tė vogėl. Nė histori mbetet njė nga vezirėt mė tė mėdhenj tė njėrit prej sulltanėve mė tė mėdhenj tė perandorisė osmane. Ai ka meritėn se arriti tė pushtojė Hungarinė, e cila kishte 100 vjet qė sfidonte osmanėt, sulmoi Austrinė edhe pse s’e pushtoi me atė veprim tmerroi Evropėn, pushtoi Azerbajxhanin, nėnshkroi marrėveshje aleance me Francėn etj.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 20-07-14, 15:48   #77
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Kronikat e Tursun Beut

6 – Ajaz Mehmet Pasha
Qe kryeministėr nė vitet 1536-1539 pas vdekjes sė Ibrahimit. Ishte nga Vlora dhe kishte lindur nė Vuno. Hyri nė pallatin e Sulltanit me sistemin e devishermesė, qė ishte marrja e fėmijėve tė krishterė nė moshė tė vogėl, dhe edukimi pėr shėrbimin nė ushtri ku mė tė mirėt mbaheshin pėr shėrbimin nė pallatin e sulltanit. Nė fillimet e karrierės sė tij ka qenė bejlerbej, pra qeveritar i Anadollit dhe i Damaskut. Shtypi kryengritjen e shqiptarit Ahmet Pasha, njė funksionar i lartė i shtetit i rebeluar ndaj qeverisė qendrore. Mori pjesė nė betejėn e Mohaēit dhe tė Rodosit krahas shqiptarit tjetėr qė ishte nė atė kohė kryeministėr Ibrahm Pashės. Nė vitin 1536 u bė kryeministėr, detyrė qė e mbajti derisa vdiq nė 1539. Gjatė qeverisjes sė tij ai drejtoi fushatėn ushtarake kundėr Rumanisė dhe arriti tė pushtojė Rumaninė e Mildavinė. Midis lumenjve Dniepėr dhe Dniestėr u krijua njė sanxhak i ri me tokat e pushtuara.

Nė vitin 1538 flota osmane mundi nė Prevezė flotėn e tre fuqive tė perėndimit, atė tė Karlit tė V Habsburg, tė Venedikut dhe Papatit. Pas kėsaj humbjeje Venediku u detyrua tė lėshonte disa qytete nė Dalmaci dhe tė paguante njė tribut vjetor tė rėndė nė favor tė osmanėve. Ai mori pjesė nė shtypjen e kryengritjes nė vendlindjen e tij, Himarė, pasi ishte kryeministėr e ndoshta nuk mund tė bėnte dot ndryshe se i priste kokėn sulltani. Kryeministri Ajaz Ahmet Pasha ka meritėn se pushtoi Rumaninė dhe Moldavinė si edhe mundi flotėn detare evropiane.

7 – Lutfi Pasha
Qeverisi si kryeministėr nė vitet 1539-1541. Ishte me origjinė nga Vlora, nga ku osmanėt e morėn qė tė vogėl. Ai u rrit nė pallatin e sulltanit, ku mori tė gjithė edukimin e nevojshėm politiko-ushtarak. Historianėt e kohės kanė thėnė se ėshtė “Shqiptar kokėfortė e inatēi, Ai mori pjesė nė rrethimin e Vjenės nė vitin 1529 sė bashku me ushtarakė tė lartė shqiptarė, dhe kryeministrin po shqiptar. Ka qenė bejlerbe i Rumelisė, pra i Ballkanit. Ai ka marrė pjesė nė betejėn e Otrantos kundėr italianėve, tė cilėt edhe u mundėn. Pas vdekjes sė kryeministrit, shqiptari Ajaz Mehmet Pasha, ai u bė kryeministėr. Gjatė qeverisjes sė tij, bėri paqe me Venedikun, qė ishte tepėr e favorshme pėr osmanėt sepse ajo sillte territore, para dhe qetėsi. Ai hyri nė bisedime pėr paqe me Austrinė. Nė luftė me arabėt mori disa territore tė Jemenit, dhe arriti tė dalė nė detin e Kuq. Nė vitin 1541 u tėrhoq nga detyra me dėshirėn e vet, por arsyet nuk dihen. Marrėdhėniet e tij me sulltanin qenė tė mira, sepse ai ishte dhėndėr te sulltani, pasi ishte martuar me motrėn e tij.

8 – Rustem Pasha
Kryeministėr i perandorisė me origjinė shqiptare, qė qeverisi nė vitet 1544-1552 dhe pėr herė tė dytė, nė vitet 1555-1560 pas vdekjes sė Kara Ahmet Pashės, pra ai qeverisi perandorinė pėr 13 vjet. Ai arriti tė fusė nė perandori disa vise tė Jemenit. Nė qeverisjen e tij u pushtua Tripoli nė Libi, pasi theu flotėn spanjolle, qė mbante njė pjesė tė madhe tė Afrikės Veriore. Ai organizoi e drejtoi njė luftė tė dytė kundėr shahut tė Iranit nė vitin 1548 e cila do tė pėrfundonte me disfatė pėr Iranin dhe marrėveshjen e paqes do e nėnshkruante njė shqiptar tjetėr, Kara Ahmet Pasha.

9 – Kara Ahmet Pasha
Atė e morėn tė vogėl nga trojet shqiptare dhe e rritėn nė pallatin e sulltanit, ku mori dhe edukimin e nevojshėm pėr tė qenė njė qeveritar dhe ushtarak i zoti. Sulltani i dha tė motrėn pėr grua, ashtu siē bėnin shpesh sulltanėt me figura tė mėdha e tė forta tė shtetit. Gjatė karrierės sė tij ka qenė bejlerbej i Rumelisė, me kėtė emėr quheshin zotrimet osmane nė Ballkan. Nė 1526 mori pjesė nė betejėn e Mohaēit kundėr Hungarisė. Gjatė kohės qė ishte kryeministėr, nė vitet 1553-1555, u ngarkua tė merrej vesh me shahun e Iranit dhe nėnshkroi me tė njė marrėveshje paqeje, sipas sė cilės Iraku mbeti nėn sundimin osman, Gruzia dhe Armenia u ndanė mė dysh, ndėrsa Azerbajxhani kaloi nėn sundimin e shahut tė Iranit. Marrėveshja e paqes ishte e favorshme se perandoria doli nė gjirin Persik, pra ishte njė tjetėr shqiptar pas atij qė e nxori perandorinė nė detin e Kuq, qė i dha gjirin Persik shtetit osman. Me flotėn osmane u kryen edhe disa pushtime nė Afrikėn Veriore. Nė 1555 i prenė kokėn, edhe pse qe dhėndėrr i sulltanit, arsyet se pėrse nuk dihen.Megjithėse qeverisi pėr njė kohė tė shkurtėr ai arriti qė t’i japė perandorisė gjirin Persik dhe njė pjesė tė Afrikės Veriore.

10 – Semiz Ahmet Pasha
Ishte kryeministėr me origjinė shqiptare gjatė viteve 1579-1580 pra, pėr njė kohė tė shkurtėr, ku nuk janė shėnuar shumė ngjarje tė rėndėsishme. Pėrpara se tė bėhej kryeministėr ishte bejlerbe i Rumelisė. Ai mori pėr grua tė bijėn e ish-kryeministrit Rustem Pasha.

11 – Koxha Sinan Pasha (1506-1596)
Ka qenė kryeministėr i perandorisė 5 herė nė vitet 1580-1582; 1584-1585; 1589-1591; nė 1593; 1595-1596. Ka lindur nė Topjanė tė Lumės, pra ishte shqiptar dhe u rrit nė pallatin e sulltanit. Gjatė karierės sė tij ka shėrbyer si qeveritar nė Tripoli tė Libisė dhe nė Damask tė Sirisė. Ai ka meritėn qė nėnshtroi pėrfundimisht Jemenin tė cilin pjesėrisht e kishin nėnshkruar dy shqiptarė tė tjerė. Me pushtimin e Jemenit perandoria doli nė detin Arabik.Nė vitin 1580 drejto vetė fushatėn ushtarake kundėr Persisė dhe Hungarisė, edhe pse ishte nė moshė tė thyer. Ai mori pjesė edhe nė njė luftė tjetėr kundėr Austrisė, e cila pėrfundoi me marrėveshje paqeje, por pas vdekjes sė tij. Vendlindjes sė tij, Lumės, i lehtėsoi taksat dhe detyrimet, gjithashtu ngriti nė Kaēanik njė kėshtjellė dhe njė xhami.

12 – Ferad Pasha
Edhe ai si kryeministrat e tjerė shqiptarė u rrit nė pallatin e sulltanit ku mori edukimin e nevojshėm. Gjatė karrierės sė tij qeverisi Rumelinė, si bejlerbe. Qe kryeministėr gjatė viteve 1591-1592 dhe nė vitin 1595. Ka marrė pjesė nė luftė kundėr Austrisė e cila nė kėtė kohė zgjati disa vjet. Ai drejtoi luftėn kundėr Vllahisė, pas sė cilės u pushua nga puna dhe u vra nga rivalėt e tij po shqiptarė.

13 – Merre Husein Pasha
Ishte me origjinė shqiptare. Ka nisur karrierėn si kuzhinier, dhe mė vonė shėrbeu si vali nė Misir. Shėrbeu si kryeministėr nė vitet 1601-1602, pra pėr njė kohė tė shkurtėr. Ai quhej Merre, sepse pėr kundėrshtarėt e tij pėrdorte fjalėn shqip merre, zhduke, kėshtu qė i mbeti ky emėr.

14 – Jemishxhi Hasan Pasha
Sipas Sami Frashėrit ėshtė me origjinė shqiptare. (Sami Frashėri… f.komp.45).Ka ngjitur shkallėt e karrierės ushtarake dhe qeveritare nė sajė tė aftėsive tė tij. Nė vitin 1602-1603, ishte kryeministėr i perandorisė.

15 – Kujxhu Murat Pasha
Ka qenė me origjinė shqiptare. Ishte kryeministėr gjatė viteve 1606-1611, pra pėr rreth 5 vjet. Gjatė qeverisjes sė tij u nėnshkrua amrrėveshja e paqes me Austrinė, me tė cilėn perandoria kishte disa vite qė kishte rifilluar luftėn. Nė 1606 me Austrinė u nėnshkrua njė traktat paqeje 10 vjeēare, sipas sė cilės, tė dyja palėt nuk patėn pėrfitime territoriale. Austria i dha perandorisė njė tribut vjetor prej 200 000 dukatėsh ari dhe nga ana tjetėr, osmanėt njohėn sundimtarin e Vjenės si perandor. Kėto kushte nuk ishin tė favorshme pėr osmanėt, por shteti u detyrua, pasi nė vend kishte plasur njė kryengritje e madhe dhe nuk kishte se si tė luftohej jashtė kur kishte probleme e anarki brenda vendit. Ai arriti qė tė shtypte kryengritjen e madhe brenda vendit, tė quajtur si kryengritja Xhelaliane. Kėshtu nė njė betejė nė vitin 1608, kur kryeministri ishte 90 vjeē, arriti tė shkatėrrojė ushtrinė kryengritėse dhe tė asgjėsojė pjesėn mė tė madhe tė sajr.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-07-14, 15:51   #78
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Post Titulli: Kronikat e Tursun Beut

16 – Nasuh Pasha
Ishte shqiptar dhe qeverisi si kryeministėr nė vitet 1611-1614 vite gjatė tė cilave mbretėroi njė gjendje paqeje pa luftra tė mėdha. Para se tė bėhej kryeministėr ka punuar si qeveritar i Halepit dhe i Bagdadit.

17 – Ohril Hysein Pasha
Ai lindi nė zonėn e Pogradecit, dhe vdiq nė vitin 1622. U rrit nė pallatin e sulltanit dhe mė pas u bė komandant i jeniēerėve, dhe qeveritar i Rumelisė. Mori gradėn vezir dhe shėrbeu si kryeministėr gjatė vitit 1621.

18 – Hasan Pasha
Ai ishte me origjinė shqiptare. U mor i vogėl dhe u edukua nė oborrin e sulltanit. Nė fillim ka qenė bejlerbej i Rumelisė, pastaj vezir i gradės sė ulėt deri sa u bė vezir i madh ose kryeministėr nė vitin 1624.

19 – Taban Mehmet Pasha
Ishte kryeministėr me origjinė shqiptare i perandorisė nė vitet 1631-1637, pra pėr 5 vjet. Vite qė nuk patėn ngjarje tė mėdha. Pas detyrės u burgos dhe u ekzekutua, sepse kėshtu bėnin shpesh sulltanėt.

20 – Mustafa Pashė Kamekeshi
Lindi nė Vlorė, dhe hyri nė ushtrinė osmane me anė tė sistemit tė devishermes. Kushti i parė qė tė bėje karrierė nė perandorinė osmane ishte qė tė bėheshe mysliman, kėshtu, duke qenė se shqiptarėt nuk janė fanatikė fetarė, por pėrkundrazi, janė tepėr tolerantė pėr fenė e tjetrit, nuk e patėn problem tė ndėrrojnė fenė. Nė fillim hyri nė radhėt e ushtrisė sė jeniēerėve, dhe arriti deri nė postin e komandantit tė flotės ushtarake osmane. U dallua si kryekomandant nė rrethimin e Irakut ku merrte pjesė dhe vetė Sulltan Murati IV, pėr suksesin e sė cilės mori dhe titullin vezir i madh qė ishte titulli mė i lartė nė hierarkinė e qeverisjes, dhe qeverisi vendin nė vitet 1637-1644. Ai nuk ishte vetėm ushtarak i zoti, por edhe financier i zoti, sepse arriti tė kryejė me sukses njė reformė financiare me anė tė sė cilės nxori buxhetin e shtetit nga kriza. E vrau sulltani sepse ky donte tė ndėrmerrte njė reformė administrative qė nuk i pėlqeu, pasi binte ndesh me interesat e tij.

21 – Xhixhan Mehmet Pasha
Me origjinė shqiptare nga i ati, ndėrsa nga e ėma nga familja e sulltanit. Ai u rrit dhe u edukua nė oborrin e sulltanit, dhe qeverisi nė vitet 1644-1645. Karrierėn e nisi si vali i Egjiptit, dhe mė vonė i Damaskut. Gjatė kohės sė qeverisjes sė tij mori Kretėn, tė cilėn e mbante ende Venediku. Marrja e Kretės ishte njė fitore pėr perandorinė, sepse ajo kishte njė pozitė gjeografike tė mirė, dhe nga ana tjetėr dėbohej pėrfundimisht Venediku nga Egjeu dhe Mesdheu lindor.

22 – Kara Mustafa Pasha
Me origjinė shqiptare, i lindur nė Shqipėri. Ai shkoi nė Stamboll si jeniēer dhe arriti tė bėhej komandant i ushtrisė sė jeniēerėve. Ka qenė dy herė kryeministėr nė vitet 1649-1650 dhe 1655. Gjatė detyrės si ministėr i marinės, mundi flotėn Venedikase.

23 – Tarhanxhu Mustafa Pasha
Ishte me origjinė nga Mati dhe qeverisi vendin nė vitet 1652-1653. Karrierėn e nisi si qeveritar i Egjiptit, dhe mė vonė i Selanikut. Ishte kryeministėr i parė qė nė kushtet e ndalimit tė fushatave dhe plaēkitjeve arriti tė bėjė buxhetin e shtetit pėr tė menaxhuar mė mirė tė ardhurat dhe shpenzimet. Ai ra viktimė e zgjuarsisė sė vet, sepse askujt nuk i interesonte buxheti i shtetit, se tė gjithė kėrkonin tė hanin sa tė mundeshin, pra fenomeni i korrupsionit ėshtė aq i vjetėr sa dhe profesioni mė i vjetėr nė botė. Pėr tė thuhej se ishte i pakorruptueshėm, dhe bėnte detyrėn si duhej, kėshtu qė natyrisht s’do ta kishte tė gjatė. Xhelozitė e kundėrshtarėve bėnė qė ai tė pushohej nga puna dhe tė ekzekutohej.

24 – Qypyrli Mehmet Pasha
Ishte shqiptar nga Berati, lindur nė njė familje tė varfėr dhe kishte punuar si kuzhinier i sulltanit. Ai nuk kishte arsim, madje, ishte analfabet, nuk dinte tė shkruante dhe tė lexonte. Por edhe pse i pashkolluar, kishte cilėsi tė tjera qė e bėnė kryeministėr tė perandorisė nė vitin 1656-1661, nė moshėn 75-vjeēare. Para se tė bėhej kryeministėr, kishte punuar si qeveritar i Damaskut, Jerusalemit dhe Tripolit. Ai e mori pushtetin duke i vendosur disa kushte sulltanit si; tė zgjidhte vetė ndihmėsit e bashkėpunėtorėt e tij nė qeverisje dhe tė ishte i lirė nė qeverisjen e vendit, gjė qė s’e kishte bėrė asnjė kryeministėr deri nė atė kohė. Vendi ishte futur nė krizė, dhe ai arriti tė balancojė buxhetin e shtetit duke vėnė dorė nė arkėn e vakėfeve dhe tė sulltanit. Forcoi disiplinėn nė ushtri e cila kishte filluar tė ēartej dhe tė humbiste betejat, rriti efikasitetin e flotės ushtarake. Gjatė qeverisjes sė tij mundi Venedikun, dhe drejtoi fushatėn ushtarake nė Poloni. Vendosi qetėsinė nė vend duke vrarė me mijėra vetė qė nuk i bindeshin dhe midis tyre partirarkun ortodoks tė Stambollit.

25 – Fazlli Ahmet Pasha Qypyrliu
Pas vdekjes sė Mehmetit vendin e tij e zuri i biri Fazlliu, qė qeverisi pėr njė kohė prej 15 vjetėsh nga 1661-1676. U edukua nė Stamboll dhe ishte mė pak i ashpėr se sa i ati. Karrierėn e filloi si vali i Damaskut dhe pastaj si kryeministėr nė njė moshė tė re 26-vjeēare. Nė politikėn e jashtme u mor me Austrinė, tė cilėn gjeneralėt shqiptarė nuk e kishin thyer dot. Ai pushtoi kėshtjellat rreth Vjenės, dhe po pėrgatitej tė pushtonte dhe vetė kryeqytetin Austriak, gjė qė tmerroi Evropėn. Me gjithė pėrpjekjet e mėdha nuk arriti tė pushtojė Vjenėn. Gjatė qeverisjes sė tij pushtoi tėrėsisht Kretėn, pasi shqiptari qė e pushtoi pėr herė tė parė kishte lėnė disa kėshtjella pa pushtuar dhe nė vitin 1666 ripushtoi Jemenin i cili ishte pushtuar mė parė nga 2 kryeministra shqiptarė, por qė nga 1635 ishte shkėputur nga perandoria.Vdiq nė moshėn 46-vjeēare, nė vitin 1676 nga njė sėmundje e pashėrueshme.

26 – Fazlli Mustafa Pashė Qypyrliu
Ishte djalė i dytė i Mehmet Qypyrliut dhe ngjiti shkallėt e karrierės shumė shpejt me ndihmėn e tė afėrmve, por dhe me meritat e veta.

Nė vitin 1690-1691 u emėrua kryeministėr nė njė kohė kur Austria, gjatė mungesės sė shqiptarėve, nė qeverisje, nga 1676 deri nė 1690, pra pėr 14 vjet kishte mundur ushtrinė osmane nė vitin 1683 dhe kishte marrė territore tė mėdha nė Ballkan. Nė krye tė njė ushtrie mundi austriakėt dhe rimori territoret nė Danub, Nishin dhe Beogradin. Ai trajtoi shumė mirė tė krishterėt dhe popullsinė jomyslimane tė perandorisė, ashtu siē kanė bėrė historikisht shqiptarėt.r

27 – Ali Pashė Arabxhiu
Lindi nė Ohėr. Hyri nė ushtri si jeniēer dhe pėrfundoi si komandant i jeniēerėve. Mė vonė u bė komandant i rojeve nė oborrin e sulltanit. Nė vitin 1691 bėhet kryeministėr deri nė 1692. Sulltani nuk miratoi disa veprimtari politike tė tij nė drejtimin e shtetit, dhe pėr kėtė arsye e ekzekutoi.

28 – Hysen Qypyrliu
Me origjinė nga familja e madhe e Qypyrlinjėve, kushėri i parė me bijtė e Mehmet Qypyrliut. Nė fillim qe ministėr i marinės, dhe pas mbrojtjes sė Beogradit kundėr austriakėve, u bė kryeministėr nė vitet 1697-1702.

29 – Dalltaban Mustafa Pasha
Ishte shqiptar i lindur nė Manastir, i cili ngjiti shkallėt e karrierės nė sajė tė aftėsive tė tij politiko-ushtarake. Nga jeniēer nė komandant tė jeniēerėve. Ai qeverisi nė disa vilajete si nė Bagdad, Bosnjė dhe Anadoll. Qeverisi vendin si kryeministėr nė vitet 1702-1703.

30 – Numan Pashė Qypyrliu
Me origjinė nga familja e qypyrlinjėve, ishte nipi i Mehmet Qypyrliut, dhe qeverisi shtetin nė vitin 1710. Para se tė bėhej kryeministėr nė vitin 1708 u martua me tė bijėn e sulltanit.

31 – Haxhi Halil Pashė Shqiptari
Ishte nga Elbasani. Ai ngjiti shkallėt e karrierės me mundim dhe punėn e vet, duke kryer disa detyra si komandant ushtarak e qeveritar, deri sa nė vitin 1716 u bė kryeministėr.

32 – Ivaz Zade Halil Pasha u bė kryeministėr nė vitin 1770.

33 – Almedar Bajraktar Mustafa Pasha
Ishte shqiptar dhe mori detyrėn e kryeministrit pasi hipi nė fron sulltan Mahmut Hani II. Ka qenė njė ushtarak dhe tregtar i zoti. Ka marrė pjesė nė ekspeditėn ushtarake kundėr Rusisė. Ai ndihmoi Selimin III qė tė reformonte ushtrinė e pabindur tė jeniēerėve dhe u bė kryeministėr nga sulltan Mahmuti II.

34 – Memish Pasha i zgjuar ishte kryeministėr nė vitet 1808-1809.

35 – Gjirtili Mustafa Nail Pasha
Ishte me origjinė nga Kosturi, qė sot grekėt e quajnė Kastoria, dhe u bė kryeministėr 3 herė me ndėrprerje nė 1853, 1854, 1857. Pėrpara se tė bėhėj kryeministėr ai qeverisi Kretėn pėr disa vjet duke vendosur paqen dhe qetėsinė atje. Ai qe ministėr disa herė, derisa u bė kryeministėr i perandorisė.

36 – Mehmet Ferit Pashė Vlora
Ishte kryeministėr nė vitet 1902-1908 dhe ka lindur nė Janinė, pasi la postin e kryeministrit u bė kryetar senati dhe ministėr i brendshėm.

37 – Mirsili Said Halim Pasha
Ishte nipi i Mehmetit tė Kavallės. Ai u bė senator dhe mė pas kryetar i Senatit nė 1912, ministėr i brendshėm, dhe kryeministėr nė vitet 1913-1917.

38 – Ahmet Izet Pasha
Me origjinė nga Manastiri, qe kryeministėr nė vitin 1918.

39 – Demat Ferit Pasha
Ishte kryeministri i fundit i perandorisė osmane nė 1919-1920.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:39.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.