|
Shėndeti Tė rejat dhe kuriozitetet mė tė fundit nga mjeksia. Cila eshte pyetja juaj ? |
27-04-04, 22:24
|
#1
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Lajme nga Mjekesia
ZILJA TINGELLON DHE ZEMRA NDALON !
Nje zoteri anglez i semure nga nje semundje e ēuditshme: tingulli i cdo lloj zileje perfshire dhe zilen e ores ishin te mjaftueshem qe t'i ndalonin rrahjet e zemres. Por per Allan Todd, ky eshte emri i pacientit te pa fat, 63 vjeē, 'viktime' qe prej 40 vjetesh e kesaj semundje te ēuditshme erdhi momenti i sherimit.Mjeket e Newcastle e 'sheruan', fale nje pacemaker qe ndihmon muskulin kardiak te 'riaktivizohet'. Todd, qe punonte nje hotel dhe tani eshte ne pension, per vite me rradhe duhet te kete perdorur ndonje menyre me te embel per tu zgjuar duke pare qe tringellima e ziles mund ti shkaktonte nje humbje ndjenjash 30 sekondeshe. Mbas kesaj gjendje te fiketi, gjate se ciles zemra e tij pushonte se rrahuri, duhet te kalonin disa ore para se ai te ishte ne gjendje te fliste dhe te levizte.
Me kalimin e kohesh atij i binte te fiket shume shpesh,derisa Todd,shume i alarmuar, iu drejtua mjekeve ne Newcastle, qe i vendosen nje pacemaker urgjence.Ky aparat aktivizohet ne momentin qe zemra ndalon,duke bere qe te filloje perseri te rrahe. ''Nuk do te isha ketu sot pa ndihmen e tyre'',thote Todd,qe per here te pare kur i kishte ndodhur kjo anomali ishte 23 vjeē.Vete mjeket e quajne mrekulli faktin qe ai eshte akoma gjalle. Sipas kirurgeve,tani Todd mund te veje zilen per tu zgjuar
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
27-04-04, 22:32
|
#2
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Mbipesha e Madhe Trupore Shkurton Jetėn
Ka kohė qė mbipesha trupore shikohet si e dėmshme pėr shėndetin, por dy studime tė reja mjekėsore arrijnė nė pėrfundimin se mbipesha trupore luan rol edhe nė pakėsimin e viteve tė jetės.
Shkencėtarė amerikanė dhe holandezė njoftojnė se mbipesha trupore shkurton jetgjatėsinė. Pėr arritjen e kėtij pėrfudnimi shkencėtarėve iu deshėm disa vjet studimi tė hollėsishėm tė ēėshtjes.
Ekspertėt pranė universiteteve nė Birmingham tė Alabamės dhe Johns Hopkins nė Maryland shqyrtuan tė dhėnat e grumbulluara prej vitesh nga sondazhet e agjencive federale mbi shėndetin mes dhjetra mijėra njerėzve.
Doktor David Allison pranė universitetit tė Alabamės thotė se synimi i studimit ishte pėr tė pėrcaktuar ndikimin qė ka mbipesha nė jetėgjatėsinė e njeriut.
Tė dhėnat e njoftuara nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė tregojnė se jeta e personave me mbi peshė trupore mund tė shkurtohet 20 vjet, nėse mbipesha fillon rreth moshės 20 vjeēare.
Gjithashtu njė grua e re zezake me mbipeshė trupore mund tė humbasė 4 deri 5 vjet tė jetės sė saj, ndėrsa njė grua e racės sė bardhė po me mbipeshė trupore mund tė humbasė nga 5 deri 8 vjet. Gjendja kėqėsohet pėr burrat. Njė burrė i racės sė bardhė me mbi peshė tė madhe trupore mund tė jetojė 12 vjet mė pak, ndėrsa njė i ri zezak nė tė njėjtat kushte tė mbi peshės trupore mund tė jetojė 20 vjet mė pak.
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
27-04-04, 22:37
|
#3
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
S'keni memorie te forte ?I gjithe faji eshte i nje molekule
Mund te jete nje molekule ne tru shkaku i humbjes se memories provokuar nga plakja. Jane te bindur kerkuesit e Swiss Federal Institute te Zyrihut qe kane publikuar rezultatet e studimeve te tyre te Nature. Shkencetaret zviceriane kane zbuluar ne trurin e minjeve te laboratorit nje enzime (substance me perberje proteine qe ne brendesi te qelizave kontrollon shpejtesine e reaksioneve biokimike) qe eshte ne gjendje te fshije te dhenat dhe informacionet. Kjo molekule memorie ngrenese (e quajtur fosfatazi 1, me siglen PP1) ben pjese ne nje sistem shume kompleks qe ripastron trurin nga kujtimet e pa deshirueshme dhe e lejon te filloje nga zeroja. Eksperimentet e ekipit zvicerian treguan qe te minjte e moshuar PP1 behet me aktive,duke shkaktuar humbjen progresive te memories. Ne te kundert, minjte me nivel te ulet te kasaj enzime nuk i harronin gjerat qe kishin mesuar me para . Nga provat laboratorike rezultoi qe duke bllokuar aktivitetin e PP1 minjte e rekuperonin plotesisht kapacitetin memorik.
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
28-04-04, 21:33
|
#4
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Person i verbėr dhe ēuditėrisht ai ėshtė nė gjendje tė ngas makinėn. Jens ėshtė pajisur me njė aparat i cili e lejon atė tė shohė. Njė pjesė e aparatit ėshtė lidhur me trurin e tij ndėrsa pjesa tjetėr me njė kompjuter.
Mjeku Bill Dobelle, shpikėsi i aparatit, thotė se ai pėrdor stimulantė elektrikė pėr tė ri aktivizuar shqisat e tė parit tek tė verbėrit.
Kjo teknologji ndodhet ende nė fazat fillestare, por shkencėtarėt besojnė se kjo do tė bėhet teknologjia sė ardhmes nė fushėn e luftės kundėr verbimit.
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
28-04-04, 21:34
|
#5
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Syri i majte ka me shume kapacitet,ne krahasim me syrin e djathte,qe te kuptoje emocionet e atyre qe na shikojne.
Kjo gje e veēante e syrit te majte u konstatua nga nje studim i American Academy of Neurology.
Syri i majte eshte i lidhur me "qendren e e mocioneve" te sistemit nervor, pra me anen e djathte te trurit,dhe kjo e lejon te dalloje tipin e emocioneve te atyre qe kemi perballe duke vezhguar fytyren e tyre.
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
29-04-04, 00:55
|
#6
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
|
Hormoni i besnikėrisė
Ndėrkohė qė disa hormone, qė nuk prodhohen pėr njė kohė tė gjatė, janė pėrgjegjėse pėr ndjenjat romantike tė periudhės sė parė tė rėnies nė dashuri, ndikojnė disa hormone tė tjera pėr shtuar dėshirėn pėr njė lidhje me afat akoma mė tė gjatė me partnerin Shumė marrėdhėnie ēiftore mbeten tė pandryshuara edhe pas periudhės sė hershme tė rėnies nė dashuri. Dėshira e madhe pėr qetėsi dhe siguri i mban partnerėt sė bashku. Pėr kėtė kujdeset njė "hormon besnikėrie" i caktuar, oksitina. Vijon nga Rėnia nė dashuri Oksitina tė bėn tė lumtur Oksitina ka gisht nė shumė procese nė trup. Pėr shembull oksitinė prodhohet me tė madhe gjatė shtatzėnėsisė dhe lindjes. Ajo i liron shtrėngimet e gjatė lindjes dhe nxit formimin e qumėshtit tė nėnės gjatė periudhės sė ushqimit tė foshnjes me gji. Pandehet se mos pėrveē kėsaj, pėrmes ndikimit tė oksitinės krijohet edhe lidhja e ngushtė amė-foshnje. Edhe gjatė takimeve tė trupngjeshura ndėr partnerė ngjet njė rritje e pasqyrės sė oksitinės nė gjak. Ky hormon zgjon ndjenjat e lumturisė dhe tė ndjehurit e pasjes sė njė lidhjeje tė fuqishme. Katėr vjet kohėzgjatje Hulumtuesit janė tė mendimit se hormoni oksitinė ndikon nė jetėn tonė dashurore pėr vetėm katėr vjet. Ritmi katėrvjeēar i oksitinės mund tė jetė trashėgim nga stėrgjyshėrit tanė. Nė atė kohė gratė ishin tė varura nga partnerėt e tyre pėr sa kohė qė i kishin fėmijėt tė vegjėl. Meshkujt i mbanin ato me ushqim dhe u ofronin mbrojtje. Pėr shkak se rritja e fėmijės kėrkon kohė tė gjatė, stėrgjyshet tona lindnin mesatarisht njė fėmijė nė katėr vjet. Kohėn midis lindjeve ato e kalonin me sa duket gjithnjė nė lidhje tė qėndrueshme ēiftore. Pas rreth 4 vjetėsh fėmija dilte mė nė fund nga faza e asaj tė fėmijės sė vogėl. Ėma ishte sėrish e pavarur dhe mund t'i drejtohej njė partneri tė ri. Nė kėtė mėnyrė - sipas mendimit tė dijetarėve - ėshtė rregulluar nė trurin tonė, pėrgjatė evolucionit dhe gjedhes sė stėrvjetėr tė lidhjeve njerėzore, rėnia nė dashuri dhe mbarimi i saj. Fatmirėsisht sjelljet e njeriut nuk janė tė varura vetėm nga hormonet. Pjesa mė e madhe e tyre pėrcaktohen nga rregulla kulturore dhe shoqėrore. Kėshtu qė hormonet janė vetėm njė shenjė qė tregon se prika jonė gjenetike ndikon pjesėrisht nė sjelljet tona. Kjo trashėgimi nuk ėshtė e njėjtė tek gruaja si tek burri, tė paktėn ndryshon nė njė kromozon. A mund tė jetė ky shkaku qė kėta shpesh nuk kuptohen ndėrmjet tyre ?.................
__________________
Mė duaj ose mė urrej, sepse qė tė dyja janė nė favorin tim. Nėse mė do, do jem gjithnjė nė zemren tėnde, nėse mė urren do jem gjithmonė nė mendjen tėnde!
|
|
|
29-04-04, 11:47
|
#7
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
|
Shėndeti: Semundia Alzaimer
Semundja Alzaimer (AD) eshte nje semundje qe prek trurin, duke shkaktuar
probleme per memorien, ndryshime ne sjellje dhe probleme ne te menduar.
Megjithse AD mund tu ndodhe te rriturve, eshte me e perhapur ne njerezit mbi
moshen 65 vjeē. AD prek personat ne te gjitha kulturat dhe ne te gjithe boten.
Cilat jane simptomat e semundjes Alzaimer?
AD fillon gradualisht. Simptomat perfshijne veshtiresi me memorien dhe veshtiresi per te perfunduar aktivitetin e zakonshem ditor.
AD mund te shkaktoje disa ose te gjithe problemet e meposhteme:
- konfuzion
- paaftesia per te mesuar informacion te ri
- gjykim i dobet
- harresa per te treguar kohen ose si te shkosh ne nje destinacion
- ndryshim ne sjellje dhe personalitet
- perseritja e te njejtes pyetje shume here.
Ēfare duhet bere ne rast se te afermit tuaj humbin memorien apo pesojne ndryshime te tjera?
Eshte shume e rendesishme per ta Įuar kete individ me humbje memorie tek doktori apo infermerja per kontroll.
Ka shume arsye per humbjen e memories. Disa probleme mund te trajtohen menjehere ndersa te tjerat mund te jene me serioze.
Vetem klinikat mund te percaktojne ne se humbja e memories lidhet me semundjen Alzaimer.
Hapa te tjere per tu marre:
Personi qe ka humbje te memories dhe ata qe kujdesen per keta njerez shpesh ndjehen te frikesuar dhe pa shprese.
Kini durim dhe jepni mbeshtetje e tregoni dashuri. Fjalet e embla jane me efektive se sa perseritja e direksioneve te thjeshta.
Ndihmoni personin te krijoje nje shtepi te sigurte me objeke te shumta familjare perreth.
Perkujdesja per nje nejri me semundjen AD eshte shume e veshtire. Kerkoni mbeshtetje dhe informacion.
__________________
Mė duaj ose mė urrej, sepse qė tė dyja janė nė favorin tim. Nėse mė do, do jem gjithnjė nė zemren tėnde, nėse mė urren do jem gjithmonė nė mendjen tėnde!
|
|
|
29-04-04, 17:40
|
#8
|
Anėtarėsuar: 29-09-03
Vendndodhja: Chicago, SH.B.A.
Postime: 357
|
Femrat e lindura ne stinen e veres kan me pak femije
Femrat me ditelidje ne vere kan me pak femije sesa ato femra qe jane te lindura gjat muajve tjere te vitit, that nje studim Austriak i botuar ne Ejten. Studiuesit te cilet i studiuan dokumentet e 3000 femrave Austiake kan gjetur se ditelindjet kan pasur efekt ne riprodhim dhe qe femrat e lindura ndermjet Qershorit dhe Gushtit kan pasur me pak femije sesa femrat tjera
__________________
Ēdo fillim i keq, e ka mbarimin e keq.
|
|
|
29-04-04, 18:40
|
#9
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Perimet mund tė parandalojnė alcajmerin
--------------------------------------------------------------------------------
Kėrkimet e reja tregojnė se pėrfshirja e rregullt e perimeve nė dietėn ushqimore mund tė ndihmojė nė parandalimin e sėmundjes sė Alcajmerit dhe kjo pėr arsye se kėto ushqime janė tė pasura me vitaminė E.
Por nė studimin e botuar kėto ditė nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė, jepen tė dhėnat mė tė qarta tė njė lidhjeje midis kėsaj vitamine dhe Alcajmerit. Studimi u krye pėr tė parė nė se marrja e ushqimeve antioksiduese mund tė pakėsojė rrezikun e prekjes nga sėmundja.
Shkencėtarėt vėzhguan 815 persona mbi 65 vjeē, qė nuk kishin ndonjė shenjė tė sėmundjes. Gjatė studimit, pjesmarrėsve iu bėnė pyetje rreth llojit tė ushqimeve qė merrnin.
Pas afro 4 vjetėsh pjesmarrėsit nė studim iu nėnshtruan njė ekzaminimi mjekėsor dhe 131 prej tyre u diagnostikuan me sėmundjen e Alcajmerit. Shumica e tyre i pėrkisnin grupit qė nuk pėrdornin rregullisht perime nė dietėn e tyre ushqimore.
Ndėr ushqime tė pasura me vitaminė E janė drithrat, nėnprodhimet e tyre, perimet, arrat, bajamet, farėrat e ndryshme dhe vaji i ullirit
__________________
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
29-04-04, 18:42
|
#10
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Kremi i Tepert Shkakton Infeksione
Shpesh gjatė periudhės sė dimėrit njerėzit pėrdorin krem pėr zbutjen e buzėve kur lėkura thahet ose plasaritet. Por shkencėtarėt pranė universitetit tė Alabamės paralajmėrojnė se lyerja e tepruar e buzėve me krem mund tė bėhet shkak pėr ifeksione.
Ata thonė se kremi zbut lėkurėn dhe e bėn atė tė pambrojtur nga bakteret dhe infeksione tė ndryshme.
Mjekėt kėshillojnė qė sasia e kremit ose pomadės kundėr plasaritjes sė buzėve tė kufizohet nė maksimum dhe tė mundėsisht ajo tė pėrdoret vetėm pėr mbrojtjen e buzėve gjatė njė moti tepėr tė ftohtė.
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
29-04-04, 18:44
|
#11
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Njė studim i ri mjeksor mbi kurimin e tensionit tė lartė
Tensioni i larte shpesh ėshtė quajtur njė vrasės i heshtur. Njė studim i fundit, ndėr mė tė rėndėsishmit sipas komunitetit mjekėsor, i botuar kėto ditė nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė mund tė ndryshojė mėnyrėn e kurimit tė atyre qė vuajnė nga tensioni i lartė. Studimi, arrin nė pėrfundimin se njė grup ilaēesh, tė klasės sė diuretikėve, tė pėrdorur qė para 50 vjetėsh, jo vetėm qė kushtojnė shumė mė pak por janė edhe mė tė efektėshme sesa ilaēet e reja qė firmat farmaceutike i reklamojnė me aq bujė.
Pėr uljen e tensionit nė nivele normale ekzistojnė rreth 180 lloj ilaēesh. Por sipas njė studimi tė fundit, ilaēe e klasės sė diuretikėve janė mė tė efektshmit pėr kėtė qėllim.
Gjatė studimit, vumė re kėto ilaēe tė vjetra janė mė tė mira jo vetėm pėr uljen e tensionit por edhe pėr parandalimin e komplikacioneve kardio-vaskulare, thotė mjeku Paid Whelton i Departamentit tė Mjeksisė nė Universitetin Tulane.
Sipas studimit, pacientėt e trajtuar me diuretikė, njė klasė ilaēesh qė pakėsojnė kripėrat dhe lėngjet nė organizėm, rrezikoheshin mė pak nga goditjet nė zemėr dhe zmadhimi i zemrės, sesa pacientėt qė merrnin ilaēe tė reja e mė tė shtrenjta.
Studimi i financuar nga qeveria, qė mori nė shqyrtim 33 mijė persona 55 vjeē e sipėr, ėshte studimi mė i gjerė klinik i kėtij lloji i kryer ndonjėherė.
Ēdo pacient pjesmarrės nė studim e kishte tensionin 14 me 9 ose mė tė lartė. Disave iu dhanė diuretikė, si hidro-kloro-tiazide, tė tjerėve iu dhanė ilaēe tė reja tė klasės sė adelatit dhe amlodipinės, dhe njė grupi tjetėr, ilaēe tė klasės sė kaptoprilit.
Rezultatet ishin aq tė qarta se qė njė mjek tha se nėse pacientėt qė vuajnė nga tensioni i lartė nuk marrin ilaēe tė tilla, duhet tė pyesin mjekun e tyre se pėrse nuk u ka dhėnė.
Ky studim shėnon njė pikė kthese. Studimi ėshtė i gjėrė, i saktė dhe i pakundėrshtueshėm, dhe mendoj se do tė ketė njė ndikim mjaft tė madh nė praktikėn mjekėsore, thekson mjeku Michael Alelerman i Kolegjit tė Mjeksisė Albert Einstein.
Diuretikėt, tė prodhuara prej kohėsh, kushtojnė me lirė, njė dozė mujore ėshtė mė pak se 9 dollarė. Ndėrsa ilaēet e reja tė paktėn 4 herė mė shumė. Kjo ėshtė arsyeja qė firmat farmaceutike u bėjnė atyre reklama tė fuqishme.
Pėr ti bėrė ballė kėsaj gjėndjeje, Instituti Kombėtar i Shėndetit po ndėrmerr njė pėrpjekje tė pashembullt pėr tė nxitur pėrdorimin e diuretikėve. 700 mjekė qė morėn pjesė nė studim do tė shpėrndahen nė mbarė vendin nė pėrpjekje pėr tė bindur mjekėt qė tu kėshillojnė mė shpesh pacientėve tė tyre ilaēe diuretikė.
Aktualisht, vetėm 30 pėrqind e personave qė vuajnė nga tensioni i lartė trajtohen me diuretikė. Shkencėtarėt thonė se nėse arrijnė qė ky numėr tė ngrihet nė 50 pėrqind, kjo do tė shpėtonte jetė njerėzish dhe do ti kursente ekonomisė ēdo vit miliarda dollarė.
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
03-07-04, 17:12
|
#12
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Celularėt, demtojne barrieren e trurit
Njė studim i ri vė nė dyshim tė gjitha rreziqet, sidomos pėr adoleshentėt, nga mbajtja afėr e celularit.
Efektet e telefonave celularė mbi shėndetin prek kohėsh kanė ngritur pikpyetje gjigande pėr shkencėn. Sė fundmi njė prej universiteteve mė tė njohura nė botė provon efektet negative tė celularit mbi shėndetin, sidomos nė tru. Ky eksperimet ėshtė mė i rėndėsishmi qė kemi bėrė deri tani,- konfirmon Leif Salford, neurokirurg i Universitetit Lund nė Zvicėr. Ai i referohet njė shifre prej 1.3 miliard njerėzish nė tė gjithė botėn, qė parreshtur komunikojnė nėpėrmjet celularit, duke emetuar pėr trurin valė tė dėmshme. Shkencėtari ka eksperimentuar fillimisht me kaviet dhe mė pas ka dalė nė pėrfundimin se ka shumė pasiguri mbi praninė e telefonit celular te njerėzit. Nė njė shkrim tė publikuar para pak kohėsh te National Institute of Environmental Health Sciences, shkencėtarėt, mes tė cilėve ishte dhe Salford, sugjeronin praninė nė nivele minimale tė radioaktivitetit qė emetonin aparatet e telefonisė celulare evropiane, duke dėmtuar dukshėm neuronet e trurit.
Barriera e trurit
Studimi i Salford-it, solli diēka pozitive, pasi avokatėt iu rikthyen gjykatės. Nė ndryshim me kėrkimet e tjera shkencore tė bėra deri mė sot, profesori dhe grupi i tij i punės nuk janė pėrqendruar mbi kancerin, por mbi tė ashtuquajturėn BBB (blood brain barrier), i cili e mbron trurin nga substancat kimike, toksina dhe proteina qė qarkullojnė nė gjak. Mė shumė sė 25 vjet mė parė, Louis Slesin, drejtor i revistės njujorkeze, Microwale News, botoi efektin e mikrovalėve nė tru, por ky shkrim pati kundėrshtime. Shkencėtarė tė rekrutuar nga qeveria amerikane kishin zbuluar se mikrovalė qė vinin nga telefonat depėrtonin deri nė BBB. E gjithė kjo ėshtė e dukshme, por asnjėrit pėrfaqėsues i ndustrisė sė prodhimit tė telefonisė celulare nuk iu bė vonė pėr kėto tė dhėna,- konfirmon Slesin, njė prej gazetarėve tė revistės. Pas kaq vitesh, tė gjithė janė tė shtrėnguar tė paktėn tė dėgjojnė pėr ndikimin e celularėve mbi shėndetin. Njė seri studimesh tė filluara nė vitin 1992, grupi i universitetit Lund ka dėshmuar se te kaviet ndikimi i valėve qė emetojnė telefonat celularė depėrtojnė deri te barriera e trurit. Kėto tė dhėna shkencore janė ripėrsėritur nė njė tjetėr laborator, ku vėrtetohet pėr herė tė parė se, kur albumina depėrton deri te BBB-ja, neuronet e trurit mund tė vdesin.
Kėshilla
Bėj telefonata sa mė tė shkurtra.
Ata qė vuajnė nga zemra tė mos mbajnė
apartin nė xhepin e majtė, rrezik infarkti.
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
08-07-04, 11:02
|
#13
|
KoordinatoR
Anėtarėsuar: 27-12-03
Vendndodhja: London - Uk
Postime: 12,423
|
Terapia me hormone; Kėmbė robotike
06 Jul 2004, 13:14 UTC
Studime tė ndryshme gjatė viteve 1990 kishin treguar se gratė e moshuara mund tė mbroheshin nga humbja e kujtesės ose prekje tė tjera nė tru duke pėrdorur terapinė pėr zėvėndėsimin e hormoneve. Por njė studim i vitit tė kaluara tregoi se se pėrdorimi i estrogjenit sė bashku me progestin nuk kishin ndonjė efekt pozitiv nė tru. Ndėrsa tani njė studim i ri thotė se edhe pėrdorimi i estrogjenit pa progesin nuk ėshtė nė gjendje tė parandalojė grupin e sėmundjeve qė ndikojnė nė humbjen e kujtesės tek gratė e moshuara. Nė fakt, thuhet nė studim, estrogjeni shton rrezikun e humbjes sė kujtesės. Disa gra i nėnshtrohen terapisė me hormonin estrogjen pėr tė luftuar simptomat e pasmenopauzės dhe me shpresė se kjo terapi mund ti mbrojė ato nga dementia dhe humbja e kujtesės. Doktor Rapp dhe kolegėt e tij nga institucione tė ndryshme tė specializuara nė mbarė Amerikėn analizuan pėr 9 vjet me radhė tė dhėnat e rreth 3 mijė grave mbi moshėn 65 vjeē, 50 pėrqind e tė cilave ishin trajtuar vetėm me estrogjen. Shkencėtarėt pėrllogarisin se nė njė grup prej 10 mijė grash qė trajtohen vetėm me estrogjen, 23 prej tyre rrezikohen tė preken ēdo vit nga dobėsimi i trurit dhe humbja e kujtesės. Tek gratė qė nuk trajtohen me estrogjen ky numėr ėshtė 11. Doktor Rapp thotė se kėto shifra janė shqetėsuese po tė kihet parasysh se sot ka me miliona gra qė i nėnshrohen terapisė me hormone. Doktor Rapp pranė universitetit Wake Forest ėshtė i mendimit se pėr tė parandaluar humbjen e kujtesės dhe prekje tė tjera nė tru, gratė mbi 65 vjeē nuk duhet tė trajtohen me hormone.
Kėmbė robotike
Kjo paisje e re ėshtė projektuar pėr ti dhėnė njerit fuqi bionike. Teknikisht, paisja njihet me akronimin Bleeks, Berkly Kouer Ektremitis Eksoskeleton. Por nė gjuhen e thjeshtė ato mund tė quhen kėmbė bionike. Ato janė shpikje e punonjėsve tė laboratorit tė inxhinjerisė robotike dhe njerėzore nė universitetin e Kalifornisė nė Berkley. Kėmbėt robotike mund tu vijnė nė ndihmė ushtararėve, zjarrfikėsve por tė transportuar pesha tė rėnda nė distanca tė mėdha. Ato pėrbėhen nga njė palė pllakash mekanike tė pajisura me bateri. Ato vendosen nė ēizme ose kėpucė ushtarake dhe kanė lidhje me kėmbėt e pėrdoruesit. Mbi 40 ndjesorė dhe mekanizma hidraulikė qė funskionojnė si njė sistem nervor, llogarisisn nė mėnyrė konstante peshėn e mbajtur dhe krijon njė ngarkesė minimale pėr njeriun qė e mban. Shkencėtarėt vazhdojnė ende provat nė laborator. Ata mendojnė se njė ditė kjo shpikje do tė gjejė zbatim nė praktikė duke u ardhur nė ndihmė ekipeve tė shpėtimit gjatė operacioneve zjarrfikėse apo ushtarėve nė marshime ose nė fushė betejė
__________________
vetėdija e lartė e rėndon njeriun
|
|
|
27-08-04, 16:55
|
#14
|
nė sokaqet misterioze....
Anėtarėsuar: 25-07-04
Vendndodhja: Mahalla e azganave p/n
Postime: 47,343
|
Ju faleminderoj per mundimet qe i beret rreth ketyre artikujve.
__________________
Ēdo gjė ėshtė e kalueshme,a mė i kalueshmi ėshtė njeri.
|
|
|
15-07-05, 21:11
|
#15
|
meditues...
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
|
Duhani pasiv, shumė i rrezikshėm
Duhani pasiv ėshtė njė kancerogjen i grupit tė I dhe rrit me 1/3 rrezikun pėr tumore. Kėshtu ėshtė klasifikuar nga Agjensia Ndėrkombėtare kundėr kancerit qė punon pėr Organizatėn Botėrore tė Shėndetėsisė.
Duhani pasiv rrit 30% rrezikun e tumoreve nė bashkėshortėt joduhanpirės dhe 20% nė gratė joduhanpirėse.
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 59 (0 Anėtarėt dhe 59 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 02:48.
|
|