Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Bibla
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Bibla Besimtarėt qė i pėrkasin besimit tė Krishtere mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar mbi mėsimet e nxjerra nga Bibla dhe jeta



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 23-05-09, 00:00   #91
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Avatari i Guri i madh
 
Anėtarėsuar: 28-08-05
Vendndodhja: nė klysyr
Postime: 14,638
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek Guri i madh
Gabim Titulli: Re: Titulli: Re: Titulli: Kundertheniet Biblike

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Makresh
Ti je jehovas apo jo ???? (Si Guri i Madhe)

Se po te ishe nje besimtar katolik, nuk do i kishen then keto fjal kaq te renda per besimin tend.

Por ke then nje te vertet ne kete parti qe te citova.

Por pse ke then nje te vertet, kjo prap nuk do me then qe ti ke gjetur rrugen e vertet, jo-jo, ende larg je pasiqe Jehovasit nuk praktikojn monoteizmin e pastėr.


makresh ne baz te ktyne shkrimeve tuaja i kam fillue do hetime ,po due me dit se qfar nick name keni pas ktynehere


qe nga ky moment hetimet nisen
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 23-05-09, 00:03   #92
Makresh
 
Avatari i Makresh
 
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
Makresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Re: Titulli: Re: Titulli: Kundertheniet Biblike

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Guri i madh
makresh ne baz te ktyne shkrimeve tuaja i kam fillue do hetime ,po due me dit se qfar nick name keni pas ktynehere


qe nga ky moment hetimet nisen

Pse ? Thash dicka qe u be per hetime a ? Eshte e 3 ta here sonte qe mi permend jehovasit dhe barin qe e han i nderum. Mos ke konsumuar si teper ?
Makresh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-05-09, 00:09   #93
coptic
 
Anėtarėsuar: 09-02-09
Postime: 23
coptic
Gabim Titulli: Re: Titulli: Re: Titulli: Kundertheniet Biblike

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Makresh
Ti je jehovas apo jo ???? (Si Guri i Madhe)

Se po te ishe nje besimtar katolik, nuk do i kishen then keto fjal kaq te renda per besimin tend.

Por ke then nje te vertet ne kete parti qe te citova.

Por pse ke then nje te vertet, kjo prap nuk do me then qe ti ke gjetur rrugen e vertet, jo-jo, ende larg je pasiqe Jehovasit nuk praktikojn monoteizmin e pastėr.
Pėr mua ka rėndėsi tė praktikoj adhurimin e Perėndisė sipas fjalės sė Tij - Biblės, jo sipas disa udhėzimeve tė njerėzve apo traditave tė tė ashtuquajturave institucione fetare.

Kėshtu qė unė them hapur, ashtu sic fjala e Perėndisė mė mėson. Jo se dua ta shaj dikė. Madje edhe pėr veten e pranoj hapur kur gaboj, dhe ndjek shembullin e Moisiut qė edhe pse pati mundėsi tė mbulonte shkeljet e veta, i bėri ato publike deri mė ditėt tona.

C0PT1C
coptic Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-05-09, 17:40   #94
SocialWorker
 
Anėtarėsuar: 19-05-09
Vendndodhja: kosove
Postime: 15
SocialWorker i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

une kisha me i bo do pytje
1.dihet se Biblat sot jan ne shum gjuhe te botes po ku osht Bibla ne gjuhen origjinale si i ka zbritur Isait/Jezu Krishtit nese ka ndonje Bibel ne origjinal pse nuk perdoret ajo e pastaj te behen perkthime ne gjuhe te ndryshme ?
nese nuk ka pse nuk ka ?si eshte e mundur qe libri i Zotit te humbet?

2.A shkrun ne Bibel se Isa/Jezusi i ka thirrur njerzit ne krishterizem apo thjesht ne besim ne nje Zot?

3.sipas Bibles a i ka thirr Isa/Jezusi njerzit qe me e adhuru ate edhe nenen e tij apo vetem nje Zot a ke thene ndonjehere Isa/Jezusi qe ai eshte Zot ose nena e tij eshte Zot?

une i kom lexu pak do pjes te Bibles edhe qajo qka therrasin krishterime ka pak te beje me ato qka thuhen ne Bibel
per mendimin tim edhe pse Bibla ka pesuar ndryshime ajo prap ka mbetur me afer islamit se krishterimit
SocialWorker Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-05-09, 21:48   #95
coptic
 
Anėtarėsuar: 09-02-09
Postime: 23
coptic
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SocialWorker
une kisha me i bo do pytje
1.dihet se Biblat sot jan ne shum gjuhe te botes po ku osht Bibla ne gjuhen origjinale si i ka zbritur Isait/Jezu Krishtit nese ka ndonje Bibel ne origjinal pse nuk perdoret ajo e pastaj te behen perkthime ne gjuhe te ndryshme ?
nese nuk ka pse nuk ka ?si eshte e mundur qe libri i Zotit te humbet?

2.A shkrun ne Bibel se Isa/Jezusi i ka thirrur njerzit ne krishterizem apo thjesht ne besim ne nje Zot?

3.sipas Bibles a i ka thirr Isa/Jezusi njerzit qe me e adhuru ate edhe nenen e tij apo vetem nje Zot a ke thene ndonjehere Isa/Jezusi qe ai eshte Zot ose nena e tij eshte Zot?

une i kom lexu pak do pjes te Bibles edhe qajo qka therrasin krishterime ka pak te beje me ato qka thuhen ne Bibel
per mendimin tim edhe pse Bibla ka pesuar ndryshime ajo prap ka mbetur me afer islamit se krishterimit
Ke te drejte ne pohimet ne fund. Por sa per pyetjet per origjinen e perkthimeve biblike, ka origjinale. Madje nuk eshte per t'u lavderuar, por e vertet, se deshmite e vjetra (rrotulla, objekte, relike, pllaka guri etj.) qe vertetojne Bible.

Perkthyesit e ndershem (flas per ata qe nuk nxiten nga prapavija fetare per te perkthyer - jo se jane te paafte) gjithmone u drejtohen shkrimev te vjetra per perkthim.

Psh. Perkthimi Bota e Re, ka perdorur per perkthimin e Shkrimve Hebraike doreshkrime te vjetra, kodexin e Leningradit te ruajtur e kopjuar ne Rusi nga hebrenjte, Septuaginta greke (LXX) e shek III p.e.s. Rrotullat e Detit te vdekur qe datojne 150 para Krishtit, etj. Ndersa, per perkthimin e Dhiates se Re apo Shkrimeve te Krishtere Greke, jane perdorur doreshkrime te hershme ne greqishten e lashte koine, gjuhe qe besohet se e flisnin apostujt kur predikonin ne zona te ndryshme qe sundoheshin nga Perandoria Romake.

Problemi ketu qendron se shpesh njerezit mendojne qe sic thote edhe Kurani, ungjilli (inxhili sipas Kuranit) iu dha Jezu Krishtit, por nuk e kuptojne sakte cfare eshte, disa e marrin si nje liber. Pergjigja eshte ne kuptueshmerine e fjales Ungjill. Fjala ungjill do te thote lajm i mire dhe ka te beje me lajmin e mire qe Perendia shpalli permes Krishtit ne toke, dhe vete Krishti ne Bibel thote qe gjerat qe them jane nga Ati, jo nga une. Domethene Perendia kishte caktuar qe ne nje kohe te vinte vete Krishti dhe te shpallte lajmin e mire apo ungjillin per shpetimin e njerezimit, njerezit tani do te kishin mundesi te merrnin bekimet e premtuara Abrahamit (Ibrahimit sipas Kuranit). Deri ketu Perendia kishte drejtuar vemendjen ndaj nje kombi dhe u kishte dhene ligje - Izraelit. Por qe nga ai moment e tutje, do te krijonte nje komb frymor (figurativ) qe nuk do te ishte nga nje gjuhe apo nacionalitet ne toke, por nga njerez te te gjitha gjuheve dhe kombeve.

Apostujt nen drejtimin e frymes se shenjte pranuan te quheshin te krishtere (qe ndiqnin Krishtin) dhe predikonin ungjillin apo lajmin e mire qe Zoteria i tyre - Krishti u kishte mesuar. Dhe kete e benin nga rrotullat qe kishin shkruar apostujt e Krishtit. Ja perse sot njihen kater deshmitare per te thene lajmin e mire (Mateu, Marku, Luka dhe Gjoni) Ne ligjin e Moisiut kerkohej qe per nje qeshtje te ishin te pakten dy deshmitare. Perendia e dyfishoi duke siguruar qe ato gjera ishin te verteta dhe korrekte, kater deshmitare.

Qe nga koha e apostujve dhe dishepujve te hershem te krishtit, ka me qindra mijera doreshkrime te kopjuar dhe datojne deri ne fillimet e viteve 100 e.s. Dhe fakti qe jane aq shume dhe te gjitha bien dakord tregon se ne te kaluaren te krishteret ishin te kujdesshem te percillnin Fjalen e Frymezuar te Perendise tek te tjeret dhe jo fjalen e tyre. Fale punes se tyre madje me vone u zbulua edh kodeksi, lloji i lidhjes se librave si e perdorim sot, dhe jo rrotullat.

Keshtu qe sa i perket autenticitetit te Bibles, eshte e pamohueshme. Ndersa perkthimet mund te kene synime te ndryshme, ashtu sic kane ndryshime mes perkthimeve te Kuranit, madje ne te njejten gjuhe brenda nje dekade.

C0PT1C
coptic Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-05-09, 06:23   #96
SocialWorker
 
Anėtarėsuar: 19-05-09
Vendndodhja: kosove
Postime: 15
SocialWorker i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

pse Krishtert nuk e pranojn Muhamedin a.s si i derguar i Zotit
qka osht problem mos ka perfundu profetizmi me Isain a.s a ka naj argument Zoti ka thene qe Isai eshte i derguar i fundit kshtu qe pas tij nuk ka me te derguar ? apo ka ndonje problem tjeter
edhe nese ka mundesi ne pytjet e mija te meparshme edhe ne kete me citu diqka nga Bibla ne te cilen bazohen krishteret se eshte me mir me tregu ne qka bazohen njerzit kur argumentojn ndonje gje

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga SocialWorker : 28-05-09 nė 06:23
SocialWorker Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-05-09, 15:07   #97
coptic
 
Anėtarėsuar: 09-02-09
Postime: 23
coptic
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SocialWorker
pse Krishtert nuk e pranojn Muhamedin a.s si i derguar i Zotit
qka osht problem mos ka perfundu profetizmi me Isain a.s a ka naj argument Zoti ka thene qe Isai eshte i derguar i fundit kshtu qe pas tij nuk ka me te derguar ? apo ka ndonje problem tjeter
edhe nese ka mundesi ne pytjet e mija te meparshme edhe ne kete me citu diqka nga Bibla ne te cilen bazohen krishteret se eshte me mir me tregu ne qka bazohen njerzit kur argumentojn ndonje gje
Tani njerezit mund te kene mendimet e tyre personale, qe shpesh besoj jeni dakort edhe ju nuk jane fare te bazuar ne Shkrimet e Shenjta, por ne ndjenjat e tyre kundershtuese. Duke marre parasyshe vetem fene e tyre dhe duke pranuar verberisht se ajo eshte e verteta shume njerez kane krijuar jo vetem konflikte te vogla mes familjesh por edhe nga ato te medha sic shohim sot.

Shpesh eshte e veshtire edhe te bisedosh ne paqe me disa. Ata jane thellesisht te bindur se besimi i tyre eshte me i drejti dhe nuk duan te merren me te tjeret. Sikur ndodhe me tifozet e klubeve te futbollit. Kur nje tifoz sheh ekipen e tij duke luajtur me dike tjeter e mbron me fanatizem edhe sikur te luaje keq ajo. Dhe kur fitojne kundershtaret perseri nuk heq dore, por fillon e thote se i eshte bere me hile ekipes se tij, apo gjyqtari ishte ne anen e kundershtareve duke lene keshtu ne heshtje meritat e ekipes tjeter dhe gabimet e se tijes.
Megjithate per te gjykuar nje ndeshje duhet te jemi te paanshem. Nese e leme trurin skllav te paragjykimeve nuk do te arrijme ta kuptojme kurre te verteten.

Shume veta fene e kane trasheguar nga prinderit dhe e mbrojne me fanatizem pa e studiuar fare ate qe besojne. Por nese na kane lene nje fe prinderit nuk do te thote se ajo medoemos eshte feja e vertete. Apo mos prinderit ishin te persosur. Keshtu qe secili prej nesh kemi pergjegjesine te studiojme mire ate qe besojme, pa paragjykuar te tjeret. Sepse, personalisht me kujtohet kur studioja Biblen me protestantet, isha tip shume paragjykues, studioja shume por me idene per te mbrojtur besimin tim dhe per te share ate te tjeterit. Nje fjale me ka ndryshuar. Dhe kjo nuk kishte te bente me fene por me mua. Nje person me ka thene qe mos u perqendro te vesh besimin perpara Shkrimeve te Shenjta. Kot e lexon Biblen apo Kuranin nese tashme ke vendosur ne do te jesh katolik, mysliman apo dicka tjeter. Duhet te lexojme Librat e SHenjte pa paragjykim, dhe pasta te leme mendjen te lire nga keto fanatizma dhe te marrim vendimin se cfare do te besojme ne jeten tone.

Psh. ju pyesni perse te Krishteret nuk e pranojne Muhamedin si te derguar nga Zoti.

Une per vete kam marre pergjigjen nga Bibla, dhe interesant se sipas parimeve biblike Muhamedi mund te quhet nje person me cilesi te mira. Ai beri c'mundi per te hequr paganizmin dhe formen e korruptuar te krishterizmit pagan ne zonen ku jetonte. Ai u predikoi Perendine (Allahun - forma arabe per Elohim - Perendi) si te vetmin Perendi te vertet.

Per gjerat e tjera nuk merrem sepse pastaj krisin debatet. Por dua te perqendrohem tani tek pjesa e dyte - si i derguar nga Perendia.

Para se te citojme perfundimisht nga Bibla thenie qe e mbyllin kete pyetje dua te ju kujtoj nje gje. Kur Perendia eshte ne anen e nje personi per te drejtuar nje popull dhe per te vene ligje permes tij, e mbeshtet me shenja qe jane ku e ku me te larta se ato te nje magjistari apo tregues fati.

Psh. Patriarket Abrahami, Isaku dhe Jakobi, nuk eshte se krijuan nje fe me vete, ata adhuruan Perendine pa nje ligj te shkruar, por kur Perendia drejtoi vemendjen drejt Izraelit (jo atij te sotem) permes Moisiut dha shume shenja, qe as edhe popujt armiqe perreth nuk i mohonin dot. 10 plaget ne Egjipt u kujtuan dhe ngjallen frike tek kombet e tjera. Perendia hapi detin e kuq dhe i la te kalonin, ne Malin Sinai ju dha ushqim nga qielli dhe uje nga shkembi. Gjate tere kohes derisa u futen ne token e premtuar kishin mbeshtetjen e Perendise, madje, edhe kur e mori komanden Josiu per t'i futur kete popull ne token e Premtuar perseri kisht mbeshtetjen e Perendise.

Pastaj vjen koha e gjykatesve, Bibla tregon se ata qe caktoheshin si te tille mbeshteteshin me shenja dhe mencuri gjykimi si e askujt tjeter, psh. nje nga ta eshte Samsoni.

Pastaj mbreterit ne Izrael dukeshin qarte ata qe kishin mbeshtetjen hyjnore. Davidi, Solomoni, etj. - Ne kohen e Davidit nje profet psh. Datani kishte kuptuar gjerat qe kishin ndodhur ne fshehtesi dhe ishin fshehur nga Davidi, ai ia tha hapur, dhe meqe e kuptoi qe kishte miratimin e Perendise ky profet, Davidi iu bind dhe ndryshoi qendrim. Pastaj ne kohen e Isaise profecite e tij dolen ne detaje te verteta me internimin ne Babiloni. Pastaj kur ishin rober ne Babiloni Perendia e frymezoi Danielin, te shkruante librin e tij qe flet per perfundimin e koheve, deri ne fund te ketij sistemi. Edhe me Danielin Perendia kishte bere shume mrekulli. Ne gropen e luaneve, ne ushqimin pa gjak, ne drejtimin e vendit etj. Pastaj vijme te libri i fundit i Shkrive Hebreje - Malakia.

Nese shikojme fundin e ketij libri kuptojme dicka. Le te shikojme keto vargje:

Malakia 3:1
"Ja, unė po dėrgoj lajmėtarin tim pėr tė pėrgatitur rrugėn para meje. Dhe menjėherė Zoti, qė ju kėrkoni, do tė hyjė nė tempullin e vet, engjėlli i besėlidhjes qė ju kėrkoni me endje, ja, do tė vijė", thotė Zoti i ushtrive."

Malakia 4:5, 6 (vargu i fundit i Dhiates se Vjeter)
"Ja une do t'ju dergoj Elian, profetin, para se te vije dita e madhe dhe e llahtarshme e Zotit. Ai do te beje qe zemra e eterve t'u kthehet bijve dhe zemra e bijve eterve, me qellim qe vendi te mos goditet nga nje shfarosje e plote."


Tani cfare kuptojme nga keto vargje perfundimtare te Dhiates se Re? Patjeter ashtu sic thone edhe ungjijt qe po pritej te vinte Elija dhe sherbetori i beselidhjes.

A erdhen vertet? Kush ishin. Shikojme perseri Shkrimet tani ato te krishtere - ungjijte:

I frymezuar Zakaria (nje prift ne tempull) tha per kete lajmetar te beselidhjes:
Luka 1:68, 69, 72
"Bekuar qoftė Zoti, Perėndia i Izraelit, sepse e ka vizituar dhe e kreu ēlirimin e popullit tė vet; dhe na ngriti njė shpėtim tė pushtetshėm nė shtėpinė e Davidit, shėrbėtorit tė vet, ... pėr tė treguar mėshirė tek etėrit tanė e pėr t`u kujtuar pėr besėlidhjen e tij tė shenjtė,"

Ndersa per Elijan, vete Jezui thote:
Mateu 11:13, 14
"Sepse tė gjithė profetėt dhe ligji kanė profetizuar deri te Gjoni [pagezori]. Dhe, nė daēi ta pranoni, ai ėshtė Elia, qė duhej tė vijė."

Perseri tek
Marku 9:11-13
"Pastaj e pyetėn duke thėnė: "Pėrse skribėt thonė se mė parė duhet tė vijė Elia?"
Dhe ai, duke u pėrgjigjur, u tha atyre: "Elia me tė vėrtetė duhet tė vijė mė parė dhe tė rivendosė ēdo gjė; por, ashtu siē ėshtė shkruar pėr Birin e njeriut, ai duhet tė vuajė shumė gjėra dhe tė pėrēmohet. Por unė po ju them se Elia erdhi dhe me tė bėnė ē`deshėn, ashtu siē ėshtė shkruar pėr tė.""


Keshtu shihet qe pasi kishin perfunduar shkrimet e Beselidhjes se Vjeter (apo shkrimet hebraike) kerkohet te vazhdonje shkrime te tjera me nje profet tjeter - Gjon Pagezorin - Elijan.

Por tani shkojme drejt fundit te Shkrimeve te Krishtere (Beselidhjes se Re), dhe ndalemi ne vargjet e fundit te Zbuleses (apo Apokalipsit)

Zbulesa 22:19-21 (fjalet e fundit te Bibles)
"Unė i deklaroj kujtdo qė dėgjon fjalėt e profecisė sė kėtij libri, se nėse ndokush do t`i shtojė kėtyre gjėrave, Perėndia do tė dėrgojė mbi tė plagėt e pėrshkruara nė kėtė libėr. Dhe nėse dikush heq nga fjalėt e librit tė kėsaj profecie, Perėndia do t`i heqė pjesėn e tij nga libri i jetės nga qyteti i shenjtė, dhe nga gjėrat qė janė pėrshkruar nė kėtė libėr. Ai qė dėshmon pėr kėto gjėra, thotė: "Po, unė vij shpejt. Amen." Po, eja, Zoti Jezus. Hiri i Zotit Jezu Krisht qoftė me ju tė gjithė. Amen."

Keshtu perfundon Bibla, duke lene te kuptohet madje i gjithe kapitulli i fundit i Zbuleses thote qe ajo qe duhej bere, linja e profeteve kishte perfunduar tashme, sepse profetet kishin rolin e tyre derisa erdhi Jezui. Te gjithe kishin profetizuar per te, por tani qe ai kishte ardhur - fjala e fundit i mbetej atij - Ja perse thote qe eshte i pari dhe i fundit. Pra pritet te vije vete Jezui dhe jo ndonje profet.

Keshtu qe nje person qe e bazon besimin e tij plotesisht tek Shkrimet e Shenjta nuk shikon per ardhjen e nje profetit tjeter. Gjithashtu nuk shikon t'i lakoje dhe keqperdor keto shkrime per te aplikuar besimit te tij.

Ka edhe profete te tjere para dhe pas Muhamedit, qe jane quajtur te tille nga shume. Madje edhe ne kohet moderne ka te tille, duke filluar me nje zonje nga Skandinavia dhe pastaj edhe Nostradamusin, pastaj Xhozef Smithin (themeluesin e fese Mormone) dhe ne fund fare me tragjikja, vete personin qe e quan veten Jezu i Nazaretit qe ka ardhur se dyti.

Prandaj per nje te krishter nuk eshte e rendesishme lista e profeteve, dhe as debatimi se pse eshte ashtu apo keshtu. Te krahasojme me nje para falso. Nuk arrine kurre te kuptosh te gjitha parate falso qe jane bere, me e mira eshte te dallosh mire origjinalin - cdo tjeter qe nuk perputhet me te nuk eshte e tille.

Nje gje tjeter per te shtuar, eshte edhe kjo: Te gjithe profetet ne te kaluaren ne Izraelin e lashte, folen per shenjterimin e nje Emri shume te madh, emrin e vetem qe i ka vene vetes Perendia - Jehova - JHVH. Keshtu qe nese ka nga ata qe ia kane nderruar kete emer, nuk jane ne nje mendim me Perendine dhe nuk i takojne atij, perfshire ketu ata qe thone se tashme Perendia ka nje emer tjeter - Jezu Krisht apo Fryme e Shenjte.

C0PT1C
coptic Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 08:53   #98
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga coptic
Tani njerezit mund te kene mendimet e tyre personale, qe shpesh besoj jeni dakort edhe ju nuk jane fare te bazuar ne Shkrimet e Shenjta, por ne ndjenjat e tyre kundershtuese. Duke marre parasyshe vetem fene e tyre dhe duke pranuar verberisht se ajo eshte e verteta shume njerez kane krijuar jo vetem konflikte te vogla mes familjesh por edhe nga ato te medha sic shohim sot.

Shpesh eshte e veshtire edhe te bisedosh ne paqe me disa. Ata jane thellesisht te bindur se besimi i tyre eshte me i drejti dhe nuk duan te merren me te tjeret. Sikur ndodhe me tifozet e klubeve te futbollit. Kur nje tifoz sheh ekipen e tij duke luajtur me dike tjeter e mbron me fanatizem edhe sikur te luaje keq ajo. Dhe kur fitojne kundershtaret perseri nuk heq dore, por fillon e thote se i eshte bere me hile ekipes se tij, apo gjyqtari ishte ne anen e kundershtareve duke lene keshtu ne heshtje meritat e ekipes tjeter dhe gabimet e se tijes.
Megjithate per te gjykuar nje ndeshje duhet te jemi te paanshem. Nese e leme trurin skllav te paragjykimeve nuk do te arrijme ta kuptojme kurre te verteten.

Shume veta fene e kane trasheguar nga prinderit dhe e mbrojne me fanatizem pa e studiuar fare ate qe besojne. Por nese na kane lene nje fe prinderit nuk do te thote se ajo medoemos eshte feja e vertete. Apo mos prinderit ishin te persosur. Keshtu qe secili prej nesh kemi pergjegjesine te studiojme mire ate qe besojme
DERI KETU NUK KAM GJA KUNDER EDHE SE PO ME DUKESH ME TE VERTETE SHUM HIPOKRIT NE ATE CFARE KE THANE POR NGA KETU E POSHTE TE GJITH CFARE KE FOLE TI KUNDERSHTOJ ME BIBEL SHIFE VET SE SA BLLOF TE NXJERR BIBLA SE SI TI HEDH POSHTE CFARE KE FOL DHE PO E SHOHIM SE KUSH ESHTE PALA QE PO BESON QORRAZI A NA MUSLIMANET APO CFARE JENI JU TE KRISHTERE APO PROTESTANT

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga coptic
Nese shikojme fundin e ketij libri kuptojme dicka. Le te shikojme keto vargje:

Malakia 3:1
"Ja, unė po dėrgoj lajmėtarin tim pėr tė pėrgatitur rrugėn para meje. Dhe menjėherė Zoti, qė ju kėrkoni, do tė hyjė nė tempullin e vet, engjėlli i besėlidhjes qė ju kėrkoni me endje, ja, do tė vijė", thotė Zoti i ushtrive."

Malakia 4:5, 6 (vargu i fundit i Dhiates se Vjeter)
"Ja une do t'ju dergoj Elian, profetin, para se te vije dita e madhe dhe e llahtarshme e Zotit. Ai do te beje qe zemra e eterve t'u kthehet bijve dhe zemra e bijve eterve, me qellim qe vendi te mos goditet nga nje shfarosje e plote."


Tani cfare kuptojme nga keto vargje perfundimtare te Dhiates se Re? Patjeter ashtu sic thone edhe ungjijt qe po pritej te vinte Elija dhe sherbetori i beselidhjes.

A erdhen vertet? Kush ishin. Shikojme perseri Shkrimet tani ato te krishtere - ungjijte:

I frymezuar Zakaria (nje prift ne tempull) tha per kete lajmetar te beselidhjes:
Luka 1:68, 69, 72
"Bekuar qoftė Zoti, Perėndia i Izraelit, sepse e ka vizituar dhe e kreu ēlirimin e popullit tė vet; dhe na ngriti njė shpėtim tė pushtetshėm nė shtėpinė e Davidit, shėrbėtorit tė vet, ... pėr tė treguar mėshirė tek etėrit tanė e pėr t`u kujtuar pėr besėlidhjen e tij tė shenjtė,"

Ndersa per Elijan, vete Jezui thote:
Mateu 11:13, 14
"Sepse tė gjithė profetėt dhe ligji kanė profetizuar deri te Gjoni [pagezori]. Dhe, nė daēi ta pranoni, ai ėshtė Elia, qė duhej tė vijė."



Perseri tek
Marku 9:11-13
"Pastaj e pyetėn duke thėnė: "Pėrse skribėt thonė se mė parė duhet tė vijė Elia?"
Dhe ai, duke u pėrgjigjur, u tha atyre: "Elia me tė vėrtetė duhet tė vijė mė parė dhe tė rivendosė ēdo gjė; por, ashtu siē ėshtė shkruar pėr Birin e njeriut, ai duhet tė vuajė shumė gjėra dhe tė pėrēmohet. Por unė po ju them se Elia erdhi dhe me tė bėnė ē`deshėn, ashtu siē ėshtė shkruar pėr tė.""


Keshtu shihet qe pasi kishin perfunduar shkrimet e Beselidhjes se Vjeter (apo shkrimet hebraike) kerkohet te vazhdonje shkrime te tjera me nje profet tjeter - Gjon Pagezorin - Elijan.

Por tani shkojme drejt fundit te Shkrimeve te Krishtere (Beselidhjes se Re), dhe ndalemi ne vargjet e fundit te Zbuleses (apo Apokalipsit)

Zbulesa 22:19-21 (fjalet e fundit te Bibles)
"Unė i deklaroj kujtdo qė dėgjon fjalėt e profecisė sė kėtij libri, se nėse ndokush do t`i shtojė kėtyre gjėrave, Perėndia do tė dėrgojė mbi tė plagėt e pėrshkruara nė kėtė libėr. Dhe nėse dikush heq nga fjalėt e librit tė kėsaj profecie, Perėndia do t`i heqė pjesėn e tij nga libri i jetės nga qyteti i shenjtė, dhe nga gjėrat qė janė pėrshkruar nė kėtė libėr. Ai qė dėshmon pėr kėto gjėra, thotė: "Po, unė vij shpejt. Amen." Po, eja, Zoti Jezus. Hiri i Zotit Jezu Krisht qoftė me ju tė gjithė. Amen."



Keshtu perfundon Bibla, duke lene te kuptohet madje i gjithe kapitulli i fundit i Zbuleses thote qe ajo qe duhej bere, linja e profeteve kishte perfunduar tashme, sepse profetet kishin rolin e tyre derisa erdhi Jezui. Te gjithe kishin profetizuar per te, por tani qe ai kishte ardhur - fjala e fundit i mbetej atij - Ja perse thote qe eshte i pari dhe i fundit. Pra pritet te vije vete Jezui dhe jo ndonje profet.


C0PT1C
COPTIC THOTE SIPAS BIBLES :Ndersa per Elijan, vete Jezui thote:
Mateu 11:13, 14
Sepse tė gjithė profetėt dhe ligji kanė profetizuar deri te Gjoni [pagezori]. Dhe, nė daēi ta pranoni, ai ėshtė Elia,qė duhej tė vijė."


PERGJIGJIA NGA VETE BIBLA QE E KUNDERSHTON:

Gjoni 1:19-21,25:
19

Dhe kjo ėshtė dėshmia e Gjonit, kur Judenjtė i dėrguan nga Jeruzalemi priftėrinj dhe levitė pėr ta pyetur: ``Kush je ti?``.
20Ai edhe e rrėfeu, edhe nuk e mohoi, dhe rrėfeu: ``Unė nuk jam Krishti``.
21Atėherė ata e pyetėn: ``Kush je, pra? A je Elia?``. Ai tha: ``Nuk jam!``. ``Je ti profeti?``. Dhe ai pėrgjigjej: ``Jo!``.

25
ata e pyetėn dhe i thanė: ``Atėherė pse ti pagėzon, kur nuk je as Krishti, as Elia, as profeti?``

JA EDHE NJE TJETER KUNDERTHENIE TI THU QE NE BIBEL JEZUSI THOTE QE GJON PAGEZORI ESHTE ELIA QE PRITEJ TE VIJE KURSE KETE VETE ME GOJEN E VET PIKERISHT NE BIBEL GJONI E MOHON
Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 09:11   #99
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga coptic
Keshtu qe sa i perket autenticitetit te Bibles, eshte e pamohueshme.
C0PT1C
tash po te tregoj se sa e mohueshme dhe fallco eshte bibla dhe ne fakt po me habit sinqerisht me kete qe po thu


SHIKOJENI SE SI VETE JEZUSI ME GOJEN E VET THOTE QE NE PADOBI ME ADHUROJNE MUA DUKE MESUAR URDHERESA TE SHPIKURA NGA NJEREZIT
“Por nė padobi ata mė adhurojnė mua, duke mėsuar urdhėresa tė shpikura nga njerėzit”. (Mateu 15:9) poashtu tha: “Do ta njihni tė vėrtetėn dhe e vėrteta do t’ju bėjė njerėz tė lirė”. (Gjoni 8:32)

JA PRA BIBLA THOTE KREJT QARTE JAM FALLCO
"Ne jemi tė urtė dhe ligji i Zotit ėshtė me ne"? Por ja, pena e rreme e shkruesve e ka bėrė njė falsitet". [Bibla: Jeremia 8:8]

Tek 1 Korintasve 9:22 Pali thotė ===> "E kam bėrė veten time tė dobėt me tė dobėtit, pėr tė fituar tė dobėtit, e kam bėrė veten time gjithēka pėr tė gjithė, qė tė mund tė shpėtoj me ēdo mėnyrė disa njerėz"
Tek 2 Timoteu 2:8 Pali thotė ====> "Ky ėshtė ungjili im"
Tek Romakėt 3:7 Pali thotė ====> "Prandaj nė qoftė se ME ANE TE GENJESHTRES SIME e vėrteta e Perėndisė e lartėson lavdinė e tij, pėrse unė gjykohem akoma si mėkatar?"

edhe te genjeje edhe pretendon mos ta konsiderojne mekatare


_

“Kurse tė martuarve u urdhėroj, jo unė, por Zoti…. ” (1 Korintasve 7:10)
krahasoji keto dy citate
“Dhe tė tjerėve u them unė, Unė, jo Zoti… ” (1 Korintasve 7:12)
_

Luka thotė: “m`u duk e mirė edhe mua….. qė ta shkruaj…(Ungjilli sipas Lukės 1:1-4)

Pali thotė: “Por pėr sa u takon virgjėreshave, s`kam urdhėr nga Zoti, por po jap njė mendim si njeri…”( Letra e pare e Palit dėrguar Korintasve 7:25)

Pali thotė: “Kėshtuqė unė mendoj se..” ( 1 Korintasve 7:26)

Pali thotė: “…sipas gjykimit tim….” (1 Korintasve 7:40)

Pali thotė: “…dhe mendoj se….” (1 Korintasve 7:40)

Pali thotė: “…Shihni, unė, Pali, po ju them…” (Letra e Palit Galatasve 5:2)


ME THONI PAK MOS JU DUKEN GJE FJALE ZOTI KETO?
Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 09:18   #100
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

Meqe ju ngulmoni dhe me thoni se bibla ska ndryshuar.me tregoni atehere pse ne bibel tregohet per 2 gjenealogji te (jezusit)Isait A.S?????!!!!!!!!!!!
Gjenealogjia sipas Mateut nė fillim tė Ungjillit tė tij:

GJENEALOGJIA E JEZU KRISHTIT,

Abrahamit i lindi Izaku.
Izakut i lindi Jakobi.
Jakovit i lindi Juda dhe vėllezėrit e tij.
Judės i lindi prej Tamarės Faresi dhe Zara.
Faresit i lindi Esromi.
Esromit i lindi Arami.
Aramit i lindi Aminadabi.
Aminadabit i lindi Naasoni.
Naasonit i Lindi Salmoni.
Salmonit i lindi prej Rabės Boozi.
Boozit i lindi Prej Rutės Jobedi.
Jobedit i lindi Jeseu.
Jeseut i lindi Davidi mbret.
DAVIDIT I LINDI,"SALOMONI" .
Solomonit i lindi Roboami.
Roboamit i lindi Abiai.
Abiait i lindi Asi.
Asit i lindi Jozafati.
Jozafatit i lindi Jorami.
Joramit i lindi Ozia.
Ozisė i lindi Joatami.
Joatamit i lindi Akazi.
Akazit i lindi Ezekia.
Ezekisė i lindi Manaseu.
Manaseut i lindi Amoni.
Amonit i lindi Jozia.
Jozisė i lindi Jehonia dhe vėllezrit e tij nė kohėn e shpėrnguljes nė Babiloni.
Pas shpėrnguljes nė Babiloni:
Jenonisė i lindi Salatieli.
Salatielit i lindi Zorobabeli.
Zorobabelit i lindi Abiudi.
Abiudid i lindi Eliakimi.
Elikimit i lindi Azori.
Azorit i lindi Sadoku.
Sadokut i lindi Akimi.
Akimit i lindi Eliudi.
Eliudid i lindi Eliazari.
Eliazarit i lindi Matani.
Matanit i lindi Jakobi.
Jakobit i lindi Jozefi, Fati i Marisė, prej sė cilės lindi Jezusi qė quhet Krisht.

Pra sipas Mateut jezusi e ka prejardhjen nga Solomoni Biri i Davidit.Kurse sipas lukes e ka prej Natanit vellait te Solomonit.

Luka (3, 23-38) jep njė gjenealogji tjetėr nga ajo sipas Mateut. Kėtu po e riprodhojmė sipas tė njėjtit pėrkthim:
"Jezusi kur ishte rreth tridhjetė vjeē. Ishte - si mendonin njerėzit - i biri i Jozefit, i Helit, i Matatit, i Levit, i Melkit, i Janait, i Jozefit, i Matatisė, i Amonit, i Naumit, i Heselit, i Nagait, i Mahatit, i Matatisė, i Semeit, i Josehit, i Judės, i Joananit, i Resait, i Zorobabelit, i Salatielit, i Nierit, i Melkit, i Adit, i Kozamit, i Elmandamit, i Herit, i Jezusit, i Eliezerit, i Jorimit, i Matatit, i Levit, i Simonit, i Judės, i Jozefit, i Jonamit, i Eliakimit, i Meleait, i Menait, i Matatait, I NATANIT,I DAVIDIT , i Jeseut, i Obedit, i Boozit, i Salait, i Naasonit, i Aminadabit, i Adminit, i Arnit, i Esromit, i Faresit, i Judės, i Jakobit, i Izakut, i Abrahamit, i Tares, i Nahorit, i Seruhut, i Ragahut, i Falekut, i Heberit, i Salait, i Kainait, i Arfaksadit, i Semit, i Nojės, i Lamehit, i Matuzalės, i Enokut, i Jaredit, i Maleleelit, i Kainanit, i Enosit, i Setit, i Adamit, i Zotit.

Tani me sqaroni jane dy Jezusa ne bibel apo bibla eshte e ndryshuar se ska mundesi qe Jezusi ta kete prejardhjen dhe nga Natani biri i Davidit sipas Lukes dhe njekohesisht dhe ta kete prejardhjen nga Solomoni biri i Davidit sipas Mateut.
Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 09:21   #101
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

1. Nė librin e Zanafillės ekzistojnė dy tregime kontradiktore mbi krijimin
Kap.1 deri nė 2:3
1. Sipas tregimit tė parė Toka ėshtė kaos, e mbuluar me ujė. Uji duhet tė ndahet pėrpara se tė shfaqet bimėsia. (kap. 1)
2. Shpendėt, peshqit, kafshėt e detit u krijuan pėrnjėherė, kafshėt e tokės dhe rrėshqanorėt mė vonė (1:21 dhe 25)
3. Drurėt u krijuan pėrpara njeriut (1:12 dhe 27)
4. Shpendėt u krijuan para njeriut (1:21)
5. Njeriu u krijua pas kafshėve (1:24 dhe 27)
6. Burri dhe gruaja krijohen qė tė dy nė tė njėjtėn kohė (1:27)
7. Njeriu, pas krijimit tė tij, ha pemė dhe barishte si ushqim pėr tė jetuar (1:29)
8. Qielli, Toka dhe ēdo krijim u bė brenda gjashtė ditėve.
9. Perėndia lejon tė haen tė gjitha pemėt e tokės pa pėrjashtim (1:29)
10. Perėndia bėn pushim nė ditėn e shtatė (2:2)
11. Kopshti i Edenit nuk pėrmendet fare (kap 1)
12. Njeriu krijohet vetėm me forcėn e fjalės sė Perėndisė, e po kėshtu edhe ēdo krijim tjetėr
13. Njeriu ėshtė krijuar sipas shėmbėlltyrės sė Perėndisė (1:26)

Kap 2:4 deri nė fund tė kap. 3
1. Sipas atij tė dytit, Toka ėshtė njė pllajė e thatė. Bimėsia nuk mund tė rritet po tė mos fillojė shiu. (2:5)
2. Shpendėt dhe kafshėt e tokės u krijuan menjėherė, nė tė njėjtėn kohė. (2:19)
3. Drurėt u krijuan pas njeriut (2:7-8)
4. Shpendėt u krijuan pas njeriut (2:19)
5. Njeriu u krijua pėrpara kafshėve (2:7 dhe 19)
7. Gruaja u krijua mė vonė, pas burrit. (2:7 dhe 23)
8. Njeri ushqehej vetėm me pemė, dhe vetėm pasi bėri mėkatin dhe u mallkua, atė e urdhėruan tė ushqehej me barin e fushės si dėnim (3:8)
8. Qielli, Toka dhe ēdo krijim tjetėr krijohet nė njė kohė tė papėrcaktuar.
9. Perėndia ndalon duke kėrcėnuar me vdekje tė haet nga pema e njohjes (2:16-17)
1O. Pushimi i Perėndisė nuk pėrmendet.
11. Tė gjitha ngjarjet zhvillohen nė kopshtin e Edenit (kap. II dhe III)
12. Perėndia zbret nė Tokė, formon njeriun nga pluhuri i tokės, i fryn nė vrimat e hundės, mbjell drurė, mė pas bėn shpendėt dhe egėrsiart dhe i dėrgon tek Adami qė tė shohė si do ti quajė (2:7-19)
13. Njeriu i ngjan Perėndisė vetėm atėherė kur hėngri nga pema e ndaluar e njohjes (3:22)


2. Zanafilla 47:11 thotė se Jozefi i vendosi vėllezėrit dhe babain e tij nė Egjipt, dhe si pronė u dha njė vend tė mirė nė krahinėn e Ramasesit, por sipas Eksodit 1:11 Ramsesi ishte ndėrtuar mė vonė, pas vdekjes sė Jakobit dhe Jozefit.

3. Eksodi 1:5 thotė se pasardhėsit e Jakobit arrinin nė 7O vetė, ndėrsa Veprat e Apostujve 7:14 thonė se ishin 75.

4. Emri i vjehhrit tė Moisiut sipas Eksodit 2:18 ishte Ruel, sipas 3:1 Jethro e sipas Gjyqtarėve 1:16 Keneo.

5. Nė Eksodin 9:6 thuhet se nė plagėn e pestė ngordhi e tėrė bagėtia e Egjiptit, ndėrsa sipas 9:19-2O shihet se jo tė gjitha kishin ngordhur. Pėrsėri thuhet se bagėtia e Egjiptit do tė ngordhė dhe se breshėri i shkatėrroi ato (9:19-25), ndėrsa nė 12:29 flitet akoma pėr bagėti tė gjalla.

6. Sipas Eksodit 31:17, Perėndia pushon dhe ēlodhet, ndėrsa Isaia 40:28 thotė se Ai as mundohet e as lodhet.

7. Sipas Numrave 13:1 Perėndia i thotė Moisiut qė tė dėrgojė disa njerėz pėr tė parė vendin e Kanaanit, ndėrsa Ligji i Pėrėtėrirė 1:21 thotė se ishin Izraelitėt ata qė kėshilluan Moisiun tė dėrgojė njerėz.

8. Numrat 2O-27-28 thonė se Aroni vdiq dhe u varros nė malin Hor, ndėrsa ligji i Pėrtėrirė 1O:6 thotė se vdiq dhe u varros nė Moserah.

9. Ligji i Pėrtėrirė 2:18 tregon se Perėndia i tha Moisiut tė mos i sulmojė bijtė e Amonit, sepse ai nuk do t'i jepte asnjė pjesė nga toka e tyre, por kjo ėshtė kontradiktuar nga Jozeu 13:24-25.

1O. Sipas Ligjit tė Pėrtėrirė 15:4 Perėndia premton se mes bijve tė Izraelit nuk do tė ketė asnjė nevojtar, ndėrsa nė 15:11 thuhet se nevojtarėt nuk do tė mungojnė kurrė.

11. Sipas Jozeut 1O:36-39, Jozeu pushtoi Hebronin dhe Debirin, ndėrsa nė 15:13-17 thuhet se kėto dy qytete i ka pushtuar Kalebi, mė vonė. Sipas Gjyqtarėve 1:1O-15, pushtimi i kėtyre qyteteve ėshtė bėrė nga Juda.

12. Tek Jozeu 1O:4O thuhet se Jozeu pushtoi krahinėn malore, Negevin dhe ultėrsirėn, ndėrsa Gjyqtarėt 1:9 thonė se ato i pushtoi Juda pas vdekjes sė Jozeut.

13. Gjyqtarėt 1:8 thonė se Jeruzalemi ishte pushtuar nga bijtė e Judės, ndėrsa historikisht ai ėshtė pushtuar nga Davidi (shih 2 Samueli kap.5)

14. Teksti hebraik i 1 Samuelit 13:1 thotė se Sauli mbretėroi dy vjet mbi Izraelin, ndėrsa Veprat e Apostujve thonė se ai mbretėroi dyzet vjet. 13:21

15. Tek 1 Samueli 16:1O-11 thuhet se Isai kishte shtatė fėmijė plus Davidinj (=8), ndėrsa nė 1 Kronikat 2:13-15 i japin shtatė fėmijė pėrfshij Davidin.

16. Nė 1 Samueli 16:19 dhe 21 tregohet se Sauli e njihte Davidin dhe e dinte se ai ishte bir i Isait. Sauli e bėn atė armėmbajtėsin e tij. Nė 17:58 thuhet se Sauli nuk e njihte aspak Davidin dhe se nuk e dinte se bir i kujt ishte.

17. Sipas 1 Samuelit 28:6, Sauli kishte kėrkuar kėshillė prej Perėndisė, por ai nuk i ishte pėrgjigjur.
1 Kronikat 1O:13-14 thonė se Sauli nuk ishte kėshilluar me Perėndinė.

18. Nė 1 Samuelin 31:4-6 thuhet se Sauli vrau veten duke u hedhur nė shpatėn e shėrbėtorit tė tij, ndėrsa ky i fundit kur pa se ai kishte vdekur, vret menjėherė veten me shpatėn e tij. Tek 2 Samueli 1:6-16 tregohet se ishte shėrbėtori ai qė vrau Saulin, ndėrsa mė pas ai vritet me urdhėr tė Davidit, pasi ka treguar se si rodhi ngjarja.

19.Sipas 2 Samuelit 5:14-16, bijtė e Davidit qė i lindėn nė Jeruzalem ishin 11, ndėrsa sipas 1 Kronikave 14:4-7 ato ishin 12.

20.Nė 2 Samuelin 623 thuhet se Mikali, bija e Saulit, nuk pati fėmijė derisa vdiq, ndėrsa nė 21:8 thuhet se ajo kishte 5 fėmijė.

21.Nė 2 Samuel 8:4 tregohet se Davidi mori 1600 kalorės. ndėrsa tek 1 Kronikat 18:4 thuhet se ai mori 7000 kalorės.

22.Sipas 2 Samuelit 10:18, Davidi vrau 40 000 kalorės, ndėrsa sipas 1 Kronikave 19:18 ai vrau 7000 kalorės. Pastaj, Davidi vrau njerėzit e 700 qerreve dhe 40 000 kalorės apo 7000 kalorės dhe 40 000 kėmbėsor?

23. Sipas 2 Samuelit 8:17, sekretar ishte Serojahu, ndrėsa sipas 1 Kronikave 18:16 ishte Shava.

24. Nė 2 Samuelin 23:8 thuhet se Josheb Bashshebethi kishte vrarė 8OO njerėz nė njė herė tė vetme, ndėrsa 1 Kronikat 11:11 thonė se ai kishte vrarė 3OO njerėz. (1)

(1- "Nė ēdo rast, mund tė jemi tė sigurt se Jehovai ishte burim i ēdo informacioni... dhe se Ai i udhėhoqi shkrimtarėt, nė mėnyrė qė tregimet e tyre tė mos ishin tė molepsura nga pasaktėsia, fryrja apo miti." Kulla e Rojes, 15 qershor 1997.f.5. )

25. Sipas 2 Samuelit 24:9 thuhet se pas rregjistrimit, nė Izrael kishte 8OO OOO burra tė aftė pėr tė pėrdorur shpatėn, dhe nė Jude 5OO OOO. Sipas 1 Kronikave 21:5 nė Izrael kishte 1 1OO OOO ndėrsa nė Jude 47O OOO.

26. Sipas 2 Samuelit 24:13, Davidi duhej tė zgjidhte 7 vjet zi buke, tre vjet arratisje ose 3 ditė murtajė. Nė 1 Kronikat 21:12 thuhet 3 vjet zi buke.

27. Nė 2 Samuel 24:24 thuhet se Davidi e bleu lėmin dhe qetė pėr 5O sikla argjendi, ndėrsa nė
1 Kronikat 21:25 thuhet se e bleu pėr 6OO sikla ari.

28. Nė 1 Mbretėrit 4:26 thuhet se Solomoni kishte 4O OOO stalla kuajsh, ndėrsa nė 2 Kronikat 9:25 thuhet se kishte 4 OOO.

29. Sipas 1 Mbretėrve 5:16, Solomoni kishte 3 3OO pėrgjegjės punimesh, ndėrsa sipas 2 Kronikave 2:2 ai kishte 3 6OO.

30. 1 Mbretėrit 7:26 thonė se deti i bronxtė mbante 2OO bate ujė, ose rreth 9O OOO litra ujė, ndėrsa nė 2 Kronikat 4:5 thuhet se ai mbante 3 OOO bate ujė, d.m.th. rreth 135OOO litra ujė (1)

31. Nė 1 Mbretėrve 1O:17 thuhet se pėr tė bėrė 3OO mburojat u pėrdorėn pėr secilėn prej tyre 3 mina ari (24 kg e 627 gr), ndėrsa nė 2 Kronikat 9:16 thuhet se u bėnė duke pėrdorur 3OO sikla ari (4 kg e 947 gr)

32. Sipas 1 Mbretėrve 15:33 dhe 16:6, nė vitin e tretė tė sundimit tė Asės, mbretit tė Judės, Basha, biri i Ahijahut, filloi tė mbretėroi nė Izrael, dhe mbretėroi 24 vjet, deri atėherė kur vdiq.
Duke pėrdorur pak matematikė, nėse Baasha e filloi sundimin e tij nė vitin e tretė tė Asės dhe nėse mbretėroi 24 vjet deri sa vdiq, pėr rrjedhojė ai vdiq nė vitin e 27 tė Asės.
Sipas 2 Kronikave 16:1, i njėjti Baasha, nė vitin e tridhjetėegjashtė tė Asės del nė luftė kundėr Judės, por nėse Baasha vdiq nė vitin e 27, atėherė si mund tė marshonte nė luftė kundėr Judės nė vitin e 36, d.m.th. rreth 1O vjet pas vdekjes sė vet? (1)

33. Sipas 2 Mbretėrve 8:26, Ashaziahu kur filloi tė mbretėrojė ishte 22 vjeē, ndėrsa sipas 2 Kronikave 22:2 thuhet se ishte 42. Nė 1 Mbretėrve 22:51 thuhet se ai mbretėroi 2 vjet mbi Izraelin, ndėrsa nė 2 Kronikat 22:2 thuhet se mbretėroi 1 vit.

34. Nė 2 Mbretėrve 12:13 thuhet se me paratė e sjella nė shtėpinė e Zotit nuk u bėnė oriendi pėr atė, ndėrsa nė 2 Kronikat 24:14 thuhet se u bėnė.

35. Nė 2 Mbretėrve 23:29 thuhet se Faraoni Neko e vrau Josian nė Meghito, (1)
(1- Pėr ta kuptuar mė mirė lexo pėrkthimin e Simon Filipajt.)

ndėrsa nė 2 Kronikat 35:23 thuhet se Josian e plagosėn disa harkėtarė dhe se ai vdiq mė pas.

36. Sipas 2 Mbretėrve 24:8 Jehojakini ishte 18 vjeē kur filloi tė mbretėroi dhe mbretėroi 3 muaj e 1O ditė, ndėrsa sipas 2 kronikave 36:9 ai ishte 8 vjeē kur filloi tė mbretėrojė dhe mbretėroi 3 muaj e 10 ditė.

37. Sipas 2 Mbretėrve 24:17, Sedekia ishte xhaxhai i Jehojakinit, ndėrsa nė 2 Kronikat 36:1O (teksti herbraik) thonė se ai ishte vėllai i tij. (2)


38. Sipas 2 Mbretėrve 24:18, Sedekia kishte 21 vjeē kur filloi tė mbretėrojė, ndėrsa sipas 2 Kronikave 36:11 ai kish 2O.

39. Nė 2 Mbretėrve 25:8 thuhet se Nebuzaradani arriti nė Jeruzalem nė muajin e pestė, ditėn e shtatė, ndėrsa nė Jereminė 52:12 thuhet nė ditėn e dhjetė tė muajit tė pestė. (1)

40.Nė 2 Mretėrit 25:17 thuhet se lartėsia e kapitelit ishte 3 kubitė, ndėrsa Jeremia 52:22 thotė se ai ishte 5 kubitė.
Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 09:23   #102
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

41. Sipas 2 Mbretėrve 25:19, kapiteni i rojeve mori pesė kėshilltarė, ndėrsa sipas Jeremisė 52:25 mori shtatė.

42. Sipas 2 Mbretėrve 25:27, Evilmerodaku e nxorri nga burgu Jehojakinin nė ditėn e 27 tė muajit, ndėrsa sipas Jeremisė 52:31 nė tė pestėn.

43. Sipas 1 Kronikave 7:6, Beniamini kishtė 3 fėmijė, ndėrsa sipas 1 Kronikave 8:1-2, ai kishte 5. Sipas 7:6, emrat e fėmijėve tė tij ishin Belahu, Bekeri dhe Jediaeli, ndėrsa sipas 8:1-2 ato quheshin Balahu, Ashbeli, Anbarahu, Noahu, Rafa.

44. Sipas 2 Kronikave 8:1O shefat e nėpunėsve tė Solomonit ishin 25O, ndėrsa sipas 1 Mbretėrve 9:23 ata ishin 55O.

45. Ezdra, kap. II dhe Nehemia, kap.VII.
Nė kėto dy kapituj paralelė qė flasin pėr njerėzit e riatdhesuar sė bashku mė Zorobabelin, ekzistojnė mjaft kontradikta.
1. Ezdra 2:5 me Neheminė 7:1O (Sa vetė ishin? 775 apo 652?)
2. 2:6 me 7:11 (2812 apo 2818)
3. 2:8 me 7:13 (945 apo 845)
4. 2:10 me 7:15 (642 apo 648)
5. 2:11 me 7:17 (623 apo 628)
6. 2:12 me 7:17 (1222 apo 2322)
7. 2:13 me 7:18 (666 apo 667)
8. 2:14 me 7:19 (2O56 apo 2O67)
9. 2:15 me 7:2O (454 apo 655)
10. 2:17 me 7:23 (323 apo 324)
11. 2:12 dhe 22 me 7:26 (123+56 apo 188)
12. 2:28 me 7:32 (223 apo 123)
13. 2:33 me 7:37 (725 apo 721)
14. 2:35 me 7:38 (363O apo 393O)
15. 2:36 me 7:39 (973 apo 963)
16. 2:41 me 7:44 (128 apo 148)
17. 2:42 me 7:45 (139 apo 138)
18. 2:60 me 7:62 (652 apo 642)

46. Sipas Ezdrės 2:64, tė gjithė tė rregjistruarit, duke mbledhur shifrat e dhėna nga verseti 3-6O, ishin 29828, ndėrsa sipas Nehemisė, ata ishin 31O89. (1)

47. Ezdra 2:65 thotė se mes shėrbėtorėve kishte 2OO kėngėtarė, ndėrsa nė Neheminė 7:67 thuhet se ishin 245.

48. Sipas Ezdrės 2:69, tė parėt e shtėpive atėrore dhanė pėr rindėrtimin e tempullit 61 OOO darikė ari dhe 5 OOO mina argjendi, ndėrsa sipas Nehemisė 7:71 ato dhanė 2O OOO darikė ari dhe 2 OOO mina argjendi.

49. Sipas Mateut 1:6, Jezusi rridhte nga Solomoni, biri i Davidit, ndėrsa sipas Lukės 3:31 ai rridhte nga Natani, djali tjetėr i Davidit.

50. Sipas Mateut 1:16, Jozefi, babai i supozuar i Jezusit, ishte bir i Jakobit, ndėrsa sipas Lukės 3:23 ai ėshtė biri i Elit.

51. Sipas Mateut kap.2. Jezusi lindi nėn mbretėrinė e Herodit, nė vitin 2 para erės sonė, ndėrsa sipas Lukės 2:1-2, ai lindi kur Kuirini, guvernatori i Sirisė, bėri rregjistrimin e tij tė parė, d.m.th. nė vitin 7 tė erės sonė. (1)

52. Sipas Mateut 4:5-8, kur djalli tundoi Jezusin ai e dėrgoi nė fillim nė majė tė tempullit pastaj nė njė mal tė lartė, ndėrsa sipas Lukės 4:5-7 ai ka bėrė tė kundėrtėn.

53. Sipas Mateut 5:1, Predikimi i Jezusit u mbajt kur ai u ngjit nė mal, ndėrsa sipas Lukės 6:17 dhe 2O ai u mbajt kur Jezusi po zbriste.

54. Sipas Mateut 8:5-6, njė centurion vjen personalisht tek Jezusi dhe i lutet t'i shėrojė shėrbėtorin e sėmurė, ndėrsa sipas Lukės 7:3, ai dėrgon disa pleq qė tė lutin Jezusin. Kjo kontradiktė ėshtė e njohur edhe pėr Dėshmitarėt, por sipas tyre ajo nuk mund tė quhet e tillė.

55. Sipas Mateut 8:28, kur Jezusi arriti nė krahinėn e Gergesenasve, atij i dolėn pėrpara dy tė demonizuar. Sipas Markut 5:1-2, Jezusit i del pėrpara vetėm njė i demonizuar, por nė krahinėn e Gadarenasve (1)
(po kėshtu edhe Luka 8:26)

56. Sipas Mateut 9:18, njė nga krerėt e sinagogės vjen tek Jezusi dhe i lutet tė ngjallė vajzėn qė sapo i kishte vdekur, ndėrsa sipas Markut 5:23, ai i lutet ta shėrojė atė sepse ajo ishte duke dhėnė shpirt (shih dhe Luka 8:41-42).
Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 09:27   #103
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

57. Nė Mateun 10:10, Jezusi i urdhėron dishepujt tė mos marrin me vete as trasta pėr udhė, as dy palė tunika, as sandale as shkop, ndėrsa sipas Markut 6:8-9 i urdhėron qė pėrveē njė shkopi, pėr udhė tė mos marrin as trasta, as bukė, as denar nė brez, por tė mbathin vetėm sandalet dhe tė mos veshin dy palė tunika.

58. Sipas Mateut 11:14, Jezusi thotė se Gjon Pagėzori ėshtė Elia, ndėrsa sipas Gjonit 1:21, Pagėzori pranon se ai nuk ėshtė Elia.

59. Sipas Mateut 15:21, gruaja e kėtij tregimi ėshtė kananease, ndėrsa sipas Markut 7:26 ajo ėshtė greke, me prejardhje sirofenikase.

60. Sipas Mateut 15:39, pasi bėri shumimin e dytė tė bukėve, Jezusi hipi nė barkė dhe u drejtua pėr nė krahinėn e Magdalasė, ndėrsa sipas Markut 8:10 ai shkoi nė krahinėn e Dalmamutės.

61. Sipas Mateut 19:26, Jezusi thotė se pėr Perėndinė ēdo gjė ėshtė e mundur, ndėrsa nė Gjyqtarėve 1:19 Juda, anėn e tė cilit mbante Perėndia, nuk mund t'i dėbojė banorėt e fushės sepse ata kishin qerre tė hekurta.

62. Sipas Mateut 20:20-21, ishte nėna e bijve tė Zebedeut ajo qė iu lut Jezusit qė tė dy bijtė e saj tė uleshin njėri nė tė djathtė e tjetri nė tė majtė, ndėrsa sipas Markut 10:35-37 iu lutėn vetė bijtė e saj. (1)

63. Sipas Mateut 20:30, tė verbėrit e Jerikos ishin dy, ndėrsa sipas Markut 10:46 ai ishte vetėm njė.

64. Sipas Mateut 21:12-16, Jezusi pastroi tempullin para mrekullisė sė fikut tė tharė, ndėrsa sipas Markut 11:12-15, pas mrekullisė sė fikut.

65. Sipas Mateut 21:12-16, Markut 11:12-15, Lukės 19:45-48, pastrimin e tempullit Jezusi e bėri rreth fundit tė misionit tė tij, ndėrsa sipas Gjonit 2:13-21, Jezusi kėtė e bėri nė fillim tė misionit tė tij.

66. Sipas Mateut 26:6, ngjarja ndodhi nė shtėpinė e Simon lebrozit, ndėrsa sipas Gjonit 21:1-8 ajo ndodhi nė shtėpinė e Llazarit.

67. Sipas Mateut 26:57, ata qė arrestuan Jezusin e dėrguan tek Kaifa, kryeprifti aktual, ndėrsa sipas Gjonit 18:13 dhe 24 ata e dėrguan tek Ana, ish-kryeprift, dhe mė pas Ana e dergoi tek Kaifa.

68. Sipas Mateut 26:57-69 dhe sipas Markut 14:53-66, mohimi i Pjetrit ndodhi pasi sinedri e dha dėnimin pėr Jezusin, ndėrsa sipas Lukės 22:54-66 kjo ngjarje ndodhi para se Jezusi tė ēohej pėrpara sinedrit dhe pėrpara se ai ta dėnonte.

69. Sipas Mateut 26:69-73, Pjetrin e pyesin dy shėrbėtore tė ndryshme, sipas Markut 14:66-70 e pyet e njėjta shėrbėtore pėr dy herė rresht, sipas Lukės 22:56-59, Pjetrin e pyet sė pari njė shėrbėtore dhe mė pas dy shėrbėtorė, ndėrsa sipas Gjonit 18:17-26, ajo qė e pyeti e para ishte njė portiere, ndėrsa sė fundi njė nga shėrbėtorėt.

70. Sipas Markut 14:66-67, dhe Lukės 22:55-56, pėr herė tė parė Pjetri e mohon Jezusin kur ishte poshtė nė oborr (greqisht, k'ato en t'e avule) ose nė mes tė oborrit (greqisht, mesos) tė shtėpisė sė kryepriftit Ana, kur ai po ngrihej pranė zjarrit, ndėrsa sipas Gjonit 18:16-17, Pjetri e mohon Jezusin sapo hyri nė oborrin e shtėpisė sė Anės, ndėrkohė qė zjarri po ndizej.

71. Sipas Mateut 27:5 Juda, vdes duke u vetėvarur, ndėrsa sipas Veprave tė Apostujve 1:18 ai vdiq duke rėnė kokėposhte nga njė lartėsi dhe se tė brendshmet e tij i dolėn jashtė.

(1- Mbi hipotezat e ndryshme qė janė bėrė pėr tė pajtuar kėtė kontradiktė ndėrmjet tė cilave edhe ajo e Dėshmitarėve, dhe mosvlefshmėrinė e tyre shih A.Smith, Un Dio mai crocifisso, fq. 61 e mė poshtė.)

72. Sipas Mateut 27:7, ara e poēarit ishte blerė nga krerėt e priftėrinjve, ndėrsa sipas Veprave tė Apostujve 1:18 ajo u ble nga vetė Juda.

73. Sipas Mateut 28:7, pėr shkak se paratė me tė cilat u ble ara ishin ēmim gjaku, ajo arė u quajt "Ara e gjakut", ndėrsa sipas Veprave tė Apostujve ajo u quajt "Ara e gjakut" sepse ajo ishte pėrlyer me gjakun e Judės.

74. Sipas Mateut 27:44, qė tė dy cubat e kryqėzuar sė bashku me Jezusin e fyenin atė, ndėrsa sipas Lukės 23:39-43, vetėm njeri e fyente, ndėrsa ai tjetri e qortoi shokun e tij.

75. Sipas Mateut 27:50-51, pasi Jezusi dha shpirt, veli i tempullit u shqye mė dysh, ndėrsa sipas Lukės 23:44-45, nė fillim u shqye veli i tempullit e pastaj Jezusi dha shpirt.

76. Sipas Mateut 28:1, gratė qė shkuan pėr tė parė varin e Jezusit ishin dy. Sipas Markut 16:1 ishin tre. Sipas Lukės 24:1 mė shumė tre, ndėrsa sipas Gjonit 20:1 ishte vetėm njė grua.

77. Sipas Mateut 28:2, dhe Markut 16:5, grave iu shfaq vetėm njė engjėll, ndėrsa sipas dy Ungjilltarėve tė tjerė, Luka 24:4 dhe Gjoni 20:12 ėngjėjt te vari i Jezusit ishin dy.

78. Mateu 28:2 thotė se ėngjėlli ishte ulur mė tė djathtė tė varrit, Gjoni 20:11 thotė se engjėjt ishin brenda varrit, por njėri qėndronte tek koka ndėrsa tjetri tek kėmbėt e vendit ku qe trupi i Jezusit, ndėrsa Luka nuk thekson nėse ato ishin brėnda apo jashtė varrit.

79. Edhe fjalėt e engjėjve ose tė engjėllit janė me mospajtueshmėri tek tė katėr Ungjilltarėt. Krahaso Mateu 28:5-7, Marku 16:6:7, Luka 24:5-7 dhe Gjoni 20:13.

80. Sipas Markut 2:26, Jezusi thotė se Davidi hyri nė shtėpinė e Perėndisė dhe hėngri nga bukėt e paraqitjes nė kohėn e kryepriftit Abiathar, ndėrsa sipas 1 Samuelit 21:2-7 nė kohėn e kėsaj ndodhie ishte kryeprift Ahimeleku, babai i Abiatharit dhe jo vetė Abiathari (1)


81. Sipas Markut 15:23, Jezusit i dhanė pėr tė pirė verė tė pėrzier mė mirrė, ndėrsa sipas Mateut 27:34 atij i dhanė uthull tė pėrzier me vrer.

82. Sipas Markut 15:25, kur u kryqėzua Jezusi ishte ora e tretė, ndėrsa sipas Gjonit 19:14 ishte ora e gjashtė. (1)

(1-Mbi hipotezėn e Dėshmitarėve si dhe mbi disa hipoteza tė jtera qė janė bėrė pėr tė pajtuar kėtė kontradiktė, shih A.Smith, Un Dio mai... fq.201 e mė poshtė.)

83. Sipas Gjonit 5:31, Jezusi thotė se nėse ai dėshmon pėr vetėn e tij, dėshmia e tij nuk ėshtė e vėrtetė, ndėrsa sipas Gjonit 8:14, ai thotė se nėse dėshmon pėr veten e tij, dėshmia e tij ėshtė e vėrtetė.

84. Sipas Veprave tė Apostujve 7:2, Perėndia iu shfaq Abrahamit kur ky ishte nė Mesopotami, pėrpara se tė banonte nė Haran, ndėrsa sipas Zanafillės 11:31 Abrahami ishte vendosur nė Haran, dhe mė pas (12:1) Perėndia i urdhėron qė tė largohet.

85. Sipas veprave tė Apostujve 7:16, eshtart e Jakobit u varrosėn nė varrin qė Abrahami kishte blerė nga bijtė e Emorit, ati i Sikemit, ndėrsa nė Zanafillėn 50:13 thuhet se Abrahami e bleu atė pėr arė pėr varr nga Efron Hiteu. Nga bijtė e Emorit kishte blerė tokė vetė Jakobi pėr tė ngritur njė altar (Zanafilla 33:18-2O).

86. Sipas Veprave tė Apostujve 9:4-7, Pali ra pėrtokė ndėrsa njerėzit qė udhėtonin me tė ndaluan tė habitur. Sipas Veprave 26:14-18 tė gjithė ranė pėrtokė.

87. Sipas Veprave tė Apostujve 9:7, kur Jezusi iu shfaq Palit, njerėzit qė udhėtonin me tė dėgjuan tingullin e zėrit por nuk panė njeri, ndėrsa sipas Veprave 22:9 thuhet se ata shihnin njė dritė por nuk e dėgjonin zėrin.

88. Veprat e Apostujve 20:22 thonė se i shtyrė nga Fryma, Pali po shkonte nė Jeruzalem, ndėrsa Veprat 21:4 thonė se dishepujt e shtyrė nga Fryma i thonin Palit tė mos shkonte nė Jeruzalem.

89. Sipas Romakėve 3:10, "Nuk ka asnjeri tė drejtė, as edhe njė", ndėrsa sipas Zanafillės 7:1 Noah ishte njeri i drejtė. Sipas Jobit 1:1, Jobi ishte njeri i drejtė, e sipas Lukės 1:6 Zakaria dhe Elizabeta ishin njerėz tė drejtė.

90. Sipas Romakėve 3:28, "Ne,pra, konkludojmė se njeriu ėshtė i shfajėsuar nėpėrmjet besimit pa veprat e ligjit...", ndėrsa nė Jakobin 2:14 dhe 20 lexojmė se "ē'dobi ka, vėllezėr tė mi, nėse dikush thotė se ka besim, por nuk ka vepra? A mund ta shpėtojė atė besimi?" apo
"Po, a dėshiron tė kuptosh, o njeri i kotė, se besimi pa vepra ėshtė i vdekur?"

91. Nė 1 Korintasve 15:5 thuhet se Jezusi pas ringjalljes iu shfaq Kefės dhe pastaj tė dymbėdhjetėve, ndėrsa sipas Mateut 28:16 ai iu shfaq tė njėmbėdhjetėve. Nė tė vėrtetė Apostujt ishin 11 sepse Juda kish vdekur.

92. Sipas Efesianėve 4:8, Perėndia u ka dhėnė dhurata njerėzve, ndėrsa Psalmi 68:18 thotė se Ai u mori dhurata njerėzve.

93. Tek Kolosianėve 2:16,21,2 dhe Titit 1:14 Pali thotė se ato janė urdhėrime njerėzish dhe pėrralla judejsh, tė cilat nuk duhen tė praktikohen, ndėrsa Levitiku 11:1-46 dhe 20:1,22,25,26 thotė se ato janė urdhėrime prej Perėndisė dhe se duhet tė praktikohen patjetėr.

94. Sipas 1 Timoteut 2:6, Jezusi e dha veten si ēmim pėr tė gjithė, ndėrsa tek Fjalėt e Urta 21:18 thuhet se i pabesi do t'i shėrbejė si shpėrblim tė drejtit, ndėrsa i paudhi nė vend tė njerėzve tė drejtė.

95. Nė 1 Timoteun 6:16 Pali thotė se Perėndia qėndron nė njė dritė tė paafrueshme, ndėrsa nė 1 Mbretėrve 8:12 thuhet se Perėndia do tė banojė nė njė re tė dendur. (1)

(1- Pėrkthimi nė italisht i Dėshmitarėve thotė: ..."nė errėsirė tė dendur")

96. Tek Hebrejve 2:7 thuhet se Perėndia e ka krijuar njeriun mė tė vogėl se engjėjt, ndėrsa nė Psalmin 8:5-7 thuhet se njeriu ėshtė krijuar mė i vogėl se Perėndia.

97. Tek Hebrejve 9:19, Pali thotė se Moisiu mori gjak viēash dhe cjepėsh, ndėrsa tek Eksodi 24:5-6 thuhet se ishin therur vetėm dema tė rinj. Mė pas Pali thotė se gjaku ishte pėrzier me ujė, lesh tė kuq dhe hisop, ndėrsa sipas Eksodit 24:6 gjaku ishte i pastėr, i papėrzier. Ai thotė se Moisiu spėrkati me gjak librin dhe popullin, ndėrsa Eksodi 24:6-8 thotė se Moisiu librin ia lexoi popullit, ndėrsa pėr tė spėrkatur me gjak ai spėrkati vetėm popullin.

98. Nė Hebrejve 9:21 Pali thotė se Moisiu spėrkati me gjak edhe tabernakullin dhe tė gjitha orienditė e shėrbesės hyjnore, por nė atė kohė tabernakulli nuk ishte ndėrtuar akoma.

99. Sipas Jakobit 1:13, Perėndia vetė nuk tundon njeri, ndėrsa Zanafilla 22:1 thotė se Perėndia e vuri nė prove Abrahamin.

100. Nė 1 Korinatsve 10:8 thuhet se nė atė ditė vdiqėn 23000 vetė, ndėrsa Numrat 25:9 thonė se vdiqėn 24000.
Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 09:29   #104
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

. Permbytja zgjati 40 dite [zanafilla 7:17] -
Jo, zgjati 150 dite [zanafilla 7:24]
- Jo, jo gati nje vit, nga viti 600 i Noas [zanafilla 7:11]
deri ne vitin e 601 te Noas [zanafilla 8:13]

. Kombet flisnin gjuhet e tyre te ndryshme shume kohe perpara Babelit [zanafilla 10:5]
Jo, zoti i krijoi gjuhet ne kohen e Babelit [zanafilla 11:9]
sepse toka fliste nje gjuhe te vetme.

Sipas John 3:13 askush nuk ka shkuar ne qiell vec Jezusit. por vazhdojme me 2 Kings 2:11 ku Elijah
shkon ne qiell. gjithashtu ne Heb 11:5 Enochu shkon te zoti

Bibla permend keto gjigandet Nephilim. sipas zanafilla 6:4 ata jetonin ne toke perpara permbytjes. sipas zanafilla 7:23 Cdo gje ne
toke u zhduk [njerezit, kafshet, krijesat qe ecin ne toke dhe zogjte e ajrit] vetem Noa dhe ata qe qene me te ne arke shpetuan.
Por sipas Num 13:33 Nephilim-et vazhdonin te jetonin dhe pas permbytjes. tashi si eshte e mundur kjo gje, kur cdo krijese u zhduk
dhe Noa mori ne arke
vetem kafshet, shpendet dhe familjen e tij por jo ndonje Nephilim

Kapitulli 3 1 i Kronikave
19Bijtė e Pedajahut ishin Zorobabeli dhe Shimei. Bijtė e Zorobabelit ishin Meshulami, Hananiahu dhe Shelomith, motra e tyre;
20pastaj vinin Hashubahu, Oheli, Berekiahu, Hasadiahu dhe Jushab-Hasedi, gjithsej pesė.
--
7 MESHKUJ E NJE FEMER KURSE BIBLA THOTE 5

Kapitulli 15 Jozueu
21
qytetet e vendosura nė skajin e fisit tė bijve tė Judės, nė drejtim tė kufirit tė Edomit, nė Negev ishin: Kabtseeli, Ederi dhe Jaguri,
22
Kinahu, Dimonahu, Adadahu,
23
Kadeshi, Hatsori, Ithnami,
24
Zifi, Telemi, Bealothi,
25
Hatsor-Hadattahu, Kerioth-Hetsroni (domethėnė nė Hatsori),
26
Amami, Shema, Moladahu,
27
Hatsar-Gadahu, Heshmoni, Beth-Peleti,
28
Hatsar-Shuali, Beer-Sheba, Bizjothjahu,
29
Baala, Ijimi, Etsemi,
30
Eltoladi, Kesili, Hormahu,
31
Tsiklagu, Madmanahu, Sansanahu,
32
Lebaothi, Shilhimi, Aini, Rimoni; gjithsej njėzet e nėntė qytete me fshatrat e tyre.
--

BIBLA THOTE 29, PO MERRNI E NUMERONI PER DY SEKONDA!!!ATO JANE 36!

1 i Kronikave Kapitulli 3

22

Biri i Shakaniahut ishte Shemajahu. Bijtė e Shemajahut ishin Hatushi, Igali, Bariahu, Neraiahu dhe Shafati, gjithsej gjashtė.
GJASHTE(6) THOTE BIBLA ? SA JANE ?pffff 5 (PESE)hahah

Kapitulli 1 Esdra
9
Ja numri i tyre: tridhjetė(30) legena prej ari, njė mijė(1000) legena prej argjendi, njėzet e nėntė(29) thika,
10
tridhjetė(30) kupa ari, katėrqind e dhjetė(410) kupa argjendi tė dorės sė dytė dhe njė mijė(1000) veglat tė tjera.
11
Tėrė sendet prej ari dhe argjendi ishin pesė mijė e katėrqind(5400). Sheshbatsari i solli tė gjitha, bashkė me tė mėrguarit qė u kthyen nga Babilonia nė Jeruzalem.

MBLEDHIM SI ME LART:30+1000+29+30+410+1000=2499!!
BIBLA THOTE 5400

Numrat 3
21
Nga Gershoni rrjedhin familja e Libnitėve dhe familja e Shimetėve; kėto janė familjet e Gershonitėve.
22
Ata qė u regjistruan, duke numėruar tėrė meshkujt e moshės njė muajsh e lart, ishin shtatė mijė e pesėqind(7500).
27
Nga Kehathi rrjedhin familja e Amramitėve, familja e Itseharit, familja e Hebronitėve dhe familja e Uzielitėve; kėto janė familjet e Kehathitėve.
28
Duke numėruar tėrė meshkujt qė ishin nė moshė njė muajsh e lart, kishte tetė mijė e gjashtėqind(8600) vetė, qė kujdeseshin pėr shenjtėroren
33
Nga Merari rrjedhin familja e Mahlitėve dhe familja e Mushitėve; kėto janė familjet e Merarit.
34
Ata qė u regjistruan, duke numėruar tėrė meshkujt nga mosha njė muajsh e lart, ishin gjashtė mijė e dyqind(6200).
39
Tėrė Levitėt e regjistruar nga Moisiu dhe Aaroni nė bazė tė familjeve tė tyre simbas urdhrit tė Zotit, tė gjithė meshkujt qė nga mosha njė muajsh e lart ishin njėzet mijė(20000).

7500+8600+6200=22.300 REZULTATI
KURSE BIBLA THOTE: 20.000
Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-04-10, 09:32   #105
Anti Hipokrizi
 
Anėtarėsuar: 30-03-10
Postime: 15
Anti Hipokrizi
Gabim Titulli: Kundertheniet Biblike

mbushur ne gabime shkencore
JA SI E KE KRIJIMIN NE BIBEL.....

ASTRONOMIA:

PIKA 1.
BIBLA FLET PER KRIJIMIN E UNIVERSIT , NE FILLIM NE LIBRIN E PARE , ZANAFILLA KAPITULLI I PARE ,DHE THOTE SE ZOTI E KRIJOJ QIELLIN DHE TOKEN NE 6 DITE DHE FLET PER MENGJESIN DHE MBREMJEN DUKE JU REFERUAR NJE DITE 24 ORESHE.
SOT SHKENCTARET NA TREGOJNE SE UNIVERSI NNUK KA MUNDUR TE KRIJOHET NE NJE PERJUDHE 24 ORESHE PER 6 DITE.
KUR`ANI POASHTU FLET PER 6 "EJJAM" .FJALA ARABE NE NJEJES ESHTE "JEUM" NDERSA SHUMESI "EJJAM" .
MUND TE KETE KUPTIMIN NJE DITE 24 ORESHE , OSE NJE PERJUDHE SHUME E GJATE ,EPOKE .
SHKENCTARET THONE SE NUK KANE ASNJE KUNDERSHTIM QE TE PAJTOHEN ME ATE SE UNIVERSI ESHTE KRIJUAR NE 6 PERJUDHA SHUME TE GJATA.

PIKA 2.
NE BIBEL ZANAFILLA ,KAP 1 ,VERS,3-5 : "DRITA ISHTE KRIJUAR NE DITEN E PARE" , NDERSA THUHET NE ZANAFILLEN ,KAP 1 ,VER. 14-19 "SE SHKAKTARI I DRITES, YJET DHE DJELLI JANE KRIJUAR NE DITEN E KATERT".
SI ESHTE E MUNDUR QE SHKAKU I DRITES TE JETE KRIJUAR NE DITEN E KATERT , ME VONE SE ARDHJA E DRITES NE EKZISTENCE ??
ESHTE JO SHKENCORE

PIKA 3.
THUHET NE BIBEL : (ZANAFILLA 1:9-13 ) "SE TOKA ISHTE KRIJUAR NE DITEN E TRETE" . SI MUND TE KESH NATE DHE DITE PA TOKE?? DITA VARET NE RROTULLIMIN E TOKES. PA QENE TOKA E KRIJUAR SI MUND TE KETE DITE DHE NATE ??

PIKA 4.
(ZANAFILLA 1:9-13 ) THUHET SE TOKA ISHTE KRIJUAR NE DITEN E TRETE . NDRSA THUHET NE PO TE NJEJTIN KAPITULL , VERSETIN 14-19 SE DIELLI DHE HENA JAN KRIJUAR NE DITEN E KATERT.
SOT SHKENCA NA TREGON SE "TOKA ESHTE PJESE E TRUPIT PRIND...DIELLIT"
NUK MUND TE VIJ NE JETE PARA DIELLIT- ESHTE JOSHKENCORE.

PIKA 5.
(ZANAFILLA 1:11-13 ) SE VEGJETACIONI,BARISHTET DHE DRUNJET JANE KRIJUAR NE DITEN E TRETE.
NDERSA DIELLI SIPAS (ZANAFILLA 1:14-19 ) ISHTE KRIJUAR NE DITEN E KATERT . SI MUNDET VEGJETACIONI TE VIJ NE EKZISTENCE PA DRITEN E DIELLIT??

PIKA 6.
(ZANAFILLA 1:16 ) SE ZOTI I KRIJOJ DY DRITA ,DRITEN E MADHE, DIELLIN PER DITEN DHE DRITEN E VOGEL ,HENEN PER NATEN .
PERKTHIMI NESE I REFEROHEMI TEKSTIT HEBRAIK , ESHTE "LLAMBE","FENER"...LLAMBA QE KAN DRITEN E TYRE. DHE PER TA KUPTUAR ME MIRE NESE I LEXONI TE DY VERSETET , (ZANAFILLA 1:16-17 ) , VER. 17 THOTE : "ZOTI I VENDOSI NE KUPEN E QIELLIT QE TE NDRICONIN MBI TOKE"
DUKE TREGUAR SE DIELLI DHE HENA E KAN DRITEN E TYRE, E CILA ESHTE NE KUNDERSHTIM ME SHKENCEN.


KA DISA NJEREZ TE CILET PROVOJNE QE TE BEJNE BASHKIM MES SHKENCES DHE BIBLES DUKE THENE SE 6 DITET E PERMENDURA I REFEROHEN EPOKAVE JO GJASHTE DITEVE ,24 ORESHE.ESHTE JO LLOGJIKE NE BIBEL SHKRUAN MBREMJE ,MENGJES. QARTESISHT SHIHET SE ESHTE FJALA PER 24 ORE.
MIREPO EDHE NESE E PERDORIM QASJEN HARMONIKA – S`KA PROBLEM. PAJTOHEM ME ARGUMENTIN TUAJ JOLLOGJIK, MIREPO EDHE KJO DO TE ZGJIDHE VETEM GABIMIN E PARE SHKENCOR TE GJASHTE DITEVE TE KRIJIMIT DHE TE DYTIN TE KRIJIMIT TE DRITES NE DRITEN E PARE DHE TOKES NE TE TRETEN.KATER TE MBETURAT ENDE NUK MUND TE ZGJIDHEN.
DISA THONE : “NESE ESHTE NJE PERJUDHE 24 ORESHE, PSE NUK MUNDET VEGJETACIONI TE MBIJETOJE 24 ORE PA DRITEN E DIELLIT?”
UNE THEM : “MIRE – NESE THUANI SE VEGJETACIONI ESHTE KRIJUAR PARA DIELLIT,DHE MUND TE MBIJETOJE PER 24 ORE, NUK KAM ASNJE KUNDERSHTIM .MIREPO NUK MUND TE THUASH SE DITEN E PERMENDURA JAN 24 ORESHE DHE POASHTU EDHE EPOKA”. NUK MUND TA MBASH TORTEN E TA HASHE ATE PO ASHTU.NESE THUANI SE ESHTE PERJUDHE E GJATE , E ZGJIDHNI PIKEN E PARE DHE TE TRETE ,NDERSA KATER TE TJERAT MBESIN.NESE THUA SE DITET JAN 24 ORESHE , E ZGJIDHNI PIKEN E 5, NDERSA PESE TE TJERAT MBESIN.BEHET JOSHKENCORE.
PO JUA LEME JUVE NE DORE TE NA THONI SE ESHTE PERJUDHE E GJATE DHE SE JANE VETEM 4 GABIME SHKENCORE ,APO ESHTE PERJUDHE 24 ORESHE DHE JANE VETEM 5 GABIME SHKENCORE NE PERSHKRIMIN E KRIJIMIT TE UNIVERSIT.


Anti Hipokrizi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 05:10.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.