Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
Emri
Fjalėkalimi
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 01-11-19, 03:40   #3916
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

---si do ti dukej qoses, te ja merrte dikush vendlindjen e tij pronat e banesen token dhe te ja ndrronte me diken tjeter gjoja qe ne fakt ndrrimi i kosoves i teritoreve, nuk behet asnjiher ,
dhe nuk shkon ky hesap asnjiher ,
aq ma keq, kur merret dshtepia
- kur e them hesap ky esht hesap pa hangjine
-e nes e qosja ka dikund ndoj cope toke ne rusi le ta ndrroj me ndoj cope ne serbi ,

sepse ksi harrnash e harrnime nuk behen me toka shqiptare ,

presehva esht e jona dhe bashk me veriun e mitrovices do bashkohen ,
por e them edhe njiher per asnji qmim nuk jepet as preshva por as veriu e as mitrovica,

as nuk do te vendoset kurr kontrolli serb sllav rus ne ato zona qe jan zona jetike per interesat e shqiptarve dhe te perendimit -

pra qosja poashtu nuk analizon ne menyre te menqur ,

kur flet keshtu,

dhe nes e e njeh historikun e asaj pjese te kosoves ne menyre edhe emocionale se sa jan te lidhur shqiptart per pjesve te asaj pjese te kosoves qe ne fakt esht e koosves dhe pronat e shtepite jan andej dhe serbet kan ardhe nga knini ne kohen e nji kasapi qetnik millosheviqi qe do ta mbaj ne mend historia enjerzimit per kasaphane dhe ngjarjet jan te freskta njerzit dhe familjet jan gjalle dhe kerkojne pjeset e tyre banesat pronat token ete pareve prej nga u ndoqen dhe jan ne gatishmeri te tkhehen --pse qosja nuk kekron sponzor ne gjith boten per kto qellime kthimi te shqiptarve kur ngjarja ehst -e freskt esht dhimbja ndjenja dhe nergjegjja dhe ndodhite q ekan ndodhe tani dhe njerzit jan gjalle qe qajne me lot per pronat e tyre te marruara nga shkau i shkines ----------------------------------- vetem nga mitrovica jan mbi 50000 shqiptar te shperngulur qe jan gjalle sot dhe me lot ne sy presin kthimin ne vatrat e tyre ne ket kohe te dhimbshme qe kullon gjak -poashtu ne anen veriore te atyre viseve esht e freskt koha e shpernguljeve te dhimbshme te shqiptarve -plage e fresket pse qosja nuk flet per kthimin e tyre ne vatrat e tyre sponzorizimin per te ju siguruar jetes e atje dhe te kthehn ne shtepite e tyre te cilat ua morren shkiet qetnik serbsllav te ardhur kolon nga knini i kroacise qe i solli millosheviqi pse europa nuk flet per ket gjenocid e qosja nuk flet nat e dit per ket gjenocid dhe te gjendet forma dhe menyra se si te investohet te sponzorizohet qe ata te kthehen ne vatrat
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 01-11-19, 03:41   #3917
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

negativat qeverisen keq shkaktuan anarki ikjre te shqiptarve nga atdheu u treguan mendjenmdhej
dhe profiter egooist
zaptuan prona zaptuan media shkatrruan eknomine e atdheut,ata nuk duhet te vijn ma ne pushtet
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-11-19, 02:31   #3918
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Individ te pa ndergjegje ata negativat profiter
qeverisen keq,
shkaktuan anarki dhe boshatisje zbrazje ikje te banorve shqiptarve nga atdheu
Ata qe e püenguan atdheun te perparoj u treguan te ndyrė te poshter mendjenmdhej
dhe profiter egoist

Ata zaptuan prona ,ata zaptuan media,ata shkatrruan ekonomine e atdheut,
Ata qe demtuan interesin e atdheut , ata duhet te ndeshkohen
ata nuk duhet te vijn ma ne pushtet
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-11-19, 02:33   #3919
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Termetet po ndikojn shum keq ,
Shqiperia perla e europes per klime epe r deti per bukuri te natyres
do te ndikohet per keq nga termetet
prandsaj duhet nje zgjedhje krejt tjeter
diqka strategjike nacionale
per te shpetuar atdheun
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-11-19, 02:41   #3920
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Amerikanet anglezet gjermanet suedezet japonezet
duhet ti perveshen punes dhe te ndihmojn shqiperin per shpetim
Ndertesat shqiptare q e jan pa kualitet duhet te rrenohen
dhe duhet te rinertohet e gjith shqiperie me cilsi te veant ndertimi special kunder qdo termeti
me ndertesa super te sigurta
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 14-12-19, 19:33   #3921
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Urates
'''''''''''''''''''''
nga autori xhelal ferizi
''''''''''''''''''''''''''''''
njiher ishe flakė
ishe zjarr patriotike

u bėre hi
pastaj qyqe e heshtjes
pastaj rrudhė
e pa vullnetshme
u bere si kohė plakė
pastaj viktimė
vyshkje
e shpuese si maja e shigjetes


'''''''''''''''
fjalet si shigjeta
e shpuan miqsinė
sytė ti mbuluan me akull
idealet ti ngrinė

kurthat tė rrėzuan
pėr dhe
si shakull
u bere me devijuarit
si robine

'''''''''''''''''
fjalen ta vranė
e idealin
ata pan'zhgjyrikėt
nuk dukesh ma si zanė
aromen ta kan rrethuar mykėt
e vyshkur lule
dukesh mbi dardanė
'''''''''''''''''''''
autori xhelal ferizi
''''''''''''''''''''''''''''''''''
kushtuar nji mikeshe te dikurshme dardane
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-19, 06:44   #3922
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

ne qoftese amerika dhe perendimi, e lene pas dore shqiperin etnike,
dhe nuk e forcojn si shtet dhe si eknomi e ushtarakisht

dhe ne ket menyr si tani e neperkembin shqiperin etnike
me varfri mjerim sabotime demagogji me te gjitha dukurite negative q e po shfaqen
le ta dijne mire se te gjitha keto dukuri negative dhe dobsi do ti shfrytzojn rusia dhe kina e te tjeret
dhe shqiperia etnike do te hyn pastaj ne nje rruge pa krye dhe rruge pa kthim prandaj
esht koha qe shqiperia etnike te forcohet dhe te largohen te gjith spiunet ruso serb q e kan hy aty me sabotime
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-19, 12:32   #3923
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Bota Sot

ballina
Lajme
Bota
Rubrikat

Aktuale
Rrėfimi rrėqethės pėr Masakrėn e Reēakut: Ragip Bajramit ia kanė heq zemrėn
Mė: 15 dhjetor 2019 Nė ora: 11:17
Reēaku
Osmani: Serbia pėrdor mjete tė ndryshme pėr tė mohuar atė

Mėngjesin e hershėm tė 15 janarit 1999, fshati u zgjua i rrethuar nga forcat kriminale serbe. Nė vendin qė aso kohe pak kush ia dinte emrin, u vranė mizorisht fėmijė, tė rritur e pleq, nė mesin e tyre edhe njė grua e moshuar, trupi i sė cilės ende nuk ėshtė gjetur.

Fshati Reēak i komunės sė Shtimes, i cili gjendet rreth 30 kilometra larg Prishtinės, dy dekada mė parė, bėri kthesė tė madhe nė historinė tė Kosovės.

I mbijetuari i kėsaj masakre rrėfen pėr kp, tmerrin qė pėrjetuan mėngjesin e hershėm tė vitit 99. Ramė Shabani, 52 vjeēar tregon se rreth 30 banorė tė fshatit, atė ditė ishin strehuar nė bodrumin Sadik Osmanit, shtėpia e tė cilit edhe sot mban shenjat e plumbave qė u shkrepėn atė ditė.

Shabani: Kemi qenė nė bodrumin e Sadikut

“Para 21 vitesh nė oborrin e Sadik Osmanit, kemi qenė nė bodrumin e Sadikut kėtu, ka qenė njė ahėr i lopėve, burrat kanė qenė qanej, unė me bacėn Sadik, me gratė dhe fėmijėt kemi qenė nė bodrum. Ne jemi tubuar gjysma e fshatit nė kėtė oborr, se mali ka qenė afėr pėr me ik, gjithmonė kur ka pasur granatime, nė bodrum e kemi pas mė afėr nė mal me dal. Njė herė na kanė granatuar, e kanė granatuar shtėpinė. Tani kanė ardh na kanė qit kėtu jashtė, na kanė rrah, ēfarė kemi pasur letėrnjoftime, tė holla, ēfarė kemi pasur. Kėtu na kanė qit edhe na kanė bėrė rend, edhe na kanė thėnė ecni pėrpjet malit….Me duart prapa edhe kemi ecur pėrpjet”, rrėfen ai.

Nga aty Rama me mbi 30 banorė tjerė tė fshatit, me duar tė vendosura prapa, ishin nisur drejt malit.

Rrugės kriminelėt serbė kishin rrahur e malltretuar ata. Ndėrsa, ai i ka tė freskėta ende pamjet e tmerrshme qė kishte parė atė mėngjes.

Shabani: Ragip Bajramit ia kanė heq zemrėn

“Prej kėtu ishin kon tu na prit serbėt, na kanė sharė, edhe dy i kanė vrarė menjėherė. Unė kom ik poshtė, i kanė vrarė edhe disa, tu u kthy, tu i vra. Mė lartė grupi mė i madh…nė kėtė rrugė ka qenė Ragip Bajrami, ka ra mė herėt se na nė prit, ja kanė hjek zemrėn”, shton ai.

Nė malin e “Bebushit”, po qėndronin policė tjerė serbė, tė cilėt nuk hezituan tė kryejnė vepra makabre ndaj popullatės civile tė paarmatosur.

Shabani: Mbi 20 person kanė qenė kėtu

“Grupi i madh kėtu ėshtė, kėtu mbi 20 persona kėtu janė, e prej aty e poshtė ka pasur tė vrarė. Unė kur kam ardhur nė mbrėmje, jam fsheh qitu, jam ardh nė mbrėmje krejt i kom vizitu…Nė gjendje tė rėndė jam sot e asaj dite, sot nuk mundem sot me punu shumė, i kom krejt eshtrat e thyer, mė kanė rrah, as nuk kom pas mjekim as asgjė…Krejt nė mbrėmje i kam parė, prej atje e deri kėtu, edhe Ragipi dikun kėtu ka qenė, kom dasht me u kthy me hy nė fshat se e kom pas nėnėn edhe 30 vajza tė tjera, por erdhėn OSBE, mendova qė erdhėn serbėt prapė, kom flejt lartė atje deri nė mėngjes”, rrėfen ai.

Ai nė mbrėmje kishte parė vėllain dhe dhjetė familjarė tė tjerė tė cilėt barbarisht e nė gjendje tė tmerrshme ishin vrarė e masakruar.

Po atė ditė nė pjesėn tjetėr tė fshatit, Xhemajl Beqirit i ėshtė vrarė nipi 12 vjeēar, Halimi, vėllai dhe katėr familjarė tė tjerė.

Beqiri: Kanė gjuajtur nga 50 metra distancė

“Prej kėsaj pjese kemi qenė afėr 50 persona, edhe tu gjujt ata prej Rogės nuk i ka 50 metra edhe e kanė vrarė gruan e kusherinit, e kanė plaguar gruan me vajzėn, edhe unė kom ra poshtė, nuk kom pasur mundėsi me ju ndihmu. Edhe Halimin e kanė vrarė mė poshtė, djalin e vėllaut…Kur jom ra poshtė se nuk kom mujt me qu kokėn prej plumbave, nuk u dijke prej ku po gjuajnė. Ata ishin kon tu gjujt prej Bebushės, nė gjitha anėt”, deklaron ai.

Xhemajli kishte vazhduar poshtė fshatit, ku sė bashku me dhjetėra banorė, kishin arritur t’i shpėtonin plumbave tė policėve serbė.

Tre muaj para masakrės sė Reēakut nė Kosovė ishte vendosur Misioni Verifikues i OSBE-sė. Detyra e monitoruesve ndėrkombėtarė ishte qė tė siguroheshin qė po ndaleshin luftimet mes forcave serbe dhe UĒK-sė.

Shefi i misionit ishte Ėilliam Ėalker, njė ish diplomat amerikan, shkoi nė Reēak njė ditė pas masakrės, ku nga ajo ēfarė kishte parė, ai kishte thėnė se kjo ėshtė njė krim i rėndė kundėr njerėzimit.

Masakra e Reēakut ishte pjesė e aktakuzės sė Tribunalit Ndėrkombėtar pėr Krime Lufte nė ish-Jugosllavi, kundėr ish-presidentit serb, Sllobodan Millosheviq dhe disa zyrtarėve tjerė serbė. Procesi ka mbetur nė gjysmė pas vdekjes sė tij dhe askush nga tė akuzuarit nuk u dėnua pėr krimet e kryera nė Reēak.

Pėr tė gjitha kėto Xhemajl Beqiri nga Reēaku nė vitin 2002, kishte dėshmuar para Tribunalit tė Hagės, pėr mėngjesin e 15 janarit, kur policia ėshtė futur nė atė fshat dhe sė bashku me 12 familje tė tjera tė lagjes ishin nisur nė drejtim tė malit pėr tė gjetur strehim. Ai aty kishte pėrmendur emrat e disa prej serbėve qė kishte identifikuar nė aksionin e ditės kritike.

Beqiri: Nė vitin 2002 kam dhėnė dėshmi nė Hagė

“Nė 2002 kam dhėnė dėshmi nė Hagė, atje kam folur edhe pėr kėta policė qė i kam njohur, qė kanė qenė policė nė Shtime, ata kanė qenė nė masakėr, ata kanė qenė edhe udhėheqės tė kėsaj masakre tė Reēakut. Ata e dinė edhe udhėheqėsit e Serbisė, krejt kė e kanė pasur aty…Ka qenė Bozha aty qė e kam identifikuar ka qenė i Shtėrpcės, njė Sfetka, ata i kanė mbiemrat, i kamė dhėnė nė Hagė kėto”, tha ai.

Pas kėsaj dėshmie, Beqiri thotė se askush nuk e ka pyetur mė, e as qė ėshtė ndėrmarrė diēka.

Pasi William Walker u largua nga fshati, banorėt i mblodhėn trupat e pajetė dhe i vendosėn nė xhami, ku pritej tė bėhej varrimi. Ishte i pamundur pėr gati tri ditė dhe gjatė kėsaj kohe rifilluan luftimet mes forcave serbe dhe UĒK-sė. Gjatė gjithė kohės forcat serbe, mohonin se kishin vrarė civilė dhe thonin se tė vrarėt ishin pjesėtarė tė UĒK-sė, tė cilėt ishin vrarė nė luftime.

Ashtu siē po mohojnė edhe pas dy dekadave…Ditė mė parė presidenti i Serbisė, Aleksandėr Vuēiq e kishte quajtur trillim kėtė masakėr, ku u vranė e u masakruan mbi 40 persona.

Ramė Shabani, i cili i mbijetoi kėtij gjenocidi, nė gjep ende mban disa fotografi, ku shihet Banush Ademi, plaku 99 vjeēar, tė cilit iu kishte hequr koka, e po ashtu trupat e masakruar tė cilėt u vendosėn nė xhami pas disa ditėsh.

Shabani: Mua mė vjen rėndė kjo

“Ai si president qė e din qė ėshtė bėrė masakra, e ka dit krejt bota, si mund tė thotė qė nuk ėshtė kjo masakėr, shihet njeri pa kokė, shihen njerėzit, pleqė tė ri…mu po mė vjen shumė rėndė kjo, nuk e di se OSBE dhe Wolkeri fillimisht e ka parė Banushin, edhe ka thėnė masakėr. OSBE ka qenė si pėr neve si pėr ata…edhe sot me thanė qė nuk ka qenė masakėr”…

Pėr kėtė Bardhyl Mahmuti nga qendra “Gjenocidi nė Kosovė - Plagė e Hapur”, thotė pėr kp, se ēėshtja e gjenocidit ėshtė e lidhur me mohimin e tij. Ata qė e bėjnė atė ndaj njė kombi tė caktuar, sipas tij, e kanė strategjinė edhe pėr ta fshehur atė.

Mahmuti: Serbia pėr 20 vjet nuk ka bėrė asnjė hap

“Serbia pėr 20 vjet nuk ka bėrė asnjė hap drejt demokratizimit tė vendit, tė gjitha strukturat e mėparshme qė kanė qenė tė ngritura dhe tė pėrgatitura profesionalisht nga regjimi i Millosheviqit sot janė nė pushtet…Tė gjithė njerėzit e implikuar nė krime kanė qenė tė avancuan”, thotė ai.

Sipas tij, propagandė bėhet edhe me terminologjitė e pėrdorura.

Mahmuti: Nocioni adekuat ėshtė krimet gjatė luftės

“Duke e pėrdorur termin krimet e luftės, nė mėnyrė tė pavetėdijshme e ulim krimin e gjenocidit nė shkallėn e tretė. Nocioni adekuat qė duhet tė pėrdoret nė kėto raste janė krimet gjatė luftės. Ėshtė edhe njė nocion tjetėr qė pėrdoret, ēėshtja e krimit kundėr njerėzimit. Ėshtė shumė e rėndėsishme se nė atė kohė kur ndodhi krimi i gjenocidit nė Reēak, Ėilliam Ėolker e kualifikoi si krim kundėr njerėzimit. Kontesti i 15, 16, 17 janarit tė vitit 1999 ka qenė i tillė ku ende nuk ishte provuar gjenocidi. Pėr kėtė arsyje krimi kundėr njerėzimit ka qenė kategoria penale mė adekuate sipas tyre. Ka ardhur momenti kur ėshtė zbatuar edhe spastrimi etnik qė ėshtė njė kategori e gjenocidit. Praktikisht ėshtė dėshmuar qė Serbia e ka pasur njė plan operativ-ushtarak qė tė shkatėrrojė shqiptarin si tė tillė”, shton ai.

Hasan Metushi qė dy dekada po mundohet tė gjejė ngushėllim pranė varrit tė nėnės sė tij, i cili ėshtė i zbrazėt. Shumė pranė shtėpisė sė tij, ndodhet ky kompleks memorial, ku prehėn mbi 40 trupa tė masakruar nga forcat ushtarake dhe policore serbe.

Metushi: Prej 15 janarit nuk dihet pėr fatin e saj

“Mė 15 janar 1999 nė fshatin Reēak ka ndodhur njė masakėr e tmerrshme. Prej 43 civilėve qė u masakruan. Nė mesin e tyre ka qenė babai, dy axhallarėt edhe nėna. Krejt ata i kemi varrosur, vetėm nėnėn prej 15 janarit 1999 nuk dihet pėr fatin e saj. Kemi lyp i kemi dhėnė krejt intervistat, e kemi bėrė AND-nė, por tash e 21 vjet po bėhen qė nuk dihet pėr fatin e saj. Presim, e presim qė ndoshta edhe ajo njė ditė do tė gjendet dikun, e ta varrosim nė mesin e kėtyre, 43 martirėve”…

Metushi shpreh zhgėnjimin ndaj institucioneve tė vendit, sipas tė cilit shumė pak ėshtė punuar gjatė kėtyre viteve pėr zbardhjen e fatit tė tyre.

Deklarata e Vuēiqit, thotė se ua ka hapur edhe njė herė plagėt banorėve tė kėtij fshati, e pėr kėtė kėrkon nga institucionet e Kosovės qė tė mos ketė dialog pa njohjen e krimeve.

Metoshi: Pa u dėnuar kėto krime nuk ka nevojė pėr bisedime

“Pa u dėnuar kėto krime qė i ka bėrė Serbia, nuk ka nevojė hiē me bo bisedime, duhet me u denu dikush qė i ka kry kėto krime. Nuk jemi shku ne nė Serbi me bo krime, Serbia ka ardhur kėtu. Na kanė nxjerr prej shtėpive, na ka masakru nė mėnyrėn mė barbare. Ne kėrkojmė drejtėsi, pėr ata qė janė tė zhdukur, qė tė gjinden”, thotė ai.

Tė gjithė kėto krime qė janė bėrė nė Kosovė, po dokumentohen edhe pėrmes librave e fakteve tė ndryshme. Profesori Jusuf Osmani pas luftės kishte shkuar nė secilėn fshat tė Kosovės, pėr tė mbledhur dėshmi pėr masakrat qė u bėn.

Osmani: Serbia pėrdor mjete tė ndryshme pėr tė mohuar atė

“Sipas evidencės qė kam unė nė mėnyrė mė makabre ndaj popullatės dhe personave civil, janė 43 vendas. Dhe mėnyrėn se si janė vrarė, se si janė masakruar, nuk mund tė pėrshkruhet me fjalė, sepse nuk mund ta bėjė njeriu normal. E mohojnė sepse ne nuk po punojmė nė kėtė drejtim, duhet me vepra qė t’iu dėshmojmė botės se ēfarė krime janė bėrė…ata i sajojnė duke shkruar tė pavėrteta, duke shkruar se ajo ēfarė nuk ka ndodhur, duke i paraqitur shqiptarėt kriminela edhe gjatė historisė edhe tani, ndėrsa popullatėn vendore serbe si viktima. Ajo pėrdorė lloj lloj mjeti, nė diplomaci, nė forma tė ndryshme lobojnė me paraqit tė pavėrtetėn”, deklaron Osmani.

Trupat e tė masakruarve janė varrosur pak metra mė larg fshatit tek Kompleksi Memorial, ku valėvitet flamuri kombėtarė. Kėtu ėshtė ngritur edhe statuja e William Walkerit, njeriu i cili pėr herė tė parė masakrėn e Reēakut e cilėsoi krim kundėr njerėzimit.
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-19, 12:44   #3924
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

eshte tmerrshme se si nuk pat dikush ide per lehtesimin e vuajtjeve te civilve shpetimin ,a po nuk kishte formule nacionale per ket ide veprim
poshtrimet q e i kan ba shkiet ne shqiptar do te jen demtime shum te renda per gjith historin e kti kombi demtime poshtrim i nje kombi qe shqiptaret nuk di a do te mund en ndonjeher te ju hakmerren shkieve
por ketu ka nje diqka te pakten te mos perseriten kurr te kaluarat dhe perseri masakra e poshtrime
duhet me ken shum me te forte s e shkiet ne armatim
shum her me te forte se shkiet me qindra her
vetem arma i zmbtraps krokodilat kanibalet shkie te pa krahasueshem per mizori e barbari gjenocid poshtrime sadizem krime ,pra shqiptaret duhet te ken a rmate shum te te forte se serbia
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-12-19, 12:45   #3925
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

arma me e forte dhe armata me e forte potenciali i armatimit eknomia dhe perparsia shum me e fuqishme se serbia vetem kjo i garanton shqiptaret pe rte ardhmen
tjeter garancion nuk ka prej atyre armiqve q ejan hordhite me te egra te vet tokes
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-12-19, 07:18   #3926
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Presidenti i Turqisė Recep Tayyip Erdogan ka konfirmuar sot se vendi i tij mund tė mbyllė bazėn e Forcave Ajrore tė SHBA-sė nėse kjo e fundit vendos sanksione kundėr Ankarasė zyrtare.

"Varet nga ne qė tė marrim vendimin pėr mbylljen e bazės sė Ingirlik pėr Shtetet e Bashkuara. Nėse ėshtė e nevojshme, ne do tė mbyllim tė dyja bazat nė Ingirlik dhe Kurezik, "tha Erdogan pėr televizionin A haber.

Ai shtoi se ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė dy palėt qė SHBA tė mos ndėrmarrė hapa qė mė pas do tė ishte e pamundur tė korrigjoheshin.

"Sigurisht, Turqia do t'i pėrgjigjet ēdo sanksioni amerikan," tha Erdogan.

Elementet e sistemit evropian tė mbrojtjes raketore janė instaluar nė bazėn e Kurezik.

Edhe ministri i Jashtėm turk Mevlut Cavusoglu njoftoi gjithashtu se Ankaraja mund tė kėrkojė nga SHBA qė tė tėrhiqnin trupat e saj nga bazat e forcave ajrore, nėse Uashingtoni vendos sanksione pėr shkak tė blerjes sė sistemeve raketore ruse S-400.
Lexo tė radhės




,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

poshtersia e gjith qkaje ne raporte amerike turqi esht agjentura dyftyrshe ruso franceze
e cila ndokon aq poshtersisht ne te gjitha mardhenjet e aleatve
europa nen ndikimin e frances e cila esht krejtesisht antiperendimore si shtet dhe armike e perendimit
franca esht nje shkinor ruse dhe nuk mund ti them ndryshe
amerika duhet te dij mire dhe anglia s ee kan nje armike aq te eger e te poshter dinake po aq sa esht rusia e kina e kjo esht pa dyshim franca
a,erika e ka perkdhele shum francen dhe e ka toleruar shum ne qdo aspekt
por franca i ka shkaktuar shum demtime mardhenjeve te amerikes me shum shtete
faktori kryesor i raportevce te demtuara amerike iran nje pjes e mire e ketij demtimi esht franca me rrolet e saja agjentureske negative
rusia franca kina po ia prishin shum raporte mardhenje amerikes
dhe shum vite e priten keq turqine dhe ne nje menyr dinake gjeten aty koka naive
koka shum pro ruse te cilave turqia ka per te ua pa sherrin nga pasojat e nkji rreshtimi te gabuar politik fund e krye anti amerike
politika amerikane nuk diti ta trajtoj turqin a s iranin dhe ishte ky nje gabim i madh prandaj i rreshqiten nga dora seps e amerika nuk punoj pe rte vends ne keto vende rexhime proamerikane
Franca dhe rusia kan punue vladimir putini esht njeriu me i suksesshem ne historin e rusis
dhe politika ruse ariti te ndryshoj iranin dhe turqine kinen e gjith boten per te ja kundervu amerikes edhe vet francen ne forma dinake
kurr nuk ka qene me enevojshme se tani qe amerika te ndermarr hpa te forte diplomatik politik
per ti larguar keto pasoja dhe per te larguar rexhimet anti amerikane ne france ne turqi ne iran ne siri ne rusi ne serbi
duhet angazhim i madh i politikes amerikane dhe ne radhe te pare amerika duhet te nis me forcimin e shqiptarve
forcimi i shqiptarve si faktor dhe aleat duhet te nois duke i bere shqiptaret shum te pasur ne menyr qe shqiptaret te ndikojn ne politiken turke iraniane siriane etj gjithnji duke i ndihmuar amerikes ,amerika esht nena e perjetshme e shqiptarve
dhe shqiptaret duhet te angazhohen pe rnje aleance te forte te shteteve amerike austri gjermani angli kandada australi shqiperi etnike suedi finlande e tj
kjo lidhje e ketyre shteteve duhet te forcohet si nje aleance e forte ndikuese
per te larguar te gjitha rreziqet e q e i kanosen perendimit
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-12-19, 07:19   #3927
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

rreziku i madh nga poshtersia franceze ruse kineze amerika urgjentisht duhet te marr masa speciale por edhe per forcimin e shqiptarve
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-12-19, 07:21   #3928
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

agjentura ruse franceze serbe
e pengojn autorin xhelal ferizi ne shkrime ne facebock
cenzurė e pist e ndyre dinake sabotuese e spiunve sekret dinak dhe anti shqiptar anti amerikan
armiq
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-12-19, 02:43   #3929
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

japonia e ka kuptuar se rrezik i madh i vjen nga kina dhe rusia korea veriore
kina duhet te ndalet
kina mund te shkaktoj luften botrore
kina esht rreziku i madh i destabilitetit ne bote
kina po forcihet ushtarakisht eknomikisht
kina po behet gati si shkatrruese
per sundimin ndoshta shfarosjen e botes
japonia duhet ti ndihmoj shqiptaret ne qdo aspekt
shqiptaret dhe japonezet jan aleat
japonia duhet te marr nje pjese toke te rusise e te kines
ndersa pjesen tjeter anglia amerika
duke lene nje kine dhe nje rusi shum te vogel


keshtu mund te garantohet paqja
japonia dhe amerika gjermania anglia suedia zvicra
nes e i ndihmojn i forcojn shqiptaret
shqiptaret mund te behen aktiv na ndaljen e shum shteteve
te rrezikshme qe po e rrezikojhn boten
reziku me i madh vjen nga kina dhe rusia antishqiptare
lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-12-19, 02:50   #3930
lirik
 
Anėtarėsuar: 09-02-07
Postime: 13,506
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Mendimet tuaja mbi poetin Xhelal Ferizi- pseudonimin lirik?

Bota Sot

ballina
Lajme
Bota
Rubrikat

Bota
Kontrabandisti i Vuēiqit dėrgon armė tek Al-Kaida
Mė: 16 dhjetor 2019 Nė ora: 12:46
Slobodan Tesiq

Mė 9 dhjetor, Departamenti i Thesarit tė SHBA publikoi listėn e zezė pėr persona nga Evropa, Azia dhe Amerika e Jugut tė pėrfshirė nė rrjetin e korrupsionit, kontrabandės sė armėve dhe krimit. Pėrveē emrave tė tyre, ata renditėn emrat e bashkėpunėtorėve tė tyre dhe kompanitė pėr tė cilat punojnė dhe tė cilat janė nėn sanksionet e SHBA-sė dhe OKB.

Lista, sė bashku me Kun Kim nga Kamboxhia dhe zyrtarė qeveritarė nga Venezuela, pėrfshinte edhe emrin e Slobodan Tesiq, njė qytetar serb i lindur nė Kiselak.

Tesiq ishte nė shėnjestėr tė KB dhe institucioneve ndėrkombėtare pėr rreth 15 vjet pėr shkak tė kontrabandės sė armėve nė vendet aziatike dhe afrikane nėn embargo ndėrkombėtare.

Por edhe mė interesante ėshtė se disa prej kėtyre armėve shkuan nė botė pėrmes portit tė Rjekės nė Kroaci, dhe njė prej dėrgesave u konfiskua nga oficerėt doganorė kroatė nė vitin 2013. Tesic atėherė pretendoi se nuk kishte asnjė lidhje me armėt, sepse "nuk ka operuar nė tė gjithė Rjekėn tė paktėn 5 deri nė 7 vjet". Por deri nė atė vit, armėt e Tesiq ishin dėrguar shumė herė nė vende tė ndryshme nė Afrikė dhe Azi, dhe sa kishin kaluar nėpėr Rijeka do tė mbetet njė sekret.

Nė raportin e Departamentit tė Thesarit tė SHBA pėrmendet se Tesiq kishte bashkėpunėtorė, tė cilėt ose bashkėpunuan me tė ose nė emėr tė tij drejtuan kompani tė ndryshme qė ai i menaxhonte fshehurazi dhe merrte vendime strategjike dhe bėnte marrėveshje.

Pėrveē Tesiq, katėr kompani pėrmenden nė raport: Partizan Tech LLC Beograd - Savski Venac (Partizan Tech), pastaj Technoglobal Systems DOO Beograd (Technoglobal), Charso Limited dhe Grawit Limited.

Arsyeja e sanksioneve ėshtė pėrfshirja nė shkelje serioze tė tė drejtave tė njeriut dhe korrupsionit, dhjetor 2017. Nė atė kohė, Tesic ishte ndėr tregtarėt mė tė mėdhenj tė armėve dhe municioneve nė Ballkan dhe ishte nė listėn e ndalimeve tė KB pėr gati njė dekadė. udhėtime pėr shkeljen e sanksioneve tė KB pėr eksportet e armėve nė Libi. Tesiq u pagoi klientėve tė shtrenjtė pushime tė shtrenjta, edukoi fėmijėt e tyre nė shkolla apo universitete perėndimore dhe dha njė ryshfet tė madh pėr tė siguruar kontakte. Sė bashku me tė, raporti pėrmend edhe bashkėpunėtorėt e tij - Goran Andriq, si njė nga bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Tesiq, i cili e ka pėrfaqėsuar nė shitje tė ndryshme ndėrkombėtare, duke pėrfshirė kryerjen e negociatave ndėrsa Tesiq ishte nė listėn e ndalimeve tė udhėtimit tė KB. Pastaj, ėshtė Nebojsa Sharenac, si CEO i Technoglobal dhe Partizan Tech, pėrndryshe nipi i Tesiq, dhe Zoran Petrov iq, menaxheri i pėrgjithshėm i Partizan Tech, dhe Nikola Bėrkiq, njeriu kryesor dhe pėrfaqėsuesi ligjor i Partizan Tech.

Rrjeti bashkėpunues

Pėr mė tepėr, ata janė Milan Subotiq, pronar, menaxher i pėrgjithshėm dhe pėrfaqėsues i Vectura Trans LLC me qendėr nė Serbi (Vectura Trans), e cila nė tė njėjtėn kohė ėshtė caktuar si pronė e Tesiq ose nėn kontrollin e tij dhe punon drejtpėrdrejt pėr tė.

Publiku mėsoi pėr 61-vjeēarin Tesiq nė tetor 2002. Tashmė, amerikanėt pyesin veten se kompanitė e tė cilėve po shkelnin embargon e KB pėr Irakun?

Ata pretenduan se Jugoimport po siguronte ndihmė pėr irakianėt nė programet e tyre tė raketave, dhe se kompanitė pėrfshinin Infinity, Brunner, GSV, Temex dhe Interdeal.

Temex u regjistrua nė Gjykatėn Tregtare nė Beograd dhe u themelua nga Slobodan Tesiq. Kur u pyet nga reporterėt pėr koment, Tesic tha se kompania e tij punonte me Liberinė, e cila gjithashtu ishte nėn embargo.

"Kompania ime shkelte nė mėnyrė tė pėrsėritur embargon disa muaj mė parė pėr shkak tė 'eksportit tė armėve taktike", siē e thanė amerikanėt. Kompania ime eksportoi gjashtė aeroplanė ngarkesash nė Liberi nėn sanksionet e KB njė muaj mė parė, gjė qė ishte njė problem nė atė kohė. Kėshilli i Sigurimit i KB diskutoi ēėshtjen time mė 3 ose 4 tetor. Ata dėrguan informacione te Departamenti i Mbrojtjes dhe Departamenti i Punėve tė Jashtme tė SHBA-sė duke kėrkuar qė biznesi im tė rishikohej. Unė e konsideroj si njė pėrpjekje pėr t'u hakmarrė kundėr dikujt nė qeverinė aktuale. Unė nuk bėra biznes me Irakun," tha Tesiq nė vitin 2002.

Nė maj 2003, njė tekst qė zbuloi se ēfarė Tesiq i kishte shitur kėtij vendi afrikan u botua pėr herė tė parė nga Reuters. "Mijėra pushkė automatike, granata dore dhe miniera tokėsore me origjinė nga Serbia kanė pėrfunduar nė Liberi, duke shkelur sanksionet e Kėshillit tė Sigurimit tė KB", shkroi Reuters, duke cituar njė raport nga njė grup pune i Kombeve tė Bashkuara i ngarkuar me gjurmimin e gjurmėve tė armėve nė Afrikėn Perėndimore.

Njė grup hetuesish tė pavarur, tė emėruar nga Kėshilli i Sigurimit i KB, raportuan nė atė kohė qė ata dyshuan se 50 ton pajisje tė tjera ushtarake nga Serbia do tė arrinin nė Liberi pėrmes Kinshasa, kryeqyteti i Republikės Demokratike tė Kongos. Pėrveē armėve tė listuara, nė Liberi, Serbia shpėrndau mitraloza, pistoleta dhe miliona plumba tė kalibrave tė ndryshėm.

Disa kompani serbe dyshohen pėr kontrabandė tė armėve, pėrkatėsisht ‘Temex ’nga Beogradi, dhe drejtori Slobodan Tesiq, dhe ‘Interjug AS’ dhe biznesmeni Orhan Dragas, pėrndryshe shoku dhe partneri i afėrt i Tesiq, por edhe Jovan Aleksiq, pilot i ‘Aviogenex’.

Sasitė mė tė mėdha tė armėve dhe pajisjeve, sipas hetuesve, arritėn nė mes tė korrikut dhe gusht 2002 me dokumente false, sipas tė cilave arma ishte menduar pėr Nigerinė dhe ishte furnizuar pėrmes ‘Temex’ me bazė nė Beograd.

Raporti gjithashtu thoshte se 'njė Slobodan Tesic i caktuar nga Temex, i cili u zbulua nga hetuesit si njė' sanksionues i madh ', udhėtoi me charter nė Liberi me Orhan Dragas dhe pilotin Jovan Aleksiq, por Tesiq mohoi qė ai tė kishte qenė ndonjėherė nė Liberi. Por me ndihmėn e autoriteteve serbe, hetuesit zbuluan se ai ishte ende duke qėndruar nė njė hotel nė Monrovia, dhe nė tė njėjtėn kohė, njė aeroplan Lockheed ishte dhėnė me qira nga Ducor World Airlines nė aeroport.

Drejtori i Ducor World Airlines, Duane Egli u tha hetuesve nė atė kohė se ekuipazhi nė aeroportin e Beogradit ishte i ekspozuar ndaj kėrcėnimeve fizike dhe u detyrua tė fluturonte pėr nė Liberi '. Por kjo deklaratė e Egli ėshtė shumė e dyshimtė, pasi dikush mund tė lexojė nga forumet qė nga ajo kohė qė Egli ishte gjithashtu njė tregtar arme dhe kishte njė pasaportė tė shtetit afrikan Zair dhe mė pas ishte me qendėr nė Majami, Florida. Ndaj 'Ducor World Airlines' mė vonė u vendosėn embargo nga BE dhe kompania ėshtė mbyllur.

Para se tė bėhej tregtar i armėve, Tesiq, i cili jetonte nė Bosnje deri nė fillim tė viteve 1990, punoi si konduktor. Ai e fitoi kapitalin e tij tė parė pėrmes marrėdhėnieve tė biznesit me udhėheqjen e Republika Serbe, kur bėri tregti me armė.

Qė nga viti 2009, ai gjithashtu ka regjistruar njė kompani tregtare tė armėve nė BeH, por Tesiq jeton nė Beograd, nė lagjen elitare Dedinje. Kompania e tij ėshtė e punėsuar kryesisht nga ish oficerė, pėrfshirė Dragan Iliq, i cili nė kohėn e Vlajko Stoilkoviq dhe kriminelit Slobodan Millosheviq ishte shefi i policisė kriminale.

Gjatė tre vjetėve tė ardhshme, u shkruan edhe disa artikuj tė tjerė nė lidhje me Tesiq dhe eksportet e armėve tė tij nė Libi, dhe mė pas nė vitin 2012 u gjet se ishte njė nga financuesit kryesorė tė Partisė Progresive Serbe, ku nga e njėjta parti Aleksandar Vuēiq u bė president i Serbisė. Teksti u botua nė prill 2012, dhe njė muaj mė vonė, Aleksandar Vuēiq u bė zėvendės kryeministri i parė dhe ministri i Mbrojtjes.

Nga kjo pikė, ai ka kontaktuar edhe me Slobodan Tesiq qė kur ishte nė krye tė departamentit kompetent tė tregtisė sė armėve. Nė fakt, Tesiq e shtyu vajzėn e tij Daniela nė vendin e 96-tė nė listėn zgjedhore tė Partisė Progresive Serbe, por meqenėse SNS nuk formoi vetė pushtetin, ajo nuk mundi tė hyjė nė Parlament.

Ndėrkohė, Tesiq kaloi biznesin e tij nė Bosnjė, nė vitin 2015 shpėrtheu skandali i ri i armėve qė ai kishte dėrguar pėr rrjetin terrorist Al Kaida nė Libi.

"Le tė kthehemi tek e kaluara. Prill 2013. Delegacioni i lartė libian ėshtė pėr njė vizitė zyrtare nė Serbi. Delegacioni kryesohet nga Khaled Sharif - njė zyrtar i gjatė i Al-Kaidės qė luftoi krah pėr krah me talibanėt nė Afganistan. Sharifi nė Beograd u prit nga njė delegacion i lartė i ushtrisė serbe dhe Slobodan Tesiq, ishte anėtar i delegacionit, nė momentin kur ai ishte nė listė tė zezė tė Kombeve tė Bashkuara. Falė asaj vizite, Serbia nėnshkroi njė traktat pėr eksportin e armėve nė vlerė 149 milionė dollarė nė Libi. Eksportuesi ishte ndėrmarrja shtetėrore serbe Yugoimport, dhe pėrfituesi i fundit ėshtė Ministria Libiane e Mbrojtjes," thotė Stevan Nikēeviq, sekretari shtetėror i Ministrisė sė Tregtisė serbe.

Nikiēeviq nuk mund tė kujtojė nėse Khaled Sharif ishte gjithashtu njė nėnshkrues, por pretendon se tė gjitha dokumentet u kontrolluan nga Komiteti i Sanksioneve tė OKB-sė dhe se lėshuesi i certifikatės ishte autorizues.

“Nėn-kontraktori i Qipros ishte ndėrmjetėsi nė kėtė biznes. Ndėrmarrja quhej Charso dhe ne patėm njė kėrkesė pėr tė kontrolluar se kush ishte nė pronėsi tė saj. Informacioni zyrtar thotė se pronari ėshtė njė qytetar qipriot. Ne nuk kemi asnjė informacion zyrtar se kush qėndron pas ndėrmarrjes, "tha Nikēeviq pėr TIP nė atė kohė.

Vetėm disa ditė mė vonė, u mėsua se pronari i vėrtetė i kompanisė Charso nga Qipro ishte Slobodan Tesiq. TIP ka zbuluar disa detaje mė interesante. Tesiq pėrdori emrin 'Yugoimport 'pėr tė blerė armė nė BeH dhe partnerėt e tij tė biznesit, sipas shėrbimeve tė inteligjencės, ishin BNT TMH i tij i sapo hapur dhe ADTR nga Bratunac.


lirik Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 22:18.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.