|
Arena Ndėrkombėtare Ngjarjet mė tė reja nga skena politike ndėrkombėtare. Analiza, komente, materiale nga shtypi boteror. Ngjarje historike e kulturore ndėrkombėtare. Superfuqitė, Aleancat, Luftrat, Traktatet e paqes etj. |
21-07-11, 16:30
|
#1
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Kriza Greke
Qeveria greke planifikon masa tė zbutė ndikimet e krizės ndaj emigrantėve
VOALajmifundit Pas njė seri shtrėngimesh financiare qė ashtu siē prekin qytetarėt grekė prekin edhe emigrantėt e huaj dhe kryesish ata shqiptarė , qeveria greke po planifikon masa lehtėsuese sidomos nė drejtim tė integrimit tė tyre.Shtypi qė del nė gjuhėn shqipe nė Athinė duke iu referuar praktikave tė reja pėr lejet e qėndrimit flet pėr krijimin e shėrbimeve me njė ndalesė pėr dokumentacionin e qėndrimit tė emigrantėve dhe pėr njė lehtėsim tė praktikave tė lėshimit tė nėnshtetėsisė.Gazeta Tribuna qė del nė Athinė nė gjuhėn shqipe shkruan se paketa e re e masave pėrfshin krijimin e njė baze tė dhėnash tė unifikuar pėr emigrantėt, mbi tė cilin do tė bazohen procedurat administrative qė lidhen me qėndrimin, nėnshtetėsinė, situatėn urbane dhe sidomos kartėn e emigrantit.Pjesė e paketės ėshtė edhe pėrmirėsimi i kuadrit ligjor pėr marrjen nė punė tė emigrantėve nėnshtruar legjislacionit nė vendet e Bashkimit Europian.Masat e qeverisė greke vijnė nė njė kohė kur komuniteti i shqiptarėve nė Greqi pėrballet me mjaft vėshtirėsi, sidomos nė humbjen e vendeve tė punės, rėnien e qarkullimit tregėtar, veēanėrisht tė biznesve tė vogla tė emigrantėve, si dhe pasigurive financiare. Shumė prej shqiptarėve qė kanė vite qė kane emigruar, megjithėse janė nė vėshtirėsi pėr tė siguruar punė tani e kanė tė vėshtirė tė kthehen nė Shqipėri pėr shkak tė integrimit tė fėmijeve nė sistemin arsimor grek .Njė pjesė tjetėr po ndjekin kohėt e fundit dy-punėsimin. Kjo kategori emigrantėsh kthehen pėr tė punuar me muaj nė Shqipėri nė pjesėn mė tė madhe tė vitit dhe nė pjesėn kur afrohen mė shumė punė sezonale qėndrojnė nė Greqi.Prej dhjetorit tė vitit tė shkuar liberalizimi i vizave me Shqipėrinė nga vendet e Bashkimit Eurropian ka lehtėsuar ndjeshėm lėvizjen e shqiptarėve nė kufi dhe rrjedhimisht edhe tė njė kategorie tė madhe tė emigranėtve qė punonin prej vitesh nė Greqi dhe nuk kishin siguruar dokumentet legalizimit.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
13-09-11, 14:09
|
#2
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Kriza, Gjermania: Opsion dalja e Greqisė nga zona euro
Deklarata e zėvendėskancelarit gjerman, Philipp Rösler pėr falimentim tė kontrolluar tė Greqisė ndez debatin pėr pėrjashtimin e Greqisė nga eurozona. Kancelarja Merkel bėn tė qartė se pret vendimet e trojkės evropiane.
Pas deklaratave tė ministrit gjerman tė Ekonomisė dhe zėvendėskancelarit, Philip Rösler (FDP) nė fundjavė pėr njė falimentim tė kontrolluar tė Greqisė si shansin e fundit me qėllim stabilizimin e eurozonės nga borxhet, reagon edhe kancelarja gjermane, Angela Merkel. Merkel tha nė Berlin se ajo nuk mendon se puna do tė shkojė deri aty sa Greqia do tė nxirret jashtė eurozonės. Zėdhėnėsi i qeverisė, Steffen Seibert tha nė Berlin tė hėnėn se qeveria gjermane, nuk llogarit me daljen e Greqisė nga eurozona. Ne duam tė stabilizojmė eurozonėn me tė gjithė shtetet anėtare tha Seibert. Qeveria gjermane nuk do njė debat pėr pėrjashtimin e Greqisė.
Sekretari i Pėrgjithsėm i CDU-sė, Hermann Gröhe kritikoi debatin e ndezur pas deklaratave tė Röslerit pėr falimentim tė mundshėm, duke dalė kėshtu hapur kundėr partnerit tė koalicionit.
Por pėrjashtimi i Greqisė nga eurozona edhe sikur tė dėshirohet nga qeveria gjermane nuk bėhet aq kollaj. Marrėveshjet evropiane nuk e parashohin njė dalje vullnetare nga eurozona dhe as pėrjashtimin e njė vendi nga unioni. Madje edhe vetė kuadri ligjor e pengon kėtė hap, tha Seibert nė Berlin.
Pėr kancelaren gjermane Merkel, rezultatet e trojkės evropiane pėr Greqinė kanė njė rėndėsi vendimtare. Kjo vlen pėr tė gjithė koalicionin qeveritar, tha zėdhėnėsi i qeverisė.
Trojka e ekspertėve tė BE-sė, FMN-sė dhe Bankės Qendrore Evopiane udhėton kėtė tė mėrkurė nė Athinė pėr tė kontrolluar sukseset e Greqisė nė drejtim tė programit tė kursimeve. Deri mė tani Greqia nuk ia ka dalė tė ristrukturojė shtetin dhe tė luftojė evazionin fiskal nė ato pėrmasa qė pret BE.
Trysni po i vjen qeverisė gjermane nė ēėshtjen greke edhe nga radhėt e saj. Kryetari i partisė kristiansociale CSU qė qeveris bashkė me CDU-, Horst Seehofer u shpreh se Bashkimi Evropian nuk duhet tė kthehet nė njė union huash. Prandaj pėrjashtimi nga eurozona duhet parė si zgjidhja e fundit po qe se se grekėt nuk ia dalin tė ulin borxhet.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
13-09-11, 22:16
|
#3
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Merkel paralajmėron daljen e Greqisė nga euro
Kancelaria gjermane, Angela Merkel iu kundėrpėrgjigj thirrjeve tė anėtarėve tė koalicionit qeverisės, pėr falimentin e Greqisė dhe skenarin e daljes nga Eurozona.
Kancelarja gjermane tha se Europa po bėn gjithēka ėshtė e mundur pėr tė parandaluar falimentin e Greqisė. Ajo theksoi se rikthimi i dhrahmisė nė jug tė kontinentit do tė prodhojė efektin domino pėr ekonomitė e tjera tė bllokut dhe kjo ėshtė ngjarje qė duhet tė shmanget me ēdo kusht. E pyetur nga radio gjermane RBB, nėse njė faliment i Greqisė do tė shpėrbėjė bllokun e monedhės sė pėrbashkėt.
"Ne po pėrdorim tė gjithė instrumentet qė kemi nė dispozicion pėr tė parandaluar kėtė ngjarje. Ne duhet tė parandalojmė tė gjitha proceset e ērregullta qė kanė tė bėjnė me Eurozonėn.
Ajo cilėsoi kėtė periudhė si historike pėr Europėn dhe shtoi se duhet tė bėhen tė gjitha pėrpjekjet pėr tė ruajtur tė paprekur Eurozonėn sepse kjo do tė shkaktojė njė efekt domino qė do pėrhapet me shpejtėsi shumė tė lartė. "Nė unionin me 17 anėtarė mund tė kemi Euro tė qėndrueshme vetėm nėse shmangim proceset e pakontrolluara. Pėr pasojė ėshtė detyra jonė shmangia e falimentit tė pakontrolluar, pasi nuk do tė godasė vetėm Greqinė, por edhe vendet e tjera.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
13-09-11, 22:21
|
#4
|
Anėtarėsuar: 03-02-08
Vendndodhja: Nėn hijen qiellore
Postime: 24,632
|
Titulli: Kriza Greke
Simbas lajmit te fundit Europa rrezikon miliarda me Grqine !!!!
__________________
Shpresa ėshtė e vetmja gėnjeshtėr qė i besohet !!!
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Oqeani : 13-09-11 nė 22:21
|
|
|
13-09-11, 22:23
|
#5
|
Anėtarėsuar: 21-01-10
Postime: 6,415
|
Titulli: Kriza Greke
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool
Merkel paralajmėron daljen e Greqisė nga euro
Kancelaria gjermane, Angela Merkel iu kundėrpėrgjigj thirrjeve tė anėtarėve tė koalicionit qeverisės, pėr falimentin e Greqisė dhe skenarin e daljes nga Eurozona.
Kancelarja gjermane tha se Europa po bėn gjithēka ėshtė e mundur pėr tė parandaluar falimentin e Greqisė. Ajo theksoi se rikthimi i dhrahmisė nė jug tė kontinentit do tė prodhojė efektin domino pėr ekonomitė e tjera tė bllokut dhe kjo ėshtė ngjarje qė duhet tė shmanget me ēdo kusht. E pyetur nga radio gjermane RBB, nėse njė faliment i Greqisė do tė shpėrbėjė bllokun e monedhės sė pėrbashkėt.
"Ne po pėrdorim tė gjithė instrumentet qė kemi nė dispozicion pėr tė parandaluar kėtė ngjarje. Ne duhet tė parandalojmė tė gjitha proceset e ērregullta qė kanė tė bėjnė me Eurozonėn.
Ajo cilėsoi kėtė periudhė si historike pėr Europėn dhe shtoi se duhet tė bėhen tė gjitha pėrpjekjet pėr tė ruajtur tė paprekur Eurozonėn sepse kjo do tė shkaktojė njė efekt domino qė do pėrhapet me shpejtėsi shumė tė lartė. "Nė unionin me 17 anėtarė mund tė kemi Euro tė qėndrueshme vetėm nėse shmangim proceset e pakontrolluara. Pėr pasojė ėshtė detyra jonė shmangia e falimentit tė pakontrolluar, pasi nuk do tė godasė vetėm Greqinė, por edhe vendet e tjera.
|
Me mire,,,,,,,,,,,
Sigurisht me mire
Kriza greke???
Te dale pasi s'munden-s'dijne edhe jane deshtake.
Deshtake te gjithe koherave pasi dredhine kane pasur ne gjak e deje,nga kali i Trojes.
Sa admiroj momentet kur kaloj ne dogana plot autoritet,edhe pa u dhene llogari,edhe sikur jam duke u thene.Ngrini pantallonat do rrezoheni.
Degjoj,,,,,,,,,
Ju e keni nje alternative(vendin tuaj)qe peson rritje.
Ne???
|
|
|
15-09-11, 12:04
|
#6
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Sarkozi-Merkel: E ardhmja e Greqisė brenda eurozonės
9:22 / 15.09.2011
Presidenti francez, Nikolas Sarkozi dhe kancelarja gjermane, Angela Merkel janė tė bindur se e ardhmja e Greqisė ėshtė brenda eurozonės.
Kėshtu thuhet nė njė deklaratė tė pallatit presidencial francez, pas pėrfundimit tė njė video konference me kryeministrin grek Jorgos Papandreu.
Nė deklaratė thuhet se dy liderėt i kanė kėrkuar Greqisė tė vijojė tė zbatojė planin e miratuar tė shpėtimit.
Paqartėsitė pėr tė ardhmen e ekonomisė greke mbajnė prej muajsh nė tension tregjet ndėrkombėtare.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
19-09-11, 09:51
|
#7
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Greqi, mundohen tė shpėtojnė falimentimin e shtetit
Greqia e rrezikuar nga falimentimi i shtetit ka siguruar paradhėnėsit ndėrkombėtarė se do tė pėrpiqet mė shumė pėr kapėrcimin e krizės sė borxheve. Para zhvillimit tė konferencės telefonike me inspektorėt e Bashkimit Evropian dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar, kabineti qeveritar do tė planifikojė hapat e nevojshėm pėr kursimet, tha ministri i financave Evangelos Venizelos.
Nė fillim tė javės ai duhet tė tregojė si ka ndėr mend tė vendosė Greqia nėn kontroll problemet financiare. Sipas tė dhėnave tė Venizelosit, qeveria greke vazhdon tė kėmbėngulė pėr planet e mbulimit tė borxheve tė reja buxhetore nėpėrmjet taksave.
Detyrimet pėr uljen e kostove nė shėrbimin publik, do tė kryhen vitin e ardhshėm. /Telegrafi/
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
26-09-11, 20:50
|
#8
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Tregjet lėkunden, vazhdon shqetėsimi pėr borxhin grek
Nga Express mė 26 shtator 2011 nė ora 20:30
Shqetėsimet rreth eurozonės u shtuan pas njoftimit se besimi i bizneseve nė Gjermani ra gjatė shtatorit pėr tė tretin muaj me radhė. Ndėrkohė, te investitorėt po forcohet bindja se Greqia nuk do tė jetė nė gjendje tė paguajė kėstin e borxhit. Tė gjitha kėto u shtohen shqetėsimeve lidhur me ngadalėsimin e ekonomisė amerikane.
Tregjet botėrore tė aksioneve mbeten tė paqėndrueshme, ndėrkohė qė te investitorėt po forcohet bindja se Greqia nuk do tė mund ta paguajė borxhin. Ekspertėt thonė se kjo mund ta rėndojė mė tej rėnien ekonomike globale.
Njė grevė e sistemit tė metrosė nė Athinė gjithashtu po ushtron trysni mbi qeverinė greke ndėrkohė qė punonjėsit protestojnė ndaj masave tė ashpra shtrėnguese.
Edhe policia e Athinės protestoi kundėr shkurtimeve nė radhėt e saj me anė tė njė banderole ku shkruhej: Policia mban zi.
Investitorėt kanė pritur mė kot pėr lajmet se Greqia do tė marrė nė kohė kėstin tjetėr tė paketės sė shpėtimit pėr tė shmangur mospagimin e borxhit muajin tjetėr. Nėse Greqia nuk arrin tė paguajė, bankat nė tė gjithė Evropėn mund tė humbasin paratė qė investuan nė bonot greke dhe kjo mund tė ēojė nė njė recesion nė Evropė si dhe mund tė pėrkeqėsojė problemet ekonomike nė Shtetet e Bashkuara.
Shqetėsimet rreth borxhit grek i tronditėn pėrsėri tregjet e aksioneve. Carsten Brzeski, ekonomist i bankės INS nė Bruksel tha sot se pa njė plan tė qartė pėr tė zgjidhur krizėn, pasiguria nė tregjet e aksioneve do tė vazhdojė.
"Dėgjuam njė deklaratė tė bukur edhe nga udhėheqėsit e Eurozonės, tė cilėt thanė se do tė bėjnė gjithēka pėr tė zgjidhur krizėn, por nuk na treguan se si.
Fondi Monetar Ndėrkombėtar ėshtė zotuar se do tė ndėrhyjė me vendosmėri, por pa shpallur ndonjė plan tė ri veprimi. /voa/
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
02-10-11, 16:45
|
#9
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Falimentimi i parė nė histori ka ndodhur nė Greqi
Mesa duket, Greqia ka njė histori mijėravjeēare me falimentimin, qė e ka zanafillėn qė nė lashtėsi. Sipas dokumenteve tė gjetura, falimentimi i parė nė historinė botėrore u shėnua mė 454 para Krishtit, nė tempullin e Delos.
Nė shekullin e 4-t para erės sonė, nė tempullin e Apollonit nė Delos ishin mbledhur thesaret e konfederatės sė qyteteve-shtete tė Greqisė, nėn udhėheqjen e Athinės. Aty ruhej njė shumė e madhe e kontributeve tė aleatėve dhe aty mbaheshin takimet e pėrfaqėsuesve.
Qytetet-shtete kontribuonin nė kėtė fond tė krijuar, tė ngjashėm me FMN-nė e kohėve tė tanishme, nė formė tė burimeve financiare, trupave ushtarake dhe anijeve, ndėrsa anėtarėt e kėshillit tė krijuar, kishin tė drejtė tė barabartė vote. Kontributi financiar pėrcaktohej nga Athina, e cila arriti njė moment qė tė transferojė Arkėn e thesarit tė Lidhjes nga Delos nė Athinė dhe shumė shpejt Lidhja e Delos u bė pjesė e Perandorisė Athinase.
Aristide vendosi i parė shumėn qė do tė kontribuonte ēdo qytet, me njė mėnyrė kaq tė drejtė, sa qė aleatėt e cilėsuan atė si personin mė tė drejtė nga tė gjithė.
Mė 454 para Krishtit, sipas njė artikulli tė botuar nė gazetėn Ethnos, Lidhja e Athinės u riformua, por 13 qytete-shtete tė saj kėrkuan kredi nga Tempulli i Delos. Ndėrsa 10 qytete-shtete qė nuk ishin nė gjendje tė shlyenin borxhin e tyre, arritėn nė falimentimin e parė tė kontrolluar, tė shėnuar ndonjėherė nė historinė botėrore.
Dy nga 10 qytete-shtete e patėn tė pamundur tė shlyenin borxhin, ndėrsa 8 qytete-shtetet e tjera kėrkuan rishqyrtimin e borxhit.
Falimentimi i kontrolluar nė Greqinė e Lashtė nuk ishte njė fenomen i panjohur, pasi grekėt e lashtė si tregtarė qė ishin, kishin njohur pėr atė qė quhet sot pėrgjegjėsi e borxhit, pra, qė huadhėnėsi duhet tė marrė njė pjesė tė rrezikut, nėse diēka shkon keq.
Pas falimentimit, Perikliu transportoi arkėn e Lidhjes nė Akropol tė Athinės. Duke filluar qė nga ky moment nė antikitet, vendimet e Athinės dhe shumė e taksave pėr qytet-shtetet pėrcaktoheshin nga Kisha.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
17-10-11, 21:25
|
#10
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Edhepse tanime shtet i falimentuar, Greqia vazhdon te financoj shkollat grene ke Shqiperi.
Greqia kritikon qeverinė shqiptare, lekė shkollave greke nė Korēė e Himarė
Ministri i Jashtėm i Greqisė, Stavros Lambrinidhis, nė njė deklaratė tė dhėnė pėr shtyp, deklaroi: Megjithėse po kalojmė njė periudhė tė vėshtirė ekonomike, thekson deklarata e shefit tė diplomacisė greke Ministria e Jashtme ka bėrė pėrpjekje pėr tė mbuluar shpenzimet ekonomike tė funksionimit tė kėtyre dy shkollave nė bashkėpunim me Ministrinė e Arsimit. Qeveria greke ėshtė futur nė njė maratonė qė me ēdo kusht tė siguroj financimin e dy shkollave greke nė Korēė dhe Himarė, gjė kjo e arritur tashmė.
Duke vazhduar mė tej nė deklaratėn e tij, ministri i jashtėm i Greqisė, z. Lambrinidhis, theksoi: Athina ėshtė e shqetėsuar pėr politikat qė aplikon qeveria shqiptare dhe autoritetet e saj, pėr Zonat Minoritare, pasi shteti shqiptarė pengon tė drejtėn e mėsimdhėnies sė pakicave tė tjera jashtė kėtyre zonave, ku Shqipėria nė mėnyr arbitrare ka kufizuar dhe punon pėr mos njohjen e ekzistencės sė diasporės greke nė kėtė vend , duke shkelur tė drejtat ndėrkombėtare tė saj.
Nė mbyllje tė kėsaj interviste, ministri i jashtėm i Greqisė thekson se: Ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė iniciativa pėr funksionimin e shkollės Omiros nė Korēė dhe shkollės greke nė Himarė. Punėn e mirė dhe mirėfunksionim e tyre Ministria e Arsimit tė Greqisė e ndjek me vėmendje tė madhe sė bashku me organet Greqke nė Shqipėri dhe e mbėshtetin me ēdo mėnyrė.
Kohėt e fundit, mediat greke promovuan kėtė problem, duke bėrė me dije se kėto shkolla rrezikonin tė mbylleshin pėr arsye ekonomike. Gjithashtu, partia mė e madhe opozitare Demokracia e Re dhe partia ekstremiste e djathtė LAOS, kanė kritikuar ashpėr qeverinė Papandreu pėr politikėn e saj tė jashtė, ku sipas tyre kjo politik ėshtė tepėr e gabuar dhe nė dėm tė Greqisė, madje njė deputet i Demokracisė sė Re, deklaroi nė njė seancė plenarė tė parlamentit grek: Ėshtė pozitiv fakti qė do tė funksionojnė kėto shkolla nė ato zona qė qysh prej kohės sė Enver Hoxhės nuk njihen si zona minoritare, por qė prej lashtėsisė, janė djep i helenizmit.
Mbetet tė theksojmė se pėr shumė ditė rresht, mediat shqiptare denoncuan faktin se nė shkollėn greke nė Korēė Omiros, nxėnėsit e kėsaj shkolle mėsonin se Jugu i Shqipėrisė ėshtė Greqi, ky zbulim tragjik nga ana e mediave shqiptare detyroj Ministrin e Arsimit tė Shqipėrisė z.Genc Pollo tė raportonte para Kuvendit, se si ka mundėsi dhe si ėshtė e mundur qė Ministria e Arsimit tė Shqipėrisė kishte dhėnė leje qė ky tekst shtrembėrimi historik dhe krejtėsisht i pa bazė e anti-shqiptarė tė mėsohej nėm kėto shkolla. Edhe pse Ministri i Arsimit, Genc Pollo e mohoj kėtė fakt, nuk ishin tė pakta mediat tė cilat e botuan kėtė tekst shkollor pėr tė nxjerr tė vėrtetėn nė dritė dhe gėnjeshtar ministrin e arsimit Pollo.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
20-10-11, 17:28
|
#11
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Pasojat e krizes greke ne Maqedoni
Greva doganore greke ka goditur fort ekonominė e Maqedonisė. Qindra e mijėra tonö mallra pėr nevojat e industrisė maqedonase kanė mbetur nė territorin grek, kryesisht nė portin e Selanikut.
Qindra e mijėra ton mallra pėr nevojat e industrisė sė Maqedonisė kanė mbetur nė territorin grek, kryesisht nė portin e Selanikut. Deri ditėn e premte 21 tetor ėshtė bllokuar importimi i lėndėve tė para, por edhe eksporti i xeherorėve dhe metalurgjisė sė rėndė, qė janė ēelėsi i bilancit tregtar tė Maqedonisė. Shqetėsimet janė nė rritje e sipėr edhe pėr shkak tė mungesės sė mundshme tė naftės dhe karburanteve tė tjera, tė cilat importohen kryesisht pėrmes Korridorit 10.
"Kur tanimė pothuajse nuk ekziston Korridori 8, bllokimi mė i gjatė i Korridorit 10 nga pala e punonjėsve nė doganėn greke do tė shkaktojė pasoja negative pėr ekonominė e Maqedonisė. Gjithnjė e mė shumė rritet shqetėsimi nga mungesa e naftės dhe derivateve tė saj. Posaēėrisht deri ditėn e premte nuk besoj se do tė ndodhė diēka dramatike, sa i pėrket aspektit tė naftės. Por ju mund tė imagjinoni, nėse ky bllokim mė tej vazhdon, atėherė sigurisht qė kjo do tė ndikojė negativisht mbi naftėn dhe karburantet e tjera, tė cilat importohen kryesisht nėpėrmjet Greqisė. Pėr ne ėshtė e pakuptueshme, se si njė shtet anėtar i BE-sė mund tė tolerojė diēka tė tillė, aq mė tepėr kur dihet se kufijtė grekė nuk janė vetėm kufij grekė tė brendshėm, por janė edhe kufij tė jashtėm tė BE", i tha Deutsche Welles Gjino Shkriel, kryetar i grupit tė transportuesve ndėrkombėtar dhe operatorėve logjistike.
Zvogėlimi i aftėsisė konkurruese
Kapacitetet e mėdha industriale, puna e tė cilave varet ēdo ditė nga korridori 10 dhe porti i Selanikut, kėrkojnė rrugė alternative, por kėto zgjidhje janė joefikase dhe shumė tė shtrenjta, qė redukton konkurrencėn e tyre: "Kėto dhjetė ditė janė vetėm njė pjesė, nga ajo ēka deri mė tani ėshtė bėrė dhe unė jam i sigurt se duke pasur parasysh situatėn, nė tė cilėn Greqia ėshtė e rrethuar, ne do tė kemi probleme serioze nė tė ardhmen. Ėshtė e qartė se ēdo ditė e mė shumė po bėhet mė e sigurt se korridori 8 ėshtė mė se i i nevojshėm pėr Maqedoninė. Ky korridor dalėngadalė duhet tė ndėrtohet.
Sikur ne tė impononim konkurrencėn nėpėrmjet Durrėsit apo Burgasit, unė besoj se pala greke do tė mendohej mirė para se tė ndėrmerrte hapin pėr bllokimin e mallrave, pasi porti i Selanikut jeton nga pjesa jugore e Ballkanit: "Tani ju e dini se nuk ka alternativė tjetėr dhe ne doemos duhet tė pranojmė gjendjen brenda Greqisė, qė pėr shkaqe shoqėrore, apo politike ne praktikisht po mbetemi peng dhe viktimė e kėsaj politike," reagon kėshtu Aleksandar Panov, drejtor nė Makstil.
Shkelje tė Konventės sė OKB mbi lėvizjen e lirė tė mallrave
Komuniteti i biznesit ka vėnė alarmin se Greqia tashmė ka shkelur Konventėn e OKB tė vitit 2003 pėr rrjedhjen e lirė tė mallrave, qė ėshtė e mbėshtetur nga Banka Botėrore. Oda Ekonomike e Maqedonisė i bėri thirrje jo vetėm qeverisė sė Maqedonisė, por edhe qeverisė sė Shqipėrisė dhe tė Turqisė, tė cilat gjithashtu po pėrballen me tė njėjtin problem, tė reagojnė deri tek qeveria greke: "Tė gjithė anėtarėt e OKB-sė janė tė detyruar, qė t'u sigurojnė vendeve, tė cilat nuk kanė dalje nė det, transport tranzit tė mallrave. Ky ėshtė obligim i OKB-sė. Unė deri mė tani nuk kam dėgjuar nga asnjė njeri qė t'i bėjė thirrje kėsaj Konvente", tha Ljubica Nuri nga Oda Ekonomike e Maqedonisė.
Sa i madh do tė jetė dėmi, pritet tė llogaritet. Nga Dhoma e Ekonomike e Maqedonisė, si shoqatė mė e madhe e biznesit, thonė se dėmet janė tė mėdha, por pėr tė gjetur shumėn e saktė ėshtė mė se e nvojshme qė tė bėhet njė studim i hollėsishėm i kompanive. Kufiri me Greqinė ditėn e premte 21 tetor do tė jetė i kalueshėm pėr pasagjerėt dhe pėr transportet e mallrave.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
03-11-11, 20:12
|
#12
|
Administratorėt
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
|
Titulli: Kriza Greke
Kriza greke - hije mbi G 20-ėn
Liderėt evropianė, tė cilėt po qėndrojnė nė jug tė Francės pėr tė marrė pjesė nė samitin e G 20-ės, janė duke u pėrgatitur pėr mundėsinė e braktisjes sė Eurozonės nga Greqia.
03 nėntor 2011
Presidenti francez Nikolas Sarkozi dhe kancelarja gjermane Angela Merkel, i thanė kryeministrit tė Greqisė George Papandreu, nė njė takim tė tensionuar nė Kanė tė mėrkurėn, se Greqia nuk do tė marrė asnjė ndihmė shtesė financiare derisa nuk voton pro pėrmbushjes sė obligimeve tė Eurozonės.
Brenda kėtij muaji, Greqia pritet tė marrė njė ndihmė prej 8 miliardė eurosh.
Mirėpo, parakusht pėr kėtė ndihmė, nė kuadėr tė njė plani tė negociuar detajisht nė mesin e shteteve anėtare tė BE-sė me tė cilin parashihet shlyerja e gjysmės sė borxheve tė Athinės zyrtare, ėshtė dhe ndėrmarrja e hapave tė nevojshėm rreth pėrmirėsimit tė deficitit buxhetor tė Greqisė.
Pėr tė bėrė kėtė, qeveria nė Athinė duhet tė rrisė taksat dhe tė zbatojė masa tė shtrėnguara financiare, kushte kėto qė janė tė papėlqyera nė opinionin publik tė shtetit.
Sarkozi tha se as evropianėt e as Fondi Monetar Ndėrkombėtar nuk kanė llogari ti japin ndihmėn e gjashtė Greqisė, pėrderisa Athina nuk e miraton nė tėrėsi paketėn e reformave tė nevojshme, tė parapara me planin e shpėtimit tė 27 tetorit.
Ėshtė tėrėsisht e qartė se pyetja qė shtrohet ka tė bėjė me tė ardhmen e Greqisė nė Evropė. A dėshiron Greqia tė mbetet nė Eurozonė apo jo? Ne shpresojmė se po, sinqerisht shpresojmė se po dhe do tė bėjmė ēmos pėr ta bėrė tė mundur kėtė, tha ai.
Merkel tha nė njė konferencė pėr media tė mbajtur rreth mesnatės se ajo do tė preferonte ta stabilizonte euron bashkė me Greqinė.
Megjithatė, ajo theksoi se prioritet kryesor ėshtė shpėtimi i euros dhe jo i Greqisė.
Kėsti i gjashtė mund tė paguhet vetėm atėherė kur Greqia ti ketė pranuar tė gjitha pjesėt e vendimit tė arritur mė 27 tetor dhe kur tė jenė larguar tė gjitha dyshimet mbi kėtė gjė pėrmes referendumit tė paralajmėruar nga Greqia, pra, kur referendumi tė rezultojė me njė vlerėsim pozitiv mbi euron, theksoi ajo.
Kryeministri i Luksemburgut, Xhon Klodė Jynker, udhėheqėsi i ministrave tė financave nė Eurozonė, tha se politikė-bėrėsit janė duke punuar rreth skenarėve tė mundshėm pėr daljen e Greqisė nga Eurozona.
Jynker tha se pėrpjekjet janė duke u pėrqendruar nė moskrijimin e ndonjė katastrofe pėr shtetet e tjera tė Eurozonės.
Ministri francez pėr Evropėn, Xhon Leoneti, tha hapur nė njė intervistė pėr radio RTL se Eurozona mund tė shpėtojė edhe pa Greqinė.
Zhvillimet e fundit mbi krizėn e borxheve tė Greqisė, pėrfshirė ndikimin e saj nė sistemin bankar dhe atė tė borxheve tė huaja nė Eurozonė, po qėndrojnė mbi takimin dyditor tė liderėve tė G 20-ės qė nis tė enjten nė Kanė.
Samiti ishte planifikuar tė pėrqendrohej nė propozimin pėr reforma nė sistemin monetar ndėrkombėtar dhe nė hapat pėr reduktimin e spekulimeve rreth tregjeve kapitale, siē ėshtė ai i Taksės sė Transaksioneve Financiare.
Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Barak Obama, arriti gjatė ditės nė Kanė pėr tė nisur menjėherė bisedimet me homologun e tij francez, Nikolas Sarkozi.
Mendoj se nuk ėshtė ndonjė befasi se pjesėn mė tė madhe tė bisedės sonė e pėrqendruam nė fuqizimin e rimėkėmbjes ekonomike nė botė nė mėnyrė qė tė jemi nė gjendje tė krijojmė vende tė reja pune dhe tė stabilizojmė tregjet financiare nė botė. Aspekti mė i rėndėsishėm i detyrės sonė nė dy ditėt e ardhshme do tė jetė zgjidhja e krizės financiare kėtu nė Evropė, u shpreh Obama.
Ai gjithashtu shfaqi shqetėsimin e Uashingtonit rreth vendimit tė Greqisė pėr tė mbajtur njė referendum mbi paketėn ndihmėse prej 130 miliardė eurosh, tė cilėn ėshtė shprehur e gatshme ta vė nė dispozicion BE-ja pėr shpėtimin e kėtij vendi.
Kėtu nė G 20, do tė na duhet tė hyjmė mė nė detaje rreth mėnyrės sė zbatimit tė plotė tė planit. Ne gjithashtu diskutuam situatėn nė Greqi dhe se si mund tė ndihmojmė nė zgjidhjen e saj, tha ai.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
|
|
|
05-11-11, 09:12
|
#13
|
J.H.N.K.SH
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
|
Re: Titulli: Kriza Greke
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga elvio
Me mire,,,,,,,,,,,
Sigurisht me mire
Kriza greke???
Te dale pasi s'munden-s'dijne edhe jane deshtake.
Deshtake te gjithe koherave pasi dredhine kane pasur ne gjak e deje,nga kali i Trojes.
Sa admiroj momentet kur kaloj ne dogana plot autoritet,edhe pa u dhene llogari,edhe sikur jam duke u thene.Ngrini pantallonat do rrezoheni.
Degjoj,,,,,,,,,
Ju e keni nje alternative(vendin tuaj)qe peson rritje.
Ne???
|
Me titull Greqia e sotme nuk ėshtė Greqia, faqja spanjolle e ekonomisė nė internet, elEconomista botoi njė artikull, ku shfaqet mendimi se grekėt nuk janė trashėgimtarė tė Athinės sė lashtė, tė demokracisė dhe filozofisė, por ortodoksė tė cilėt ishin pushtuar nga turqit.
Afėrsisht para njė viti, njė antropolog mė tha, shkruan profesori J.R. Pin Arboledas i cili nėnshkruan dhe artikullin, qė Greqia e sotme nuk ėshtė Greqia. Ēfarė do tė thuash, e pyeta dhe ai mu pėrgjigj: E gjithė bota kujton se Greqia e sotme ėshtė trashėgimtare e Athiniotėve, e demokracisė dhe filozofisė, por nė tė vėrtetė grekėt janė ortodoksė qė ishin pushtuar nga turqit.
Pėr pesė shekuj, deri nė pavarėsinė e tyre, shkruhet nė shkrim, grekėt ndodheshin nėn sundimin otoman. Mėsuan si tė mbijetojnė nė njė perandori despotike dhe zhvilluan hipokrizinė dhe dinakėrinė. Mendimi ynė ėshtė i ndryshėm nga ai i perėndimit, janė tė krishterė ortodoksė me pėrzierje tė kulturės otomane, shtoi ai.
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!
Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
|
|
|
05-11-11, 21:05
|
#14
|
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
|
Titulli: Kriza Greke
Borxhin e Greqisė as oqeani atlantik nuk po i lajke ,
i vetmi zgjidhje mundet me lehtėsu nėse ishujt e tyre e shet Turqisė.
__________________
pause
Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga premium : 05-11-11 nė 21:05
|
|
|
07-11-11, 03:11
|
#15
|
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
|
Re: Kriza Greke
Isha ne Greqi per kater vjet, shum ishin bullafiqe e dembela e raciste deri ne rrenje. Tash dolen dhe hajdutet me skandaloze ne Evrope.
Un propozoj Italia ta vere ne pune me ne fund ate cizmen e madhe e tu jape nje shkelm jashte Evropes; ishalla i hedh aq larg sa te heqin dhe hundet nga prapanica e Shqiperise, me gjith ata pensionistat "greke" qe sapo nderruan kombesine :)
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.
Naim Frasheri
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 15 (0 Anėtarėt dhe 15 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:58.
|
|