Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 18-12-05, 13:09   #31
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Sulmohen xhamitė nė disa qytete tė Francės



Nė qytetin francez Carpentra nė njė xhami ėshtė hedhur njė mjet shpėrthyes (koktel molotov) edhe atė nė kohėn e namazit tė xhumasė. Ky sulm me zjarr mbi muslimanė nuk do tė thotė asgjė tė re. Edhe para trazirave tė fundit janė djegur disa ndėrtesa ku kishin jetuar muslimanėt dhe atė kohė shumė gra dhe fėmijė ishin viktima. Policia franceze pas kėsaj hodhi lotėsjellės nė xhami. A do tė ndikoj nė qetėsimin e situatės mjaft tė tensionuar nė Francė kjo djegje e xhamisė pritet tė shihet. Burimet policore frigohen qė vala e re e trazirave tė mos pėrsėritet nė vikendin e ardhshėm ndėrsa kjo djegje aspak nuk do ta pengonė.





Lion - njė qytet tjetėr i Francės - nė xhaminė e madhe tė kėtij qyteti hedhet njė tjetėr lėndė shpėrthyese (koktel molotov). Ky sulm ėshtė kryer nė orėt e vona tė natės, por pėr fat projektili nuk shpėrtheu prandaj nuk shkaktoi dėme tė mėdha, deklaroi rektori i xhamisė sė madhe Kamel Kabtane.






“Heret nė mėngjez, rojtari kishte gjetur mbeturinat e shishes dhe shenjat e benzinės nė muret e xhamisė. Pėr fat tė mirė, kokteli nuk kishte shpėrthyer dhe nuk pati dėme tė mėdha”, tha Kabtane.



Ditėt e fundit, Lioni ishte fushė e luftimeve mes policisė dhe tė rinjėve, si incidente tė para tė kėtij tipi nė qendėr tė njė qyteti tė madh qė nga fillimi i trazirave deri mė tani i cili tronditi periferitė e qyteteve franceze.



Burimi: AFP -islamgjakova-
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 19-12-05, 00:07   #32
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Sulmohet xhamia nė Vienė



Para disa dite nė lagjen Hernals, nė Mariengasse, lagje e njohur nga njė numėr i madh i tė huajve tė cilėt jetojnė aty, ka shpėrthyer njė bombė. Janė dėmtuar disa banesa, ndėrtesa nė tė cilėn ėshtė mesxhidi dhe tre makina. Askush nuk e mori pėrgjegjėsinė pėr kėtė akt.



Walter Hladik, zyrtar i policisė, deklaroi se deri mė tani nuk ekziston asgjė ēka do tregonte njė prapavi politike tėlidhur me kėtė akt.



Kalimtarėt tė cilėt u gjetėn nė vendin e shpėrthimit kishin deklaruar se nuk ėshtė asgjė tjetėr pos njė sulm nė ndėrtesat ku jetojnė tė huajt.



Polcia nė vendin e ngjarjes kisht gjetur mbeturinat e mjetit shpėrthyes, kabllo dhe disa shenja ndėrsa rezultatet e para tė hetimeve priten kėto ditė.



Nė ndėrtesėn e dėmtuar gjendet xhamia, aty kryesisht banojnė muslimanėt, aty ėshtė edhe njė shitore turke.


burimi:-islamgjakova-
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-12-05, 16:23   #33
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim





Rritja fenomenale e Islamit

Zgjerimi:

Islami u pėrhap nga vendi ku vuri rrėnjėt nė gadishullin arabik gjer nė pjesėn e Azisė paraqėndrore dhe asaj qėndrore, nė nėnkontinentin indian, nė Azinė Juglindore dhe nė Filipine; Bregdeti Lindor i Afrikės dhe i tėrė veriu i kontinentit, nė veri dhe nė jug tė Saharės janė vende islame. Nė Evropė, gjegjėsisht nė Ballkan sundimi osman ka lėnė ishuj me popullsi islame. Janė pėr tu pėrmendur: Turqia evropiane, Bosnja, Shqipėria dhe Kosova. Qė nga shek. XIX ėshtė formuar njė diasporė islame nė tė gjithė botėn, e sidomos nė Evropėn Perėndimore dhe nė Amerikėn Veriore pėrmes emigrantėve dhe atyre qė kanė shkuar atje pėr tė punuar.

Ditėve tona:

Ėshtė e njohur nė SHBA dhe nė tėrė botėn se Islami ėshtė feja me rritje mė tė shpejtė.

Pjesė tė shkėputura nga mediat mė tė njohura me shkrim nė SHBA lidhur me kėtė:

"Islami ėshtė feja me rritje mė tė shpejtė nė Amerikė, guidė dhe shtyllė stabiliteti pėr shumė prej njerėzve tanė." (Hillary Rodman Clinton, "Los Angelos Times", 31 Maj 1996, fq. 3).

Muslimanėt janė grupi me rritje mė tė shpejtė nė botė..." (The Population Reference Bureau, "USA Today").

"Islami ėshtė feja me rritjen mė tė shpejtė nė vend." (Geraldine Baum, "Newsday" Religion Writer).

"Islami ėshtė feja me rritjen mė tė shpejtė nė Shtetet e Bashkuara." (Ari L. Goldman, "NEW YORK TIMES", 21 Shkurt 1989, fq. 4 A).

Nė kohėn e fundit po rritet qartė edhe numri i grave latine tė konvertuara nė Islam, para sė gjithash nė qytetin New Jersey tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės:

Gratė e konvertuara njoftojnė se njėri nga shkaqet e zgjedhjes sė tyre ishte vlera e grave nė islam. Pos kėsaj thonė se ndihen tė lira duke bartur mbulesėn.
Pėrmes njė lajmi tė "Christian Science Monitor" muslimaneja e konvertuar Yasemin Pinet thotė se ajo kishte fituar respektin e vėrtetė nė Islam. Ne si muslimane i vizitojmė edhe xhamitė shtonte ajo dhe thoshte se ndihet mė e sigurtė dhe mė e qetė kur ėshtė me shoqet e saja muslimane.
Sikurse Jasemina poashtu edhe gra tė tjera gjejnė njė mėnyrė mė tė mirė tė jetės nė Islam, andaj konvertohen vazhdimisht. Sipas njė botimi tė Bashkėsisė Islame tė Amerikės Perėndimore nė tėrė SHBA-nė janė konvertuar rreth 40 mijė latinoamerikanė nė Islam.
Gratė nė fjalė, tė cilat mbajnė shami tregojnė se ato ndihen shumė mė tė lira dhe se mund tė lėvizin shumė mė mirė nė shoqėri. Lidhur me kėtė Jenny Yanez thotė: "Kur mė shohin njerėzit tė cilėt i takoj se unė mbaj shami, e dinė se jam fetare, andaj nuk mė bezdisin. Gjithashtu nuk kemi konfrontime me modėn."

Pėrveē kėsaj, nė Islam gratė pėrvetėsojnė fort vlerėn e bashkėshortėsisė dhe tė familjes. Pasi qė tė mirren mirė me Islamin dhe ta kuptojnė realitetin, thonė se njerėzit, tė cilėt kanė marrė dituri tė gabuar mbi Islamin e trajtojnė atė me sy krejt tjerė.
Poashtu thuhet se Islami mund tė kuptohet mė sė miri, nėse lexohet Kur'ani dhe kjo vlen edhe pėr pozitėn e grave nė Islam.
(31.12.2004 Yeni Asya)

Japoni:

Imami turk Nimetullah Hoxha Efendi, pas 36 vjet shėrbimi nė Mekke, u shpėrngul nė Japoni me kėrkesėn e muslimanėve tė atij vendi. Pothuaj qe shtatė vjet ai qėndron atje dhe ishte dėshmitar se si mijėra japonezė bėheshin muslimanė: "36 vjet kam vepruar nė Mekke. Kam punur 20 vjet nė xhaminė Sultan Ahmet nė Stamboll. Isha imam nė xhami tė ndryshme. Pėrderisa jetoja nė Mekke njoftohesha me njerėz tė ndryshėm nga kombe tė ndryshme. Atje jam munduar tė japė mė tė mirėn nga vetja nė mėnyrė qė puna ime tė jetė e frytshme. Isha edhe nė Evropė. Tash, pothuaj qe shtatė vjet jam nė Japoni. Kam ardhur kėtu me kėrkesėn e tyre. Deri para 20 vjetėve nė Japoni kishte vetėm dy xhami, ndėrsa tash janė mbi tre qind sosh."

"Japonezėt ankohen, ju muslimanė pėrse keni ardhė kaq vonė tek ne, edhepse fqinjėt tanė Filipinet, Indonezinė, Malajzinė, Tajlandėn dhe Singapurin i keni njoftuar shumė mė heret me Islamin, ju po vini tek ne me vonesė?!"

"Ata shėnojnė predikimet tona, vijnė nė qendrėn islame, na bėjnė pyetje lidhur me Islamin dhe krejt kėtė e shfaqin nė televizion. Shumė japonezė janė kthyer nė Islam vetėm nėpėrmjet kėtyre emisioneve. Poashtu, shumė profesorė japonezė janė bėrė muslimanė."

"Edhe nė Kore pėr ēdo ditė bėhen nga 60-70 njerėz muslimanė."

...thotė Nimetullah Hoxha Efendi

(Ebubekir Gülüm, 04.09.2004 Milligazete)

Gjermani:

Pėr ēdo vit kalojnė rreth 300 gjermanė nga krishterizmi nė Islam. Numri i pėrgjithshėm i tė konvertuarve arrin rreth 14.000. Kėtė njoftim e bėri drejtori i Arkivės Islame nė Soest, Muhammed Selim Abdullah gjatė njė anketimi.

Numri grave tė dikurshme krishtere, tė cilat pas martesės me njė musliman pranuan Islamin nuk ėshtė bėrė i njohur. Ky lloj ndėrrimi i fesė ėshtė bėrė pa regjistrim shtetėror. Pas sulmeve terroriste tė 11 shtatorit 2001 ka pasur njė valė mė tė madhe konvertimi nė New York dhe Washington. Pėr kėtė instituti nuk ka kurrfarė sqarimi.
Sipas Abdullahut nė Islam hyjnė kryesisht gratė me arsimim tė lartė shkollor. Prapa ndėrrimit tė fesė qėndron mė sė shumti njė biografi tashmė e kuptueshme "Dashuria e madhe pėr Lindjen". Studimi i gjuhės arabe shpie shumė mė tepėr nė marrjen intensive me Islamin e herė pas herė edhe nė dėshirėn pėr ta pėrqafuar kėtė fe. Shumė tė konvertuar qė u bėnė muslimanė i kryejnė tė gjitha detyrimet fetare, lutjet e disahershme ditore qind pėr qind.

Prej personaliteteve tė shquara qė e ndėrruan fenė janė ambasadori i dikurshėm gjerman nė Marokė, Murad Hofmann dhe botuesi i gazetės Islame "Islam-Zeitung", Ebu Bekr Rieger. Kryesuesi i Bashkėsisė sė Muslimanėve Gjermanishtfolės, Amir Muhammed Herzog (Berlin), u kthye nga krishterimi nė islam nė vitin 1979. Mė parė ishte misionar i rinisė i njė Vepre Misionare evangjelike.

Statisktikat:

Wikipedia, 2002 (freie Wissensdatenbank):
Popullėsia e botės: 6.234.000.000
Gjithėsejt muslimanė: 1.218.100.000

Remid, 2003 (Mediat Shkencore pėr Fe dhe Shėrbime Informative e. V.)
Numri i pėrgjithshėm i muslimanėve nė Gjermani: 3.300.000
Me pasaportė gjermane: 732.000

Fjalė pėrmbyllėse:

Ēdo njeri me arsye tė shėndoshė do tė duhej pyetur veten se a e njeh njėmend Islamin. Gjithsecili do tė duhej ta pyeste veten se ku bazohen mediat kur flasin lidhur me Islamin, a mbėshteten nė fakte, gjegjėsisht nė burimet e Islamit apo nga frika e shpėrbėrjes sė sistemit tė padrejtė kapitalist bėjnė propagandė antiislame, ashtu qė me vetėdije pėrhapin pavėrtetėsi pėr tė ngjallė frikė ndaj Islamit. Sistemi i sotėm ekonomik i perėndimit ėshtė ndėrtuar nė atė mėnyrė qė njerėzit e thjeshtė qė i pėrkasin shumicės absolute, tė cilėt nuk marrin mjaft duhet tė punojnė gjatė tėrė jetės sė tyre pėr pakicėn e pasur. Andaj, duhet pyetur veten se pėrse ata njerėz qė konvertohen nė fenė Islame e bėjnė njė gjė tė tillė nėse ajo ėshtė me tė vėrtetė njė fe e dhunės, e urrejtjes, fe terrorizuese, shtypėse dhe e padrejtė siē pretendojnė shumė njerėz! Nga ana tjetėr duhet ta kuptojmė se cilėt nga njerėzit do tė humbasin nėpėrmjet Islamit dhe cilėt do tė fitojnė. Profesorė, ambasadorė, studentė, politikaj, kėngėtarė, artistė, tė pasur, tė zinj e tė bardhė, njerėzit e thjeshtė dhe ata inteligjent e pėrqafojnė Islamin! Nėse do tė merreni me Islamin pa paragjykime do tė jeni nė gjendje ta kuptoni pėrse!


Pėrktheu nga gjermanishtja: Jusuf Kastrati

"Feja (e vetme) e pranuar te All-llahu ėshtė Islami"
(Ali Imran: 19) Dr. Murad Hofmann
Njėri nga tė konvertuarit gjerman"Thuaj: “I vetmi udhėzim ėshtė ai udhėzimi i All-llahut, dhe se jemi urdhėruar qė t’i dorėzohemi Zotit tė botėve."
(El-En'aam:71)"E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė Ditėn e Kijametit do ta ringjall tė verbėr."
(Ta Ha: 124)"O ju qė besuat, nėse keni frikė All-llahun, Ai do tė vėrė udhėzim (nė zemrat tuaja) pėr ju, do t’ua mbulojė tė kėqiat, do t’ua falė mėkatet. All-llahu ėshtė dhurues i madh."
(El-Enfal: 29) "Atė qė e udhėzon All-llahu, ai vėrtet ėshtė udhėzuar, e atė qė e humb, ti nuk do tė gjesh pėr tė ndihmės qė do ta udhėzonte."
(El-Kehf: 17)
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-12-05, 15:07   #34
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim



Pas dyqind vjetėsh ndėrtohet xhamia e parė nė Athinė

Pasi qė njihej se Athina ishte kryeqyteti i vetėm europjan i cili nuk posedonte xhami legjitime, mė nė fund Ministria e jashtme e Greqisė ariti qė tė siguroj leje ndėrtimi tė njė xhami dhe qendre islame, ku muslimanėt do tė munden qė tė kryejn ibadetet e tyre. E gjithė kjo u aritė pas shumė kėrkesash dhe shtypjes qė kishtė qeveria e Greqisė.

Mė 21.07.2004 zėdhėnėsi i Ministrisė sė punėve tė jashtme tė Greqisė z. Xhorxh Komontsakos theksoi se: e gjithė proceduar ėshtė e pėrfunduar dhe se ndėrtimi mund tė fillojė, ku egziston dėshirė e qartė politikė pėr ndėrtimin e qendres islame.

Vlenė pėr tu theksuar se kryeqyteti i Greqisė, pas pavarėsimit nga shteti Othman para dyqind vjetėsh, ende nuk ka xhami legjitime. Pėr kėtė qėllim ėshtė pėrcaktuar vend nė lagjen Pinia nė afėrsitė aeroportit me hapsirė prej 30.000 m2, kurse pėr harxhimet e ndėrtimit ėshtė obliguar qeveria e Arabisė Sauditė ku parashihet se do tė kushtoj disa milion dolarė. Ndėrtimi do tė jetė nė stilin modernė dhe se pritet qė punėt e ndėrtimit tė kryhen mė njė tempo sa mė tė shpejtė.

Nė Greqi jetojnė njė numėr i konsideruar i muslimanėve emigrant si prej shteteve tė lindjes sė mesme dhe Shqipėrisė qė deri mė tash obligimet fetare tė tyre i kanė kryer nėpėr lokale, banesa dhe parkingje. Njė pėrfaqėsues i muslimanėve thekson se e gjithė procedura ėshtė e pėrfunduar pasi qė qeveria u dakordua dhe pasi qė Kisha kumtoi se nuk do tė pengoj ndėrtimin, atėhere nuk ngel asnjė pengesė qė puna tė fillojė.

Megjithėate ende egzistojn disa pengesa, edhe pse qeveria ėshtė dakorduar, disa struktura tė kryeqytetit shprehin kundėrshtimin e tyre duke arsyetuar se xhamia parashihet tė ndėrtohet nė pjesėn e aeroportit, ku tė gjithė vizitorėt e Athinės do tė marin pėrshtypjen e gabuar dhe do tė reflektohet se janė duke hyrė nė ndonjė qytet islam, thotė Paraskifas Epastopolisi.

Nga ana tjetėr edhe muslimanėt e kėtij vendi theksojn se xhamia duhej tė ngrihet nė afėrsi tė qendrės sė qytetit qė tė mund muslimanėt mė lehtė tė arinin deri te xhamia dhe ti kryenin obligimet e tyre.

BIMnet
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-12-05, 14:41   #35
Stuhia
 
Anėtarėsuar: 15-05-05
Vendndodhja: USA
Postime: 360
Stuhia me shokė shumeStuhia me shokė shume
Dėrgo mesazh me anė tė Yahoo tek Stuhia
Gabim

Mbesa e Osam bin Ladenit lakuriqe nė magazin ”GQ”

Nė numrin e janarit gazeta amerikane per meshkuj magazin ”GQ” do tė publikoj foto lakuriqe te Vafa Dafur (26) manekene dhe artiste (nė perpjekje). Emri ndoshta anonim , por Vafe ėshtė mbesa e Osama bin Ladenit.

Ajo ėshtė vajza e (gjysmė)vllaut Jeslam bin Laden, e pas sulmit terorist ne shtator tė vitit 2001 mori mbiemrin e nenes Dafur.

Si do tė reagoj axha i saj (nese jeton) vetem mund te paramendojmė, por parashihet qe pos fotografive lakuriqe mė teper do ta zemrojnė deklaratat e mbeses se tij.

”E lindur jam ne Amerik e deshiroj qe te gjithė tė dijnė se jam Amerikane. Nuk flas arabisht dhe mburrem qe posedoj passaport amerikane”, dekalori Vafa Dafur (bin Laden), e cila tregon se mbiemrin e ka ndrruar pasi qe nuk deshiron te jet e ngarkuar me mbiemer problematikk, por edhe vet fakti qe profesioni artistik dhe maneken nuk ben pjes ne aktivitete tė deshiruara tė axhes se saj dhe bashkmendimtarve te tij. Perndryshe, Vafa ka then se me shumicen e kusherinjve tė saj, perfshi ketu edhe babain e saj, ka koh qe nuk eshte ne kontakt.
*************************

Me ka habitur ky lajm.
Ben Ladini luftetar ne rrugen e Zotit (xhihad) e mos me pas prestigj ne familjen e vet.
Ncncnccncncncnncnccnnccn.
Stuhia Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-12-05, 17:26   #36
Clintoni
 
Anėtarėsuar: 26-11-05
Vendndodhja: All over the World - Washington Prishtina Tirana
Postime: 194
Clintoni e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Clintoni
Gabim

Mbesa e Bin Laden:


http://www.spiegel.de/fotostrecke/0,...MQ_3_3,00.html
__________________
[b]Islam is uncompatible with democracy[/b]
Clintoni Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-12-05, 17:44   #37
Clintoni
 
Anėtarėsuar: 26-11-05
Vendndodhja: All over the World - Washington Prishtina Tirana
Postime: 194
Clintoni e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Clintoni
Gabim

Bin Laden niece back in America to seek pop fame
Sarah Baxter



THE niece of Osama Bin Laden has returned to New York in the hope of becoming a pop star after leaving the city weeks before the attacks on the World Trade Center on September 11, 2001.
“I am lost, I don’t fit anywhere. I am American. I want to live here,” Wafah Bin Ladin, 25, said last week.



She spells her surname differently from the world’s most wanted terrorist but there is no disguising her family background.

“Because of this last name that I have nothing to do with, the western world hates me, and because I’ve chosen American values, the Saudi Arabian world hates me,” the singer lamented.

Her mother, Carmen Bin Ladin, lives in Geneva and has been separated for 15 years from her husband, Yeslam, the half-brother of the terrorist mastermind.

“Thank God my blessed mother took her daughters away to Switzerland or I would have been forced into life under the veil,” Wafah Bin Ladin told the New York Post. “She left for freedom, which is what America believes in. That’s all I want. The freedom to not be scared all the time.”

Yeslam Bin Ladin maintains that he has had no contact with Osama for years. He has been accused in a lawsuit filed by victims of the September 11 attacks of “providing material financial support to international terrorism” through his half-brother, but has vigorously rejected such allegations.

“My father doesn’t speak to us. I don’t know him,” Wafah said. “He is very wealthy. Saudi men command all the power and law. I have no protection.

I don’t speak Arabic. I don’t have a Saudi passport. I play guitar, I write and sing music.”

Wafah is known as a party girl, who once danced with President George W Bush’s daughter Jenna at a nightclub in the south of France.

She was living in a loft rented for $6,000 (£3,200) a month in New York, but left for Switzerland about a month before the attacks.

She went on to London but missed New York. “Even here I am frightened. I am victimised by association,” she said. “But I can’t keep hiding. I can’t live this way. I ask nothing but to be accepted in the United States.”

Her mother, who is of Swiss and Persian descent, has published a memoir in which she recalls meeting Osama while playing at home with Wafah. He refused to speak to or look at his sister-in-law because she was wearing jeans and a T-shirt.

Carmen’s marriage to Yeslam disintegrated when he expected their children to be brought up conservatively. “My husband doesn’t even acknowledge his daughters when he sees them on the street,” she said.

According to Wafah, her mother fears “some fundamentalist will do away with me” because of her new career. She is currently working on an album and demo tape under the name Wafah Dufour (her mother’s maiden name) and describes her voice as “sort of Chrissie Hynde” — a reference to the vocalist with The Pretenders.

She added: “I am not a bimbo. I don’t want sympathy. I only ask that people try to understand.”
__________________
[b]Islam is uncompatible with democracy[/b]
Clintoni Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 25-12-05, 19:45   #38
Hattabi
Allahu Ekber
 
Avatari i Hattabi
 
Anėtarėsuar: 24-11-05
Vendndodhja: Nė Tokėn e dy Lumenjėve
Postime: 212
Hattabi i dashurHattabi i dashurHattabi i dashur
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Hattabi
Gabim

Falluxha: Derisa gjithnjė e mė tepėr raportime rreth pėrdorimit tė armėve kimike nga ana e amerikanėve nė Betejėn e Dytė tė Falluxhės (prej Nėntorit 2005 deri nė fund tė Janarit 2006) janė duke dalur nė dritė, drejtori i Spitalit Gjeneral tė Falluxhės, dr. Muhammed AbdAllah, dha njė intervistė eksluzive pėr Mafkarat el-Islam. Dr. AbdAllah i tha Mafkarat el-Islam se, gjatė gjashtė muajve tė fundit, spitali i tij ka regjistruar 63 raste tė sėmundjeve nė mesin e personave tė ekspozuar armėve kimike dhe bakteriologjike tė amerikanėve.

__________________
" Njė grupė prej ummetit tim do tė jetė nė Xhihad deri nė orėn e Kijametit " ( Mutevatir )
Hattabi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-05, 03:09   #39
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Kujdes !!!

ARRITI KLUBI ROTARI NJĖ SHOQATĖ KOMASONE

Realiteti kosovar qė nga pas lufta e deri mė tani, dhe qė vazhdon ende tė jetė si e tillė, tregon se vendi ėshtė shndėrruar tė thuashnė njė fushėveprim tė cilėn e kanė vėrshuar organizatat e mėdha dhe tė vogla, shoqata dhe klube tė llojeve tė ndryshme,
asociacione dhe misionar qė as vetė dreqi mė nuk i njeh dhe as i di, ku secila nga kėto thotė pėr vete se ėshtė e ngarkuar me petkun e misionit humanitar!?!

SHEVKI SH. VOCA

Nė ēdo shoqėri demokratike ėshtė e pranishme liria e integrimit tė qytetarėve. Kjo liri, sigurohet dhe garantohet nga kushtetuta e secilit vend.
Ndėr format mė tė ndryshme tė lirisė sė integrimit tė qytetarėve qė nga politika, ekonomia, kultura, shkenca, feja, sporti dhe tė tjera, ekziston njė dallim qenėsor.
Disa nga kėto organizata apo shoqata janė tė hapur pėr tė gjithė qytetarė, dhe veprojnė nė mėnyrė publike, ndėrsa me disa tė tjerė ėshtė mė ndryshe, sepse, ato janė tė mbyllura, elitiste, dhe pak a
shumė tė fshehta. Shembull i mirė i kėtyre tė fundit janė:
“Organizatat (lozhat) Masonė”; “Klubet Rrotari”; “Lion -ėt”; “Komisioni
Trilateral”; grupi i quajtur “Bilderberg”(sipas emrit tė njė hoteli nė Holandė ku nė vitin 1954 u mbajte tubimi i parė i tyre); “Opus Dei” e Vatikanit e
themeluar nė vitin 1928 nė Spanjė; “Mont Pelerin”, (quhet sipas emrit tė fshatit nė Zvicėr ku u themelua), nė pėrbėrjen e saj janė ekonomist me famė, ekspert tė dalluar tė kėsaj lamie. Por, nė botė ekzistojnė edhe shumė shoqata tė tjera qė hyjnė nė kategorinė e tė vepruarit nga
prapaskena.

Si shkas pėr pėrpilimin e kėtij shkrimi ishte emisioni “Ngjyra Jete” i datės 14. XI. 2005, e cila tash e disa vite pėr ēdo tė hėnė emetohet nga shtėpia mė e madhe informative e Kosovės, RTK-sė. Emisioni nė fjalė, ėshtė ndėr emisionet mė tė shikuara .Udhėheqės i emisionit, sa kam mundur t'i pėrcjellė (emisionet e pa shikuara nuk janė nga lėshimi im, por nė mungesė tė rrymės nga KEK-u) ka qenė vazhdimisht i njėjti, z. Sylejman Shaqiri, i cili me tė vėrtet ėshtė njė moderator qė ka kualitete tė larta me njė sharmė tė veēantė qė e dallon prej tė tjerėve. Mirėpo kėsaj
here dukej sikur emisioni tė kishte ndėrruar imazhin e vet, qoftė prej vet
pėrmbajtjes dhe formės sė saj, qoftė nga struktura, profesioni dhe ideja e
mysafirėve tė ftuar. Nė emision u bisedua pėr “Klubin Rrotari”, anėtarė tė
sė cilės ishin mysafirėt e ftuar nė studio, dhe tė cilėt, sa arrita tė kuptojė ishin edhe pėrfaqėsues tė saj pėr Kosovė.
Rrotarianėt shqiptar tė Kosovės na informuan pėr hapjen e kėtij klubi nė
Pejė, duke na bėrė me dije se sė shpejti do tė degėzohet nė tėrė Kosovėn, qė do tė fillojė nga Prishtina, Prizreni, Mitrovica, Gjakova dhe qendra tjera. Me kėtė sikur donin t'i inkurajonin qytetarėt e Kosovės pėr shtrirjen e veprimtarisė sė tyre (fjala ėshtė pėr vėllazėritė Rrotarian nė tėrė botėn) humanitare nė botė dhe tek ne.
Ndihmat pėr fillim nė Kosovė sipas tyre ishin simbolike, me nga 30 euro, dhe me nga njė pako ushqimore (qė ishin dhėnė me rastin e Fitėr Bajramit nė Pejė), kurse nė vende tė ndryshme tė botės, ndihmat
e tyre sillen me qindra milion euro apo dollar.
Meqenėse Kosova ėshtė ende nė fazėn e tranzicionit, synimet e shoqėrisė sė saj janė qė tė arrihet dhe tė vendoset njė Kosovė e pavarur dhe demokratike, tė modelit euro-perėndimor. Mirėpo, ajo sot, me njė kornizė kushtetuese, ku deputetėt e subjekteve tanė politikė tė pėrfaqėsuara nė njė parlament jo tė plotė (pa fajin e tyre sepse dihet kush mungon…) dhe me njė pakicė kompetencash nuk mund t'i bėj ballė furtunave dhe dallgėve qė vijnė nga jashtė, por, as atyre nga brenda.
Realiteti kosovar qė nga pas lufta e deri mė tani, dhe qė vazhdon ende tė jetė si e tillė, tregon se vendi ėshtė shndėrruar tė thuash nė njė fushėveprim tė cilėn e kanė vėrshuar organizatat e mėdha dhe tė
vogla, shoqata dhe klube tė llojeve tė ndryshme, asociacione dhe misionar qė as vetė dreqi mė nuk i njeh dhe as i di, ku secila nga kėto thotė pėr vete se ėshtė e ngarkuar me petkun e misionit humanitar!?! Kėta mysafir (humanist) vijnė gati nga e tėrė bota, me njė fjalė
Kosova ėshtė bėrė njė vend konglomerat nė tė cilėn veprojnė njerėz tė racave, kombeve, besimeve dhe normalisht tė gjuhėve tė ndryshme. Ani, kėsaj po i thonė demokraci, “ėmbėlsinė” e sė cilės po e shijojmė qė nga pas lufta.. Dhashė Zoti qė ėmbėlsira tjetėr, pėr tė cilėn jemi mė tė nevojshėm, ajo e pavarėsisė tė jetė mė e shijshme, mė e kulluar, dhe mė e filtruar, si, dhe, tėrėsisht e pastruar prej zhiblave tė bartura nga erėrat e ndryshme.

Tani i kthehemi “Klubit Rrotari”, duke bėrė njė vėshtrim rreth historisė dhe
zanafillės sė saj, me njė pėrpjekje qė sadopak tė informohet opinioni kosovar pėr kėtė lloj asociacioni qė ėshtė diēka e re nė mesin tonė. Derisa nė Shqipėri ajo ėshtė prezentė qė nga vitet e nėntėdhjeta, (1995).
Klubi i parė Rrotari u themelua nė Ēikago tė SHBA-ne, me 23 shkurt tė vitit 1905, kur edhe u mbajt mbledhja e parė e tyre. Iniciatorėt kryesor pėr themelimin e kėtij klubi ishin: Pol Haris, avokat hebre nga Gjermania; Silvester Skill, pasanik i madh pronar i njė miniere; Gustavus E. Loehr; inxhinier i xehetarisė; dhe, tregtari i tekstilit hebreu, Hiram E. Shorey. Kėta tė katėrt ishin mason me grada tė larta nė hierarkinė e lozhės. Anėtar tė saj mund tė ishin pjesėtarėt e tė gjitha besimeve (nė fillim ishin krishterėt, ēifutėt dhe , budistėt, kurse tash ėshtė krejtėsisht normale qė nė mesin e tyre ka edhe musliman).

burimi:gazeta besa


logoja e masoneve
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-05, 00:50   #40
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Kisha amerikane dhe Xhamia shqiptare



Tė dashur tė gjithė



Qė kur ambasadorja amerikane nė Tiranė, znj. Marsi Reis kerkoi qė tė sponsorizojė projektin rikonkuistador tė konvertimit tė xhamisė sė Kalasė - Fatih, nė Kishė Sllave nė bashkėpunim me institutin e kulturės nė Tiranė tė drejtuar nga Gjerak Karaiskaj, nė Shkodėr ėshtė ndėrtuar njė tension i egėr fetar. Edhe pse muftiu i Shkodrės, Haxhi Bashkim Bajraktari dhe kėshilli i tij e kanė refuzuar kėtė projekt dhe kėtė ia kanė thėnė edhe ambasadores Reis e cila u terhoq publikisht, presioni pėr tė pėrmbushur kėrkesėn e guvernatores gjenerale vazhdon.



Tani janė lakejte shqiptare tė cilėt sa nė qeverinė Nano por edhe nė atė Berisha duan t’i tregojnė zonjės nga Perėndimi se kėrkesa e saj do tė pėrmbushet. Pėr mė tepėr ėshtė LABI Bujar Leskaj qė vazhdon tė luaj langon e ambasadores... siē e lexoni edhe nė shkrimin mė poshtė. Tensioni ėshtė i lartė nė qytet dhe nėse ndėrtimet fillojnė do tė ketė edhe protesta. Por qė kjo gjė tė mos ndodhi unė kėrkoj qė tė gjithė vėllezerit tanė qė janė nė kėtė listė tė mobilizohen dhe ndėrkombtarizojnė kėtė temė. Jam i mendimit qė shqiptarėt qė janė nė Amerikė por edhe ata nė botėn arabe duhet tė bėjnė dicka.



1. ata qė janė nė SHBA tė shohin sesi mund tė kontaktojmė kongresin amerikan dhe lobizojmė kundėr kryqėzatės sė ambasadores

2. ata qė janė nė botėn arabe tė sensibilizojnė shtypin dhe al-Xhezieren, al-Arabine etj (ju lutem mė gjeni emailat e tyre) nė
mėnyrė qė tė sjellim tė gjithė mediat nė Shkodėr nė rast ndertimi.

3. Kosovarėt dhe shqiptaret e Maqedonisė ta ēojnė kėtė temė nė mediat e tyre.

4. djemtė qė janė nė SHBA duhet tė gjejnė mundesi nė Departamentin e Shtetit dhe tė vėnė nė kontakt me senatorė tė cilėt duhet tė kundershtojnė kėtė akt kryqėzator nga qeveria shqiptare. Pse pėrndryshe faji nuk do bjerė mbi tjetėr kė, por vetėm se mbi qeverine BUSH dhe pėrfaqėsuesit e saj nė Tiranė.



Ju lus te keshilloni nė liste sesi duhet te veprojme… selam Olsi



alb-muslimstudents



* * *





[color=green]Ministri i Kulturės, nė takim me lokalėt premton: Rozafa si Butrinti, Park Kombėtar "Shėn Stefani do rikonstruktohet"



Leskaj: Askush nuk do pengojė investimin e SHBA-sė



SHKODER

Askush nuk do tė lejohet tė bėhet pengesė pėr investimin e parashikuar pėr monumentin e kulturės qė ndodhet nė Kala. Shėn Stefani do t'i nėnshtrohet procesit tė rikonstruksionit". Ministri Kulturės Leskaj ėshtė treguar dje i drejtpėrdrejtė kur ka dashur tė mbyllė konfliktin e krijuar pėr statusin e nesėrm tė kėtij objekti, qė ka ngjallur polemika pėr origjinėn e tij: ėshtė kishė apo xhami. bėhet fjalė pėr njė investim prej 30 mijė dollarėsh tė afruar nga ambasada amerikane nė Tiranė qė ishin destinuar pėr rikonstruksionin e monumentit tė vjetėr. Ky investim ka mbetur ende pezull sepse dy komunitetet fetare nė Shkodėr, katolikėt dhe muslimanėt kanė shkėmbyer replica pėr origjinėn e monumentit. Ministri i Kulturės Leskaj ndodhej dje nė Shkodėr nė njė takim me drejtuesit locale dhe vendorė tė rrethit tė Shkodrės....[color]
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-05, 14:39   #41
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Kryqet e mbjella kujt i shėrbejnė…?

Komitetit Shtetėror tė Kulteve
Nė fund tė muajit korrik, nė lartėsinė e kodrave tė Krrabės, nė
territorin qė pėrfshihet brenda juridiksionit administrativ tė
komunės Bradashesh, nė rrethinat e fshatit Fikas, u vendos njė kryq,
i cili fillimisht shkaktoi habi e mė pas shqetėsim, jo vetėm tek
muslimanėt por edhe mė gjerė nė opinionin publik tė qytetit tė
Elbasanit.
---------------------------------------------------------------------
-----------

Myftinia Elbasan

Ne duam t'ju tregojmė se ky shqetėsim nuk ėshtė i sforcuar, por
pėrkundrazi i pashmangshėm dhe madje i detyrueshėm. Nuk kemi pėr
qėllim tė demostrojmė tani tolerancėn dhe respektin e obliguar tė
muslimanėve shqiptarė ndaj institucioneve dhe besimtarėve tė
krishterė, sepse kjo tolerancė dhe ky respekt janė tė vėrteta
historike dhe jo sllogane pėr koniukturė dhe propagandė, por duam tė
tregojmė se shqetėsimi qė ngjalli ky kryq tek ne, nuk ėshtė shfaqje
e intolerancės dhe vrazhdėsisė ndaj fesė kristiane. Madje shpresojmė
qė nė pėrfundim tė argumentave qė do tė rendisim mė poshtė, tė bėhet
e qartė qė edhe ky shqetėsim nė dukje problematik, nė fakt ėshtė i
pazėvėndėsueshėm pėr tė zgjidhur problemet tė cilat nuk janė
iniciuar nga ne, por nga vendosja e kėtij kryqi. Kėto probleme nuk
shkaktohen nga kryqi nė vetvete si pjesė thelbėsore e doktrinės
kristiane, por nga rasti konkret i devijimit tė konceptit tė kryqit
dhe kryqėzimit, devijim qė shfaqet nė aspektet e mėposhtme:
1. Aspekti simbolik
Ne nuk e vėmė nė dyshim peshėn e jashtėzakonshme simbolike tė kryqit
pėr doktrinėn kristiane dhe pėr ēdo besimtar kristian, por ndėrkohė
ne nuk duam tė kemi dyshime as pėr arsyet e kėsaj rėndėsie madhore
tė simboleve pėr ēdo grup apo individ. Pra simbolet janė tė
rėndėsishme dhe tė paprekshme sepse shėrbejnė jo vetėm pėr tė
treguar, por edhe pėr tė pėrforcuar e pėrfaqėsuar identitetin e
grupit apo personit qė i pėrket. Kėshtu simboli nė mėnyrė tė
menjėhershme dhe tė sigurtė tregon identitetin e grupit dhe personat
qė e mbajnė dhe tregon gjithashtu qė identiteti nė fjalė ėshtė i
pandryshueshėm dhe i pacėnueshėm. Problemi lind pikėrisht kėtu: kush
ėshtė grupi lokal tė cilit i pėrket si simbol ky kryq lokal? Ėshtė e
pasinqertė (tė paktėn e pakujdesshme) tė thuash se grupi lokal qė
identifikohet me kėtė kryq janė banorėt e fshatit Fikas. Qė kjo
pėrgjigje tė jetė e sinqertė do tė duhej qė kryqi tė vendosej aty ku
janė vendbanimet e kėtij fshati, nė mėnyrė qė tė demostrohej lidhja
midis simbolit dhe identitetit qė i pėrket.
Nė atė pikė ku ėshtė vendosur kryqi jo vetėm nuk ka asnjė shtėpi tė
kėtij fshati, por as nuk duket prej sė largu ndonjė shenjė e pranisė
sė fshatit. Nė rastin mė tė mirė, kryqi prej nėntė metrash nė vend
qė tė shėrbejė si simbol pėr tė treguar njė grup tė caktuar
religjioz dhe ekzistencėn e njė identiteti tė tillė tė grupit,
shėrben pėr ta pėrfytyruar dhe shpikur grupimin tė cilit i pėrket ky
identitet (nė rastin konkret identitetit kristian). Kurse nė rastin
mė tė keq, meqenėse fshati Fikas aty ku ėshtė vendosur kryqi nuk
duket askund, dhe duke qenė se i vetmi vendbanim qė duket aty ėshtė
qyteti i Elbasanit, kryqi prej nėntė metrash shėrben pėr tė treguar
apo nėnkuptuar se grupi i cili e identifikohet me kėtė simbol, janė
banorėt e Elbasanit. Dhe duke qenė se shumica e popullsisė sė kėtij
qyteti janė muslimanė, sado luajalė dhe mirėbesues qė tė jemi, kėtė
kryq nuk mund tė mos e konsiderojmė si provokim.
2. Aspekti politik
Ēdo religjion synon tė depėrtojė nė shpirtin e individėve dhe
grupeve pėr tė modeluar pėrmes kėtij depėrtimi njerėz tė denjė pėr
fenė tė cilės i pėrkasin. Nė tė kundėrt tė religjionit, politika
kėrkon tė sundojė territoret dhe hapėsirat dhe tė vėrtetojė sundimin
e saj mbi to. Nė momentin kur simbolet fetare nuk kanė pėr qėllim tė
indetifikojnė persona apo grupe sikurse e treguam mė lart, atėhere
simboli fetar shėrben pėr tė identifikuar sikurse politika,
hapėsirat ku mbretėron feja tė cilit i pėrket ky simbol. Nė rastin
nė fjalė, kryqi i kodrave tė Krrabės ėshtė posaēėrisht gjigand, aq
sa mund tė dallohet nga gjithė vendbanimet fushore mbi tė cilat
ngrihet Krraba, ndėrsa pjesa e pėrparme e kryqit ėshtė orientuar nga
qyteti i Elbasanit. Atėhere njė simbol i tillė pėrveēse identitetit
shpirtėror e banorėve tė njė fshati tė caktuar, tregon dhe dominimin
hapėsinor mbi pellgun e fushės sė Elbasanit, qė ėshtė gjithashtu me
shumicė muslimane. Dhe kur nga individėt apo personat e veēantė tė
njė feje tregohet tendenca pėr tė manifestuar dominimin e tyre nga
pikėpamja hapsinore dhe territoriale dhe jo nga pikėpamja
shpirtėrore, atėhere njė fe e tillė merr natyrė politike dhe
simbolet e saj politizohen.
Pėr mė tepėr duke qenė se njerėzit nuk mund ta shtojnė hapėsirėn e
cila ėshtė krijuar nga Zoti, por vetėm mund ta pėrdorin e sundojnė
atė, atėhere zgjerimi tendecioz i hapėsirave tė njė feje do tė thotė
ngushtimi i hapėsirės pėr fetė e tjera. Gjė qė e bėn tė shihet si
provokim ky kryq jo vetėm nga pikpamja shpirtėrore siē treguam mė
lart, por edhe nga pikėpamja sociale.
3. Aspekti multifetar i shoqėrisė shqiptare
Duhet tė sqarojmė se toleranca me tė cilėn shoqėria shqiptare me tė
drejtė krenohet, ka si parim kryesor se grupet e ndryshme sociale,
etnike apo religjioze kanė njė seri karakteristikash dhe kuptimesh
tė cilat i bėjnė tė dallueshėm nga njėri-tjetri. Kėto karakteristika
janė tė paprekshme dhe tė pandryshueshme jo apriori, por tė
kushtėzuara nga disa premisa qė ekuilibrojnė njėra-tjetrėn:
a) Kėto karakteristika janė tė paprekshme nėse ndryshimi i tyre
rrezikon identitetin e dallueshėm dhe garancinė e dallueshmėrisė pėr
grupin tė cilit i pėrket. Pra janė tė pandryshueshme, nėse ndryshimi
i tyre, e tjetėrson grupin tė cilit i pėrket.
b) Kėto karakteristika janė tė prekshme dhe tė mundshme pėr t'u
ndryshuar kur rrezikojnė identitetin dhe garancinė e dallueshmėrisė
tė grupeve tė tjera me tė cilat bashkėjeton dhe nuk kėrcėnojnė
identitetin e grupit qė i pėrket.
c) Nė rastin kur respektimi i paprekshmėrisė sė kėtyre
karakteristikave kėrcėnon, identitetin e tė tjerėve dhe nė tė
njėjtėn kohė mosrespektimi i paprekshmėrisė tė tė njėjtave
karakteristika kėrcėnon identitetin e grupit qė i pėrkasin, atėhere
secili prej grupeve heq dorė nga dominimi i hapėsirės sė tė
gjithėve, duke e demostruar dominimin nė hapėsirat e kufizuara tė
faltoreve, riteve, shtėpive apo veshjeve personale.
Ne mendojmė se kryqi nėntė metra i vendosur nė kodrat e Krrabės, nuk
pėrfshihet dhe nuk respekton asnjėrėn prej kėtyre tre premisave:
- premisėn e parė e shkel, sepse identiteti i banorėve tė kėtij
fshati tjetėrsohet vetėm nėse cėnohet kryqi nė vetvete, apo kryqi nė
kishat e Fikasit, nė shtėpitė e Fikasit dhe i varur nė trupat e
banorėve tė Fikasit. Pėrkundrazi kryqi prej nėntė metrash i
ekspozuar nė rrugėn nacionale, nėse preket (zhvendoset) nuk e
rrezikon identitein kristian tė kėtij fshati.
- premisėn e dytė e shkel, sepse kryqi nėntė metra i lartė, i
orientuar nga Elbasani, siē treguam mė lart nėnkupton simbolikisht
ndryshim tė identitetit tė shumicės muslimane tė kėtij qyteti.
- Premisėn e tretė e shkel gjithashtu, sepse simboli i tillė del nga
hapėsira e faltoreve, duke u instaluar pa konsensus nė atė ē'ka
pėrbėn hapėsirėn e tė gjithėve.
Nga ē'ka u tha mė lart kėrkojmė nga ju tė shihet mundėsia qė kryqi
nė kodrinat e Krrabės, tė zhvendoset!
Nė tė kundėrt do tė shėrbejė si precedent, qė devijime nė aspektin
simbolik, politik e multifetar, tė shfaqen edhe nė praktikat e
pėrditshme tė feve tė tjera, duke shkatėrruar nė mos tė tashmen, tė
ardhmen e tolerancės fetare qė ėshtė pronė e tė gjithėve dhe qė tė
gjithė e lakmojmė.

Me respekt
Pėr Kėshillin e Myftinisė Elbasan
Myftiu Agim Duka
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-05, 19:45   #42
Clintoni
 
Anėtarėsuar: 26-11-05
Vendndodhja: All over the World - Washington Prishtina Tirana
Postime: 194
Clintoni e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Clintoni
Gabim

Qe qta e gjeta diku dhe thash tja plotsoje qejfin muntit, lonit dhe krijusit... :lol: :lol: :lol:

Itali, Prokuroria milaneze 22 mandate arresti per rrembimin e imamit Abu Omar


Data e Publikimit: 23/12/2005

Autori i Lajmit:
BW
Prokuroria milanese ka nxjerre 22 mandate arresti per 22 agjente te CIA-s te cilet akuzohen se kane rrembyer ne Milano imamin Abu Omar. Omar, I cili eshte nen hetim nga prokuroria milaneze ne kuader te nje hetimi ndaj militanteve islamike, u rrembye nga strukturat inteligjente te huaja qe kishin si qellim ta nenshtronin ndaj pyetjeve te shumta e me pas t’ia dorezonin autoriteteve egjiptiane. Qeveria italiane shprehet se nuk ka qene kurre e informuar per operacionin e aleateve te saj ne Washington.

Nderkaq ministri italian i drejtesise Roberto Casteli ka kerkuar nje kopje te hetimeve te prokuroreve milaneze rreth rrembimit te Abu Omar qe sipas tyre eshte bere nga 22 agjente te CIA-s, per te cilet jane nxjerre dhe urdher arrestet.

Lidhur me ceshtjen e rrembimit te te dyshuarve per terroriste ne muajin nentor vizitoi Shqiperine prokurori Armando Spataro, i ngarkuari nga drejtesia italiane per te hetuar ceshtjen e rrembimit te nje terroristi te dyshuar nga agjente e CIA-s. Sipas burimeve nga Prokuroria e Pergjithshme arsyeja e vizites se tij ishte marrja e informacioneve me te reja per ceshtjen qe prokurori kishte ne ngarkim.

Nderkaq, edhe prokurori i gjykates gjermane te Zweibruecken, Eberhard Bayer ka hapur nje hetim dhe po kerkon agjentet amerikane te CIA-s te cilet ne 17 shkurt te vititt 2003 rrembyen ne Milano te Italise, imamin Abu Omar. Nga hetimet e deritanishme te drejtesise gjermane rezulton se amerikanet, pas mberritjes nga Italia e kane transferuar imamin ne bazen gjermane te Ramstein, nga ku eshte derguar me pas ne Egjipt. Omar ka denoncuar faktin se gjate qendrimit te tij ne Egjipt ai eshte torturuar.

Gjykata italine sipas fakteve te bera publike ne shtyp ne qershor te ketij viti kishte zbuluar prova se Abu Omar ishte kapur nga agjentet amerikane, ndersa po shkonte ne shtepi ne shkurt te 2 viteve me pare. Abu Omar, i cili ishte i martuar me nje grua shqiptare, u mor me nje kamion dhe u dergua ne nje baze amerikane para se te dergohej ne Gjermani e me pas ne Kajro, per t’u marre ne pyetje. Ai u rrembye si pjese e politikes amerikane pas sulmeve te 11 shtatorit.
__________________
[b]Islam is uncompatible with democracy[/b]
Clintoni Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 29-12-05, 00:11   #43
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim




Xhamitė amerikane kontrollohen pėr radiacion


Agjencitė e fshehta monitorojnė myslimanėt pėr shenja radioaktiviteti
Qeveria amerikane ka pranuar ekzistencėn e njė programi sekret pėr tė monitoruar ndėrtesa mysliane nė qytetet amerikane pėr shenja tė mundshme tė radioaktivitetit.
Qeveria amerikane e justifikon kėtė masė me parandalimin ndonjė pėrpjekjeje tė Al-Kaidas pėr sulme duke pėrdorur armė radiologjike apo bėrthamore.
Pėr katėr vjet qė pas sulmeve terroriste tė 11 shtatorit, sipas programit, janė marrė mostra tė ajrit rreth shtėpive, bizneseve tė myslimanėve apo xhamive nė kryeqytetin Uashington, dhe disa qytete tė tjera.
Programi i fshehtė i monitorimit tė radiacionit u zbulua nė publik tė premten nė njė lajm tė revistės US News and World Report.
Nė pikun e tij programi monitoroi 120 vende nė ditė rreth Uashingtonit, si dhe objektiva nė tė paktėn pesė qytete tė tjera, pėrfshirė Nju Jorkun, Ēikagon e Detroitin - dhe gati tė gjitha ato ishin vende myslimane, si xhami, ndėrtesa zyrash apo shtėpi private.
Njė zėdhėnės i Departamentit tė Drejtėsisė tha se ky program ishte i nevojshėm meqė Al-Kaida mbetet e angazhuar pėr tė siguruar armė bėrthamore.
Njė zyrtar tjetėr nė Departamentin e Drejtėsisė tha se meqė monitorimi bėhej nga vende publike si rrugė apo sheshe parkimi nuk nevojitej leje gjykate.
Ky program ėshtė dėnuar nga udhėheqėsit myslimanė nė SHBA duke thėnė se pėrsėri myslimanėt ishin objekt i veprimeve tė qeverisė thjesht se ishin myslimanė.
Ky ėshtė zbulimi i dytė kėtė javė pėr survejim nga administrata Bush, pas njoftimeve pėr pėrgjim tė telefonave tė personave qė dyshohen se kanė pėrfshirje nė terrorizėm.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-12-05, 02:11   #44
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim




Xhamia e Madhe e Fierit dhe keqdashja islamofobe ndaj muslimanėve

nga Roald A. Hysa


Pėrpara pak ditėsh, pikėrisht nė njė ditė tė premte tė bekuar nga Zoti i Madhėruar, i gjithė komuniteti i muslimanėve tė Shqipėrisė u gėzua shumė me rastin e pėrurimit tė Xhamisė sė Madhe tė Fierit.
Pas njė zbrazėtire prej disa vjetėsh, nė njė kohė kur tė gjithė muslimanėt tiranas po presin me padurim ndėrtimin e njė xhamie tė pėrmasave tė tilla, apo edhe mė tė mėdha, falė Zotit tė Madhėruar muslimanėt fierakė do tė jenė ata qė do ta gėzojnė njė ndėrtesė kaq madhėshtore.

--------------------------------------------------------------------------------

Kėshtu pas Xhamisė sė Madhe tė Shkodrės, vjen njė tjetėr xhami e mrekullueshme, kjo e Fierit qė pėr nga zgjidhja arkitektonike i ka shoqet e rralla. Njė hapėsirė e vetme, pa shtylla, pa mbėshtetje nė mes, kupola e mbėshtetur mbi muret rrethuese me dy minare tejet tė larta e impozante nė paraqitje qė kur dallohet nga larg. Kjo pra, ėshtė njė nga faltoret e Zotit qė dikush u bė shkak tė ndėrtohet, e dikush tjetėr i nisur thjesht nga dėshira e mirė i dha ato para vetėm pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit tė Lartėsuar. Hapja e kėsaj xhamie shkaktoi gėzimin e muslimanėve, tė cilėt kishin ardhur nga shumė qytete tė Shqipėrisė pėr tė marrė pjesė nė kėtė ngjarje tė gėzuar, jo vetėm pėr ne. Edhe tė krishterė ortodoksė u gėzuan dhe e vlerėsuan faktin qė njė xhami e pėrmasave tė tilla u ndėrtua pikėrisht nė Fierin e tyre dhe tonin. Kėshtu pa pasur asnjė kompleks inferioriteti kėta njerėz na uruan jo vetėm pėr xhaminė e bukur qė ishte ndėrtuar, porse ishim tė mirėseardhur gjithmonė pėr tė kėtilla raste. Nė kėtė ceremoni morėn pjesė tė gjithė dhe siē ndodh zakonisht dyert ishin tė hapur pėr tė gjithė. Morėn pjesė edhe mediat lokale, tė cilat u munduan ta paraqesin sa mė mirė kėtė ngjarje. Pėrpara faljes sė xhumasė foli Bledar Myftari, nėnkryetar i BISH, ndėrsa nė predikimin e sė premtes kryetari i BISH, H. Ing. Selim Muēa, foli rreth vėllazėrisė nė Islam, duke shprehur edhe njė herė tjetėr mesazhin e dashurisė dhe paqes qė pėrfshin nė vetvete Islami si fe hyjnore.
Pse i nėnvizova tė gjitha kėto, pėr mė tepėr faktin qė edhe besimtarė tė thjeshtė ortodoksė jashtė ceremonialit tė zakonshėm na urojnė me ēiltėrsi dhe shprehen sinqerisht rreth kėsaj xhamie madhėshtore!
Normalisht vetė shqiptarėt e kanė gjetur me kohė gjuhėn e tyre, porse janė grupe mediatike tė caktuara dhe posaēėrisht ai “Edisud spa” qė nė vazhdimėsi po mundohet tė denigrojė pjesėn muslimane, duke zbatuar klishe tė caktuara, nė titujt filialeve tė saj si “Gazeta Shqiptare”, “News 24” apo “Balkanweb”. Nė vend qė tė bėnte njoftimin e zakonshėm, tė cilin normalisht i takon ta bėjnė agjencitė serioze tė lajmeve, titullit tė zakonshėm i bashkangjit edhe asosacione tė tilla pėr “hoxhėn e fshatit tė Fierit qė pėrgatiste bomba me celular”. Ēuditėrisht ky grup i prirė nga njė italian fanatik vazhdon tė denigrojė me zell tė gjithė muslimanėt shqiptarė, pa dallim nga jugu apo nga veriu qofshin. Megjithėse Drejtori i Policisė sė Fierit Sokol Kalani deklaron pėr mediat se, e citojmė nga deklarata e bėrė ditėn e premte 29 prill: “Lėnda shpėrthyese qė u mori jetėn dy tė rinjėve, natėn e tė enjtes, nė njė fshat tė Fierit, nuk ka qenė e aktivizuar nga njė aparat telefoni celular”, filialet e Edisudit me Karlo Bolinon vazhdojnė edhe mė tutje me pistėn e terrorizmit islamik. Madje mė datė 1 maj “Gazeta Shqiptare” vazhdon me titullin bombastik “Bomba u pėrgatit pėr njė zyrtar” dhe nė rreshtat e kėtij shkrimi hidhet ideja sipas burimeve shtetėrore se objekt sulmi mund tė ishte njė zyrtar i administratės sė lartė shtetėrore nga ana e dy tė rinjve muslimanė qė gjetėn vdekjen aksidentalisht nga shpėrthimi i tritolit. Vetė autoritetet shtetėrore pohojnė tė kundėrtėn, ndėrsa kėta persona vazhdojnė t’i bien daulles sė terrorizmit dhe tė shohin terroristė edhe kur nuk ka tė tillė. Harmonia dhe toleranca fetare, e cila me punėn dhe me kėmbėnguljen e tė katėr komuniteteve dhe pėrmbi tė gjitha tė vetė besimtarėve tė thjeshtė vazhdon tė ruhet, shohim tė minohet nga drejtues tė pandėrgjegjshėm mediash, pėr hatėr tė shitjes sė lajmit, apo edhe pėr t’u konformuar pėr shkak tė marrėveshjeve tė heshtura. Jo thjesht pėr hakmarrje, por pėr t’i kujtuar tė gjithė lexuesve dhe opinionit publik nė pėrgjithėsi, ėshtė ky grup mediatik qė ėshtė diskredituar publikisht pėr shkak tė lajmeve tė rreme qė ka pėrhapur. 9 janari 2004 do tė ishte njė skandal i turpshėm pėr kėtė grup, i cili u mundua tė fshehi tė vėrtetėn ndėrkohė kur 2 gomone me rreth 40 fatkėqij, shumica e tė cilėve gjetėn vdekjen tė ngrirė nga i ftohti, do tė deklaroheshin prej tyre si korrierė droge. E gjitha kjo u bė gurgule dhe disa prej tyre arritėn tė shpėtojnė vetėm pse arritėn dy telefonata, tė cilat u bėnė nga personat nė vend, u besuan nga gazetarėt dhe u bėnė publike nga dy kanale tė tjera private “Top Channel” dhe “Shijak TV”. Por zullumet e kėtij grupi mediatik “tė pavarur” nuk kanė reshtur, megjithėse drejtuesit e tij edhe pas kėtij shkrimi do tė vazhdojnė tė prononcohen si tė tillė, qė ruajnė ekuilibrin, qė pėrcjellin lajmin, qė nuk pėrzihen nė politikė etj., etj. realiteti tregon tė kundėrtėn.
Ky grup u akuzua jo mė larg se data 22 qershor se po fabrikon gėnjeshtra nga Bordi i Monitorimit tė Medias. Kurse pak ditė mė vonė nga monitorimet e bėra pėrsėri po ky grup i ka kushtuar njė hapėsirė mė tė madhe njėrit krah politik, nė dėm tė tjetrit. Dikush mund tė thotė se kėshtu e ka politika, pėr mė tepėr kur pėrzihen edhe interesat financiare, por ky grup mediatik nuk mund tė vazhdojė tė mbahet me gėnjeshtra dhe pėr mė tepėr nė dėm tė shqiptarėve. Fatkeqėsisht nuk mund tė themi se puna e Karlo Bolinos dhe grupit qė pėrfaqėson janė “bolline di sapone”, sepse ky grup njerėzish qė kėrkojnė tė nxijnė realitetin pėr tė fituar pikė, nuk janė thjesht njerėz qė duan tė shesin lajme.
Nuk po vazhdojmė tė numėrojmė mė tej rastet kur ky grup ka publikuar lajme tė rreme dhe tė dyshimta mė tepėr pėr shkak tė vendit, por po tė jetė e nevojshme edhe do ta bėjmė.
__________________
--------------------------------------------
\"I sinqerte eshte ai i cili i fsheh veprat e veta te mira ashtu siē i fsheh veprat e veta tė keqija\"
Jakup a.s.
---------------------------------------------
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-01-06, 23:57   #45
Murgesha
Administratorėt
 
Avatari i Murgesha
 
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
Murgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Grua e dytė nė Siri, kunati e qėlloi me thikė nė Tiranė

Martesa e dyfishtė, plagoset pėrpara xhamisė

TIRANE: Janar 4, 2006

Dėshira pėr tė qenė njė mysliman i vėrtetė duke mbajtur njėkohėsisht dy gra, pėr pak sa nuk i kushtoi jetėn, Ilir Halilajt. I vėnė pėrpara presionit tė familjarėve tė gruas sė parė, Ilir vendosi tė ndahej me bashkėshorten e dytė, tė cilėn e kishte njohur nė Siri. Por ky vendim, pėr pak sa nuk u kthye nė njė tragjedi. Ai mori dy plagė tė shkaktuara me thikė nė afėrsi tė zemrės, por fatmirėsisht pas ndėrhyrjes kirurgjikale, nuk pati rrezik pėr jetėn. Autori i plagosjes sė Halilajt, ishte njė tjetėr besimtar mysliman, Festim Avduli, i cili ishte vėllai i gruas sė dytė tė Halilajt.

Ngjarja
Gjithēka ka ndodhur mesditėn e 10 qershorit tė vitit 2004. Pas faljes sė drekės nė xhaminė e Dine Hoxhės, te “Rruga e Kavajės”, Ilir Halilaj ishte ulur nė njė klub pėrballė xhamisė, kur nga kjo e fundit del Festim Avduli, i cili thėrret ish-kunatin e tij. Kanė mjaftuar pak ēaste dhe disa replika tė ashpra, qė fillimisht dy besimtarėt myslimanė, tė goditeshin me grushte. Mė pas, gjakrat u nxehėn edhe mė shumė, kur Avduli ka nxjerrė njė thikė tip biēaku, tė cilėn e mbante me vete dhe e ka qėlluar dy herė Halilajn nė afėrsi tė zemrės. Pas krimit, autori u largua me vrap, ndėrsa kalimtarė tė rastit, dėrguan nė spital tė plagosurin, i cili mori ndihmėn e parė mjekėsore. Tė nesėrmen e ngjarjes, efektivat e Komisariatit nr.3 tė policisė, bėnė tė mundur arrestimin e autorit tė krimit, Festim Avdulit, i cili ishte fshehur nė banesėn e motrės sė tij.

Motivi
Festim Avduli, autori i plagosjes sė Ilir Halilajt, ka deklaruar pėrpara hetuesve se takimin me tė plagosurin e kishte kėrkuar, pasi ky i fundit kishte vendosur tė ndahej me motrėn e tij. Sipas Avdulit, Halilaj kishte ardhur vetė nė shtėpinė e tyre nė vitin 2002 dhe kishte kėrkuar tė martohej me vajzėn e shtėpisė, tė cilėn e kishte njohur nė Siri gjatė studimeve tė vitit tė parė jurisprudencės. Por rreth njė vit mė pas, Halilaj kishte refuzuar martesėn e motrėn e Avdulit, pasi ishte i martuar me njė tjetėr grua dhe njerėzit e kėsaj tė fundit, nuk kishin lejuar qė Halilaj tė mbante dy gra. Ky fakt i paditur mė parė, e detyroi Festim Avdulin qė tė kėrkonte takim me ish-kunatin e tij pėr t’u sqaruar. Por biseda mes tyre u acarua, ashtu sikurse edhe disa biseda tė mėparshme dhe pėrfundoi me plagosjen e Ilir Halilajt.

Dėnimi
Pėr kėtė ngjarje, Festim Avduli u dėnua nga Gjykata e Tiranės me katėr vite burgim nėn akuzėn e vrasjes sė mbetur nė tentativė nė kushtet e mbrojtjes sė nevojshme. Nga hetimet kryera, rezultoi se autori i krimit kishte pėrdorur thikėn qė e kishte me vete pasi ishte goditur disa herė me grushte nga viktima Ilir Halilaj. Kėtė fakt e pohuan edhe dėshmitarėt okularė tė ngjarjes. Edhe nė dėshminė e dhėnė gjatė gjykimit, Avduli ėshtė shprehur se nuk kishte ndėrmend ta vriste Halilajn, por situata erdhi e atillė nė kushtet e vetėmbrojtjes. Kjo ngjarje u shua shpejt edhe nga familjarėt e viktimės dhe autorit, tė cilėt vendosėn tė mos hakmerreshin me anė tė vetėgjyqėsisė duke ia lėnė nė dorė drejtėsisė tė thoshte fjalėn e saj.

Pajtimi
Pas ngjarjes sė ndodhur pėrballė xhamisė sė Dine Hoxhės, besimtarėt e tjerė myslimanė, morėn iniciativėn qė dy familjet tė pajtoheshin, nė mėnyrė qė mos nxitej fenomeni i hakmarrjes. Duke qenė se edhe protagonistėt e ngjarjes ishin besimtarė myslimanė, pajtimi u krye shumė shpejt

Vetėmbrojtja
Pas hetimeve paraprake dhe shqyrtimit gjyqėsor, rezultoi se autori i plagosjes Festim Avduli, e kishte goditur me thikė Ilir Halilajn nė kushtet e vetėmbrojtjes. Provat dhe dėshmitė vėrtetuan se krimi kishte ndodhur, pasi viktima Halilaj kishte goditur me grushte Avdulin


Murgesha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:18.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2022, Jelsoft Enterprises Ltd.