Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
Emri
Fjalėkalimi
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 17-08-09, 21:42   #61
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rilindja Kombetare

Nė kėto zgjedhje parlamentare nga Sanxhaku i Prizrenit nga deputetėt e zgjedhur vetėm Jahja Doda i mbrojti me dinjitet interesin e popullit shqiptar dhe u vu nė luftė tė hapur kundėr politikės sė xhonturqve sė bashku me Hasan Prishtinėn dhe disa deputet tė tjerė qė ishin zgjedhur nė Parlamentin turk.
Gjatė kohės sė zgjedhjeve parlamentare dhe pas saj, turqit e rinj u bindėn nė pakėnaqėsinė popullatės shqiptare, nė tėrė Vilajetin Kosovės me presionet qė bėnin gjatė zgjedhjeve parlamentare, batisjet e shtėpive duke kėrkuar armė, Ajo kėtė e bėnte nga frika qė tu ndalte hovin forcave nacionaliste shqiptare, qė luftonin pėr ēlirim dhe shkėputje nga Turqia. Urdhėresa e xhonturqve qė nė Tetovė dhe Gostivar tė dorėzohen armėt nė afat prej dy ditėsh nė prag tė zgjedhjeve me tė madhe e revoltoi popullatėn e Pollogut.
Rezistenca e armatosur e shqiptarėve nė Vilajetin e Kosovės i frikėsoi me tė madhe xhonturqit dhe qeverinė e saj. Prandaj turqit e rinj e ndryshuan veprimin kundėr shqiptarėve. Vendosėn qė nėpėr mes alfabetit dhe tė shkrimit nė gjuhėn shqipe tu imponojnė shqiptarėve qėllimet e veta, ti pėrēajnė shqiptarėt, pėr tė sunduar mė lehtė me Shqipėrinė dhe popullin e saj. Prandaj me sugjerimin e turqve tė rinj mė 23 Korrik 1909, nė ditėn e pėrvjetorit tė shpalljes sė Hyryjetit u thirr Kongresi i Dibrės, kinse tė manifestohet dita e konstitucionit dhe tė shpalljes sė njėvjetorit tė rendit Parlamentar. Me pretekst anulimi tė vendimeve tė mara tė programit kombėtar pėr autonomi nė Kongresin e Manastirit.
Xhonturqit tė bindur se kanė pėrkrahjen e popullsisė sė Dibrės filluan prekatitjet disa ditė pėrpara duke thirr delegatė dhe mysafir pėr tė marrė pjesė sa mė masovokisht nė Dibėr, pėr tė minimizuar Kongresin e Manastirit dhe rėndėsinė e tij. Pėr kėtė arsye turqit e rinj njė ditė para fillimit tė Kongresit, organizuan miting tė madh nė shenjė tė pėrkrahjes dhe tė solidaritetit pėr mbrojtjen e trojeve shqiptare nga hegjemonizmi i huaj. Kjo propagandė xhonturke bėhej me qėllim nė prag tė kongresit qė tė bindet opinioni i brendshėm dhe i jashtėm se shqiptarėt janė sė bashku me politikėn qė udhėheqin xhonturqit. Nė mitingun e Dibrės organizator kryesor ishin: Ismail Beu Myfti i Dibrės dhe Rexhep Efendi Vokė Tetova Muftiu i Vilajetit tė Manastirit. Kėta nė oratorit e veta kėrkuan nga shqiptarėt tė bashkėpunojnė me vėllezėrit e vet, se politika e xhonturqve dhe ajo shqiptare duhet tė jetė shembull pėr popujt tjerė qė jetojnė nė kufijtė e Perandorisė Osmane. Rexhep Voka e mbaroi fjalimin e vet me apelin, “se myslimanėt duhet ta pranojnė programin e pėrgatitur nga Komiteti i Partisė ”Bashkim e Pėrparim”.
Kongresi i Dibrės u hap solemnisht nga Vehbi Dibra, mė 23 korrik 1909. Nė kėtė tubim merrnin pesė 322 delegatė nga vise tė ndryshme tė Shqipėrisė, si dhe delegatė tė viseve tjera tė Turqisė Evropiane. Pra, pos shqiptarėve nė kongres merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues tė kombėsive tjera: 30 serb nga Vilajeti i Kosovės, 25 maqedonas, 9 vlleh dhe 6-7 turq. Nė Kongres dominonte rryma pėr lėvizjen kombėtare nė krye me Dervish Himėn, Sotir Pecin, Feim Bej Zavalanin, Aqif Pashėn nga Elbasani, nga Tetova nė kėtė rrymė bėnte pjesė Myderizi Mehmet Efendiu.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 17-08-09, 21:43   #62
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rilindja Kombetare

Turqit e rinj me ndihmėn e bashkėpunėtorėve tė tyre me ēdo kusht u pėrpoqėn qė tė miratohet me shpejtėsi programi i pėrgatitur qė mė parė nga Komiteti i Partisė “Bashkim e Pėrparim”. Por hasi nė rezistencė tė fortė nga krerėt shqiptarė tė Lėvizjes Nacionaliste Kombėtare, tė cilėt nuk lejuan qė tė preket interesi i ēėshtjes kombėtare. Por rryma e lėvizjes kombėtare nė krye me Dervish Himėn kėrkoi me kėmbėngulje qė ēėshtja kombėtare tė ngel si thelb kryesor i Kongresit. Kjo ēoi nė ngritjen e tensionit nė mes rrymės pėr lėvizje kombėtare dhe turqve tė rinj. Ky dualizėm pikėpamjesh shkaktoi te njė pjesė e mirė e krerėve tė njohur shqiptar revoltė dhe si rezultat ata braktisin Kongresin e Dibrės duke mos e pranuar programin prej 17 pikash tė paraqitur nga xhonturqit, i cili apelonte nė besnikėrinė ndaj osmanizmit, kushtetutės dhe Qeverisė turke. Prandaj ky kongres u pagėzua. Kongresi i Xhonturqve dhe jo i shqiptarėve.
Pas mbarimit tė Kongresit tė Dibrės turqit e rinj filluan ti ndjekin tė gjithė kundėrshtarėt qė ishin kundėr alfabetit arab dhe platformės xhonturke. Pėr ti ndjekur udhėheqėsit e popullit, ajo i shpalli si bashkėpunėtor tė politikės Evropiane, tė udhėhequr nga Austro Hungaria.
Kjo situatė e elektrizuar nuk i zmbrapsi udhėheqėsit e Lėvizjes Kombėtare pėr ta vazhduar rrugėn drejt autonomisė shqiptare, ata tė pakėnaqur me vendimet xhonturke, thirrėn Kongres tjetėr nė Elbasan.
Nė 2 shtator 1909 filloi punėn Kongresi i Elbasanit, ku murrėn pjesė 35 delegatė, nga tė gjitha viset e Shqipėrisė dhe pėrfaqėsues tė klubeve shqiptare nga tė gjitha anėt e Botės. Turqit e rinj tė habitur nga ky veprim i vendosur i patriotėve shqiptar pėr tė denoncuar politikėn xhonturke, se nė asnjė ēast nuk pajtohen me platformėn e tyre qė shqiptarėt tė trajtohen si “Osmanli”. Ata urdhėruan Mitad Frashėrin tė pėrcillte punėt e Kongresit. Nė anėn tjetėr edhe Austro-Hungaria kishte njeriun e vet.
Pas diskutimeve qė bėn delegatėt mė nė fund shpallėn njė rezolutė prej 17 pikash. Ndėr pikat mė tė rėndėsishme ishin problemi e arsimit shqip dhe hapja e shkollave shqipe, u bisedua edhe pėr ēėshtjen e autonomisė sė vendit, pėr shkėputje nga Turqia, si dhe rreziku qė i kanosej Shqipėrisė nga shtetet sllave tė Ballkanit. U kėrkua dhe shkėputja e shqiptarėve ortodoks nga Patriarshia greke. Kongresi vendosi hapjen e njė shkolle normale prej gjashtė klasash nė Elbasan. Drejtor i parė i saj u emėrua Luigj Gurakuqi. Ajo filloi punėn nė dhjetor tė vitit 1909 me 100 nxėnės, ku gjysma prej tyre ishin nga Vilajeti i Kosovės. Kjo pati jehonė tė madhe nė mesin e shqiptarėve arsimdashės. Pas njė periudhe tė keqe qė pati Kongresi i Dibrės. Kongresi i Elbasanit i dha njė impuls tė rij arsimit shqip dhe lėvizjes mbarė kombėtare drejt rrugės pėr bashkim Kombėtar. Pėrveē nė Elbasan dhe Dibėr, shkolla tjera me abece latine u hapėn edhe nė Vilajetin e Kosovės, nė qytetet: Prizren, Gjilan, Mitrovicė dhe Shkup.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-09, 21:43   #63
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rilindja Kombetare

Me hapjen e kėtyre shkollave shqipe me alfabet latin nėpėr tėrė Vilajetin e Kosovės, politika zyrtare turke u zotua se do tė mban qėndrim neutral dhe nuk do tė pėrzihet, se pėr cilin alfabet do tė pėrcaktohen shqiptarėt nėpėr shkollat e veta. Kjo ishte njė pėrgjigje e Qeveris Turke, pėrpara kėrkesės sė patriotėve shqiptarė tė Lėvizjes sonė Kombėtare.
Nė anėn tjetėr ministri pėr arsim nė Qeverinė turke, kah mesi i marsit 1910, nėpėr mes tė telegrafistit kishte urdhėruar valiut tė Vilajetit tė Kosovės, qė tė ndaloj pėrdorimin e alfabetit latin nė tė gjitha shkollat shqipe nė Shqipėri dhe tė pėrdoret vetėm alfabeti arab. Qeveria Turke veprimet e veta antishqiptare do tė mundohet ti fsheh para opinionit progresiv dhe Fuqive tė Mėdha me pretekst, se ajo vepron me kėrkesėn dhe dėshirėn qė kanė shprehur vetė shqiptarėt e pėr tė pėrdorur shkrimin arab.(V.Xh.)
Nė kėto rrethana politike tejet tė rrezikshme pėr vendin, pėrfaqėsuesit e Lėvizjes Kombėtare tė indinjuar nga sjelljet e Qeverisė xhonturke dhe administratės sė saj, vendosėn qė tė thirrin Kongres tė Ri i cili do tė mbahej nė mars tė vitit 1910. Nė anėn tjetėr edhe Turqit e rinj filluan njė propagandė tė paparė kundėr ēėshtjes shqiptare duke organizuar demonstrata, me anėn e fanatikėve tė klerit shqiptar mysliman. Nė qytetet mė tė mėdha shqiptare: Nė Kumanovė, Shkup, Tetovė, Dibėr, Manastir etj. Protagonisti kryesor i kėsaj ideje ishte Myftiu i qytetit tė Manastirit, Rexhep Voka nga Tetova, I cili gjatė mbajtjes sė Kongresit tė Manastirit, nė vitin 1910 pėsoi disfatė, pasi nuk u pranua kėrkesa e tij qė shqiptarėt tė pėrdorin alfabetin arab, u nis pėr nė Stamboll dhe atje u takua me Arif Hiqmet Kumanovėn. Kėta dy i bėnė pėr veti edhe 14 deputet shqiptar me ide proturke, tė cilėt pėrkrahėn kėrkesėn fanatike tė Rexhep Vokės dhe Arif Kumanovės, “se pėr tė mirėn e shqiptarėve ėshtė qė patjetėr duhet tė pėrdorin edhe mė tutje shkrimin Arab”.
Kėtė kurth politik nuk e pranuan nacionalistėt shqiptar qė po ashtu ishin deputet nė Parlamentin turk. Kėta ishin kreu Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, Hasan Prishtina, Ismail Qemali, Nexhip Draga, Shahin Kolonja etj.
Mė 24 janar nė Manastir u mbajt njė miting me iniciativėn e Komitetit “Bashkim dhe Pėrparim”,pėr tė protestuar kundėr alfabetit Latin. Sipas tė dhėnave qė na ofron raporti i konsullit rus:” nė miting merrnin pjesė disa qindra shqiptarė, shumica prej tyre ishin tė mbledhur me forcė nė fshatrat pėr reth Manastirit, kėto forca e kishin humbur karakterin e tyre nacional dhe nėpėr kėto mitingje kishin dalė tė mbronin interesin e Stambollit”. Kėta njerėz ishin thirė nėpėr fshatra, disa ditė mė parė nga emisarėt e ndryshėm dhe xhandarėt turk, qė tė paraqiten nė miting. Kėto demonstrata udhėhiqeshin nga fanatikėt mė tė shquar antikombėtar Arif Hiqmet Kumanova dhe Rexhep Vok Tetova.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-08-09, 21:44   #64
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Avatari i Psikologu
 
Anėtarėsuar: 30-09-03
Postime: 6,907
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rilindja Kombetare

Kėta nė foltore akuzuan propagandėn austriake dhe shqiptarėt qė kėrkojnė alfabetin latin, se “janė nė shėrbim tė Evropės”, kėrkuan mbylljen e klubit shqiptar “Dituria”dhe redaksinė e gazetės “Drita”. Ata i propozuan popullit tė tubuar tė nėnshkruante rezolutėn ku kėrkohej ndalimi i alfabetit latin nė trojet shqiptare. Ky represion vetvetiu kuptohet si veprim politik tejet I rrezikshėm i xhonturqve tė rinj nėpėrmes Komitetit “Bashkim dhe Pėrparim”, duke dashur tė futin nė pėrdorim shkronjat arabe nė gjuhėn shqipe, vetėm pėr njė qėllim, “duke dashur tė shkėputin te shqiptarėt karakterin Evropian”, e pėr tė pasur rrugėn e lirė qė shqiptarėve tu mėveshėt, “karakteri i pėrgjithshėm mysliman”.
Poashtu edhe Qeveria Turke dhe Kryeministri i saj Ibrahim Haki Pasha, deklaronte se pėrpjekjet e shqiptarėve pėr alfabetin latin janė, “si njė hap i parė drejt shkėputjes”. Kėsaj propagande xhonturke iu kundėrvunė krerėt e lėvizjes kombėtare nė pėrmes veprimit tė klubeve. Mė 19 shkurt 1910 shoqėria “Pėrparimi”, organizoi njė miting tė madh nė Korēė ku morėn pjesė mbi 15.000 shqiptarė pėr mbrojtjen e absces Latine.
Mė 28 mars tė vitit 1910 erdhėn tė gjithė delegatėt nė Manastir. Por, pėr shkak tė lejes sė punės qė pengohej nga organet qeveritare turke, Kongresi e filloi punėn pesė ditė me vonesė. Pra Kongresi i II i Manastirit u hap me 2 prill tė 1910. Nė tė morėn pjesė pėrfaqėsues tė klubeve dhe qyteteve kryesore tė Shqipėrisė me 21 delegatė qė pėrfaqėsonin 34 qendra shqiptare, ndėr pėrfaqėsuesit mė tė njohur nė Kongres ishin : Dervish Hima, redaktor i gazetės “Shqiptari” nė Stamboll, Gani beu nga Elbasani, Hajdar bej Bloshmi nga Starova, Bedri Peja nga Peja. Nė anėn e Xhonturqve pėrfaqėsues mė i njohur ishte Haxhi Ali Elbasani, Sahid Hoxha i Shkupit dhe Rexhep Efendiu nga Tetova. Kongresi e filloi punėn me vonesė pasi guvernatori kėrkonte me ēdo kusht nė kongres tė asistoj edhe komisari i policisė. Kongresi hasi nė pengesa tė mėdha nė fillim nuk u jepej leje pune e mė vonė ēdo lėvizje apo diskutim pėrcillej nga njerėzit e policisė dhe tė komitetit “Bashkim dhe Pėrparim”, tė cilėt u sollėn shumė keq kundėr krerėve dhe Kongresit Shqiptar.
Kongresi e filloi punėn nė atmosferė shumė tė tendosur, por delegatėt shqiptar pa fije rezerve nė seancat e mbajtura politke, “dėnuan ashpėr politikėn dhe veprimet antishqiptare tė komitetit kudo qė vepronin ata”.Pėr situatėn e krijuar mė sė miri flet telegrami qė arriti nga Tepelena, ku thuhet:”nėqoftėse Qeveria Turke do t’ju bėj rezistencė, dijeni se ne jemi gati tė derdhim gjak pėr ēėshtjen e popullit tonė”. Nė Kongres edhe pse punohej nė kushte tė jashtėzakonshme u morėn vendime tė rėndėsishme politike pėr shpalljen e Autonomisė sė Shqipėrisė dhe hapjen e shkollave shqipe pėr mėsues nė Shkup dhe tė filloj tė botohet gazeta shqiptare “Shkupi”. Kongresi vendosi qė kah fundi i qershorit tė thirret Kongresi pan shqiptar nė Janinė. Kongresi u mbyll mė 21 prill tė vitit 1909.
Pra nga Kongresi i Dytė i Manastirit vendim me rėndėsi ishte memorandumi qė doli nga rezoluta e Kongresit e cila e pati jehonė tė madhe nė qarqet patriotike mbarė shqiptare. Pasi ky memorandum u nėnshkrua nga tė gjithė delegatėt e Kongresit, dėrguar Qeverisė Turke ku kėrkohej; Autonomia e Shqipėrisė, tė ndėrpriten tė gjitha ndjekjet kundra shqiptarėve, tė garantohet liria e plotė pėr arsim shqip dhe tė kėrkohet leje pėr shkėputje nga kisha Greke dhe lutjet tė bėhen nė gjuhėn amtare.
Pas mbarimit tė Kongresit tė Manastirit, Nikoll Ivanaj, Dervish Hima dhe Ibrahim Beu u nisėn nėpėr qytetet e Shqipėrisė pėr ta propaganduar projektin e Autonomisė. Por nė qytetin e Korēės, pas njė kontrollimi nga policia turke te pėrcjellėsi i Dervish Himės u gjend projekti i Autonomisė dhe Ibrahim Beu u Arrestua.
Marrėdhėniet shqiptaro-turke u acaruan fuqishėm pas Kongresit tė Dibrės, Turqit e rinj filluan t’i ndjekin tė gjithė shqiptarėt qė ishin kundėr Alfabetit Arab dhe platformės xhonturke. Pėr ti arsyetuar ndjekjet para popullit shqiptar, udhėheqėsit e Lėvizjes Kombėtare i shpalli si bashkėpunėtor tė politikės Austro-hungareze. kjo situatė e elektrizuar nuk i zmbrapsi udhėheqėsit e Lėvizjes Kombėtare nė krye me Dervish Himėn, Hasan Prishtinėn, Ismail Qemalin, Sali Gjikėn, Halim Tetovėn, Luigj Gurakuqin dhe shumė veprimtarė tjerė pėr ta vazhduar rrugėn drejt autonomisė sė Shqipėrisė, qė u kurorėzua me sukses nė Kuvendin mbarėkombėtarė nė Vlorė, mė 28 nėntor 1912.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-09-12, 19:29   #65
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Rilindja Kombetare



LETĖR NGA MALET E SHQIPĖRISĖ - MIHAL GRAMENO



I shkėlqyeri mėmėdhetar dhe direktor i gazetės “Drita”!

Ju lutemi fort shumė tė kini mirėsinė e tė botoni kėtė letėr nga malet e Shqipėrisė:



Meqenėqė mė tė shumėt mėmėdhetarė, edhe mė tepėr tė jashtmit, presin me gojė hapėt lajme tė ra pėr lėvizjen kombėtare shtrėngohemi t'u tregojmė, nė njė permbledhje tė shkurtėr, tė ngjarat dhe lėvizjen e motit 1907 nė Shqipėri. Thomi qė shtrėngohemi, meqenėqė na shtrėngojnė miqtė dhe armiqtė e kombit shqiptar, tė cilėt janė grekėt e lėpushkat e tyre qė bėrtasėn si ēakejtė.



E ndershmja gazetė “Drita”, sikundėr edhe gazetat shqipe, e kanė treguar kthjellėt programin e Komitetit (1) e tė komitave shqiptarė, andaj gjithė veprat tona tė motit qė shkoi ishin pas urdhėrit tė komitetit, nė tė pėrhapurit e ndjenjave kombėtare mbi gjithė anėt tė Shqipėrisė, tė cilat pėr gėzim tė mėmėdhetarėve, e pėr nakar tė armiqve, kanė pėrparuar shumė dhe rrėnjosur nė ēdo zemėr shqiptari. Sa pėr gjakun e Spiro Kosturit (2), pa fjalė qė e kėrkojmė dhe do ta marrėm siē duhet nga tė vėrtetėt shkaktarė e jo siē pandehin edhe thonė grekėt nga dhespotlerėt qė ndodhen nė Shqipėri. Dhespotlerėt e gjithė krerėt e ēdo feje nderohen prej shqiptarėve dhe kurdoherė do t'i nderojmė dhe do t'i mbrojmė, po vetėm u lutemi tė mos nakatosen nė ēėshtjet kombiare e tė bėjnė propagandė pėr Greqinė, Turqinė e pėr tė tjerat. Pėr vrasjen e Fotit (3), ėshtė i ditur shkaku, andaj mos pandehin grekėt qė programi i Komitetit ėshtė pėr tė vrarė dhespotlerė, se ashtu mė 24 orė kėmbė nuk mbetet. Dy-tri herė i patėm nė dorė dhespotin e Korēės e atė tė Konicės, po as ndėr mend nuk na shkoi njė punė e tillė. Despotit tė Konicės nuk ėshtė e vėrtetė qė ju bė pusi, kėto janė gėnjeshtra tė pakripura tė grekėve e vetėm kur tė vėrtetohej njė lajm qė na dhanė pėr vrasjen e Riza beut, mund ta dridhte bishtin si Foti, po si u siguruam qė s’ka gisht, asnjė frikė tė mos ketė nga komitat shqiptarė. Sa pėr vrasje tė pafajme, siē bėjnė rufjanėt grekė mbi gra e fmijė, ėshtė jashtė programit tėnė, se asisoj mund tė vrasim nė ēdo ditė nga 100 grekė, qė ndodhen nė Shqipėri, po kėta i numėrojmė vėllezėr pa ndonjė ndryshim, se edhe kėta as emrin s'duan t'i dėgjojnė Greqisė e s'mund tė ndahen prej nesh. Shpresojmė qė kėtė verė tė dėgjohen dhe nga kėta tė bashkėpunojnė nėn flamur tė komitetit shqiptar edhe atėhere do tė mos mundin tė thonė grekėt asgjė. Grekėt e dinė fort mirė qė nė Shqipėri nuk ka pėrveē shqiptarė, sa pėr fetė e kuptuan qė shqiptari i nderon tė gjitha, po mė shumė Shqipėrinė edhe bashkė: muhamedane, ortodoksė e katolikė pėrpiqen pėr qėllimin e shenjtėruar. Kjo duket qė i mahnit grekėt kur shohin qė komitat janė prej gjithė feve.



Sa pėr tė fėlliqurit turkomanė e grekomanė kėta... numėrohen me gisht dhe vetėm interesat e poshtra i mbajnė larg qėllimit. Po sa para u bėn lėkura kėtyre gomarėve tė zgjebosur? Pėr kėta tradhėtarė e kėpucėgrisur nuk ka tjetėr pėrveē shpagim tė tradhėtisė. Motin qė shkoi nuk u pėrpoqėm dot me andartėt (4), me gjithė tė ndjekurat qė bėmė nė ato vende ku kishin shėtitur pėrpara. Vetėm 4 komita nga Devolli u pėrpoqėn me 35 andartė nga tė cilėt u vranė dy. Kėtė mot, shpresojmė tė mos dėgjohet as emėr andarti grek nė Shqipėri.



Moti 1908 do tė jetė i lumtur pėr Shqipėrinė, andaj besojmė se ėshtė e teprt t'u kujtojmė detyrėn qė kanė mėmėdhetarėt pėr tė mbushur, se dita pėr dita ushtėria shtohet dhe duhet ndihmuar Komiteti pėr qėllimin e shenjtėruar. Edhe me qenė fjala pėr detyrė, duhet pėrmendur shqiptarėve tė brendshėm qė nuk bėjnė pėrveē detyrėn duke pritur komitat nėpėr shtėpit dhe jo tė pandehin qė e bėjnė kėtė miqėsisht. Po pėr fat tė keq ndodhet, edhe gjer mė sot, nga ndonjė shqiptar i ēnderuar i cili, duke pritur komitat nė shtėpi, shpreson t'i shpien ndonjė gjė tė vjedhur. Shkoi ajo kohė dhe ėshtė turp i madh tė ushqejnė tė kėtilla qėllime, andaj i kėshillojmė tė heqėn dorė se komiteti kusarėt do t'i ndjekė gjithė si tradhtorėt. Sot ėshtė koha t'i tregojmė gjithė botės sė qytetėruar qė shqiptarėt janė ata mė tė mirėt njerz dhe i meritojnė tė drejtat qė kėrkojnė, andaj lini mėnjanė gjakrat, meritė e kusarllėqet dhe rrethohuni flamurit tė nderuar pėr shpėtim tė mėmėdheut...



Ju lutemi pritni nderė qė ju ruajmė. Shėrbėtori i Kombit.

Kryekomita Ēerēiz Topulli

Shkronjėtor i ēelės Mihal Grameno

"Drita" — Sofje 1908, 1 shkurt.

(1) Komitetit tė Fshehtė tė Manastirit.

(2) Spiro Kosturi qe i biri i Jovan Cico Kosturit nga Korēa. Nė vjeshtėn e tretė tė vitit 1907 Spiroja shkoi nė Selanik pėr punė tregėtie. Pas disa ditėsh Spiro Kosturi u vra nga shovinistėt grekė. Vrasja e tij pati njė jehonė tė gjerė nė opinionin publik e nė shtypin shqiptar tė kohės. Shovinistėt grekė, duke vrarė Spiron donin tė arrinin dy qėllime politike. E para, tė merrnin hakun e dhespotit tė Korēės, Fotit (ata mendonin se nė vrasjen e Fotit kishte gisht edhe familja Kosturi) dhe e dyta tė "tė tmerrojnė shqiptarėt ortodokės qė tė heqin dorė nga gjuha e tyre e tė bėhen grekė", siē shkruante Drita e Sofjes mė 26 shkurt 1907. Padyshim ky ishte dhe qėllimi kryesor.

(3) Vrasja e dhespotit grek tė Korēės, Fotit u bė me vendim tė Komitetit tė Fshehtė tė Manastirit. Ky vendim u mor pėr shkak se shovinistėt grekė kishin vrarė pak kohė mė parė shkrimtarin dhe patriotin Papa Kristo Negovanin dhe tė tjerė. Ata kishin filluar njė luftė tė hapur kundėr lėvizjes kombėtare shqiptare me qėllim qė t'i helenizonin shqiptarėt e jugut. Nė kėtė punė tė fėlliqur ata kishin edhe pėrkrahjen e autoriteteve turke.

(4) Andartėt ose komitėt grekė luajtėn njė rol tė turpshėm kundėr popullsisė shqiptare nė vilajetin e Janinės e atė tė Manastirit. Ata ishin vegla qorre tė qeverisė greke dhe zhvilluan njė terror tė egėr jo vetėm kundėr patriotėve tė njohur shqiptarė, siē ėshtė rasti i Papa Kristo Negovanit, por edhe kundėr njerėzve tė thjeshtė. Andartėt me fjalė e me vepra qenė pėrkrahės tė megaliidesė (Greqisė sė madhe) dhe u munduan me veprimtarinė e tyre terroriste tė largonin shqiptarėt nga pėrpjekjet e tyre pėr tė mėsuar gjuhėn amėtare, pėr tė meshuar shqip nė kishat e tyre etj.
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-02-13, 22:46   #66
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Rilindja Kombetare

Qatip Mara 16/11/2012 22:30:00

“ PĖR LIRINĖ E SHQIPĖRISĖ NUK MJAFTOJNĖ KATĖR STINĖ” “ Vullnetari i lirisė “ Themistokli Pollo , nė kujtimet e tij pėrshkruan ngjarjet heroike tė Malėsisė sė Madhe dhe midis tė tjersh thotė :”

“Viti 1910 ka qenė viti i njė veprimtarie tė dendur politike e kulturale nė radhėt e shqiptarėve tė Amerikės. Bėheshin konferenca mbi Shqipėrinė, mbi luftėn e popullit shqiptar kundėr xhonturqėve. Edhe ne e shtuam agjitacionin nė radhėt e bashkėatdhetarėve tanė. Njė ndihmė tė madhe na jepte shtypi kombėtar, e cila, nė lajmet qė botonte mbi luftėn ēlirimtare nė Shqipėri, i entuziasmonte shqiptarėt e mėrguar nė SHBA. Janė mbi lėvizjen kombėtare shqiptare jepnin edhe gazetat e tjera.
Kur nė malėsinė e madhe shpėrtheu kryengritja e vitit 1911 “Atlantia” filloi tė botonte lajme tė hollėsishme pėr zhvillimin e kryengritjes kundėr turqėve. Nė njė artikull me titull “Amazona shqiptare” gazeta vinte ne dukje trimėrinė e kryengritėsve dhe tė grave Amazona shqiptare qė luftonin pėrkrah burrave e vėllezėrve tė tyre. Mua mė bėri njė pėrshtypje tė madhe ky artikull. Ja lexova edhe shokut tim tė konakut Gore Dindit. U entuziasmua pa masė.
“ Vėllezėrit tanė po bėjnė ēudira nė Shqipėri” i thashė shokut tim. “ A nuk ėshtė turp pėr ne tė rrimė kėtu nė kurbet, kur atdheu kėrkon ndihmėn tonė”. Dhe i propozova Gores tė shkonim vullentarė e tė bashkoheshim me kryengritėsit. Gorja pranoi menjėherė. Tė nesėrmen e lamė punėn dhe shkuam nė Boston pėr ta njoftuar Fan Nolin mbi vendimin tonė dhe pėr tė biseduar mbi masat qė duheshin marrė pėr tu hedhur nė Shqipėri. Por lajmet mbi kryengritjen e malėsorėve shqiptarė kishin ēuar peshė edhe patriotėt e tjerė tė kolonisė. Njė pjesė e tyre kishin lėnė punėn dhe kishin vendosur ashtu si ne tė shkonin vullnetarė nė Shqipėri. Edhe kėta kishin ardhur nė Boston.
Ishte fillimi i vitit 1911. Te shqiptarėt e Bostonit vihej re njė agjitacion i pėrgjithshėm. Kudo flitej pėr kryengritjen e malėsorėve dhe pėr nevojėn urgjente tė dėrgimit tė vullnetarėve. Atėhere Fan Noli thirri njė mbledhje me vullnetarėt qė donin tė tė niseshin pėr nė Shqipėri, Nė kėtė mbledhje ai foli gjerė e gjatė mbi kryengritjen shqiptare mbi heroizmin e kryengritėsve duke ngritur njėkohėsisht lart inisiativėn e vullnetarėve tė kolonive Nė mbledhje e muarėn fjalėn edhe vullnetarė , kryesisht korēarėt.
Duke u mbėshtetur nė autoritetin e Fan Nolit, u pėrpoqėm edhe ne tė tjerėt t’u mbushnim mendjen vullnetarėve korēarė qė tė vinin me ne nė Malsinė e Madhe, ku kishin shkuar vullnetarė nga kolonitė e tjera shqiptare. Gori Dindi dhe unė dėgjuam kėshillėn e Fan Nolit, i cili para se tė niseshim, na porositi tė takoheshim nė Londėr me Ismail Qemalin dhe nė Podgoricė tė Malit tė Zi me Edith Durhamin. Ai mė dorėzoi mua njė letėr pėr tė dy dhe mė tha : “Atyre do t’u flisni mbi lėvizjen patriotike tė shqiptarėve tė Amerikės e udhėzimet pėr punėn tuaj tė rėndesishme do t’i merrni nga Ismail Qemali dhe nga udhėheqėsit e tjerė tė kryengritjes nė Podgorocė. Zoti ju ndihmoftė !”

Nė skelė na pėrcollėn shumė patriotė. Korrespodenti i njė gazete amerikane, emri i sė cilės nuk mė kujtohet, mė nxorri nė fotografi dhe tė nesėrmen nė gazetė, pėrveē fotografisė, u botua edhe njė artikull mbi kryengritjen shqiptare. Ishin me tė vėrtet prekėse ēastet e pėrcjelljes. Neve nuk na e mbante dheu sa tė mbėrrnim nė vendin tonė tė dashur
Nė Mal tė Zi
Stacioni ynė i parė do tė ishte Londra, ku duhej tė takoheshim me Ismail Qemalin. Por atė nuk e gjetėm nė Londėr. Na thanė se kishte shkuar nė Vjenė. Nga Londra shkuam nė Bari dhe pas disa ditėsh, pasi u paisėm me njė ēantė me barna, kaluam nė Malin tė Zi. Nė Podgoricė takuam E.Durhamin i dorėzova letrėn. Ajo na pyeti gjerė e gjatė pėr Fan Nolin dhe pėr gjendjen e kolonisė shqiptare nė Amerikė. Ne e informuam gjerėsisht mbi sa kėrkonte ajo. E.Durhami na foli pėr zhvillimin e kryengritjes, mbi operacionin e Shefqet Turgut Pashės dhe mbi tėrheqjen e njė pjese tė madhe tė malsorėve kryengritės nė Mal tė Zi. Kryengritja ishtė nė rėnie e sipėr.
E.Durhami u tregua shumė bujare karshi nesh. Meqenėse nė Podgoricė ishte e vėshtirė pėr tu strehuar, ajo na ofroi dhomėn e saj, ndėrsa vetė do tė kėrkonte njė vend tjetėr. Gjatė qėndrimit tonė nė Podgoricė ne mėsuam me hollėsi mbi luftėn e ashpėr qė kishin bėrė malsorėt kundėr ushtrive dhe mbi mizoritė e bėra nga Turgut Pasha. Ato ditė u takuam aty me Luigj Gurakuqin, Nuēi Pepon etj. Qėndruam nė Podgoricė nja 10 ditė , pastaj me gjithė patriotėt e tjerė shkuam nė Cetinjė. Meqenėse Mali i Zi filloi tė mbante qėndrim tė hapur armiqėsor kundėr nesh dhe nuk na lejoi tė qėndronim nė tokėn malazeze, u larguam tė gjithė nė Itali.
Nisja pėr nė Gjakovė
Pėrpara se tė niseshim pėr nė Gjakovė, frati na tregoi se ushtria turke ishte e pakėt nė atė rreth dhe na bėri njė pėrshkrim tė karakterit tė komandantit turk tė garnizonit tė qytetit. Tė shoqėruar nga malsorė qė na dha Frati, hymė nė malsinė e Gjakovės. Na pritėn shumė mirė. Saliu kishte shumė tė njohur. Ai kishte qenė mė pėrpara nė ato anė si sekretar i dėrguar nga Ismail Qemali e prandaj e thėrrisnin Hoxha i Ismail Qemalit.
Nė Nikaj- Mertur filluam agjitacionin pėr kryengritjen. Kudo qė kalonim , me kėdo qė flisnim pėr kryengritjen e armatosur , na bėnte pėrshtypje gadishmėria e popullsisė pėr luftė. Nė Krasniqe u takuam me Zeqir Halitin dhe Ali Binakun, dy prej udhėheqėsve tė kryengritjes antiturke nė kėtė zonė. Nė shtėpi tė Zeqir Halitit folėm pėr nevojėn e organizimit tė njė kryengritje tė re kundėr Turqisė dhe dham mendimin qė ajo tė fillonte sa mė parė..
Por ne, si tė thuash kishim ardhur me vonesė nė Malsinė e Gjakovės.Ali Binaku na njoftoi se luftimet turqit i kishin filluar disa ditė pėrpara. Kryengritėsit kishin kėrkuar tu ktheheshin armėt e konfiskuara nga qeveritarėt turq; nė rast tė kundėrt do tė sulmonin Gjakovėn. Autoritet e Gjakovės e kishin parė punėn pisk dhe kishin kėrkuar njė armėpushim prej 10 ditėsh derisa tė merrnin pėrgjigje nga qeveria e Stambollit.
Ishte mesi i majit 1912. Duheshin edhe disa ditė derisa tė mbaronte afati i armėpushimit. Nė qoftėse nuk u kthenin armėt nė afatin e caktuar, malsorėt do ti binin Gjakovės. Ne e kuptuam dinakėrinė e autoriteve turke. Na u kujtuan fjalėt e fratit tė Shalės se ushtria turke ishte e pakėt nė Gjakovė dhe arritėm nė pėrfundimin se armėpushimin turqit e kėrkuan pėr tė fituar kohė, deri sa tė sillnin forca te reja. Kėtė gjė ua tha Sali Hoxha Zeqir Halitit dhe Ali Binakut, por kėtyre nuk u mbushej mendja. Ata nuk donin tė prishnin fjalėn qė u kishin dhėnė turqėve dhe kishin vendosur tė prisnin mbarimin e afatit tė armėpushimit. Sali Hoxha dhe ne tė tjerėt kėrkuam me kėmbėngulje qė tė hidhej kushtrimi pėr luftė, qė tė sulmohej Gjakova sa mė parė, pa arritur aty ushtria turke ose tė paktėn tė rrethohej Gjakova pėr tė mos lejuar hyrjen e forcave tė reja turke nė qytet. Mė nė fund, ata vendosėn tė thėrrisnin nė kuvend bajraqet e malėsisė sė Gjakovės- Krasniqen, Hasin, Gashin, e Rekėn. Kuvendi u bė nė Krasniqe, nė njė shesh tė hapur , ku burrat ishin ulur kėmbėkryq me armėt pėrpara, mbi gjunjė. Mė kujtohet mirė mėnyra se si e pleqėronin ēėshtjen burrat e malsisė sė Gjakovės. Ata Flisnin me radhė, qetė, arsyetonin nė lidhje me qėndrimin qė duhej mbajtur ndaj autoriteve turke. Ne morėm pjesė nė mbledhje por nuk folėm. Mė nė fund , kuvendi vendosi qė komandaniti turk ti kėrkohej tė pranonte kėrkesat e malsorėve, pėrndryshe do tė sulmohej Gjakova pėr tė mos lejuar ardhjen e ushtrive tė reja turke. Ky ishte njė sukses i agjitacionit tonė e nė mėnyrė tė veēantė i Sali Hoxhės. Nė bazė tė kėtyre vendimeve u mblodhėn nė Rekė 3500 malsorė, 500 malsorė erdhėn nga Shala e Shoshi, sipas premtimit qė na kishte dhėnė frati. Nga tė 4000 malsorėt vetėm gjysma ishin tė armatosur. Tė tjerėt do tė armatoseshin me armėt qė do ti rrėmbenin armikut.
Ne organizuam njė mbledhje tė veēantė me Zeqir Halitin dhe Ali Binakun. Sali Hoxha nguli kėmbė pėrsėri qė tė goditej ushtruia turke, para se mbaronte afati, ti dėrgohej komannantit truk njė memorandum nė emėr tė Malėsisė . Nė tė dhjetė pikat e kėtij memorandumi qė e kishte hartuar Saliu, kėrkoheshin pėrafėrsisht kėto : kthimi i amėve dhe e drejta pėr ti mbajtur ato lirisht; liri pėr tė shkruar gjuhėn amtare me shkronja latine; hapja e shkollave shqipe, largimi i ushtrisė turke nga Shqipėria dhe kryerja e shėrbimit ushtarak tė shqiptarėve brenda nė Shqipėri, nėpunėsi e funksionarėt tė ishin shqiptarė dhe po tė ishte nevoja pėr turq kėta duhej tė dinin gjuhėn e vendit; pėrdorimi i tė ardhurave pėr nevojat e vendit; falje e pėrgjithshme pėr pjesėmarrėsit nė kryengritje; dėmshpėrblim pėr shtėpitė e djegura nga operacionet ushtarake turke etj. Sali Hoxha nuk ishte vetėm, njė ushtarak i mirė, por edhe njė politikan i hollė. Ai u pėrpoq ti jepte kėrkesave njė karakter kombėtar, gjė qė u pasqyrua nė memorandumin e mbartur prej tij.
Njė delegacion prej tre malėsorėsh ua dorėzoi memorandumin autoriteteve turke tė Gjakovės. Sali Hoxha shkroi nė tė njėjtėn kohė njė letėr tė gjatė pėr Bajram Currin dhe Hysni Currin, qė ndodheshin nė Gjakovė, me anėn e sė cilės i njoftonte pėr vendimet e kuvendit dhe memorandumit. Letra iu dorėzua atyre me anėn e njė malėsori. Nė bazė tė vendimit , forcat e kryengritjes rrethuan Gjakovėn dhe zunė rrugėt nga mund tė vinin pėrforcime turke.
Takimi me Heroin Bajram Curri , Rifillimi i Zjarrit
Afati i armėpushimit mbaroi, por ashtu siē pritej nuk u muar asnjė pėrgjigje nga autoritetet turke tė Gjakovės. Atėhere nė bazė tė vendimit tė Kuvendit , krerėt e kryengritėsve u mblodhėn nė Rekė dhe hartuan planin e luftės; Zefi i vogėl do tė sulmonte nga malėsia rreth Gjakovės , Ali Binaku do tė sulmonte fortifikatin e Ēapratit nga fusha etj.; telat e telefonave u prenė dhe filloi sulmi kundėr karakolleve. Brenda njė kohe tė shkurtėr u muar karakolli kryesor. Nė tė u zunė robėr 60 ushtarė turq, tre oficerė, municione e ushqime, pushkėt iu shpėrndanė malėsorėve tė pa armatosur. Robėrit u lanė tė lirė
Tani sulmet kryesore tė kryengritėsve u drejtuan kundėr fortesės sė Ēapratit. Malėsorėt nuk deshėn qė ne tė hynim nė luftė, se na quanin miq, por ne nuk mund tė qėndronim duarkryq. Sali Hoxha dhe Gore Dindi u bashkuan me kryengritėsit e udhėhequr nga Zefi i vogėl, ndėrsa unė u bashkova me Ali Binakun, i cili e sulmonte Ēapratin nga fusha. Fusha ka patur mjaft hendeqe tė mbushura me ujė,, por malėsorėt kishin marrė me vete trarė tė cilėt i vinin mbi hendeqet dhe kalonin mbi ta. Ali Binaku kishte dhėnė urdhėr qė malėsorėt tė sulmonin natėn , por pa shtėnė kundėr ushtrisė turke, nė mėnyrė qė tė kursenin fishekėt dhe tė mos i jepnin mundėsi armikut ti diktonte, meqėnėse shumica e pushkėve tė kryengritėsve ishin martina e kapakllije, qė lėshonin flakė. Sulmi mbi Ēaprat do tė bėhej kur Ali Binaku, i cili do tė hidhte parrullėn:”Pėrpara o djem “ Nė kėtė zonė reparte kryengritėsish u ndeshėn me forca turke, qė i erdhėn nė ndihmė garnizonit tė Gjakovės, nga Shkupi. Nė kėtė ndeshje u vranė mjaft ushtarė turq; tė tjerėt u detyruan tė ktheheshin nga kishin ardhur.
Brenda nė Gjakovė gjendja ishte mjaft e nderė. Bajram Curri me shokė, siē morėm vesh, bėnin agjitacion nė popullsinė e Gjakovės, qė kjo tė bėnte presion mbi turqit pėr ti pranuar kėrkesat e kryengritėsve, Riza Kryeziu nga ana e tij dėrgoi edhe njė herė lajm qė tė pushonim luftėn, por Hysni Curri dėrgoi haber qė ajo tė vazhdonte. Nuk dihej me saktėsi se ē’kishte ndodhur nė Gjakovė, por u njoftuam se komanda turke kishte pranuar kėrkesat e kryengritėsve tani. Bajram Curri dhe Hysni Curri, me tė cilėt ishte bashkuar tani edhe Riza Kryeziu, na lajmėruan ti pezullonim pėrkohėsisht veprimet.
Sali Hoxha, Gore Dindi dhe unė u takuam me Bajramin dhe Hysniun dhe folėm rreth organizimit tė kryengritjes sė pėrgjithshme pėr tė organizuar kryengritjen edhe nė kėto krahina nė mėnyrė qė tė detyrohej qeveria turke tė njihte autonominė e Shqipėrisė. Ata na dhanė edhe njė letėr pėr Aqif Pashėn nė Elbasan.
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 02-02-13, 22:47   #67
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Rilindja Kombetare

Nė rrugė pėr Elbasan

U nisėm nga Malėsia e Gjakovės pėr tė kryer misionin qė na ishte ngarkuar. Pėr tė hequr dyshimet e agjentėve turq, Sali Hoxha ishte veshur si hafėz me ēallme dhe me xhybe, kurse ne i kishim ndėrruar emrat : Gorja mbante emrin Hasan dhe unė Mehmet. Mik pas miku arritėm nė njė fshat tė Matit. Kur filluam tė faleshim sipas zakonit , i zoti i shtėpisė na tha me tė qeshur : “ Mjaft u falėt se unė e di cilėt jeni. Unė do t’ju shoqėroj me njė njeri tė sigurtė qė tė mos bini nė duart e qeverisė” . Aty morėm vesh se autoritetet turke kishin lajmėruar se pėrgatisnim truallin pėr zbarkimin e trupave italiane nė Shqipėri, prandaj duhej tė kapeshim gjallė a vdekur.

Nė njė fshat tė Kurbinit, shoqėruesi na dorėzoi te njė farė Ismail Efendiu, i cili ishte oficer i xhndarmėrisė turke. Ismail Efendiu kishte marrė urdhėr qė tė na kapte, prandaj kishte nxjerrė 100 xhandarė, tė cilėt na kėrkonin nėpėr fshatra. Por, ja ne ramė nė shtėpi tė tij. Ai u bind qė ne nuk ishim agjentė italianė, por patriotė shqiptarė, qė luftonim pėr lirinė e Shqipėrisė. Ai na priti mirė dhe na siguroi se nuk do tė pėsonim gjė. Pėr tė mos rėnė nė sy tė xhandarėve qė na ndiqnin, ai lajmėroi nė Kurbin Abdi Toptanin, qė tė na fshihte nė njė vend tė sigurtė. Pėr tė mbuluar gjurmėt, ai do ta rrethonte shtėpinė e Abdi Toptanit, prandaj duhej tė qėndronim tė fshehur nė pyll. Dhe kėshtu ngjau.

Abdi Toptani na priti mirė e na fshehu nė pyll, ku qėndruam dy ditė. Xhandarėt e rrethuan shtėpinė e tij, e kontrolluan dhe pasi nuk gjetėn gjė, u larguan. Tė shoqėruar nga njerėzit e Abdi Toptanit, u larguam nga Kurbini dhe ramė nė shtėpi tė Irfan Ohrit. Kėtij, ashtu si dhe Abdi Toptanit, i treguam mbi kryengritjen nė Kosovė dhe theksuam nevojėn e organizimit tė njė lėvizje tė pėrgjithshme kundėr Turqisė. Ndryshe nga Abdiu, Irfan Ohri na la pėrshtypjen e njė njeriu shumė tė frikshėm.

Ai bile nuk u interesua shumė pėr kryengritjen qė kishte shpėrthyer nė Kosovė. Duke biseduar me tė, unė nxora ditarin tė shėnoja ngjarjet e ditės. Kėtė ditar e kisha filluar qė kur isha nė Mal tė Zi. Por Irfani mė kėshilloi ta digjja menjėherė, sepse po tė binte nė dorė tė turqve do tė merrja nė qafė tė gjithė miqtė e shokėt, qė na kishin strehuar. Unė e dėgjova dhe e dogja ditarin. Sot e kujtoj me keqardhje tė madhe atė qė bėra. Gjatė rrugės pėr nė Elbasan qėndruam njė javė nė Manastirin e Shėn Gjon Vladimirit. Ishim tė rraskapitur e kishim nevojė tė ēlodheshim, Nė Manastir na mbajti shumė mirė prifti patriot i atjeshėm.

Nė Elbasan u takuam me Aqif Pashėn, i dorėzuam atij letrėn e Bajram Currit dhe i treguam gjerė e gjatė pėr ngjarjet nė Kosovė dhe pėr takimet qė kishin bėrė gjatė udhėtimit tonė. Me Aqif Pashėn biseduam sidomos pėr organizimin e kryengritjes sė pėrgjithshme . Ai na foli pėr lėvizjen nė zonėn e Elbasanit, pėr ēetat qė vepronin nė ato anė. Sipas tij , lėvizja ishte mė e dobėt nė krahinėn e Ēermenikės. Atje patriotėt kishin mundur tė arrinin pak suksese me anėn e Teqesė sė Martaneshit. Aqifi mė porositi tė shkonim nė Malėsi tė Dibrės pėr tė ndihmuar nė propangandimin e kryengritjes sė pėrgjithshme dhe me anėn e krerėve patriotė tė Dibrės , tė tėrhiqeshin akoma mė shumė nė luftė fshatrat e Ēermenikės. Ai na dha njė letėr pėr Mersin Demen nė Homesh dhe na porositi tė takoheshim pėrsėri me tė (Aqifin) kur tė ktheheshim nga Dibra. .

Nė ēetat nė jug

Ne tė dy me Goren morėm rrugėn pėr nė jug. Nė ēdo fshat vazhduam tė bėnim agjitacion pėr kryengritjen e pėrgjithshme. Nga mesi korrikut 1912 arritėm nė Cakran. Nė shtėpinė e Bektash Cakranit, tė cilit i dorėzuam listėn e Aqif Pashės, takuam edhe Shadin Kolonjėn dhe biseduam me tė gjerė e gjatė. Atė ditė na erdhi lajmi se Tajar Tetova dhe Pandeli Calja me 200 kryengritės kishin ēliruar gjithė Dangėllinė. Nė Cakran kishin ardhur nga Vlora Niko Poēka, Thanas Floqi, Qazim Kokoshi, e tė tjerė dhe kėrkuan tė na takonin. Ata na folėn pėr kryengritjen qė kishte shpėrthyer nė gjithė Shqipėrinė e jugut.

Prej Cakranit shkuam nė Hekal, ku morėm vesh pėr mbledhjen qė do tė bėhej nė Qafėn e Sinjės. Me tė birin e Musa Aga Hekalit u nisėm pėr nė Sinjė. Por nuk arritėm nė kohė pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen ku ishin formuluar njė memorandum me 12 kėrkesa. Atje u takuam me Pandeli Calen dhe me udhėheqėsit e tjerė tė kryengritjes. Unė u bashkova me ēetėn qė udhėhiqej nga Ismail Klosi , i cili mė mbante pranė dhe mė pyeste pėr veprimtarinė patriotike tė kolonive shqiptare tė Amerikės, pėr kryengritjen nė Kosovė etj. Ato ditė ēetat iu afruan Vlorės.

Kur arritėm te Qafa e Koēiut , u vendos qė tė mos sulmohej qyteti, por tė hynte njė Komision dhe tu kėrkonte autoriteteve turke, nėn kėrcėnimin e sulmit mbi qytetin qė tė lejonin tė dėrgonte telegrafisht memorandumin nė Stamboll dhe nė kancelaritė evropiane. Komisioni i zgjedhur nga kryengritėsit e kreu detyrėn me sukses. Kryengritėsit u drejtuan pastaj pėr nė Fier. Autoritetet turke me ushtrinė e xhandarmėrinė , qė kishin nė dispozicion , u pėrpoqėn ta ndalonin hyrjen tonė nė qytet. Por administrata turke e ēthurur nuk ishte nė gjende ta pengonte marshimin tonė .Me ndėrhyrjen e Ymer Pashė Vrionit , ato gjetėn shkas pėr tu tėrhequr . Ne hyjmė nė Fier dhe prej andej e dėrguam edhe njė herė telegrafisht memorandumin e Sinjės nė po ato drejtime qė e dėrguam nga Vlora.

Ngritja e Flamurit Kombėtar nė Frashėr

Ēetat u shpėrndanė kur erdhi njoftimi nga Kosova se ishin pranuar nga qeveria turke tė 14 kėrkesat e paraqitura nga Hasan Prishtina. Por unė u sėmura rėndė, para se tė shpėrndaheshin kryengritėsit isha dobėsuar pa masė nga lodhja e madhe Me kujdesin e shokėve, mė shpunė pėrsėri nė Hekal ku erdhi e mė mori im atė dhe prej andej shkova nė fshatin tim tė lindjes nė Frashėr. Kėtu mė zuri lufta ballkanike dhe Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Lajmin e Shpalljes sė Pavarėsisė ne e morėm me disa ditė me vonesė. Ai na u njoftua nga Ēorovoda .Menjėherė u mblodhėn fshatarėt pėr tė kremtuar festėn e madhe. Unė me disa shokė shkuam tek Mydiri, tė cilit i kėrkuam qė nė vend tė flamurit tė Turqisė , tė ngrihej flamuri shqiptar. Mydiri Muēo Karafili, nuk kundėrshtoi bile u bashkua me ne. Mė erdhi keq nuk kisha me vete flamurin e madh e tė bukur qė ja kisha dorėzuar Ded Gjon Lulit. Por pa humbur kohė , sipas vizatimit qė bėra mbi njė pėlhurė porositėm vajzat e fshatit ta qėndisnin sa mė parė.

U pėrgatitėn kėshtu dy flamuj. Lajmi mbi ngritjen e flamurit kombėtar u dha edhe nė fshatrat pėrreth. Brenda pak orėve , nė Frashėr u grumbulluan njė mumur i madh njerėzish . Tė gjithė shkuam nė ndėrtesėn e mydirllėkut dhe aty, ne mes gėzimit tė pėrgjithshėm ngritėm flamurin kombėtar. Frashėri i Abdylit, Naimit, Samiut , pa tė valojė , pas 500 vjetėsh , flamurin e lavdishėm tė Skėnderbeut.

( Pjese nga libri “Frasherlliu akademik Stefanaq Pollo” shtepia botuese “Morava” Tirane 2011 )



http://www.fjalaelire.com/personazh/16514.html
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-02-13, 09:39   #68
sherri
J.H.N.K.SH
 
Avatari i sherri
 
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
sherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Rilindja Kombetare

[SIZE="2"]JETA E NJĖ AMERIKANI TĖ JASHTĖZAKONSHĖMKUSHTUAR SHQIPĖRISĖ

NGA MAL BERISHA


Nė agimin e shekullit tė nėntėm- bėdhjetė, kur mijėra shqipėtarėdo merrnin rrugėn e mėrgimitdrejt Botės sė Re, kėtu nė Amerikėn esapozbuluar pėr ta, jetonte njėamerikan qė bėri tė kundėrtėn e kėsaj.Ai mori rrugėn pėr nė Shqipėri. Dhe kyishte Ēarls Telford Erikson, i cili kishtevendosur tė lundronte tėrėsisht kundėr rrymės.I biri i dy emigrantėvesuedezė, bujq nė Illinois, i lindur nėvitin 1867, edukuar fillimisht nėvendlindje e mė pas nė Yale UniversityDivinity School, i pėrgatitur pėr jetėnme njė frymė asketizmi dhe human-izmi tė pashembullt, ai iu bashkua Bor-dit Ndėrkombėtar tė Misionerėvė nėBoston dhe mori njė emėrim nėShqipėri. Nė fakt Shqipėria ishte po aqe panjohur pėr tė sa ē’mund tė jetė pėr ne sot njė planet ende i pazbuluar.Ishte 1 gushti i vitit 1908,kur 41 vjeēari Telford bashkė me tėshoqen Kerry dhe tre fėmijėt, Luis,Paul dhe Earl, morėn udhėn me avul-loren “Republika” nga Bostoni pėr nėSelanik. Mė datėn 13 shtator 1908 ataarrijnė nė Korēė. Brenda dy javė qėn-drimi Eriksoni vuri re se ky ishte njėqytet i zhvilluar, me shtėpi tė bukuradhe rini tė veshur mirė, tė kthyer ngaAmerika tė cilėt flisnin njė anglishteslang si kjo:
“Har ju? Ju Merikan? Yes, I bin to Merica. Hoė you like Korēa?Yes, very nice but Merika better. Makedamn lot money in Merika….”
Ai vendosi tė largohej ngaKorēa, ku vepronte misioni i tij i pėr-faqėsuar nga Phyeniks Kenedi dhemotrat Qiriazi e Gregor Cilka, dhe tėshkonte nė Tiranė. Nė njė udhėtim ek-zotik, ai kaloi nė rrugėn transversalelindje – perėndim nga Korēa nėSarande, Korfuz dhe me njė avullore,nė Durrės.Erikson arrin nė Tiranė nė16 Tetor 1908. Pėr afro njė vit rrjeshtEriksoni banon nė Rrugėn e Dibrės,qėndron, bisedon, dhe njihet me tiran-asit, me tė cilėt bėhet mik i ngushtė,dhe shtėpia e tij kthehet nė shtėpinė etė gjithėve. Aty familja e tij shtohetedhe me njė vajzė tė vogėl. Por do tė pėrzihet prej andej nga administrataturke. Ai vendos tė shkojė nė Elbasandhe t’u bashkohet pėrpjekjeve tė patri-otėve shqipėtarė pėr hapjen e shkollaveshqipe. Aty ai njihet me shumė patri-otė, ndėr tė cilėt me Lef Nosin dheAqif Pashė Elbasanin, pėr tė cilin aishkruan me nderimin mė tė madh.Bashkėpunon me Kristo Dakėn dheLuigj Gurakuqin. Ai i hyn punės dhehap njė shkollė e cila nuk pati jetėg- jatėsi mbasi turqit e rinj e konfiskojnėdhe e kthejnė atė nė depo baruti. Nėvitin 1910, ai bėhet dėshmitar imasakrave tė ndėrmarra nga ShefqetTurgut Pasha.Me 24 Tetor 1910 arrestohet prej turqve dhe internohet nė Manastir.Do tė duhen shumė ndėrhyrje tė Am- basades Amerikane nė Stamboll qė aitė lirohet prej andej dhe, me gjithėkėshillat qė mos tė kthehet mė nėShqipėri, pasi pėrbėnte njė rrezik shumė tė madh, ai pėrsėri nuk i ndahetElbasanit. Ministri i Jashtėm turk RifatPasha i thotė Ambasadorit AmerikanShtraus se Eriksoni ėshtė shqiptar me pashaportė amerikane, pasi flet shqipdhe e duan tėrė shqiptarėt, pa dallimfeje.Me t’u kthyer nė Elbasan, atė e pllakosnjė fatkeqėsi shumė e madhe. Djali imadh Earl, dėmtohet duke luajtur nė bodrumin e shtėpisė dhe Eriksoni de-tyrohet ta dėrgojė nė Zvicėr. Djali vdesdhe kjo ndodh pikėrisht midis tetoritdhe dhjetorit 1912, kur Shqipėria sh- pallet e pavarur dhe pėr fat tė keq pushtohet menjėherė nga serbėt.Gjatė kthimit pėr nė shtėpi,ai arrestohet nga autoritetet pushtueseserbe tė Portit tė Durrėsit dhe mbahetnjė jave nė izolim. Serbėt urdhėrojnėmenjėherė dėbimin e tij, si mik i shqip-tarėve dhe armik i serbėve. Shkon nėElbasan dhe nėn kėrcėnimin e bajone-tave serbe nė dhjetor 1912 bashkė mefėmijėt dėbohet nga Shqipėria.Rikthehet nė Shqipėri, herė pas here, vetėm, por edhe me miq tėtillė si Edith Durham, Aubrey Herbert,Henry Nevingson. Takohet me major-domon e Princ Vidit dhe mėson tėrė in-trigėn dhe tragji-komedinė evropianetė emėrimit tė Princit. Ai njihet edheme patriotėt shqiptarė nė Shqipėri dhenė mėrgim. Mban fjalime pėr Shqipėrinė ne Itali, nė shoqatat anglo – amerikane nė Napoli, nė Angli egjetkė. Takohet me Ismail Qemalin nėItali. Nė vitin 1914 i bashkohet Kryqittė Kuq Ndėrkombėtar pėr zonėn emjeruar tė Puljas. Rasti e sjell tė bashkėpunojė me Zonjėn Uillson.(emri i gruas) Ai viziton refugjatėtshqipėtarė tė dėbuar nga Mali i Zi dheKosova drejt Shkodrės dhe Qerretit tėKavajės si dhe nga Ēamėria drejtVlorės. I shkruan pėr ta Sir EduardGreyt. Nė vitin 1918 emėrohet Drejtor i Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar pėr Ital-inė.
KONFERENCA E PAQESNĖ PARIS, 1919.
Njėherazi me kėtė emėrim ai merr njėftesė nga VATRA jonė e nderuar pėr t’u bėrė anėtar i Delegacionit Shqiptar nė Konferencen e Paqes nė Paris. Paasnjė mėdyshje, ai braktis tė tėra priv-ilegjet e njė pune shumė tė mire, hu-mane, tė mirėpaguar dhe niset pėr nėParis. VATRA ishte bėrė lobuesja krye-sore pėr ruajtjen e Shqipėrisė nga cop-timi qė i kanosej nga Traktati i Fshehtėi Londrės. Eriksoni do tė fllase tashmėnė emėr tė saj.Eriksoni i bashkohet delega-cionit shqiptar tė drejtuar nga TurhanPasha, me Mehmet Konicėn, MikelTurtullin, Lef Nosin, At Bumēin eMitat Frasherin. Ai menjėherė takohetme delegacionin amerikan dhe konsta-ton se tė njėmijė antarėt e delegacionitamerikan qė shoqėrojnė Uillsonin nuk ia kanė idenė pėr Shqipėrinė. Ai shehse interesat italiane po shkatėrrojnė atėShqipėri tė mbetur, pėr shkak tė Trak-tatit tė Fshetė tė Londrės sė vitit 1915;konstaton se Lloyd George dheClemensau janė tė dehur nga karizma eVenizellsit dhe propaganda anti-shqiptare greke.Ai menjehėrė ia fillon punėsdhe shumė shpejt arrin tė bindė njėrin prej kėshilltarėve tė afėrt tė Presiden-tit pėr drejtėsinė e kėrkesave tė Shqip-tarėve. Ai konstaton se nė pėrbėrjen edelegacionit amerikan (Write) tė pak-tėn njė delegat punonte pėr interesatgreke. Pastaj ai shkruan letra pa fund. Njohja e mėparshme me Zonjėn Uill-sonit, sipas biografit tė tij Fusine,mund tė ketė qenė ēelėsi i suksesit tėEriksonit nė tėrheqjen e vėmendjes sėvetė Presidentit ndaj ēėshtjes shqiptare.Por vetė Erikson e pranon se Uillsonkishte njė dijeni tė mėparshme pėr ēėshtjen shqiptare, ēfarė na bėn tė kup-tojmė se takimi i Nolit nė udhėtimin efamshėm tė Presidentit nė Mayfloėer me datėn 4 korrik 1918 kishte bėrė punėn e vet.Erikson takon kreun e Di-vizionit tė Ballkanit, Dr. U.L Uester-man, dhe z. Clive Day. Ai mėson prejtyre se Presidenti gjendet i rrethuar dhei izoluar nga “katėr tė fortėt” tė cilėt, pėr ēdo gjė qė kishte tė bėnte me Bal-lkanin, pyesnin Venizellosin. Kėshtu aivendos qė t’i dėrgojė njė letėr ZonjėsUillson, me lutjen pėr t’i dorėzuar Presidentit njė letėr bashkėngjitur metė, pėr ShqipėrinėDisa ditė mė vonė Eriksonimerr njė mesazh prej Sekretarit tėPresidentit me anė tė tė cilit ai kėrkonmė shumė shpjegime rreth kėrkesavetė delegacionit shqiptar. Ai e dėrgonatė nėpėmjet tė njė letre tė gjatė e tėqartė. Fill pas kėsaj letre pason njėdeklaratė e lėshuar nga Uillson, e pub-likuar nė Paris Press. Ajo fillimisht paraqet shqetėsimet pėr pretendimet eItalisė ndaj Fiumes dhe me pas i hedh poshtė si tė bazuara thjesht nė interesadhe jo nė principe. Bazuar nė 14 pikate tij, Ai thote:
“Nuk janė nė pikėpyetje “interesat”,por tė drejtat e popujve, sundim-tarėt e tė cilėve kurrė nuk i kanėmarrė parasyshė kėrkesat e tyre”.
Duke u thelluar mė tej nė kėtėdeklaratė ai do ta mbyllte atė me kėtofjalė:Unė refuzoj tė pranoj se,meqė Qeveria e Shteteve tė Bashkuaranuk ka qenė palė nė kėtė traktat, (Ėshtėfjala pėr Traktatin e Fshehtė tė Lon-drės) tė ketė qenė nė fakt edhe tėrėsishte panjohur me ato qė ato janė vendour aty. Dhe e mbyll me frazėn:
“Rrethanat e reja e kanėtransformuar atė nė njė copė letėrpa vlerė.”
Kur delegacioni shqiptar e lexoi kėtėdeklaratė befasuese, ata kėrcyen ngagėzimi dhe kishin arsye tė besonin seishte letra e tyre qė kishte bėrė qė Pres-identi tė reagonte pėr herė tė parėkundėr Traktatit tė Fshehtė tė Londrėsme Italinė.”Fill pas kėsaj Presidentin do ta pristenė tavolinė teksti i njė letre tjetėr, ngae cila po citoj:
Shkėlqesisė sė tij Uoodrou Uillson,President i Shteteve tė Bashkuara,Zotėri,A do tė na lejoje ne, pėr-faqėsuesve tė njė kombi tė vogėl, qėgjithmonė i ka vlerėsuar nderin,drejtėsinė dhe guximin si virtytet mėtė larta, t’u shprehim mirėnjohjenmė tė thellė pėr ndjesitė tuaja fisniketė cilave iu keni dhėnė shprehje tėtilla kaq tė fuqishme?Pastaj letra vazhdon:Tani ne e dimė se kauza jonė humbvetėm nėse humbet kauza juaj, sepsetė dyja janė njė, dhe ajo do tėndodhė vetėm nėse vetė Zoti dėsh-ton, qė do tė thotė, KURRĖ.Pastaj ajo mbyllet me mirėsjellje enėnshkruar nga tė njejtėt delgatė,Konica, Turtulli Erikson.Fill mė pas ata marrin kėtė letėr ngaPresidenti Uillson, tė cilėn po e citoj:Tė dashur zotėrinj,E kam tė vėshtirė, qė nė mes tė njėdite kaq tė ngarkuar me punė, t’jushpreh si duhet se sa shumė u gėzovakur mora letrėn tuaj tė datės njėzete katėr prill, dhe se sa thellėsisht jami interesuar tė shoh principet e paqessė vėrtetė tė zbatuara mebesnikėrinė mė tė madhe.Me nxitimin mė tė pashmangshėm,Sinqerisht i JuajiUoodrou Uillson.
__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!

Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
sherri Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 15-02-13, 09:40   #69
sherri
J.H.N.K.SH
 
Avatari i sherri
 
Anėtarėsuar: 13-06-05
Vendndodhja: Rruga e qumshtit Nr- 3
Postime: 4,740
sherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėmsherri i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Rilindja Kombetare

..........Pėrkundėr intrigave nė KonferencėEriksoni bashkė me delegatėt shqiptar vazhduan betejėn me letra njėra pastjetrės. Ata dolėn nė mbrojtje tė terri-toreve tė Jugut duke kujtuar padrejtės-inė e vendimit tė Konferencės sėAmbasadorėve tė vitit 1913. Citoj:
“Tėrė Kombi Shqiptar njėzėri kanjė kėrkesė: Traktati i Londrės ivitit 1913, ka lėnė mė shumė se gjys-mėn e territorit tė tij tė ligjshėm, menjė popullsi 90 pėrqint shqiptare, nėduart e Malit tė Zi, Serbisė, dhe Gre-qisė. Kėshtu afro njė milion shqip-tarė mbetėn jashtė kufijve nėkundėrshtim me tė tėra tė drejtat eshenjta dhe vullnetin e kombit tė vet.Nėse drejtėsia do tė vihet ndonjėherėnė vend, nėse interesat e kombevemė tė vogla “tani e tutje do tė ruhenme ndershmėri ashtu si edhe tė drej-tat e atyre mė tė mėdhenj”, atėherėkėto territore, dhe popullata qė jeton nė to, duhet tė kthehen aty ku e kanė vendin, sipas dėshirės sė vetėpopullit”.
Nė kėtė kohė vėrshuanmemorandume nga tėra anėt, duke fil-luar nga Federata Pan-ShqiptareVATRA e Amerikės,e deri ngaKolonitė Shqiptare nė Zvicėr, Rumani,Turqi. Atyre do t’i bashkohet edheHerbert Adams Gibbons[1], korre-spendenti special i AP, i cili do t’i dėr-gojė mė pas Presidentit Uillson njėtelegram shumė tė gjatė.Erikson vendos t’i shkruajė pėrsėriUillsonit dhe t’i kujtojė deklaratėn evetė atij:
“Asnjė popull nuk mund tė detyro-het tė jetojė nėn sovranitetin e njėpopulli tjetėr me tė cilin nuk dėshi-ron tė jetojė”.
Siē dihet Konferenca ePaqes nė Paris, nėn ndikimin e Presi-dentit Uillson, ruajti tėrėsinė territori-ale tė Shqipėrisė nė kufijtė eKonferencės sė Ambasadorėve nėLondėr, mė 1913, injoroi Traktatin eFshehtė tė Londrės sė vitit 1915 dhe ihapi Shqipėrisė udhėn drejt anė-tarėsimit nė Ligėn e Kombeve.
*****
Tani Eriksoni mund tė konsiderohej sinjeriu i Vatrės. Nė vitin 1920 ai emėro-het Komisioner i Qeverisė Shqiptarenė Uashington dhe mė pas QeveriaAmerikane, pasi e njeh Shqipėrinė sishtet tė pavarur, e emėron atė Diplomatnė Ambasadėn Amerikanė nė Tiranė nėvitin 1922. Mė pas ai, nė njė miqėsi same Nolin sa me Zogun, ndėrmerr hap- jen e Shkollės Bujqėsore tė Kavajės ecila pėrbėn njė ndėr faqet mė tė ndrit-ura tė biografisė sė Eriksonit dhe nėfakt njė ndėr arritjet mė tė mėdha nėhistorinė e arsimit shqiptar. Bashkė metė ai hap edhe Kolegjin e vajzave nėTiranė dhe nė Kavajė.Me datėn 24 Gusht tė viti1931 Eriksoni merr dekoratėn Medlja eArtė e Skėnderbeut, nga Mbreti Zog,dhe nė vitin 1937 ai ftohet nga MbretiZog dhe merr pjesė si i ftuar nderi nė pėrvjetorin e 25 – tė tė Shpalljes sėPavarėsisė.
PJESA E II-TĖ SAN FRANCISKO
Nė vitin 1945 ne e shohim atė tėshfaqet pėrsėri nė Konferencėn e SanFranciskos si delegat i VATRĖS.Siē dihet Qeveria Komunistee sapoardhur nė pushtet nė Tiranė, nuk ishte e njohur. Kėshtu VATRA moriedhe njė herė rolin e saj historik dhedelegoi pėrsėri Eriksonin. Ai shkoi nėSan Francisko dhe u vendos nė HotelinMaxt prej nga do tė korrespondonteme delegacionin amerikan pėr intere-sat e Shqipėrisė. Qė aty ai mendonte pėr atė qė kishte pėrjetuar 26 vjet mė parė nė emėr tė Shqipėrisė nė Paris.“Pas kaq vitesh, gjatė tė cilave unėkam bėrė tė pamundurėn, si njė mik iatij vendi aq tė dashur pėr mua, por thuajse pa asnjė mik, ende mendoj pėr ato fjalė tė Presidentit Amerikan, Uill-son, tė cilat nė atė kohė mė erdhėn sifjalėt mė tė ėmbla qė kisha dėgjuar ndonjėherė”.Mė 13 Maj 1945, Erikson idėrgon njė letėr Senatorit amerikan tėMichiganit Vadenburg i cili mori pjesėnė themelimin e OKB – sė, nė tė cilėni shpjegonte pėr lidhjet e tij meShqipėrinė nė njė periudhė prej 30vjetėsh. Erikson o tė flasė tashmė nėemėr tė pesėdhjetė mijė shqiptaro – amerikanėve dhe dy milion shqip-tarėve nė Ballkan, tė cilėt nuk kishin patur mundėsi pėrfaqėsimi nė Konfer-encėn e Kombeve tė Bashkuara.Tė nesėrmen ai do tė marrrė pėrgjigje nga senatori ku i thuhet se ekishte marrė letrėn dhe se do tėmundohej tė gjente kohėn pėr t’utakuar.Mė pas bie nė sy korrespendenca e pėrditshme e Eriksonit me kryetarin eVatrės z.Panariti prej tė cilit merr ud-hėzime tė pandėrprera. Me datėn 15Maj 1945 nga G.M. Panariti nėBoston, ai merr njė letėr nė tė cilėn nėmes tjerash i thuhej:
I dashur Dr. Erikson,
…Ju e kuptoni, pa dyshim, se ēėshtjashqiptare nuk ėshtė ēėshtje person-alitetesh. Ne duam tė mbėshtetim Hox-hėn, jo pse ne mendojmė se ai ėshtė imirė, por se ėshtė nė kontroll tė plotė tėvendit, dhe se besojmė se duke embėshtetur atė, mbėshtetim PopullinShqiptar…Me 16 maj, Eriksonit i ofro-het takim me njė zyrtar amerikan, DeitC Poole, pėr tė diskutuar ēėshtjet eduhura. Ai vijon komunikimin e pėrditshėm sa me Vatrėn sa me dele-gacionin amerikan. Por kulmin e kėsajkorrespendence e arrin me letrėn e tijdėrguar Presidentit Amerikan.Ajo u botua nė Gazetėn“Dielli” tė datės 19 Maj 1945, nė tėcilėn thuhet nė mes tjerash:
“ E quajmė tė tepėrt t’u themi kėn-donjėsve tanė se cili ėshtė Dr. Ē.TErikson, i cili pėrfaqėson Vatrėn nėKonferencėn e Kombeve tėBashkuara nė San Franēisko.Mjafton tė kujtojmė se Dr. Eriksonka mė shumė se 35 vjet qė punon pėrpopullin shqiptar. Veprimet e tij nėSan Franēisko do t’i botojmė nė njėraport tė plotė kur tė vijė koha.”
Me rastin e emėrimit tė tij prej Vatrės,Dr. Erikson i dėrgoi Presidentit Tru-man telegramin e mėposhtėm:
Presidentit, Harry Truman:Shtėpia e BardhėUashington D.C.Njėzet e pesė vjet mė parė, Presi-denti Uillson i dėrgoi kėtė kabllo-gram zotėrinjve Lloyd George,Clemenceau e Frank Polk nė Kon-ferencėn e Paqes nė Paris:“I will never consent, nor the Amer-ican People consent that the Alban-ian Nation who have struggled twothousand years for their liberty shallbe sacrificed to the political ambi-tions of their neighbors” WidrowWillson“As unė as populli amerikan kurrėnuk do tė bien dakord qė popullishqiptar, i cili ka luftuar dy mijė vjetpėr lirinė e tij, tė sakrifikohet pėr hirtė ambicieve politike tė fqinjėve tėvet”.Ai e shpėtoi Shqipėrinė nga ndarjadhe zhdukja. Sot rreziku ėshtėpėrsėri i madh dhe unė ju kėrkoj juve qė tė ndihmoni nė emėr tėdrejtėsisė dhe humanizmit.C.T.EricksonDelegat i Federatės Pan ShqiptareVATRAHotel Manx.
Kėshtu Erikson mbyll veprimtarinė etij nė emėr tė Vatrės me Konferencėne San Franēiskos pėr tė vijuar meveprimtari tjera nė dobi tė Shqipėrisė.Ai do tė japė emisione nė shqip, do tėangazhohet nė fondin e ndihmave derinė fund tė jetės.Veē tjerash ai na ka lėnėtrashėgim librin e tij “SAGA ESHQIPTARĖVE” njė ndėr historitėmė tė bukura tė shkruara ndonjėherė pėr ne shqiptarėt nga autorė qofshin tėhuaj, qofshin shqiptar. Veprėn e Erik-sonit tė plotė e kam pėrkthyer dhe do ta botoj nė kuadėr tė 100 vjetorit tė Sh- palljes sė Pavarėsisė, por kopjen e tijtė parė, “bocet”, e kam printuar dhe ekam sjellė si dhuratė pėr Vatrėn tonė100 vjeēare nė nderim tė saj dhe atijaktivisti, martiri dhe heroi amerikan qėi kushtoi jetėn dhe familjen Shqipėrisėqė ditėn qe shkeli nė tė.Mė nė fund, mė lejoni tėthem se Eriksoni erdhi nė Shqipėri simisionar, u kthye nė edukator, u trans-formua nė politikan, veproi si diplo-mat, kėrkoi fushave tė naftės siinxhinier gjeolog, shkruajti si histo-rian, meditoi si filozof, frymėzoi si pa-triot VATRAN dhe, iku nga kjo jetė sinjeriu mė i dashur i Shqipėrisė


__________________
Thuaje tė pa shkruarėn,shkruaj tė pa thėnėn!

Toleranca, ka kuptimin e pėrafėrt me durimin. (Dilaver Kosova)
sherri Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 09:06.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2022, Jelsoft Enterprises Ltd.