Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Zona e Argėtimit > Thashetheme
Emri
Fjalėkalimi
Thashetheme Tema universale. Kush foli ēka pėr kend ?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 04-11-09, 17:03   #31
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Pasionet e Bin Ladenit: luledielli dhe makinat e shpejta

Qė prej 9 vitesh kur emri i tij iu bė ndėrkombėtarisht i famshėm dhe madje i frikshėm e sinonim i njė terrorizmi qė meritonte, sipas ish-presidentit amerikan, Bush, njė luftė nė tė gjitha frontet, Osama Bin Laden ka ngjallur kuriozitet tė vazhdueshėm. Kjo edhe sepse ai u shndėrrua nė njė njeri gati tė padukshėm tė cilin tė gjithė e imagjinonin fshehur shpellave tė Afganistanit, apo duke u stėrvitur nė zonat nė kufi me Pakistanin. Sė fundi ka dalė dikush qė e ka njohur pėr njė kohė tė gjatė dhe shumė nga afėr, qė dėshmon pėr anėt e panjohura tė njė njeriu gjithashtu tė panjohur. Ajo ėshtė ish-gruaja e parė e Bin Laden, Najwa Bin Laden, e cila sapo ka publikuar njė libėr me kujtime pėr ish-bashkėshortin. Nė kėtė libėr ai del si njė njeri me njė personalitet shumė kontradiktor. Sipas rrėfimit tė Najwas, Bin Laden ishte shumė i rreptė, madje nė atė shkallė sa tė arrinte t‘i rrihte fėmijėt pėr tė vetmen arsye se ata mund tė kishin qeshur mė shumė nga sa duhej. Pasioni i tij kanė qenė lulediellit dhe makinat e shpejta. Tė paktėn sipas pėrvojės sė gruas sė parė. Ai gjithashtu e kishte ndaluar nė shtėpi pėrdorimin e aparateve elektrike dhe pėrpiqej qė t‘i kaliste tė bijtė nėpėr ngjitje malesh e terrene tė vėshtira, pa vėnė ujė nė buzė. Detajet nga jeta e pėrditshme e themeluesit tė Al Kaedės kanė dalė me shumicė nė kėtė libėr tė cilin Najwa e ka shkruar sė bashku me djalin e saj tė katėrt, Omar. Bin Laden u martua shumė i ri dhe nga njė dhėndėr thuajse adoleshent ai u shndėrrua nė njė nga liderėt e terrorizmit ndėrkombėtar. Ndėrkaq, atij i pėlqenin shumė mangot dhe ndiqte me vėmendje tė madhe transmetimet e BBC. Ish-gruaja duke e parė pėrmes detajeve tė jetės familjare pėrshkruan njė burrė qė u shndėrrua nė njė njeri shumė tė ashpėr e tė prerė, veēanėrisht kur ra nė kontakt me perėndimorėt. Vetė Najwa u martua me Bin Ladenin kur ai ishte 17 vjeē dhe ajo ishte vetėm 15 dhe i solli nė jetė 7 djem dhe 4 vajza. Bin Laden me kalimin e kohės mori edhe 5 gra tė tjera dhe i mbante tė gjitha veēmas, nė shtėpi tė ndryshme nė Arabinė Saudite dhe nė Sudan. Edhe ato nuk lejoheshin qė tė pėrdornin energji elektrike dhe jetonin nė kushte tė vėshtira, por jo pėr mungesė parash, por pėr kalitje. "Im at nuk e lejonte mamanė time qė tė pėrdorte kondicionerin, madje as frigoriferin, apo sobėn me korrent pėr tė gatuar", rrėfen i biri Omar nė libėr. Ēifti i ri, nė vitet e para tė martesės u vendos nė Shtetet e Bashkuara nė vitin 1979, pas revolucionit iranian, ku Bin Laden u takua me Abdullah Azzam, klerikun radikal palestinez tė konsideruar si mentori i tij ideologjik. Menjėherė mė pas ai nisi njė udhėtim nė Pakistan nė mbėshtetje tė forcave sovjetike qė kishin pushtuar Afganistanin nė vitet ‘80. Sipas ish-gruas dhe tė birit, pas kthimit nga lufta ai ishte shndėrruar nė njė person shumė strikt dhe tė rreptė dhe me njė karakter shumė tė rėndė. Nė libėr thuhet edhe se Bin Laden, njeriu qė konsiderohet si truri dhe ekzekutori i sulmeve tė 11 shtatorit nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe qė ėshtė ende i lirė edhe pse ėshtė shndėrruar qė prej 8 vitesh nė njeriun mė tė ndjekur tė planetit, nuk shpenzonte shumė. Ai kishte blerė vetėm njė "Mercedez" ngjyrė floriri dhe njė motoskaf. Ndėr tė tjera Najwa thotė: "Asgjė nuk i jepte njė kėnaqėsi mė tė madhe sesa tė kalonte ditėn me njė makinė tė shpejtė, apo motoskaf nė det tė hapur. Shpesh qėllonte qė ai tė dilte me makinė edhe nėpėr shkretėtirė dhe pasi tė bėnte njė copė rrugė me shpejtėsi ta linte makinėn dhe tė bėnte ecje tė gjata me kėmbė". Mė pas u detyrua qė tė shkonte nė mėrgim pėrgjithmonė pas akuzave qė i bėri qeverisė saudite nė lidhje me pranimin qė ajo u bėri trupave amerikane nė vend. Pikėrisht nė kėtė periudhė ai u pėrpoq qė ta pėrgatiste familjen pėr t‘u pėrballur tashmė me njė jetė shumė tė vėshtirė, ndoshta nė fshehje e arrati. Nė kėtė pėrgatitje bėnin pjesė edhe stėrvitjet qė u bėnte tė bijve apo lėnia e tyre tė flinin jashtė nėpėr shi e shpate malesh. Veē tė tjerash, nė ato momente tė rralla kur ishte i qetė, Bin Laden ishte njė kalorės shumė i aftė dhe i pėlqente qė tė kalėronte me tė bijtė dhe veē kėsaj ai kishte aftėsi tė mėdha matematikore. Shpesh i pėlqente qė t‘i sfidonte njerėzit nė zgjidhjen e problemeve tė ndryshme, ose nė bėrjen me mend tė veprimeve qė njerėzit normalė i kryejnė vetėm me makinėn llogaritėse. I biri i tij, Omar, shkruan: "Im at ishte i mirėnjohur pėr aftėsitė matematikore dhe kishte raste qė vinin njerėz shumė tė shquar edhe ata nė kėtė drejtim pėr tė matur forcat me babanė". Ndėrsa e shoqja shkruan mė poshtė: "Bin Laden i pėlqente shumė dhe ēlodhej duke punuar tokėn, duke u marrė me kultivimin e misrit, apo duke rritur e parė lulet e diellit."

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Peja-Boy : 04-11-09 nė 17:09
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 04-11-09, 17:08   #32
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Pjese te Kuranit ne trupin e femijes!

Fillimisht, pa fjalė kanė mbetur prindėrit e djaloshit Ali Jakubov. Menjėherė pas lindjes sė djalit tė tyre ata kanė vėrejtur se nė mjekrėn e tij tė shkruar nė gjuhėn arabe emri ALLAH. Nga ky moment pjesė tė Kuranit janė paraqitur pothuajse nė tėrė trupin e Aliut tė vogėl.

Nėna e djaloshit thotė se ajo dhe bashkėshorti i saj nuk kanė qenė shumė religjioz para se tė paraqiten citate tė Kuranit nė trupin e djalit tė tyre. Fillimisht nuk kanė pasur guxim tė flasin pėr kėtė dukuri nė trupin e birit tė tyre, mirėpo nė fund kanė vendosur pėrė kėtė tė njoftojnė mjekėt. Sipas fjalėve tė nėnės sė Aliut, Medina Jakupova, nė momentet kur pjesė tė Kuranit paraqiten nė trupin e tij djaloshi qanė dhe ngritet temperatura e trupit tė tij.

“Paraqiten ne pjese tė ndryshme tė trupit nė duar nė kėmb e nė trup. Kur ndoshė kjo ai mundohet shumė qanė dhe ngritė temperaturė dhe atė natė nuk bėn aspak gjumė”, theksoi Medina Jakupova.

Ėshtė e ēuditshme qė ajetet e Kuranit vazhdimishtė ndryshojnė nė trupin e Aliut tė vogėl tė paktėn dy herė nė javė. Mjeket thonė se nuk mund tė shpjegojnė kėtė mrekulli. Mirėpo shpjegojnė se shkrimi nė trupin e Aliut nuk ėshtė artificial.

“Njė dukuri tė kėtillė nuk mund ta shpjegoi nė asnjė mėnyre medicina. Mbishkrimet ne trupin e djaloshit paraqiten me ngritjen e temperatures”, tha mjekja.

Mrekulli e Zotit! Ky ėshtė shpjegimi i vetėm qė mund ti jepet njė dukurie tė kėtillė. Shumica e banorėve lokal besojnė se fėmiu ėshtė shenjė nga Allahu, i cili e ka dėrguar kėtė djalosh nė mesin e tyre me qėllim qė tė parandaloj konfliktet dhe mosmarrėveshjet nė rajonin e Dagestanit.



Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 16-11-09, 18:28   #33
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Taksi vetėm pėr gratė, me shofere femra

Qyteti Puebla nė Meksikė ka njė armatė tė re taksish qė drejtohen nga gratė dhe qė janė vetėm nė shėrbim tė grave, pra nuk ndalojnė pėr burrat. 35 taksitė me ngjyrė rozė janė tė pajisura gjithashtu me pasqyra dhe makijazh, sistem GPS dhe buton alarmi. Taksitė u shėrbejnė veēanėrisht grave qė
janė tė lodhura nga ngacmimet e shoferėve tė taksive. Aktivistet e tė drejtave tė grave janė megjithatė skeptike pėr kėtė iniciativė dhe thonė se shėrbimi
nuk adreson problemin. Taksitė e reja padyshim hapin njė front tė ri nė punėsimin e grave meksikane, nė njė treg qė ka qenė i dominuar nga meshkujt. Biznesi i ri i taksive vetėm pėr gratė duket se ėshtė pėrqafuar nė
shumė qytete, duke filluar nga Moska e deri nė Dubai. Nė Puebla kompania “Taksitė Rozė” investoi rreth 450 mijė dollarė pėr tė filluar shėrbimin, ndėrkohė qė qeveria dha fonde pėr licencimin dhe trajnimin e grave. Nėse programi do tė jetė i suksesshėm, zyrtarėt kanė nė plan ta zgjerojnė atė edhe nė qytete tė tjera./ D. XH.
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:16   #34
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Televizori pengon te folurin tek femjet


Njė studim mes foshnjeve dhe fėmijėve tė vegjėl tregon se duke parė televizor qoftė edhe njė orė nė ditė, ndikon mėnyrėn se si ata flasin, ngadalėson zhvillimin e tyre gjuhėsor, ndėrsa nė marrėdhėniet prindėr – fėmijė, televizori bėhet pengesė pėr komunikim.
Studimi tregon se shtimi i kohės sė fėmijėve para televizorit lidhet me shtimin e gjasave pėr mbipeshė trupore, pirje duhani, sjellje tė pahijėshme dhe ērregullime nė tė ngrėnė.
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:18   #35
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Dashuria dhe zemra


Dashuria i be mire zemres. Eshte nje fraze “ēokollate”, por kur e konfirmon Julie Damp, kardiologe e Vanderbilt Heart and Vascular Institute te Nashville (Tennessee, Usa). Studimi tregon se si po te perfshihesh ne nje lidhje dashurie te qendrueshme ka efekte te pozitive ndaj arterieve koronareve te zemres dhe mbi sistemin qarkullues ne pergjithes.
Motivi nuk eshte akoma i qarte, por Damp goxon te shprehe disa hipoteza: kush eshte i dashuruar jeton me me pak ankth, pin me pak duhan, eshte me aktiv fizikisht dhe ka nje jete te mire sociale. «Sipas disa teorive», shpjegon, «te fejuarit dhe te martuarit “te keqaqur” perballlen me modifikime neuro-hormonale qe kane efekte pozitive mbi trupin dhe ne veēanti mbi sistemin kardiovaskolar.» Per fat te keq ekziston edhe ana e kundert e medaljes: nje studim i para ca vitesh ka pershkruar “sindromen e zemres se thyer”, nje lloj sulmi kardiak qe godet ate qe ne menyre te papritur humbet partnerin.


Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:22   #36
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Si do tė jete bota ne 100 vitet e ardhshme?!



Japonia dhe Turqia formojnė njė aleancė pėr ti sulmuar Shtetet e Bashkuara te Amerikes. Polonia bėhet aleati mė i ngushtė i Amerikės. kurse Meksika pėrpiqet fort pėr supremaci globale dhe njė luftė te tretė botėrore.

Lufta e fshehtė e Shteteve tė Bashkuara
Nė vitin 1492, Kolombo lundroi drejt perėndimit. Nė vitin 1991, Bashkimi Sovjetik u shemb. Kėto dy evenimente pėrkufizuan epokėn evropiane. Dikur, majat jetonin pa e ditur se kishte mongolė, tė cilėt nga ana e tyre nuk e dinin se kishte zulu. Nga shekulli XV e kėtej, fuqitė evropiane nė mėnyrė kolektive e sunduan botėn, duke krijuar sistemin e parė gjeopolitik tė vėrtetė nė historinė njerėzore, deri nė pikėn ku fati i aborigjenėve australianė pėrcaktohej nga politika britanike nė Irlandė dhe ēmimi i bukės nė Francė vėrtitej sipas motit nė Minnesota.
Njėkohėsisht, Europa kreu njė luftė civile 500-vjeēare me egėrsi nė rritje, deri kur kontinenti i Evropes e sakatoi veten nė shekullin XX dhe e humbi posedimin e saj ndaj botės. Pas rėnies sė Bashkimit Sovjetik, nuk kishte mė asnjė vend tė vetėm evropian qė mund tė konsiderohej si fuqi globale e dorės sė parė.
Njė tjetėr eveniment i paprecedent u zhvillua rreth njė dekadė apo mė shumė mė parė. Pėr 500 vjet me radhė, kushdo qė kontrollonte Atlantikun Verior kontrollonte eksesin e Europės nė botė dhe, bashkė me tė, tregtinė globale. Nga viti 1980, gjeografia e tregtisė kish ndryshuar, kėshtu qė Atlantiku dhe Paqėsori qenė njėlloj tė rėndėsishėm dhe ēdo fuqi qė kishte akses tė drejtpėrdrejtė tek tė dy kishte avantazhe tė mėdha. Amerika Veriore u bė shtylla e sistemit global dhe cilado fuqi qė dominonte Amerikėn Veriore bėhej qendra e gravitetit tė saj. Kjo fuqi, sigurisht, janė Shtetet e Bashkuara.
Ėshtė gjeografia e kombinuar me aftėsinė pėr ta shfrytėzuar atė, ajo qė ka rėndėsi. Shtetet e Bashkuara janė tė sigurta ndaj sulmit nga toka dhe deti. Ato janė tė cėnueshme ndaj sulmit terrorist, por, me pėrjashtim tė njė shkėmbimi bėrthamor, nuk pėrballon asnjė kėrcėnim ekzistencial nė kuptimin qė pėrballuan Britania dhe Franca nė vitet 1940-1941 apo Gjermania dhe Japonia nė vitet 1944-1945. Pjesė e kėtij avantazhi ėshtė se, tė vetėm midis palėve ndėrluftuese, Shtetet e Bashkuara aktualisht pėrfituan nga Lufta e Dytė Botėrore, duke dalė prej saj me njė bazė industriale thellėsisht tė modernizuar. Por kjo nė vetvete mund tė gjendet nė vetė gjeografinė e vendit. Pjelloria e tokės midis Appalachians Mountains dhe Rocky Mountains, si dhe konfigurimi i sistemit lumor tė vendit, sollėn njė sistem ekonomik nė shekullin XIX, qė ndihmoi tė financohej njė ekonomi, e cila sot pėrbėn midis 25 dhe 30 pėrqind tė aktivitetit ekonomik global, nė varėsi tė faktit sesi e vlerėsoni dollarin.
Ndoshta po aq i rėndėsishėm ėshtė fakti se ndėrsa dendėsia e popullsisė sė Japonisė ėshtė rreth 365 njerėz pėr kilometėr katror dhe se shumica e shteteve evropiane ėshtė midis 100 dhe 300 njerėzve pėr kilometėr katror, dendėsia e popullsisė sė Shteteve tė Bashkuara, pėrjashto Alaskėn, ėshtė rreth 34 njerėz pėr kilometėr katror. Shtetet e Bashkuara kanė hapėsirė pėr t’u rritur dhe e menaxhojnė mirė emigracionin. Popullsia e tyre nuk pritet qė tė bjerė. Ata janė fuqia dominuese jo pėr shkak tė moralitetit tė regjimit, virtyteve tė popullit tė tyre apo i admirimit nė tė cilin mbahen, por pėr shkak tė dėshtimeve tė Europės dhe tė ndryshimeve nė rrugėt e tregtisė globale.
Ky ėshtė njė lexim gjeopolitik i historisė. Gjeopolitika argumenton se ėshtė gjeografia ajo qė pėrcakton fuqi dhe se fuqia ushtarake, ekonomike dhe politike janė pjesė tė ndryshme tė njė sistemi tė vetėm. Gjeopolitika tenton qė tė mos i marrė shumė seriozisht politikat dhe politikanėt, duke i parė ata si tė ngecur nė realitet. Burrė shteti mė i mirė qė qeveris Islandėn nuk do ta dominojė botėn; sundimtari mė budalla qė sundonte Romėn e lashtė nuk mund ta minojė fuqinė e saj.
Ekonomistėt flasin pėr njė dorė tė padukshme – njė koncept, nė mos njė term, tė cilin e kanė huazuar nga Machiavelli. Gjeopolitika ia aplikon konceptin e dorės sė padukshme sjelljes sė vendeve dhe aktorėve tė tjerė ndėrkombėtarė. Gjeopolitika dhe ekonomia theksojnė tė dyja se lojtarėt janė racionalė dhe do tė ndjekin interesin personal tė tyre, nė mos nė mėnyrė tė pagabueshme, atėhere tė paktėn nė mėnyrė jo tė rastėsishme.
Mendo pėr njė lojė shahu. Nė sipėrfaqe, duket se ēdo lojtar ka 20 lėvizje hapėse potenciale. Nė fakt, janė shumė mė pak, sepse shumica e kėtyre lėvizjeve janė aq tė kėqija sa shpejt do tė ēonin nė humbje. Sa mė mirė qė tė jeni nė shah, aq mė pastėr i shikoni opsionet tuaja dhe mė pak lėvizje i shikoni se janė tė disponueshme: sa mė i mirė lojtari, aq mė e parashikueshme lėvizja. Mjeshtri i madh luan me saktėsi absolute tė parashikueshme, deri nė njė goditje brilante tė papritur.
Gjeopolitika presupozon dy gjėra: e para, qė qeniet njerėzore fillojnė ta organizojnė veten nė njėsi mė tė mėdha sesa familjet dhe se kanė njė besnikėri natyrore ndaj gjėrave nė tė cilat qenė lindur, njerėzit dhe vendet; e dyta, qė karakteri i njė kombi pėrcaktohet nė njė masė tė madhe nga gjeografia, siē ėshtė marrėdhėnia midis kombeve. Ne e pėrdorim gjerėsisht termin “gjeografi”. Ai pėrfshin karakteristikat fizike tė njė vendi, por shkon pėrtej kėsaj pėr tė parė nė efektet e njė vendi ndaj individėve dhe komuniteteve. Kėto janė themelet e parashikimit gjeopolitik.
Opinioni dhe reputacioni kanė pak tė bėjnė me fuqinė kombėtare. Fakti nėse Presidenti amerikan urrehet apo admirohet ėshtė me rėndėsi tė menjėhershme tė paktė, por themelet e fuqisė janė gjithėpėrfshirėse. As ngjarjet e kaluara nuk kanė tė bėjnė shumė me fuqinė kombėtare, nuk ka rėndėsi sa domethėnėse duken nė atė moment. Kriza financiare aktuale pati rėndėsi, por ajo nuk e ndryshoi gjeometrinė bazė tė fuqisė ndėrkombėtare. Koncepti i rėnies amerikane nė mėnyrė tė ērregullt ėshtė tronditur, por qė Amerika tė bjerė poshtė duhet qė ndonjė fuqi tjetėr t’ja kalojė. Nuk ka asnjė kandidat.
Le tė shikojmė Kinėn, mė sė shumti e pėrmendur si sfiduesi i Shteteve tė Bashkuara. Kina Han ėshtė e rrethuar nga katėr shtete jastėk – Manēuria, Mongolia e Brendshme, Ksiniangu dhe Tibeti. Pa kėto jastėkė, kufijtė e Kinės do tė spostoheshin nga brenda dhe Kina do tė bėhej e cenueshme. Me kėto katėr shtete jastėk nė vend, Kina ėshtė e sigurtė, ama si njė ishull i bllokuar, i rrethuar nga xhungla malore, Himalajat, stepat e Azisė Qendrore dhe pyjet siberiane. Kina ėshtė e bllokuar nė tė gjitha drejtimet, pėrveē detit.
Shumica dėrrmuese e popullsisė kineze jeton brenda 1000 miljeve nga bregu Paqėsor. Pėrtej kėsaj linje, furnizimi me ujė tė pijshėm nuk do t’i mbėshteste popullsi tė mėdha. Pjesa mė e madhe e zhvillimit industrial ndodh brenda 100 miljeve nga bregu. Shiko shifrat e mėposhtme, tė nxjerra nga statistikat kineze. Rreth 64 milionė kinezė jetojnė nė familje me mė shumė se 20000 dollarė tė ardhura nė vit. Rreth 165 milionė kinezė jetojnė me tė ardhura nė vit midis 2000 dhe 20000 dollarėve. Shumica e kėtyre jetojnė brenda 100 miljeve nga bregu. Rreth 400 milionė kinezė kanė tė ardhura familjare midis 1000 dhe 2000 dollarėve nė vit, ndėrsa rreth 670 milionė kanė tė ardhura familjare prej mė pak se 1000 dollarė nė vit. Kina ėshtė njė territor me varfėri tė jashtėzakonshme. Mao e bėri Marshimin e Madh qė tė ngrinte njė ushtri fshatarėsh tė dėshpėruar pėr ta rregulluar kėtė lloj mosbalance ekstreme. Mosbalanca ekziston akoma, njė vullkan poshtė regjimit aktual.
Kina do tė duhej ta trefishonte madhėsinė e ekonomisė sė saj dhe Shtetet e Bashkuara do tė duhej tė qėndronin nė vend nėqoftėse Kina do tė barazohej pėr nga GDP-ja me to. Ushtarakisht, Kina ėshtė e pafuqishme. Ushtria e saj ėshtė njė forcė sigurie e brendshme, aftėsia e saj pėr tė projektuar fuqi e bllokuar nga barriera natyrore. Marina e saj ekziston mė sė shumti nė letėr dhe nuk mund tė paraqesė asnjė kėrcėnim serioz ndaj Shteteve tė Bashkuara. Deklarime sipėrfaqėsore pėr Kinėn qė po kalojnė Shtetet e Bashkuara nga pikėpamja gjeopolitike injorojnė realitete bazė dėrrmues. Nė mėnyrė tė imagjinueshme Kina mund t’i tejkalonte problemet e saj, por kjo do tė kėrkonte pjesėn mė tė madhe tė shekullit pėr tė tejkaluar probleme tė kėsaj madhėsie.


Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Peja-Boy : 26-12-09 nė 23:27
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:24   #37
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Vazhdon.....


Europa, nėqoftėse ndonjėherė unifikohet nė njė fuqi tė bashkuar ekonomike dhe ushtarake, sigurisht qė mund t’i sfidonte Shtetet e Bashkuara. Megjithatė, siē e kemi parė gjatė krizės sė fundit financiare, nacionalizmi vazhdon qė ta pėrēajė kontinentin, edhe pse lodhja e ka bėrė kėtė nacionalizėm mė pak tė ashpėr. Ideja e Europės qė bėhet njė shtet multikombėtar me njė sistem vendimmarrės ekonomik vėrtet tė integruar dhe me njė forcė ushtarake globale nėn komandė tė pėrbashkėt ėshtė po aq e largėt si ėndėrr sa ajo e Kinės qė bėhet fuqi globale.
Kjo nuk ėshtė njė pikėpamje amerikocentrike e botės. Bota ėshtė amerikocentrike. Shtetet e Bashkuara drejtojnė resurset ekonomike tė Amerikės Veriore, kontrollojnė oqeanet dhe hapėsirėn e votės, projektojnė fuqi ku tė duan, nė mėnyrė tė zgjuar ose jo. Shtetet e Bashkuara janė pėr botėn ajo ēka Britania qe dikur pėr Europėn. Tė dy vendet varen nga kontrolli i deteve pėr tė siguruar interesat e tyre. Tė dy vendet e kuptuan se mėnyra mė e mirė pėr tė fituar kontrollin e deteve qe qė t’i ndalonte vendet e tjera nga ndėrtimi i flotave. Tė dy e kuptuan se mėnyra mė e mirė pėr ta bėrė kėtė gjė qe tė ruhet njė balancė force nė tė cilėn sfidues potencialė t’i harxhonin resurset e tyre duke luftuar njėri tjetrin nė tokė nė vend, qė tė ndėrtonin flota qė mund ta sfidonin kontrollin e tyre tė deteve.
Shtetet e Bashkuara po e bėjnė kėtė gjė globalisht. Objektivi parėsor i tyre ėshtė qė gjithmonė tė parandalojnė shfaqjen e njė fuqie tė vetme qė mund tė dominojė Eurazinė dhe gadishullin evropian. Me rėnien e Bashkimit Sovjetik, limitet e Kinės dhe pėrēarjet e Bashkimit Europian, aktualisht nuk ka asnjė kėrcėnim tė kėsaj natyre. Kėshtu qė Shtetet e Bashkuara kanė lėvizur drejt njė objektivi dytėsor, qė ėshtė bllokimi i shfaqjes sė ēdo hegjemonisti rajonal qė nė perspektivė tė mund tė rritet nė diēka mė tė rrezikshme. Shtetet e Bashkuara bėjnė ēka munden pėr tė ndėrprerė rishfaqjen e fuqisė kombėtare ruse, ndėrsa ndėrton marrėdhėnie me vende kufitare tė tilla si Polona dhe Turqia. Ato inkurajojnė trazira nė rajonet kufitare tė Kinės, duke pėrdorur si justifikim ideologjinė e tė drejtave tė njeriut. Ato kryejnė luftėra tė drejtpėrdrejta apo jo tė drejtpėrdrejta me njė bazė dukshėm tė rastėsishme, nga Somalia nė Serbi, nga Iraku nė Afganistan.
Shumė prej kėtyre luftėrave duket se ecin shumė keq. Megjithatė, suksesi nuk matet nga paqėtimi i njė vendi, por nga shkatėrrimi i tij. Nė masėn nė tė cilėn kontinenti euraziatik shkatėrrohet, nė masėn qė ka trazira dhe ndarje nga Atlantiku nė Paqėsor, Shtetet e Bashkuara e kanė realizuar misionin e tyre. Iraku ėshtė shembullor. Ndėrhyrja amerikane rezultoi nė njė luftė civile. Nė fakt, ajo ēka u duk se qe dėshtim, nė fakt qe njė rezultat i kėnaqshėm. Nė mėnyrė subjektive, ne do tė mendonim se George W. Bush dhe kritikėt e tij qenė tė paditur nė kėtė, por kjo ėshtė tamam gjeopolitikė. Imperativėt gjenerojnė ideologji (njė Irak demokratik) dhe pikėpamje tė gabuara (armė tė shkatėrrimit nė masė). Megjithatė, kėto janė hije nė mur. Janė imperativėt gjeopolitikė, jo retorika, qė duhet kuptuar me qėllim qė tė kuptohet ajo ēfarė po ndodh.
Pėr pasojė, problemi ėshtė se si kėto realitete gjeopolitike dhe strategjike modelojnė pjesėn tjetėr tė shekullit. Eurazia, e kuptuar gjerėsisht, po rrėnohet nga brenda. Kina ėshtė shumė mė e dobėt nga sa duket dhe ėshtė e kėrcėnuar me paqėndrueshmėri tė brendshme. Europianėt janė tė pėrēarė nga modelet e vjetra kombėtare qė i pengojnė nga tė lėvizurit nė njė drejtim uniform. Rusia po e pėrdor dritaren e mundėsisė tė paraqitur nga preokupimi amerikan nė ēarjen e votės islamike pėr tė reklamuar sferėn e saj tė influencės nė ish-Bashkimin Sovjetik, por dobėsia e brendshme e saj do tė rideklarohet gjatė brezit tė ardhshėm.
Fuqi tė reja do tė shfaqen. Nė shekullin XIX, Gjermania, Italia dhe Japonia filluan tė shfaqen si fuqi tė mėdha, ndėrsa nė shekullin XX fuqi tė mėdha tė tilla si Britania dhe Franca ranė nė status tė dorės sė dytė. Ēdo shekull, njė konstelacion i ri fuqish formojnė atė qė mund t’i godasė vėzhguesit e fillimit tė shekullit si tė paimagjinueshėm. Kėshtu qė le tė mendojmė rreth sė paimagjinueshmes.
Shtetet e Bashkuara ndjekin njė politikė tė jashtme tė shkujdesur. Fuqia relative e Shteteve tė Bashkuara ėshtė e tillė qė ato kanė njė marzh gabimi shumė mė tė madh se ai i vendeve me tė cilat konfrontohet. Gjithashtu kanė njė imperativ strategjik trazues, tė bazuar nė interesat gjeopolitike. Kjo do ta bėnte planetin njė vend tė pakėndshėm, veēanėrisht pėr fuqitė nė ngritje.
Ka dhe njė dimension tjetėr tė ngulitur nė politikėn e jashtme amerikane: pėrdorimi i fuqive rajonale tė nėnshtruara si bedelė, duke e shkėmbyer vullnetin e tyre pėr tė pėrballuar rreziqe nga njė fuqi e madhe tė kundėrvėnė Shteteve tė Bashkuara pėr benefice substanciale. Ripėrtėritja e Gjermanisė Perėndimore dhe e Japonisė gjatė Luftės sė Ftohtė janė shembuj klasikė tė kėsaj. Ka tri vende qė tashmė janė fuqi tė mėdha apo emergjente, tė cilat do tė jenė tė rėndėsishme pėr Shtetet e Bashkuara nė pėrballjen e tyre me Rusinė gjatė dekadės sė ardhshme apo afėrsisht: Japonia, Turqia dhe Polonia.
Japonia ėshtė tashmė njė fuqi e madhe. Ajo ėshtė ekonomia e 2-tė mė e madhe e botės, me njė shpėrndarje shumė mė tė qėndrueshme tė tė ardhurave dhe me strukturė shoqėrore. Ajo ka marinėn mė tė madhe tė Azisė lindore – njė qė Kina do tė donte ta kishte – dhe njė ushtri mė tė madhe se ajo e Britanisė (qysh nga Lufta e Dytė Botėrore, “ushtria” dhe “marina” e Japonisė kanė qenė zyrtarisht “forca vetėmbrojtjeje” joagresive). Ajo nuk ka qenė njė vend dinamik, ushtarakisht apo ekonomikisht, por dinamizmi shkon e vjen. Janė themelet e fuqisė kombėtare, relativisht e vendeve tė tjera, qė kanė rėndėsi nė perspektivė.
Turqia ėshtė tani ekonomia e 17-tė mė e madhe e botės dhe ekonomia islamike mė e madhe. Forcat e armatosura tė saj janė mė tė aftat nė rajon dhe janė ndoshta mė tė fuqishme nė Europė, pėrveē forcave tė armatosura britanike. Influenca e saj ndjehet tashmė nė Kaukaz, nė Ballkan, Azinė Qendrore dhe botėn arabe. Mė e rėndėsishmja, ajo ėshtė historikisht lideri i botės myslimane, ura e saj drejt pjesės tjetėr tė botės. Gjatė shekujve tė kaluar, kur bota myslimane ka qenė e bashkuar, kjo ka ndodhur nėn fuqinė turke; shekulli i kaluar ka qenė normaliteti. Nėqoftėse Rusia dobėsohet, Turqia del si fuqia dominuese nė rajon, pėrfshi Mesdheun lindor; Turqia ėshtė njė fuqi detare e konsideruar. Gjithashtu, ajo ka qenė historikisht pragmatiste nė politikat e jashtme tė saj.
Polonia ka ekonominė e 18-tė mė tė madhe tė botės, mė tė madhen midis ish-satelitėve sovjetikė dhe tė 8-ėn mė tė madhe nė Europė. Ajo ėshtė njė aset strategjik jetik pėr Shtetet e Bashkuara. Nė konkurrimin emergjent midis Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė, Polonia pėrfaqėson kufirin gjeografik midis Europės e Rusisė dhe themelin gjeografik tė ēdo pėrpjekjeje pėr tė mbrojtur vendet balltike. Duke pasur parasysh imperativin amerikan pėr tė bllokuar hegjemonistėt euaziatikė dhe pakėnaqėsinė e Europės me Shtetet e Bashkuara, marrėdhėnia amerikano – polake bėhet kritike. Nė vitin 2008, Shtetet e Bashkuara nėnshkruan njė marrėveshje me Poloninė pėr tė instaluar raketa nė Detin Balltik si pjesė tė mburojės mbrojtėse hapėsinore evropiane tė Washington, dukshėm pėr t’u mbrojtur nga “shtetet batakēinj”. Mburoja nuk ėshtė pėr Iranin, por pėr Poloninė si njė aleat amerikan, nga pikėpamja amerikane dhe ruse.
Pėr tė konsideruar se ēfarė nėnkupton pėr njė qė tė jetė njė aset strategjik i njė fuqie globale, merr rastin e Koresė sė Jugut. Ēdo sugjerim nė vitet ‘50 tė shekullit tė kaluar do tė pritej me mosbesim. Megjithatė, kjo ėshtė ajo ēka Koreja u bė. Ashtu si Izraeli, Koreja e Jugut formoi njė marrėdhėnie strategjike me Shtetet e Bashkuara qė qe transformuese dhe Koreja e Jugut dhe Izraeli e filluan me njė bazė shumė mė tė dobėt nė vitet ‘50 sesa ka Polonia sot.
Rusia nuk mund t’u mbijetojė pafundėsisht problemeve ekonomike dhe demografike tė saj. Kina duhet tė pėrballojė problemet sociale endemike tė saj. Kėshtu, imagjino njė Eurazi tė paqėndrueshme dhe tė copėzuar. Nė krahun e saj janė tri fuqi – Japonia nė lindje, Turqia nė jug dhe Polonia nė perėndim. Secila do tė kish qenė aleate e Shteteve tė Bashkuara gjatė intervalit rus, por nga mesi i shekullit tendenca amerikane pėr tė ndryshuar aleatė dhe bėrė aleatė ish-armiq do tė jetė nė zhvillim, jo pėr kapriēo, por pėr nevojė gjeopolitike.
Dy nga tri fuqitė e mėdha do tė jenė fuqi detare. Sipas tė gjitha gjasave, mė e rėndėsishmja do tė jetė Japonia, varėsia e sė cilės ndaj importimit tė pothuajse tė gjitha lėndėve tė para e detyron atė qė tė sigurojė rrugėt detare tė saj. Turqia do tė ketė njė interes mė tė pakėt, por shumė real, nė qenien njė fuqi detare nė Mesdheun lindor dhe, ndėrsa fuqia e saj nė botėn myslimane rritet, ajo do tė zhvillojė njė marrėdhėnie me Egjiptin qė do tė rrezikojė Kanalin e Suezit dhe, pėrtej tij, Detin e Arabisė. E ndodhur midis Rusisė e Gjermanisė dhe akoma mė shumė nėn kontrollin e Shteteve tė Bashkuara, Polonia do tė jetė njė fuqi tokėsore.


Vazhdon me Posht !!!
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:26   #38
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Strategjia e Shteteve tė Bashkuara konsideron si kėrcėnim ēdo fuqi tė madhe me aftėsi tė konsiderueshme detare; ajo do ta ketė zgjidhur njė problem – problemin rus – me gjenerimin e njė tjetri. Tė imagjinosh njė aleancė japonezo-turke ėshtė e habitshme, por jo mė e habitshme se aleanca japonezo-gjermane mė 1939. Tė dyja vendet do tė jenė nėn presion tė tmerrshėm nga fuqia e konsoliduar. Tė dyja do tė kenė interes nė pėrmbysjen e regjimit global qė kanė imponuar Shtetet e Bashkuara. Rreziku i mosveprimit do tė jetė mė i madh se rreziku i veprimit. Kjo ėshtė baza e luftės.
Imagjinimi i njė lufte kėrkon qė tė nxjerrim teknologji. Pėr Shtetet e Bashkuara, hapėsira ėshtė tashmė mundėsuesi i makinės ushtarake tė tyre. Komunikime, lundrime dhe inteligjencė tashmė janė me bazė hapėsinore. Ēdo fuqi e madhe qė sfidon Shtetet e Bashkuara duhet tė shkatėrrojė asetet me bazė hapėsinore tė tyre. Kjo nėnkupton qė, nga mesi i shekullit, Shtetet e Bashkuara do tė kenė krijuar mbrojtje substanciale pėr astet e tyre, por nėqoftėse ato mund tė bėhen tė shurdhėta, memece dhe tė verbra, njė koalicion i Turqisė dhe Japonisė mund t’i detyronin qė tė bėnin lėshime strategjike.
Lufta varet mbi befasinė dhe kjo befasi do tė duhet tė pėrqendrohet nė shkatėrrimin e forcave hapėsinore amerikane. Nėqoftėse kjo tingėllon joracionale, atėhere imagjinoni sesi mendimi i 1000 sulmeve me bombardues nė Luftėn e Dytė Botėrore do tė kish tingėlluar nė 1900. Largėsia e pėrshkuar teknologjikisht midis viteve 1900 e 1945 qe shumė mė e madhe sesa ajo qė po sugjeroj pėr 2050. Nuk ka asnjė zbulim kėtu, vetėm zhvillime tė asaj ēka tashmė ekziston.
Ėshtė e vėshtirė tė imagjinohet njė humbje amerikane nė kėtė luftė, megjithėse jo pengesa tė mėdha. Forca e pastėr e fuqisė qė Shtetet e Bashkuara dhe aleati i tyre polak mund tė lėshojnė kundėr japonezėve dhe turqve do tė jetė shkatėrrimtare. Armike do tė pėrpiqet t’u mohojė Shteteve tė Bashkuara atė ēka ato tashmė kanė, fuqi hapėsinore, pa qenė tė aftė t’i zėvendėsojnė ata. Shtetet e Bashkuara do tė fitonin nė njė luftė ku nė lojė do tė ishte bota, por kostoja do tė jetė shumė mė pas se masakrat e pėrgjakshme tė luftėrave botėrore tė Europės. Hapėsira nuk pėrmban milionat e ushtarėve nė llogore. Lufta bėhet mė njerėzore.
Trofeu pėrfundimtar ėshtė Amerika Veriore. Deri nė mesin e shekullit XIX, kishte dy konkurrentė pėr dominim: Washington dhe Mexico City. Pas pushtimit amerikan tė Meksikės veriore nė vitet 1840, Washington e dominoi Amerikėn Veriore dhe Mexico City sundonte njė vend tė dobėt dhe tė pėrēarė. Mbeti kėshtu pėr 150 vjet. Nuk do tė mbesė kėshtu edhe pėr 100 vite tė tjera. Sot Meksika ėshtė ekonomie e 13-tė mė e madhe e botės. Ajo ėshtė e paqėndrueshme pėr shkak tė luftėrave tė drogės tė saj, por ėshtė e vėshtirė tė imagjinohen qė kėto luftėra tė vazhdojnė pėr pjesėn tjetėr tė shekullit. Trashėgimtarėt e gangsterėve tė sotėm shumė shpejt do tė jenė nė bordet e muzeumeve tė artit.
Meksika ėshtė bėrė njė vend me mė shumė se 100 milionė banorė, me njė ekonomi miliarda dollarėshe. Kur shikoni nė njė hartė ndėrkufitare midis Shteteve tė Bashkuara dhe Meksikės, shikoni njė fluks tė madh parash droge drejt jugut dhe fluksin e popullsisė drejt veriut. Shumė zona tė Meksikės veriore qė pushtuan Shtetet e Bashkuara tani po ripopullohen nga meksikanė qė lėvizin drejt veriut – shtetas amerikane, tė huaj tė ligjshėm apo tė huaj tė paligjshėm. Kufiri politik dhe kufiri kulturor janė duke divergjuar.
Deri pas mesit tė shekullit, Shtetet e Bashkuara nuk do tė pėrgjigjen. Ato kanė preokupime tjetėrkund dhe ndryshimet demografike nė Shtetet e Bashkuara do tė vendosin njė premio nė inkurajimin e emigracionit meksikan drejt veriut. Do tė jetė pas luftės sistemike tė mesit tė shekullit qė do tė shfaqet realiteti i ri. Meksika do tė jetė njė vend i begatė, i fuqishėm me njė pjesė tė konsiderueshme tė popullsisė sė saj qė jeton nė jugperėndimin amerikan, nė territor qė meksikanėt e konsiderojnė si tė tyrin.
500 vitet e dominimit evropian tė sistemit ndėrkombėtar nuk garantuan se cila do tė ishte fuqia dominuese evropiane. As nuk ka ndonjė garanci se cila do tė jetė fuqia dominuese nė Amerikėn Veriore. Dikush mund tė imagjinojė skenarė nė tė cilat Shtetet e Bashkuara copėzohen, nė tė cilat Meksika bėhet njė fuqi e barabartė me tė ose nė tė cilat Shtetet e Bashkuara e ruajnė parėsinė pėr shekuj ose njė fuqi e jashtme bėn njė lėvizje. Amerika Veriore ėshtė trofeu.
Nė momentin e duhur, rendi gjeopolitik do tė ndryshoje sėrish dhe epoka amerikane do tė pėrfundojė. Ndoshta edhe mė shpejt, fuqia e Shteteve tė Bashkuara do tė darovitet. Ama jo akoma dhe jo nė kėtė shekull.
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:29   #39
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

10 qytetet mė tė mira pėr jetesė


1. Zurich, Switzerland
2. Copenhagen, Denmark
3. Tokyo, Japan
4. Munich, Germany
5. Helsinki, Finland
6. Stockholm, Sweden
7. Vienna, Austria
8. Paris, France
9. Melbourne, Australia
10. Berlin, Germany
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:34   #40
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Kuriozitete – A e dini se?!



  • Gjuhė e njė balenė blu ėshtė po aq e gjatė sa njė elefant.
  • Sytė tona janė gjithmonė tė njėjtėn madhėsi nga lindja.
  • Toka nuk ėshtė e rrumbullakėt, ėshtė pak si dardhė.
  • Mesatarisht, njerėzit ndėrrojnė shtėpinė ēdo 7 vjet.
  • Cdo dite dergohen 160 miliardė e-maile, 97% e tyre janė spam/reklama.
  • 9 nga 1.000 kompjuterė janė te infektuar me spam.
  • Prej 12 milion emaila, spammeret marin 1 pėrgjigje (por perseri edhe ajo ben nje profit te vogel).
  • Ne bote ka reth 1 miliard kompjuterta ne perdorim.
  • Ne bote ka reth 2 miliard TV ne perdorim.
  • Ne bote ka reth 3 miliard celulare ne perdorim, dhe reth 3 milion shiten cdo dite.
  • Virusi i pare per celular, Cabir.A, u shfaq nė vitin 2004.
  • Rreth 1.6 miliard njerėz lidhen me internetin, 450 milionė prej tyre flasin Anglisht.
  • Me 25 Korrik 2008, Google e regjistroi Trilionin e pare te URL-ve qe eshte 20% nga te gjitha webfaqet tjera se bashku.
  • Google trajton rreth 1 miliard kėrkime(search), duke liruar rreth 200 ton CO2 nė ditė.
  • Mesatarisht Familje amerikane pėrdor 10,6 megavat-orė (MWh) energji elektrike nė vit.
  • Google pėrdor rreth 15 miliard kWh energji elektrike nė vit, mė shumė se shumica e vendeve. Megjithatė, google gjeneron njė shumė me panele diellore.
  • Celulari i pare u bė publik mė 3 Prill 1973 nga Martin Cooper.
  • Sony Ericsson 8000X ishte telefoni i parė qe u shit nė SHBA, filloi mė 11 prill, 1984, ai ishte projektuar nga Rudi Krolopp dhe peshonte 900 gram.
  • Rreth 20% e videove nė YouTube kane te bejne me muziken.
  • Njerėzit shohin 15 miliard Video Online ēdo muaj.
  • Flickr ka rreth 3 miliardė fotografi, Facebook ka mė shumė se 10 miliard.
  • Cdo 5 sekonda 5 njerez lindin dhe 2 vdesin, qe do te thote se cdo 40 vjet popullsia do dyfishohet.
  • 92 bomba bėrthamore jane humbur nė det.
  • Ne bote fliten 2 700 gjuhe.
  • Domatja eshte pema me e popullarizuar ne bote.
  • Ne bote ka me teper se 20.000 lloje te birrės (alkohol).
  • Diamanti thehet nese i mshon me cekan.
  • Ende nuk dihet se kush i ka shpikur syzat.
  • A e dini se 11% e njerėzve janė pa shtepi?
  • A e dini se muaji Gusht ka pėrqindje mė tė lartė tė lindjeve?
  • A e dini se mesatarisht personi bie nė gjumė pėr 7 minuta?
  • A e dini se arusha ka 42 dhėmbė?
  • A e dini se syri i strucit ėshtė mė i madh se truri i tij?
  • A e dini se ka dy kokra misri nuk duken te njejta?
  • A e dini se limon pėrmban mė shumė sheqer se luleshtrydhe?
  • A e dini se 8% e njerėzve kanė njė brinjė ekstra?
  • A e dini se emri origjinal i Ralph Lauren ishte Ralf Lifshitz?
  • A e dini se alfabetin Hawaiian ka 12 shkronja?
  • A e dini se fluturimit me i gjate i regjistruar tė njė pulė ishte 13 sekonda?
  • A e dini se shkronja mė e zakonshėm qė pėrdoret nė alfabet ėshtė E?
  • A e dini se shkronja qe me se paku perdoret ne alfabet eshte Q?
  • A e dini se 3 gjuhėt mė tė zakonshme nė botė janė gjuha kineze, spanjisht dhe anglisht?
  • A e dini se njė mace ka 32 muskuj ne cdo vesh?
  • A e dini se Perth i Australise eshte qytet me mė teper erė.
  • A e dini se emri i mesme i Elvis Prisley ishte Aron?
  • A e dini se kockat mė tė voga nė trupin e njeriut janė gjet nė vesh?
  • A e dini se macet shpenzojnė 66% tė jetės sė tyre nė gjumė?
  • A e dini se mesatarja ne Zvicer qe hane ēokollatė eshte 10 kg pėr person nė vit?
  • A e dini se paret jane problemi numer 1 qe bur e grua polemizojne?
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-12-09, 23:57   #41
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Deshironi femije si Brad Pitt?



Banka pėr dhurues ka meshkujt tė cilėt ngjajnė me ndonjė person tė famshėm. Klientėve u janė ofruar nė dispozicion katalogėt ku afėr emri tė dhuruesit qėndron fotografia e yllit nė tė cilin ngjan.
Njė bankė e spermės nė California tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės u ofron klientėve tė saj mundėsinė qė fėmija i tyre tė pėrngjajė nė ndonjė person tė famshėm. Pranė emrit tė dhuruesit gjendet fotografia e personit tė famshėm nė tė cilin pėrngjanė.
Nė Los Angeles gjatė disa ditėve tė fundit ėshtė bėrė modė qė tė kesh fėmijė i cili i ngjan dikujt tė famshėm. Grave kėtė gjė ua mundėson banka e re e spermės “California Cryobank”. Banka pėr dhurues ka meshkujt tė cilėt ngjajnė me ndonjė person tė famshėm. Klientėve u janė ofruar nė dispozicion katalogėt ku afėr emri tė dhuruesit qėndron fotografia e yllit nė tė cilin ngjan.
“E kemi bėrė kėtė gjė sepse klientėt tonė gjithmonė na pyesin se kujt i ngjanė dhuruesi i spermės, prandaj me kėtė mėnyrė vetėm sa i kemi lehtėsuar shumė gjėra. Shumė prej tyre kanė dashur qė fėmija i tyre tė ngjajė me Brad Pittin apo George Clooneyn”, ka thėnė Scott Brown pėrfaqėsues nga banka e spermės.
Nė bankė thonė se zgjedhin shumė dhe marrin vetėm njė pėr qind tė dhuruesve tė cilėt paraqiten, mirėpo pėrkundėr kėsaj nė bankė ka spermė tė mjaftueshme. Klientėt e bankės mund tė insistojnė tė dinė pėr gjatėsinė e dhuruesit, ngjyrėn e syve, ngjyrėn e flokėve, e nė bazėn e tė dhėnave do tė radhiten menjėherė dhuruesit tė cilėt kanė ngjashmėri me njė apo mė shumė persona tė famshėm.
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-09, 15:03   #42
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Delfinat ushtarak

Edhe delfinat i kane stervitur per qellime ushtarake. SHBA dhe Rusia kane stervitur delfinat per disa qellime. Disa prej tyre jane te stervitur per ti shpetuar zhytesit ose per te locuar mina nen uje.
SHBA ushtron delfinat dhe luanet e detit nen Programen “Mammal” me qender ne San Diego, California. Delfinat ushtarak jane perdorur nga SHBA gjate luftes se Pare dhe te Dyte ne Afganistan, Iran dhe Irak. Te inkuadruar kane qene 75 delfina.
Thuhet se Rusia e ka mbyll kete program ne fillim te vitit 1990. Me vitin 2000 gazetat raportuan se disa delfina qe jane te ushtruar te vrasin nga Ruset, jane shitur ne Iran.
Pėr shkak tė sekretit tė praktikės sė tillė, thashethemet e delfinėve ushtarak pėrfshijnė trajnimin e tyre pėr tė hedhur mina nėnujore, tė luftėtarėve tė vrarė armikut, ose pėr tė kėrkuar dhe shkatėrruar duke pėrdorur metoda tė nėndetėseve kamikaze. Ka qenė edhe spekulime rreth zhvillimit tė mundshėm tė pajisjeve tė sofistikuar, tė tilla si shigjetat me helm, pajisjet zhurma hidrolokator dhe kėshtu me radhė pėr tė delfinėve dhe pėr tė luftuar nė mes tė dy superfuqive. Marina e SHBA mohon qė ka stėrvitur ndonjėherė gjitarėt e tij detare tė dėmtojė apo plagosin njerėzit nė ndonjė mėnyrė ose tė mbajnė armė pėr tė shkatėrruar anijet.
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-09, 15:08   #43
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Facebook per te vdekur

Faqja e internetit ofron email nga varri *
Frikė pėr tė vdekur se papritmas, pa mundėsi tė ndreqin gabimet apo thonė lamtumirė, ka bėrė qė njė sipėrmarrės australian pėr tė filluar njė faqe interneti ku njerėzit mund tė kontaktojnė me tė dashurit e pėrtej varrit. Peter Ingram, programuese e njė sistemeve te sigurisė ,pa se vetėm pas dy javė qė u diagnostifikua me njė tumor tė trurit, ajofilloi te humb aftėsinė e saj pėr tė folur, shkruar, apo edhe buzėqeshje. Ajo ishte 100 pėr qind tė vetėdijshėm dhe e aftė pėr tė kuptuar se ēfarė po ndodhte pėrreth saj, por mbeti e heshtur deri nė vdekjen e saj, duke marrė sekretet e saj, falė dhe keqardhje pėr varr. “Unė e kam njohur ate pėr 20 vjet dhe pėr mua kjo ishte shkatėrruese”, tha Ingram.
Ingram kohėt e fundit filloi hera e parė virtuale Australisė-site capsule, FromBeyond2u.com, ku jetojnė mund tė lėrė video, fotografi dhe dokumente pėr tė dėrguar jashtė pėr tė dashurit e tyre pas vdekjes. Pėr $ 1 njė javė pėrdoruesit mund tė ruajė kujtime isha i vogėl tė tyre dixhitale ‘dhe mesazhet program lamtumirės pėr kohėn e vdekjes sė tyre dhe nė data tė caktuara tė tilla si ditėlindje apo jubileve nė tė ardhmen. “Kjo nuk ėshtė njė koncept i ri, duke i lėnė gjėrat, letra pėr njerėzit, video, mesazhet, por interneti e ka ndryshuar atė qė ne mund tė bėjmė me atė,” tha Ingram AFP. “Ju mund tė mbani nė kontakt sot, nesėr dhe mė gjerė.”
Subscribers mund tė shkruani lavdėri e tyre dhe tė krijojnė njė haraē multimedial pėr pėrdorim nė funeralin e tyre, dhe lė trashėgim foto dhe video files.
Pėrderisa gjallė, ata mund tė pėrdorin vend si njė vend pėr tė ruajtur dhe ndani dosjet e tyre me shokėt dhe familjen e gjithė bota. Njė vėrtetim me kodin e aktivizimit nė rast tė vdekjes i jepet ēdo pėrdorues qė tė lėnė me vullnetin e tyre ose tė afėrmit.
Pjesa e social-qendėr e rrjeteve, biografi pjesė e projektit, FromBeyond2u ėshtė njė nga vetėm njė pjesė tė vogėl tė vendeve tė tilla nė mbarė botėn, dhe thirrjen e tij qėndron nė krijimin e “dashuri e pėrjetshme” pėr brezat qė vijnė, tha Ingram.
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-09, 15:12   #44
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Fundi eshte Afer ....


Pas tre vjetėsh, nė Tokė do tė jetojnė plot 7 miliardė banorė. Ishte fundi i vitit 1999 kur festuam, me pak frikė, lindjen e “fėmijės sė fundshekullit”, banorit numėr 6 miliardė.
Nė vitin 1960 kishte lindur babai i atij fėmije, banori numėr 3 miliardė. Nė mė pak se gjysmė shekulli, numri i banorėve tė Tokės ėshtė dyfishuar, pėr shkak tė lindjeve tė shumta (9 mijė lindje nė orė, 220 mijė ēdo ditė). Sipas raportit tė ri tė Institutit Kombėtar tė Studimeve Demografike, shumė prej ndryshimeve sociale me tė cilat duhet tė pėrballemi dhjetė vitet e ardhshme janė tė paparashikueshme, si pėr shembull qė do tė vazhdojmė tė plakemi mė shumė dhe do tė jemi mė tė shėndetshėm. Jetėgjatėsia do tė rritet edhe mė shumė falė pėrmirėsimit tė kushteve materiale dhe progresit tė mjekėsisė qė do tė pėrhapet edhe nė vendet mė tė varfra. Aksidentet do tė bėhen njė prej shkaqeve kryesore tė vdekjes, pas atakut kardiak dhe kancerit nė mushkėri. Por nė kėmbim do tė kemi njė botė ku, pėr herė tė parė nė historinė e njerėzimit, tė moshuarit do tė jenė mė shumė nė numėr se tė rinjtė. Nė 1950-ėn, nė vendet e zhvilluara popullsia nėn moshėn 15-vjeēare ishte 16 pėr qind mė e lartė se 60-vjeēarėt. Sipas llogaritjeve tė Institutit Kombėtar tė Studimeve Demografike, brenda vitit 2019 kurba e fėmijėve nėn moshėn 5-vjeēare do tė zbresė nėn atė tė tė rriturve.
Ndryshimi i “piramidės demografike” duket i pashmangshėm. Femrat e shekullit XX kanė filluar tė bėjnė mė pak fėmijė, fillimisht nė Perėndim, ndėrsa tani edhe nė Lindje, si nė Kinė, Indi apo disa shtete afrikane. “Nė ēdo vend tė botės numri i lindjeve ėshtė zvogėluar dhe plakja demografike procedon shumė shpejt”, thotė Gilles Pison, autor i studimit francez. Ēdo muaj, 870 mijė persona mbushin 65 vjeē, pra hyjnė nė tė ashtuquajturėn “moshėn e tretė” dhe shpresojnė qė tė arrijnė edhe tė katėrtėn. Nė vitin 2040, numri i 65-vjeēarėve do tė dyfishohet, nga 7 pėr qind do tė arrijė nė 14 pėr qind. E dhėna mė interesante ėshtė ajo e 80-vjeēarėve, qė gjatė 30 viteve tė ardhshme do tė rritet 233 pėr qind. Nė tė njėjtėn periudhė, numri i tė rinjve nėn moshėn 15-vjeēare do tė rritet 6%.
Fėmijėt tanė do tė jetojnė nė njė botė pa vėllezėr dhe kushėrinj, vetėm me katėr gjyshėrit dhe ndonjė stėrgjysh. Nėse do tė vazhdojnė tė rrinė pa punė deri nė moshėn 30-vjeēare dhe tė dalin nė pension 60 vjeē, do tė jenė brezi i parė nė historinė e njerėzimit qė ka kaluar mė shumė kohė duke pushuar, sesa duke punuar. Ndoshta qytetet do tė kenė mė pak shkolla dhe mė shumė qendra kushtuar akomodimit tė tė moshuarve. Ky ndryshim social do tė ketė pasoja ekonomike pėr qeveritė. Nė vendet perėndimore, 45 pėr qind e burimeve publike, ku pėrfshihen pensionet, asistenca dhe ilaēet, shkojnė pėr mė tė moshuarit e popullsisė. Ky transferim ėshtė i destinuar tė rritet, duke vėnė nė njė provė tė fortė solidaritetin mes brezave.
Nė mėnyrė tė pashmangshme, familja horizontale do tė zėvendėsohet nga ajo vertikale, ku tė moshuarit do tė shpenzojnė para dhe kohė tė lirė pėr t‘u kujdesur pėr nipėrit, dhe shpesh pėr tė ndihmuar fėmijėt nė punė.
Por jo gjithēka mund tė parashikohet. Demografia nuk ėshtė njė shkencė ekzakte. Mjafton tė kujtosh njoftimin e bėrė nė vitet ‘80, qė numri i banorėve nė Tokė nė vitin 2050 do tė arrinte nė 15 miliardė, ndėrkohė qė sot parashikimet e instituteve tė mėdha thonė se numri do tė jetė 9 miliardė. “Revolucioni demografik qė ka ndryshuar pamjen e planetit, ka nisur nė fillim tė shekullit XX, thotė demografi francez Pison. Ndryshimi ka filluar gjatė viteve 1965-‘70, kur popullsia rritej 2 pėr qind nė vit. Sot kemi rėnė nė 1,33% dhe nė vitin 2050 rritja demografike botėrore do tė ndalė nė 0,3%, pikė, nga ku mund tė fillojė tė zbresė”.
Fakti qė popullsia do tė arrijė nė 9 miliardė nė vitin 2050, tė ngjall frikė. “Sigurisht qė janė tė dhėna tė cilat tė bėjnė pėrshtypje, por jo pėr faktin ekologjik, sepse Toka ėshtė njė planet i pasur dhe teknologjitė na ndihmojnė tė krijojmė mirėqenien. Ajo qė na shqetėson mė tepėr ėshtė shpėrndarja e burimeve, e cila duhet tė ndryshojė medoemos”, thekson njė studiuese. Ajo qė do tė shohim ne, fėmijėt dhe me siguri nipėrit tanė, ėshtė njė botė e pėrmbysur edhe nga njė pikėpamje gjeopolitike. Nė fillim tė shekullit XXI, raporti europianė-afrikanė ishte dy me njė, ndėrsa nė vitin 2050 do tė jenė tre afrikanė me njė europian. Eritra do tė ketė mė shumė banorė se Rusia. Numri i amerikanėve do tė arrijė nė 440 milionė, por do tė jenė shumė pak para 1,74 miliardė banorėve tė Indisė, qė ndėrkaq do t‘ia ketė kaluar edhe Kinės (1,43 miliardė). Nga pikėpamja demografike, numri i europianėve do tė jetė gjithnjė e mė i vogėl. “Kemi vėnė re njė rritje tė numrit tė lindjeve. Kjo ėshtė njė surprizė e vėrtetė”, thotė studiuesi. Gjatė dy viteve tė fundit, mesatarja e lindjeve nė Europė ėshtė rritur nga 1,5 nė 1,6 pėr qind dhe nė vende si Britania e Madhe, Spanja dhe Greqia, ka pasur njė rritje tė konsiderueshme tė numrit tė lindjeve. Mes viteve 2015-2020, demografėt parashikojnė njė rėnie tė vogėl tė numrit tė lindjeve nė vendet perėndimore. Nė fakt ky ėshtė momenti kur do tė vdesin pjesa mė e madhe e brezit qė ka lindur nė vitet 1946-1964.
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 27-12-09, 15:25   #45
Peja-Boy
 
Anėtarėsuar: 15-03-07
Postime: 13,853
Peja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėmPeja-Boy i pazėvėndėsueshėm
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Peja-Boy
Gabim Titulli: Kuriozitete

Femija mi i forte ne bote



Www.richardsandrak.com




Nderkohe qe fėmijėt e moshės sė tij luajnė me topa dhe automjete plastike, ai merret me gjimnastikė dhe ngrit pesha. I lindur nė Itali, ky rumun i vogėl ėshtė bėrė i famshėm pėr aftėsitė e tij profesionale nė gjimnastikė dhe si rrjedhojė e ka fituar pseudonimin Hulku i Vogėl.
Vargun e shumė tentimeve tė tij e ka kurorėzuar me hyrjen nė Librin e Rekordeve duke ecur nė duar.
Tė gjitha ato tentime janė dokumentuar me video incizime tė shumta nga ana e babait tė Giulianos, i cili nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe trajneri i ti. Ish bodybuilderi krenohet me tė arriturat e birit tė tij tė cilin nė mėnyrė tė palodhshme e promovon nė kanalin e tij personal nė YouTube.
Mirėpo, derisa shumė njerėz janė tė impresionuar me gjithė kėto gjėra qė Giuliano mund tė bėj, disa tjerė pyesin se ēfarė ndikimesh mund tė kanė kėto trajnime nė zhvillimin normal tė tij dhe shprehin brengėn pėr shėndetin e djaloshit.



Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Peja-Boy : 27-12-09 nė 15:29
Peja-Boy Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 47 (0 Anėtarėt dhe 47 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 05:38.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2024, Jelsoft Enterprises Ltd.