|
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė! |
28-05-05, 15:29
|
#1
|
meditues...
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
|
Ē A M Ė R I A
Ēamėria e sotme ėshtė Thesprotia e lashtė ilire, ėshtė shtrirja anėsore e jugut tė thellė shqiptar prej Sarandės e deri nė Prevezė. Ajo pėrbėn grupin e katėrt tė krahinave etnografike qė formojnė Toskėrinė.
Nė kėtė krahinė thjeshtė shqiptare pėrveē mbi 250 fshatarave ēame, pėrfshihen edhe kėto qytete: Konispoli, Filati, Gumenica, Margallaci, Paramithia, Pargga, Preveza, Filipja dha dhe Arta.
Para vendosjes sė kufijve mė 1913, kryeqendėr e Ēamėrisė ishte qytet historik i Janinės.Janina e Ali Pashė Tepelenės, qyteti i 17 xhamive shqiptare, tė cilat qeveria greke mbasi e pushtoi Janinėn e Ēamėrinė me trevat tjera shqiptare, tė cilat gjinden nė Jug tė Epirit, bėri greqizimin e saj, duke shkatėrruar xhamit e duke shpėrngulur me dhunė popullsinė ēame.
Pėrveē qyteteve dhe fshatrave ēame qė pėrmendėm, Vilajeti i Janinės pėrfshinte edhe qytetet tjera si Meēovėn, Grebenėn, Delvinaēin dhe Konicėn. Mė nė veri janė qytetet tjera si Kosturi,Folomina, Serfixheja. Nė juglindje tė Ēamėrisė e nė jug tė Janinės shtrihet tjetra krahinė e madhe shqiptare e pushtuar nga Greqia mė 1913. Thesalia me qytetet kryesore Trihallėn e Larisėn emra shqip qė dalin nga: tri hallat dhe nga vendi i dhive lara.
Pėr prejardhjen e emrit Ēamėri gjer mė sot trajtesat mė tė hershme u takojnė studjuesve tė huaj tė shekullit tė kaluar ,si psh. : M. Leake, Poucqueville, etj.
Vėmendja ėshtė drejtuar nga toponimia, qė ka natyrė konservative dhe ruhet realitivisht gjatė, kur ka zhvendosje popullsish. Ėshtė parė njė lidhje e ngushtė e emrit Ēamėri me emrin e lumit qė e pėrshkon atė,Thjamisi antik. Thjami ėshtė i identifikuar me Kalamajin,lumin qė shkon pran shkallės sė Filatit (Shkalla e Zarjanit).
Me sa dimė, askush tjetėr gjer mė sot nuk ėshtė pėrpjekur tė shpjegojė burimin e dy emėrimeve tė lumit nė lashtėsi dhe sot.
Ēabej ka vėrejtur se vazhdimėsia e dy termave Thiami-s- ēam-i,shpjegohet me ligjėsitė fonetike tė shqipes.
Nė tė mirė tė kėsaj teze, studjuesi shqiptar F.M.Rrapaj sjellė para studjuesve dhe njė fjalė tė ēamėrishtės, e cila mbėshtet autoktonin e emrit Thiam-is.Burimi duhet tė jetė emri i thjamė, i pėrdorur me kuptimin:gjė e papritur, ēudi, fatkeqėsi, e afėrt me ,,thagmė,, ,diēka e mirė a e keqe qė tė ēuditė shumė, pasi bėhet ndryshe nga ajo qė ėshtė e zakonshme tė tjera: ēudit, mrekulli. Me qenė se vėrtetohet se kjo fjalė nuk ka burim grek, sipas Ēabejt fakti provon edhe njė herė autoktoninė e shqiptarėve nė vendbanimet e tyre.
Pėrpjekjet pėr tė dėshmuar kėtė vazhdimėsi duke u mbėshtetur nė evolucionin fonetik tė toponimit (emrat tė vendeve) tė lashtė ilire,qė kanė arritur deri nė ditėt tona, nisin qysh nė gjysmėn e parė tė shekullit tė XIX-tė kur sunduesi anglez U.M.Lik nė toponimin shqip Ēam(-ėri) e nė etonomin ēam gjeti formėn e lashtė epirote Thyamis,qė kishte evoluar nė bazė tė ligjeve fonetike tė shqipes.
Vlen tė pėrmendet se nė vitin 1877 nė Gjermani del studimi i parė antropologjik pėr shqiptarėt e, me tė bashkė, nis dhe antropologjia e shqiptarėve.Dhe pėrsėri udhėrrėfyes nė kėtė degė tė albanologjisė do tė jetė njė figurė e shquar e shkencės sė shekullit tė XIX-tė, patologu dhe antropologu Rudolf Virhov 1821-1902, i mirėnjohur si themelues i patologjisė qelizore ;Punimi i tij Mbi krainologjinė e ilirėve u botua nė Berlin. E rėndėsishme ėshtė tė theksohet se antropologu i shquar identifikon shqiptarėt ( kafkat e tė cilėve ai i ka studjuar) me ilirėt dhe konkluzionet e studimeve tė tij ai i shfrytėzon si argumente kundėr synimeve antishqiptare tė fuqive imperialiste tė kohės.
Nga fundi i shekullit tė XIX-tė, Helbigu zbuloi se emrat e njerėzve qė hasen nė mbishkrimet mesape nė shumė raste janė thuajse tė njėjta me antroponimet ilire tė bregdetit lindor tė Adriatikut.
Ky fakt i zbuluar nga Helbigu, i kombinuar me tė dhėnat e burimeve tė lashta rreth njė mėrgimi tė mėparshėm tė banorėve tė Epirit dhe Ilirisė nė Italinė Jugore,e shpuri shumicėn e studjuesve nė pėrfundimin se mesapėt, njė fis jo italik qė banonte nė pjesėn lindore tė siujdhesės apenine, ishin njė degėzim i trungut tė popullit ilir.Pas kėsaj,mbishkrime tė gjetura nė trojet e lashta tė mesapėve filluan tė shiheshin si dokumente tė shkruara nė gjuhėn e ilirėve.
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
|
|
|
28-05-05, 15:30
|
#2
|
meditues...
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
|
Pėrfytyrimi i gjertanishėm pėr shtrirjen e ngushtė tė Ēamėrisė nė tė katėr horizontet, duket se ėshtė ndikuar mjaftė nė pėrcaktimet e disa studjuesve tė huaj, tė cilėt gjer mė sot kanė thėnė fjalėn e fundit nė shumė probleme albanologjike. Por nė problemin e vijės kufitare qė ndanė Ēamėrinė nga Labėria.Ēabej bashkohet me mendimin e Sami Frashėrit se kufizohet nga veriu me Mollosinė,qė pėrbėhet nga sanxhaku i Gjirokastrės,domethėnė nga krahina e Labėrisė dhe e ēon atė mė tej duke saktėsuar dhe plotėsuar me Sarandėn dhe Delvinėn ishin Ēamėri. Ai na jep argumente tė ndryshme: pėrmendte jetėn e fjalėve e formave tipike arkaike tė ēamėrishtės, nė tė folmet e brezit kufitar Gjirokastėr Delvinė- Sarandė si:vajtėl,ardhėr,dhėnėl,marėl! ,etj. Pėrdorimin e prapashtesės atė tek emrat, pėr tė formuar fiset si :Karagjoz-atė,Topull-atė, ashtu si nė Ēamėri :Dem-atė,Dojak-atė,Pirro-atė,etj. Historikisht Ēabej mbėshtetej nė faktin e njohur se nė shek.14-tė, Gjirokastra ka qenė kryeqendra e principatės sė Gjin Zenebishit, e cila duhet tė ketė bashkuar jo thjeshtė toka feudale,po edhe njė unitet (njėsi) gjuhėsore, zakonore, ekonomike, tė ruajtura nė mesjetėn e hershme. Etnografikisht kjo tezė mund tė bazohet nė lidhje organike qė kanė kėngėt e vallet, veshjet,zakonet ēame me ato tė Delvinės, Muzinės dhe Gjirokastrės.
Po kėshtu nė lidhje me kufirin veriorė tė Ēamėrisė po tė shfletojmė librin e autorit francezė G. Remerand, ai shkruan: Ēamėria qė korespondon me Thesprotinė e lashtė ėshtė vendi qė ndodhet pėr karshi ujdhesės sė Korfuzit dhe qė shtrihet mbi bregun e detit Jon nga Saranda nė Prevezė .Pra, pasi mė lartė u paraqitėn tė dhėna pėr kufijtė e Ēamėrisė nė Veri, nė Jug Ēamėria shtrihet deri te Gjiri i Prevezės e i Artės. Nė lindje kufizohet me nėnprefekturėn e Konicės dhe fshatrat e kazasė sė Janinės.
Vlen tė pėrmendet se emrin e Ēamėrisė Pouqueville e nxjerrė prej Samurit,emėr i vjetėr epiro- iliriane.
Ēamėria e pushtuar nga grekėt, kufizohet nė veri me malet e Nėmėrckės, Muratit, Strugarės, Camandait edhe Konispollit: nė lindje me Konicėn dhe rrethinat e Janinės: nė Jug me Artėn;ajo pėrfshinė edhe Prevezėn; nė perėndim kufizohet me detin Jon.
Qė nė themelimin e tij, shteti grek kėrkonte pushtimin e Ēamėrisė,qė ishte vendi i lashtė ilir, me emrin Thesporotia. Thesportėt ishin njė ndėr tri fiset kryesore tė Epirit.
Ēamėria ka qenė e banuar nga shqiptarėt gjatė gjithė kohėrave historike. Tė gjitha burimet mesjetare bizantine, veneciane,napolitane, etj., pohojnė pėr shqiptarėsinė e Ēamėrisė gjatė mesjetės. Burimet osmane dhe regjistrat kadastrorė flasin pėr njė popullsi kompakte shqiptare bile edhe rregjistrimet osmane tė vitit 1694 shprehin qartazi pastėrtinė e saj etnike.
Sipėrfaqja e Ēamėrisė, e asaj pjese e cila ndodhet nėn pushtimin grek, thuhet se ėshtė 1593km2. Kjo shifėr na duket shumė e vogėl, po tė kemi parasyshė se nė Ēamėri bėjnė pjesė edhe 12 fshatrat e Llakės sė Sulit, Lelova, etj.
Qendrat e banuara kryesore tė Ēamėrisė janė:Filati, Gumenica, Paramithia,Margėlliēi dhe Parga qė gjenden jashtė kufijve shtetėrorė:7 fshatra gjenden brenda kufijve shtetėrorė tė Shqipėrisė, me qendėr qytetin e Konispolit.Historia e saj bėnė pjesė nė historinė e Epirit antik; me tė kaloi nėn sundimin e Romės dhe tė Perandorisė Bizantine:nė fillim tė shek.XIII ishte pjesė e Despotatit tė Epirit,kurse nė gjysmėn e dytė tė shek.XIV bėnte pjesė nė despotatin shqiptar tė Artės.Nė shek,XV u bė shesh i luftės kundėr vėrshimit osman,nėn udhėheqjen e feudalėve tė familjes Zenebishi njėri prej kėtyre, Simon Zenebishi ishte bashėluftėtar i Skėndėrbeut.Nėn sundimin osman Ēamėria bėnte pjesė nėn sanxhakun e Delvinės si dhe tė Janinės dhe u bė shesh i kryengritjeve antiosmane nė shek.XVI e fillimin e shek.XVII.Nė shek.XVIII filloi isla! mizmi me dhunė i njė pjese tė mirė tė popullsisė. Njė pjesė e popullsisė sė Sulit dhe tė Pargės,pėr ti shpėtuar islamizmit,emigroi duke u vendosur nė ishujt e Greqisė.Edhe nė Ēamėri u pėrforcua nė shek.XVIII pushteti ekonomik i feudalėve ēifligarė vendas,tė cilėt u bėnė faktorė politik me rėndėsi nė luftėn pėr pushtetin lokal,derisa Ēamėria ra nėn sundimin e Ali Pashė Tepelenės,sundimtarit tė pashallėkut tė Janinės.
Nga ana topografike, e entografike dhe folklorike,Ēamėria pėrbėnė njė krahinė tė veēantė tė Shqipėrisė.Pra kurr nuk duhet tė harrojmė se sipėrfaqja e prefekturave tė sotme tė sunduara nga grekėrit janė nė njė sipėrfaqe qė vijon mė poshtė:
Thesporatio 1515 km2
Janina 4890 km2
Preveza 1047 km2
Kosturi 1685 km2
Arta 1612 km2
Gjithsejt: 10749 km2
E gjithė kjo sipėrfaqe toke shqiptare ėshtė e pushtuar nga Greqia me mjete dinake dhe forcė
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
|
|
|
28-05-05, 15:32
|
#3
|
meditues...
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
|
Historiani i luftės sė Peloponezit,Tukididi, pėrmend tre koloni korintike: Epidamnin, Apollonin dhe ishujt Lenkade. Ai na thotė se kėto koloni kufizoheshin me barbarėt. Barbarė do tė thotė jo grekė. Sipas historianėve grek tė Greqisė sė lashtė Thesprotia (Ēamėria e sotshme) ishte e banuar nga barabarėt,qė do tė thotė jogrek.
Aty nuk kishte asnjė koloni greke. Grekėt mbrojnė parimin se ku ka koloni greke ėshtė tokė greke. Mirėpo ky parim i shkonė mė pėr shtati italianėve. Gjatė bregdetit tė gadishullit ballkanik qė zotėrohej prej disa shekujsh nga venedikasit.Prandaj bregdeti i Ballkanit i pėrket Italisė.
Bregdeti i Krimesė,i Trakės greke dhe turke si dhe bregu i Artės i Stambollit i takon gjenovezėve se i kanė patur koloni. Me gjepura tė tilla grekėt mbrohen se Ēamėria ka qenė greke.
Nė agimin e shek.XIX koloneli anglez U.M.Lik, pėrfaqėsuesi i qeverisė angleze pranė oborrit tė A.P.Tepelenės bėri njė udhėtim nėpėr Shqipėrin e Jugut sipas njė intinerari tė pėrcaktuar qartė.Pėrshtypjet e tij i hodhi nė veprėn e tij katėrvėllimėshe.Nė tė jepen tė dhėna interesante me karakter ekonomiko-shoqėror pėr shqiptarėt e pėr Shqipėrinė, pėr gramatikėn e gjuhės shqipe ,nė baz tė njė punimi tė hartuar nga mėsuesi Evstrat Vithkuqari dhe mori njė fjalorė tė gjuhės shqipe,mbi vend gjetjen arkeologjike mbi gjendjen politike tė Pashallėkut tė Janinės nėn drejtimin e A.P.Tepelenės.
Ai kishte njė koncept tė qartė pėr Epirin.Sipas tij termi Epir nuk kishte karakter etnik, d.m.th,grek.Ai e pėrdorte nė kuptimin tradicional,duke marrė kėtė term nga garderoba e vjetėr.Kjo tė bie nė sy qė nė pasqyrėn pėrmbledhėse.Nė vėllimin e parė Epiri ka kėto ēėshtje:Mbrritja nė bregdetin shqiptar: Vlora, Kanina,Orikumi,ishulli i Sazanit, Akrokeraune, Palasa, Aspri, Rruga, Korfuzi, Saranda, Nivica, Valare, Libohovė, Tepelenė, Vjosė, nėn Tepelenė.
Nė kreun e dytė me titullit Epiri, jepen ēėshtjet: kthimi nga Tepelena, Luzati, Shtėpėzė, Drinopoli, Kardhiqi, Zhulati, Delvina, Finiqi, Antigonea, Saranda, PortoPalermo, Lukovė, Sopot, Qeparo, Himarė, Sarandė, Butrinti.
Tė dhėna me interes ai jep edhe mbi katėr ndarjet e mėdha tė shqiptarėve.Duke hedhur poshtė koografinė politike tė formuar qysh nga koha e pushtimit turk,ndarjet e vetme tė rėndėsishme tė shqiptarėve janė katėr: gegė, toskė, labė dhe ēamė. Sipas tij toskėt shtrihen drejt veriut qysh nga kufijt e Delvinės e deri nė atė tė Peqinit e tė Elbasanit,duke u kufizuar nga perėndimi me labėt dhe duke pėrfshirė Kardhiqin, Gjirokasrėn, Libohovėn, Pėrmetin, Dangėllinė, Kolonjėn, Skraparin, Beratin, Mallakastrėn, Nyzeqenė e Vlorėn. Lebrit (labėt),Liku i vė nė gjithė zonėn bregdetare nė jug e nė perėndim tė toskėve dhe nė jug deri nė Delvinėn ku fillojnė ēamėt qė zėnė gjithė pjesėn bregdetare, duke pėrfshirė edhe Sulin deri nė brendėsi nė rrethet e Pohonianit e tė Janinės.
Liku konceptit Himarė i jep njė shtrirje tė tillė.Sipas tij,Himar i thonė gjithė vargut Akrokeraunian tė vjetėr prej kepit Kefami e deri te kepi Glossa,duke pėrfshirė luginėn e Orikumit e duke vijuar nga jugu nė veri fshatrat: Nivicė, Lukovė, Piqeras, Sopot, Qeparo, Himarė, Vuno, Drimodhes, Palasė dhe Dukat. Tė gjithė fshatrat kanė tė njėjtat mėnyra jetese dhe zakone.Gjuha greke ėshtė e folur gati prej tė gjithė burrave dhe italishtja prej atyre qė kanė jetuar jashtė,por gratė,nė pėrgjithėsi nuk njohin gjuhė tjetėr, veē shqipes.Shpjegimin pse burrat dinė greqisht e italisht e jep vetė Liku kur shkruan: ...Shumė himariotė janė nė shėrbim napolitan,tek francezėt. Nė shėrbimin britanik ndodheshin reparte shqiptare.Ka 100 pensionistė tė mbretit tė Napolit qė paguhen nė Korfuz.
Likut i bien nė sy zakonet e doket shqiptare tė kėsaj krahine.Para se tė hyjė nė Himarė,Liku i shoqėruar nga njė marinar takon rrugės disa barinjė. Marinari i ofron atyre kutinė e tij tė buurnotit,njė kopliment i zakonshėm nė Shqipėri. Me entuziazėm ai pėrshkruan darkėn qė kalon nė atė shtėpi.
Tė gjithė flasin me krenari pėr lirin e tyre duke kuptuar ēlirimin e tyre nga zgjedha turke dhe nė tė njėjtėn kohė ankohen nga anarkia dhe mosmarrėveshja e tyre e brendshme. Pėr kėtė grindje dhe mosmarrėveshje midis krahinave shqiptare ai flet edhe mė poshtė. Duke pėrmendur armiqėsinė midis Himarės dhe Vunoit, Liku e quan gjendje tė zakonshme tė kėtyre qendrave fqinje nė Shqipėri.
Gjatė pėrshkrimit tė Himarės tė cilėn ai e quan fshat,por qė vendasve u pėlqente ta quanin qytet,Liku pohoi se Himara pėrmbante 300 familje tė ndara nė 5 lidhje kryesore. Kėtu ai habitet se lidhje emėroheshin me njė term italisht dhe greqisht, me njė fjalė tė vjetėr klasike tė cilat ai nuk priste ti gjente nė Shqipėri.Termat italisht dhe greqisht nuk flasin nė favor tė tezės se himariotėt nuk janė shqiptarė,pėr kundrazi ato flasin pėr kulturėn dhe qytetėrimin e himoriotėve qė lidhjet farefisnore ti paraqesin me terma tė huaja,fenomen i pėrhapur edhe nė popujt tė tjerė,mandej tė Evropės sė qytetėruar tė asaj kohe.
Pasi lė Himarėn dhe merr drejt jugut,Liku nuk le pa pėrmendur karakterin etnik shqiptar tė kėsaj zone.Zonėn nga Himara nė Sarandė,Liku e pėrcakton me fjalėt nė tė gjitha kėto pjesė tė Shqipėrisė. Pėr Konispolin ai shkruan se ėshtė njė qytet i pėrhapur me 400 ose 500 familje shqiptare.Para kalamai sipas tij me pėrjashtim tė njė numri tė vogėl artizanėsh dhe bakajsh tė krishterė, ėshtė tėrėsisht i banuar prej shqiptarėsh myslimanė.
Duke folur pėr shtėpizėn,kur pėrshkruan konakun ku bujti atė natė,pohon si gjithė fshatrat shqiptare.Nga biseda me shqiptarėt e kėtij fshati, Liku emocionohet dhe deklaron nė rast se mbreti i Anglisė do tė kėrkojė ushtarė, krejt fshati, me 300 vetė ėshtė gati tė hyjė nė shėrbimet e tij. Likut i bėjnė pėrshtypje kėrkesat modeste tė ushtarėve shqiptarė prandaj vazhdon, njėri prej tyre shton :mė lehtė ėshtė tė mbahen 50 ushtarė shqiptarė se sa njė anglez.
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
|
|
|
28-05-05, 15:33
|
#4
|
meditues...
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
|
Kanė kaluar shum kohėra nga ajo kohė kur Liku e vizitoi Himarėn.Natyrisht koha e bėri tė vetėn.Gjuha greke zgjeroi rrethin e saj tek fėmijėt dhe tek gratė.Tregtia dhe kisha realizuan zgjerimin e tyre.Gjatė kėsaj periudhe ska asnjė emigrim masiv tė popullsisė greke dhe vendosjen e saj nė Himarėn shqiptare,sa ti ndryshonte karakterin etnik,sa Himara tė shpallej krahinė minoritare greke,ashtu siē mund tė pretendojė ndonjė i huaj apo shqiptarėi kėsaj krahine.
Ndėrsa Bajroni i shkruan Henri Drury:
I dashur Drury.
Kam pėrshkruar Portogalinė e Jugun e Spanjės,kam vizituar Sarandėn,Siqilinė,Maltėn dhe prej andej kam kaluar nė Turqi ku po vazhdoj tė udhėtoj.
Mė tej Bajroni vazhdon:Sa pėr Shqipėrinė,kam qenė me tė vėrtetė i dėshiruar pėr ta vizituar mė parė se ēdo anglez tjetėr ( me pėrjashtim tė mister Likut), por ėshtė njė vend qė vizitohet rrallė dhe vendasit kanė njė karakter tė egėr. Pėrsa i pėrket bukurisė natyrore,ai ua kalon bukurive klasike tė Greqisė,qė janė jashtėzakonisht tė bukura,veēanėrisht Delfi e Kepi-Kollona nė Antikė.Megjithatė kėto nuk janė asnjė po ti krahasojmė me disa vende tė panjohura tė Ilirisė dhe tė Epirit si dhe lumenjė tė paregjistruara nė harta gjeografike.Do tė vijė njė ditė kur ato do tė njihen mė mirė dhe do tė gjykohen me tė drejtė si! vende mė tė mira pėr penėn,bile edhe se sa gropa mė tė madhe e Ilisit dhe kėnetat e Beotisė.
Siē u pa mė sipėr,Bajroni zbriti sė pari nė Prevezė.Ai na e bėn tė qartė se Preveza ndodhet nė Shqipėri dhe se vendet e Shqipėrisė Jugore qėndrojnė mė lart pėr bukuri se sa ato tė Greqisė ku ai kishte shkelur.
Kurse Ugo Foskolo,njė shkrimtar i madh italian.Origjina e tij ishte nga ishujt e Jonit,ku kishte banuar familja e tij prej shumė brezash,si dhe dėshmit e prindėrve e pastaj dokumentet e lexuara nė Venedik, i shėrbyen pėr tė na dhuruar mjaft tė dhėna interesante pėr Shqipėrinė Jugore dhe bregdetin e saj.Po citoj disa paragrafe tė veprės sė tij:
,,Brigjet e Shqipėrisė Jugore Paragrafi VII
Ishulli i Korfuzit nuk kishte mjete tė mjaftueshme pėr tu mbrojtur nėse nuk zotėronte brigjet e Shqipėrisė.Kėto brigje pėrballė Korfuzit,emrohen Basse Albanie (Shqipėri e poshtme).
Duhet vėnė re se njė pjesė e ishujve jonianė nė lashtėsi kanė patur emra shqip.Kėshtu,Plini nė librin 4, kap.12-tė shėnon se emri i vjetėr i Korfuzit ishte Drepan.Nė mitologji thuhet se kėtė emėr ishulli e kishte marrė nga forma e tij,sepse ngjason me drapėrin .Mė vonė emri i tij u zėvendėsua me emrin karkara, fjalė fenikase. Nga Korkaraka rrjedhur Korkyra (Korfuz).Karkaranė gjuhėn fenikase do tė thotė vend pushimi. Edhe ishulli Zaqinthos, sipas Plinit,mė parė quhej ishulli i Hyrisė.Sipas logjikės shoviniste greke qė mbanė pa tė drejtė tezėn ēdo vend qė ka emėr grek i pėrket Greqisė: pėrkatėsisht atėherė edhe ishullin e Korfuzit,shqiptarėt duhet ta diskutojnė me izraelitėt.Sipas kėtij arsyetimi edhe deti Jon i takon Shqipėrisė sepse Jon ėshtė emėr i fondit tė gjuhės shqipe.
Paragrafi VIII
Mjaft prej tyre (epirotėt),numrohen nė radhėt e argonautėve tė cilėt nga njė skele qė ndodhej jo larg brigjeve tė Shqipėrisė,u nisėn me ekspeditėn e parė detare tė Greqisė.Bijtė e kėtyre mercenarėve tė lashtė gjindeshin nė rrethinėn e Trojės midis legjioneve tė pathyeshme tė Akilit;pasardhėsit e tyre,me Pirron nė krye,pushtuan territorin romak. Ata nėn filipin kontribuan pėr asgjėsimin e lirive qė gėzonte Greqia.Po kėshtu vepruan me Aleksandrin pėr tė pushtuar pjesėn mė tė madhe tė botės sė atėhershme.Nė shek.XV,tė udhėhequr nga Gjergj Kastrioti,bashkėkombas i tyre,i cili u bė i famshėm nėn emrin Skėnderbeg ata u mbyllėn otomanėve kalimin nėpėrmjet Adriatikut.
Nga paragrafi i mėsipėrm del qartė se brigjet e Shqipėrisė Jugore,qė pėrfshin tė tėrė Epirin nė lashtėsi ishin shqiptare.
Paragrafi IX e X - tė
Romakėt, kur mbyllėn pjesėn e mbrendshme tė Shqipėrisė me njė zingjir vendqėndrimesh ushtarake, i dhanė rėndėsi tė madhe fortifikimit tė bregdetit.Kėtė bregdet ata e vlerėsonin mjaft: e quanin pikė ndėrmjetėse midis Lindjes dhe Perėndimit.Detin Jon e konsideronin tė vetmen rrugė qė i lejonte tė bėhej tregti si dhe nga ku mund tė kalonin influenca politike dhe pushtimet e tyre... Nė plazhet e Jonit Shqipėria u bė dėshmitare nė zėnkėn e madhe,nė akcium qė shkoi nė favor tė Augustit.
Autori kėtu na bėn tė ditur se plazhet e Shqipėrisė (ato tė Prevezės) janė dėshmitare tė betejės midis Oktavian Augustit dhe Mark Antonit.
Paragrafi XX
Parga ndodhej tamam nė qendėr tė krahinės shqiptare, subjekt i zotėrimeve venedikase. Nga njė anė ajo kishte Gumenicėn dhe Butrintin, nga ana tjetėr Konicėn e Prevezėn. Pra gjithė bregdeti nga Kepi i Stillos deri nė Prevezė ka qenė tokė shqiptare qysh nga lashtėsia deri nė Luftėn Ballkanike.Mbetėn tė pavdekshme fjalėt e Felix Julianit qė ka thėnė: ...nė tė gjitha kohėt Shqipėria ka qenė toka klasike e heronjėve.Homeri atje gjeti Akilin,Greqia Aleksandrin,Roma Pirron,Papa Eugjeni IV tė Skėnderbeun.
Tė gjithė albanologėt e dinė mirė se fiset ēame janė fise shqiptare,qė ndodhen nė trojet e tyre mijėra vjeēare dhe kanė kultivuar njė kulturė tė lashtė qė shovinizmi grek pėrpiqet ta mohojė edhe krerėt e fesė ortodokse pėrpiqen ta zhdukin
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
|
|
|
28-05-05, 15:34
|
#5
|
meditues...
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
|
D O D O N A
Pėr kėtė vlen tė pėrmendet edhe njė fakt i pa mohueshėm se:nė shekullin e kaluar, afėr Janinės, Karapanua zbuloi tempullin e Dodonės, ku shkonin klerikėt pellazgė tė Ēamėrisė dhe kryenin detyrat e tyre fetare te perėndia e Diellit - Zeusi.
Klerikėt e asaj kohe ēdo mėngjes kishin si detyrė tė lajmėronin popullin qė jetonin rrėzė malit nė njė ēangė qė i binin shumė herė dhe lajmėronte gjithė banorėt se doli dielli.
Thuhet se nga tė rrahurat ritmike tė ēangės: Don, don, don... edhe te liturgjia mori emrin Dodonė.
Nė Dodonė pėrveē kėsaj teleturgjie mirreshin edhe me pėrcaktimin e fateve tė njerėzve.Si gjithė shqiptarėt e lashtėsisė ashtu edhe ēamėt,besonin nė shumė perėndi. Ky besim i tyre mbante njė logjikė shumė normale.P.sh. nė Dodonė besonin Zeusin,perėndia e Diellit,qė i jep jetė njerėzimit,sidomos natyrės,si dhe nėnis tokė Demetra qė krijon ushqimin dhe ēdo gjė pėr njerėzimin. Nuk po zgjatem pėr shpjegimin me hollėsi tė Zeusit, tė Demetrės dhe tė perėndive tė tjera qė paraardhėsit tanė i besonin dhe vinin emrat sipas funksionit qė kryenin. Sot, nė pėrgjithėsi,bota e shpjegon shumė mirė historinė e popullit tonė, por nuk e bėjnė siē duhet disa nga studjuesit tanė! Shqipėtarėt qysh nga lashtėsia e deri mė sot skanė patur probleme fetare. Edhe kur populli shqiptar u nda nė tė krishterė dhe myslimanė e respektonin besimin e njėri-tjetrit dhe shumė herė i festonin ditėt e shėnuara sė bashku.
Pėr kėtė asjėherė ska harruar fenė e paraardhėsve,tė pellazgėve.Ēamėt edhe sot i kėndojnė perėndisė sė lashtė tė diellit, Zeusit:
Diell o diell -o
ama buke miell o
Sa tė hamė premė
bashkė me time ėmė
Nė krahinėn e Ēamėrisė gjejmė njė thesar tė pafund tė mitologjisė shqiptare.
Nuk kuptoj se pse ne shqiptarėt pėrdorim fjalėt mitologji grekegjersa mitologjia e lashtėsisė nuk ka asnjė lidhje me kulturėn e sotme greke. Grekėt i pėrdorin shumė fjalė nga mitologjia tė cilėt nuk kan mundėsi ti shpjegojnė me gjuhėn e tyre.
Nė mitologjinė e Ēamėrisė i jepnin njė lloj shpjegimi aktit tė njriut qė ikte nga jeta.Kur njeriu vdiste shpirtin e tij e merrte Harroni dhe mbasi e kalonte nga lumi i Ēamėrisė qė quhej Haherroni e ēonte nė Hadhe.Dyert e Hadhesit i ruante njė qen i tmerrshėm qė kishte tri koka dhe njė bisht.Ai nuk lejonte asnjė shpirt tė kthehej mbi dhe. Qenin e quanin Qenvaroj.
Nė gjuhėn greke ėshtė shumė e vėshtirė tė shpjegohet kjo mitologji,ngjarja e sė cilės zhvillohet nė Ēamėri. Ndėrsa nė gjuhėn tonė shqipe me njė shpjegim tė vogėl ēdo gjė ėshtė e kuptueshme.
Tė marrim Harronėn qė ėshtė shoqėruesi i shpirtrave.Ai mbasi i merrte shpirtat u jepte edhe ujin e Harresės qė ti harronin ēdo gjė mbi botėn ku kishin jetuar.Kur i merrte shpirtėrat Harroni.I kalonte nga lumi i Ēamėrisė Hahe rron dhe i ēonte nė Ha-dhe.Nė dyert e Hadheut ishte vendosur qeni i zi dhe i tmershėm qė tė mos kthehej askush mė nė kėtė botė.Qeni thamė quhej Qen Varroj (qen qė ruante varret).
Krenaria shpirtėrore dhe materiale e popullit ēam nė zakonet e tij qysh nga lashtėsia ishte:kur vdiste njeriu qė tė mos ishte borxhli as te Harroni as te Hadheu dhe qė tė pėrballonte vetė shpenzimet e udhėtimit tė shpirtit tė tij,i vendosnin nė gojė njė monedhė.
Toponimet, siē thotė studjuesi Qemal Murati:janė fosile tė historisė njerėzore. Materiali i mjaftueshėm qė do tu pėrbente gjuhėtarėve pėr historikun e shqipės:qindra toponime, hydronime, antroponime tė kohės kristiane, mjaftė parakristiane si dhe tė sferės fetare myslimane do tė jenė njė burim i pasur pėr shkencat albanologjike.
Botimi i toponomastikės ēame do tė jetė njė dokument qė me dhimbje do tu kujtojė banorėve autoktanė vendet ku kaluan jetėn dhe tragjedinė e dėbimit.Por do tė jetė edhe njė denoncim pėr idet e shovinistėve grek mbi Vorioepirin,qė mbante ende njė konstante e politikės qeveritare greke. Nėpėrmjet toponimeve ēdo lexues, studjues a politikan objektiv do tė bindet se Epiri ėshtė shqiptar. Sepse atje jo vetėm njerėzit por edhe toka dhe deti flasin pėr autoktoninė e shqiptarėve.
Toponimet shqiptare nė Lindje tė Paramithisė na hapin njė rrugė pėr tu bashkuar me kryeqendrėn pellazgjike Dodonėn.
Paramithia ėshtė qendėr prefekture,e ngritur nė krahun perėndimor tė malit tė Kurrilės,18 km.larg skelės sė Volės (Murtas).Ka qenė qytet i madh dhe qendėr administrative nė Ēamėri,deri mė 1910 kur si qendėr administrative u formua Reshadijeja (Gumenica e sotme).Nga Normanėt Paramithia thirrej Castelnova (Kėshtjellė e re). Nė qytet ndodhet kėshtjella Shėndonat (Ajdhonat) si dhe gėrmadhat e vjetra tė qytetit Uria.
Nga veriu kufizohet me Selanin,nga jugu me Karjotin nga lindja me Popovėn,nga perėndimi me Grikė.
Faktėkisht nga gjithė kėto treva,brenda kufirit tė shtetit tė cunguar shqiptar kan ngelur fare pak fshatra me qendėr qytetin e vogėl tė Konispolit.Kėto fshatra janė:Mursia,Xara e Ēifliku,Shkalla fshat i ri i banuar nga vlleh ēamė qė flasin tė gjithė shqip,Kllogjeria fshat ēam qė flet shqip ku qe hapur e para shkollė shqipe nė ish-nėnprefekturėn ēame tė Konispollit mė 1913.
Pranė kėtij kufiri janė kėto fshatra ēame: Sopiku, Verva, Dishati, Janjari, Ninati (fshat i Hoxha Tahsinit), Markati,Shalsi,Pandalemoni.Po kėshtu edhe fshatrat e tjera tė ish-nėnprefekturės sė Konispolit qė e heqin veten minoritarė dhe janė mė shumė shqiptarė se edhe gjuhėn shqipe e dinė dhe disa familje edhe e flasin, si fshati Vagalat, Haderaga, Hoxhe, etj. Veē kėsaj kėto fshatra i gjithė Vurgu mund tė themi edhe fshatrat qė flasin greqisht janė me zakone a dokė thjeshtė shqiptare,ata kėndojnė e vajtojnė mė shumė shqip si nė dasma si nė raste hidhėrimi.
Pėrveq kėtyre pas viteve dyzet e veēanėrisht nė dy-tri dekadat e fundit janė themeluar fshatra e qyteza shqiptare tė tjera tė banuara mė tepėr nga ēamėt si Qyteza e Hoxhės (Livadhėza), Shenjani, Varfanji, Ksamili, Shelegeri, Vena, etj. Gjithashtu qytetet e tilla si Delvina, Ceriku, Vlora, Fieri, Lushnja, Rogozhina, Kavaja, Durėsi, Elbasani, Tirana, Shkodra ,etj. Janė tė banuara me njė numėr tė konsiderueshėm ēamėsh veēanėrisht me tė ardhurit pėrtej kufirit ku mė 1945 shovinistėt grekė i kishi dėbuar tė gjithė myslimanėt nga Ēamėria dhe trevat e tjera ku banonin shqiptarėt.
Nė krahinėn ēame tė Konispolit e tė Mursisė si dhe nė fshatra e qytete tė tjera qė i pėrmendėm banojnė disa dhjetra mijėra ēamė.Numri i pėrgjithshėm i ēamėve nė Shqipėri ėshtė 280 deri 300 mijė.Po kaq ēamė qė flasin shqip banojnė pėrtej kufirit nė 240 fshatra ēame tė ish kazave (rretheve) Filat, Margellec, Gumenicė, Paramithi, Pargė, Filipija, Prevezė dhe Artė. Mund tė pėrmendim fshatrat tė tillė nė Ēamėrinė e pushtuar si Lopsi, Koska, Spatri e dhjetra fshatra tė Shkallės sė Filalit, dhjetra e qindra tė Gumenicės,Margėlliqit,Paramithisė e qyteteve tė tjera ēame si Lidhza (vendlindja e Pirros sė Epirit),Kastria fshat i Pilo Tases, Jani Sharrės, Lumesi i Paramithisė (fshat i Spiro Gullakės tė cilin grekėt e therrėn mė 1945 pse punonte pėr hapjen e shkollave shqipe nė fshatrat ortodokse shqipta! re tė Ēamėrisė). Angjija fshat i Angjallo Angjisė, njė tjetėr mėsues shqiptar qė grekėt e dogjėn sė gjalli nė furrė pse kishte hapur dy shkolla shqipe nė Angji e nė Kastri,dy katunde shqiptaro-krishtere.
Qysh nė kohėt e lashta Ēamėria ka qenė shqiptare dhe e tillė ka mbetė gjer mė sot,pavarsisht se nė vitet 1944-45 u dėbuan prej andej rreth 70 fshatra myslimanė dhe mbeti vetėm pjesa e popullsisė sė krishterė. Ēamėt janė racė ilire pra tė gjakut tė pastėr shqiptar.Pushtuesit e huaj nuk mundėn kurrė tua ērrėnjosin ēamėve ndjenjėn kombėtare.Tukididi thotė:epirotėt janė barbarė,d.m.th. jo grekė tė cilėt flasin njė gjuhė qė nuk ėshtė e kuptueshme pėr grekėt. Kaonėt pra dhe Thesprotėt e pas tyre dhe Kasopotėt tė gjithė bashkė janė thesprotė-shkruan Straboni- dhe banojnė nė bregdetin qė filloi nga malet Qeraune deri nė gjirin e Abrakisė.
Pra si u pa mė lartė edhe mė shumė autorė tė tjerė tė rinjė tė shek. XX e cilėsojnė Ēamėrinė si njė krahinė e jugut tė Shqipėrisė
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
|
|
|
29-05-05, 08:06
|
#6
|
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
|
bukur Arbaniti, do vijojme...
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
|
|
|
29-05-05, 22:35
|
#7
|
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
|
ARBITALIA
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia index/home kulturė/cultura histori/storia gjuhė/lingua letėrsi/letteratura art/arte
hapje/apertura komunitet/comunitą tradita/tradizioni special/speciale turizėm/turismo shfaqje/spettacoli
redaksi/redazione lajme/notizie shtyp/stampa motorė/motori ligje/legislazione lidhje/links
Nezir Myrta / SHPJEGIMI I EMRIT ĒAMĖRIA
AMĖ E ĒAME ĒAMĖRIA
Emri Ēamėria qė pėrcakton toponomin nė fjalė, si krahinė e ndame shqiptare, nga Trungu Amtar dhe qė formohet nė bazė tė etninomit ēam (ēami, ēamėt), derisot, nuk ėshtė hasė tė jetė shpjeguar me njė ethymologji tė sigurtė, sipas linguistikės gjenetike domethėnia e vet emrit, vetėmse, thohet se vie nga fjala t ēam, nga emri i lumit Kallama (Thyamis) dhe dihet si territor dhe popullėsi shqiptare (abėreshe), me aneksimin qė iu bė Greqisė, me njė histori tė dhimbshme, me njė kulturė tė lashtė.
Pėrkundėr asimilimit tė dhunshėm nga grekėt, Ēamėria arrinė tė mbijetojė, me tė gjitha forcat shpirtėrore kulturore, duke ruajtur fshehtas: gjuhėn shqipe (arbėrishte), dokėt e zakonet shqiptare, me njė pėrbėrje numerike banorėsh, mbi tre milion shqiptarė, qė njihen si arvanitas (arbanitas), arbėreshė tė Greqisė.
Sipas studjuesit, V. Rafailidhis prezenca arvanite nė Greqi, fillon me mendimin e shprehur tė tij, se: Arvanitėt, kjo farė e ashpėr dhe krenare, e cila pėrllogaritet tė jetė rreth tre (3) milion nė shtetin e sotėm grek, vazhdon tė mbijetojė dhe tė bėjė historinė, si njė pjesė vitale e kėtij vendi, mes stuhive tė asimilimit dhe ruajtjes sė origjinės - e vijon thėnien studjuesi, Irakli Koēollari, pėr Arvanitėt.
Ndėrsa, emri arvanitas, si thirrje greqishte, ėshtė vet emri arbanitas, arbanit (arban), i shqipes gege, qė nė mungesė tė theksimit tė tingullit b, nė greqishte, rrodhi theksimi i tingullit v (b=v), nė emrin tonė, qė njihen sot arvanitasit. Kjo fjalė gegėnishte arbanitas (arvanitas), si rrėnjėsore e lashtė illirishte, iu mbeti pikėrisht, popullėsisė shqiptare arbėreshe nė Greqi, e cila e flet njė gjuhė me idioma tė lashtėsisė, me njė fonetikė historike qė kėrkon gjurmim tė thellė linguistik, e qė sot duket sikur njė e folme gege e toske bashkė, si njė tėrėsi uniteti tė shqipes sė hershme, njė Toskėrishte e pėrzier me rrėnjet e ruajtura shumė mė tė hershme illiro-pellagsishte, nga sa i kanė sot vet dialektet e Gegėnishtes dhe Toskėrishtes sė sotme, - sikur rrėnjė tė mbetura tė njė gjuhe tė gjallė paraballkanike dhe PIE dhe e mbetur gjithmonshėm gjuhė e gjallė arbanite. Nė arvanishte (arbėrishte) tė Ēamėrisė, sot mund tė vėrehet gėrshetimi i dy elementeve gege-toske, sikur njė lidhje koherente (anipse e tėholluar sa ska mė ku tė shkojė), na duket sikur shihet si njė dritė e largėt linguistike kryebote, apo fillbote tė tė folurit tė njeriut aqė janė ruajtur rrėnjet e hershme pellgasishte.
Gjuha shqipe e folur nė Ēamėri, mund tė theksojmė se ėshtė pikėtakimi, apo pikėpjekja e dy dialekteve tona, gege e toske, me elemente tė lashtėsisė historiko-linguistike, si gėrshetim dialektesh e nėndialektesh shqipe, si njė gjuhė e ruajtur me elemente origjinale tė rrėnjeve illirishte. Ndoshta, kjo formė e ruajtjes sė origjinalitetit rrėnjėsor linguistik nė tė folur, u ruajt nė vetvete, ngase nuk u bė kurrfarė aplikimi i gjuhės sė njėsuar shqipe, si ndalim arbitrar hegjemonist grek, pėr tu shprehur zyrtarisht si gjuhė amtare e arbanitėve. Nuk pati njė zyrtarizim tė Arbanishtes, ngase ėshtė bija e Pellgasishtes, sė lashtė, prej sė cilės rrodhi vet kjo greqishtja e lashtė, duke mbuluar rrėnjet arbanishte me ato greqishte tė reja me sufiksalet os. Nuk pat
njė formė dirigjimi nga askush pėr ta zyrtarizuar si gjuhė arbanite as krahas gjuhės greke dhe mbeti si dhunėti e natyrės nė tė folurit e ēamėve (arvanitėve-arbanitėve), ku rrėnjet e fjalėve shqipe nė tė folur popullor tė ēamėve, sikur xhveshin rrėnjet greqishte dhe na lidhin me gjuhėn e lashtė pellgazgjike. Gjuha e folur ēame, duhet tė shkruhet nė origjinalin e saj tė natyrės linguistike, sepse aty janė rrėnjet e gjuhės Amė Pellgasishte shqipe, si gjuhė e natyrės shqipe tė lashtė, ku kemi shumė burime studimesh nė tė folmen arbanishte (arvanishte), pėr thema tė mėdha nė gjurmimet illiristike PIE.
Vlen tė paraqesim shembuj tė tė folurit arbanitas (arvanitas), nė shprehjet e dokeve e zakoneve tė lashta, tė shqiptimit tė emėrtimeve tė sotme onomastike - qoftė antroponome, toponome, hidronome, epinome, apo edhe nė lirikėn dhe epikėn popullore, sikurse mund tė vėrehet gėrshetimi elementar gegė-toskė, nė kėto vargje tė njė kėnge popullore arvanite: Di fjalė ēova Djevit / Tė fala tė tė thetė, / Po Djevi nuk ta tha, / Se nuk e lanė retė. Numrori di (dy fjalė), folja thetė (thotė), shprehja nuk ta tha dhe folja e vargut tė fundit lanė (nuk e lanė), janė veēoritė e illirishtes sė lashtė, ku zėvėndėsimi i zanores y, me i (y=i) sot ėshtė theksim i tė folmes dibranishte, e cila ėshtė njė e folme shumė e hershme illirishte, por qė nė gjuhė gėrshetohet elementi gegė i foljes lanė (e lanė) si theksim i zanores hundore a^ (se nuk e lanė retė), do tė thotė se ende nuk e lanė retė, sikurse edhe nė trajtėn nuk e lan (lanė). Kjo folje shqipe la, si ēėshtje e hapur fono-morfologjike shqipe ( la lamja, e la lanja, me la, e me lanė pėr tė larė, e pėr tė lėnė), edhepse janė bėrė studime lidhur me to, ende nuk ėshtė arrijtė njė shpjegim i plotė.
Tė folmen arvanite, unė e quaj Arbanishtja e Lashtė PIE, gjuha e Dardhanusit, birit tė Zojsit (Zeusit 2690-2615 p.e.r.), ėshtė gjuha e Hillionit, gjuha Trojane, illirishtja e fillit tė tė folurit dhe tė tė shkruarit tė gjuhės sė njeriut - Kuniformit, ėshtė filli i Pellgasishtes e mbetur sot edhe nė rrėnjet e fjalėve tė tė folurit tė Ēamėve, nė atė gjuhė tė sotme natyrore, pa ndonjė rregullore tė re, qė duket njė gjuhė e lirė, e trashiguar nėpėr filizat arbanite, sikur njė gjuhė e paprekur, si njė gjuhė e lirė e natyrės shqipe, gjuhė e Natyrės Thotishte, si Geni gjenealogjik i gjuhės - Geni i Guhės Gege, qė ėshtė themeli i ēdo gjuhe indo-europiane (pėr atė edhe grekėt nuk i quajnė ēamėt arvėritas-arbėritas, por arvanitas). Arbanishtja ėshtė filli i gjuhėve PIE.
Arbanishtja ėshtė burimi kuniform i Linguistikės Gjenerale, e cila me plot tė drejtė fuqimisht quhet Arbanistika (qė sot arbėreshėt e Greqisė e kanė si shkencė linguistike Arvanistika), sepse nga Arbanishtja burojnė tė gjitha emėrtimet: arabike, aramike, indo-europiane e mė gjėrė. Nė Arbanishte, si gjuhė illiro- pellgasishte, sot gjinden jovetėm fillet e greqishtes sė vjetėr, por edhe fillet e indishtes sė lashtė, sanskritishtes, fillet nga soni i skroles soni i skrimit qė ėshtė zoni i shkrimit tė shkroles sė gjuhės sė njeriut shkrimi i shkronjes sė zėrit, apo i zėrit tė shkronjes abecedike (alfabetike).
Emėrtimet arbanitas (arvanitas) dhe arbėresh, si dy forma gege-toske, ku e para njihet zyrtarisht, si arvanitas - ndėrsa e dyta si njohje pėr arbėreshėt e Greqisė dhe arbėreshėt e Italisė, jovetėm qė, reflektojnė njė burim tė pėrbashkėt tė shqipes, por edhe na e ofrojnė mė afėr syve tė mendjes shqiptare vet illirishten pellgazgjike ku, kėto dy emėrtime, lidhen direkt me kuniformin (arban-arbėr), qė vet forma e kunit, vie nė shprehje edhe pėr atė njeriun qė ban-bėn arėn (arbani-arbėri) kuni si forma e parė e lavrimit tė arės me ku^ (parmendė), poashtu edhe si formė kuni (lapsi), pėr shkrimin e shkrolės shqipe pellgasishte Kuniformi, si Arbanishte illiro-pellgasishte.
ETHYMOLOGJIA E FJALĖVE GEGĖ E TOSKĖ
Sipas mendimit tim, etninomet gegė dhe toskė, tė cilėt pėrbėjnė etninomin e sotėm gjeneral shqiptar, ende janė pa njė ethymologji tė sigurtė dhe sikur duken si koncepte tė veēuara gegėnishte e toskėrishte tė shqipes, mendoj se kemi arritur nė njė ethymologji tė sigurtė me kėtė theori:
Arbanishtja ėshtė Gegėnishtja e cila formohet nga etninomi gegė, qė ka kuptimin gjegjė, ai qė gjegjet (Gega geget), gjegjet, pėrgjegjet, ku edhe u formua toponomi Gegėnia e Dradhanisė illire.
Kurse Arbėrishtja ėshtė Toskėrishtja, e cila fjalė vie nga fjala toskė, me prejardhje nga Etruskishtja, qė ethymologjia e fjalės etrosk-etrusk, vie nga shprehja e trojės (E Trojės, Troja illire Hillioni Illioni i Dardhanisė PIE), ku nga shprehja e trojes, me kuptimin ajo popullėsi e Trojės Hillire, ėshtė thirrė e Trojės etrojes etroske etruske, nga rrėnja fono-morfologjike - etrosk - etrusk (etruskan Etruria, sot krahinė nė Italinė e lashtė). Mbase, nga fjala e formuar etrosk-etruskė, rrodhi fjala e shkurtė emėrtuese tosk toskė Toska Toskėria e sotme shqiptare dhe (Toskana, toponom i sotėm nė Itali), nga etninomi - toskė, toskan), si dhe toponomi i lashtė Etruria, nga gjuha etruske (etroske e trojes), nė lidhje gjenealogjiko-linguistike me Amėn illirishte paraballkanike, qė sot ėshtė rrėnja e saj Toskėrishtja, dialekti i Shqipes. Sepse Trojanėt, pas Luftės sė Trojės u shpėrngulen sėpari nė Ballkan nga Troja (Hillioni hillirian) dhe vijuan shtegėtimin nė Apenine, ajo popullėsia e Trojes etroskėt (etruskėt), ku edhe formuan gjuhėn dhe kulturėn etruske tė lashtė, e cila nė realitet ėshtė njė Arbėrishte e lashtė.
Fjala toskė, sipas kėsaj theorie, vjen duke u formuar nė etapa kohore linguistike nėpėr kėto faza tė tė folurit: e Trojes > e trosk > etrosk (etrusk) > trosk > tosk > toskė > toska > Toskėria -> Toskėrishtja.
Pra, emri toskė, lidhet me Trojėn PIE, me zgjėrim onomastik dhe onomasiologjik nė ujdhesat: Sicilia, Sardenja e Korzika, nga jugu italian i sotėm, me pėrhapje tė gjėrė Apenine, si rrjedhė e popullėzimit illiro-pellgazgjik, ku na dalin disa emėrtime etninomesh etrosk (etrusk) arbėresh latin romak ital (Italia e sotme), tėvona vijnė zgjėrimet demografike gal, galėt (Galia - Franca e sotme) sak (sakėt, saksonėt - Saksonia) - dhe skot (skotėt Skotllanda e sotme), si formė e arritjes dykrahėshe historike, pėrmes vijes gjenealogjike ballkanike dhe apenine, duke u takuar historikisht me rrėnjet gjermanike (saksone, istveone dhe allemane) nga pėrhapjet dardhane gege pėrmes Ballkanit, nė zemėr europiane me gjermanikėt, e deri nė pjesėn veriore europiane tė sotme.
ETHYMOLOGJIA E EMRIT ĒAMĖRIA
Etninomi ēam - i cli formoi pra toponomin - Ēamėria , linguistikisht lidhet me hidronomin Thyamis qė ėshtė emėrtimi i lumit Kallama, qė sipas shpjegimit tė shqipes, duhet tė jetė me prejardhje nga fjala kallam, kallamishte, si kuptim i konceptit Thyama kallamishte, me shpjegim tė emėrtimit tė kallinjve tė kallamit, bimė barishte ujėsore. E tash, kah e ka ethymologjinė e vet emri i hidronomit Thyamis, i greqishtes sė lashtė, mbetet pėr tu gjurmuar nė kėtė theori, si hipothezė linguistike, tė cilėn do ta shtrojmė nė kėtė studim.
Emri Thyamis, si emėr lumi, mendojmė se pėrbėhet nga dy pjesė linguistike: thy + am + is (ku pjesa fundore is, ėshtė sufiksi, prapashtesa e kompozitės), tė cilat janė krejtėsisht dy fjalė shqipe njė folje shqipe dhe njė emėr shqip.
Pjesa e parė e emėrtimit thy ėshtė folja shqipe thy thye thyer (prej foljes me thye pėr tė thyer), nė kuptimin e vetes sė tretė tė vetorit tė shqipes (u) thy (ai, ajo), nė numrin njajės kurse nė shumėsin e shqipes (u) thyen (ata, ato), veta e tretė e vetorit dhe poashtu edhe e diftorit (u) thyen (kėta, kėto), nė formėn e kohės sė foljes nė aoristit (e kryera e thjeshtė), ku sipas zgjedhimit tė foljes nė gramatikėn shqipe duket kėshtu:
Folja thyer aoristi thy
Koha e kryer e thjeshtė
Numri njajės............................................ ...Numri shumės
(u)theva(unė) ............................................ (u) thyem (na)
(u)theve(ti) ................................................(u )thyet(ju)
(u)thy(ai,ajo).................................... ........ (u) thyen (ata, ato)
Pra, pjesa e parė e kompozitės thyamis thy, ėshtė folja shqipe, kurse, pjesa e dytė am, (thy + am = thyam), ėshtė emri shqip illirisht amė, ama (a^mė, a^ma), ėma, nė kuptimin amtar, e cila si formė fjalėformuese, bie nė pėrfundim logjik tė shprehjes shqipe thy amė, thy ama (ėma), Ama e thyer, (u) thy ama e lumit (vendi kryesor esencial i shtratit tė lumit), ku na rrjedhė emėrtimi thy+am(ė) = thyam(ė) thy ama Thyama, nga kuptimi i thyerjes sė Amės pellgazgjike illire, si kompozitė e formuar Thyam+is (nga sufiksi is) = Thyamis.
Mendojmė se, kjo ethymologji shqipe e emrit tė hidronomit Thyamis, lidhet linguistikisht shqip, me formėn tjetėr poashtu tė shqipes, ku nga shprehja thy amė, thy ama, rrodhi synonomi tjetėr me kuptimin e njejtė ēa amė, ēa ama, ku nė vet foljen shqipe thy, si fillesa e kompozitės Thy + am + is = Thyamis, pėrgjigjet poashtu folja tjetėr shqipe ēa (me ēa, ēamė, ēamje, tė ēamit, tė shkyemit thyerja e amės, ēarja e amės-ėmės), tė thyemit e amės, thyemja e amės, apo ēamja e amės (nė kuptimin e njejtė: ēamja e amės sė lumit) sipas shprehjes shqipe ēa am(ė), (u) ēa ama. Pra, edhe ashtu sikurse tek hidronomi Thyam(is), ėshtė synonomi Ēa+amė, (ēa ama, ama e ēame, ėma e ēarė, e ndarė, nga njė tėrėsi amtare Ēa (a)mė = Ēamė, ku me rėnien e njerit tingull, zanores a, si shėmangie fonetike shqipe, pėr tė shprehur njė emėrtim mė tė shkurtė, tė natyrshėm, sipas natyrės sė gjuhės shqipe, rrodhi emėrtimi ēamė (ēa+amė). Kurse, pėrmes pėrcaktimit sufiksal, iu dha prapashtesa ri, nė trajtėn e pashquar tė emrit, respektivisht tė toponomit Ēamėri (ēa+amė+ri), kurse nė trajtėn e shquar tė emrit-toponom mori fundesėn a sufiksin a, Ēamėri+a = Ēamėria, (ēa+mė+ri+a). Prej shprehjes thy amė, nė synonomin tjetėr tė shprehjes sė njejtė ēa amė, vetėm me njė ndryshim fonetik nga ai sufiksal i lashtė illirishte (is), nė kėtė ri-a, na rrjedhė i njejti kuptim sikurse Thyamis, poashtu edhe Ēamėria.
Nga kuptimi i shprehjes ēa ama (nda ama ndarė ėma-ēarė ėma), si kuptim filozofik, i ndamjes sė Amės pellgazgjike illire, mbeti si plotfuqishmėri linguistike edhe vet etninomi ēam (ēami, ēamėt) Ēami i Ēamėrisė, Ēamėt e Ēamėrisė, Ēamėria si pjesė e ndarė, e ēame nga trungu i hershėm pellgazgjik me Thanėn illire (Thana Ethana, Ethėna Athenne Athinė-a), poashtu edhe si pjesė e ēame (e ndarė), edhe mė vonė nga trungu illir Shqipėria.
Ēamėt, janė autoktonė nė trojet e tyre paragreke, si pasardhės tė pėrzierjes dardhane-etruske, ku na dokumentojnė shumė argumente tė gjuhės sė lashtė me elemente tė pėrziera gege-toske, tė dokeve e zakoneve, lirikės e epikės popullore dhe tė cilėt sot janė nė tehirė tė asimilimit e zhdukjes sė pamėshirshme nga gjenealogjia amtare pellgazgjike, prej grekėve edhe sot si arbėresh tė Greqisė, duke e ruajtur me shpirt ndėrdhėmbė gjakun, gjuhėn dhe kulturėn arbėrore! Ndėrsa, disa studjues i marrin Ēamėt si ardhės, pas grekėve, qė kjo theori ėshtė krejtėsisht e pabazė shkencore, sepse aty, nė ato troje shqiptare-illire, dembabadem ėshtė e ruajtur rrėnja pellgazgjike ku edhe si ilustrim robėrie, authori, Tasos Vurnasi, duke na dhėnė njė pėrshkrim psiko-fizik dhe toponomastik, shprehet pėr kėtė vend (atėbotė) tė paēamė, tė pandarė nga trolli arbėror, kėshtu: ėshtė njė vend sa njė Grusht Dhe, i mbushur me shkėmbinj, hone e burime tė ftoftė...Njerėzit, qė banojnė nė kėto vende, ngjajnė shumė me tokėn e tyre, janė tė ashpėr, tė veshur hollė dhe hijerėndė- ngase ajo hije e rėndė jo e tokės abėrore, sa e pushtuesve shekullorė, i bie Ēamėrisė dhe tė gjitha trojeve shqiptare ballkanike tė ēame (tė ndara) dhunshėm, si hije e rėndė e pushtuesve, e mishėruar me hijen e rėndė tė tokės arbėrore dhe e skalitur nė figurėn psiko-fizike tė ēamit (arbėreshit, shqiptarit), arbanitit (arvanitasit), tė tė gjitha kohėve e deri sotekėsaj dite...
ETNINOMI - ĒAM
Etninomi ēam, nomi etnik, emri etnik i ēamėve, sot gjindet i ēamė dhunshėm, i ndarė dhunshėm nga trungu arbėror i lashtė, ndėrmjet dy periudhave historike dhe (para)historike, si synonom i drejtėsisė pa shpatė nė dorė (si aneksim Greqisė), duke marrė nėpėr kohė emėrtime tė ndryshme arvanitas, ēam, arbanit, arbėresh, duket sikur nė pėrflakje duke e ruajtur etnogjenezėn amtare, por, qė tė gjitha janė fjalė shqipe tė pastra ethymologjikisht.
Arbanitėt (arvanitasit), qė duke e menduar vet fjalėn, si emėrtim kanė synonome edhe kulturore gjenealogjike, ku fjala arban, rrodhi nė fjalėn arvan, qė arvanitėt nuk munden ta ndryshojnė zyrtarisht mbase ia ndryshuan grekėt, pėrmes tingullit v (b=v), duke mbajtur emrin e hershėm arbanit, me njė ndryshim fonetik. Kurse, etninomi serv (servis), qė poashtu grekėt iu dhanė serbėve, u ndryshua nė tė kundėrten e kuptimit serv (serb), duke e ngritur fonetikisht nga kuptimi sherb (shėrbėtor), serv (servis), nė serb (serv=serb), kurse tek emri arban arbanit, rrodhi e kundėrta fonetike, duke e ulur karakterin substancial tė emrit ne formėn fonetike arvan arvanit, nė vend qė tė mbetet nė origjinal tė emrit - arban arbanit. Fjala arvanitas, si fjalė nė greqishte, nuk mund tė ketė kurrfarė kuptimi nė kėtė formė, as nuk ka ndonjė ethymologjie tjetėr (si fjalė e pakuptimtė e greqizuar), por, vetėm si fjalė shqipe arbanit arbanitas (arban-arbėr), qė nėnkuptohet, banori i Arbėrisė!
Tash, etninomi ēam, i cili pėrkufizohet me njė krahinė arbėreshe ė Greqi - Ēamėria, a do tė ishte mė natyrshėm tė thirret, etninomi arban, (qė grekėt i thonė arvan-arvanitas, ashtu sikurse edhe sllavėt i thonė - arbanas), ngase etninomi arban (Arbania), pėrfshinė tė gjithė shqiptarėt nė jovetėm nė Greqi, por, ashtu sikurse etninomi shqiptar (alban), qė pėrfshinė tė gjithė shqiptarėt ballkanik. Tre etninome arban arbėresh shqiptar, pėrfshijnė tė gjithė shqiptarėt e botės, apo thjeshtė Botėn Shqiptare!
Arbanishtja ėshtė Thotishtja Illirishtja Atllantishtja Pellgasishtja, tė cilat sot mund tė pėrkufizohen a pėrcaktohen me njė emėr gjeneral Shqipja.
Etninomi ēam, ėshtė vetėm njė emėrtim i banorit tė Ēamėrisė, qė nuk pėrkufizon numrin e pėrgjithshėm tė shqiptarėve nėn pushtimin grek, ngase arbanėt, arbėrit shtrihen sot nė mbi gysmėn e Greqisė, e deri nė Athinė, tė shpėrndarė e tė asimiluar nėpėr gati tė gjitha ujdhesat egjeane, ku vet emėrtimet e atyre ujdhesave, si toponome, janė krejtėsisht me ethymologji tė sigurtė shqipe. Arbanėt, arbėrit, shtrihen deri tek Gryka e Dardhanelleve dardhane, si pasardhės illiro-pellgazgjik, ku edhe nė vet kulturėn historiografike greke, janė ata arbanėt-arbėrit e lashtė e tė vonshėm, qė themeluan jovetėm historiografinė greke, por edhe vuan vet themelet e shtetit modern grek, ashtu, sikurse edhe e thotė edhe studjuesi arbėresh Aristidh Kola (Kolia), nė veprat e veta, tė cilat sikur po ngurrojnė tė pėrhapen nė gjuhėn shqipe tė sotme (ngase janė shkruar nė greqishte), e ndoshta edhe pėr arsyena tjera. Authori, A. Kola, i cili edhe u helmua dhe vdiq, pėr veprimtarinė e tij famoze nė lidhje me paraqitjen reale onomasiologjike dhe onomastike arbėrore tė botės greke, ashtu edhe sikur studjuesit mė tė hershėm edhe tė huaj, qė edhe vet perėnditė greke i nxierrin me ethymologji tė sigurtė shqipe, Kola ynė nė veprat, e sidomos nė atė Gjuha e Perėndive, na jep njė studim shumėdimenzional tė shpjegimit antroponomik dhe toponomastik shqip, apo siē e thotė ai, nė Arbėrishte. Authori, Kola, ėshtė i zhgėnjyer me rastin e rėnies nė dekadencė kombėtare ekzistenciale tė arbėreshėve tė Greqisė, nėn asimilimin e dhunshėm nga grekėt, i cili edhe vet thotė: ne i kemi ēorruar vet sytė tanė me duart tona, duke e humbur identitetin tonė kombėtar shqiptar- arbėror..., situatė kjo e cila edhe sot e kėsaj dite, e dėmton imazhin e shqiptarit duke iu nėnshtruar interesave politike greke, gjoja pėr fitimin e ekzistencės, jovetėm nga arbėreshėt atje, por edhe nga shqiptarėt pas rėnies sė komunizmit.
SHPIRTI I ARBĖRIT
Etninomi ēam, ėshtė mė i pėrvuajturi, mė i dhėmbshmi rreth copave tė ēame, apo tė ndara arbėrore te etniteteve e tokave tė pushtuara shqiptare ballkanike. Hijerarkitė politike, tė cilat na ēojnė deri nė pesimizėm tė madh, rreth ringjalljes sė gjuhės e kulturės arbėreshe nė Greqi (sikurse, dallon ringjallja nė tė gjitha aspektet e jetės kulturore tek Arbėreshėt e Italisė, me njė ruajtje etnogjenetike arbėrore) tek arbėreshėt e Greqisė, sikur po zmadhohet edhe mė tutje ky pesimizėm yni, nga niveli i ultė, i ngritjes politiko-ekonomike tė shtetit shqiptar.
Etninomi ēam, ėshtė i flijuar, por kurrė i shkrirė tėrėsisht, sepse gjuha e kultura arbėrore, do tė mbijetojė nė trojet e veta autoktone dhe tė gjitha ato personalitete kulturore e historike tė lindura nga Shpirti i Arbėrit, si Anastas Kullurioti, Melina Merkuri etj., e deri tek shqiptari i lavdishėm, Merkur Bua (1517), Petro Bua Sklepa (Topalli) 1453, Theodor Buhali, Dhimiter Muhli, Centurion Zaharia (1448), Petro Bua (1397), Komneno Bua (1770) etj., ku siē thonė edhe historianėt, si Marino Sanuto, njofton se: Zoti dėrgoi kėtė masė shqiptare, nėpėr kėto territore tė Thesalisė, vend nė tė cilin kohė mė parė, po nga kjo rracė,ishin aty rracė arvanitėsh, siē thirren. Mirėpo, shqiptarėt arvanitas, gjithmonė i pėrdorėn grekėt pėr nevojat e tyre, mė shumė se sa pėr vet nevojen shqiptare, sikurse bizantinėt, turqit dhe grekėt gjithmonė duke parė rrezik, i pėrdorėn arvanitėt, gjoja po luftojnė pėr tokėn e tyre, derisa i shfrytėzuan nė tė mirėn greke dhe kurrė mė nuk i pėrmenden si shqiptarė, figurat arbanite (arvanitase).
Ēamėria pėrbėhet kryesisht nga katėr krahina kryesore: Joanina, Thesprotia, Arta dhe Preveza, tė cilat shpjegohen linguistikisht, si emėrtime krejtėsisht me ethymologji shqipe: Jonina, nga fjala emėrtuese e pronorit tė shqipes jon(ė), Jona, si synonom me emėrtimin e detit Jon dhe theksohet me njė ndryshim fonetik Janina (Jonina); Thesprotia, vjen nga fjala shqipe, emėr thes-i, ku pėrcaktohet vendi i tregėtisė, bartjes sė mallrave (protothes), ku lidhet fonetikisht me foljen e lashtė tė thotishtes shqipe tė parė, me diftongun the (thes), qė pėrkufizon tė thėnurit, se ēka ke ne thes, the, tė thėnurit pėr komunikim; Arta, vjen nga diftongu ar, i arbėrishtes, me kuptimin ar, qė gėrshetohet artistikisht shkurt Arta; Preveza, ėshtė kuptimi pregjenetik i toponomit, ku pėrcaktohet lashtėsia e arbėrit, ku edhe sot ėshtė pikėmbėshtetja e fillit tė atdheut etnik shqiptar.
Megjithė, ndėrrimet e toponomeve arbėrore illire: Spatani (Trikofaro), Galbaqi (Ella), Picari (Aetos), Varfanji (Parapotume), Arpika (Perdhika) etj., edhepse toponomastika arbėrore ėshtė zbehur e greqizuar nė pėrmasa tė mėdha kohore, pas zhvendosjes me dhunė tė arbėreshve nga trojet e tyre, popullėzimi me grekė, masakrat masive deri mė 1936, nė Paramintha, Filat, Pituljete, Gumenicė, Margellec, Pargė, Prevezė etj., ku me dhjetra mija arbėrorė janė vrarė, masakruar nga pushtetarėt grek dhe i kanė internuar me spastrim etnik, nėpėr ishujt egjean me qėllim, qė grekėt qeveritarė, ti bindin fuqitė, se atje nė ato toka nuk ka pasė kurrė shqiptarė, por grekė dhe sidomos me shkembimin e popullėsisė arvanite (arbanite) me Turqinė, ku afėr njė milion ēamė (mbi 870.000), i internuan nė trojet turke, si shkėmbim me grekėt pėrsėri nė trojet e Ēamėrisė ndihet e gjallė fryma arbėrore, me gjuhė e kulturė tė ruajtur, por ende pa njė liri tė fjalės, gjuhės e shkollimit amtar edhe as fillor, se lėre mė universitar. Shqipja as qė guxohet tė flitet haptazi, lirisht sot nė Greqi!
Toponomet arbėrore: Thiva, Livadhjavi, Ethana (Athina), Thesalia, Kėrkyra, Beotia (Bardhia), Atika, Korinthi, Argolidha, Pelloponezi etj., edhe mė 1373, ishin toka e popullėsi shqiptare arbėreshe edhe sipas dokumenteve tė arkivave europiane. Tėvona, njohim toponomet nė zonėn e Llias: Kagadhi, Kakaruka, Karatula, Kokla, Kurtesi, Kriekuqi, Likuresi, Gortina, Lopesi, e deri tek katundet e Korinthit: Mazaraqi, Mezi, Gerbeshi, - nė Arkadia: Bedeni, Borgji, Sguro-hori, Basta, Suli, Spata, - nė Petra: Kavashi, Likuresi, Maneshi, Basta, Haikali, Lopsi etj. Shqiptarėt arbanitas, arbėreshė (arvanitas) gjithmonė tė vendosur nė kėto treva illire. Nga Beotia, dokumentojnė toponomet e katundeve: Qirjaqi, Zerki, Zagara, Mazi, Martini, Elikona, Hostja...(mbi 30 soshė) ku siē njoftojnė edhe studjuesit, A. Rubio, K. Biri - mė 1383, kemi njė numėr tė madh antroponomesh shqiptare, kur mė 1377, gjinden dokumente tė evidentuara me mbiemra shqiptarė, si: Kola, Noti, Pano, Panushi, Nushi, Tane, Nasho, Thaēi, Gogo, Dede, Laska, Laskari, Leka, Xhima, Llako, Ziko, Maro, Vjena etj.
Konsulli freng Pukevilli, nė Athinė (1687), thekson: nė Athinė banojnė 4.000 arvanitė. 3.000 grekė dhe nja 3.000 turq e tė tjerė, ku shqiptarėt e lagjės Plakė tė Athinės, thirreshin Plakej, ndėrsa vet emri shqip Athinė, ėshtė nga emri i pėrshtatur Ethanės illire e thinė, e thime, e plakur athinė, them pėr kuriozitetin historik, ngase edhe ishte vendi i tė thinjurve (filozofėve, shkrimtarėve) dhe ky epitet e thinė (a thinė), ka kuptimin e lashtėsisė dhe tė mėnēurisė e thinne (e thinme) e plakur me mėnēurinė, si pėrvojė e diturisė sė lashtėsisė. Pėrveē, emėrtimit Lagja Plakė, nė Athinė kemi edhe tjera lagje tė tilla me emėrtime shqipe: Varri, Qifisja, Imito etj. Nė Athinė, Atikė, Mesogjio e nė rrethina periferike hetohet gjuha shqipe nė emėrtimet: e katundeve, vendkalimeve, emėrtime urash, emra arash, livadhesh, kodrash, malesh, grykash, deri nė zonat jugore e juglindore, sikurse janė katundet: Spata, Lopsi, Koroti, Kaliva, Qeratea, Markopullo, Kuēi, Thaēi, Sikamina, Bujati, Kamateru, Hasi, Avlona etj. Kah veriu: Liosha, Skurta, Krora, Kavasila, Kakonishkiri, Shkurta etj. Nė rrugėn lindje-perėndim (Thive-Elefsine) janė katundet: Mazi, Kriekuqi, Asopo, Kundura, Elefsina, Mandra etj. Nė ishullin Hidra, sot banorėt e lashtė shqiptarė arbėreshė, i ruajnė mbiemrat e tyre tė lashtėsisė, ku nga fillimet e shekullit 16. ėshtė banuar , ku kemi edhe sot poata mbiemra shqiptarėsh tė sotėm si: Manesi, Pepiza, Dale-s, Lale-ja, Lalejani, Tolias, Toja, Krie-la (kryelart), Mazi, kumis, Guma, Tunda, Valma, Gjika, Gjikaqis etj., si dhe mbiemra tė banorve shqiptarė tė ishujve tjerė kėshtu: nė Zaqintho, Zguro, Matosi, Makri, Dushmani, Marmori, Doksara etj. Nė Qefaloni: Kladha, Menaja, Lukisa, nė Korfuz: Buo, Buziqi, Barbasi, Veruha, Golemi, Gerbeshi etj. Kėto dokumente i gjejmė edhe janė disa nga arkivat Venedikase, ku ndėr tė tjera edhe shkruhet se evidentohet prezenca edhe e kolonėve shqiptarė, nga Kreta, e deri mė thellė nė Mesdhe, nė ishullin e Qipros, ruhet njė vendim i Senatit (30 Prill, 1541), ...tė vendosen katėr njėsitė ushtarake tė kalorėsisė shqiptare, me komandantėt, prijėsat: Pavllo Bua, Repush Buziqi, Jorgji Gerbeshi dhe Aleksandėr Gabriera...dhe tė urdhėrohen funksionarėt tonė nė Qipro, Kretė, Zaqintho, Qefaloni dhe ishuj tė tjerė..., ashtu sikurse edhe vet njė kėngė popullore arbėreshe, pėr zotėrimin e tokave nga vet shqiptarėt thotė:
Tė ēanje diert e hekurta
Ndė kastelle E Anapullit (Nafplios)
E tė vė flamurin tim
.................................................. ....
te kastelli Anapullit
Te Anapullit e Methonit
E tė Koronit fushėmirė!
(Folklori shqiptar)
Ky ėshtė malli i arbanitėve (arvanitėve, arbėreshėve tė Greqisė) nėpėr shekuj, pėr ta kurorėzuar mbrojtjen e identitetit kombėtar shqiptar.
Vet edhe fjala Atikė, atika, vie nga fjala shqipe at, ati, babai, si vendi i Atit Atika, vendi i etėrve, baballarėve. Shqiptarėt i gjejmė nė lashtėsi, gati nėpėr tė gjithė ishujt egjean, apo sipas theorisė sime, ata janė ishujt egean ishujt e Geges sė Lashtė tė Dardhanisė illire e ge gega ( e gje gjegja) e gjenė Gega, si nė ishujt: Zaqintha, Qefalonja, Kriekali, Lefkadha etj., ku sado qė janė greqizuar emėrtimet, pėrsėri rėnjet ethymologjike janė shqipe-illirishte. Toponomet: Hasja, Kuēi, Thaēi, Mallakasta, Inofita, Kapandriti, Spata, Palini, Thiva, Beotia, Livadhjasa, Qiparisja, Hosja, Qifisja-ja, Minidhi, Kamatruja, Dafni etj., jovetėm qė kanė qenė tė banuara me shqiptarė gjithmonė, por ka dominuar elementi arbėresh, nė trojet e veta autoktone, deri nė formimin e shtetit modern grek, kur edhe vet shqiptarėt sot njihen si arkitektėt e atij shteti edhe nuk njihen as si shqiptarė nga grekėt.
Ēamėria, sot ėshtė vetėm njė krahinė shqiptare, qė vuan mizorisht nėn kthetrat greke, qė edhe mė fort vuan pėr pdrejtėsinė e fuqive pas luftės sė dytė botėrore, qė iu shkėput dhunshėm atdheut shqiptar.
Mirėpo, njė aspekt optimizmi na shton sot, Filli i shkencės linguistike Arvanitika, nga forcat intelektuale arbėreshe, anipse nė gjuhėn greke, premtojnė nė pėrmbushjen e pėrkushtimit tė mirėfilltė shkencor, me veprimtarinė botuese, lidhjet kulturore shqiptare, me studimet ethymologjike etj., ku tė gjitha kėto tė dhėna dokumentojnė se nė qendėr tė kulturės greke, ballėpėrballė fallsifikimit tė paskrupulltė tė historisė sė lashtė illiro-pellgazgjike, po shihet se po pėrtrihet sot e po ngritet i gjallė Shpirti i Arbėrit!
Shpirti i Arbėrit Rron!...
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
|
|
|
30-05-05, 22:45
|
#8
|
Moderator
Anėtarėsuar: 21-03-05
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 10,671
|
QAMERI
QA ME RI moj moter
cka te them per TY ,
po te shuhet zjarri ne Voter
e loti po te shterron ne SY.
QA ME RI moj Moter
cka te them per MU,
asgje , asgje per TY nuk bera
dhe prap kam fytyre te te them
Te DU.
Guri Sylaj
__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
|
|
|
30-05-05, 23:56
|
#9
|
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
|
Aristidh Kolia i ndjere, ne nje interviste me Anton Bellushin ( At Antonio Bellusconi) tha:'' askush nuk na ka faj, se vet i kem qorrue syte tona, me duert tona"!
Dihet mirefilli pse u refuzua - ēeshtja e Ēamėrisė edhe ne Kuvendin (parlamentin) shqiptar, kete heren e fundit vjet... Po, jemi ne mesrruge deri tek caku i arritjes...
Me cfare tjeter duhet te merremi ne, perveēse me ēeshtjen tone shqiptare!
E koha ecen edhe rreshqet si gjarperi para syve tone!
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
|
|
|
04-06-05, 18:37
|
#10
|
Anėtarėsuar: 28-02-04
Postime: 2,480
|
Nje pyetje kisha Arvaniti dhe Odise mos jeni gje cam .
Nje pjes e madhe e popullsis shqiptare nuk e din qe Camria esht dhe pika e takimit jo vetem e dialekteve tona , por esht dhe pika e takimit per traditat dhe zakonet shqipetare jan e vetmja krahin e shqiperis qe ulen ne sofer e ne tavolin duke nderuar zakonet e tyre .
pershendetje te gjith Cameve.
__________________
dashuri fruti i jetes se burgosurit te perjetshem .
|
|
|
04-06-05, 21:13
|
#11
|
meditues...
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
|
Nuk jam ēam, por kam shum shok nga Ēameria
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
|
|
|
05-06-05, 12:36
|
#12
|
Anėtarėsuar: 28-02-04
Postime: 2,480
|
Ne nje vizit qe kam ber kohet e fundit ne cameri e per me shum ne ARPIC kam ven re qe te gjitha shtepit Came jan pothuajse te paprekura ashtu sic i la gjyshi (jo gjyshi im po stergjyshi i femijeve te mi ) vetem ne nja dy shtrepi kishin hyr grek dhe i kishin rregulluar , duke folur me te ,me tregoj historin e te gjitha shtepive te gjith fshatit dhe ne muhabet e siper me tregoj shtigjet qe kishin perdorur per te leshuar tokat e tyre se po ndiqeshin nga Grekerit . Vende madheshtore .
__________________
dashuri fruti i jetes se burgosurit te perjetshem .
|
|
|
05-06-05, 14:35
|
#13
|
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
|
une jam dukagjinas dhe cdo pjese e atdheut shqiptar, eshte pjese e trupit tim - ku ta prekesh me dhemb njesoj!
Odise
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
|
|
|
08-06-11, 11:35
|
#14
|
Guest
|
Titulli: Ē A M Ė R I A
Pesė tregime pėr shpirtin ēam
Enver Kushi
Rrėfimet e Resmi Osmanit, nga mė tė ndjerat qė kam lexuar me motive nga historia e Ēamėrisė, janė tė tilla qė pas leximit tė parė, ndoshta tė shpejtė, ke dėshirė tu rikthehesh prapė.
Nė adoleshencėn time, e mė pas nė vitet e rinisė sė hershme, mbaj mend rrėfimet e tė parėve tė mi, pėr Ēamėrinė dhe historitė nga mė tė ēuditshmet e dramatiket pėr tė. Pastaj mė kujtohen dasmat tona tė bukura dhe veēanėrisht vallet; ato tė grave ku me elegancėn dhe hijeshinė e lėvizjeve dukej sikur u thoshin edhe njerėzve, edhe pemėve, edhe zogjve, edhe ajrit tė ndalnin, sepse ishin ato qė duheshin parė dhe dėgjuar. Pa le vallet e burrave me lėvizjet fillimisht tė matura, pėr tia lėnė vendin mė pas shpėrthimeve tė papritura sikur dialogonin sa me tokėn, aq edhe me qiellin. Bashkė me poezitė dhe tregimet brilante tė Bilal Xhaferrit, tė gjitha kėto u bėnė pjesė e pandarė e jetės sime, si ca shtresėzime herė-herė tė dukshme dhe herė-herė tė padukshme, siē janė ėndrrat. Tė gjitha kėto mu kujtuan teksa lexova pesė tregimet e shkruara nga Resmi Osmani, qė i ka pėrmbledhur nė librin Edhe yjet vdesin. Rrėfimet e Resmi Osmanit, nga mė tė ndjerat qė kam lexuar me motive nga historia e Ēamėrisė, janė tė tilla qė pas leximit tė parė, ndoshta tė shpejtė, ke dėshirė tu rikthehesh prapė. Dhe sa herė u rikthehesh, duket se zbulon gjėra tė reja. Cili ėshtė sekreti ose mė saktė ēfarė i bėn kėto tregime kaq tė afėrta me lexuesin? Mėnyra e tė rrėfyerit dhe e tė shkruarit ? Atmosfera qė sjell autori? Gjuha ? Figurat e njohura apo ngjarjet qė autori i sjell ndryshe nė prozėn e tij? Mendoj se tė gjitha bashkė dhe secila prej tyre. Ndonėse pėr njė pjesė tė lexuesit, tregimet mbėshteten nė figura dhe ngjarje tė njohura tė botės ēame, Resmi Osmani ka meritėn ti sjellė ato nė kėndvėshtrimin e tij. Dhe ky kėndvėshtrim ėshtė befasues, duke sjellė dhe ringjallur shpirtin e patjetėrsueshėm tė karakterit ēam. Resmi Osmani ringjall dhe sjell para syve dhe mendjes sė lexuesit, shpirtin e valles, tė kėngės dhe qėndresės ēame. Shpirti ēam ėshtė pjesė e pandarė e atij shqiptar, me tė cilin e lidhin mijėra fije. E megjithatė ai ka mė shumė fluiditet, dritė, qetėsi, ngjyresa, aroma dhe ca gjėmime tė thella si tė thellėsive tė detit. Do tė mjaftonte vetėm njė rrugėtim i shkurtėr nė trashėgiminė shpirtėrore dhe dialektin e ēamėrishtes, pėr ta prekur dhe ndjerė kėtė shpirt. Nuk ėshtė e rastit qė Naim Frashėri, engjėlli mbrojtės i shqiptarėve, do tė fliste pėr gluhėn e perėndive dhe magjinė e milėra e milėra fjalėve tė Ēamėrisė. Pikėrisht kėtė dritė ose feksmė tė kėtij shpirti e gjejmė tė prekshme nė tregimet e Resmi Osmanit. Kjo dritė ose feksmė herėherė verbuese dhe herė-herė e brendshme, ėshtė e fshehur brenda fjalive, monologjeve tė personazheve, pėrshkrimeve tė natyrės dhe peizazhit ēam. Nė udhėt, monopatet, brigjeve tė lumenjve mitikė, fshatrat, kalatė burgje, lėvizin ata, shpirtrat e valles, kėngės, qėndresės dhe tragjizmit ēam. Katėr tregimet e para kanė njė fund tragjik, si tragjizmi i historisė sė Ēamėrisė. Pėrndryshe, tregimi Lulebora, qė mbyll librin ėshtė njė rrėfim lirik, me gjuhė poetike tė zgjedhur, njė idil dashuror me nota romantike e plot ndjenja, pėr dashurinė spontane tė poetit tė ri me malėsoren e bukur. Edhe pse jo me fund tė lumtur, tregimi ėshtė njė ode pėr dashurinė .
Resmi Osmani ndalet nė momentet kulmore tė ngjarjeve dhe momentet mė dramatike, ku vihen pėrballė jeta dhe vdekja. Nė kėtė pėrballje jetėvdekje, shpalosen vlerat e larta tė karaktereve dhe bota shpirtėrore tyre, kėshtu ndodh me Osman Takėn nė tregimin Edhe yjet vdesin, Ēelo Mezanin, nė tregimin Trėndafili i gjakut, Nanėzonjėn dhe gratė ēame tė Sulit nė tregimin Lamtumirė o Sul i Shkretė apo Taip Osmanit dhe tė tjerėt, nė rrugėtimin biblik nė llahtarėn e viteve 1944-1945. Mendoj se kėtu buron edhe lapidarizimi i situatave, por veēanėrisht i karaktereve. Do tė mjaftonte njė analizė e shpejtė e tregimit Edhe yjet vdesin, pėr mendimin tim njė nga mė tė arrirėt e librit. Fati i Osman Takės, kėtij emri emblematik tė Ēamėrisė dhe shpirtit ēam, lėviz nė dy pika tė segmentit tė fundit tė kohjetės sė tij: nė tarracėn e burgut kala dhe nė vallen e fundit qė do tė kėrcejė tė nesėrmen. Pikėrisht nė kėtė rrugėtim tė fundit, shpaloset bota e madhe shpirtėrore e njeriut mit tė historisė dhe valles ēame. Jo rastėsisht nė kėtė tregim autori parapėlqen dialogun e Osman Takės me qiellin dhe yjet. A nuk ėshtė vallja njė dialog mes tokės dhe qiellit, mes trupit dhe shpirtit, mes tokėsores dhe qiellores? Nė kėtė tregim, por edhe nė tė tjerėt, ndjehet bukuria, finesa, dhe pesha e fjalės, si dhe ėmbėlsia e dialektit tė Ēamėrisė. Dhe kjo ėshtė edhe njėra nga vlerat dhe arritjet e kėtij libri vetėm me pesė tregime.
|
|
|
01-08-11, 12:46
|
#15
|
Guest
|
Titulli: Ē A M Ė R I A
Telegrami qė njofton mbi rrezikun e Pushtimit tė Ēamėrisė nga ushtria greke
ENDRI MERXHUSHI
Dokumente tė bazuara mbi historine e Ēamėrisė ne vitet 1912-1939 qė pėrfshihen nė kėtė vėllim bėjnė fjalė pėr njė periudhė tė ngjeshur me ngjarje tė rėndėsishme pėr historine e kėsaj treve.
Leskovik 27 Dhjetor 1912
Ēamėria ėshtė lėnė pa ushtarė e pa municione. Ka teėt dite qė po luftohet deri brenda nė qytete. Nė vend tė shumė burravet me famė nga populli qė dhanė jetėn, po shtrėngohen gratė tė rendin nė luftė. Ndihma qė qe shprehsuar nga vėllezerit tane te Gjirokastrės e tė Beratit, nuk na erdhi. Kėshtu, Ēamėria nga lajmet e fundit qė na erdhėn sandejmi, ėshtė shkelur prej armikut. Nė fund, komanda e armatės sė perėndimit ka pranuar, mbas pėrēapjeve tona tė shpeshta, tė dėrgojė ndihmė pėr tė nxjerrė prej dorės sė armikut Prevezėn, qė i qe dorėzuar pa asnjė arėsye. Mirėpo, pėr carėsye sdihet, vendimit tė komandės se perendimit ėshtė duke I kundėrshtuar komandat e Janinės. Duke pare se Atdheu i dashur ndodhet nė kėtė gjėndje, me 9 tė kėtij muaji erdha ne Gjirokastėr nė emėr tė Ēamėrisė, simbas autorizimit zyrtar te komandės sė armatės sė perėndimit. Ju raportoj, gjendjen e Ēamėrisė qė ndodhet nė agoni dhe pres kėtu nė zyrėn telegrafike tė mė jepni mendimin Tuaj¹.
AQSH (arkivi qėndror Shtetėror) F.245. V1912. D.III-1/1. F.345-349. Botuar dhe nė Qeveria e Pėrkohshme e Vlorės dhe veprimtaria e sajNėntor 1912-Janar 1914, Tiranė 1963. Dok.117
1. Po nė kėtė date u dėrgua dhe pėrgjigja me telegram e Ismail Qemalit ku e udhėzonte pėr masat qė duhet te merrte.
Eshtė pėr tu ēmuar vepra dhe vullneti juaj. Po nė tė njėjten gjėndje dhe pėrpara te njejtit rrezik ndodhen tė gjitha viset e Shqipėrisė qė kanė mbetur pa u invaduar. Kudo parėsia dhe i tėrė populli janė detyruar tė qėndrojnė gati pėr tu mbrojtur nga sulmi I armikut. Unė nuk shoh ndonjė fuqi qė tė mund tė dėrgohet prej njė vendi nė tjetrin. Prandaj bisedoni me njerėzit e atyshėm dhe veproni sipas vendimit qė do tė merrni (F.245. V1912. DIII-1/1.f.345)
Myfit Libohova, ministėr i Punėve tė Brėndshme ėt Qeverisė sė Vlorės, i drejtohet Esad pashė Janinės, komandant i Korparmatės turke nė Janinė.
27 dhjetor 1912
Meqė mbaroi puna e Sarandės, u dėrguan ushtarė kundra Himarės, por nga shkaku se operacionet ushtarake akoma nuk kanė filluar, vullnetarėt dhe rezervistat qė janė nė Himarė, janė nė pritje, gjithashtu nuk u muar ndonjė lajm nga dy batalionet e kėmbėsorisė dhe nga toga e mitrolozavet qė u dėrguan nė drejtim tė Aidonatit. Populli i Ēamėrisė thėrret e kėrkon ndihmė vazhdimisht. Krahu i Skraparit e i Pėrmetit po forcohet me rezerva e vullnetarė kundra ushtrisė greke qė po marshon drejt Kolonjės. Eshtė nė dorė tė asaj komande tė sigurojė dėrgimin e njė fuqie tė mjaftueshme edhe nė Ēamėri.
AQSH (arkivi qėndror Shtetėror) F.250. V1912. D.III-1/1. F.350. Botuar dhe nė Qeveria e Pėrkohshme e Vlorės
, dok. 119. Delegatėtė Ēamėrisė dhe Delvinės, i drejtohen Kryesisė sė Qeverise se Pėrkohshme te Vlorės
Kryesisė sė Qeverisė provizore te Shqipėrisė
Nga nėntėdhjetė mijė frymėt qė ka Prefektura e Camėrisė, tė pėrbėrė nga peėsdhjetė mijė myslimanė dhe dyzet mijė ėt krishterė, vetėm tetėmbėdhjetė mijė frymė flasin gjuhėn greke dhe shtatėdhjetė e dy miėj qė mbesin flasin gjuhėn shqipe. Nga dyzet mijė frymėt e N/Prefekturės sė Delvinės qė pėrbėhen nga dhjetė mijė te krishterė dhe tridhjetė mijė myslimanė vetėm pesė mijė frymė flasin edhe greqisht edhe shqip dhe tridhjetė e pesė mijė frymėt qi mbeten flasin vetėm gjuhėn shqipe. Por nga shkaku i pozitės gjeografike tė kėtyre dy krahinave, I afėrsisė sė tyre me Greqinė dhe dominimi I detit nga flota greke, komitėt bashkė me ushtrinė e rregullt greke qi ka zaptuar vendin, janė duke vepruar shumė pa mėshire kundrejt popullit dhe janė duke prere tė gjithė telat e telegrafės duke prishur gjithė rrugėt dhe urat qė ndodhen nė dy krahinat e pėrmendura. Brėnda disa ditėve kur ushtria greke pushtoi Sarandėn komitėd grekė dhe kretas, sasia e tė cilėve arrin nė dhjetė mijė me pėlqimin e ushtrisė sė rregullt greke, pėrvec janė duke grabitur dhe shkatėrruar pasuritė dhe pronat, posaēėrisht tė popullsisė muhamedane, por janė duke u prishur nderin (grave), vepėr tė cilėn nuk e kanė bėrė as popujt e paqytetėruar tė mesjetės, kanė vrarė dhe therė nė mėnyrė mizore fėmijet para syve tė prindėrve tė tyre dhe kanė zhdukur krejtėsisht popullsinė muhamedane. Edhe disa bashkatdhetarė tė krishterė qė kanė pretenduar kombėsinė shqiptare nuk kanė shpėtuar nga keqbėrja e kėtyre. Nga vazhdimi I luftės dhe I veprimit te komiteve eshte sigurte se asnjeri nga populli nuk do te shpetoje nga rreziku dhe nga shkatėrrimi. Mirėpo, ne kemi mėsuar lajmin gazmor se Shqiperia formoi qeverinė e saj te pavarur duke shpallur paanėsinė e saj dhe mos gjėndje nė luftė nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare qė ėshtė njė veprim ndėrmjet shteteve, e cila ėshtė nga nevojat e qytetėrimit dhe duke ja njoftuar kėto, shteteve tė mėdha tė cilat (njoftime) u mirėpriten dhe ambasadorėt e gjashtė shteteve te mėdha ranė dakord ndėrmjet tre duke vendosur kushtet e paqes duke pasur pėr baze pavarėsinė e Shqipėrisė.
Demarshe pėr qeverinė greke
Vazhdimi I luftės dhe veprimi I kriteve kunder popullit qi mbeti I paanshėm dhe joluftues dhe tė kryerja e gjithfarėlloj mizorish me qėnėse nuk mund tė jetė I pajtueshėm me qyteterimin lutjen e paraqitur nga ana jonė nemėr tė popullsisė ēame, ca kohė mė parė, si rezultat I masave dhe I mjeteve tė pėrdorura nga Qveria e Pėrkohėshme, Qeveria greke nuk do tė bėnte ndonjė mėsymje nė Shqipėri. Mirėpo nga mizoritė dhe krimet qė ka bėre kundėr popullit Muharrem Reshiti nė Filat, mbi ankimet e popullsisė vėndase, ėshtė marrė vesh se Qeveria greke nuk do tė mbetet indiferente. Por, me qėnė se krimet e bėra nga Muharremi janė nga krimet vetiake tė veēanta dhe janė kryer ne tokėn e njė qeveri tjetėr, d.m.th. te Qeverisė shqiptare, dėnimi I fajtorit I pėrket qeveris qė ka nėn sundim ato vėnde. Kjo ėshtė nga tė drejtat e sovranitetit dhe nuk ėshtė e lejueshme ndėrhyrja e njė qeverie ose shteti tjetėr dhe nuk mund tė formojė nje shkak tė vertetė pėr luftė dhe veprime komitėsh. Me qėnė se ėshtė e natyrshme qė Qeveria Provizore nuk mund tė mbetet indiferente qė pasuria, jeta nderi I mijėrave popull vėndas muhamedin tė krishterė e ndodhen nė njė zonė tė paanshme dhe jo luftuese, tė mbetet nė dorėn mizore tarmikut dhe zhdukjen e familjeve tė tyre nė mėnyrė tragjike, ju tėrheqim vemendjen e shkėlqesisė suaj pėr popullsinė e mjerė tė Ēamėrise dhe tė Delvinės dhe nemėr tė krejt popullsisė vėndase kėrkojmė dhe lutemi qė tė bėni demarshet e duhura pėr shpėtimin e popullit tė vuajtur nga dora mizore e ushtrisė sė rregullt greke kretase dhe tė komitėve.
[Data dhe firmat shqip si vijon] 15 dimror 1912 [28 dhjetor 19121]
Delegatė tė Ēamėrisė dhe tė Delvinės: Rexhep Demi, Veli Gera*, Veli Tahiri (vulė turqisht) Uzeir Tahiri, Nimet Abazi, Hajrulla Cini.
Marrė nga arkivat e shtetit Dokumente pėr Ēamėrinė. Organizata Shqiptaro-Amerikane Ēamėria.
|
|
|
Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
|
|
Rregullat E Postimit
|
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts
Kodi HTML ėshtė OFF
|
|
|
Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt
1999 - 2014 Forumi Dardania
Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 00:49.
|
|